Sportas fizinis ugdymas

Turinys

Įžanga …………………………2

Sportas, jo šakos,jo nauda …………………………3

Gimnastika, lengvoji atletika, taisyklinga laikysena…………….. 4

Pratimai taisyklingai laikysenai……………………..5-6

Stuburo iškrypimas, antsvoris………………………7-8

Išvados …………………………9

Literatūra ………………………… 10

Priedas Nr.3 ………………………… 11

Priedas Nr.4 …………………………12

Įžanga

Mano referato tema “Fizinis ugdymas paauglystėje”. Aš šią tema pasirinkau, nes ji mane domina, man įdomu kaip mokinius fiziškai paruošia mokykla ir sprendžia kitas su fiziniu ugdymu susėjusias problemas. Ši problema yra aktuali ir lietuvoje, ir už jos ribų. Fizinis ugdymas turi būti privalomas kiekvienoje mokykloje, ir negali taip būti, kad mokinys dėl kažinkokių priežasčių negali dalyvauti fizinėje vveikloje. Jeigu jis negali pilnavertiškai sportuoti su visais mokiniais, jam turi padyti sukurta programa pagal jo galimybes. Vaikai kurie nedalyvauja fizinėje veikloje dažniau serga, būna užsidare savyje, jiems blogiau sekasi mokslas, serga įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kankina ansvoris.

Čia pasistenksiu išnagrinėti dvi visiems aktualias problemas:

a) netaisyklinga laikysena ir stuburo iškrypimas

b) fizinio aktyvomo rekšmė kunui

Daugelis susimasto rypintis savo išvaizda kai jau būna per vėlu. Todėl reikia fiziškai treniruotis, mankštintis nuo pat jaunystės, nuo pradinių klasių. Vaikas kuris aktyviai sportuoja nuo pirmos klasės nnesiskundžia nei stuburo iškrypimais, nei kitais negalavimais.

Tikslas- išmokinti paauglius būti fiziškai stipriems ir palaikyti kūno proporcijas.

Uždaviniai:

o Paaiškinti kaip taisyklingai sėdėti ir vaikščioti, kad neiškryptų stuburas.

o Fizinio ugdymo riekšmė paaugliui.

o Kaip būti fiziškai tvirtam.

o Fiziniai pratimai ir jų atliko būdai.

Visi kalba apie sportą. Kalba- tik aar sportuoja? Tuo tarpu kiekvienas gydytojas pasakys, kad kaip tik augančiam vaikui būtina sportuoti. Negana apsivilkti sportinę aprangą ir atlikti apšilimo pratimų, tik rimtai imantis sprtinės veiklos, susilauksime teigemų poslinkių gyvenime.

Mūsų dienomis mokslas jau neieško universalaus amžiaus jaunystės eleksyro, jau seniai įrodyta, kad geriausias jaunystės, žvalumo ir jėgos eleksyras- geras fizinis kūno grūdinimas, judėjimas. Mes judame savo raumenų dėka. Raumenys sudaro 35%- 40% viso kūno masės, todėl labai svarbu, kad jie būtų stiprūs. Jei žmogus nejuda, jo raumenys ima nykti- plonėja skaidulos, jų vietoje išsivysto riebalinis ir jungiamasis audinys, susilpnėja jėga, sumažėja raumenų apimtis ir elastingumas, žmogus pasidaro neveiklus, suglemba. Tik fizinis darbas, fiziniai pratimai, sportas neleidžia šiems neigemiems reiškiniams vystytis. Treniruotuose raumenyse būna kur kas daugiau kapilerų, kurie ggeriau raumenis aprūpina maisto medžiagomis, deguonimi. Sportuojantis žmogus išsiugdo gražias kūno formas bei laikyseną, sugeba gražiai ir plastiškai judėti. Štai kodėl taip svarbu sportuti nuo vaikystės.

Daugelį kamuoja klausimas, kokią sporto šaką geriausia pasirinkti?

