DARBŲ SAUGA
TURINYS
1. Įvadas…………………………3
2. Teisės aktai reglamentuojantys darbo saugą……………4
3. Benros žinios apie IĮ „GRINDUVA“………………5
4. Darbo organizavimas……………….7
5.Įmonės valdymo schema…………………….8
6. Įmonės „GRINDUVA“ darbuotojų, atestavimas ir instruktavimas
saugos ir sveikatos darbe klausimais……………..9
7. Saugos ir sveikatos reikalavimai IĮ „GRINDUVA „darbo vietoms..10
8. Darbuotojų apsaugos nuo kenksmingų ir pavojingų
veiksnių,prevencijos priemonės………………..12
9. Civilinės ir priešgaistrinės apsaugos priemonės …………12
10. Išvados…………………………13
11.Informacijos šaltiniai…………………….14
ĮVADAS
Svarbiausias klausimas šiuolaikinėje įmonėje tai darbo sauga, vidinės tvarkos reglamentavimas ir kontrolė. Kreipdamiesi į statistikos rezultatus mes galime pastebėti kad Lietuva užima vieną iiš pirmų pozicijų Europoje pagal nelaimingų atsitikimų darbe kiekį. Remiantis valstybinės darbo inspekcijos duomenimis kas trečias žuvęs darbe buvo neblaivus, statybose – net kas antras. Kone kas antras mirtinas nelaimingas atsitikimas – galvos traumos padarinys. Pirmus metus dirbantieji sužalojami penkis kartus dažniau. Mes turime išsamiai išnagrinėti visus darbo saugos klausimus, kad galėtumėme apsaugoti savo saugumą, sveikatą ir teises dirbdami įmonėje, ar savo darbuotojų kai būsime darbdaviais arba už darbo saugumą atsakingu pareigūnų. Kad išnagrinėtumėme platesnį klausimų spektrą kiekvienas kurs savo pplanuojamą įmonę kurios pavyzdį naudos darbo saugos klausimų nagrinėjimui.
TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS DARBO SAUGĄ
Yra gausybė teisės aktų reglamentuojančių įmonės veiklą. Pagrindiniai – Konstitucija, Darbo Kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Ekonominės rūšį galima nustatyti šio teisės akto pagalbą: „Ekonominės veiklos rūšių kklasifikatorius (EVRK) ( Statistikos departamento 1999 10 05 įsakymo Nr.74 tęsinys)“. Darbo patalpos turi buti pakankamo ploto, aukščio ir erdvės, kad darbas nekeltų pavojaus darbuotojų saugai, sveikatai ir savijautai, o laisvo ploto matmenys turi sudaryti sąlygas pakankamai laisvai judėti. Nerūkantieji turi buti apsaugoti nuo tabako dūmų. Rūkymo vietų įrengimo reikalavimus apibrėžia atskira higienos norma: (HN 122:2004)“ Rūkymui skirtų patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat restoranų, kavinių, barų ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų, kuriuose neuždrausta rūkyti, patalpų (vietų) rūkantiems asmenims įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“. Grindys turi stabilios, neslidžios be pavojingų angų, išgaubų ar nuožulnumų. Jų dangos turi atitikti veiklos pobūdį. Grindų, sienų ir lubų paviršiai turi buti tokie, kad jas būtų lengvai valyti. Permatomos bei šviesą praleidžiančios sienos iir stiklinės pertvaros turi būti ryškiai pažymėtos ir pagamintos iš saugios medžiagos, kad darbuotojai išvengtų susižalojimų. Mikroklimato, apšvietimo ir kitus parametrus apibrėžia tam tikros normos, priklausomai nuo veiklos pobūdžio. Mikroklimatą apibrėžia norma: (HN 69:2003) „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, ji taipogi nusako ir atliekamo darbo sunkumo lygius. Triukšmo lygį: (HN 33-1: 