Naujausi Vilniaus statiniai, jų architektura, konstrukcijos
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Verslo technologijų katedra
NAUJAUSI VILNIAUS STATINIAI, JŲ ARCHITEKTŪRA, KONSTRUKCIJOS
REFERATAS
Studentas: Jomantė Jankeliūnaitė vv45
Dėstytojas:
Vilnius
2005
Turinys
Įvadas 2
Sporto, pramogų ir verslo centrai 4
„Europa“ 4
Šiuolaikiškas sporto, pramogų ir verslo centras-„FORUM PALACE“ 5
Naujoji „Siemens” arena Vilniuje 8
Gyvenamieji pastatai 11
Daugiaaukščiai 11
Mažaaukščių gyvenamųjų pastatų raida 14
Naujienos 16
Moderni ligoninė vienai dienai 16
Naujas prekybos centras Fabijoniškėse 17
Aukščiausias pastatas kairiajame Neries krante 17
Šeškinės vizija – europietiškas komercinis centras 18
Sostinės NNaujamiestyje iškils daugiabučiai namai, kotedžai bei aukštos
klasės viešbutis 19
Išvados 21
Literatūra 22
Įvadas
Architektūros neįmanoma ilgą laiką išvengti. Su ja susiduriame beveik
kiekvieną gyvenimo akimirką – galime pasirinkti laiką, kada grožėtis
paveikslais, kada skaityti literatūros kūrinius, kada žiūrėti filmus, bet
architektūrinių statinių atžvilgiu tokios pasirinkimo laisvės neturime. Tai
vienintelė meno forma, kurianti tiek vidinę, tiek išorinę erdvę, taigi
apribojanti begalinę erdvę trimačiais objektais. Eidami gatve žiūrime į
namų fasadus. Dirbdami, pirkdami arba judėdami atsiduriame įvairiuose
pastatuose arba greta jų. Net jei daugiau laiko praleidžiame gamtoje,
anksčiau ar vėliau mums prireikia keturių sienų ir stogo. Dailės,
literatūros, kinematografijos kūriniai iš esmės yra marginaliniai
reiškiniai, jie kasdienybėje nevaidina jokio praktinio vaidmens, nebent,
jei galima taip pasakyti, teikia pramogas. Tuo tarpu statiniai yra visur ir
visada, net jei to nesuvokiame. Jie susiję su visomis žmogaus veiklos
sritimis, stovi dešimtmečiais, jei ne šimtmečiais, ir taip paprastai jų
nepašalinsi iš pasaulio, iš mūsų gyvenimo. Netgi kai norime pasižiūrėti
dailės, kinematografijos kūrinių, paskaityti knygas, tai yra patirti sąlytį
su nearchitektūrinėmis meno formomis, noromis ar nenoromis susiduriame ir
su architektūra – juk turime eiti į parodų sales, kino teatrus, bibliotekas
ir pan.
Kadangi kiekviena valstybės sostinė reprezentuoja šalį, man buvo įdomu
pasidomėti Mūsų Lietuvos sostinės – Vilniaus naujausiais statiniais, t.y
gyvenamaisiais namais, sporto, pramogų ir verslo pastatais, su kuriais mes
neišvengiamai susiduriame arba nuolat apie juos girdime. O tikslas buvo
sužinoti, kokios medžiagos, konstrukcijos, naujovės panaudotos
projektuojant tuos pastatus, kokios architektūrinės tendencijos vyrauja
šiomis dienomis. Vis dėlto mūsų poreikiai auga, nuolat keičiasi, todėl man
buvo įdomu sužinoti, kaip keičiasi pati architektūra, kokie dėsningumai
turi įtakos pastatų projektavimui ir kas svarbu projektuojant šiuolaikinę
architektūra, kad jji būtų kuo geriausiai įvertinta.
Sporto, pramogų ir verslo centrai
„Europa“
Vienas svarbiausių verslo centų –„Europos“, nes tai aukščiausias
komercinės paskirties pastatas Baltijos šalyse, 126,1m. aukščio, 33 aukštų,
17 000 m2 bendrojo ploto. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, o šio
vaizdingo dangoraižio architektai yra A. Ambrasas ir V. Adomonytė.
Šis statinys minimas ne viename prestižiniame tarptautiniame konkurse,
kaip vienas geriausių Europos architektūrinių objektų
[pic]
Iš 38 garsiausių pasaulio architektų darbų naujasis Vilniaus
dangoraižis pateko į geriausių 15-tuką. Darbai buvo vertinami pagal bendrą
vizualinį pastato architektūros įspūdį, pastato darną urbanistinėje bei
socialiniame kontekste, formos ir konstrukcijos logiškumą bei darną, taip
pat statybos kainą.
Iš tiesų, dangoraižis “Europa” – vienas įspūdingiausių dešiniajame
Neries krante besiformuojančio naujojo Vilniaus akcentų, kuris formuoja
savotišką urbanistinę kalvą, aplink kurią formuojasi naujasis Vilniaus
centras.
Dangoraižio konstrukcija
Pastatas yra ryšinės konstrukcijos. Laikančios dalys – vertikalūs
erdvinio karkaso elementai (kolonos, diafragmos) ir horizontalūs elementai
(perdangų plokštės).
Pamatai įrengti gręžininiai, apie 4,5 m ilgio poliai subetonuoti tam
tikru betonu. Po visu pastatu išlieta gelžbetoninė 800mm pamatų plokštė iš
B25 klasės betono. Dėl to garantuojamas viso pastato vienodas sėdimas.
Visos išorinės sienos pastatytos iš aliuminio profilių fasadinių detalių,
įstiklintų refleksiniu stiklu. Laiptai-iš B25 klasės betono ir surenkamųjų
dalių.