Trylikamečiui nuobodu treniruotis ant skersinio, lygegrečių, jį labiau traukia sportiniai žaidimai. Ten daugiau laisvės, išradingumo.

Penkiolikmečiui dėl jau žinomų vystymosi ypatumų draugų pasiūlytas tempas ne visuomet priimtinas, todėl jo netraukia sportinai žaidimai, jis mieliau pasirenka tas sporto šakas, kur labiau gali pasireikšti individualios savybės, kur krūvį gali pasirinkti pagal ssavo išgaliais. Jausdami savo kūno netobulumą, šio amžiaus jaunuoliai daug vilčių deda į atletizmą. Neskubėk! Tavo organizmas dar neprisitaikęs prie padidinto apkrovimo. Dėl pernelyg ištįsusio skeleto tavo šidis ir plaučiai nepakankamai aprūpins deguonimi smarkiai apkrautus raumenis.

Septynioliktieji, devynioliktieji metai- laikas, kai raumenys įgyja savybę diferencijuotis, kai ji sugeba susidorti su didesniu apkrovimu, kai juos geriau, negu bet kada, galima “i6mokyti” koordinuotumo.

Dėl neproporcingai didelio fizinio krūvio gali per anksti sukalkėti kaulų augimo zonos ir sutrikti skeleto augimas. Paprastai skeleto kaulėjimas baigiasi tik apie 25-26 metus.

Nors ir kiek besitreniruotum sunkiojoje atletikkoje, grakščių judelių neišsiugdysi, jei neišmoksi lengvai ir laisvai slidinėti, nusileisti nuo stataus kalno, nesugebėsi grakščiaia čiuošti. Na ir būtinai reikia išmokti plaukti.

Tokiame amžiuje svarbiausia visapusiškumas. Tinka ir sportiniai žaidimai, ir legvoji atletika, ir gimnastika, ir boksas, imtynės, plaukymas, žodžiu, tos sporto šakos, kurios į darbąįjungia visas raumenų grupes, sudaro palankias sąlygas ir vidaus organams, ypač širdžiai bei plaučiams tobulėti.

Geriausias yra vandens sportas, ypač plaukymas. Čia vienodai į darbą įsitraukia visi raumenys, gerai treniruojasi plaučiai, dėl to smarkiai padidėja gyvybinė plaučių talpa, sustiprėja širdies darbas, be to, vanduo ramina tavo amžiuje įaudrintą nervų sistemą.

Dviratis smarkiaiapkrauna kojas, netreniruoja rankų ir varžo kvėpavimą, taigi jis yra vienpusiškas.

Pastabumas ir žaibiška reakcija, drąsa ir ryžtas, kovojant ddėl pergalės,- štai teigiami bruožai boksą iškelia virš kitų spoto šakų. Tačiau boksas turi ir neigemų pusių. “Nekaltas” nogdaunas ar nokautas (pagal medicininę terminologiją smegenų surėtimas ar sumušimas) reikalauja rimto gydymo.

Po pakartotinų, negydytų, smegenų sukrėtimų pradeda kamuoti bevei nulatnai galvos skausmai, sutrinka darbingumas, nusilpsta atmintis, atbunka protinani sugebėjimai. Žodžiu beieškant sveikatos tampama liugoniu.

Negana būti fiziiškai tobulam. Jei nori būti pilnavertis visuominės narys, privalai išugdyti kolektyviškumo juasmą. Ir tai pasieksi, jei būsi kad ir nedidelio sporinio kolektyvo narys. Individualiai dirbdamas, tu niekada nepasieksi tokių laimėjimų, kokius įgysi sportuodamas būryje.