2003) “Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“. Apšvietimą: (HN 98:2000) “ Natūralus ir dirbtinis ddarbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“. Yra ir specifinių normų kurios taikytinos tik siauros krypties įmonėms pavyzdžiui įmonei, kurios veikla susijusi su kompiuteriais reikia taikyti normą: (HN 32:2004) „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“. Kurį įpareigoja darbdavį: pagal galiojančius norminius teisės aktus organizuoti profesinės rizikos vertinimą, kurio metu nustatomas darbo su videoterminalu poveikis darbuotojo sveikatai, ypač regėjimui, fizinei ir protinei įtampai. Darbo sąlygos vertinamos pagal tai, kaip darbo su videoterminalu aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio režimas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Darbdavys, nustatęs profesinę riziką, numato jos šalinimo ir mažinimo priemones. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbo su videoterminalais saugos ir sveikatos klausimais. Kiekvienas darbuotojas turi būti apmokytas naudotis visais esančiais darbo vietoje videoterminalo įrenginiais prieš pradedant dirbti ir kai darbo vietoje vykdomi esminiai pokyčiai. Darbuotojas turi teisę sužinoti iš padalinio vadovo, darbdavio apie jų darbo su videoterminalais aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. Ta norma nustato darbo ir poilsio režimą, apibrėžia išankstinius ir periodiškus darbuotojų sveikatos tikrinimo terminus ir darbo aplinką, net gi nusako kas laikoma videoterminalumi ir kokie reikalavimai jiems keliami.
Planuodami naudoti sudėtingus įrenginius būtina nurodyti kurie iš jų yra potencialiai pavojingi. PPotencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga įstatymo nustatyta priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai. Taip pat reikia numatyti skaičių darbo vietų kuriose bus dirbama su kenksmingomis medžiagomis. Kenksmingos medžiagos yra aprašytos normoje (HN 23- 2001) „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“.
BENDROS ŽINIOS APIE IĮ „GRINDUVA“
DSS reikalinga tam, kad užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą.
Šiame savarankiškame darbe bus nagrinėjama IĮ „GRINDUVA“ veikla. Ji isikūrusi Rimkų kaime, Klaipėdos rajone, tel: 8 42256999, faksas: 8 4888321,
el.p.: www.grinduva.lt. Ji atlieka remonto darbus.
Šio savarankiško darbo tikslas:
– Išanalizuoti saugos ir sveikatos reikalavimus imonei ir sukurti efektyvią darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonių sistemą imonėje.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti imonės veiklą ir ivertinti jos veiklos rūšies riziką;
2. Sukurti saugos darbe organizavimo imonėje sistema.;
3. Suplanuoti imonės darbuotojų mokymą, atestavimą ir instruktavimą saugos lr
sveikatos darbe klausymais;
4. Išanalizuoti saugos ir sveikatos reikalvimus imonei;
5. Išanalizuoti civilinės ir gaisrinės saugos priemones.
Įmonė atlieka remonto paslaugų teikimo funkciją.Mes atliekame vidaus apdailos ir remonto darbus. Ji įsikūrė 2002 metų vasario 15 dieną. IIdarbino 20 darbuotojus
1 lentelė
Darbuotojų sąrašas
Eil.
Nr. PAREIGOS DARBUOTOJŲ
SKAiČIUS A TL YGINIMAS PASTABOS
(kada priimtas)
1.
