TINKLINIO RAIDA LIETUVOJE

Untitled

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

Kinantropologijos, kūno kultūros ir sporto katedra

TINKLINIO RAIDA LIETUVOJE

Darbą priėmė: Daiva Majauskienė

Atliko: SED I – 5gr. Studentė

Nora Šliževičiūtė

KAUNAS 2007TURINYS

ĮVADAS…………………………

ĮVADAS

Šiamereferate yra aprašoma tinklinio raida Lietuvoje. Tinklinio kelias, nuo jo prasidejimo iki šių dienų. Sulig kiekvienais metais tinklinis vis tobulėjo ir pritraukė daugybė jaunų talentingų žmonių. Keitėsi tinklinio technika, taktika bei taisyklės tuo pačiu keitėsi ir pasiekimai.

Referate pateikiamos įvairių garsių žmonių, tokių kaip L. Baltrūno, V. Sepranavičiaus ir kt. pavardės, kurios populiarino iir išgarsino tinklinį Lietuvoje.

Šio referato tikslas supažindinti studentus su Lietuvos tinklinio plėtra, tobulėjimu, raida, istoriniais bei dabartiniais laimėjimais ir pralaimėjimais. Siekiama parodyti, tinklinio kelią Lietuvoje, įvarių organizacijų atsiradimą, šiai sportošakai populiarinti, supažindinti su sportininkais, kurie atstovavo savo šalį rungtiniaudami šioje sporto šakoje.

TINKLINIO ATSIRADIMAS

Šiuolaikinio tinklinio tėvynė yra JAV. Yra žinių, kad panašus žaidimas į tiklinį buvo žaidžiamas daugaiu kaip prieš 2500 metų senovės Graikijoje.

Šių laikų tinklinio kūrėju yra laikomas Viljamas G. Morganas, jis nustatė šio žaidimo taisykles. Pirmą kartą žžaidimaspademonstruotas 1896 m. liepa Springfylde. Tai buvo pramoginis, poilsinis žaidimas, kurio dalyvių skaičius neribojamas.

Po pasaulį tinklinis paplito keturiomis kryptimis – į Europą, Aziją, Okeaniją bei Pietų Ameriką.

Iki 1914 metų susiformavo beveik visi dabar naudojami technikos veiksmai, žaidimas iš esmės nnesiskyrė nuo šiuolaikinio tinklinio mažduag nuo 1925 m. Iki 1940 m. tobulėja žaidimo technika ir taktika ir žaidimas tampa kolektyviniu žaidimu, paremtu individualiais ir grupiniais žaidėjų veiksmais.

Po antrojo pasaulinio karo sukurta Nauja techninė komisija, kuri 1947 metais sušaukė pirmąjį tinklinio kongersą. Kongerse nutarta įkurti tarptautinę tinklinio federaciją, į kurią įėjo 14 valstybių. Pirmuoju FIVB prezidentu tapo Polis Libo.

1948m. įvyko pirmasis Europos tinklinio čempionatas, kuriame dalyvavo šešios komandos. Čempionais tapo Čekoslovakijossportininkai.

1949 m. įvyko pirmieji pasaulio vyrų ir Europos moterų tinklinio čempionatai. Nugalejo TSRS rinktinės.

1956 m. tinklinis pripažinats olimpine sporto šaka, pirmuoju sportiniu žaidimu, kurio vyrų ir moterų varžybos kartu įtrauktos į olimpinių žaidynių programą.

Nuo 1965 m. nusistovėjo tokia keturių metų ciklo ofivialių tinklinio žaidynių tvarka: pasaulio taurė, pasaulio ččempionatas, Europos čempionatas, olimpinės žaidynes. Nuo 1975 m. Europos čempionatai vyksta kas dveji metai.

Amerikiečių firma „SPALDING“ pagamino pirmuosius tinklinio kamuolius.

