Michaelio Schumacherio biografija

Vaikystė

Michaelis Schumacheris gimė 1969 sausio 3-iąją Vokietijoje Huerto Hermiulhaimo miestelyje prie Kelno Rolfo ir Elisabeth Schumacherių šeimoje. Michaelio tėvas buvo aistringas konstruktorius ir sūnui sukonstravo nedidelį kartingą. Juo būsimasis f-1 čempionas išvažinėjo apylinkių keliukus. Neišvengdavo ir guzų, po stuktelėjimų į medį ar tvorą.

Pirmą kartą prie tikro karto vairo sėdo būdamas ketverių Kerpeno autodrome. Po kurio laiko Michaelio tėvas ėmė vadovauti kartus nuomojančiai firmai ir Michaelis darbo dienomis padėdavo remontuoti kartus, o savaitgaliais lenktyniaudavo. Ir skindavo vieną pergalę po kkitos.

Kai berniukui sukako dešimt metų, Schumacheriai vos sudūrė galą su galu, tad teko parduoti kartą, kurį specialiai Michaeliui sukonstravo jo tėvas.. Jį įsigijo šeimos draugas Gerhardas Noackas. Po dviejų savaičių grįžo su per pasivažinėjimą sulaužyta ranka ir pasiūlė atpirkti automobiliuką už pusę kainos.

Rolfas Schumacheris padėkojo už gražų mostą, bet pasiguodė kad neturi pinigų leisti Michaelį į automobilių sportą.

Kartingas

Tuomet Gerhardas apsiėmė globoti jaunąjį lenktynininką. Pats vaikų neturėjo, tad globojo jį kaip sūnų. 1980 metais Kerpene buvo pastatytas naujas kartodromas, kuriame Michaelis ssu broliu Ralfu praleisdavo kiekvieną laisvą minutę. Michaelis degė noru išbandyti save tikrose lenktynėse. Tačiau kartingisto licenzijos jam teko palaukti iki 1983 metų.

G. Noackas pamatė, kad automobilių sportas tampa nebe jo kišenei ir pasitraukė. Tačiau netrukus atsirado naujas rėmėjas. Jurgenas DDilkas, susikrovęs kapitalą iš žaidimų automatų. „Už savo pagalbą noriu tik sidabrinių vainikų ir taurių“,- pareiškė jis.

O jų ilgai laukti nereikėjo. 1984 ir 1985 metais Michaelis nugalėjo Vokietijos jaunių kartingo čempionate, 1985 tapo pasaulio jaunių vicečempionu, 1986 Vokietijos ir Europos kartingo čempionatuose užėmė trečiąją vietą, o 1987 metais – nugalėjo.

Tėvas ir rėmėjas džiaugėsi Michaelio laimėjimais, tačiau patarė įgyti ir naudingą profesiją – tapti mechaniku. Pastarasis patarimo paklausė.

Formulės

Kai Schumacheriui sukako 18, vienas jo gerbėjų suorganizavo susitikimą su komandos, dalyvaujančios Vokietijos Formulės – Ford čempionate. Šis pasiūlė vietą komandoje už „tik“ 100 000 markių. Būsimasis F-1 čempionas tuo metu uždirbo 500 markių per mėnesį. Lenktynininko karjerą trumpam teko nutraukti.

Vieną šeštadienį suskambo telefonas ir jam pasiūlė išbandyti Formulės – Ford bolidą Hokenhaimo ttrasoje. Vaikino važiavimas komandos vadovams paliko labai gerą įspūdį. Šį sykį sezonas tekainavo 25 000 markių. Šiuos pinigus sumokėjo rėmėjas J. Dilkas. Netrukus atsirado dar keli rėmėjai.

1988 metais Michaelis Šumacheris nugalėjo Vokietijos Formulės Konig pirmenybėse, Vokietijos Formulės Ford čempionatą baigė ketvirtas, Europos – antras, nusileidęs tik Mikai Salo, kuris vėliau tapo varžovu Formulėje 1.

