Visuomenies dalyvavimas sportiniame judejime

TURINYS

Įvadas…………………………2

1. Individualus piliečių dalyvavimas sportiniame judėjime……3

1.1. Apie sportą…………………………3

1.2. Neprofesionalus sportas………………………4

1.3. Profesionalus sportas………………………5

1.4 Techninių sporto šakų atsiradimas ir piliečių dalyvavimas jame…………..6

1.5 Plaukimo veteranų sporto sąjūdžio pradžia Lietuvoje………………..6

2. Sportas mokslo įstaigose………………9

2.1 Sportas mokykloje…………………………9

2.2 Sportas universitete……………………….10

3. Piliečių fizinis aktyvumas………………….16

Išvados…………………………19

Literatūros sąrašas………………………20ĮVADAS

Europos švietimo ir sporto bendrumo istorija ilga ir ryški. Jau mūsų kultūros lopšyje, antikinėje Graikijoje, tokie filosofai kaip Sokratas ir Aristotelis pipažino didžiulę sporto svarbą švietimui įtraukdami jį į savo mokymo programas ir pažymėdami, kad sportas skatina kiekvieno mūsų tiek fizinę, tiek protinę darną.

Kas trečias europietis reguliariai sportuoja. Tačiau dar rreikia daug ką nuveikti, kad sportas taptų neatsiejama žmonių švietimo ir gyvenimo dalimi. Dalyvavimas sporte gali prisidėti prie visapusės brandos, socialinių gebėjimų ugdymo ir kilnaus žaidimo dvasios, taip pat savivokos ir konkurencingumo dvasios lavėjimo. Transliacijos teisių pardavimas daugumai sporto šakų tapo nauju pasipelnijimo šaltiniu, ir pelnas vis augo, iškreipdamas sporto industrijos ekonomika. Kadangi galima užsidirbti labai daug pinigų imantis sporto profesionaliai, tarp jaunų ir gabių žmonių plačiai pasklido noras siekti sportininko karjeros.

Šiandien vis daugiau moterų ir merginų užsiiminėja aerobika aarba sportuoja treniruoklių salėse. Mėgėjiškų užsiėmimų tikslai – bendras sveikatos stiprinimas, gera nuotaika, puikios sportinės formos palaikymas. Dauguma merginų ir moterų ateina į sporto klubus, ketindamos sumažinti svorį, t.y. organizme sukauptų riebalų kiekį.

Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia ssportą. (LR Konstitucijos 53 straipsnio dalis)

Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę laisvai pasirinkti fizinio aktyvumo formas ir sporto šakas, vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti kūno kultūros ir sporto valdyme, užsiimti profesionalia sporto veikla, taip pat kita kūno kultūros ir sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai. (LR kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnis).

Šio darbo tikslas išsiaiškinti, kaip vyksta sportinis judėjiams Pasaulyje ir Lietuvoje. Sužinoti, apie sporto judėjimo įtaką studentų ir moksleivių tarpe.1. Individualus piliečių dalyvavimas sportiniame judėjime

1.1. Apie sportą

Sportas – KŪNO KULTŪROS DALIS, fizinių pratimų kompleksų varžybų, mokomojo pobūdžio pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema. Sportas siauraja prasme reikšme apima tik varžybų organizavimą ir specialų pasirengimą šioms varžyboms. Šalia žmogaus sveikatos gerinimo ir bendrojo fizinio vystymo siekiama gerų rezultatų ir pergalių vvaržybų metu. Yra mėgėjų ir profesionalų sportas. Svarbiausios, tarpusavyje susijusios mėgėjų sporto organizacinės formos: masinis saviveiklinis sportas, sportas, kaip dėstomasis dalykas ir aukščiausių pasiekimų, arba didysis sportas.

Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga savita sporto kova, yapatingi veiksmai, jų būdai. Sporto šakos, pripažintos tarptautinius mastu, skirstomos į penkias grupes:

1. šakos, kurioms būdingas aktyvus judėjimas (boksas, lengvoji atletika, krepšinis, futbolas it t.t )

2. šakos, kuriose vertinamos transporto priemonių, sporto valdymo meistriškumas (automobilių sportas, sklandymas)

3. šakos, susijusios su speceliu ginklų naudojimu ( šaudymas)

4. šakos, kkuriose derinama modeliavimas ir konstravimas sus sukurtų modelių valdymu (aviamodelizmas);

5. žaidimai, kurių rezultatą lemia abstraktus loginis mąstymas ( šakmatai).

Sportas susiformavo kaip ypatinga žmonių fizinio išsivystymo lygio patikrinimo, išryškinimo ir palyginimo sfera. Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, taisyklės susidarė XIX a. II antroje pusėje ir XX a. I pirmoje pusėje, pagal jas pradėta rengti sporto varžybas, įkurta sporto nacionalių ir tarptautinių organizacijų – sporto klubų, sporto draugijų, sporto federacijų. XIX a. vidury kai kuriose šalyse pradėjo vystytis profesionalų sportas – reginių verslas ir biznis. Socialistinėse šalyse sporto pagrindą sudarė masinis kūno kultūros ir sporto sąjūdžiai.

Fizinis lavinimas – platus terminas, į jį įeina ir sveikatingumas, gebėjimai, judėjimas, laisvalaikis šokant, sveikata, žaidimai ir sportas bei atitinkamos vertybės ir jų atpažinimas. Sportą galima apibrėžti taip – energinga fizinė veikla,kuri, siekiant išmatuoti individualiųjų fizinių galių ribas arba pramogaujant, siekiant prasiblaškyti, sukuria konkuravimo kits su kitu aplinką ar net konfrontaciją su natūraliais jos elementais.