Daugiau kaip 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centrą
“Europa” dengia stiklinis stogas, kuriam sukurti sunaudota virš 2000
kvadratinių metrų stiklo. Tai elegantiška aplinka ir europietišku paslaugų
kokybės suvokimu išsiskiriančiantis centras. “Europoje” įsikūrusi beveik
700 kvadratinių metrų ploto kosmetikos ir parfumerijos parduotuvė “Sarma”
yra viena didžiausių Baltijos šalyse.
Prekybos centras “Europa” jau pateko į Lietuvos rekordų knygą. Dvi ore
kabančios kavinės “Ore” ir “ Piazzo D’Oro” 2004 metų Velykų proga
pripažintos didžiausiais Lietuvoje butaforiniais margučiais. Jų ilgis su
papuošimu – 8,25 metro, aukštis – 4,60 metro.
Šiuolaikiškas sporto, pramogų ir verslo centras-„FORUM PALACE“
[pic]
Keli faktai apie FORUM PALACE:
• centras pradėtas statyti 1999 m. rugpjūtį, baigtas – 2002 m. gruodį;
• daugiafunkcinio pastato projekto vadovas – Vladas Segalis, projekto
autorius architektas Gintaras Čaikauskas
• į centrą investuota 68 mln. litų;
• visas penkių aukštų pastato plotas – 18 732 m2; tūris 82 596 m3
• trijose lauko ir dviejose požeminės automobilių laikymo aikštelėse
telpa 500 automobilių;
• didžiausia pramogoms ir verslui skirta centro patalpa – trijų aukštų
amfiteatrinė renginių salė. Joje vienu metu gali pramogauti iki 1 200
žmonių.
Pagrindinė FORUM PALACE architektūros idėja
FORUM PALACE pastatas žymi naujojo Vilniaus centro, kuriamo
dešiniajame Neries krante, pradžią. Ypatinga pastato idėja lėmė unikalų
architektūros sprendimą. Terasomis kylantis tūris betarpiškai išauga iš
aplinkos, fasadų bangos kartoja upės vingį, pabrėžia natūralų reljefo
charakterį. Sudėtingo transporto mazgo sūkurys, daugiaplanės ir gausios
apžvalgos padiktavo monumentalią, lengvai įsimenamą, vienodai reikšmingą iš
visų pusių, tačiau lakonišką ir paprastą ovalo formą. Stiklo gausa suteikia
demokratiškumo, atvirumo aplinkai pojūtį. Vidaus pasaulis jaučiamas esant
išorėje, būnant viduje – tiesiogiai suvokiamos ne tik vertingiausios miesto
panoramos, naujieji pastatai, bet ir nepakartojami gamtos ypatumai.
Kompaktiška pastato išorė viduje atveria didelius veiklos plotus, kurie
savo paskirtimi ir suskirstymu į zonas sukuria ištisą mikropasaulį,
leidžiantį atskirti, o kartu ir suvienyti gana prieštaringas verslo,
laisvalaikio pramogų ir poilsio funkcijas. Daugialypė pastato paskirtis
prieštarauja kasdienybės rutinai. Tai pabrėžia išraiškingos vidaus erdvės,
kurios savo praktiška tėkme sukuria savitą atmosferą, jaukų vidinį
gyvenimą, hipnotizuojantį savo unikalumu, kur lankytojas pagal savo
nuotaiką ir poreikius gali pasirinkti uždaras arba atviras erdves.
Svarbiausia „FORUM PALACE“ kūrėjų mintis-visos bendravimo formos
vienoje vietoje. Projekto autoriai siekė jaukią namų aplinką perkelti į
naujuosius rūmus, sudaryti visas sąlygas ramiai pasiruošti naujai darbo
dienai ar pailsėti savaitgalį.
Statybos ypatumai
Iš Neries šlaite buvusios statybvietės išvežta 33 800 m3 grunto,
atvežta daugiau kaip 5 700 m3 monolitinio betono ir gelžbetonio, sumontuota
apie 300 tonų metalinių laikančiųjų stogo konstrukcijų.
Originalių formų pastatas įspūdingai atrodo į upės slėnį
besileidžiančioje teritorijoje. Apleistas Vilniaus plotas tapo lankoma
vilniečių vieta. Tačiau, kad būtų įgyvendinti architektų užmojai,
statybininkai turėjo gerokai pasistengti. Su pirmaisiais sunkumais jie
susidūrė atlikdami statybinius geodezinius matavimus. Išorinės ašys nebuvo
tarpusavyje statmenos, dėl to iškilo nužymėtų ašių užtvirtinimo ir
atstatymo svarba ir sudėtingumas. Techniniame rūsyje baseino atramoms
nužymėti reikėjo kitos ašių sistemos. Šiame statinyje buvo suprojektuotas
kreivalinijinės sienos , atkartojančios Nėries vingį.
Objektas suprojektuotas iš trijų dalių: dviaukštis autoparkingas, 6
aukštų pagrindinis „Forum Palace“ pastatas ir 1-2 aukštų sveikatingumo
zona. Visų trijų pastato dalių statybinės konstrukcijos suprojektuotos
atskiriant jas temperatūrinėmis – deformacinėmis siūlėmis.
Perdangos įrengtos monolitinės gelžbetoninės besijinės 240 mm storio.
Sveikatingumo komplekso zonoje virš 25 m ilgio baseino įrengta sijinė
perdanga. Ji buvo betonuojama nepertraukiamu būdu supilant 700 m3 betono.