TINKLINIS LIETUVOJE

Tinklinio pradžia Lietuvoje reikėtų laikyti 1921 metus. Didžiulį poslinkį tinklinio raidai turėjo 1938 metais Kaune įvykusi pirmoji tautinė Olimpiada. 1947 metais įkurta Lietuvos tinklinio federacija ir pradėtos organizuoti Respublikos pirmenybės. „Kuro aparatūros“ vyrų ir „Dinamo“ moterų komandos devintajame dešimtmetyje žaidė aukščiausioje TSRS lygoje. 1992 metais kai Lietuva buvo priimta į FIVB, šalies komandos pradėjo dalyvauti įvairiuose oficialiuose tarptautiniuose iir Europos pirmenybių atrankos turnyruose.

1929 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, sužaistos neoficialios rungtynės tarp Latvijos lietuvių rinktinės (Rygos “Vytis”) ir Šančių komandos. Rungtynes rezultatu 2-0 laimėjo svečiai. Lietuvoje tinklinis ( tuo metu jis buvo vadinamas orasvydžiu ) plito iš lėto. Tinklinio plėtote tarpukario Lietuvoje rūpinosi Kamuolio žaidimų sąjunga.

Raidos pradžioje tinklinis buvo žaidiamas 15 – 20 m. ilgio ir 9 – 11 m. pločio aikštėse,vietoje tinklo dažniuasiai buvo naudojama virvė.

Pirmasis tinklinio metodikos leidinys išleistas 1936 m. – J.Narbuto “Orasvydis”. Šioje knygoje pateikta žinių apie tinklinio treniruotę, taisykles, aikštės įranga.

Nuo 1933 m. tinklinį pradėta žaisti įvairiose studentų korporacijose. Reikšmingu įvikiu reikia laikyti 1935 m. vykusį Pirmajį lietuvių kongresą, kurio metu buvo surinkos keturių vyrų tinklinio komandų – ,,Vyties„ ir ,,Šviesos„ iš Lenkijos, Amerkos lietuvių ir Kauno rinktinės turnyras. Tuokart laimėjo Amerikos lietuviai.

Labiausiai tinklinis plito Kaune. Čia šio žaidimo pionieriais buvo to meto krepšininkai. Būtina pažymėti didelį garsaus krepšininko L. Baltrūno indėlį.

1936 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės Lietuvos – Estijos rungtynės, kurias laimėjo estai rezultatu 2-0, o 1937 m. rungtynes Lituva -Latvija pralaimėjo lietuviai 0:2.

Didžiule tinklinio švente tapo 1938 m. Kaune vykusi Pirmoji tautinė olimpiada. Joje pareiškė norą dalyvauti 16 vyrų ir 16 moterų komandų, tačiau į žaidynes daugelis neatvyko. Nugalėjo CJSO moterų komanda, ffinale įveikusi Ltvijos lietuvių rinktinę, ir Vilnaius lietuviai, nugalėję Šiaulių JSO.

1939 m., atgavus Lietuvai Vilnaius kraštą, įvyksta pirmasis Vilnaius ir Kauno tinklinio rinktinių susitikimas. Vyrų ir moterų varžybose kur kas pranašesni buvo vilniečiai, laimeję 2:0

Tinklinis atgijo 1946 m., kai pradėta rengti Vilniaus ir Kauno pirmenybes. Žaidimas via populiarėjo, atsirado jo gerbėjų periferijoje. Pirmieji pokario metų tinklinio puoselėtojai, kuriems netruko energijos, sumanumo, jėgų buvo A.Juknėnas, V.Karlonas, A.Karkauskas, A.Valiušaitis, K.Kirilovas, D.Lupeikaitė-Gedminienė ir kt.

1946 m. įkurta Lietuvos tinklinio federacija (pirmininkas V. Sepranavičius). Nuo 1947 m. pradėta rengti Lietuvos čempionatus. Pirmaisiais čempionais tapo Kauno ASK moterų ir Vilniaus ,,Dinamo„ vyrų komandos.