Kas yra sporto veikla?

Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuria atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla.

Sporto veikla gali būti savarankiška individuali sportininko veikla ir veikla, vykdoma darbo ar jų esmę atitinkančių ssantykių pagrindu.

Sportininkai – tai atletai, golfo žaidėjai, jojikai, biliardo, bridžo žaidėjai, šachmatininkai, šaškininkai, taip pat komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan.).

Pajamų gavimo požiūriu prie sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią sportininkas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. sporto renginiais.1.2. Neprofesionalus sportas

Europos 15-oje šalių yra per 600.000 sporto klubų. Kurie atstovauja pirminių organizacijų kryptį ir jos išskiria Europą iš daugelio kitų pasaulio dalių. Apie du milijonai mokytojų, instruktorių ir darbuotojų aktyviai darbuojasi Europos sporto arenoje, daugumas atlieka laisvanorišką drabą. Klubai – Europos sporto piramidės bazė, jie skleidžia aplink save idėją „sportas – visiems“.

Pavyzdžiui, apie 40% Austrų , yra sporto klubų ar federacijų nariai. Portugalijoje šiam tikslui savo laiką ir jėgas skiria apie 70.000 nemokamų trenerių ir 40.000 nemokamų tarybų ir komitetų narių. Virš klubų kyla regioninės ir tautinės federacijos, piramidės viršuje – Europos federacija, į kurią įeina viena kiekvienos valstybės tautinė federacija. Varžybos rengiamos įvairiuose lygmenyse, veikia paramos ir įtakos perkėlimo sistema – eesminis Europos sporto modelio bruožas.

Šis esminis Europos klubų sistemos komponentas, laisvanoriškas darbas asociacijose ir klubuose, sukuria plačią pasirenkamos veiklos programą milijonams vaikų ir jaunimo visoje Europoje. Čia jie gali patirti išgyvenimų, kurie pravers visam gyvenimui: pajus atsakomybę, įgis bendravimo gebėjimų ir savo lasivalaikį užpildys įsijungdami į atsakingą veiklą. Jie mokysis dirbti grupėje jungiami bendrų tikslų.

Neprofesionalus sportas Europoje remiasi laisvanoriška veikla.

Be žmonių,kurie dalinasi savo žiniomis ir gyvenimo patirtimi per visiems suprantamą sporto kalbą. Jų indėlis į sporto diegimą tarp gyventojų – neišmatuojamai platus. Be šio atsidavimo, gebėjimo prisiimti atsakomybę ir aktyvumo Europos sporto klubų veikla sugniužtų. Neišmatuojamai brangios šių žmonių pagalbos dėka klubai virsta aktyvių piliečių treniruočių aikštelėmis ir jose sklando viltis, kad tokie Europos bendrijos nariai transformuos savo patirtį ir į kitas socialinio gyvenimo sferas.

1 – Europos sporto federacijos

2 – Nationalinė sporto federacija

3 – Regionų sporto federacija

4 – Sporto klubai1.3. Profesionalus sportas

Kai televizija ėmėsi transliuoti sportą 1950-aisiais, ji pritraukė platų žiūrovų, kurie tuo metu nenuėjo į parką ar prie arenos, ratą. Transliacijos teisių pardavimas daugumai sporto šakų tapo nauju pasipelnijimo šaltiniu, ir pelnas vis augo, iškreipdamas sporto industrijos ekonomika.

Viešas sporto klubų lankymas, dažniausiai ledo ritulio ir futbolo klubų, ir milžiniškos sumos mokamos sporto žvaigždėms kaip David Beckham tai

tik keli požymiai augančio sporto komercionalumo, ypač per pastaruosius metus. Kadangi galima užsidirbti labai daug pinigų imantis sporto profesionaliai, tarp jaunų ir gabių žmonių plačiai pasklido noras siekti sportininko karjeros.

Atsižvelgiant į trumpą sportininko karjerą, ir ilgai dar juntamų traumų pasekmes, profesionalo gyvenimas – nėra svajonių išsipildymas, kaip atrodo, bet labai sunkus darbas labai konkurencingoje aplinkoje.

Kai Steffi Graf, daukkartinė teniso čempionė, sulaukusi 19-os pralaimėjo tik vos jaunesnei Monica Seles, duodama interviu ji pažymėjo, kad “žasidama jautė savo amžių”. Nors 19-os mmetų mergaitės lūpose tai skamba absurdiškai, čia išryškėja viena porfesionalų gyvenimo problemų: jei “normaliose srityse” karjera gali trukti iki 50-ies metų ir ilgiau, sportininko profesionalo karjera – maždaug 10 ar 20 metų, užsidirbant gyvenimo atlyginimą. Žmonių, kurie ir toliau egzistuoja profesionaliame sporte po 40-ies metų pasitaiko žymiai rečiau, nei sunkiassvorių boksininkų baleto scenoje. Todėl tampant profesionalu ar juo esant , reikia mastyti apie kitos karjeros, po šios karjeros, eigą. Kitaip teks užsidirbti tiek pinigų, kad likusį gyvenimą galėtum nugyvent sudėjęs rrankas ir astipalaidavęs. Ne daug sportininkų išeis į užsitarnautą poilsį taip patogiai aprūpinti kaip Beckham.

Tačiau svajonė paversti hobi savo profesija abia gaji tarp daugelio nūdienos jaunų sportininkų.1.4 Techninių sporto šakų atsiradimas ir piliečių dalyvavimas jame

XX a. pasaulis pasitiko didžiuliais technikos llaimėjimais. Techninė pažanga sparčiai keitė gyvenimą, o jos pasiekimai tuo metu dažniausiai buvo laikomi sportiniais pasiekimais.