Po sėkmingo sezono Michaelis sudomino Willi Weberį. Šis žmogus buvo vėtytas ir mėtytas, bet galiausiai įsitvirtino maisto pramonėje. Willi didžiulį įspūdį paliko Michaelio važiavimas Salzburgo trasoje. Tekart MMichaelis startavo 13, bet jau po 1 rato pirmavo! Willi Michaeliui pasiūlė vietą komandoje 2 metams už dyką. (tuo metu 1 sezonas kainuodavo sportininkui nuo 200 000 iki 1 000 000 markių) Bet Weberis turėjo tapti jo vadybininku. Šumis sutiko.

1989 metais iškovojęs 2 pergales užėmė 3 vietą Vokietijos F-3 čempionate, nugalėjo prestižiniame etape Makau gatvėmis.

1990 metais tapo Vokietijos F-3 čempionu (10 pergalių). Po atkaklios kovos su Mika Hakkinenu vėl nugalėjo Makau etape, taip pat laimėjo Fudži trasoje Japonijoje. Kartu su Karlu Wendlingeriu, Heinzu Haroldu Frentzenu ir Jochenu Massu atstovavo Sauber ekipai sportinių prototipų pasaulio čempionate. Poroje su J. Massu nugalėjo Meksikos etape.

1991 metais buvo įregistruotas F 3000 Europos čempionate, tačiau realiai prie F 3000 bolido vairo sėdo tik kartą – Sugo trasoje Japonijoje ir finišavo antras. Visą dėmesį skyrė sportinių prototipų čempionatui. Kartu su K. Wendlingeriu užėmė 2 vietą Siverstuone, 5 Le Mane.

F-1

Prieš Belgijos formulės 1 etapą belgas Bertrandas Gachot, atstovavęs „Grand prix Jordan“ ekipai, važiuodamas Londone taksi papurškė jo vairuotojui į akis dujiniu balionėliu. Už tai pateko į kalėjimą. Ekipos vadovui Edie Jordanui teko ieškoti kas galėtų pakeisti belgą. Po didelių pastangų Willi Weberis pastarajam įpiršo Michaelį.

Michaelis savo važiavimų nustebino visą F-1 pasaulį. Per kvalifikacines varžybas su toli gražu nne geriausiu bolidu užėmė 7 starto poziciją ir aplenkė daug labiau patyrusį komandos draugą Andre de Cezarį. Lenktynėse pasisekė ne taip. Nuvažiavus vis porą posūkių sugedo bolido sankaba.

Benetton‘e

Nepaisant šios nesėkmės jaunasis talentas pasidarė puikią reklamą. Ir jau kitame etape startavo su žymiai tobulesniu Benetton bolidu. Ir iškart ,Italijos etape, iškovojo pirmuosius taškus – užėmė 5 vietą. Portugalijoje ir Ispanijoje finišavo šeštas. Sezoną baigė dvyliktas.

Edie Jordanas buvo labai nepatenkintas, kad Michaelis išėjo iš jo komandos ir dar kelis metus bylinėjosi su Benetton komandos bosu Flavio Briatore.

Prieš 1992 metų sezoną Šumio karjera Benetton ekipoje vos nesibaigė. Spaudoje pasirodė pranešimai, esą jis šiame sezone startuos Sauber ekipoje. Michaeliui vos pavyko įtikinti įsiutusius Benetton vadovus, kad jis čia niekuo dėtas. Šiame sezone Michaelis net 8 kartus kopė ant garbės pakylos. Belgijos etape iškovojo pirmąją pergalę savo karjeroje. Galutinėje įskaitoje užėmė 3 vietą ir aplenkė net Mclaren lyderį Ayrtoną Senną. Iki tol dar nė vienas vokietis nebuvo pasiekęs tokių aukštų rezultatų. Šumio populiarumas tėvynėje smarkiai išaugo, jis buvo pradėtas lyginti net su Borisu Beckeriu.

1993 metų sezonas buvo pilnas nusivylimų. Bolidas buvo gan lėtas, dažnai gesdavo. Pavyko iškovoti tik vieną pergalę – Portugalijos etape. Galutinėje įskaitoje nusileido Ayrtonui Sennai ir sezoną baigė ketvirtas.