Direktorius 1 2600 Lt 2002-02-16
2. Meistras 1 2000 Lt 2002-02-18
3. Apdailininkai 8 1600 Lt
2002-02-18
4. Mūrininkai 2 1600 Lt 2002-02-20
5. Staliai 3 1400 Lt 2002-02-21
6. Dažytojai 2 1200 Lt
2002-02-27
Elektrikai 2 1500 Lt 2002-03-10
8. Saugos ir sveikatos
specialistas 1 1300Lt 2002-02-18
2 lentelė
Įmonės patalpų sąrašas
APLINKOS CHARAKTERISTIKA
PA V ADINIMAS Apšvieta
Ix Triukšmas
dB t CO
, V.m/s
Ne
daugia
u kaip %
Ne
daugia
u kaip
STALIŲ DIRBTUVĖS 200 80 18-20 0,2-0,4 75
SANDĖL YS 100 – 15-24 0,1-0,3 75
ELEKTROS DIRBTUVĖS 200 55 20-22 0,2-0,4 75
KABINETAS 200 50 21-2.5 0,1-0,2 75
TUALETAS 75 – 15-21 0,1-0,3 75
PERSIRENGIMO KAMBARYS 200 55 18-20 0,2-0,4 75
Kenksmingi ir pavojingi veiksniai:
~ Elektros srovė;
~ Netvarkingi darbo įrankiai ir įranga;
~ Netinkamas apšvietimas;
~ Netinkami mikroklimato parametrai;
~ Krintantys, griūvantys daiktai, dūžtantys daiktai;
~ Besisukinėjančios ar kitaip judančios įrengimų dalys:
~ Karšti įrengimų paviršiai:
~ Aštrūs įrengimų inventoriaus paviršiai:
~ Slidūs paviršiai darbo aplinkoje;
~ Skysčiai, purslai, vandens ir cheminių meąžiagų veiksniai.
DARBO ORGANIZAVIMAS
Kiekvienam darbuotojui yra sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuorojų skaičiq, įmonės rentabilumą, darbo pobūdį, darbo pamainos trukmę. darbuotojo pilietybę, rasę, rautybę, lytį, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbas šioje įmonėje yra paskirstytas taip. kad visi darbuotojai atliktu jam skirtą užduotį.
Darbdavys turi teisę dalį savo pereigų DSS srityje pavesti įmonės padalinių vadovams ir kitiems igaliotiems asmenims, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.
Visi darbuotojai yra kažkam pavaldūs. Tai direktorius, organizuoja darbą, ieško klientų ir veda su jais derybas, meistras atlieka daugiausia funkcijų. Jjs turi prižiūrėti visą darbą ir darbuotojus , po to atsiskaityti direktoriui
ĮMONĖS VALDYMO SCHEMA
DIREKTORIUS
SAUGOS IR SVEIKATOS
SPECIALISTAS
MEISTRAS
APDAILININKAI
MŪRININKAI
STALIAI
DAŽYTOJAI
ELEKTRIKAI
Įmonės „Grinduva“ saugos ir sveikatos specialistas vykdo saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (ĮDSSTS). Įmonėje darbuotojus saugos ir sveikatos klausymais atstovauja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komitetas (ĮDSSK), kuris buvo įsteigtas direktoriaus iniciatyva.
Komitetas yra sudaromas dvišaliu principu iš vienodo skaičiaus įmonės vadovo skirtų darbdavio atstovo ir įmonės darbuotojų atstovų. Šioje įnionėje yra po du atstovus iš kiekvienos pusės.
Komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas, kuriuo yra įmonės vadovas – direktorius.
Darbdavys komiteto narius aprūpina reikalingomis priemonėmis ir iinformacija.
Už laiką, kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpaeigojimus, jam mokamas vidutinis
darbo užmokestis.
Darbdavio įgaliota asmuo (DĮA) paskiria padalinio vadovus (PV), kurie prižiūri
darbuotojus.
Šioje įmonėje yra vienas padalinio vadovas:
Meistras-prižiūri darbuotojus,atsako už darbų organizavima ,kokybę,medžiagų tiekimą.
Darbuotojo sauga ir sveikata (DSS) yra valstybės reglamentuojama įmonės veiklos sritis, kadangi LR konstitucijoje yra nurodyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą. Turi teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą ne darbo atveju.