Svajonių vedami į orą kilo labai skirtingi žmonės: valstietis Klapata, gyvenęs netoli Žaliosios, prie Vilkaviškio, dvarininkas Nenarta iš Širvintų apylinkių ir daugelis kitų bandė įgyvendinti savo svajones.1.5 Plaukimo veteranų sporto sąjūdžio pradžia Lietuvoje

Visame pasaulyje populiarėja veteranų sporto judėjimas. Lietuvos plaukimo veteranai, galima sakyti, pirmieji Lietuvoje pradėjo intensyviai rengtis ir dalyvauti įvairiose Lietuvos ir užsienio varžybose. Kadangi labai sunku atkurti kurio nors įvykio pradžią, tampančią istorijos faktu, tai mūsų darbo tikslas ir yra ne tik paanalizuoti Lietuvos plaukimo veteranų sportą, bet užčiuopti jo pradžią. Iškelti tokie uždaviniai: nustatyti prielaidas, kurios lėmė Lietuvos plaukimo veteranų veiklos pradžią; paminėti pirmuosius veteranų renginius Lietuvoje; prisiminti šio judėjimo pradininkus; aatskleisti pirmuosius plaukimo veteranų startus Lietuvoje ir užsienyje.

Iki nepriklausomybės atgavimo 1991 metais Kaune egzistavo sporto asociacija, kurios darbui vadovavo garsus rankinio specialistas doc. Vytautas Kontvainis. Kauno sporto asociacijos sudėtine dalimi buvo veteranų sporto padalinys. Šio padalinio tikslas – sukurti bei pagerbti atskirų sporto šakų veteranus, buvusius žinomus sportininkus. Kauno sporto asociacijos nariai pirmiausia sutarė dėl tokio lengvosios atletikos sporto veteranų pagerbimo.

Kitas sporto asociacijos vadovų susitikimas su sporto veteranais įvyko Kauno “Vilijos” plaukimo baseine. Šio baseino vedėjas Česlovas Jasiulevičius buvo minėtos ssporto asociacijos narys. Į pagalbą Č.Jasiulevičiui atėjo energinga Leonora Katkevičienė, praeityje viena geriausių Lietuvos plaukimo trenerių, taip pat Birutė Statkevičienė – Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė, daugkartinė Lietuvos plaukimo čempionė. Šioms dviems moterims ir kilo idėja: greta plaukimo veteranų pagerbimo, surengti ir pirmąsias plaukimo veteranų varžybas. Prieš pasidedant varžyboms sveikinimo kalbą pasakė LKKI anatomijos k-ros doc., garsių plaukikų Vytauto Tikniaus , Kęstučio Tiknevičiaus ir Birutės Tiknevičiūtės mama J.Tiknienė.

Po oficialios sportininkų susirinkimo dalies parsidėjo plaukimo varžybos. Jas organizuoti nebuvo sudėtinga, nes tokios varžybos veteranams jau buvo vykdomos pasaulyje. Jas vykdė ir vykdo tarptautine plaukimo federacija (FINA) bei Europos plaukimo lyga (LEN). Plaukimo veteranų varžybos pasaulyje buvo vykdomos pagal nustatytas taisykles, amžiaus grupes, t.y. plaukimo varžybose gali ir galėjo varžytis žmonės, kurių amžius 25 metai ir daugiau. Plaukimo veteranų varžybose sportininkai skirstomi į amžiaus grupes . Tad organizuoti veteranų varžybas nebuvo sudėtinga.

Galima teigti, kad pirmosios veteranų plaukimo varžybos įvyko 1990 gruodžio 28 d. Kaune, “Vilijos” plaukimo baseine, kurio ilgis 25 m ir 6 takeliai. Šios plaukimo varžybos buvo pavadintos Kauno veteranų plaukimo pirmenybėmis. Šios varžybos vėliau peraugo į atvirus Lietuvos veteranų plaukimo čempionatus, jie vykdomi kasmet, dažniausiai 2 kartus per metus. Pavasarį – pirmenybės, žiemą (gruodį) – čempionatai.

Pirmose Lietuvos veteranų plaukimo varžybose 1990 mmetais nugalėtojais tapę savo amžiaus grupėse plaukikai pasiekė ir Lietuvos veteranų plaukimo rekordus.

Patys vyriausi pirmųjų plaukimo varžybų dalyviai buvo: A.Zaboras (praeityje žinomas boksininkas)( 75-79 metų grupė),kuris plaukė 50 m l.st.. Jo rezultatas – 1.12,4 sek, Stasys Paleckis (75-79 m.gr.) – 50 m krūtine:1.14,5 sek. Tarp moterų 50 m krūtine nenugalima buvo pirmoji Lietuvoje sporto meistro, Broniaus Jakštonio trenerė, Danutė Banytė. (55-59 m. gr.), jos rezultatas –51,0 sek. Raimondas Bagdonavičius (65-69 m.gr.) 50 m nugara įveikė per 1.00,0 sek.

Iš jaunesnių plaukimo veteranų reiktų paminėti Vytautą Tiknių (40-44 m.gr), seseris Dalę, Birutę (35-39 m.gr.), Zitą (45-49 m.gr.) Užkuraitytes. Daug žadantis buvo Jūratės Martišienės (45-49 m.gr) 50 m nugara rezultatas – 41,3 sek.

1991 metais veteranų varžybos vėl vyko Kaune. Kaip ir 1990 metais dalyvavo kiek daugiau negu 50 plaukikų, bet tai jau buvo atviras Lietuvos veteranų plaukimo čempionatas bei Kauno miesto čempionatas2. Sportas mokslo įstaigose

2.1 Sportas mokykloje

Kai galvojame apie mokymą, daugumai mūsų automatiškai iškyla mokyklos vaizdai. O kai galvojame apie mokyklą – atsimenam klasikinę mokymo situaciją: mokytojas stovi prieš klasę, mokiniai sėdi ir klauso.

