Žemės ūkio statistikos ir prognozavimo kursinis darbas
UTENOS APSKRITIES VISŲ ŪKIŲ
VAISIŲ IR UOGŲ AUGINIMO REZULTATŲ STATISTINĖ
ANALIZĖ IR PROGNOZAVIMAS
Žemės ūkio statistikos ir prognozavimo kursinis darbas
TURINYS
1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE VAISIUS IR UOGAS ŠALTINIAI IR ANALIZĖS METODAI BEI BŪDAI.
1.1. Statistiniai duomenų apie vaisių ir uogų plotus, derlių ir derlingumą šaltiniai.
1.2. Vaisių ir uogų statistinės analizės metodai ir būdai.
2. UTENOS APSKRITIES VISŲ ŪKIŲ VAISIŲ IR UOGŲ AUGINIMO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ.
2.1. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų plotų statistinė analizė.
2.2. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uuogų derlingumo statistinė analizė.
2.3. Sodų ir uogynų derlingumą lemiantys veiksniai.
2.4. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derliaus statistinė analizė.
2.5. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derlių lemiantys veiksniai.
3. UTENOS APSKRITIES VISŲ ŪKIŲ VAISIŲ IR UOGŲ AUGINIMO REZULTATŲ PROGNOZAVIMAS.
IŠVADOS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
PRIEDAI
ĮVADAS
Vaisių ir uogų auginimas yra pelningas žemės ūkio verslas. Šiuo metu Lietuvoje yra 42,5 tūkst. ha sodų ir uogynų.
Šalies versliniai sodai ir uogynai užima 8 994 ha. Į šį skaičių patenka sodai, ne mažesni kaip 1 hha; serbentynai–ne mažesni kaip 0,5 ha; braškynai bei avietynai–ne mažesni kaip 0,2 ha. Produktyvūs ir senesni versliniai sodai užima 3 396 ha. Juose daugiausia–per 90 proc.–auginamos obelys. Jaunų, iki 5 metų amžiaus sodų, įveistų ir prižiūrimų pagal naujausias verslinių sodų aauginimo technologijas, šalyje yra 770 ha. Per pastaruosius penkerius metus 99 ūkio subjektai, kurie neužsiėmė sodininkyste, pradėjo šį verslą ir sodina naujus sodus.
Per pastaruosius 5–8 m. labai išsiplėtė versliniai serbentynai bei aronijų plotai. Didesnių negu 0,5 ha serbentynų ir aronijų plotai sudaro 3 858 ha. Versliniai braškynai ir avietynai įveisti 970 ha plote, iš jų didesnę dalį užima braškynai.
Nagrinėjant verslinių sodų ir uogynų plotus visos šalies teritorijoje, išryškėja labai netolygus jų pasiskirstymas. Tikėtina, kad netolygų pasiskirstymą nulėmė ne tik klimato sąlygos, bet ir tradicijos bei veiklių sodininkų pavyzdys. Didžiausi verslinių sodų plotai yra Kauno (794 ha) ir Panevėžio (643 ha) apskrityse. Iš kitų apskričių didžiausi sodų plotai yra Kretingos (233 ha) ir Vilkaviškio (225 ha) rajonuose. Tokią verslinių ssodų koncentraciją atskiruose rajonuose nulėmė tai, kad šiuose rajonuose nuo seno buvo specializuoti sodininkystės ūkiai.
Ateityje sodininkystės verslo gyvybingumą Lietuvoje nulems naujų šiuolaikinių sodų sodinimas bei senųjų sodų rekonstrukcija. Veisiant naujus sodus, aiškus lyderis yra Panevėžio apskritis (278 ha). Antroje vietoje pagal jaunų sodų plotus yra Kauno apskritis (128 ha), kur daugiausia vaismedžių sodina Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Kitose apskrityse daugiausiai naujų sodų įveista Anykščių (68 ha) ir Vilkaviškio (47 ha) rajonuose.
Antroji pagal plotus sodo kultūra Lietuvoje yra serbentai. DDidžiausia serbentynų koncentracija yra Panevėžio apskrityje (1 104 ha). Taip pat daug serbentų auginama Šiaulių (700 ha) ir Kauno (574 ha) apskrityse. Vertinant pagal rajonus, daugiausiai serbentų auginama Biržų (614 ha), Panevėžio (354 ha), Anykščių (293 ha) ir Šiaulių (230 ha) rajonuose.
Pagal verslinių braškynų ir avietynų plotus, kaip ir ankstesniais laikais, pirmauja Vilniaus apskritis (141 ha). Nuo Vilniaus apskrities mažai atsilieka Kauno (133 ha), Klaipėdos (128 ha) ir Tauragės (125 ha) apskritys. Analizuojant pagal rajonus, didžiausi verslinių braškynų ir avietynų plotai yra Skuodo (71 ha), Vilniaus (65 ha), Šilalės (62 ha), Kauno (56 ha) ir Biržų (49 ha) rajonuose.
Vaisių ir uogų augintojai, norėdami konkuruoti rinkoje, turi pateikti dideles produkcijos partijas. Kol augintojų kooperacija Lietuvoje dar neįsibėgėjusi, ūkių efektyvumą lemia jų dydis. Lietuvoje beveik pusę (49 proc.) šalies verslinių sodų ploto užima 14 stambių sodų, kurių plotas siekia nuo 68 iki 312 ha. Pagrindiniai obuolių tiekėjai Lietuvoje yra UAB „Daugšiagirių sodai“, ŽŪB „Žiežmarių sodai“, UAB „Luksnėnų sodai“, ŽŪK „Olrevita“.
Penktadalį verslinių sodų ploto užima pakankamai dideli europinio standarto 10–50 ha sodai. Tokio dydžio ūkių Lietuvoje yra 46. Taip pat beveik penktadalį verslinių sodų ploto užima smulkūs, 1–5 ha dydžio, sodai. Nors ši kategorija yra gausiausia, į kurią patenka dalis naujai bbesikuriančių sodininkų sodų, tačiau dažniausiai tai seni sodai, paveldėti iš buvusių sodininkystės bendrovių.
Šalyje beveik pusę verslinių serbentynų ploto (48 proc.) užima dideli (10–50 ha) serbentynai. Penktadalį šalies verslinių serbentynų ploto užima devyni stambūs (55–174 ha) serbentynai. Tačiau taip pat, kaip ir verslinių sodų, beveik penktadalį serbentynų ploto užima smulkūs, tik 1–5 ha serbentynai, kurių perspektyvos, jei nesusijungs, yra miglotos.
Verslinių braškynų ir avietynų plotų penktadalį (18 proc.) sudaro verslinių braškynų plotas, jų auginimu užsiima 20 ūkių: 6 ūkiai, turintys nuo 6 iki 19 ha, ir 14 ūkių – nuo 5 iki 10 ha plantacijas. Daugelyje tokių ūkių taikoma pažangi braškių auginimo technologija. Mažesni, bet taip pat stambūs (2–5 ha) braškynai užima ketvirtadalį (24 proc.) šalies verslinių braškynų ploto. Tačiau didžiausius plotus (net iki 42 proc.) užima smulkūs, 0,5–2 ha dydžio, braškynai. Tokių braškynų ir avietynų yra apie 500, ir jie išsimėtę po visą šalį.
Lietuvoje 2 052 ūkiai užsiima versline sodininkyste ir uogininkyste, iš jų tik vaisių auginimu– 456, serbentų–475, braškių–822, įvairių uogų–208, vaisių ir uogų–91 ūkis. Tačiau nemaža dalis ūkių vaisių ir uogų auginimą derina su kitomis žemės ūkio šakomis. Nestabilios ekonomikos laikais daugiašakiai ūkiai dažnai lengviau išgyvena. Tačiau yra nustatyta, kad geriausius rezultatus galima pasiekti specializuotuose ūkiuose, kai ūūkio savininkas, vadovas ar specialistai didesnį dėmesį, materialinę bazę ir lėšas skiria pagrindinei kultūrai.
Stambiausi versliniai sodai ir serbentynai, kuriuose sodų ar uogynų plotai didesni negu 50 ha, yra ir labiausiai specializuoti (atitinkamai 70 ir 59 proc.). Taip pat aukštas specializacijos lygis yra ir mažesnių, bet pakankamai stambių (10–50 ha) sodų ir uogynų (atitinkamai 52 ir 46 proc.). Mažiausiai specializuoti yra smulkūs, 1–5 ha sodai ir 0,5–5 ha serbentynai. Paprastai turint verslinį sodą ar uogyną mažai specializuotame ūkyje jie dažniausiai pamirštami, ne laiku atliekami priežiūros darbai ir gaunami prasti ūkiniai–ekonominiai rodikliai.
Visai kita padėtis su verslinių braškynų ir avietynų specializacija. Net ir stambių, per 5 ha dydžio, braškynų specializacijos lygis siekia tik 31 proc. Mažėjant braškynų plotams, ūkių specializacijos lygis krinta ir mažiausių braškynų specializacijos lygis tik 5,6 procento. Lietuvoje dažnai braškių ir aviečių auginimas yra kaip papildomas verslas prie kitų kultūrų auginimo.
