Kino teatrai

KINO TEATRAI

1. bendri reikalavimai. Pagal projekcijos pobūdį ir ekrano tipą kino teatrai būna: su siauro tipo ekranu, plataus ekrano, plačiaformatiniai ir panoraminiai, o kartais pasitaiko ir įvairių specialios projekcijos tipų kino teatrai- cikloraminiai, stereoskopiniai bei kitokie. Pagal eksplotacines savybes kino teatrai būna veikiantieji visus metus ir sezoniniai, veikiantys tik šiltuoju metų laiku (uždari ir atvirų aikštelių pavidalo). Kartais šie abu tipai gali būti apjungti. Kino teatrai pagal repertuarą skirstomi į: meninio filmo, kronikinius ir mokslo populiarinimo filmų kino teatrus.

Miesto urbanistinėje sstruktūroje, kinoteatrai o ypač daugiasaliai kinoteatrai (megapolisai), turi būti talpinami centrinėje miesto dalyje, šlia stambių prekybos centrų ir ofisų. Turėti gerą visuomeninio ir individualaus transporto privažiavimą ir individualaus transporto parkavimo aikštyną, Vilniuje puikus pavizdys “AKROPOLIS”.

2. kino teatro struktūra ir reikalavimai pagrindinėms patalpoms. Kino teatro patalpas galima suskirstyti į tris grupes: žiūrovų patalpų grupę, kino aparatinės patalpas ir tarnybines- ūkines patalpas.

Į žiūrovinių patalpų grupę įeina: salė, foje ar kuluarai, kasų vestibiulis, rūkomasis, sanitariniai mazgai.

Kino aparatinės patalpų grupėn, be pprojekcinės su filmų pervyniojimo patalpa ir tambūru, dar įeina elektros jėgainės patalpa bei wc mechanikui ir kt.

Kino teatro tarnybinių- ūkinių patalpų skaičiun, priklausomai nuo jo didumo, įeina: patalpos administracijai ir aptarnaujanačiam personalui, dirbtuvės (plakatinė ir stalių darbų), elektrinių įrenginių ppatalpos (skydinė, akumuliatorinė, rūgžtinė), ūkio sandėlis.

Salė . Kino teatro salės išplanavimas turi visiems žiūrovams suteikti reikiamas komforto sąlygas: ekranas turi būti geri matomas, vaizdas ryškus, garsas geras, saugi evakuacija. Šie reikalavimai sąlygoja tiek pačios salės vidaus erdvės matmenis, tiek vietų žiūrovams išdėstymo tvarką.

Dėl konstrukcinio paprastumo kino teatrai dažniausiai statomi su stačiakampio plano sale, tačiau būna ir kitokių salės plano fromų: trapecinių, ovalinių, apskritų ir t.t. Stačiakampės salės visais požiūriais tinka nedideliems ir vidutinio dydžio kino teatrams. Tačiau, kai didelis kino teatras, stačiakampėje salėje, abiejuose ekrano šonuose, lieka nenaudinga erdvė, kuri dažniausiai pašalinama panaudojant papildomas pertvaras. Dėl to didelėms salėms labiau tinka ekrano link siaurėjantis trapecijos ar jai artimos formos planas. Ovalinio plano formos salės turi sudėtingesnę konstrukciją, negu sstačiakampės ar trapecinės, tačiau tokiose salėse yra didesnis nuošimtis žiūrovų vietų su geriausiu ekrano matomumu.

Kino teatro salės aukštis priklauso nuo ekrano aukščio ir jo padėties, o taip pat ir nuo žiūrovų vietų išdėstymo būdo.

