Rūkyti ar sportuoti

Dalis nikotino suyra nuo karščio, dalis – išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 2 miligramus. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio.

Nėra nekenksmingų cigarečių! Cigaretės su mažesniu nikotino ir dervų kiekiu taip pat yra pavojingos žmogui. Organizmas stengiasi išlaikyti tam tikrą nikotino kiekį kraujyje, todėl, rūkydami “lengvesnes” cigaretes, žmonės giliau įtraukia ir daugiau įkvepia anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų.

Tabake yra apie 300 sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kkancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt. Išaiškinta 80 kancerogeniškai veikiančių junginių.

Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurios, nusėsdamos bronchuose, pažeidžia jų virpamąjį epitelį.

Cigaretės dūmai kenksmingi visiems kas juos įkvepia, taigi ir nerūkantiems žmonėms.

Tabako dūmai yra dviejų rūšių: pagrindiniai ir šalutiniai. Pagrindiniai dūmai yra tie, kuriuos rūkorius įtraukia ir išpučia, o šalutiniai, – kurie kyla nuo pypkės, cigaro ar cigaretės galo.

Rūkant cigaretę, pagrindinis dūmas įkvepiamas ir išpučiamas 88 – 9 kartus, tai vyksta maždaug 24 sekundes, o pati cigaretė dega apie 12 minučių visą laiką teršdama orą šalutiniais dūmais. Kenksmingų medžiagų koncentracija šalutiniuose dūmuose didesnė negu pagrindiniame dūme, kurį įtraukia rūkantysis: juose 3 kartus daugiau benzpireno, 2 kkartus daugiau dervų ir nikotino, 5 kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartų daugiau amoniako.

Rūkant paskutinius du cigaretės centimetrus, į organizmą patenka keturis kartus daugiau nuodingų medžiagų, galinčių sukelti vėžį, negu rūkant du pirmuosius jos centimetrus.

Rūkymo poveikį sustiprina apsaugos nuo nėštumo priemonės, įprotis gerti daug kavos. Vakaruose šią triadą linkstama kaltinti dėl jaunų ar vidutinio amžiaus moterų staigių mirčių, užsikimšus smegenis maitinančioms bei vidaus organų arterijoms. Rūkymas ir kava – gana stiprus antitiamininis faktorius. Tiamino trūkumas dabar laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi faktoriumi.

RŪKYMO PAVOJUS

Rūkymas – vienas iš labiausiai sveikatą žalojančių veiksnių.Tabakomanija priskiriama prie ypač paplitusių narkomanijos formų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių, bronchų bei kt) pasaulyje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 3 mmilijonai žmonių, iš jų 1 milijonas 200 tūkstančių Europos gyventojai, 7 tūkstančiai – Lietuvos gyventojai.

JAV vienas penktadalis visų mirčių yra susijusios su rūkymu, iš jų: 28 proc. nuo plaučių vėžio, 37 proc.nuo kraujagyslių ligų, 26 proc. nuo kitų kvėpavimo takų ligų.

Nikotinas yra vienas iš stipriausių neurotropinių nuodų. Jis keičia tokių gyvybiškai svarbių nervų sistemos dalių, kaip kvėpavimo ir širdies veiklos reguliavimo centrai galvos smegenyse, nervinių ląstelių medžiagų apykaitą ir funkciją.

Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, padidina adrenalino ir noradrenalino iišskyrimą.To pasekmė – padažnėję širdies susitraukimai, padidėjęs kraujospūdis, minutinis širdies tūris, širdies darbas ir deguonies sunaudojimas miokarde. Rūkoriaus širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę dažniau, tad per metus rūkančio žmogaus širdis suplaka 5 – 10 milijonų kartų daugiau už nerūkančio žmogaus širdį. Periferinės kraujagyslės susiaurėja, odos temperatūra ir kraujotaka joje sumažėja. Gali sutrikti širdies ritmas. Daug rūkant arba ilgai būnant prirūkytoje patalpoje, iki 20 proc. hemoglobino gali susijungti su anglies monoksidu ir sudaryti karboksihemoglobiną. Pastarasis negali pernešti deguonies, tuo pačiu ir dalyvauti kvėpavime. Dėl to blogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Jo trūkumui kompensuoti vėlgi turi pagreitėti širdies darbas.

Rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkymas turi didžiulę reikšmę lėtiniam bronchitui išsivystyti. Tabako dervos, nusėsdamos bronchuose,tiesiogiai žaloja jų virpamąjį epitelį. Nikotinas ir kitos medžiagos sutrikdo bronchų vegetacinę inervaciją, didina gleivinės liaukų sekreciją, stiprina gleivinės pabrinkimą ir sudaro palankias sąlygas infekcijai. Rūkant vystosi ir plaučių audinio pakitimai. Sumažėjus bronchų laidumui, plaučių alveolės pradeda plėstis, sutrūkinėja, prasideda plaučių emfizema. Dėl smarkaus dirginimo sparčiai vystosi jungiamasis audinys – pneumofibrozė. Ir bronchito, ir emfizemos atvejais pasunkėja įkvepiamo oro srauto judėjimas. Sumažėja kraujyje deguonies, daugėja anglies dioksido. Sutrikusi plaučių ventiliacija dar labiau apsunkina širdies darbą. <

80 proc. plaučių vėžio atvejų tenka rūkoriams.

Seilėse ištirpęs nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, sukelia jos uždegimą. Rūkantieji dešimt kartų dažniau serga skrandžio opalige, keturis kartus dažniau miršta nuo žarnyno vėžio. Prie mirties priežasčių, susijusių su rūkymu, priskiriamas ir kasos vėžys. Jie dažniau serga šlapimo pūslės, burnos ertmės, lūpų, liežiuvio, gerklų ir stemplės vėžiu.

Rūkantieji serga 3,5 karto dažniau nei nerūkantieji. Darbe juos dukart dažniau ištinka nelaimingi atsitikimai.

Rūkančiam diabetikui reikia 20 proc. daugiau insulino.

Rūkymas pablogina uoslę ir skonio pojūtį; teigiama, kad jis pagreitina veido raukšlėjimąsi, kai kurie tyrimai rodo, kad pablogėja ir klausa.

2 – 3 surūkytos cigaretės dirginančiai veikia centrinę nervų sistemą, išplečia smegenų kraujagysles: smegenų apytaka pagerėja, dėl to juntamas žvalumas. Tačiau žvalumo būklė tęsiasi keletą minučių, kraujagyslės susitraukia ir savijauta keičiasi. Prasideda kraujagyslių spazmas, kuris tęsiasi 20 – 30 minučių. Rūkant vieną cigaretę po kitos, dėl nuolatinio dirginimo nervinės ląstelės išsenka.

Tabako dūmuose esantis anglies monoksidas mažina akių tinklainės nervų ląstelių jautrumą. Prirūkytoje mašinoje ilgiau važiuojant gali sutrikti spalvų suvokimas, sumažėti regėjimo laukas, sugebėjimas išskirti gana ryškius daiktus. Anglies monoksidas nepalankiai veikia dėmesį, reakcijos greitį, susilpnėja jautrumas garsui.

Moterims rūkymas labiau kenkia nei vyrams. Jos greičiau įpranta rūkyti ir joms žymiai sunkiau mesti.

Dėl toksinių ttabako dūmų medžiagų poveikio kiaušidžių funkcijai, dažnesni rūkančių moterų menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas, krūties vėžys.

Dėl nikotino poveikio placentos kraujagyslėms būna įvairių nėštumo komplikacijų. Dėl placentos kraujagyslių pažeidimo ir vaisiaus mitybos sutrikimo, vaisiaus mirtis nėštumo metu įvyksta 20 – 25 proc. dažniau.

Rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai mažesnis 200 – 300 gramų.

Būnant prirūkytame kambaryje, jau po 30 minučių nerūkančiųjų kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Anglies monoksidas kraujyje išsilaiko labai ilgai: netgi pabuvus 3 – 4 valandas gryname ore, pusė anglies monoksido vis dar tebėra kraujyje.

Vaikai, kurių tėvai namuose rūko, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksle.

Rūkymas iškreipia organizmo reakciją vaistams.

Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp rūkymo ir alkoholio bei kitų. svaigalų vartojimo.

Devyniolika procentų visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas.

Ekonominė žala: jei per vieną dieną asmuo surūko 1 pakelį cigarečių, kainuojantį vidutiniškai 3 Lt., tai cigaretėms jis išleidžia:

per 1 savaitę 3 x .7= 21 Lt.

per 1 mėnesį 3 x 30= 90 Lt.

per 1 metus 3 x 365=1095 Lt.