1949 m. įvyko Lietuvos aukštųjų mokyklų spartakiada ir kolūkiečių pirmenybės. Lietuvos tinklinio komandos pradeda dalyvauti tuometinės TSRS tinklinio pirmenybėse. Vilniaus Pedagoginiame Institute 1949 metais tinklinio vyrų ir moterų komandoms vadovavo pirmasis treneris Petrovskis, vėliau Kižys. Nuo 1954 metų pradeda dirbti respublikos tinklinio rinktinės žaidėjas A.Juozaitis. 1956 metais Instituto vyrų ir moterų komandos tampa Vilniaus miesto spartakiados čempionėmis. 1978 metais Institute pradėjo dirbti tinklinio treneris A.Tulka. A.Tulka per pora metų sugebėjo suburti stiprias vyrųir moterų komandas, kurios dalyvavo respublikos pirmenybėse ir po metų kitų tapo lyderėmis, iškovodamos respublikos aukštųjų mokyklų varžybų ir respublikos čempionatų nugalėtojų vardus. 1993 metais su merginų komanda pradėjo dirbti J.Dužinskienė. ŠŠalies pirmenybėse jos liko antroje lentelės pusėje, tačiau studentų varžybose sekėsi geriau- jos prizininkės, o 1994 metais iškovojo respublikos studentų universiados čempionių vardus.

Aukštųjų mokyklų studentų varžybose buvo pergalių džiaugsmo ir pralaimėjimo kartėlio. Nuo 1994 m.VPU tinklininkės tradiciškai kasmet – antros, vis pralaimėdamos LKKI komandai. Tik 1996 m.pavyksta įveikti pajėgią LKKI komandą ir laimėti tinklinio taurę. Nugalėtojomis tapo: A.Mališauskaitė, G.Juškauskaitė, R.Kontoravičiutė ir kt. 1997 m.- 2- a vieta; 1998 m.- 3 -a vieta; 1999 m.- 4-a vieta; 2000 m.-4-vieta; 2001 m.-3-a vieta ir tik šiais2003 m. VPU tinklininkės susigrąžino vicečempionių titulus.

1950-1960 m. Lietuva išaugino gausų būrį didelio meistriškumo tinklininkų: V.Jekelaitytė, V.Vieverytė, D.Lupeikaitė-Gedminienė, L.Grėbliauskaitė, L.Meščerekova, D.Gritytė, V.Artamonovas, V.Barilka, J.Juozaitis, A.Anilionis, P.Naujokaitis, V.Karpus, G.Šauklys ir kt. 1954 m. sporto meistro vardas suteiktas V. Jakelaitytei, o 1957 m. meistro – V. Artomonovui. 1955 m. išleistas pirmasis tinklinio vadovėlis – A.Karkausko “Tinklinis”. Pirmieji tinklinio treneriai, gavę nusipelniusių trenerių vardus, buvo A.Batoras ir J.Švedas (1966).

1968 m. olimpiniu čempionu tapo vilnietis V.Matuševas, 1970 m. pasaulio čempionate – kaunietė M.Batutytė-Tatariūnienė.

Septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius reikėtų laikyti Lietuvos tinklinio brandžiausių laimėjimu laikotarpiu: 1976 m. Lietuvos jaunių rinktinė tapo TSRS čempione (tr. Z.Vancevičius), tais pačiais metais Vilniaus “Kuro aparatūros” vyrų komanda (tr. V.Matuševas) iškovojo teisę žaisti TSRS aukščiausiosios

lygos pirmenybėse; 1983 m. TSRS sporto mokyklos čempionės vardą pelnė Kauno merginų komanda (tr. J.Virbickienė), o 1988 m. Kauno “Dinamo” moterų komanda (tr. V.Maizelis) iškovojo teisę žaisti TSRS aukščiausiojoje lygoje. Šiuo laikotarpiu Lietuva turėjo nemažai kvalifikuotų tinklininkų, tarp kurių buvo M.Batutytė-Tatariūnienė, G.Vitkutė-Peseckienė, R.Jurkulnevičiūtė-Verbickienė, D.Klimavičienė, I.Kutkaitė, N.Sušinskytė, A.Artamonovas, S.Ligeika, J.Adomaitis, J.Nemanytė-Kralevičienė, J.Lapeika, A.Belevičius, R.Gylys ir kt.

