darbų sauga
Užduotis Nr.1
Mūrininko darbo vietos aprašymas:
• Darbas lauko sąlygomis
• Darbas aukštyje
• Darbas su pneumatiniais ir elektriniais įrankiais (pneumatiniai plaktukai, perforatoriai, skiedinio maišykles)
• Darbas su kėlimo mechanizmais
• Pastovus fizinis apkrovimas
Pavojų nustatymas.
• Dirbant aukštyje yra pavojus nukristi iš aukščio
• Naudojant elektrinius arba pneumatinius įrankius galima patirti mechaninę traumą arba traumą dėl elektros srovės
• Naudojant kėlimo mechanizmus yra pavojus keliamų krovinių kritimui, dirbančio asmens prispaudimui
• Pastovus fizinis apkrovimas padidina spaudimą į raumenys, sausgysles ir nervus ir pablogina jų kraujotaką
• Dirbant lauke, dėl nepalankių oro sąlygų gali padaugėti nelaimintų atsitikimų darbe pavojus
Prevencines priemones
• Darbuotojai privalo praeiti mmedicininę komisiją, leidžiančia jiems dirbti tokia darbą
• Darbuotojai, naujai priimti į darbą, privalo išklausyti įvadinį instruktažą
• Darbo metų naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (šalmais, pirštinėmis, spec. drabužiais, saugos diržais)
• Ten, kur įrengtos darbo vietas, tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti darbo aplinka
• Darbuotojai, dirbančios su kėlimo kranais arba elektros įrenginiais privalo turėti kvalifikacijos pažymėjimus, leidžiančius eksploatuoti šitas įrengimus
• Aptverti arba atitinkamai pažymėti pavojingos zonos
• Naudojamos pastoliai, paklotai, kopėčios turi būti tinkamai pastatytos, sumontuotos, įtvirtintos, naudojamos pagal paskirtį ir techniškai tvarkingos
• Aptverti atviros angas, kad apsaugoti darbuotojus nuo kritimo
• Sunkiams kroviniams pakėlimui nnaudoti kėlimo mechanizmus
• Pablogėjus oro sąlygom sustabdyti darbus
Asmenines apsaugines priemones
• Šalmas
• Darbines pirštines
• Spec. rūbai ir avalynė
• Montažinis diržas
• Apsauginei akiniai
• Ausines
Užduotis Nr.2
Nelaimingų atsitikimų tyrimas
Darbininkas nukentėjo, eksploatuojant kėlimo mechanizmus, dėl prastai pritvirtinto krovinio. Pagal pasekmes nelaimingi atsitikimai gali būti:
• Lengvas nelaimingas atsitikimas (kada darbuotojas patiria traumą ir nnetenka darbingumo nors vienai dienai)
• Sunkus nelaimingas atsitikimas (kada darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą)
• Mirtinas nelaimingas atsitikimas (kada darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta
Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo, kuri skiria įmonės vadovas, ir darbuotojų atstovo. Atliekant tyrimą, gali dalyvauti nukentėjusysis. Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per 7 darbo dienas nuo įvykio.
Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui. Atliekant tyrimą, gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas ir nukentėjusysis arba jo atstovas. Toks nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per 15 darbo dienų.
Įmonės vadovas ar padalinio vvadovas įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, privalo darbo vietą įrenginių būklę iki tyrimo pradžios išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu jų nepadarius kiltų pavojus aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai, tačiau visa tai, kas buvo iki pakeitimų, turi būti raštu ir grafiškai įforminta, nufotografuota ar nufilmuota
Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, reikia:
• Nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbe vieta
• Apžiūrėti nelaimingo atsitikimo darbe vietą, pareikalauti padaryti reikiamas fotografijas, sudaryti ir pateikti tyrimui atlikti reikalingą grafinę mmedžiagą
• Gauti iš įmones vadovo, darbdavio įgalioto asmens, asmenų ir liudytojų – rašytinius paaiškinimus apie nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis
• Prireikus ir esant galimybei gauti nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą
• Įvertinti nukentėjusiojo ir kitų su tiriamu įvykiu susijusių asmenų profesinį parengimą darbui, jų galimybes atlikti pavestą darbą
• Nustatyti, ar nukentėjusysis nustatytąja tvarka apmokytas ir instruktuotas
• Nustatyti darbo priemonių būklę
• Apžiūrėti, ar įvykio vietoje įrengtos kolektyvines apsaugos priemones, ar asmenys aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis
• Nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis
• Numatyti priemones ir terminus ištirto nelaimingo atsitikimo darbe priežastims pašalinti
Nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti:
• Dėl to, kai kroviniams užkabinti buvo skiriami neapmokyti darbininkai
• Kai stropotojas buvo neblaivius
• Dėl nepaženklintų kėlimo reikmenų naudojimo neatitinkančių krano keliamosios galios ir krovinių rūšies
• Kai kroviniai neteisingai aprišami arba prikabinami
• Kai kroviniams, neturintiems specialių įtaisų (kilpų, ąsų, kakliukų), nebuvo numatyti stropavimo būdai, o stropuotojai nemokėjo juos naudoti
• Atliekant krovinių kėlimo darbus krano veikimo zoną nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais.
Kaltas dėl nelaimingo atsitikimo gali būti darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai, ir stropotojai, prastai atliekančias savo pareigas.
Užduotis Nr.3
Pažeidimai ergonominiu atžvilgiu:
• Darbdavys priverčia dirbti blogomis oro sąlygoms
• Neaprūpina spec. drabužiais ir avalynė
Kad palengvinti darbą ir optimizuoti mūrininko darbo vietą, darbininkai turi būti aprūpinti patogiais, lengvais ir pritaikytais oro sąlygoms drabužiais. Medžiagos, naudojamos darbo metų, turi būti vvisada lengvai pasiekiamos (dėžes su skiedinių aukštis turi būti toks, kad mūrininkas pasiektu skiedini atliekant kuo mažiau lenkiamų judesių) ir patogiai sustatytos (skiedinis – iš vienos puses, o plytos – iš kitos). Atliekant darbus, naudoti pastolius tokio aukščio, kad mūrininko rankų amplitude nesiektu aukščiau piečių linijos. Naudoti pakėlimo mechanizmus, neštuvus, karučius, kad suma?intum?me fizinį apkrovimą. Pakilimui ir nusileidimui nuo pastolių naudoti kuopečias. Palaikyti darbo vieta tvarkinga, kad šiukšles netrukdytu prieit prie darbo vietos ir patogiai sustatyti medžiagas. Suplanuoti darbo laika taip, kad per tam tikra laika darbininkai galėjo pailsėt.