Pasvajokite, ką galėtumėte nusipirkti už šiuos pinigus?

Meskite rūkyti !!!

Statistika

rodo, kad 90 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau rūkyti patys meta vos 1 proc.

Mesti rūkyti yra efektingesnis būdas apsisaugoti nuo ligų negu bet kuri kita, atskirai paimta, medicinos profilaktikos priemonė.

Metus rūkyti, sveikata pradeda gerėti iš karto. Per 3 – 9 mėn. išnyksta kvėpavimo ligų simptomai, iki 10 proc. pagerėja plaučių funkcija. Per 5 metus dvigubai sumažėja širdies infarkto tikimybė. Po 10 metų tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, o širdies infarkto rizika tampa tokia pat, kaip iir niekada nerūkiusiojo.

Pradedantys rūkyti mano, kad bet kada galės mesti rūkyti. Klysta. Rūkymo pradžia priklauso nuo psichologinių asmens ypatumų ir jo namų ar darbo aplinkos. Toliau rūkant sustiprėja ir pradeda vyrauti farmakologinis rūkymo poveikis. Vystosi fizinė priklausomybė.

Jeigu tikite savo jėgomis, pabandykite mesti patys.

Keletas patarimų:

Stenkitės negalvoti, kaip sunku gali būti mesti rūkyti.

Užrašykite ant popieriaus visas priežastis dėl kurių reikėtų nerūkyti. Kiekvieną vakarą, einant miegoti, pakartokite vieną iš priežasčių 10 kartų.

Paskirkite “M” (metimo) dieną – ir mmeskite. Niekam neleiskite jos pakeisti. Vėliau galėsite švęsti šią nerūkymo datą kiekvienais metais. Nemeskite rūkyti “amžiams” – pirmiausia vienai dienai, paskui dar dienai ir t.t.

Atminkite, mesti nėra lengva, bet ir nėra neįmanoma. Daugiau kaip trys milijonai amerikiečių meta rūkyti kkiekvienais metais.

Abstinencijos simptomai yra laikini. Paprastai jie tęsiasi 1 – 2 savaites.

Dažniausia valios pritrūksta pirmąją savaitę, kai nemalonūs simptomai yra stipriausi.

Susilažinkite su draugu, kad nuo “M” dienos mesite rūkyti. Atidėkite kasdien cigaretėms skirtus pinigus į taupyklę.

Kaip mesti rūkyti

Mažinkite cigarečių skaičių

Surūkykite tik pusę cigaretės.

Kasdien vėlinkite pirmosios cigaretės užsidegimą 1 valanda.

Iš pat pradžių nuspręskite, kiek cigarečių tą dieną surūkysite. Už kiekvieną papildomą cigaretę atidėkite į taupyklę pasirinktą sumą pinigų.

Pasistenkite, kad “po ranka” būtų ne cigaretė, o stiklinė sulčių.

Jei pasiseks sumažinti per dieną surūkomų cigarečių skaičių iki 7, pats laikas paskirti visiško metimo dieną.

Nerūkykite “automatiškai”

Rūkykite tik tas cigaretes, kurių tikrai norite.

Netuštinkite peleninės. Ji primins jums kiek surūkėte cigarečių per dieną, nnemaloniai nuteiks ir senų nuorūkų kvapas.

Laikykite cigaretę priešingoje rankoje nei esate įpratę, cigarečių pakelį laikykite vis kitoje, neįprastoje vietoje.

Nepirkite cigarečių dėžėmis. Palaukite kol cigarečių pakelis bus tuščias, tik tuomet pirkite kitą.

Padarykite rūkymą nemaloniu

Jei mėgstate rūkyti su draugais, rūkykite vieni. Pastatykite savo kėdę į nepatogią vietą, kurioje negalėtumėte galvoti nieko kito tik apie cigaretes ir jų neigiamą poveikį.

Rinkite savo nuorūkas į didelį stiklinį indą, kad matytumėte kiek šiukšlių jūs sukuriate.

Prieš metant

Negalvokite, kad nerūkysite niekada. GGalvokite, kad nerūkysite šiandien.

Išvalykite savo drabužius, kad neliktų cigarečių kvapo.