Faktiškai, daugelis pamokų šiandienos mokyklose atrodo ir sukelia kitus įspūdžius. Įrodyta, jog mokymasis sėkmingai vyksta, jei mokiniai aktyviai integruojami į mokymosi procesą ir gali perimti jo valdymą. SSporto salėje dar lengviau parengti pamoką pačiu įsimenamiausiu būdu, nes be sporto žinių, mokiniai išmoksta žymiai daugiau: jie pajunta grupės dvasią, sąžinigą žaidimą ir toleranciją žaidybinėje aplinkoje.

Sportavimas mokykloje itin reikšmingas ankstyvam švietimui ir formuojant specialius socialinius gebėjimus. Nors didelis Europos vaikų procentas aktyviai dalyvauja sporte, dalis jų tesportuoja mokykloje. Ypač jauname amžiuje, kai sportavimas mokykloje vienintelė fizinio aktyvumo galimybė ir vienintelė galimybė žaidiminėje aplinkoje išmokti esminių bendravimo taisyklių, kaip, pavyzdžiui, pajusti ir pritaikyti grupėje susiformavusias taisykles savo tikslams pasiekti. Be to, bendrame mokyklos švietimo kontekste, sportavimas mokykloje labai svarbus, nes jis sumažina agresyvųjį potencialą ir stiprina dalykinę orientaciją ir gebėjimą susikaupti.

Sportas mokykloje iš esmės yra puiki socialinio mokymo ir sveikatos švietimo aplinka.

Mokytojai gali motyvuoti mokinius ilgam užklasiniam fiziniam veiklumui, jei mokykloje sudaromas įdomus fizinio lavinimo tvarkaraštis. Tinkama mokymosi aplinka sumažina laimėjimo ir pralaimėjimo svarbą ir pabrėžia maksimalų visų vaikų įsitraukimą į skirtingas sporto rūšis pagal asmenines, socialines ir gebėjimų pakraipas, suteikia džiaugsmo ir sėkmės pojūtį visiems, nekliudo formuotis gebėjimams ir jų tobulėjimui, ugdo gerą sportinį elgesį kaip savikontrolė, discipplina, kooperavimasis, tolerancija ir pagarba.

Kūno kultūra XI-XII bendrojo lavinimo mokyklos klasėse siekiama:

• ugdyti šiuolaikinę kūno kultūros sampratą, suvokti kūno kultūros, sveikatos ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusę savitarpio

priklausomybę ir sąlygotumą;

• sudaryti galimybę fiziškai tobulėti, išgyventi džiaugsmą, tenkinant saviraiškos, savirealizacijos poreikį, stiprinti nusiteikimą ir gebėjimą sieti mokymąsi, darbą bei poilsį su fiziniu aktyvumu;

• stiprinti moksleivio sveikatą, puoselėti kūno grožį, judesių kultūrą;

• plėtoti žinias ir gebėjimus, būtinus praktikuojant įvairias kūno kultūros formas, sporto šakas;

• teikti korekcinę pagalbą moksleiviui, siekiant sušvelninti fizinės raidos spragas ar sutrikimus;

• puoselėti nuostatas, žinias ir gebėjimus, suteikiančius galimybę aktyviai dalyvauti kuriant (šeimoje, mokykloje, vietos bendruomenėje) kūno kultūrai ir sveikatos stiprinimui palankią aplinką.

Kūno kultūros dėka ugdomi motoriniai gebėjimai padeda moksleiviui:

• ugdytis atsakomybę, ggebëjimą rinktis sveiką gyvenimo būdą, sąmoningai rūpintis savo paties ir kitų sveikata;

• išmokti valdyti psichoemocinę būseną;

• išmokti psichiškai ir fiziškai prisitaikyti prie fizinių krūvių;

• įtvirtinti fizinį aktyvumą, grūdinimąsi;

• įtvirtinti savarankiško mankštinimosi, savistabos ir savikontrolės gebėjimus;

• ugdytis fizines organizmo galias (kryptingai ir tikslingai jas lavinti pasirinktomis priemonėmis).

Kūno kultūros pamokose siekiama įtvirtinti šias vertybines nuostatas

• nuostatą sąmoningai rūpintis savo sveikata ir fiziniu tobulumu (fiziniu išsivystymu, parengtumu bei fiziniu aktyvumu);

• ugdytis visuminį požiūrį į kūno kultūrą, suvokti kūno kultūros funkcijų (sveikatinimo, ugdomosios, taikomosios, sportinės) prasmingumą ir jų ryšį su ssociokultūrinėmis gyvenimo sritimis;

• pasiryžimą išlaikyti ir plėtoti fizinio aktyvumo gebėjimus;

• norą sąžiningai bendradarbiauti sportinėje veikloje, puoselėti olimpines sporto vertybes;

• nusiteikimą toleruoti kitaip mąstančius, kitokių gebėjimų bei interesų asmenis;

• ryžtą racionaliai planuoti ir įgyvendinti savo fizinį .aktyvumą;

• puoselėti tautines kūno kultūros tradicijas ir pilietiškumą (domėtis tradicijomis, llaimėjimais).2.2 Sportas universitete

Dutūkstantieji – tai paskutinio šio šimtmečio ir olimpinių žaidynių Sidnėjuje metai. Studentų sporto atstovams jie yra reikšmingi tuo, kad nemažai lietuvos olimpinės delegacojos dalį sudarė esami ar buvę studentai. Studentų sportas gyvena savitą gyvenimą, svarbiausias jo įvykis – pasaulinė universiada, kurios dalyvių amžius ir socialinė padėtis yra ribojami (studentai iki 28 metų)