Įvertinus verslinius sodus ir uogynus pagal specializacijos lygį paaiškėjo, kad maždaug ketvirtadalis šalies verslinių sodų ir uogynų plotų yra labai specializuotuose (daugiau kaip 80 proc.) ūkiuose, nors jie tesudaro tik 8 proc. nuo visų ūkių skaičiaus. 24 proc. sodų ir uogynų yra taip pat aukšto specializacijos lygio (50–80 proc.) ūkiuose, kurių Lietuvoje yra 209. Ūkių, kurių vaisių ir uogų
auginimo specializacija siekia tik iki 20 proc., Lietuvoje yra daugiausia–1 296. Jie dažniausiai vaisius ir uogas augina neplaningai ir išbalansuoja rinką. Tiesa, mažai specializuotų ūkių plotai sudaro tik 23 proc. bendro sodų ir uogynų ploto šalyje.
2007 m. Lietuvos sertifikuotuose ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiuose buvo užauginta 10,4 tūkst. t vaisių ir uogų (20 proc.). Sodai ir uogynai sertifikuotuose ūkiuose užėmė 5,6 tūkst. ha. Beveik pusę jų sudarė serbentai (2,7 tūkst. ha), 23 procentus (1,3 tūkst. ha)–šaltalankiai. Daugiau serbentų auginama BBiržų r. savivaldybėje (624 ha), Marijampolės (274 ha), Anykščių r. (222 ha) savivaldybėse. Šaltalankiai auginami Akmenės (384 ha), Anykščių (157 ha), Panevėžio r. (112 ha) savivaldybėse.
Lietuvos sodininkai sugeba išauginti geros kokybės produkciją, tačiau jai sunku įsitvirtinti vidaus rinkoje dėl nepatrauklaus pateikimo, todėl daugiau dėmesio reikia skirti įpakavimui, reklamai ir kitiems rinkodaros dalykams.
Kursiniame darbe nagrinėjamas objektas–vaisiai ir uogos Utenos apskrityje.
Tyrimo tema–Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas 2008–2009 m.
Statistikos vienetas – vaisių iir uogų plotai, derlingumas, bendras derlius.
Tiriamasis laikotarpis 2002–2007 m.
Tikslas–analizuoti vaisių ir uogų ploto, derliaus ir derlingumo statistinius duomenis Utenos apskrityje visuose ūkiuose 2003–2007 m., prognozuoti šiuos rodiklius 2008–2009 m. Apibendrinti gautus rezultatus, patvirtintus atliktais skaičiavimais.
Metodai–analitinis, grafinis, loginis, statistinis.
1. STATISTINIAI DDUOMENŲ APIE VAISIUS IR UOGAS ŠALTINIAI IR ANALIZĖS METODAI BEI BŪDAI
1.1. Statistiniai duomenų apie vaisių ir uogų plotus, derlių ir derlingumą šaltiniai.
Apskaitant žemės ūkio kultūrų pasėlius, derlių ir derlingumą ūkininkai ir kiti gyventojai naudoja atitinkamas Statistikos departamento patvirtintas statistinių ataskaitų formas (1 priedas), kurias užpildę pateikia Statistikos departamento prie LRV teritorinei statistikos įstaigai– vyriausiems statistikams rajonų savavaldybėse arba apskrities statistikos poskyriuose, kurie yra pavaldūs teritorinėms statistikos valdyboms.
Žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės, turinčios pasėlių plotus, iki lapkričio 15 dienos pateikia Statistikos departamento prie LRV teritorinei statistikos įstaigai, metinę ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ DERLIAUS 200_ M. ATASKAITA ŽŪ-29. Šioje ataskaitoje apskaitomas bendras sodų ir uogynų plotas hektarais, iš jų derančių sodinių plotas hektarais ir gautas derlius tonomis iš derančiais sodiniais apsodinto ploto. <
Ūkininkai ir šeimos ūkiai patekę į respondentinių ūkių atranką du kartus metuose pildo ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PLOTŲ IR DERLIAUS ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIUOSE 200_ M. ATASKAITA ŽŪŪ-01 METINĖ ir pateikia iki lapkričio 15 dienos. Duomenų apie žemės ūkio augalų derlingumą šiose ataskaitose nėra, bet šį rodiklį galima apskaičiuoti.
Didmeninės prekybos įmonės, daržovių, bulvių, vaisių ir uogų supirkimo ir perdirbimo įmonės Statistikos departamento prie LRV Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriui iki vasario 17 d. pateikia DARŽOVIŲ, PIEVAGRYBIŲ, BULVIŲ, VAISIŲ IR UOGŲ SSUPIRKIMO 200__ M. ATASKAITA ŽŪS-10 METINĖ. Ataskaitoje nurodoma vaisių ir uogų supirkimo kiekis, kg., išmokos (be PVM), Lt bei PVM, Lt.
DARŽOVIŲ, PIEVAGRYBIŲ, BULVIŲ, VAISIŲ IR UOGŲ SUPIRKIMO ATASKAITOJE ŽŪS-10 METINĖJE pateikiami statistiniai duomenys apie supirktas Lietuvos ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių užaugintas daržoves, vaisius. Importuoti augalai į šią ataskaitą neįtraukiami.
Išmokos–tai pinigų suma, išmokama augintojui už kvite nurodytą supirktų daržovių, bulvių, vaisių ir uogų kiekį. Pridėtinės vertės mokestis į išmokas neįskaičiuojamas, bet jo suma įrašoma lentelės trečioje skiltyje pagal produktų grupes.
Kontroliniam darbui–Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų auginimo rezultatų statistinei analizei ir prognozavimui, duomenis naudojau iš Lietuvos Statistikos departamento prie LR vyriausybės internetinio puslapio, adresu http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024
Informaciją pateikiu absoliutiniais dydžiais ir natūriniais matavimo vienetais.
1.2. Vaisių ir uogų statistinės analizės metodai ir būdai
Žemės ūkio augalų pasėlių plotai–tai ariamos žemės sklypai, apsodinti vienu ar keliais žemės ūkio augalais.
Žemės ūkio statistikai keliami svarbiausi uždaviniai:
Stebėti sėjos eigą ir teikti duomenis valstybės valdymo institucijoms;
Nustatyti pasėlių plotų dydį, struktūrą ir dinamiką savivaldybėse ir apskrityse;
Nustatyti pasėlių plotų pasiskirstymą pagal ūkių kategorijas;
Skelbti informaciją apie pasėlius.
Pagrindiniai augalininkystės rezultatiniai rodikliai–derlius ir derlingumas. Derliaus dydį lemia plotas ir derlingumas.
Derlingumas rodo žemės ūkio augalo ar vienarūšių augalų grupės produkcijos kiekį iš ploto vieneto.
Derlingumas–vidutinis dydis, gautas bendrąjį derlių padalijus iš pasėlių ploto.
Derlius pparodo bendrą kokio nors augalo ar žemės ūkio naudmenų produkcijos kiekį, o derlingumas–produktyvumą konkrečiomis auginimo sąlygomis.
Derliaus ir derlingumo uždaviniai:
Rinkti ir sisteminti išsamius ir tikslius duomenis apie žemės ūkio augalų, jų vienarūšių pogrupių, grupių ir kitų žemės ūkio naudmenų derlių ir derlingumą;
Nagrinėti derliaus ir derlingumo dinamiką;
Analizuoti veiksnius, lemiančius derliaus ir derlingumo kitimą.
Analizuojant sodų ir uogynų derlių ir derlingumą Utenos apskrityje 2003–2007 m. naudojau dinamikos eilučių metodą–absoliutinio pokyčio, kitimo tempo, pokyčio tempo, 1 proc. pokyčio tempo absoliutinės reikšmės formules, grafinį duomenų vaizdavimo metodą, koreliacijos, mažiausių kvadratų statistinius metodus taip pat indeksus, kaip ekonominį statistinį metodą.
Analizuojant derliaus ir derlingumo pokyčius naudojami šie rodikliai:
Absoliutinis pokytis–tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Teigiamas jo skirtumas rodo reiškinio padidėjimą, o neigiamas–sumažėjimą. Turint duomenis už daugiau laikotarpių gali būti skaičiuojami baziniai ir grandininiai absoliutiniai pokyčiai.
Bazinis: ∆y = yn – y1 [1]
Grandininis: ∆y = yn – yn-1 [2]
kur: ∆y–absoliutinis pokytis;
yn–vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;
yn-1–ankstesnio, prieš tai buvusio laikotarpio lygis.
Absoliutinio pokyčio vidurkis:
; [3]
kur: –absoliutinio pokyčio vidurkis;
yn–galutinis dinamikos eilutės lygis;
y1–pirmutinis dinamikos eilutės lygis;
n–dinamikos eilutės lygių skaičius.