Kolonos ir perdangos sujungtos šarnyrais naudojant specialiai lenktus
armatūros karkasus, o visi pastato laiptai yra monolitiniai gelžbetoniai.
Lanksčioji stogo konstrukcija – plieno ilginiai ir 14,6 m. ilgio
plieno santvaros virš amfiteatro angos. Plieno konstrukcijos sudaro
standžią konstrukciją. Tam panaudoti standūs ryšiai, ryšio santvaros bei
įtemptos atotampos.
Pagrindinėse „Forum Palace“ pastato dalyse vidaus sienos ir pertvaros
įrengtos iš lengvųjų konstrukcijų, t.y. gipskartonio plokštės ant metalinio
karkaso. Dauguma sienų kreivalinijinės. Grindų dangos statinyje labai
įvairios polivinichloridinės kiliminės, keraminių plitelių, parketo. Sporto
klube sukurta ypatinga aplinka. Pirmojo aukšto holo grindų apdaila-
poliruotos plitelės, koridoriuose-kiliminė danga, kavinėse-raudonmedis.
[pic] [pic]
Pirmame aukšte esančių ypatingiems lankytojams skirtų patalpų
interjeras išsiskiria savo originalumu ir tuo pačių atliekamų darbų
sudėtingumu.
[pic]
(Egipto stiliaus svetainė)
Beje šis statinys buvo tinkamai įvertintas „Lietuvos metų gaminio
medaliu“.
Kaip matome, kartu su kitoje gatvės pusėje esančiu „Forum
Palace“pastatu „Hanner“ verslo centras netgi sudaro savotišką vertikalaus
ir horizontalaus pastatų ansamblį.
Naujoji „Siemens” arena Vilniuje
Tai geriausias 2004 m. sporto statinys. Jis buvo atrinktas iš 7 naujų
sporto objektų, kurie buvo pastatyti praėjusiais metais. „Siemens arena“ –
universaliausia ir moderniausia iš jų. Manoma, kad ši arena puošia ne tik
Vilnių, bet visą Lietuvą. Rinkdami geriausią metų sporto statinį, sporto
specialistai vadovavosi tokiais kriterijais kaip sporto objekto statinio
universalumas, teikiamų paslaugų įvairovė, paslaugų socialinį prieinamumas,
kainos ir jų lankstumas įvairioms socialinėms žmonių grupėms, objekto
užimtumo laikas, apkrovimas ir kt.
Tai pirmas Lietuvoje tokios koncepcijos statinys, savo galimybėmis
prilygstantis garsiausioms Europos arenoms. 29 m aukščio arenos plotas
siekia 20 000 m2, o tūris – 200 000 m3.
[pic]
Moderniausia Baltijos šalyse „Siemens arena“ stebina ne tik savo
talpumu ar čia galėsiančių apsilankyti žmonių skaičiumi. Specialistų
vertinimu, jos techninės galimybės beveik neribotos o naudojamos medžiagos
įrengimai aparatūra bei programinė įranga leidžia erdves transformuoti
pagal pačių įvairiausių renginių paskirtį. Todėl su „Siemens arena“ jau
dabar bendradarbiauja stambios renginių organizavimo kompanijos randančios
čia tinkamą erdvę įvairiausiems projektams.
Teigiama, kad čia krepšinio halė galės lengvai tapti jaukia teatro
sale arba hipodromas – ledo arena, arba, jei prireiks – 20 m aukščio erdve
lazerių ir fejerverkų šou.
[pic]
Panaudotos technologijos naujovės
Kaip rodo universalių arenų Šiaurės Amerikoje ar Europoje patirtis
minėtoms transformacijoms įgyvendinti nereikia stebuklo – tam užteka
specialios įrangos, taip pat informacinės sistemos, kuri valdo pastato
šildymo, vėdinimo, vandens šaldymo, apšvietimo, durų atidarymo, vaizdo,
garso ir apsaugos sistemas. Transformacijoms ir renginiams „Siemens
arenoje“ reikalinga ir apie 3,5 megavatų galingumo speciali elektros
pastotė. Daugiausia energijos prireikia per didžiuosius renginius ant ledo,
nes vienu metu energija naudojama daugumai reikmių: virtuvėms, ložėms,
visai erdvei apšviesti, renginiams įgarsinti, specialiai ledo dangai
būtiniems šaldymo bei kondicionavimo įrenginiams.
Vilniaus arenos grindys išlaiko apie 50 tonų svorį, taigi ir apie 2000
kub. metrų vandens. Todėl „Siemens arenoje“ galima rengti net ir burlenčių
varžybas. Vandens ir ledo dangoms vanduo tiekiamas specialiais grindyse
įmontuotais vamzdynais, iki kurių jis aatkeliauja statinio sklype nutiesta
atskira aukšto slėgio vamzdyno atšaka.
Arenos grindys yra itin atsparios gniuždymui ir kitoms deformacijoms.
Jų daugiasluoksnės technologijos pagrindą sudaro žvyro sluoksnis, dengiamas
vandeniui atsparia plėvele; ant jo užlietas trečiasis – 180 mm storio
betono – sluoksnis, kuris yra padengtas 100 mm storio apšiltinamuoju
sluoksniu. Penktąjį arenos grindų sluoksnį sudaro 175 mm storio betono
danga, kurioje ir įmontuoti minėti vamzdynai ledo bei vandens dangoms. Apie
500 kW galios kompresoriai užšaldo vandenį net 1800 kv. m ploto (60×30 m)
ledo dangai. Šiam darbui aptarnaujantis personalas tesugaišta vos parą – ir
po neseniai pasibaigusio kitokio renginio arenos lankytojus galima
pakviesti stebėti ledo ritulio rungtynių arba dailiojo čiuožimo pasirodymų.