Metimo dieną

Išmeskite visas cigaretes, degtukus ir žiebtuvėlius.

Apsilankykite pas stomatologą, pašalinkite nuo dantų tabako akmenis. Tegul gražūs dantys padeda jums nerūkyti.

Surašykite sąrašą daiktų, kuriuos norėtumėte įsigyti. Kainas rašykite pagal cigarečių pakelių kainą.

Tą dieną būkite labai užsiėmę, daug judėkite.

Priminkite savo draugams, eimos nariams, kad šiandien jūsų metimo diena. Paprašykite jų pagalbos.

Pavaišinkite save ar suruoškite kažką įdomaus, šventiško šiai dienai pažymėti.

Metus rūkyti

Susikurkite švarią, gaivią, nerūkymo aplinką aplink save darbe ir namuose. Nusipirkite kvepiančių gėlių, būsite maloniai nustebintas jų kvapo.

Pirmąsias nerūkymo dienas stenkitės praleisti tokiose vietose, kur rūkyti negalima (bibliotekose, muziejuose, teatruose, bažnyčiose ir kitur).

Gerkite kuo daugiau vandens ir vaisių sulčių (venkite gėrimų su kofeinu).

Venkite alkoholio, kavos ir kitų su rūkymu susijusių gėrimų.

Jei jums norisi kažką (cigaretę) laikyti rankoje, pažaiskite su pieštuku, sąvaržėle. Čiulpkite ledinukus, sukąskite tarp dantų krapštuką.

Venkite pagundų

Pavalgę, vietoje rūkymo, išsivalykite dantis ar išeikite pasivaikščioti.

Jei buvote įpratę rūkyti vairuodami, įsijunkite mėgstamą radio stotį, paklausykite muzikos, ar važiuokite (jei galite) visuomeniniu transportu.

Venkite situacijų, kurių metu dažniausiai rūkydavote (žiūrėti mėgstamą TV laidą, sėdėti mėgstamoje vietoje, gerti kokteilį prieš pietus ir kt.).

Jei dalyvaujate vakarėlyje, kur yra daug ppagundų parūkyti, pasirinkite nerūkančiųjų kompaniją.

Jei noras rūkyti labai stiprus

Visada turėkite kišenėje: obuolį, saulėgrąžų, razinų, becukrės kramtomosios gumos.

10 kartų giliai įkvėpkite, paskutinį įkvėpimą sulaikykite kiek galite ilgiau.

Nusiprauskite po duu, vonioje.

Vietoj cigaretės užsidekite smilkalą arba žvakę.

Pagalvokite, kiek pastangų padėjote, kad nerūkyti.

Užsiimkite nauja veikla

Užsiimkite veikla, kurios metu rūkyti sunku ar neįmanoma. Pvz., sunku rūkyti plaukiant, žaidžiant tenisą ar tinklinį. Kai cigaretės troškimas būna labai stiprus, nusiplaukite rankas arba išplaukite indus.

Užsiimkite daug rankų darbo reikalaujančia veikla (rankdarbiai, paveikslėliai dėlionės, sodo darbai, namų ruoša). Važinėkite dviračiu, eikite pasivaikščioti, pasidarykite manikiūrą, rašykite laiškus.

Daugiau mankštinkitės. Atkreipkite dėmesį į savo išvaizdą. Džiaukitės maloniu skoniu burnoje ir reguliariai valykite dantis.

Metę rūkyti, negalvokite, kad jūs tuoj pat priaugsite daugiau svorio. Joku būdu, jūs tik pradedate dažniau užkandžiauti.

Susirūpinkite savo maisto racionu. Venkite riebaus, kaloringo maisto. Prieš valgį išgerkite stiklinę vandens. Vietoj saldumynų rinkitės becukrę kramtomąją gumą.

Kas įvyksta metus rūkyti

Surūkius paskutinę cigaretę, 12 val. bėgyje jūsų kūnas pradeda sveikti. Anglies monoksido ir nikotino kiekis organizme staigiai mažėja, širdis ir plaučiai pradeda gydyti rūkymo padarytas žaizdas.

Po kelių dienų pagerėja jūsų skonio ir kvapo jutimai. Lengviau kvėpuoti, po truputį nyksta sausas kosulys.