Ekrano matmenys near atsitiktiniai, bet susieti su tolimiausio nuo ekrano žiūrovo kėdės nugarėlės atstumu nuo ekrano plokštumos proporcingumo ryšiais, kurie yra skirtingi įvairiems ekranų tipams. Pagal galiojančias normas siaurojo ekrano darbo plokštumos plotis sudaro 0.25 to atstumo, o aukštis- 0.73 jos pločio; plataus ekrano darbo pplokštumos plotis yra lygus 0.43 minėto atstumo dydžio; o jos aukštis –apie 0.425 jos pločio; plačiaformatinio ekrano darbo plokštumos plotis yra lygus 0.60 tolimiausio žiūrovo atstumo nuo ekrano, o jos aukštis –apie 0.45 jos pločio. Ekrano forma priklauso nuo jo tipo. Siauras ekranas būna plokščias. Panoraminis ekranas turi smarkiai lanku išlenktą planą su apžvelgimo kampu, sudarančiu daugiau negu 14 laipsnių. Cikloraminiame- kino teatro ekranas turi cilindro formą. Platusis ir plačiaformatinis ekranai paprastai būna saikingai lenkti, su kreivumo spinduliu, lygiu ekrano atstumui nuo projekcinės patalpos priekinės sienos. Ekrano darbo plokštuma tamsiai aprėminama ir dėl to tarp jos briaunų ir lubų bei šoninių sienų paliekama ne mažesni, negu 70 cm pločio tarpai. Prie ekrano, iš jo užpakalinės pusės, įrengiami garsiakalbiai. Dėl šios priežasties tarp ekrano ir sienos yra paliekamas tarpas, kurio plotas priklausomai nuo ekrano dydžio 1.3-1.9 m. Siauriesiems ekranams, prie kurių garsiakalbiai įrengiami iš šonų, šis atstumas tesudaro 10-20 cm.

Norint, kad visiems žiūrovams būtų pakankamai gerai matyti, vietos salėje išdėstomos tik tam tikroje zonoje prieš ekraną. Ši zona turi ribotą dydį. Kad vaizdas ekrane žiūrovams būtų matomas ryškiai, pirmos nuo ekrano eilės žiūrovų atstumas (iki kėdės nugarėlės) neturi būti mažesnis, negu 0.6 dalys plačiaformatinio ekrano, 0.84 dalys plataus ekrano, 1.44 ddalys siaurojo ekrano pločio. Tolimiausios eilės kėdės nugarėlės atstumui nuo ekrano nustatyti gali būti panaudota empirinė formulė D=k N. čia atstumas (D) yra išreiškiamas kaip salės žiūrovų vietų parteryje skaičiaus (N) funkcija. Koeficiento k dydis stačiakampėms salėms yra 1.1, o trapecinio plano salėms –0.95. tolimiausias žiūrovovietos atstumas nuo ekrano (iki kėdės nugarėlės), pagal normas, visus metus veikiančiuose kino teatruose neturi būti didesnis negu 45m ir sezoninio veikimo kino teatruose –60 m. Kad salės šoninėse vietose sėdintiems žiūrovams ekrane projektuojamas vaizdas nebūtų matomas pernelyg iškraipytas, kraštutinės šoninės vietos žiūrovo regėjimo spindulio, nukreipto į tam tikrą tašką, esantį artimiausioje ekrano briaunoje su statmeniu į ekrano plokštumą tame pat taške, sudaromas kampas neturi būti didesnis kaip 40-45 laipsniai. Ekrano horizontalaus apžvelgiamumo kampas iš bet kurios žiūrovo vietos neturi būti mažesnis negu 30 laipsnių- plataus formato ekrano, 21 laipsnis- plačiam ekranui ir 12 laipsnių siauram ekranui.

Kad netrukdomai galima būtų matyti ekraną, regėjimo spindulių aukštėjimas dviejose gretimose eilėse turi būti ne mažesnis, negu 12 cm, kuomet stebėjimo taškas sutartinai parinktas ant ekrano darbo lauko apatinės briaunos.

Žiūrovų patogumuiekrano apačia (išskyrus cikloraminį ekraną) turi būti kuo mažiau pakelta nuo salės grindų. Plačiaformatinio ekrano darbo lauko apatinę briauną rekomenduojama pakelti nuo salės grindų lygio ties pirmąja kkėdžių eile ne aukščiau negu 1.5m ,plataus ekrano –neaukščiau negu 2m.