Ledui ir vandeniui naudoti „Siemens arenoje“ pritaikytas visas
pastatas su jo vėdinimo garso bei saugumo sistemomis. Kadangi įrengta
speciali oro cirkuliacijos sistema šalia ledo žmonės nejaučia šalčio o 5 cm
nuo ledo atstumu kaip reikalaujama ledo arenose palaikoma reguliari
temperatūra.
Sceną teatro spektakliui, rimtosios muzikos koncertui ar baleto
pasirodymui galima įrengti arenos centre arti tribūnų, o vietų jose skaičių
taip pat galima reguliuoti pagal organizatorių norus. Tam naudojama
„užuolaidų sistema“ specialios kilnojamos uždangos leidžiančios mažinti ir
didinti žiūrovų salę bei atskirti nuo jos užkulisius. Arenos erdvę galima
sumažinti net dviem trečdaliais, todėl mažesniam žiūrovų ratui skirtuose
renginiuose čia jaukiai jausis vos pusantro tūkst. lankytojų. Be to, tokiu
būdu sutaupomos energijos sąnaudos nenaudojamoje aarenos dalyje.
Kitos „Siemens arena“ techninės charakteristikos
Renginių organizatorių atsivežamą įrangą Vilniaus arenoje paprasta
greitai sumontuoti ir išmontuoti su specialiai tam skirtomis „kapsulėmis“.
Tai angos grindyse, išdėstytos tam tikrais atstumais. Jose be jokių
papildomų konstrukcinių pakeitimų lengvai įtvirtinami lauko teniso ar
tinklinio stovai.
Pastato stoge, iki 20 m aukštyje, jau įrengta daugybė aparatūros
pakabinimo taškų. Jais bus galima originaliai apšviesti ir kitaip
modeliuoti erdvę skirtingiems renginiams. 78 m. ilgio stogo santvaros
išlaiko beveik 100 t sveriančią koncertinę įrangą.
Įgyvendinant šį projektą jau pasiekta ir kitų Lietuvos rekordų bei
įdiegtos šalyje iki šiol nenaudotos technologijos: videokubo sistema sveria
apie 5 tonas. Vilniaus „Siemens arenoje“ įrengtas videokubas su 4 LED
ekranais, kurių įstrižainės sieks net 5 metrus. Šis įrenginys naudojamas
įvairiems informaciniams, reklamos, totalizatoriaus pranešimams, taip pat
vaizdui perduoti, ir, žinoma, atlieka švieslentės funkcijas. Arenos vidaus
pranešimai įgarsinti iš viso daugiau kaip 250 garsiakalbių, išdėstytų kas 6
metrai vienas nuo kito.
Didžiausia naujovė Lietuvoje, kuri įgyvendinta tik „Siemens arenoje“,
per koncertus, sporto ir kitus renginius leidžia stebėti triukšmo salėje
lygį decibelais ir fiksuoti rekordus. O taip pat žiūrovai gali išvysti savo
veidus stambiu planu videokube. Veiksmą arenoje galima stebėti ir pastato
koridoriuose – per vidaus TV sistemą. Vilniaus arenos statytojai
atsižvelgia ir į čia vyksiančių renginių transliavimo televizijos kanalais
poreikį. „Siemens arenoje“ įdiegta integruota telekomunikacijų sistema –
daugybė taškų su visomis kameromis reikalingomis kkomunikacijomis.
Visos viešos arenos erdvės stebimos vaizdo kameromis. Tarptautinius
arenų standartus atitinka ir vėdinimo sistema, oro kiekius reguliuojanti
pagal momentinę žmonių koncentraciją pastato erdvėje. Dėl šios sistemos
„oras keliauja paskui žmones“ o jo srautams valdyti pasitelkiami visose
patalpose įrengti davikliai.
Konstrukcijų sprendimai:
• Stogo santvaros ilgis: apie 80 m (ilgiausia tokia santvara Lietuvoje)
• Metalo konstrukcijų kiekis: apie 400 tonų
Galimybės:
• 500 tūkst. lankytojų ir 111 renginių per metus
• Koncertams: 12 000 vietų
• Krepšinio varžyboms: 11 000 vietų
• Ledo ritulio varžyboms: 8 750 vietų
• Teatro spektakliams: 3 500 vietų
Gyvenamieji pastatai
Kiekvienas miestas savaip evoliucionuoja. Europos miestų statybos
tendencija, mados krypsta daugiaaukščių pastatų, vertikalių link. Todėl
Lietuvoje šalia stovinčių dangoraižių, verslo, sporto ir prekybos centrų
kyla nauji aukšti gyvenamieji pastatai.
Daugiaaukščiai
Vilniuje ryškėja nauja gyvenamųjų namų tipologija. Tai daugiaaukščiai
pastatai prestižinėse vietose. Žmonės „stengiasi“ būti viršūnėje. Tokių
pavyzdžių galima rasti ne vieną. Jau pradėtas statyti daugiaaukštis
gyvenamasis pastatas kartu su komercijos bei pramogų centru Konstitucijos
prospekte, Vilniuje, architektai R. Bimba ir S. Šliažas.
[pic]
Tų pačių arhitektų projektuojami du 16 aukštų daugiabučiai
gyvenamieji namai Baltupių mikrorajone, numatomos 2-jų aukštų komercinės
paskirties patalpos, požeminės automobilių stovėjimo vietos ir antžeminė
automobilių stovėjimo aikštelė. Daugiabučiuose namuose bus 210 tipinių
vieno ir dviejų kambarių butų.