Kai turimi apskaičiuoti absoliutiniai pokyčiai, absoliutinio pokyčio vidurkis randamas pagal formulę:
[4]
kur: –absoliutinio pokyčio vidurkis;
∆y1, ∆y2–grandininiai absoliutiniai pokyčiai;
n–absoliutinių pokyčių skaičius.
Kitimo tempas–tai dviejų dinamikos eilučių lygių santykis. Jis išreiškiamas koeficientais arba procentais. Kitimo tempo procentas rodo, kkiek vėlesnio laikotarpio lygis sudaro nuo ankstesnio laikotarpio lygio. Kitimo tempai skaičiuojami kaip baziniai ir grandininiai.
Bazinis: Kt = ; [5]
Grandininis: Kt = ; [6]
Kitimo tempo vidurkius:
; [7]
kur: –kitimo tempo vidurkis;
n–dinamikos eilutės lygių skaičius;
yn–galutinis dinamikos eilutės lygis;
y1–pradinis dinamikos eilutės lygis.
Grandininio kitimo tempo vidurkis:
; [8]
kur: –grandininis kitimo tempas;
n–kitimo tempų skaičius;
, –kitimo tempai.
Pokyčio tempas–tai absoliutinio pokyčio ir dinamikos eilutės lygio, priimto už bazę, santykis. Išreiškiamas procentais. Gali būti teigiamas, neigiamas ir lygus nuliui. Teigiamas pokyčio tempas rodo reiškinio padidėjimą, neigiamas–sumažėjimą, kai pokyčio tempas lygus nuliui, reiškinys per analizuojamą laikotarpį nekito.
Pt = Kt (%) – 100; [9]
kur: Kt (%) – kitimo tempas procentais.
Taip pat skaičiuojamas ir pokyčio tempo vidurkis:
; [10]
Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė parodo, kiek nagrinėjamo reiškinio, išreikšto absoliutiniais dydžiais, tenka vienam pakitimo tempo procentui.
1% Ptr. = ; [11]
Aritmetinis paprastasis vidurkis žymimas:
aritmetinis paprastas = [12]
n–variantų skaičius;
x1+ x2+ x3 +…+ xn–požymio reikšmės arba variantai.
Vaisių ir uogų derliaus pokyčius rodo bendrojo derliaus indeksai.
Baziniai [13]
Grandininiai [14]
Vaisių ir uogų plotų ir jų derlingumo kitimo įtaką bendrąjam derliui rodo:
Baziniai [15]
Grandininiai [16]
Vaisių ir uogų pasėlių plotų ir jų struktūros kitimo įtaką bendrojo derliaus kitimui rodo pasėlių ploto fiksuotos sudėties indeksai:
Baziniai [17]
Grandininiai [18]
Dėl skirtingų vaisių ir uogų pasėlių plotų ir jų struktūros kitimo pakito bendrasis derlius:
Baziniai
[19]
Grandininiai [20]
Vaisių ir uogų derlingumo kitimo įtaką bendrojo derliaus pokyčiui rodo grupiniai derlingumo pastovios sudėties indeksai:
Baziniai [21]
Grandininiai [22]
Derlingumo įtaką bendrojo derliaus kitimui rodo:
Baziniai [23]
Grandininiai [24]
Pasėlių plotų struktūros įtaka vaisių ir uogų bendrajam derliui apskaičiuojama naudojant pasėlių plotų struktūros indeksą:
Baziniai [25]
Poveikio dydis absoliučiais dydžiais apskaičiuojamas taip:
[26]
Vaisių ir uogų vidutinis derlingumas skaičiuojamas pagal formulę:
[27]
Indeksų skaičiavimo teisingumas tikrinamas indeksų tarpusavio ryšį aprašančia formule: Santykiniais dydžiais
[28]
Absoliučiais dydžiais:
[29]
Analizuojant visų ūkių sodų ir uogynų plotų, derliaus ir derlingumo perspektyvas naudosiu ddinamikos laiko eilučių išlyginimą.
Analitinis dinamikos eilučių lyginimo būdas patikimiausias, nes neprarandami dinamikos eilutės lygiai, o faktinių ir išlygintų duomenų sumos yra lygios (Σy = Σ ) .
Kursiniame darbe naudosiu tiesės lygtį.
Tiesės lygtis naudojama tada, kai paskaičiuoti absoliutiniai pokyčiai analizuojamu laikotarpiu išlieka daugiau ar mažiau pastovūs:
[30]
–išlyginti dinamikos eilutės lygiai;
a, b–nežinomi parametrai;
t–laiko eilutės numeriai.
Nežinomi parametrai yra apskaičiuojami išsprendus tiesės normalinių lygčių sistemą:
[31]
Parametras a randamas pagal formulę:
[32]
Parametras b randamas pagal formulę:
[33]
Parametras b rodo reiškinio kitimo kryptį. Jei bb yra teigiamas, tuomet reiškinys didėja, o jeigu neigiamas–mažėja. Įstatę į lygtį laiko eilės numerius, apskaičiuojame išlygintus dinamikos eilutės lygius. Skaičiavimai atlikti teisingai, jeigu Σy=Σ . [34]
Aproksimacijos paklaidą skaičiuojame:
μapr = [35]
kur: μapr–aproksimacijos paklaida;
n–dinamikos eilutės lygių skaičius;
y–gauti duomenys;
–išlyginti dinamikos eilutės lygiai.
Jei ppaklaida neviršyja 10%, prognozavimo razultatais galima pasitikėti. Jei ji didesnė nei 10%, tai prognozavimo rezultatais pasitikėti negalima.
Ekstrapoliacija atlikta su trendo funkcija, taip pat žinant vidutinį absoliutų dinamikos eilutės lygio padidėjimą ( ) arba vidutinį didėjimo tempą ( ).
[36]
[37]
L – kiek metų norime prognozuoti į priekį;
– vidutinis absoliutinis lygio padidėjimas;
– vidutinis didėjimo tempas.
2. UTENOS APSKRITIES VISŲ ŪKIŲ VAISIŲ IR UOGŲ AUGINIMO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ.
2.1. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų plotų statistinė analizė.
Utenos apskričiai priklauso :
Anykščių r. sav.,
Ignalinos r. sav.,
Molėtų r. sav.,
Utenos r. sav.,
Visagino sav.,
Zarasų r. sav.
Utenos apskrities (2 priedas) visuose ūkiuose sodų ir uogynų plotai 2003–2007 m. turi tendenciją mažėti.
Didžiausi Utenos apskrityje sodų ir uogynų plotai visuose ūkiuose buvo 2005 mm.–3454 ha., o mažiausi 2007 m.–2380 ha. (1 pav.).
1 pav. Sodų ir uogynų plotų dinamika Utenos apskrityje
2007 m. palyginus su 2003 m. Utenos apskrityje sodų ir uogynų plotai visuose ūkiuose sumažėjo 481 ha, kas sudarė 16,8 proc. [5].
Utenos apskrities atskirose savivaldybėse sodų ir uogynų plotų pasiskirstymas parodytas 3 priedo lentelėje. Iš jos matome, kad 2007 m. sodų ir uogynų plotas Utenos apskrities visuose ūkiuose didžiausias buvo Anykščių r. sav.–785 ha., kas sudarė 32,98 proc., Ignalinos r. sav.–413 ha., kkas sudarė 17,35 proc., Molėtų r. sav.–308 ha., kas sudarė 12,94 proc., Utenos r. sav.–568 ha., kas sudarė 23,87 proc., Visagino sav.–36 ha., kas sudarė 1,51 proc. ir Zarasų r. sav.–270 ha., kas sudarė 11,34 proc., ką ir matome 2 paveiksle.
2 pav. Sodų ir uogynų plotų struktūra Utenos apskrities visuose ūkiuose
pagal savivaldybes 2007 m.
2007 m. palyginus su 2003 m. Utenos apskrities savivaldybėse visuose ūkiuose sodų ir uogynų plotus teigiu, kad Anykščių r. sav. sodų ir uogynų plotas sumažėjo–87 ha., Ignalinos r. sav. sumažėjo–279 ha., Molėtų r. sav. sumažėjo–16 ha., Utenos r. sav. sumažėjo–33 ha., Visagino sav.– sumažėjo 2 ha., ir Zarasų r. sav. sodų ir uogynų plotas sumažėjo–64 ha.
Analizuojant Utenos apskrityje sodų ir uogynų plotų kitimą laike apskaičiuoti rodikliai pateikti 1 lentelėje. Rodikliams skaičiuoti duomenys paimti iš 2 priedo.
1 lentelė
Sodų ir uogynų pasėlių plotų dinamika Utenos apskrities visuose ūkiuose
2003–2007 m.