Kad arčiau sėdintiems žiūrovams būtų netrukdomai matomas ekranas minėto regėjimo spindulių aukštėjimo sąlygomis, ir, esant palyginus neaukštai iškeltam ekranui, tik mažose salėse galima žiūrovų vietas išdėstyti ant horizontalių ar plokščių nuožulnių grindų. Didesnėse salėse tenka daryti palaipsniui statėjantį amfiteatrą.

Grindų profilis yra nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju jį grafiškai konstruojant stambiu masteliu nubraižytame kino teatro salės išilginiame pjūvyje.

Skiringai nuo teatrų, kino teatrų salėse, kur žiūrovai keičiasi kas seansą, numatomi atskiri įėjimai ir išėjimai. Išėjimų skaičius ir jų `ngų bei į jas jas vedančių takų pločiai nustatomi atsižvelgiant į priešgaisrinio saugumo reikalavimus. Evakuotis visiems salėje esantiems žiūrovams būtina per nustatytą laiką. Salėse su sienomis iš nedegamų medžiagų, nustatant evakuacinių takų plotį , galima prisilaikyti normos 0.6 m šimtui žiūrovų. Bet kokio vietų skaičiaus kino teatro salėje turi būti ne mažiau dviejų savistovių išėjimų, apskaičiuojant, kad kiekvienam jų tektų ne daugiau, negu 600, žmonių. Bendras plotis visų angų, skirtų įėjimui į salę, turi būti ne mažesnis, negu pusė bendro pločio visų išėjimui skirtų angų.

Prilausomai nuo kino teatro išplanavimo ir salės didumo išėjimų išdėstymasgali būti įvairus. Vidutinėse salėse, kai žiūrovų vietos išdėstytos amfiteatru, dažniausiai į salę daromi du įėjimai. Jie

numatomi galinėje salės sienoje arba per angas, esančias amfiteatro grindyse. Šiuo atveju išėjimai įrengiami abiejose šoninėse salės sienose ties ekranu, o didelėse salėse adr papildomai ir šoninėse sienose ties viduriu ar arčiau galinės sienos arba per liukus į atskirą evakuacinį kuluarą. Galimas ir visiškai priešingas įėjimų išdėstymo atvejis, įrengiant juos priekinėje salės sienoje iš abiejų ekrano šonų. Įėjimai į salę jos šoninėje sienoje daromi mažuose kino teatruose su nedidelio nuolydžio grindimis. Esant balkonui, jame sėdintiems žiūrovams numaromi atskiri laiptai, kurie ggali būti panaudoti ir evakuacijai. Ji turi vykti skyrium nuo parterio ar amfiteatro žiūrovų evakuacijos. Didelio vietų skaičiaus balkonuose, įjėjimai į juos dažniausiai įrengiami per liukus grindyse.

Dėl ekonomiško salės ploto panaudojimo, takų skaičius joje turi būti kuo mažesnis. Reikia vengti visu salės pločiu einančių skersinių takų, apsiribojant, pagalgalimybę, tik išilginiais trumpais skersiniais takais.

Kėdės žiūrovams tvirtinamos prie grindų, rikiuojant jas eilėmis iki 60 kėdžių eilėje, kuomet ji prieina abiejuose galuose prie išilginių takų. 30 kėdžių eilėje, kai ji prieina pprie tako tiktai viename gal, o kitame gale tako nėra. Kėdėse numatomos atramėlės alkūnėms ir atlošiamos sėdynės. Kėdės plotis daromas ne mažesnis negu 50 cm tarp alkūnių atramėlių vidurio. Vienai kėdžių eilei skiriamo ruožo plotis (atstumas tarp kėdžių nugarėlių dviejuose ggretimose eilėse) nėra vienodas. Jis priklauso nuo kėdžių skaičiaus eilėje ir kinta nuo 85 cm, kai 25 kėdės tarp dviejų išilginių takų ar 12 kėdžių eilėje, prieinančio tik prie vieno tako, iki 100 cm esant eilėse, atitinkamai 60 ir 30 kėdžių. Tuo būdu, kai kėdės gylis toks pat (45cm), judėjimui išilgai kėdžių eilės skiriamo ruožo platumas kinta priklausomai nuo eilės ilgumo (nuo 40 iki 55 cm). Aukščiau išdėstyti normatyvai yra orientaciniai ir daugiau taikytini vienetiniams nedideliems kinoteatrams. Didesnių kino salių ir megapolisų kedžių išdestymas projektuojamas pagal atskirus specifinius reikalavimus. Dideliuose megapoliuose, foje tarp atskirų salių tarnauja įvairių kavinių,barų, lošomo automatų ir kitų patalpinimui.