Vilniaus universiteto Centro sporto ir turizmo skyrius visų kursų studentams organizuoja mokomąjį šių sporto šakų treniruočių procesą: krepšinio (treneriai – G.Šerkšnas, R.Kaminskas, L.Berūkštienė), lengvosios atletikos (trenerė doc. J.Armonienė, dr.G.Aleksonis), futbolo (treneris R.Turskis), sportinės aerobikos (trenerė T.Gritėnienė), stalo teniso (trenerė Dž.Liepinaitienė), sunkumų kilnojimo (treneriai R.Cijūnėlis), dziudo (treneris doc. R.Naužemys), sambo (treneris E.Kriškoviecas), plaukimo (trenerė A.Bliumkinienė), orientavimosi sporto, šaudymo (atsakingas doc. Č.Kandratavičius), žygeivių (atsakingas prof. J.Jankauskas), paplūdimio tinklinis (atsakingas pprof. J.Saplinskas), slidinėjimo (treneris doc. Č.Kandratavičius), badmintono (atsakinga Dž.Liepinaitienė), teniso (atsakinga A.Bliumkinienė), šachmatų (atsakinga doc. J.Armonienė). irklavimo (atsakingas R. Kniukšta), fechtavimo (atsakinga asist. R.Glatkauskaitė).

Žygeivių sportas.

Turizmo (universiteto žygeivių) sporto ištakos siekia net universiteto pirmuosius dešimtmečius. Pokario metais pirmą kartą išvyką pėsčiomis po Vilniaus ir Aukštadvario apylinkes mūsų studentai atliko 1948 m. Vėliau maršrutai nusidriekė toli už Lietuvos ribų. 1952 03 21 įsteigtas universiteto turistų klubas (pirmininkas V. Janušis). Tais pačiais metais mūsų žygeivių iniciatyva Žydiškėse įvyko pirmasis aukštųjų mokyklų sąskrydis. Dabar jjie vyksta kasmet. Iš šio judėjimo gimė ir orientacinio sporto sekcija, labai gerai startavusi TSRS orientavimosi varžybose. Tada mūsų studentai iškovojo čempionų taurę.

1989 m. pradėjus dirbti universitete dideliam šio judėjimo entuziastui G. Zavadskiui, šis judėjimas įgavo naują išraišką. Dabartiniu metu klubas organizuoja pažintines keliones ir rengiasi sudėtingiems aukščiausios kategorijos žygiams. Mūsų komanda šalies aukštųjų mokyklų tarpe pastoviai užima prizines vietas, dažnai nugali.

Klubą kuruoja prof. J. Jankauskas. Treniruotės vyksta Saulėtekio al. 26

Orientavimosi sportas

Orientavimosi sportą universiteto studentai pamėgo tik jį pradėjus kultivuoti šalyje. Visada buvo stipriausių komandų rikiuotėje šalyje, bei Vilniaus miesto pirmenybėse. Pastaraisiais metais universiteto rinktinių nariai (I. Sargaitytė, D. Sadeckas) sėkmingai startuoja ir tarptautinėse varžybose. I. Sargaitytė 2001 m. pasaulio jaunimo čempionate užėmė antrąją vietą. Filosofijos fakulteto studentę Ievą Sargaitytę Universiteto bendruomenė 2001 ir 2002 metais išrinko geriausia universiteto sportininke.

Jau geras dešimtmetis kaip universiteto orientacininkai užima pirmąsias bendrakomandines vietas šalies aukštųjų mokyklų čempionatuose.

Universiteto orientacininkų rinktinę treniruoja doc. dr. Č.Kandratavičius.

Dziudo

Dziudo imtynės – olimpinė imtynių rūšis. Šią įdomia, pritaikomąja reikšmę turinčia sporto šaka domisi mūsų vaikinai ir merginos. Dziudo sekcija buvo įkurta 1975 m. Imtynių pradininkas universitete buvo ilgametis prorektorius doc. dr. P.Eigminas. Produktyviai dirbo pirmieji mūsų treneriai Europos čempionas V. Kairys ir A. Kliševičius. Nuo 1992 iki 1998 metų dziudo vveikla universitete buvo nutrūkusi. 1998 m. atkurta dziudo sekcija. Dalyvaudami įvairaus rango varžybose studentai garsina universitetą. Pagrindiniai akcentai – Lietuvos aukštųjų mokyklų dziudo čempionatas, šalies ir Vilniaus miesto pirmenybės.

Mūsų merginos atsiekė geresnių rezultatų studentų čempionate 2003 m. iškovojusios II-ją bendrakomandinę vietą. Individualiuose rungtyse įvairių svorių kategorijose turime ir nugalėtojų.

Rinktinę treniruoja sporto meistras, doc. dr. R. Naužemys.

Sambo

Tai unikali dvikovinė imtynių rūšis.. Lietuvoje sambo imtynės buvo įkurtos 1954 m., Vilniaus universitete – 1955 m. Mūsų Alma mater studentai – sambo imtynių mėgėjai ilgus dešimtmečius garsino ne tik universiteto, bet ir Lietuvos vardą toli už jo ribų. Dėl tam tikrų priežasčių (lėšų trūkumo, specialistų stokos) nuo 1985 metų ši imtynių rūšis nebuvo kultivuojama, o atkurta tik 2003 m.

Dabartiniu metu VU imtynių mėgėjus treniruoja Lietuvos nusipelnęs treneris E.Kriškoviecas ir doc.R.Naužemys..