Žinokite, kad sveikimo procesas prasideda iš karto, bbet tęsiasi ilgai. Nemalonūs abstinencijos simptomai yra būdingi sveikimo laikotarpiui. Dėl skysčių susilaikymo gali padidėti svoris, kamuoti burnos sausumas, gali būti jautrios bei skausmingos dantenos ir liežuvis. Jūs galite būti labiau nei paprastai irzlūs, alkani, pavargę, gali sutrikti miegas, atrodyti, kad kosulys sustiprėjo. Šie simptomai būdingi organizmui valantis nuo nikotino. Daugiausia nikotino iš organizmo pasišalina per pirmasias 2 – 3 dienas.

Simptomai:

Sausumas burnoje, jautrios dantenos, gerklė, liežuvis

Gurkšnokite labai šaltą vandenį, vaisių sultis, ar kramtykite kramtomąją gumą .

Galvos skausmas

Išsimaudykite šiltoje vonioje ar duše, daugiau ilsėkitės, medituokite .

Miego sutrikimai

Negerkite kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų. Daugiau ilsėkitės .

Užkietėję viduriai

Valgykite rupų maistą, žalių daržovių, vaisių, nemaltų grūdų košes. Išgerkite 6 – 8 stiklines vandens kasdien .

Nuovargis

Dažniau prigulkite. Nereikalaukite iš savęs daug. Keletą savaičių jūsų kūnui reikės daugiau poilsio .

Alkis

Gerkite daugiau vandens ar nekaloringų gėrimų. Valgykite neriebius užkandžius .

Dirglumas, irzlumas

Eikite pasivaikščioti, pasimėgaukite šilta vonia, daugiau ilsėkitės .

Kosulys

Gurkšnokite šiltą žolių arbatą. Čiulpkite ledinukus nuo kosulio .

Jei jūs vėl pradėjote rūkyti

Jei neišlaikėte ir užsirūkėte, nesinervinkite. Dauguma rūkančiųjų bando mesti keletą kartų, kol jiems tai pasiseka.

Ką daryti:

Prisipažinkite suklydęs. Vadinasi, surūkysite vieną cigaretę ar dvi. Surūkę vieną

cigaretę, nereiškia , kad jūs vėl pradėsite rūkyti.

Nebūkite negailestingi sau. Atsinaujinęs įprotis dar nereiškia, kad jūs nevykėlis ar kad negalite nerūkyti. Bet jis labai svarbus, norint nustoti rūkyti.

Isiaiškinkite, kas paskatino jus vėl užsidegti cigaretę. Ateityje venkite rūkymą išprovokavusio veiksnio ir nuspręskite, ką darysite, jei jis pasikartos.

Parašykite sau raštišką pasižadėjimą toliau likti nerūkančiu.

Jei jums reikalinga profesionali pagalba, kreipkitės į gydytoją.

Jeigu nikotino turintys produktai buvo vartojami kasdien bent keletą savaičių, o nutraukus jų vartojimą per 24 val. ppasireiškia šie abstinencijos požymiai: bloga nuotaika, dirglumas, koncentracijos sutrikimai, nuovargis, miego sutrikimai, padidėjęs apetitas, nervingumas, kreipkitės į specialistą.

Vilniečiai gali kreiptis į:

Vilniaus narkologijos centrą

Gerosios Vilties g. 3, 2009 Vilnius

Informacija: tel.: 23 78 08, faks.:26 00 19

Centre dirbantys gydytojai narkologai paskirs medikamentinį gydymą arba nukreips pas psichoterapeutą (psicologą):

Klinikinis psichoterapijos filialas

Malonioji g. 5, 2006 Vilnius

Informacija: tel.: 75 28 61

Šiuo metu dažniausiai taikomas fizinės priklausomybės gydymas – nikotinoterapija. Tai kramtomoji guma ir pleistras savo sudėtyje tturintys nikotino.

Daug vilčių teikia birželio mėn. Lietuvoje pasirodysiantis naujas parduodamas pagal receptą (skiria tik gydytojas) vaistas, savo sudėtyje neturintis nikotino, bupropiono hidrochloridas.

Tai viena populiariausių rūkymo nutraukimo priemonių JAV ir Kanadoje. Šis vaistas naikina norą rūkyti ir efektyviai šalina ššalutinius rūkymo nutraukimo simptomus.