Mokyklose nuo pirmųjų klasių turėtų būti skatinamas sportinis aktyvumas. Fizinis krūvis moksleiviams diferencijuojamas pagal lytį, amžių, fizinio parengimo laipsnį. Rankinį, tenisą, tinklinį, krepšinį gali žaisti visi. Šie žaidimai apima ir bėgiojimo ir mėtymo judesius, čia vikrumas svarbesnis už jėgą. Bėgimo sportas rekomenduotinas taip pat visiems- jis tolygiai ir sistemingai treniruoja širdį. Labai naudinga važinėti dviračiu, tai sportas skatinantis žarnyno peristaliką ir medžiagų apykaitą. (1)

Gimnastika, lengvoji atletika skatina širdies darbą, daro žmogų lankstesnį ir vikrisnį. Sportas mus suertina mus su gamta. Mokyklose reikėtų suinteresuoti mokinius domėtis sportine veikla, tai priklauso nuo pedagogų- sporto specialoistų, bei turimo sportinio inventoriaus. Sudominti jaunimą sportuoti turint modernius treniruoklius, šiolaikiškai įrengtas sporto sales, yra kurkas lengviau.

Būdamas sstadione, sporto aikštelėje ar sporto salėje, ne kartą grožėjasi dailiu sportuojančių sudėjimu, gražia jų laikysena, grakščiais judesiais. Gal slapčiomis net jiems pavydėjai, jeigu pats tuo pasigirti negali. Bet ir toks gali būti, jei tik panorėsi. Daugelis į tave panašių jaunuolių neblogai nuagę, tačiau ne visi moka gerai laikytis, ne visi savo kūną harmoningai išlavinę. Atidžiau pasižiūrėjęs į savo draugus, pamatysi, kad daugelis jų sėdi susikūprinę, nuleidę pečius, įtraukę krūtinę, persikreipę, eina nunarinę galvą, šlitinuodami. Matai, mokia negraži, negrakštinga jų laikysena ir eisena. Prie netaisyklingos padėties gana greitai įprantama.

Nelavinami, neišsivystę, silpni raumenys, negali išlaikyti kūno taisyklingoje padėtyje, jie graitai pavargsta, todėl jaunuolis ir ieško savo kūnui “patogesnių” pozų. Tavo amžiaus jaunuoliai ypač greit pasiduoda neigemiems poveikiams, nes ilgas sėdėjimas suole ir įvairios asimetriškos, “palengvinančios” padėtys padeda formuotis blogai laikysenai, kuri vėliau labai sunkiai ištaisoma.

Taisyklingos sėdėsenos požymiai. Netaisyklinga sėdėsena. Pasekmės

1. Nugara tiesi. Liemuo palinkęs pirmyn. Atsirėmęs krūtine į suolą. Sunkiau kvėpuoti. Padidėja nugaros ir kaklo raumenų įtampa. Mažėja atstumas nuo akių iki knygos. Gali suplokštėti krūtinė.

2. Sėdima ant visos sėdynės (3/4 šlaunų liečia suolo sėdynę), nugara remiasi į atkaltę. Sėdima ant sėdynės krašto. Netolygus kūno svorio pasiskirstymas. Blogesnė kraujo apytaka apatinėse galūnėse.

3. Galva laikoma tiesiai. Galva nuleista, pakreipta į

dešinę ar į kairę pusę. Galvos ir kaklo asimetrija. Stuburo asimetrija.

4. Pečiai vienoje linijoje. Dešinysis arba kairysis petys nuleistas žemyn. Stuburo iškrypimas, skoliozė.

5. Kojos per kelius sulenktos stačiu arba buku kampu. Kojos sulenktos po suolu smailu kampu. Pablogėja kojų kraujo apytaka, didėja raumenų įtampa.