Sunkumų, svarsčių kilnojimas ir jėgos trikovė

Šią sporto šaką mėgsta mūsų studentai. Visais laikais mūsų universitetas turėjo pajėgių, net sąjunginio lygio atletų, nemažai jų yra tapę ir Lietuvos čempionais bei prizininkais. Darbas žymiai suaktyvėjo nuo 1976 m. pradėjus dirbti sporto meistrui R. Cijūnėliui, kuriuo entuziazmo dėka pavyko sukurti treniruočių bazę, įsigyti įrangą. Universiteto komanda keletą kartų yra iškovojusi šalies studentų čempionate I-ją vietą. Gerai mūsų studentai startuoja Lietuvos, tarptautinėse ir Vilniaus miesto pirmenybėse. Aukščiausios ššalies stipriausių vyrų titulus turi ekonomistas A. Ratkevičius, Gamtos mokslų fakulteto studentas S. Janušonis.

Aerobika

Ritminė gimnastika, vadinamoji aerobika, pirmuosius žingsnius universitete žengė 1981 metais. Šio sporto pradininkė buvo prof. E. Morkūnienė. Tuomet jai talkino gimnastės O. Skvorcova, V. Kazlauskienė bei choreografė R. Pilkauskienė. Prof. E. Morkūnienės pradėtą darbą nuo 1984 m. toliau tęsia baletmeisterė – pedagogė T. Kriksčiokaitytė – Gritėnienė.

Vėlesniais metais universitetas dalyvauja ir sportinės aerobikos šakos varžybose, dažnai tampa prizininkėmis, 2002 m. Teisės fakulteto studentė G. Norviliūtė startavo Europos ir Pasaulio čempionatuose. 2000 – 2002 metais šalies aukštųjų mokyklų čempionatuose užima komandinę II-ją vietą, o trejeto rungtyje 2002 m. mūsų komandos sportininkės (O. Urbikienė, V. Elenskytė, G. Norviliūtė) tapo čempionėmis.

Komandą treniruoja lektorė sportinės aerobikos nacionalinės kategorijos teisėja T. Gritėnienė.

Slidinėjimas

Universitete visas laikais studentams buvo sudaromos sąlygos slidinėti, o ypač ši sporto šaka suaktyvėjo nuo 1970 m. Tuo metu universitete dirbę dėstytojai S. Mečėjus ir H. Stašelis kasmet dalyvaudavo šalies aukštųjų mokyklų studentų pirmenybėse, dažnai tapdavo prizininkais.

Dabartiniu metu esant nestabilioms žiemoms, universiteto slidininkų meistriškumas labai skirtingas – nuo Lietuvos Olimpinės rinktinės kandidato magistro M. Rimdzevičiaus, Lietuvos jaunimo rinktinės nario S. Šulčiaus – iki slidininko mėgėjo. Todėl daugelis iš mūsų slidininkų treniruojasi pagal individualius planus ir grafikus.

Šio darbo koordinatoriumi ir konsultantu

dirba praeityje daugkartinis Lietuvos slidinėjimo čempionas, doc. dr. Č. Kandratavičius.

Stalo tenisas

Stalo tenisas populiarus universitete. Aktyvai pradėtas kultivuoti 1949 m., kai Medicinos fakultete pradėjo studijuoti daugkartinis (19 kartų) Lietuvos čempionas. TSRS čempionatų 13 medalių, Europos čempionato II vietos medalių laimėtojas medikas sporto meistras A.Saunoris. Universitete parengta 16 mažos raketės sporto meistrų, 38 kandidatai į sporto meistrus.

Visais laikais universiteto stalo tenisininkai sėkmingai dalyvavo įvairiuose šalies ir tarptautiniuose turnyruose.

Universiteto rinktinės nariai ir dabar nors permainingai, bet garbingai gina jo garbę Respublikos, Aukštųjų mokyklų iir Vilniaus miesto pirmenybėse. Merginų komanda yra 2001 m. II-sios bendrakomandinės vietos laimėtoja. A. Kačerauskas, TVM studentas, iškovojo šalies čempionate bronzos medalį.

Stalo tenisininkus treniruoja lektorė, sporto meistrė – Dž. Liepinaitienė. Treniruotės vyksta: pirmadieniais nuo 17.00 val. Čiurlionio 21/27, antradieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val. Saulėtekio al. 26, šeštadieniais nuo 10 val. Karolinos stalo teniso sporto mokykloje.

Futbolas

Futbolas visais laikais universitete buvo populiarus. Universiteto rinktinė – pajėgi komanda. Lietuvos aukštųjų mokyklų futbolo lygoje (didžiajame futbole) u.niversiteto komanda iškovojo trečiąją vietą. Kol kkas neblogai futbolo rinktinė startuoja ir šio sezono pirmenybėse sutvarkytoje futbolo aikštėje. 2002 m. į VU įstojo 10 gabių futbolininkų jaunuolių, tarp kurių net yra kandidatų į Olimpinę Lietuvos rinktinę. Be didžiojo futbolo, žiemos metu universiteto komanda dalyvauja ir mažojo ffutbolo varžybose. Universitete 2001 m. pradėjus dirbti lektoriumi ilgamečiam Vilniaus „Žalgirio“ ir Maskvos „Spartako“ komandos žaidėjui, tarptautinės klasės sporto meistrui R. Turskiui darbas ženkliai pagerėjo.