Kasų vestibiulis

Kino teatro kasų vestibiulio sprendimas siejasi su jo tipu ir dydžiu. Kino teatruose su foje, kkasų vestibiulis tarnauja tik tiesioginei paskirčiai ir būna nedidelis (iki 0.08 kvm vienai vietai salėje). Šiuo atveju kasos (viena 200-250 vietų salėje) projektuojamos nuošaliai nuo pagrindinio žiūrovų kelio į foje. Kartais dideliuose kino teatruose kasų vestibiuliui skiriama atskira patalpa, esanti nuošaliai nuo pagrindinio žiūrovų kelio į kino teatro vidų. Tada šis kelias veda per atskirą įeinamajį vestibiulį. Šiuo atveju tikslinga numatyti galimybę žiūrovams iš kasų vestibiulio patekti į įeinamąjį vestibiulį tiesiai. Kino teatruose be foje kasų vestibiulis atlieka savo tiesiogines iir kartu foje- kuluarų funkcijas. Šiuo atveju jam skiriamas palyginti didelis plotas (iki 0.25 kvm vienai vietai salėje), nes jame numatoma ir vieta bufeto prekystaliui. Kasų vestibiulyje įrengiamas langelis į teatro administratoriaus kambarį, kuris projektuojamas greta.

Kino aparatinė

Kino aparatinės patalpų grupę sudaro atskirą, visiškai nuo žiųrovų patalpų izoliuota kompleksą. Jos padėtį kino teatro pastate sąlygoja neiškraipytos projekcijos į ekraną reikalavimas. Ryšium su tuo, kino teatruose su siauru, plačiu ir plačiaformatiniu ekranu kino aparatinei suteikiama tokia padėtis, kad iš centrinę padėtį joje užimančio projektoriaus į ekrano plokštumos geometrinį centrą nukreiptas projekcinis spindulys sudarytų su šia plokštuma statmenį arba būtų jam artimas. Pagal normas šio spindulio nukrypimo nuo statmens kampas horizontalia kryptimi neturi būti didesnis, negu 6 laipsniai. Vertikalia kryptimi- nedidesnis negu 6 laipsniai, kai projekcinis spindulys žemėja, ir ne didesnis kaip 3 laipsniai, jam kylant iš apačios į viršų. Ribojamas taip pat ir projekcinio spindulio nukreipto į apatinę ekrano briauną, atstumas nuo grindų, kuris niekur neturi būti mažesnis negu 1.9m. salėse su balkonu projeksinio spindulio, nukreipto į viršutinę ekrano briauną atstumas nuo balkono apačios turi ne mažesnis kaip 0.5m. Panoraminės ir cikloraminės projekcijos kino teatruose, kur vaizdas projektuojamas vienu metu iš kelių aparatinių, pastarosios išdėstomos pagal specifinius reikalavimus.

Kino aaparatinės padėtis gali būti įvairi. Kino teatruose, kai žiūrovų vietos išdėstytos amfiteatru, kino aparatinė įrengiama už salės galinės scenos, virš amfiteatro.

Salėje su vienu balkonu kino aparatinė gali būti įrengta vienu iš trijų būdų: aukščiau balkono, po balkonu, balkono tūryje (labia didelio balkono atveju). Salėje su dvie balkonais ji paprastai numatoma tarp jų. Kino projektorių patalpos matmenys siejasi su projektorių ir kitų specialių įrengimų skaičiumi bei išdėstymo tvarka.