ĮMONĖS „GRINDUVA“ DARBUOTOJŲ MOKYMAS. ATESTAVIMAS IIR INSTRUKTAVIMAS SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE KLAUSYMAIS
Darbdavys prieš pradėdamas veiklą ir periodiškia kas 5 metai turii būti atestuojamas darbuotojų saugos ir sveikatos klausymais licencijuotoje mokymo institucijoje, išduodant švietimo mokslo pažymėjimą. Darbdavio įgalioti asmenys ir atskirų padalinių vadovai gali būti atestuojami mmokymo institucijose arba pačioje įminėje pagal darbdavio patvirtintą programą. Šių kategorijų darbuotojai atestavimui gali ruoštis ir savarankiškai, ir mokymo kursuose. Įmonių DSS tarybų specialistai mokomi licenzijuotose mokymo institucijose pagal socialinės apsaugos darbo ministro patvirtintą programą, atlieka praktinę užduotį ir atestuojami komisijos, kurios sudėtyje yra valstybinis darbo inspektorius, praktinę patirti turintis ĮDSS tarybos specialistas (ĮDSST) ir darbdavių atstovas. Specialistai peratestuojami kas 5 metai ir išduodamas pažymėjimas.
Jei darbdavys vykdo ĮDSST funkcijas, jis atestuojamas kaip ĮDSST specialistas. Jeigu padalinio vadovas atestuotas kaip tarnybos specialistai tada peratestuojamas, o jeigu atitinka veiklos sritis, tai jo peratestuoti nereikia.
Darbų saugos klausymais mokomi ir atestuojami potencialiai pavojingų įrengimų priežiūros meistrai, potencialiai pavojingų darbų vadovai ir darbuotojai, atliekantys . pavojingus darbus, valdantys arba prižiūrintys pavojingus įrenginius.
Darbdavys neturi teisės leisti ddirbti neapmokytiems ir neinstruktuotiems darbuotojams. Todėl prieš pradėdami dirbti visi darbuotojai privalo išklausyti įvadinį instruktavimą. Instruktuoja ĮDSST specialistas, pagal darbdavio patvirtintą įmonės įvadinę instrukciją.
Įvadinio instruktavimo metu supažindinama su profesinės rizikos veiksniais, kaip
elgtis nelaimingo atsitikimo metu, ir t.t. Visi darbuotojai, kuriuos veikia rizikos veiksniai, kurie teikia paslaugas, gamina produkciją – instruktuojami darbo vietoje.
lnstruktavimo darbo vietoje rūšys:
1. Pirminis instruktavimas darbo vietoje:
2. Periodinis instruktavimas darbo vietoje (kas 12 mėn.)
3. Papildomas instruktavimas darbo vietoje (pasikeitus įrengimo technologijai, teisės aktams, perkėlus į kitą ddarbo vietą – reikalaujant darbo inspektoriui, įmonės specialistams arba kai darbuotojas nebuvo darbe apie 60 dienų)
4. Tikslinis instruktavimas darbo vieroje (pravedamas darbo vietoje dirbantiems pagal paskiros leidimus, rašytinius nurodymus ar pavedus vienkartinę užduotį, susijusias su nuolatiniu darbu);
Darbo vietoje instruktuojama pagal darbdavio patvirtintas insruktavimo darbo vietoje instrukcijas, kurios rengiamos atskiriems darbams (darbas aukštyje, darbas su ugnimi) arba atskiroms profesijoms (kirpėjai. virėjai). Darbo vieroje instruktuoja padalinio vadovas, registruojama instrukravimo žurnaluose.
Įmonės saugos darbe instrukcijos:
1. Elektros įrengimų izoliacija turi būti tikrinama nustatytais terminais;
2. Darbuotojas įrengimų būklę turi apžiūrėti prieš pradėdamas darba, o apie galimus gedimus pranešti padalinio vadovui;
3. Darbuotojai darbo vietą turi palaikyti švarią ir tvarkingą;
4. Darbo vietos apšvietimo ir mikroklimato parametrai turi atitikti higienos normas. Įrengiamos dirbtinis apšvietimas, oro šildymas ir kondicionavimas;..
5. Asmeninės apsaugos priemonės: nuo susitepimo, apsiliejimo, karštų paviršių, aštrių įrengimų. padidėjusio triukšmo – darbuotojui išduodamos apsauginės priemonės.
SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI IĮ „GRINDUVA „
DARBO VIETOMS
Bendruosius darboviečių įrengimų reikalavimus nustato Europos bendrijos direktyvas. Statinių stabilumas turi atitikti naudojimo paskirtį. Darbo patalpos turi būti pakankamo pločio, aukščio ir erdvės, kad nekiltų grėsmės DSS. kad darbuotojas galėtų laisvai judėti. Darbo patalpos turi būti įrengtos taip, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.
DarboviečitĮ grindys turi būti stabilios ir neslidžios. bbe pavojingų išgaubų. angų ar nuožulnumo, o dangos turi atitikti veiklos pobūdį. Grindų. sienų paviršiai turi būti tokie, kad juos būų galima valyti laikantis higienos reikalavimtĮ. Permatomos ir šviesą praleidžiančios sienosarti darbo vietų ar judėjomo kelių turi būti ryškiai pažymėtos ir pagamintos iš saugios medžiagos arba įrengtos apsaugos, kad darbuotojas išvengtų su jomis sąlyčių.
Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams, esantiems patalpoje ar šalia pastato.
Durų ir vartų išdėstymas ir jų gamybai panaudotos medžiagos turi atitikti darbo paskirtį. Stumdomos durys turi turėti saugos priemones, kad neiškristų iš remų, o atsiveriančios aukštyn – apsaugos mechanizmą, kad nekristų žemyn.
Kilus pavojui darbuotojams turi būti sudaryta galimybė saugiai ir greitai evakuotis. Evakuaciniai keliai turi būti paženklimi, laisvi ir pagal galimybę vesti tiesiai į lauką arba saugios zonos link. Jose turi būti pakankamas avarinis apšvietimas. Evakuacinio išėjimo durys turi atsidaryti į išorę, būti nerakinamos, o užsklendžiamos, kol darbovietėje yra darbuotojų.
Jei darbo patalpose darbuotojai negali tinkamai ilsėtis pertraukų metu, turi būti įrengta poilsio arba apšilimo patalpa, su kėdėmis ir atsargomis, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Jeigu darbuotojai privalo dėvėti darbo drabužius, turi būti numatyti persirengimo kambariai, kiekvienam darbuotojui skirta patikimai uždaroma spintelė.
Kai dirbama su kenksmingomis medžiagomis, nešvarumais ir drėgme turi būti įrengtos atskiros spintelės kasdieniniams ir ddarbo drabužiams. Kai reikalauja darbo pobūdis ar higiena įrengti dušai, o jei jų nereikia netoli darbo, vietų ir persirengimo kambarių turi būti pakankamai praustuvų su tekanču vandeniu. Prie darbo vietų ,poilsio ir persirengimo kambarių,dušų tūrį buti reikiamas kiekis tualeto kambarių.
Atsižvelgiant į žmonių skaičių ir veiklos pobūdį įrengiamos pirmosios pagalbos patalpos,paženklintos nuorodomis.I jas lengvai turi būti patenkama su neštuvais.Esant reikalui darbovietėse atsižvelgiama į neįgaliųjų reikmes įrengiant duris,judėjimo kelius,darbo ir buities patalpas.
Darbovietės turi būti pakankamai apšviestos natūralia šviesa ir įrengtas dirbtinis apšvietimas, šviestuvų išdėstymas, elektros instaliacija neturi kelti pavojaus darbuotojams ir gaisro pavojaus.
Darbovietėse turi būti tinkama gaisro gesinimo įranga ir priemonės kurių išdėstymo vietos paženklintos. Patalpose turi būti pakankamai grynas oras. kurį užtikrina saugi ventiliacijos sistema.
Jei darbovietės yra lauke. kai nepakanka dienos šviesos, turi būti dirbtinis apšvietimas, keliai ,praėjimai irengiami užtikrinant saugų pėsčiujų ir transporto priemonių eismą.
DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO KENKSMINGŲ IR PAVOJINGŲ VEIKSNŲ; PREVENCIJOS PRIEMONĖS
Kenksmingi ir pavojingidarbo aplinkos veiksniai dažniausiai būna neišvengiama technologinio proceso sąlyga arba reikalavimo pažeidimo rezultatas (pvz.:aukšta temperatūra būtina metalo suvirinimui). tačiau triukšmą ir dulkėrumą dažnai sukelia netvarkingi įrengimai.
Darbuotojo asmeninės apsaugos priemonės naudojamos siekiant sumažinti pakenkimo sveikatai riziką, kai jos negalima pakankamai apriboti kolektyvinėmis arba darbo organizavimo priemonėmis.
Darbuotojų aprūpinimas AAP reglamentuojamas pagal Europinėse normose parengtose „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis, apsauginėmis priemonėmis
nuostatose.
Įvertinus darbo aplinkos rizikos kiekvienai profesijai yra parengiamas darbuotojams išduodamų AAP sąrašas, kuri suderinus su profesinėmis sąjungomis apasaugos darbe komitetu patvirtina darbdavys. Jis privalo nustatytais terminais bandyti, valyti AAP, susidėvėjusias pakeisti naujomis. Dėvėtos AAP gali būti duodamos kitiems darbuotojams tik juos gerai išvalius.
Darbuotojai privalo nepradėti dirbti be AAP, kai to reikalauja saugos darbe norminiai aktai. AAP privaloma rūpestingai prižiūrėti. Atleidžiant darbuotoją iš darbo AAP jis privalo grąžinti.
CIVILINĖS IR PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS
Įmonės darbuotojų apsaugai įsigijome dujokaukių. Jos apsaugo žmogų nuo organinių iir neorganinių garų, dujų, sieros dioksido, amoniako, dulkių ir aerozolių,ir daugelio kitų pavojingų medžiagų. Dujokaukės saugomos budėtojo patalpoje ir išduodamos įmonės vadovo nurodymu, gręsiant ar įvykus nelaimei.
IĮ „Grinduva“ slėptuvės neturi. Jeigu atsitiktų kokia nelaimė, kad reikėtus slėptis, tai darbuotoją apsaugai gali būti panaudojamas sandėlys. Jį tinkamai užsandarinus (užkamšius ventiliacines angas, langus ir duris apklijavus lipnia juostele). Kaip i jį patekti bus matoma įmonės planelyje, kuris kabo kiekvienoje patalpoje. Tai evakuacinis planas. Tenai turėtų būti pakankamai maisto, antklodžių, vandens. Žibintuvėliai ir rradijas, kad galėtume sužinori kokia padėris.
Kilus gaisrui visi žmonės evakuojami ir iškviečiama gaisrinė pagalba. Įmonėje yra 4 gesintuvai.jei kilus nedideliam gaisrui būtų galima jį užgesinti.
IŠVADOS
• Darbdaviai, siekiantys, suteikti darbuotojui kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reikalingą jam atliekant pavestus darbus, gali mmokyti savo įmonėje, mokymo įstaigoje ar kitoje įmonėje, vykdančioje neformalųjį profesinį mokymą pagal suderintą su darbdaviu mokymo programą.
• Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti.
• Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį (prieš pradėdami dirbti), privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, ir tai turi būti įforminta įvadinio instruktavimo registracijos žurnale.
• Pirminį darbo vietoje instruktavimą prieš pradėdami dirbti privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su produktų gamyba, darbo priemonių naudojimu, paslaugų teikimu, medžiagų bei žaliavų laikymu ir naudojimu.
• Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
• Darbuotojus privaloma papildomai instruktuoti pasikeitus technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų esančioje, darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų ir kitais atvejais, numatytais tvarkoje.
• Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, kuriems gali bbūti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu, darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus.
IFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
2. LR darbo sutarties įstatymas
3.www.lrs.lt [Teisės aktų šaltinis]
4.www.vdi.lt [Valstybinė darbo inspekcija]
5.www.csd.lt [Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas]
.
.