Tipiniuose butuose – galimas pertvarų išdėstymas pagal užsakovo
pageidavimą. Numatoma galimybė jungti tipinius
butus į 3-jų ir 4-ių
kambarių butus.
Jų konstrukciniai-inžineriniai sprendimai:
1. Pastato konstruktyvas – monolitinio gelžbetonio .
2. Fasadų apdaila- akmens masės keramika ir struktūrinis tinkas.
3. Butų vidaus pertvaros- 8 cm storio gipso blokeliai.
4. Sienos tarp butų ir laiptinių- 8 cm storio gipso blokeliai su akmens
vatos intarpais.
5. Langai- plastikiniai su selektyviniu stiklo paketu.
6. Langų rėmuose- ventiliacijos grotelės- oro patekimui į patalpas.
7. Laiptinės pilnai įrengtos. Grindų danga- akmens masės plytelės.
8. Balkonų apsauginės tvorelės –cinkuotos plieno vamzdžių konstrukcijos
su cinkuotų-perforuotų lakštų užpildu.
9. Stogas-plokščias,sutapdintas,dengtas rulonine danga.
10. Butų aapdaila- dalinė arba visiška (pagal užsakovo pageidavimą).
[pic]
Gyvenamųjų namų architektūra išskirtinė- projekto autoriams pavyko
sukurti modernų gyvenamųjų namų ir komercinių patalpų kompleksą. Autoriams
pavyko suformuoti elegantišką pastatų stilių, fasadų apdailai naudojant
ilgaamžę akmens masės keramiką.
Akivaizdžiai matoma, kad šiems projektams yra būdingas gausus stiklo
naudojimas fasaduose. Čia gyvendamas žmogus nori išreikšti save, parodyti
savo išskirtinumą. Privatumo ir viešumo sąvokų reikšmės keičiasi labai
greitai. Pastaruoju metu vertinamas komfortas ir estetika. Tačiau jų
suvokimas taip pat kinta. Ankščiau komfortas buvo miegoti už uždarų durų,
dabar jaučiamasi gerai, kai kas nnors yra šalia tavęs ir stebi. Tik tokiu
būdu jaučiama egzistencija, asmuo nesijaučia „pradingęs pilkoje minioje“.
Namo, kaip tvirtovės, sąvoka liko praeityje. Tampa madingos stiklinės dėžės-
„akvariumai“. Daug tipologinių panašumų su Vilniaus daugiaaukščiais
pastatais galime rasti Berlyne, Potsdamo aikštės, Sony centro projekte,
architektas Helmutas Jahnas.
Forma praranda prasmę, vis didesnę svarbą įgauna fasado paviršius,
medžiaga. Visas pastato dėmesys koncentruojamas į paviršių. Ši tendencija
vis labiau plinta. Tai gali būti mados industrijos įtaka.
Šalia išvardintų daugiaaukščių galima dar paminėti 9 aukštų, 57 butų
gyvenamąjį namą S. Konarskio gatvėje, Vilniuje. Projekto vadovas Vladas
Lučinskas.
Šio gyvenamojo pastato konstrukcinės ypatybės būtų tokios:
Pamatai yra gręžtiniai. Sienos mūrinės iš akyto betono blokelių 25 cm.
Kolonos, perdangos pagamintos iš monolitinės konstrukcijos. Langai –
klijuotos medienos rėmai su stiklo paketu. Stogas šlaitinis, o konstrukcija
medinė. Dedama garo izoliacija, akmens vatos apšiltinimo sluoksnis, vėjo
izoliacinis sluoksnis, antikondensacinė plėvelė, stoginė čerpių skarda.
Vidaus sienos tinkuotos. Pertvaros iš akyto betono blokelių 80 mm, siūlės
užglaistytos. Lubos pagamintos iš monolitinės gelžbetoninės perdangos.
Grindyse panaudotas garso izoliacinis sluoksnis, betoninis sluoksnis.
Vienas iš naujesnių projektų yra 10-ties aukštų naujai statomas namas
Žirmūnuose. JJo konstruktyvumas toks:
Išorės sienos yra iš 200 mm akyto betono,iš išorės 100 mm akmens vata
su metalinių dažytų lakštų apdaila, ant metalinio karkaso. Išorės sienos
patalpų viduje tinkuojamos arba aptaisomos gipso kartono plokštėmis.
Pertvaros tarp butų – dvigubo gipso blokeliai, tarpe akmens vata. Buto
viduje – gipso blokeliai. Pertvarų išdėstymas pagal pirkėjo pageidavimą
gali būti pakeistas neviršijant pradinio suplanavimo pertvarų ilginių
metrų. Sanmazguose – drėgmei atsparūs gipso blokeliai. Perdangos pagamintos
iš monolitinio gelžbetonio 22 cm storio. Stogas – plokščias sutapdintas.
Lubos iš monolitinio gelžbetonio plokštės. Sienos ir pertvaros taip pat
monolitinės, o laiptai iš surenkamų gelžbetoninių pakopų.
Mažaaukščių gyvenamųjų pastatų raida
Egzistuoja ir antroji gyvenimo būdo tipologija – kotedžai. (4pav.),
Individualizuota specifika – individualios, intymios, jaukios,
uždaros erdvės, nuosavi kiemai, žemės plotas.
Architektūros mastelis šiuo atveju yra arčiau žmogiškojo. Tačiau visos
individualių su nuosava žeme pastatų teikiamos vertybės yra susijusios su
gera vieta mieste. Panašūs sprendimai ypač vertinami Vakarų Europos
miestuose.
Kiekvienas pastatas su nuosavu kiemu yra pritaikytas pagal gyventojų
poreikius.