6. Kojų pėdomis remiamasi į grindis arba į pakojų. Remiamasi į pakojų arba grindis tik pirštais arba kulnimis. Varginami kojų raumenys. Pablogėja kojų kraujo apytaka. (2)

Taisyklinga laikysena svarbi ne tik estetiniu, bet ir sveikatos ppožiūriu. Kai laikysena taisyklinga, gerai išsivysto ir normalaiai dirba vidaus organai (širdis, plaučiai, skrandis, žarnynas ir kt.), o kai ji bloga, šie organai suspaudžiami ir dėl to net gali pradėti nenormaliai veikti. Kaip tik dėl to tu turi rūpintis savo laikysena nuo pat jaunystės. Sėdėdamas, stovėdamas, vaikščiodamas visada laikyk nugarą tiesiai, pilve- įtrauk, krūtinę- atstatyk pirmyn, galvą- pakelk, o ne nuleisk. Jei esi jaunesnio mokyklinio amžiaus, knygas nešiok kuprinėje, o pamokas ruošdamas, sėdėk tiesiai, prie tavo ūgiui pritaikytų baldų.

Pratimai taisyklingai llaikysenai ugdyti:

1. Rankų mostai

Atsistoti pražergtomis kojomis, rankas sulenkti ties krūtine. įkvepiant moti sulenktomis rankomis atgal 2 kartus, iškvepiant moti ištiestomis rankomis atgal 2 kartus.

2. „Malūnėlis“

Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis. įkvepiant moti rankomis ratais pirmyn, iškvepiant – atgal.

3. „Nykštukai &– milžinai“

Atsistoti pražergtomis kojomis, rankas pakelti aukštyn. Iškvepiant pritūpti (nugara tiesi, rankos pirmyn), įkvepiant grįžti į pradinę padėtį.

4.“Lankas“

Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas sulenkti prie pečių. Įkvepiant moti rankomis aukštyn, dešinę (kairę) koją tiesti atgal išlaikant pusiausvyrą. Iškvepiant gryžti į pradinę padėtį.

5. Plojimas delnais virš galvos

Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis. įkvepiant pašokti aukštyn, suploti delnais virš galvos, iškvepiant grįžti į pradinę padėtį.

6. Rankos siekimas

Atsistoti pražergtomis kojomis, rankas ištiesti pirmyn. Moti dešine koja aukštyn ir siekti kairės rankos, po to moti kaire koja ir siekti dešinės rankos. Kvėpuoti tolygiai.

7. Susikabinimas rankomis už nugaros

Atsistoti suglaustomis kojomis, dešinę ranką pakelti aukštyn, kairę – už nugaros. Įkvepiant leisti dešinæ ranką žemyn už nugaros ir siekti kairę ranką, stengiantis susikabinti pirštais. IIškvepiant atsipalaiduoti ir gržti į pradinę padėtį.

8. Liemens lenkimas

Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos ant liemens. Įkvepiant palenkti liemenį į kairę pusę ir dešine ranka moti aukštyn. Iškvepiant grįžti į pradinę padėtį. Po to lenkti liemenį į dešinę pusę mojant kaire ranka aukštyn.

9. Mankšta su knyga ant galvos

Stovint užsidėti knygą ar smėlio maišelį ant galvos ir ištiesti rankas pirmyn. Atlikti judesius rankomis, stengiantis nenumesti daikto nuo galvos.

10. Pritūpimai su daiktu ant galvos

Stovint užsidėti smėlio maišelį ar kitą ddaiktą ant galvos ir ištiesti rankas aukštyn. Iškvepiant ir tiesiant rankas pirmyn pritūpti, įkvepiant atsistoti. Stengtis nenumesti daikto.

11. Pasilenkimai siekiant kojų pirštų

Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos ant liemens. Iškvepiant pasilenkti ir rankomis paliesti kairės kojos pirštus. Įkvepiant išsitiesti, rankos ant liemens. Tą patį atlikti prie dešinės kojos.

12. Pritūpimai

Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos aukštyn, laikysena tiesi. Ákvepiant pritūpti, iškvepiant grįžti į pradinę padėtį.