Metai Sodų ir uogynų pasėlių plotai, ha Absoliutus pokytis, +,– ha [1, 2] Kitimo tempas,
% [5, 6] Pokyčio tempas,
% [9] Pokyčio tempo 1 %
absoliutinė reikšmė,
+,– ha [12, 13]
bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis bazinė grandininė
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
2003 2861 – – 100 – – – – –
2004 2937 76 76 102,7 102,7 2,7 2,7 28,2 28,2
2005 3454 593 517 120,7 117,6 20,7 17,6 28,6 29,4
2006 3094 233 -360 108,1 89,6 8,1 -10,4 28,6 34,6
2007 2380 -481 -714 83,2 76,9 -16,8 -23,1 28,6 30,9
Paanalizavus sodų ir uogynų pasėlių plotų dinamiką Utenos apskrities visuose ūkiuose (1 lentelė) 2003–2007 m., kaip bazinius dinamikos santykinius dydžius, teigiu, kad kitimas sekantis: 2004 m. palyginus su 2003 m., baziniai metais, sodų ir uogynų pasėlių plotai padidėjo 776 ha, kas sudarė 2,7 proc., o 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vienas padidėjimo procentas atitinka 28,2 ha sodų ir uogynų pasėlių plotų padidėjimą. 2005 m./2003 m. sodų ir uogynų pasėlių plotai padidėjo 593 ha, kas sudarė 20,7 proc., o vienas procentas atitinka 28,6 ha padidėjimą; 2006 m./2003 m. sodų ir uogynų pasėlių plotai padidėjo 233 ha, kas sudarė 8,1 proc., o vienas procentas atitinka 28,6 ha padidėjimą; ir 2007 m./2003 m. sodų ir uogynų pasėlių plotai sumažėjo 481 ha, kas sudarė 16,8 proc., o vienas procentas atitinka 28,6 ha sumažėjimą.
Paanalizavus sodų ir uogynų pasėlių plotų dinamiką Utenos apskrities visuose ūkiuose
2003–2007 m., kaip grandininius dinamikos santykinius dydžius, teigiu, kad kitimas sekantis: 2005 m. palyginus su 2004 m., sodų ir uogynų pasėlių plotai padidėjo 517 ha, kas sudarė 17,6 proc., o 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vienas padidėjimo procentas atitinka 29,4 ha; 2006 m./2005 m. sodų ir uogynų pasėlių plotai sumažėjo 360 ha, kas sudarė 10,4 proc., o vienas procentas atitinka 34,6 ha sumažėjimą; ir 2007 m./2006 m. sodų ir uogynų pasėlių plotai sumažėjo 714 ha, kas sudarė 23,1 proc., o vienas procentas atitinka 30,9 ha sumažėjimą.
2 lentelė
Sodų ir uogynų pasėlių plotų Utenos apskrities vvisuose ūkiuose, ha vidutiniai dinamikos eilutės indikatoriai, 2003–2007 m.
Vidutiniai indikatoriai Vidutinis dinamikos eilutės lygis,
ha [12] Vidutinis absoliutus padidėjimas, ha [3]
Vidutinis didėjimo tempas, %
[7]
Vidutinis padidėjimo tempas, %
[10]
Utenos apskritis 2945 -120 95,5 -4,5
Per analizuojamą laikotarpį 2003–2007 m. pasėlių plotai Utenos apskrities visuose ūkiuose, vidutiniškai siekė 2945 ha. Kiekvienais analizuojamais metais sodų ir uogynų pasėlių plotai Utenos apskrityje vidutiniškai sumažėdavo 120 ha., kas sudarė 4,5 proc.
3 pav. Sodų ir uogynų sodinių plotų struktūra Lietuvos Respublikos
visuose ūkiuose 2007 m.
Iš paveikslo matome (remiantis 4 priedo duomenimis), kad Lietuvos Respublikos sodų ir uogynų sodinių plotų struktūroje daugiau kaip 50 proc. sudaro obelys, 18 proc.–juodieji serbentai, po 6 proc.–slyvos ir vyšnios bei trešnės, po 5 proc.–avietės ir kriaušės ir labai nedaug agrastai, raudonieji ir baltieji serbentai bei avietės.
2.2. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derlingumo statistinė analizė
Derlingumas–tai vidutinis žemės ūkio augalų produkcijos kiekis, gautas iš ploto vieneto–hektaro. Derlingumas rodo žemės ūkio augalo ar jų grupės produktyvumą, konkrečiomis augimo sąlygomis. Iš šio rodiklio galima spręsti apie žemdirbystės kultūrą, panaudotas agrotechnikos priemones, žemės ūkio gamybos mechanizavimo, chemizavimo lygį, gamybos ir darbų organizavimą, žemės ūkio mašinų naudojimo laipsnį.
Utenos apskrityje visuose ūkiuose sodų ir uogynų derlingumas 2006 metais buvo didžiausias– 5,07 t/ha, o 2004 m. mažiausias–1,06 t/ha. (3 pav.).
pav. Sodų ir uogynų derlingumo dinamika Utenos apskrities
visuose ūkiuose 2007 m.
Atskirų savivaldybių visuose ūkiuose sodų ir uogynų derlingumas 2006–2007 m. parodytas 4 paveiksle ir 5 priede.
4 pav. Sodų ir uogynų derlingumo dinamika Utenos apskrities savivaldybių
visuose ūkiuose 2006–2007 m.
Iš jo matome, kad 2006 metais sodų ir uogynų derlingumas didžiausias buvo Molėtų r. sav., jis siekė 8,49 t/ha, o mažiausias Zarasų r. sav.–2,64 t/ha. 2007 metais didžiausias sodų ir uogynų derlingumas irgi buvo Molėtų r. sav.–4,36 t/ha, mažiausias–Visagino sav.–0,73 t/ha.
Analizuojant UUtenos apskrities sodų ir uogynų derlingumo kitimą laike apskaičiuoti rodikliai pateikti 3 lentelėje. Rodikliams skaičiuoti duomenys paimti iš 5 priedo.
3 lentelė
Sodų ir uogynų derlingumo dinamika Utenos apskrities visuose ūkiuose
2003–2007 m.
Metai Sodų ir uogynų derlingumas, t/ha Absoliutus pokytis, +,– t/ha [1, 2] Kitimo tempas,
% [5, 6] Pokyčio tempas,
% [9] Pokyčio tempo 1 %
absoliutinė reikšmė,
+,– t/ha [12, 13]
bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis bazinė grandininė
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
2003 3,06 – – 100 – – – – –
2004 1,06 -2,0 -2,0 34,6 34,6 -65,4 -65,4 0,03 0,03
2005 4,22 1,16 3,16 137,9 398,1 37,9 298,1 0,03 0,01
2006 5,07 2,01 0,85 165,7 120,1 65,7 20,1 0,03 0,04
2007 1,78 -1,28 -3,29 58,2 35,1 -41,8 -64,9 0,03 0,05
Paanalizavus sodų ir uogynų derlingumo dinamiką Utenos apskrities visuose ūkiuose (3 lentelė) 2003–2007 m., kaip bazinius dinamikos santykinius dydžius, teigiu, kad kitimas sekantis: 2004 m. palyginus su 2003 m., bbaziniai metais, sodų ir uogynų derlingumas sumažėjo 2 t/ha, kas sudarė 65,4 proc., o 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vienas sumažėjimo procentas atitinka 0,03 t/ha sodų ir uogynų derlingumo sumažėjimą. 2005 m./2003 m. sodų ir uogynų derlingumas padidėjo 11,16 t/ha, kas sudarė 37,9 proc., o vienas procentas atitinka 0,03 t/ha padidėjimą; 2006 m./2003 m. sodų ir uogynų derlingumas padidėjo 2,01 t/ha, kas sudarė 65,7 proc., o vienas procentas atitinka 0,03 t/ha padidėjimą; ir 2007 m./2003 m. sodų ir uogynų derlingumas sumažėjo 1,28 t/ha, kas sudarė 41,8 proc., o vienas procentas atitinka 0,03 t/ha sumažėjimą.
Paanalizavus sodų ir uogynų derlingumo dinamiką Utenos apskrities visuose ūkiuose 2003–2007 m., kaip grandininius dinamikos santykinius dydžius, teigiu, kad kitimas sekantis: 2005 m. palyginus su 2004 m., sodų ir uogynų derlingumas padidėjo 3,16 t/ha, kas sudarė 298,1 proc., arba 2,9 karto, o 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vienas padidėjimo procentas atitinka 0,01 t/ha padidėjimą; 2006 m./2005 m. sodų ir uogynų derlingumas padidėjo 0,85 tt/ha, kas sudarė 20,1proc., o vienas procentas atitinka 0,04 t/ha padidėjimą; ir 2007 m./2006 m. sodų ir uogynų derlingumas sumažėjo 3,29 t/ha, kas sudarė 64,9 proc., o vienas procentas atitinka 0,05 t/ha sumažėjimą.
4 lentelė
Sodų ir uogynų derlingumo Utenos apskrities visuose ūkiuose, t/ha vidutiniai dinamikos eilutės indikatoriai, 2003–2007 m.