Nuo1992 m. kai Lietuvos tinklinio federacija buvo oficialiai priimta į FIVB, šalies komandos pradėjo dalyvauti FIVB rengiamose varžybose: Europos taurės ir Europos pirmenybių atrankos varžybose. Europos ttaurės varžybose pirmosios dalyvavo Vilniaus ,, Morenos“, ,, Lamaringo“ ir Šiaulių vyrų bei Kauno ,, Bangos“ ir Vilniaus ,, Šviesos“ moterų komandos.Deja visos klubų komandos po pirmojo varžybų etapo turėjo pasitraukti iš tolesnės kovos. Nesėkmingas buvo ir Lietuvos rinktinių stratas Europos čempionato atrankos varžybose: vyrai pralaimėjo norvegams 0:3 ir 2:3, o moterys – ukrainietėms 0:3 ir 0:3. Nuo 1995 m. Europos čempionatuose dalyvauja ir Lietuvos jaunių rinktinės.

1990 m. pirmą kartą Lietuvoje įvyko jaunių paplūdimio tinklinio čempionatas 2×2. Žaidimas greitai populiarėjo. NNuo 1992 m. pradedami rengti Lietuvos čempionatai. Tiesa 1993 – 1995 m. moterys dar žaidė trijulių tinklinį ( 3 x 3). Pirmaisiais Lietuvos čempionais tapo L.Novikova – K.Straupytė (Kaunas) ir A.Gargasas – V.Krivelis (Kaunas). Atsiranda didelio meistriškumo žaidėjų: J.Karalevičienė, D.Vaitulioninė, VV.Makauskienė, A.Bakšytė,V.Dailidė, A.Petrėnas, M.Vasiliuaskas, broliai haroldas ir Henrikas Čyvai. Nuo 1993 m. Europos čempionatuose pradeda dalyvauti vyrai, nuo 1996 m. – jauniai, nuo 1997 m. – moterys. 1996 m. įkurta Lietuvos paplūdimio tinklinio draugija.

Neblogai įvertintas mūsų teisėjų drabas. B. Skruodis buvo pirmasis Lietuvos teisėjas, kuriam 1972 m. buvo suteiktatarptautinė kategorija. Vėlaiu ją gavo A. Belevičius, A. Steponavičius.

Būtina pažymėti didelį mūsų trenerių indėlį į jaunimo ir didelio mestirškumo žaidėjų rengimą. Tai tokie treneriai, kaip A. Karkauskas, D. Gedminienė, R. Kryževičius, V. Matuševas, Z. Vancevičius, J. Jankauskas, J. Juozaitis, V. Maizelis, S. Batoras, R. Magelinksas, Z. Guobytė, B. Tarasovas, A. Šukaitė, V. Jankus, J. Virbickienė, Z. Jankienė, A. Švedas, A. Petrikauskas, V. Piešinas, S. Gargasas, J. Adomaitis, V. Kirkliauskas, V. Skunčikas, VV. Minkus, L. Novikona – Darandovienė ir daugelis kitų.Daug nuveikė šioje srityje Kūno kultūros institutas, dabar akademija: iki 2002 m. parengti per 234 tinklinio specialistai.

2004 m. rugsėjo 12 d., , Italijoje, Termoli mieste, Arūnas Kirsnys ir Arvydas Mišeikis (tr. V.Gundajevas, A.Macius), finale (2-0; 21-14; 22-24; 15-13) nugalėję Europos čempionus Z.Bartmaną ir M.Kubiaką (Lenkija) – tapo paplūdimio tinklinio pasaulio čempionais iki 18 metų.

Arūnas Kirsnys buvo pripažintas geriausiu čempionato žaidėju.

LITERATŪRA

http://ltf.lt/lt/flash.swf

http://sportdiscus.lkka.lt/index.php?cid=77

http://www.vpu.lt/index.php?2792513449

tinklinis