Lengvoji atletika

Lengvoji atletika Vilniaus universitete visais laikais buvo ir dabar yra populiari. Universitete išaugo toks garsus atletas A. Vaupšas (olimpinių žaidynių Tokio dalyvis, šuolis į tolį), ir eilė kitų garsių respublikos čempionatų nugalėtojų bei prizininkų. Įvairiu laiku treneriais darbavosi olimpinių žaidynių dalyviai bei prizininkai A. Mikėnas, K. Orentas. Vėliau dėl tam tikrų aplinkybių iš universiteto išėjus minėtiems pedagogams lengvaatlečius pradėjo treniruoti dr. G. Aleksonis ir doc. dr. J. Armonienė. Visais laikais universiteto atletai užimdavo ir užima aukštas vietas šalies studentų čempionatuose, šalies pirmenybėse, atskiri sportininkai tampa nugalėtojais ir prizininkais Lietuvos jaunimo ir Vilniaus m. čempionatuose.

Dabartiniu metu llengvaatletus treniruoja sporto meistrė doc. dr. J. Armonienė., doc.G. Aleksonis.

Krepšinis (vyrai ir moterys)

Gražias universiteto tradicijas tęsia ir mūsų krepšininkai. Vien tokių sportininkų kaip L. Vinčaitė, R. Šidlauskaitė, V. Šulskytė Š. Marčiulionis, A. Pavilonis, J. Kazlauskas vardai kalba už save.

Visais laikais universiteto studentai mėgo šį patrauklų žaidimą, turėjo komandas ir atskirais metais kovodavo dėl šalies aukštųjų mokyklų čempionatų aukščiausių apdovanojimų. Ypač buvo pajėgios mūsų merginos, nuo 1972 metų 13 kartų buvo pajėgiausiomis šalyje. 10 metų iškovoja mokyklų čempionatus. Turėtas tradicijas ttęsia ir dabartinė karta po ilgesnės pertraukos 2001 m. tapusi bronzine komanda. Vyrų rezultatai kuklesni. Mūsų komandos (vyrų I ir II), moterų (I), sėkmingai dalyvauja ir Vilniaus miesto pirmenybėse.

Plaukimas

Universitete plaukimas turi senas tradicijas. Labiausiai universiteto plaukikus išgarsino Pramonės fakulteto studentas A. Juozaitis. Šis talentingas sportininkas 1976 m. XXI olimpinėse Monrealio žaidynėse laimėjo bronzos medalį.

Dėl lėšų stygiaus plaukimas ne buvo itin populiarus. Sąlygos treniruotėms sudaromos tik universiteto rinktinės nariams. Didelio meistriškumo plaukikai startuoja Lietuvos, Vilniaus miesto pirmenybėse, SELL žaidynėse. Aukštųjų mokyklų čempionatuose komanda pastoviai tampa II vietos laimėtoja. Plaukikams vadovauja praeityje garsi sportininkė, tarptautinės klasės sporto meistrė A. Bliumkinienė.

2. Piliečių fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3 – 4 val. Šios normos laikosi tik 9 – 16 proc. vaikų.

Tarptautinės moksleivių gyvensenos ypatumų tyrimo programos, kurioje dalyvavo 24 Europos šalys, duomenimis, tarp 11 – 15 m. Lietuvos mergaičių nepakankamai fiziškai aktyvios sudarė 55 proc. (po pamokų sportuoja tik kartą per savaitę ar rečiau), o tarp berniukų – 29,2 proc.Tiriant atsitiktinai parinktus 20 – 64 m. Lietuvos gyventojus buvo nustatyta, jjog apie 40 proc. vyrų ir moterų visiškai neužsiima aktyvia fizine veikla.Technologinis progresas sudaro sąlygas mus „atleisti” nuo bet kokio fizinio darbo. Daugumoje profesijų vyrauja protinis darbas, stresinės situacijos, o fiziniam aktyvumui vietos nebelieka. Dėl per mažo fizinio aktyvumo galime susirgti daugeliu „civilizacijos” ligų.

Pakankamas fizinis aktyvumas yra naudingas:

-saugo nuo aterosklerozės;

-padeda reguliuoti kraujospūdį;

-mažina pavoj.ų susirgti išemine širdies liga ir insultu;

-padeda išvengti nutukimo;

-lėtina osteoporozės progresavimą;

-treniruoja raumenis; reguliuoja virškinimą.

Tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, greičiau užmiegame ir miegame visą naktį, todėl didėja darbingumas. Įvairi fizinė veikla padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais.Dažnai sakome, jog esame per daug užsiėmę, kad skirtume laiko mankštai.Žmogus, norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi aukoti dalį savo laiko. Mankštindamiesi 2 – 3 kartus per savaitę po 30 min., Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą. Tokiu būdu Jūs galite 10 – 15 metų sumažinti savo biologinį amžių. Fizinį aktyvumą geriau didinti kasdien pavyzdžiui eiti pėsčiomis į darbą ir namo. Jeigu į darbą važiuojate visuomeniniu transportu, bent dalį kelio eikite pėsčiomis. Nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Savo mašiną statykite ne prie įėjimo į namą, o kiek toliau. Darbe darykite aktyvias pertraukėles – atsistokite, lengvai pasimankštinkite, per pietų pertrauką ppasivaikščiokite. Namų ruošos darbus atlikite greitai ir energingai. Nevažiuokite į artimiausią parduotuvę mašina, o eikite pėsčiomis. Vakarais, užuot gulėję prieš televizorių, geriau pasivaikščiokite. Jei turite šunį, tai kuo ilgiau vaikščiokite ir bėgiokite su juo.

Pradėti mankštintis niekada nevėlu. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamą mankštos rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę.

Ši lentelė gali padėti pasirinkti tinkamiausią sporto šaką.