Vidutiniai indikatoriai Vidutinis dinamikos eilutės lygis,
t/ha [12] Vidutinis absoliutus padidėjimas, t/ha [3]
Vidutinis didėjimo tempas, %
[7]
Vidutinis padidėjimo tempas, %
[10]
Utenos apskritis 3,04 -0,32 87,3 -12,7
Per analizuojamą laikotarpį 2003–2007 m. derlingumas Utenos apskrities visuose ūkiuose, vidutiniškai siekė 3,04 tt/ha. Kiekvienais analizuojamais metais sodų ir uogynų derlingumas Utenos apskrityje vidutiniškai sumažėdavo 0,32 t/ha., kas sudarė 12,7 proc.
2.3. Sodų ir uogynų derlingumą lemiantys veiksniai
Nagrinėjant derlingumą, kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių derlių, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į objektyvius veiksnius: dirvožemio kokybę, reljefą, įmirkimo laipsnį, oro temperatūrą, kritulių kiekį ir kitas gamtos sąlygas. Be to, reikia kruopščiai įvertinti visas taikytas agrotechnikos priemones ir jų kokybę, nustatyti patręšimo lygį ir įterptų mineralinių trąšų santykį, patikrinti, kokiomis cheminėmis priemonėmis kovojama su augalų ligomis ir kaip naikinami kenkėjai, kaip apsirūpinama ir kaip ji naudojama žemės ūkio technika, įvertinti specialistų pastangas laukininkystės dirbantiesiems moraliai ir materialiai skatinti.
Viena pagrindinių sodų ir uogynų derlingumo priežasčių yra tai, kad jos tebėra daug darbo reikalaujanti kultūra.
Mokslininkai yra paskaičiavę, kad kiekvieno hektaro perspektyvaus sodo įveisimas kainuoja nuo 30 iki 60 tūkstančių litų, priklausomai nuo medelių veislės, sodinukų skaičiaus kiekviename hektare ir kitų aplinkybių. Tokių apyvartinių lėšų sodų bendrovės neturi. Todėl iki šiol valstybė remia naujų sodų įveisimą.
Atliekant mokslinius tyrimus apie sodų derlingumui įtakojančius veiksnius, nustatyta, kad didžiausią įtaką turi–kritulių suma, saulėtų valandų suma, vidutinė temperatūra ir energijos suma vegetacijos metu. Tai labiausiai ryšku liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Derlius mažėja tuomet, kai sumažėja vidutinė temperatūra vegetacijos laikotarpiu.
2.4. Utenos apskrities visų ūkių vvaisių ir uogų derliaus statistinė analizė
Sodų ir uogynų derliaus dinamikos palyginimas Utenos apskrityje 2006–2007 m. ir Lietuvos Respublikoje pavaizduotas 4 paveiksle.
4 pav. Sodų ir uogynų derliaus dinamika Lietuvos Respublikos ir Utenos apskrities
visuose ūkiuose 2006–2007 m. tūkst. t.
Iš paveikslo matome, kad 2006 m. Lietuvos Respublikos sodų ir uogynų derliaus struktūroje Utenos apskritis sudarė 10,3 proc., o 2007 m.–6,9 proc. (6 ir 7 priedai).
5 pav. Sodų ir uogynų derliaus dinamika Utenos apskrities visuose ūkiuose
2000–2007 m. tūkst. t.
5 paveiksle (7 priedas) pateikta sodų ir uogynų derliaus dinamika Utenos apskrities visuose ūkiuose 2000–2007 m. Didžiausias sodų ir uogynų derlius pastebimas 2001 ir 2006 m. Jis siekia 12,6 tūkst. t., o mažiausias 2004 m.–2,8 tūkst. t. ir 2007 m.–3,5 tūkst. t. Vidutiniškas–8,3 tūkst. t.
Atskirose savivaldybėse sodų ir uogynų derliaus pasiskirstymas nuo viso derliaus parodytas 6,7 paveiksluose ir 7 priede.
6 pav. Sodų ir uogynų derliaus struktūra Utenos apskrities savivaldybėse
visuose ūkiuose 2003 m.
7 pav. Sodų ir uogynų derliaus struktūra Utenos apskrities savivaldybėse
visuose ūkiuose 2007 m.
Iš 7 paveikslo matome, kad 2007 m. visuose ūkiuose sodų ir uogynų derlius didžiausias buvo Anykščių r. sav., kur gauta 2007 m. 1156 t. (33 proc.), vidutiniškai 2003–2007 m.–2518 t., o mažiausias Visagino sav.–22 tt. (1 proc.), vidutiniškai 2003–2007 m.–60 t.
Utenos apskrities savivaldybėse sodų ir uogynų derliaus struktūroje 2007 m. (7 pav.) Anykščių r. sav. sudaro 33 %, Molėtų r. sav.–24 %, Utenos r. sav.–19 %, Zarasų r. sav.–14 %, Ignalinos r. sav.–9 %, ir Visagino sav. 1 %.
Utenos apskrities savivaldybėse per analizuojamą laikotarpį, t. y. 2003–2007 m. sodų ir uogynų derliaus dinamika sekanti: Anykščių r. sav. sodų ir uogynų derlius, 2007 m. palyginus su 2003 m. derlius sumažėjo 3535 t., [1] kas sudarė 75,4 proc., [5], o 2007 m. palyginus su 2006 m. derlius sumažėjo 1865 t., [ 2] kas sudarė 61,7 proc. [6]. Vidutinis vasarinių kviečių derlius 2518 t. [12].
Ignalinos r. sav., sodų ir uogynų derlius 2007 m. palyginus su 2003 m. padidėjo 202 t., kas sudarė 165,6 proc., arba 1,7 karto, o 2007 m. palyginus su 2006 m. derlius sumažėjo 2642 t., kas sudarė 89,1 proc. Vidutinis sodų ir uogynų derlius 1385 t.
Molėtų r. sav. sodų ir uogynų derlius 2007 m. palyginus su 2003 m. sumažėjo 137 t., kas sudarė 13,9 proc., o 2007 m. palyginus su 2006 m. derlius sumažėjo 1608 t., kas sudarė 65,5 proc. Vidutinis vasarinių kviečių derlius 1201 t.
Utenos r. sav. sodų ir
uogynų derlius 2007 m. palyginus su 2003 m. sumažėjo 1183 t., kas sudarė 63,5 proc., o 2007 m. palyginus su 2006 m. derlius sumažėjo 2346 t., kas sudarė 77,5 proc. Vidutinis sodų ir uogynų derlius 1955 t.
Visagino sav. sodų ir uogynų derlius 2007 m. palyginus su 2003 m. padidėjo 14 t., kas sudarė 175,0 proc., arba 1,8 karto, o 2007 m. palyginus su 2006 m. derlius sumažėjo 164 t., kas sudarė 88,2 proc. Vidutinis vasarinių kviečių derlius 60 t.
Zarasų r. ssav. 2007 m. palyginus su 2003 m. sodų ir uogynų derlius padidėjo 313 t., kas sudarė 156,5 proc., o 2007 m. palyginus su 2006 m. pasėlių derlius sumažėjo 386 t., kas sudarė 42,9 proc. Vidutinis vasarinių kviečių derlius 545 t.
5 lentelė
Sodų ir uogynų derliaus dinamika Utenos apskrities visuose ūkiuose
2003–2007 m.
Metai Sodų ir uogynų derlius, t. Absoliutus pokytis, +,– t. [1, 2] Kitimo tempas,
% [5, 6] Pokyčio tempas,
% [9] Pokyčio tempo 1 %
absoliutinė reikšmė,
+,– t. [11]
bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis bazinė grandininė
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
2003 7869 – – 100 – – – – –
2004 2767 -5102 -5102 35,2 35,2 -64,8 -64,8 78,7 78,7
2005 11584 3715 8817 147,2 418,6 47,2 318,6 78,7 27,7
2006 12554 4685 970 159,5 108,4 59,5 8,4 78,7 115,5
2007 3543 -4326 -9011 45,0 28,2 -55,0 -71,8 78,7 125,5
Paanalizavus sodų ir uogynų derliaus dinamiką Utenos apskrities vvisuose ūkiuose 2003–2007 m., kaip bazinius dinamikos santykinius dydžius, teigiu, kad kitimas sekantis: 2004 m. palyginus su 2003 m., baziniais metais, sodų ir uogynų derlius sumažėjo 5102 t., kas sudarė 64,8 proc., o 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vvienas sumažėjimo procentas atitinka 78,7 t. sumažėjimą; 2005 m./2003 m. sodų ir uogynų derlius padidėjo 3715 t., kas sudarė 47,2 proc., o vienas procentas atitinka 78,7 t. padidėjimą; 2006 m./2003 m. sodų ir uogynų derlius padidėjo 4685 t., kas sudarė 59,5 proc., o vienas procentas atitinka 78,7 t. padidėjimą; ir 2007 m./2003 m. sodų ir uogynų derlius sumažėjo 4326 t., kas sudarė 55,0 proc., o vienas procentas atitinka 78,7 t. sumažėjimą.