Trečias tipas – pastatas kaip „konteineris“, kur kiekvienas gyventojas
turi savo atskirą išskirtinį buto tipą. Ryškėja tendencija, kad
projektuodami tokius pastatus architektai pasuka dviem kryptim: pirmoji
kryptis – stengiamasi būtų individualumą pabrėžti per netipinę formą. Kaip
pavyzdį galima nagrinėti daugiabutį gyvenamąjį namą, Rinktinės gatvėje,
Vilniuje, architektai V. Kormilcevas, G. Štelbys, A.Žalneravičius (6pav.)
[pic]
Tai šiuolaikiško projekto 51 buto gyvenamasis namas. Šis pastatas
trijų tūrių: šešių aukštų su mansarda, keturių aukštų su mansarda.
Kiekviena namo pusė turi savitą architektūrą bei vaizdą iš buto.
Architektai sukūrė tradiciškai nepatrauklaus pirmojo aukšto įvaizdį. Visi
pirmojo aukšto butai turi kiemelius, į kuriuos patenkama iš svetainės.
Kitas patraukus sprendimas – dauguma butų viršutiniuose aukštuose turi
išėjimą ant namo stogo, kur įrengta 20 – 30 m2 poilsio kambariai su 25 –
119 m2 lauko terasomis. Kituose aukštuose įrengti butai su balkonais arba
įstiklintomis terasomis. Butai suprojektuoti taip, kad virtuvė gali tiek
bendroje erdvėje su svetaine, tiek aatskirai.
Šį pastatą projektuotojai stengėsi padaryti išskirtinį, fasadą dalija
spalvos ir faktūra. Šalia galime sugretinti olandų architektų grupės MVRD
realizuotą „Silodam“ projektą Amsterdame. Teigiama, kad šis pastatas jungia
įvairias architektūrines programas ir autonominius elementus, kurie
generuoja įvairialypius erdvinius ir techninius modelius. Pastato planas
sukurtas kaitaliojant sukurtas užimtas – laisvas erdves, uždaras – atviras,
visuomenines su privačiomis, okupuotas ir okupuotąsias. Šios erdvės
kuriamos pasitelkiant daugialypius urbanistinius sluoksnius.
Naujienos
Moderni ligoninė vienai dienai
|[pic] |
Greta esamo privataus medicininio centro pastato V. Grybo gatvėje
Vilniuje jau baigtas statyti naujas, modernus šešių aukštų 3000 m² ploto
priestatas. Naujos patalpos leis ne tik praplėsti jau teikiamų
profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų įvairovę. Pastate įsikurs ir
nedidelė moderni ligoninė, teikianti dienos chirurgijos paslaugas, veiks
vaistinė, konferencijų salė. Modernų, bet drauge šiltą bei jaukų priestato
eksterjerą ir interjerą kūrė architektas Rimas Anusevičius. Kuriant naująjį
pastatą buvo aktyviai konsultuojamasi su Centro darbuotojais, atsižvelgiama
į JAV, Europos šalių medicininių pastatų statybos ir įrengimo tradicijas ir
ateities perspektyvas. Pasak architekto, pastatui solidumo suteikia aiškios
formos, langų ritmas, ryškių mėlynų, geltonų ir oranžinių spalvų
kontrastas. Ypač išraiškinga poliruoto stiklo trapecinė briauna, kylanti
per keturis aukštus, apvalūs langai plieno kasetėse, ryškus kolonų ritmas
pirmame aukšte. Šie akcentai sukuria modernų ir jaukų Medicinos
diagnostikos centro įvaizdį, kuris šiltų spalvų ir šviesų efektais
papildomas interjero sprendiniuose. Priestatas puikiai įsikomponavo į
Antakalnio gyvenamąjį rajoną ir jį pagyvino savo formomis,
architektūriniais ssprendimais ir ryškiomis spalvomis. Naujasis priestatas
su esamu pastatu sujungtas dviaukšte jungtimi. Jame, be bendrosios
paskirties patalpų, – erdvaus holo, konferencijos salės, laukiamųjų,
vaistinės, registratūros, – įrengti gydytojų konsultantų kabinetai, jaukios
vienvietės ligonių palatos, dvi modernios operacinės, reanimacija,
specializuotos medicininės įrangos kabinetai. Priestato statybos
generaliniu rangovu pasirinkta viena pirmaujančių Lietuvos statybos
bendrovių „Ranga IV“, turinti patirtį statant sudėtingas medicinos ir
farmacijos reikmėms pritaikytus pastatus.
Naujas prekybos centras Fabijoniškėse
|[pic] |
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „E.L.L. Nekilnojamas turtas“,
priklausanti didžiausio Baltijos šalyse statybos koncerno „Merko“ grupei,
pradėjo modernaus prekybos centro statybų darbus Vilniuje, ties Ateities ir
Fabijoniškių gatvių sankryža.
Šiuo metu tankiai apgyvendintame Fabijoniškių mikrorajone yra
nepakankamai išvystyta gyventojų komercinė aptarnavimo infrastruktūra.
Tikimasi, jog naujasis prekybos centras pagerins aplinkinių teritorijų
gyvenamosios aplinkos kokybę, suteiks galimybę gyventojams gauti platų
kasdieninių paslaugų spektrą ir darniai papildys formuojamą šio rajono
architektūrinį vaizdą, taip pat didžiulį dėmesį ketinama skirti
nepriekaištingam aplinkos sutvarkymui ir apželdinimo darbams. Automobilių
stovėjimo aikštelėje bus pasodinta apie 70 naujų medžių.