13. Krūtinės pakėlimas

Atsigulti ant pilvo, gimnastikos lanką laikyti ant kojų ir liemens rankomis ir kojomis. Įkvepiant kelti galvą ir krūtinæ aukštyn, iškvepiant atsigulti ir atsipalaiduoti.

14. Kojos kėlimas

Atsigulti ant nugaros, kojas ištiesti, rankas priglausti prie liemens. Pakelti dešinę koją, sukti ratuką ir nuleisti. Tą patį atlikti kaire koja.

15. Kojų kėlimas ir sukimas

Atsigulti ant nugaros, rankos už galvos. Pakelti kojas. Iškvepiant abiem kojomis sukti ratus. Įkvepiant kojas nuleisti.

16. Kojų gimnastika

Atsigulti ant nugaros, rankas ištiesti aukštyn. Iškvepiant kojas sulenkti, po to ištiesti aukštyn. Įkvepiant grįžti į pradinę padėtį.

17. Kūno išlenkimas

Atsisėsti, kamuolį padėti ant grindų už nugaros. Įkvepiant atsigulti ant kamuolio, rankas ištiesti. Iškvepiant grįþti į pradinę padėtį.

18. Kelių siekimas galva

Atsigulti ant nugaros, rankas ištiesti prie liemens. Iškvepiant stengtis prilenkti galvą prie sulenktų kelių, iškvepiant grįžti į pradinę padėtį. (6).

Tyrimais nustatyta, kad 46.6% iki mokyklinio amžiaus vaikų turi sstuburo iškrypimų. Aerobinius pratimus minimaliai reikia daryti 20-50 min. Jeigu mankštinamasi per daug ir per dažnai pradeda skaudėti rauminis, jaučiamas nuovargis, sumažėja darbo našumas, fizinis krūvis neatitinka fizinio pasiruošimo.

Jei nori harmoningai išvystyti kūną ir išsiugdyti gražią laikyseną, turi kas rytą atlikti mankštą, griežtai laikytis maitinimo, darbo ir poilsio rėžimo bei asmens higienos reikalavimų. (3)

Mankšta turi būti svarbi dienos dalis. Tik kai iš nemalonios prievolės, ji tampa malonumu mes galime pradėti ir baigti diena subalansuota mankšta. Ką nors vertingo gyvenime galime sukurti tik tuo atveju, kai organizmas gerai funkcionuoja. Valdomas kūnas tampa gracingas ir laisvas. Gimnastika pamažu pratina kūną taisyklingai judėti.

Rytinė mankšta pirmiausiai būtina išjudinti sustingusius sąnarius, suintencyvinti kraujo cirkuliavima raumenyse. (Žiūrėti priede Nr.3). (4). Pagal 2002m. duomenis, rytinę mankštą daro tik 33 % žmonių. Taip pat naudinga kartkartėmis per dieną atlikti kvėpavimo pratimus, kurių tikslas- išvėdinti plaučius. Mokiniai, didžiąją dienos dalį sėdi susilenkia prie stalo, kvėpuoja negiliai. Pamokos metu reikia 2-3 kartus išvėdinti plaučius giliai kvėpuojant.

JAV kas penktas vaikas turi ansvorio. Australijoje kas ketvirtas. Vaikų su antsvoriu vis daugėja. Statistikos duomenimis, per dvidešimt metų nutukusių vaikų padaugėjo netgi du kartus.

Išlieka didelė tikimybė, kad antsvorį turintį turintis vaikas problemų dėl jo turės visą gyvenimą. Labai svarbus veiksnys, nulemiantis nnormalų vaiko svorį- fiziniz aktyvumas. Mažą judrumą sąlygoja pasyviai leidžiamas laisvalaikis- nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas, žaidimai kompiuteriu ir panašiai. Anot vaikų psihologų, šiuolaikinis berniukas ar mergaitė televizorių žiūri vidutiniškai 25 valandas per savaitę. Pusę šio laiko paskyrus sportavimui, judriems laisvalaikio žaidimams, teigemi pokyčiai pastebimi labai greitai- vaikas sulieknėja, tampa sveikas. (8).