Paanalizavus sodų ir uogynų derliaus dinamiką Utenos apskrities visuose ūkiuose 2003–2007 m., kaip grandininius dinamikos santykinius dydžius, teigiu, kad kitimas sekantis: 2005 m. palyginus su 2004 m., sodų ir uogynų derlius padidėjo 8817 t., kas sudarė 318,6 proc., arba 3,2 karto, o 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vienas ppadidėjimo procentas atitinka 27,7 t. padidėjimą; 2006 m./2005 m. sodų ir uogynų derlius padidėjo 970 t., kas sudarė 8,4 proc., o vienas procentas atitinka 115,5 t. padidėjimą; ir 2007 m./2006 m. sodų ir uogynų derlius sumažėjo 9011 t., kas sudarė 71,8 proc., o vienas procentas atitinka 125,5 t. sumažėjimą.
6 lentelė
Sodų ir uogynų derliaus, t. Utenos apskrities visuose ūkiuose
vidutiniai dinamikos eilutės indikatoriai, 2003–2007 m.
Vidutiniai indikatoriai Vidutinis dinamikos eilutės lygis,
t. [12] Vidutinis absoliutus padidėjimas, t. [3]
Vidutinis didėjimo tempas, %
[7]
Vidutinis padidėjimo ttempas, %
[10]
Utenos apskritis 7663 -1081,5 81,9 -18,1
Per analizuojamą laikotarpį 2003–2007 m. sodų ir uogynų derlius Utenos apskrities visuose ūkiuose, vidutiniškai siekė 7663 t. Kiekvienais analizuojamais metais sodų ir uogynų derlius Utenos apskrityje vidutiniškai sumažėdavo 1081,5 t ., kas sudarė 18,1 proc.
2.5. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derlių lemiantys veiksniai
Žemės ūkio augalų bendrąjį derlių lemia du pagrindiniai veiksniai: pasėlių plotas ir žemės ūkio augalų derlingumas.
Pagrindiniai veiksniai lemiantys atitinkamos kultūros pasėlių plotų dydį yra: klimatinės sąlygos, kultūros išauginimo savikaina bei jos pelningumas, kultūros populiarumas šalyje ir galiausiai valstybės vykdoma politika.
Pagrindinės derliaus nuostolių priežastys yra šios: augalų ligos ir kenkėjai, išaugintas ir nenuimtas derlius, blogai organizuotas derliaus nuėmimas, jo laikymas, perdirbimas ir daugelis kitų.
7 lentelė
Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų plotų, derliaus ir derlingumo indeksai
Metai Derlius t Indeksai %
baziniai grandininiai
I L d I L I d I L d I L I d
2005 14576 100,0 100,0 100,0 – – –
2006 15687 107,6 89,6 120,1 107,6 89,6 120,1
2007 4236 29,1 68,9 42, 2 27,0 76,9 35,1
Paanalizavus 7, 8 lentelėse Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų bazinius ir grandininius bendrojo derliaus indeksus (8 priedas) teigiu, kad 2006 m. bendrą derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru derliumi, kaip baziniu bendrojo derliaus indeksu, jis padidėjo 1111 t, kas sudarė 7,6 proc., o 2007 m. bendrą derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru derliumi jis sumažėjo 10340 t., kas sudarė 70,9 pproc. 2007 m. bendrą derlių palyginus su 2006 m. vaisių ir uogų bendru derliumi, kaip grandininiu bendrojo derliaus indeksu, jis sumažėjo 11451 t, kas sudarė 73,0 proc. [13–16]
8 lentelė
Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derliaus pokytis dėl lemiančių veiksnių
Metai Derliaus absoliutinis pokytis t
bazinis grandininis
iš viso iš jo dėl iš viso iš jo dėl
ploto derlingumo ploto derlingumo
2005 – – – – – –
2006 1111 -1519 2630 1111 -1519 2630
2007 -10340 -4532 -5808 -11451 -3620 -7831
Paanalizavus Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų pasėlių plotų įtaką bendrojo derliaus kitimui teigiu, kad 2006 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, kaip baziniu bendrojo derliaus sąlyginiu indeksu, plotui sumažėjus 360 ha, bendras derlius sumažėjo 1519 t., kas sudarė 10,4 proc. Tačiau 2007 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, plotui sumažėjus 1074 ha, bendras derlius sumažėjo 4532 t., kas sudarė 31,1 proc., o 2007 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2006 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, kaip grandininiu sąlyginiu bendrojo derliaus indeksu, plotui sumažėjus 714 ha, bendras derlius sumažėjo 3620 t., kas sudarė 23,1 proc. [17–20]
Paanalizavus Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derlingumo įtaką bendrojo derliaus kitimui teigiu, kad 2006 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, kaip baziniu bendrojo derliaus sąlyginiu indeksu, derlingumui padidėjus 00,85t/ ha, bendras derlius padidėjo 2630 t., kas sudarė 20,1 proc., o 2007 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, derlingumui sumažėjus 2,44 t/ ha, bendras derlius sumažėjo 5808 t., kas sudarė 57,8 proc. 2007 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2006 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, kaip grandininiu sąlyginiu bendrojo derliaus indeksu, derlingumui sumažėjus 3,29 t/ ha, bendras derlius sumažėjo 7831 t., kas sudarė 64,9 proc. [21–24]
Vien dėl plotų struktūros (be jų dydžio pokyčio) kitimo, visų vaisių ir uogų bendrasis derlius Utenos apskrityje 2005–2007 m. nekito. Teigiu, kad dėl pasikeitusios vaisių ir uogų plotų struktūros bendrasis derlius nekito.
Indeksų skaičiavimo teisingumas tikrinamas indeksų tarpusavio ryšį aprašančia formule: Santykiniais dydžiais:
Absoliučiais dydžiais:
15687–14576=(13057–14576)+(15687–13057)
1111= –1519+2630
1111= 1111 Skaičiavimai teisingi.
3. UTENOS APSKRITIES VISŲ ŪKIŲ VAISIŲ IR UOGŲ AUGINIMO REZULTATŲ PROGNOZAVIMAS
Pagal vidutinį absoliutų padidėjimą, prognozuoju vaisių ir uogų derlingumą, t/ha Utenos apskrityje 2008 ir 2009 m.
Absoliutinis pokyčio vidurkis:
[3, 36]
Atliekant prognozę pagal vidutinį didėjimo tempą 2008 ir 2009 metams:
Vidutinis didėjimo tempas apskaičiuojamas pagal geometrinio vidurkio formulę.
[7, 37]
Apie reiškinio kitimo kryptį galima spręsti ne tik iš apskaičiuotų išlygintos dinamikos eilutės lygių (9 priedas), (6) skiltis, bet ir iš parametro b
reikšmės. Jeigu parametras b tiesės lygtyje gaunamas teigiamas, reiškinys didėja, o jeigu neigiamas–mažėja. Parametras b tyrime teigiamas, vadinasi vaisių ir uogų derlingumas t/ ha, Utenos apskrityje didės.
[35]
Aproksimacijos paklaida 67,2 %. Prognozavimas pagal tiesinį Trendą yra nepakankamas.
Pagal tiesinį Trendą prognozuoju vaisių ir uogų derlingumą, t/ha. Utenos apskrityje, 2008 ir 2009 m.
[30]
8 pav. Vaisių ir uogų derlingumas, t/ha. faktinis, teorinis ir prognozuojamas
Utenos apskrityje 2003–2009 m.
Iš grafiko matau, kad prognozuojant 2 metus į priekį, t.y. 2008 m. iir 2009 m. trendo funkcija yra:
y = 0,145x+2,603, o determinacijos koeficientas R2=0,0191. Taip pat tiesė kylanti aukštyn, vadinasi, vaisių ir uogų derlingumas, t/ha. Utenos apskrityje didės.
Atlikau vienfaktorę regresinę analizę taikant skaičiuoklės Microsoft Excel duomenų analizės posistemio Data analysis uždavinį Regression (10 priedas).
9 pav. Sodų ir uogynų derlingumo priklausomybė nuo žemės kokybės
Gauti skaičiavimų rezultatai rodo, kad sodų ir uogynų derlingumo priklausomybę statistiškai patikimai (iškeltą nulinę hipotezę H0 : r = 0 galime atmesti su tikimybe p=0,505395) aprašo tiesės lygtis:
Prognozuojamą sodų ir uuogynų derlingumą, kai žemės kokybės balas 34, galima apskaičiuoti naudojant statistinę funkciją FORECAST
Esant žemės ūkio naudmenų našumo balui 34, turėtų būti pasiekta 3,02 t/ha, sodų ir uogynų derlingumas.
Tokį patį rezultatą turime, jei į regresijos lygtį įrašome numatomą faktoriaus skaitinę rreikšmę ir atliekame atitinkamus aritmetinius veiksmus:
Atlikau vienfaktorę regresinę analizę taikant Statsoft programos Statistica modulį Multiple regression (11 priedas).
Regresinė analizė
Rezultatų lentelė
Rezultatų lentelėje matome sodų ir uogynų derlingumo prognozinę reikšmę (3,02 t/ha) ir jos pasikliautinasis (P=0,95) intervalas (0,09-5,97 t/ha).