Naujo prekybos centro projektą rengia UAB „Jungtinės architektų
dirbtuvės“ architektai T. Paulauskas ir D. Čepurna
„Kurdami pastato architektūrą stengėmės išnaudoti reljefą ir
praturtinti gamtinę urbanistinę aplinką“, – sakė T. Paulauskas. Jo teigimu,
pastato viduje bus kuriama jauki ir demokratiška aplinka, kad apsilankymas
prekybos centre taptų ne tik kasdienės pirkimo rutinos dalimi, bet ir būdu
praleisti laisvalaikį.
Aukščiausias pastatas kairiajame Neries krante
Aukščiausias kairiajame Neries krante statomas pastatas „Helios
city“,
į kurį bendrovė „Via sportas“ numačiusi investuoti 70 mln. litų, turėtų
iškilti ir būti įrengtas dar šių metų pabaigoje. Netradicinių formų
komercinį, administracinį ir apartamentų centrą „Helios city“ Vilniaus
Naujamiesčio rajone sudarys dviejų aukštų komercinis pastatas ir 23-jų
aukštų administracinis-gyvenamasis dangoraižis, pranešė bendrovė.
Vilniuje centras „Helios city“ bus unikalus tuo, kad jame
kompleksiškai išspręsti gyvenamosios aplinkos, laisvalaikio, aktyvaus
poilsio bei įvairių paslaugų poreikiai. Prekybos pasažas bus skirtas
klientui, ieškančiam kokybės, stiliaus, jame teikiamos paslaugos užtikrins
lankytojų ir apartamentų gyventojų komfortą.
Pirmame ir antrame „Helios city“ aukštuose apie 7 tūkst. kvadratinių
metrų ploto prekybos pasaže įsikurs restoranai, kavinės, banko filialas,
parduotuvės, grožio salonai, fotolaboratorija, cheminio valymo bei įvairias
kitas paslaugas teikiančios firmos. „Helios city“ 3-6 aukštuose, 1,2 tūkst.
kvadratinių metrų plote, numatyta įrengti biurus, o nuo 7 iki 23 aukšto –
erdvius apartamentus. Bendras aukštutinio pastato plotas sudarys apie 8,9
tūkst. kvadratinių metrų
Šeškinės vizija – europietiškas komercinis centras
Po penkerių-dešimties metų Vilniaus mikrorajonas Šeškinė turėtų tapti
vienu moderniausių sostinėje –ryškūs oranžinės spalvos verslo ir
gyvenamieji pastatai, sujungti į bendrą architektūrinį kompleksą, pėsčiųjų
takai dengti stiklu ir žaliuojantys parkai bus tarsi atskiras verslo
miestas, įsikūręs Ukmergės ir Šeškinės gatvės kilpoje, sakoma ryšių su
visuomene bendrovės „Publicum“ pranešime.
[pic]
Šeškinės atgimimo iniciatoriumi tapo investicinė bendrovė „Sostinės
vystymo grupė“, Šeškinės raidos programos architektūrinius sprendimus ruošė
„Vilniaus architektų studija“.
Pagal šią raidos programą per 5-10 metų prekybos, bbiurų ir gyvenamųjų
pastatų plotas Šeškinėje išaugs kelis kartus, suplanuotos naujos
daugiaaukštės požeminės automobilių stovėjimo aikštelės talpins keliskart
daugiau automobilių.
Landšaftui būdingos kalvos prisidėjo prie jo kūrimo.
„Vilniaus architektų studijos“ architektai iš dviejų atskirų dalių
sudarytą pastatų kompleksą suprojektavo taip, kad į šlaitą lipantis trijų,
keturių ir šešių aukštų statinys sudarytų darnią visumą su aplinka. Todėl
forma jis primena laiptuotą majų piramidę.
Pasak verslo centro ir Šeškinės raidos programos sumanytojų
investicinės bendrovės „Sostinės vystymo grupė“ direktoriaus Rimanto
Daugėlos, šis šiuolaikiškas pastatų kompleksas simbolizuoja Šeškinės
atgimimą, priartina šį rajoną prie miesto centro.
Į naująjį pastatą, įsiliejantį į verslo centro kompleksą, investuota
apie 10 mln. litų. Po pastatu įrengta požeminė dviejų aukštų automobilių
stovėjimo aikštelė talpina per 80 automobilių. Prekybinių ir
administracinių patalpų bendras plotas siekia beveik 4 tūkst. kv. m.
Šiuo metu Ukmergės ggatvė Šeškinės komercinį centrą dalina į dvi dalis
– į kairiąją ir dešiniąją. Kairėje pusėje yra: „EKO“ maisto prekybinis
centras, paštas, banko skyrius, Šeškinės seniūnija, gėlių, daržovių-vaisių
turgus, vaistinė, buitinių paslaugų aptarnavimo centras ir kitos komercinės-
prekybinės patalpos.
Pagal Šeškinės raidos programą, kairiosios pusės komercinius pastatus
siūloma sujungti į vieną pastatą ir rekonstruoti, paliekant senuosius
pėsčiųjų takų srautus. Pėsčiųjų takai bus dengti stiklu. Šeškinės turgus
bus patalpintas prekybinio pastato viduje, po stogu įrengiant
specializuotus, dengtus pasažus prekiautojams.
Originaliu ir moderniu naujojo apjungto pastato akcentu turėtų tapti
dabar jau neveikiantis ŠŠeškinės fontanas – iš stiklo ir metalo konstrukcijų
sukurtas naujasis fontanas su kavinėmis, restoranais bus tarsi centrinė
naujojo pastatų komplekso ašis, puošianti modernizuotą Šeškinės centrą.