Po pamokinėje veikloje taip pat turėtų dominuoti aktyvus poilsis. Laisvalaikį mokiniai turėtų laisti ne prie kompiuterio ar prie televizoriaus ekrano.Yra nustatyta, kad per diena po 5 valandų praleistų prie akrano, atsiranda “televizijos liga”, jos požymaiai: padidėja nervingumas, pablogėja regėjimas, sutrinka miegas ir apetitas, ima skaudėti pilvą ir nugarą, jaučiamas nuovargis. Tai ypač didelis apkrovimas jaunam organizmui. Užklasinė veikla turėtų būti susėjusi su sportinio aktyvumo propogavimu. Mokiniai turi būti įtraukiami į renginius, susėjusius su fiziniu lavinimu. Yra daugybė fizinių pratimų kurius turint laiko galima atlikti namuose ir taip lavinti savo kūną. (žiūrėti priede Nr. 4). (5).

Norint teisingai atlikti fizinius pratinus, reikia laikytis šių taisyklių:

1) pratimo intensyvumas

2) pratimo trukmė

3) poilsio intervalo trukmė

4) poilsio pobūdis

5) pratimo kartojimų skaičius

Pradedant sportuoti reikalingas 6 savaičių įvadinis laikotarpis. Pirmą kartą mankštą sporto salėje reikėtų pradėti 15 min.

ėjimu ir gimnastikos pratimais, palaipsniui ilginant ėjimo laiką ir tik po 6 savaičių pabandyti įvertinti savo pajėgumą. Pasibaigus įvadiniam laikotarpiui asmuo gali pasirinkti savo pomėgius atitinkančią sporto šaką.

Visos pratimų klasifikacijos yra parenktos 20-60min. laikui, atsižvelgiant į asmens fizinius sugebėjimus.

Treniruojantis tik 2 treniruotes per savaitę, treniruotumas iš esmės negerėja. Šios terniruotės yra palaikomojo pobūdžio. Treniruojantis 3 kartus per savaitę, jau lavėja funkcinės organizmo galimybės. Poveikis padidėja kai yra 4 treniruotės per savaitę, dar labiau padidėja kai yra5 treniruotės per savaitę. Treniruojantis ddaugiau nei 5 kartus per savaitę, maksimalus deguonies suvartojimas jau nedidėja. Antra vertus, pastovus vienos ir tos pačios treniruotės priemonės taikymas vargina atitinkamas fiziologines organizmo struktūras. Todėl sveikatai stiprinti nerekomenduotinos dažnesnės ištvermės lavinimo treniruotės kaip 5 kartus per savaitę. Asmenims, mėgstantiems ir pageidaujantiems kasdien atlikti išvermės lavinimo pratimus, rekomenduojama kaitalioti juos. Pavyzdžiui, keturis kartus per savaitę bėgioti ir tris kartus plaukioti ar pan.

Visi pratimai yra skirstomis į dvi grupes- tai cikliniai ir taikomuosius.

Visus ciklinius pratimus, taikomus sveikatai stiprinti galima suskirstyti įį 2 grupes. Pirmoji grupė – tai pratimai visu kūno svoriu ir antroji grupė – pratimai, atliekami sumažinus kūno svorį. Pavyzdžiui, einant ar bėgant kiekvieną kartą, kai koja paliečia žemę suduodamas stiprus smūgis kojos sąnarių paviršiams, o važiuojant dviračiu, plaukiojant aar irkluojant valtį dalis žmogaus kūno svorio tenka kojų sąnariams, dalis – balneliui ir pan. Per 30 ar 60 minučių treniruotę šių “perkrovų” suma gali sukelti sąnarių skausmą, jų uždegimą ar kt. judamojo atramos aparato pokyčius. Praktika rodo, kad ortopedinnių traumų kiekis tarp pradedančiūjų mankštintis tiesiogiai priklauso nuo parinktų pratimų ir intensyumo. Dėl šių priežastčių, po ilgesnio nejudraus gyvenimo tarpsnio atnaujinantiems fizines pratybas, arba esant sąnarių sutrikimams, rekomenduotina bent užsiėmimų pradžioje dažniau parinkti pratimus kuriems reikia “mažesnio kūno svorio”. (6)