Pagal vidutinį absoliutų padidėjimą, prognozuoju sodų ir uogynų pasėlių plotą ha. Utenos apskrityje 2008 ir 2009 m.
Absoliutinis pokyčio vidurkis:
[3, 36]
Atliekant prognozę pagal vidutinį didėjimo tempą 2008 ir 2009 metams:
Vidutinis didėjimo tempas apskaičiuojamas pagal geometrinio vidurkio formulę.
[7, 37]
Apie reiškinio kitimo kryptį galima spręsti ne tik iš apskaičiuotų išlygintos dinamikos eilutės lygių (11 priedas) (6) skiltis, bet ir iš parametro b reikšmės. Jeigu parametras b tiesės lygtyje gaunamas teigiamas, reiškinys didėja, o jeigu neigiamas–mažėja. Parametras b tyrime neigiamas, vadinasi sodų ir uogynų ppasėlių plotai ha, Utenos apskrityje mažės.
[35]
Aproksimacijos paklaida 10,1 %. Prognozavimas pagal tiesinį Trendą yra tikslus.
Pagal tiesinį Trendą (12 priedas) prognozuoju sodų ir uogynų pasėlių plotą ha. Utenos apskrityje, 2008 ir 2009 m.
[30]
10 pav. Sodų ir uogynų pasėlių plotas, ha faktinis, teorinis ir prognozuojamas
Utenos apskrityje 2003–2009 m.
Iš grafiko matau, kad prognozuojant 2 metus į priekį, t.y. 2008 m. ir 2009 m. trendo funkcija yra:
y = –80,5x+3186,7, o determinacijos koeficientas R2=1. Taip pat tiesė leidžiasi žžemyn, vadinasi, sodų ir uogynų pasėlių plotas, ha. Utenos apskrityje mažės.
Atlikau Nestacionarios laiko eilutės neatsitiktinės komponentės kitimo tendencijos nustatymą ir prognozavimą taikant Microsoft Excel duomenų analizės posistemio Data analysis uždavinį Regression (13 priedas).
RESIDUAL OUTPUT
Observation Predicted Y Residuals
1 3106,2 -245,2
2 3025,7 -88,7
3 2945,2 508,8
4 2864,7 229,3
5 2784,2 -404,2
Prognozė 2703,7
2008 m.
11 pav. Sodų ir uogynų faktiškas ir prognozuojamas pasėlių plotas, ha.
Atlikau Nestacionarios laiko eilutės neatsitiktinės komponentės kitimo tendencijos nustatymą ir prognozavimą taikant Statsoft programos STATISTICA modulį Nonlinear estimation (14 priedas).
(determinacijos koeficientas), (koreliacijos koeficientas). Funkcijos, apskaičiuotos mažiausiųjų kvadratų metodu, galutinė reikšmė lygi 607555,969905
Lygties laisvasis narys b0 yra statistiškai reikšmingas, nes , tai patvirtina raudonos spalvos įrašai, o koeficientas b1 statistiškai nėra reikšmingas, nes .
Prognozuojamas 2008 m. sodų ir uogynų pasėlių plotas 2941 ha.
12 pav. Faktiškas ir teorinis sodų ir uogynų pasėlių plotas, ha.
IŠVADOS
Tyrimo tema–Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų auginimo rezultatų statistinė analizė 2002–2007 m. ir prognozavimas 2008–2009 m. Informaciją pateikiu absoliutiniais dydžiais ir natūriniais matavimo vienetais. Darbe naudojama Lietuvos Statistikos departamento rodiklių duomenų bazės http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024 statistinę informaciją. Pagrindiniai derliaus ir derlingumo šaltiniai yra statistinės ataskaitos, ūkių respondentų atrankos.
Analizėje naudojami analitinis, grafinis, loginis, statistinis metodai.
Išanalizavus Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų plotą, derlių ir derlingumą 2002–2007 m. galima padaryti šias išvadas:
1. Utenos apskrities visuose ūkiuose sodų ir uogynų plotai 2003–2007 m. tturi tendenciją mažėti.
2. Utenos apskrities atskirose savivaldybėse sodų ir uogynų plotų pasiskirstymas sekantis: 2007 m. sodų ir uogynų plotas Utenos apskrities visuose ūkiuose didžiausias buvo Anykščių r. sav.–785 ha., kas sudarė 32,98 proc., Ignalinos r. sav.–413 ha., kas sudarė 17,35 proc., Molėtų r. sav.–308 ha., kas sudarė 12,94 proc., Utenos r. sav.–568 ha., kas sudarė 23,87 proc., Visagino sav.–36 ha., kas sudarė 1,51 proc. ir Zarasų r. sav.–270 ha., kas sudarė 11,34 proc.
3. Paanalizavus sodų ir uogynų pasėlių plotų dinamiką Utenos apskrities visuose ūkiuose 2003–2007 m., teigiu, kad kitimas sekantis: 2004 m. palyginus su 2003 m., sodų ir uogynų pasėlių plotai padidėjo 76 ha, kas sudarė 2,7 proc., o 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vienas padidėjimo procentas atitinka 28,2 ha sodų ir uogynų pasėlių plotų padidėjimą. 2005 m./2003 m. sodų ir uogynų pasėlių plotai padidėjo 593 ha, kas sudarė 20,7 proc., o vienas procentas atitinka 28,6 ha padidėjimą; 2006 m./2003 m. sodų ir uogynų pasėlių plotai padidėjo 233 ha, kas sudarė 8,1 proc., o vienas procentas atitinka 28,6 ha padidėjimą; ir 2007 m./2003 m. sodų ir uogynų pasėlių plotai sumažėjo 481 ha, kas sudarė 16,8 proc., o vienas procentas atitinka 28,6 ha sumažėjimą.
4. Per analizuojamą laikotarpį 2003–2007 mm. pasėlių plotai Utenos apskrities visuose ūkiuose, vidutiniškai siekė 2945 ha. Kiekvienais analizuojamais metais sodų ir uogynų pasėlių plotai Utenos apskrityje vidutiniškai sumažėdavo 120 ha., kas sudarė 4,5 proc.
5. Utenos apskrityje visuose ūkiuose sodų ir uogynų derlingumas 2006 metais buvo didžiausias– 5,07 t/ha, o 2004 m. mažiausias–1,06 t/ha.
6. 2006 metais sodų ir uogynų derlingumas didžiausias buvo Molėtų r. sav., jis siekė 8,49 t/ha, o mažiausias Zarasų r. sav.–2,64 t/ha. 2007 metais didžiausias sodų ir uogynų derlingumas irgi buvo Molėtų r. sav.–4,36 t/ha, mažiausias–Visagino sav.–0,73 t/ha.
7. Paanalizavus sodų ir uogynų derlingumo dinamiką Utenos apskrities visuose ūkiuose 2003–2007 m., teigiu, kad kitimas sekantis: 2004 m. palyginus su 2003 m., sodų ir uogynų derlingumas sumažėjo 2 t/ha, kas sudarė 65,4 proc., o 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vienas sumažėjimo procentas atitinka 0,03 t/ha sodų ir uogynų derlingumo sumažėjimą. 2005 m./2003 m. sodų ir uogynų derlingumas padidėjo 1,16 t/ha, kas sudarė 37,9 proc., o vienas procentas atitinka 0,03 t/ha padidėjimą; 2006 m./2003 m. sodų ir uogynų derlingumas padidėjo 2,01 t/ha, kas sudarė 65,7 proc., o vienas procentas atitinka 0,03 t/ha padidėjimą; ir 2007 m./2003 m. sodų ir uogynų derlingumas
sumažėjo 1,28 t/ha, kas sudarė 41,8 proc., o vienas procentas atitinka 0,03 t/ha sumažėjimą.
8. Per analizuojamą laikotarpį 2003–2007 m. derlingumas Utenos apskrities visuose ūkiuose, vidutiniškai siekė 3,04 t/ha. Kiekvienais analizuojamais metais sodų ir uogynų derlingumas Utenos apskrityje vidutiniškai sumažėdavo 0,32 t/ha., kas sudarė 12,7 proc.
9. 2006 m. Lietuvos Respublikos sodų ir uogynų derliaus struktūroje Utenos apskritis sudarė 10,3 proc., o 2007 m.–6,9 proc.
10. Didžiausias sodų ir uogynų derlius pastebimas 2001 ir 2006 m. Jis siekia 12,6 tūkst. t., o mažiausias 22004 m.–2,8 tūkst. t. ir 2007 m.–3,5 tūkst. t. Vidutiniškas–8,3 tūkst. t.
11. 2007 m. visuose ūkiuose sodų ir uogynų derlius didžiausias buvo Anykščių r. sav., kur gauta 2007 m. 1156 t. (33 proc.), vidutiniškai 2003–2007 m.–2518 t., o mažiausias Visagino sav.–22 t. (1 proc.), vidutiniškai 2003–2007 m.–60 t.