Pastatų fasadų apdailai bus naudojamos aukštos kokybės medžiagos ant
kurių bus projektuojamos šviečiančios reklamos bei įrengtos specialios
klombos apželdinimui. Šalia fasadų esančius ruožus rekomenduojama
apželdinti medžiais, kurie paslėptų automobilių stovėjimo aikštelių tūrį.
Šiuo metu dešinėje mikrorajono pusėje yra Šeškinės poliklinika,
restoranas su baru, „Norfos“ maisto prekybinis centras, „Šilėjos“ pastatas,
LNK televizijos studija. Šalia LNK pradėta dviejų daugiaaukščių gyvenamųjų
namų statyba.
Dešinėje Ukmergės g. pusėje esančius prekybinius pastatus taip pat
siūloma sujungti į vieną komercinį pastatą su pėsčiųjų pasažu lygiagrečiai
Ukmergės gatvei. Virš 2-3 aukštų pastato–platformos, kurioje įrengiamos
komercinės patalpos, suprojektuoti trys 12-16 aukštų pastatai. Šių pastatų
funkcija – administracinė arba gyvenamoji.
Sostinės Naujamiestyje iškils daugiabučiai namai, kotedžai bei aukštos
klasės viešbutis
Vilniaus Naujamiesčio mikrorajono Šaltinių gatvėje artimiausiu metu
bus pradėti statyti nauji daugiabučiai namai, kotedžai bei aukštos klasės
viešbutis. Planuojama, kad visi pastatai iškils iki 2006 metų rugpjūčio
mėnesio. Investicijos į projektą sieks beveik 100 mln. litų.
Iškils senamiesčio architektūros stiliaus ir šiuolaikiškai suplanuoti bei
kokybiškai įrengti gyvenamieji namai ir kotedžai, viešbučio apartamentai.
Iš viso septyniuose korpusuose planuojama įrengti 114 butų ir 11 kotedžų.
Gyvenamųjų patalpų plotas sudarys apie 22 tūkst. kvadratinių metrų.
Tai bus didžiausias gyvenamosios paskirties statybos projektas
sostinės centre.
Pasak „Pro Kapital“ generalinio direktoriaus Andruso Lauričio,
Šaltinių gatvės rajone įgyvendintas nekilnojamojo turto projektas padarys
didelę įtaką rajono plėtrai.
Manoma, kad tokio dydžio ir svarbos projektas, kokį ketinama
įgyvendinti, Šaltinių gatvės apylinkėms padarys panašią įtaką, kaip
pirmieji projektai dešiniajame Neries krante.
Išvados
Paprastai estetiškas atrodo tas architektūros statinys, kurio vidinė
erdvė žmogų vilioja, žavi, pakylėja dvasiškai, netgi pavergia. O nevykęs,
bjaurus pastatas atrodo tas statinys, kurio vidinė erdvė vargina žmogų ir
tarsi atstumia nuo savęs. Taigi, kiek supratau, architekto kūryba yra
susijusi su uždaviniu kurti formas, numatyti labai įvairius ir skirtingus
jų „efektus“, tarp jų ir juslinius, emocinius, dėl kurių statinys patraukia
žmogaus dėmesį ir daro įtaką jo savijautai. Visi architektai ir stengiasi
tai daryt. Jie stengiasi kurti nauja, kurti statinius atkovojančius sau
erdvę, stipriai įaugusią į žemę, pratęsiančius gamtą ir kultūros
tradicijas, teikiančius malonumą ir džiaugsmą žmogui. Visai tai architektai
pasiekia tik gerai išnaudodami technines galimybes.
Supratau, kad architektūroje ypatingą reikšmę turi trijų formų dermė:
utilitariosios formos, kaip praktinių poreikių rezultato, techniškosios
formos, atsirandančios konstrukcijų pagrindu, ir meninės formos, kurios
tikslas – tenkinti dvasines reikmes ir grožio reikalavimus. Tobulose
architektūros statiniuose tie trijų formų pavidalai būna taip suderinti,
kad regis, paklūsta vienintelei architektonikos programai. Ta statinio
architektonika iškyla jautriai suderinus labai skirtingus elementus:
peizažą, kultūrinę aplinką, šviesos ir šešėlių žaismą, gerai panaudojus
medžiagas (medį, akmenį, plytas, gelžbetonį) ir , aišku, atsižvelgus į šių
dienų meno patyrimą bei iindividualių užsakovų skonį.
Taigi, mano pastebėjimu, šiomis dienomis populiariausios medžiagos
naudojamos pastatų statybose yra šios: monolitinės gelžbetoninės, plienas,
kuris sudaro standžią konstrukciją, betonas, gipso blokeliai, akytbetonis,
kuris ne tik puikiai sulaiko, bet ir akumuliuoja šilumą, todėl žiemą
sumažėja šilumos nuostoliai, o vasarą patalpos neįkaista.
Labiausiai šiomis dienomis paplitęs stiklo naudojimas fasaduose, jis
pagyvinamas įvairiausiomis spalvomis, taip pastatas įsikomponuoja į
gyvenamą rajoną ir paįvairina jį ne tik spalvomis, bet ir formomis. Taip
pastatas tarsi išauga iš aplinkos. Pastaruoju metu tai yra bene
svarbiausias architektų siekimas.
Literatūra
1. www.namasiras.lt
2. Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų
akademijos mokslo žurnalas „Urbanistika ir architektūra“, 2004, XXVIII
tomas, Nr. 3 priedas
3. www.forumpalace.lt
4. www.masyvas.lt
5. www.asa.lt
6. www.alsva.lt
7. www.arch.lt
8. www.naujastatyba.lt
9. Statyba ir architektūra 2004, Nr.1-2
10. Statyba ir architektūra 2005, Nr.4-5