Šioje lentelėje pateiktas žmogaus dirbančio protinį darbą sunaudojamos energijos kiekis ir darbo sunkumas, atsižvelgiant į sunaudotą energiją:

K r ū v i s

< 35 % < 30 % < 10 Labai lengvas

35 – 59 % 30 – 49 % 110 – 11 Lengvas

60 – 79 % 50 – 74 % 12 – 13 Vidutinis

80 – 89 % 75 – 84 % 14 – 16 Sunkus

¨ 90 % > 85% > 16 Labai sunkus

Jei aerobinės mankštos tikslas yra tik širdies stiprinimas, jums reikia pasirinkti tokį tikslinį pulsą, kuris sudarytų apie 70 proc. maksimalaus pulso. Tai labai paprasta apskaiciuoti. (220 – amžius = maksimalus pulsas), (maksimalus pulsas x 0.7 = tikslinis pulsas). Širdies stiprinimui užtenka mankštintis 3-4 kartus pper savaitę, ne daugiau kaip 20-30 minučių. Patartina taip pat daryti jegos pratimus visam kūnui, kad neprarastumėte raumenų masės. (7).

Nepamirškite, kad net žūklė ar sodininkystė- tai tamtikros rūšies sportiniai pratimai. Kiekvienas vaikas turi galimybę rinktis jam patinkančią fizinio aktyvumo formą,sportuoti pagal individualiai paruoštas programas, atitinkančias jo amžiaus grupę ir fizinį pasirengimą. Sportas, atitinkantis kiekvieno amžių ir sveikatą, yra vienas svarbiausiųveiksnių, padedančių išlaikyti puikią sveikatą ir susigrąžinti jėgas.

Išvados

Šiame referate kalbama apie sporto šakas,jos plačias panaudojimo galimybes. Pauglių finis pasirengimas priklauso nuo jų pačių noro ir sporto trenerių sudarytų programų. Daugelis vaikų turi stuburo iškrypimus, bet atkakliai dirbant, galima jų išvenkti ar panaikinti jau esamus.fizinę mankštą galima atlikti ir namuose, darant elementariausius pratimus.Čia buvo kalbama kaip palaikyti fizinę formą ir išvengti ligų ir kitų susirgimų.

Išvada:

o Norint, kad neiškryptų stuburas reikia vaikščioti pakėlus galvą, ištiesus krūtinę, pečius laikyti vienoje plokštumoje. Taisyklingai sėdėti reikia:

Nugara tiesi, sėdima ant visos sėdynės, galva laikoma tiesiai, pečiai vienoje linijoje,

kojos per kelius sulenktos stačiu arba buku kampu.

o Fiziškai pasirengęs paauglys yra dailaus sudėjimo, plastiškai ir taisyklingaijuda, retai serga.

o Norint būti fiziškai tvirtam rikia makštintis ir lankyti atitinkamas fizinio lavinimo treniruotes.

o Tik teisingai atliekant fizinius pratimus kūnas bus dailus, neteisingai atliekant fizinius pratimus galima sužaloti kūną negryžtamai.

Naudota literatūra

1- Knyga “Būk vyras” lleidykla “Mintis”, Vilnius, Sireikausko g. 15

2- Internetas www.google.lt

3- Internetas www.google.lt

4- Internetas www.delfi.lt

5- Žurnalas “Sveikata visiems”

6- Žurnalas “Sveikas gyvenimas”

7- Internetas www.seklys.lt

8- Žunalas “Sveikata visiems”