12. Utenos apskrities savivaldybėse sodų ir uogynų derliaus struktūroje 2007 m. Anykščių r. sav. sudaro 33 %, Molėtų r. sav.–24 %, Utenos r. sav.–19 %, Zarasų r. sav.–14 %, Ignalinos r. sav.–9 %%, ir Visagino sav. 1 %.
13. Paanalizavus sodų ir uogynų derliaus dinamiką Utenos apskrities visuose ūkiuose 2003–2007 m., teigiu, kad kitimas sekantis: 2004 m. palyginus su 2003 m., sodų ir uogynų derlius sumažėjo 5102 t., kas sudarė 64,8 proc., oo 1% pokyčio tempo absoliutinė reikšmė rodo, kad vienas sumažėjimo procentas atitinka 78,7 t. sumažėjimą; 2005 m./2003 m. sodų ir uogynų derlius padidėjo 3715 t., kas sudarė 47,2 proc., o vienas procentas atitinka 78,7 t. padidėjimą; 2006 m./2003 m. sodų ir uogynų derlius padidėjo 4685 t., kas sudarė 59,5 proc., o vienas procentas atitinka 78,7 t. padidėjimą; ir 2007 m./2003 m. sodų ir uogynų derlius sumažėjo 4326 t., kas sudarė 55,0 proc., o vienas procentas atitinka 78,7 t. sumažėjimą.
14. Per analizuojamą laikotarpį 2003–2007 m. sodų ir uogynų derlius Utenos apskrities visuose ūkiuose, vidutiniškai siekė 7663 t. Kiekvienais analizuojamais metais sodų ir uogynų derlius Utenos apskrityje vidutiniškai sumažėdavo 1081,5 t ., kas sudarė 18,1 proc.
15. 2006 m. bendrą derlių palyginus su 22005 m. vaisių ir uogų bendru derliumi, kaip baziniu bendrojo derliaus indeksu, jis padidėjo 1111 t, kas sudarė 7,6 proc., o 2007 m. bendrą derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru derliumi jis sumažėjo 10340 t., kas sudarė 70,9 proc. 2007 m. bendrą derlių palyginus su 2006 m. vaisių ir uogų bendru derliumi, kaip grandininiu bendrojo derliaus indeksu, jis sumažėjo 11451 t, kas sudarė 73,0 proc.
16. 2006 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bbendru sąlyginiu derliumi, kaip baziniu bendrojo derliaus sąlyginiu indeksu, plotui sumažėjus 360 ha, bendras derlius sumažėjo 1519 t., kas sudarė 10,4 proc. Tačiau 2007 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, plotui sumažėjus 1074 ha, bendras derlius sumažėjo 4532 t., kas sudarė 31,1 proc., o 2007 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2006 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, kaip grandininiu sąlyginiu bendrojo derliaus indeksu, plotui sumažėjus 714 ha, bendras derlius sumažėjo 3620 t., kas sudarė 23,1 proc.
17. 2006 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, kaip baziniu bendrojo derliaus sąlyginiu indeksu, derlingumui padidėjus 0,85t/ ha, bendras derlius padidėjo 2630 t., kas sudarė 20,1 proc., o 2007 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2005 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, derlingumui sumažėjus 2,44 t/ ha, bendras derlius sumažėjo 5808 t., kas sudarė 57,8 proc. 2007 m. bendrą sąlyginį derlių palyginus su 2006 m. vaisių ir uogų bendru sąlyginiu derliumi, kaip grandininiu sąlyginiu bendrojo derliaus indeksu, derlingumui sumažėjus 3,29 t/ ha, bendras derlius sumažėjo 7831 t., kas sudarė 64,9 proc.
18. Vien dėl plotų struktūros (be jų dydžio pokyčio) kitimo, visų vaisių ir uogų bendrasis derlius UUtenos apskrityje 2005–2007 m. nekito. Teigiu, kad dėl pasikeitusios vaisių ir uogų plotų struktūros bendrasis derlius nekito.
19. Pagal vidutinį absoliutų padidėjimą, prognozuoju vaisių ir uogų derlingumą, t/ha Utenos apskrityje 2008 ir 2009 m.
2008 m. 1,46 t/ha;
2009 m. 1,14 t/ha.
20. Pagal vidutinį didėjimo tempą, prognozuoju vaisių ir uogų derlingumą, t/ha Utenos apskrityje 2008 ir 2009 m.
2008 m. 1,55 t/ha;
2009 m. 1,36 t/ha.
21. Aproksimacijos paklaida 67,2 %. Prognozavimas pagal tiesinį Trendą yra nepakankamas.
22. Pagal tiesinį Trendą prognozuoju vaisių ir uogų derlingumą, t/ha. Utenos apskrityje, 2008 ir 2009 m.
2008 m. 3,48 t/ha;
2009 m. 3,62 t/ha.
23. Pagal vidutinį absoliutų padidėjimą, prognozuoju sodų ir uogynų pasėlių plotą ha. Utenos apskrityje 2008 ir 2009 m.
2008 m. 2260 ha;
2009 m. 2140 ha.
24. Pagal vidutinį didėjimo tempą, prognozuoju sodų ir uogynų pasėlių plotą ha. Utenos apskrityje 2008 ir 2009 m.
2008 m. 2273 ha;
2009 m. 2171 ha.
25. Aproksimacijos paklaida 10,1 %. Prognozavimas pagal tiesinį Trendą yra tikslus.
26. Pagal tiesinį Trendą prognozuoju sodų ir uogynų pasėlių plotą ha. Utenos apskrityje, 2008 ir 2009 m.
2008 m. 2704 ha;
2009 m. 2623 ha.
27. Atlikau Nestacionarios laiko eilutės neatsitiktinės komponentės kitimo tendencijos nustatymą ir prognozavimą taikant Microsoft Excel duomenų analizės posistemio Data analysis uždavinį Regression. Prognozė 2008 m. 22703,7 ha.
28. Atlikau Nestacionarios laiko eilutės neatsitiktinės komponentės kitimo tendencijos nustatymą ir prognozavimą taikant Statsoft programos STATISTICA modulį Nonlinear estimation
Prognozuojamas 2008 m. sodų ir uogynų pasėlių plotas 2941 ha.
Darbo baigimo data Parašas
2008-09-
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. BARTOSEVIČIENĖ. V. Ekonominė statistika, Kaunas. 2005.
2. BARTOSEVIČIENĖ. V. Ekonominė statistika II dalis. Kaunas, 2006.
3. BARTOSEVIČIENĖ, V. Vaitkevičius, S. Jančukienė. I. Ekonominiai statistiniai tyrimai. Technologija, 2004.
4. ČIULEVIČIENĖ V., ŠIULIAUSKIENĖ D. Statistikos formulių rinkinys. – Akademija, 2000. – 25 p.
5. ČIULEVIČIENĖ V., ŠIULIAUSKIENĖ D. (2003). Sodų ir uogynų statistika. – Akademija: Paskaita ekonomikos ir vadybos fakulteto studentams.
6. ČIULEVIČIENĖ V. Ūkininkų ūkių statistika: Paskaitų konspektas Ekonomikos ir Agronomijos fakulteto studentams. – Kaunas – Akademija, 1997. – 200 p.
7. DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTIKA. LŽŪU. Paskaita. Ekonomikos fakulteto studentams.
8. EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA DĖL PADĖTIES PERDIRBTI SKIRTŲ UOGŲ IR VYŠNIŲ SEKTORIUJE 2006 m. spalio 12 d. – Briuselis
9. GENIENĖ M., ČIULEVIČIENĖ V. Bendroji ir žemės ūkio statistika. – Vilnius: Margi raštai, 1998. – 265 p.
10. GENIENĖ M. Tarpusavio ryšių statistinė analizė. – Kaunas – Akademija, 1993. – 50 p.
11. GUDONAVIČIŪTĖ. V. Statistiniai ir ekonominiai grafikai. Technologija. 1994.
12. LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS. Mokslo darbai. Sodininkystė ir daržininkystė 2008 m. T. 27(1)
13. PANEVĖŽIO TERITORINĖ STATISTIKOS VALDYBA. http://panevezystsv.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2481&PHPSESSID=91a34e2290590d99a3dd3aef753ea45a
14. SKIRKEVIČIUS A. Statistica. Pirmieji žingsniai. Mokymo priemonė. V. 2005.
15.STATISTIKOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, http://www.statdgov.lt.
16.STATISTIKOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS, LIETUVOS STATISTIKOS METRAŠTIS, 2007 m.
17. http://www.lsdi.lt
18. ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIAI, DERLIUS IR DERLINGUMAS 2001. Vilnius. 2002.
19. ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIAI, DERLIUS IR DERLINGUMAS 2002. Vilnius. 2003.
20. ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIAI, DERLIUS, DERLINGUMAS EKOLOGINĖS GAMYBOS ŪKIUOSE.
21. 2007 M. EKOLOGINIŲ ŪKIŲ SKAIČIUS LIETUVOJE PADIDĖJO 22 PROCENTAIS.