Fizinis aktyvumas Ištvermė Lankstumas Jėga

Golfas © © © ©

Keletas patarimų nusprendusiems pradėti mankštintis:

-jeigu Jūs nežinote savo fizinio pajėgumo, turite sveikatos sutrikimų, prieš pradėdami mankštintis pasitikrinkite sveikatą sveikatos kabinete ar pas šeimos gydytoją. Gydytojas gali patarti, kokia fizinio aktyvumo rūšis labiausiai Jums tinka pagal būdą ir pomėgius;

-mankštinkitės apsirengę patogiais ir laisvais drabužiais bei apsiavę sportiniais bateliais;nesimankštinkite 2 val. gausiai pavalgę;mankštą visuomet pradėkite apšilimu;fizinį krūvį didinkite pamažu;

-jei silpna, svaigsta galva ar trūksta oro, kurį laiką nesimankštinkite;

-baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų;

-mankšta turi būti intensyvi.

Iš pradžių kiekvieno užsiėmimo metu

stenkitės pasiekti pulso dažnį, kuris sudaro pusę, o po keleto mėnesių iki 75 proc. maksimalaus dažnio. Maksimalų pulso dažnį apskaičiuosite, jei iš 220 atimsite savo amžiaus metus;mankštinkitės ne rečiau kaip 2 – 3 kartus per savaitę;mankštos trukmė – nuo 25 iki 60 minučių.

Fizinė veikla gali būti įvairi.

Ne kiekvienas gali ir nori mankštintis sporto salėje ar bėgioti. Kiti pageidauja vaikščioti, šokti, dirbti sode arba pasirinkti kitą fizinės veiklos rūšį.

Lentelė fizinio aktyvumo lygiui įvertinti

Aktyvumo rūšys Trukmė Vertė

Jūsų fizinio aktyvumo lygio

25 – 20 ©

15 – 19 ©

10 – 14 ©

5 – 9 ©

labai gerai;

gerai;

labiau pasistenkite kitą savaitę;

per mažai mankštinotės;

Jums reikia labiau pasistengti.

• Pagyvenusiems žmonėms saugiausia pasivaikščioti. Pastovus vaikščiojimas gali mažinti sąnarių ir raumenų skausmus, sustingimą, stabdyti kaulinio audinio išretėjimą, lėtinti ddiabeto eigą, pagerinti kraujotaką,. stiprinti širdies raumenį bei reguliuoti kraujospūdį. Saikingas fizinis aktyvumas, net po miokardo infarkto, padeda žmogui grįžti į normalų gyvenimą, sumažina pakartotino infarkto bei mirties rizikąIšvados

Išanalizavę visą medžiagą galime teigti, kad Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuria aatlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla.

Sporto veikla gali būti savarankiška individuali sportininko veikla ir veikla, vykdoma darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu.

Šiuolaikinėmis sąlygomis sporto judėjimas, natūraliai plėtodamasis kartu su bendrąja tautos kultūra, pamažu įauga į Nepriklausomos Lietuvos valstybės kultūrinį gyvenimą, tampa svarbiu tautos fizinės ir dvasinės stiprybės ugdymo šaltiniu. Šiuolaikinė mokslo paradigma – tai naujas mokslinis raštingumas, nauja mokslo kultūra, kurios pagrindinis bruožas – mąstymo kritiškumas, abejonė, nuolatinė tiesos paieška ir nesibaigiantis dialogas su gamta, žmogumi, vvisuomene. Ši paradigma ragina „drąsiai žiūrėti realybei į akis“, artėti link didesnio realybės aiškumo supratimo, kartu parodant jos daugiareikšmiškumą – sudėtingumą. Vienas iš svarbiausių sporto mokslo bruožų – tai jo atvirumas kritikai ir kaitai. Remiantis sporto mokslo tendencijomis pasaulyje, mokslininkų nuostatomis, patirtimi, Lietuvos sporto mokslininkams reikia subalansuoti dabar turimas jėgas, numatyti plėtotės kryptis, nes turime žinoti, kur einame, turime žinoti, kas gali keistis ir ką mes patys turime keisti ar padaryti eidami bendru

Trenerio, sportininko ir mokslininko bendradarbiavimas sudarant treniruotės programas, pparenkant pažangią veiklos technologiją pereina į naują darbo kokybę, kai pasitelkiami pažangūs treniruotės metodai ir priemonės, atsižvelgiant į įdiegimą naujų pedagoginių bei biologinių priemonių, užtikrinančių sportininko organizmo funkcinių rezervų išplėtimą, pasiekiant geriausią stabilią sportinę formą olimpinėse žaidynėse. Šiandien sportiniai rezultatai yra tokio aukšto lygio, kad net įgimtų gebėjimų turintis sportininkas, jeigu jo treneris nesiremia šiuolaikiniais mokslo laimėjimais bei pažangia sportininkų rengimo patirtimi, negali pretenduoti į pasaulio lyderius.Literatūros sąrašas

1. Genevičius J., Garbaliauskas Č. Lietuvos studentų sportas (1990-2000 m.)/ Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos studentų sporto asociacija. – Kaunas: LSSA,LKKA, 2000. – 71 p.

2. Profesionalus sportas [žiūrėta 2005 04 27] Prieiga per internetą ;

3. Pasirink tinkamą taikinį [žiūrėta 2005 04 27] prieiga per internetą < http://bodybuild.tinklapis.lt/moterims/pasirink%20tinkama%20taikini.htm

4. Lietuvos sportas [žiūrėta 2005 04 28] prieiga per internetą < http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=34&ItemId=27794>;

5. Sportas [žiūrėta 2005 04 28] prieiga per internetą ;

6. Mokslininko išmintis visada vertinama [žiūrėta 2005 04 28] prieiga per internetą <?action=view&id=172&return_action=top_articles>;

7. Sporto veikla [žiūrėta 2005 04 29] prieiga per internetą .