Po 1993 metų sezono FF-1 pasaulyje įvyko daug pasikeitimų. Pasitraukė Honda ir Alainas Prostas. A. Senna perėjo į tuo metu vieną greičiausių ekipų – Williams. Sustojimų boksuose metu buvo leista papildyti degalų atsargas. Uždrausta aktyvioji pakaba.

Pirmuose 4 etapuose pole – position iškovojo Ayrtonas Senna. Tačiau pirmąsias 3 pergales susižėrė M. Schumacheris. Senna žadėjo 4 etape atkeršyti Šumiui. Tačiau 4, San Marino, etape Senna tragiškai žuvo. Vokiečiui nebeliko lygiaverčių varžovų. Jis būtų užsitikrinęs čempiono titulą dar čempionato viduryje. Būtų, jei ne FIA vadovų pastangos išlaikyti intrigą. Šumis buvo abejotinomis aplinkybėmis diskvalifikuotas keliose lenktynėse, jam neleista startuoti dar 2 etapuose. Galiausiai paskutiniame etape Šumį ir jo artimiausią konkurentą Damoną Hillą skyrė tik 1 taškas. Šumio naudai.

Paskutinis etapas vyko Australijoje. Iškart po starto dėl pergalės, turėjusios nulemti ir čempiono titulo likimą, susikovė Šumis ir Damonas. 37 rate Šumis neišlaikė įtampos ir trenkėsi į apsauginę sienelę. Jo bolidas pats užriedėjo ant trasos, ar Šumis pats jį ten užvairavo, bet į jį trenkėsi Damonas. Šumiui lenktynės jau buvo baigtos. Jo varžovas dar sugebėjo nuriedėti iki boksų. Nors Damonas padavė skundą dėl Michaelio poelgio, FIA, gal dėl kiek nesąžiningų veiksmų Michaelio atžvilgiu visą sezoną, užmerkė akis. Taip Šumis tapo F-1 čempionu.

1995 metais Šumis gan nesunkiai vėl tapo F-1 čempionu. Vasarą

sumainė žiedus su Corina Betsch.

Ferrari ekipoje

1996 metais Šumis perėjo į ne geriausius laikus gyvenančią Ferrari komandą. Bolidas buvo lėtas ir nepatvarus. Iškovota tik viena pergalė Ispanijoje.

1997 metais bolidas buvo gerokai tobulesnis. Šumis visą sezoną „kapojosi“ su kanadiečiu Jaquesu Vilnuevu. Laimėdavo tai vienas tai kitas. Prieš paskutinį etapą (šį sykį jis vyko Cherezo trasoje, Ispanijoje) Šumis pirmavo tik 3 taškais. Viename iš posūkių Šumis, būdamas lėtesnis, taranavo Jaquesą. Pats įstrigo žvyre. Tuo tarpu kanadietis finišavo 3 ir pirmą bei vienintelį kartą ttapo F-1 čempionu.

1998 metais dominavo Mclaren komanda ir Šumis su Ferrari tik retsykiais jai pasipriešindavo.

1999 metais vėl dominavo Mclaren, bet ne ką silpnesni buvo ir Ferrari. Silverstouno trasoje, sugedus galiniams stabdžiams, Michaelis rėžėsi į apsauginę sienelę ir susilaužė abi kojas. Jį pavadavo buvęs varžovas F-3 Mika Salo.

2000 metais. Šumis po atkaklios kovos su Mika Hakkinenu tapo 3 kartą čempionu.

2001 metais Šumis gan nesunkiai vėl tapo F-1 čempionu.

2002 metais jau čempionato viduryje užsitikrino čempiono titulą.

2003 metais kovojo su Kimi Raikonenu iš MMclaren ir tik paskutiniame etape Japonijoje išplėšė čempiono titulą.

Šiais metais per keturias lenktynes iškovojo jau 4 pergales ir kol kas galinčiųjų jam pasipriešinti nematyti.

Šumis per savo karjerą pagerino beveik visus F-1 rekordus. Iškovojo 6 čempiono titulus.