pazintines statybos darbu praktikos ataskaita

Turinys

1. Įvadas

2. Saugos ir sveikatos reikalavimai statybose

3. Pastatams keliami reiklavimai

4. Medinės konstrukcijos

5. Gelžbetoninės konstrukcijos

6. Mūrinės konstrukcijos

7. Pamatai

8. Stogai ir jų dangos

9. Inžinerinės sistemos

10. Išvados

11. Literatūra

Įvadas

Praktikos užduotis: Pažintinė statybos darbų praktika vykdoma pagal katedros vedėjo patvirtintą planą. Kiekvieną dieną praktikos vadovas pagal praktikos planą parenka statybos objektus ir studentus supažindina su juose vykdomais statybos darbais, konstrukcijomis, darbų technologija.

Modulio tikslas:

 Susipažinti su statinių gelžbetoninėmis, mūrinėmis, plieninėmis, medinėmis konstrukcijomis.

 Įvardinti atskiroms konstrukcijoms keliamus reikalavimus.

 Susipažinti su pastatų konstrukcinėmis schemomis.

 Susipažinti su statybos objektuose atliekamais pamatų montavimo, gelžbetoninių, metalinių, medinių konstrukcijų montavimo darbais.

 Apibūdinti pastatams keliamus reikalavimus.

 Susipažinti su saugos darbe rreikalavimais.

 Susipažinti su statybos darbų kokybės vertinimo sistema.

Saugos ir sveikatos reikalavimai statybose

5. Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas(-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą – leidimą , kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą.

6. Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai.

7. Pavojingoms zonoms, su nuolat veikiančiais pavojingais ir/arba kenksmingais veiksniais, priskiriamos vietos:

7.1. prie elektros įrenginių įtampą turinčių neizoliuotų srovinių dalių;

7.2. neaptvertos eesančios aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis;

7.3. kuriose pavojingų ir/arba kenksmingų medžiagų koncentracija darbo aplinkos ore gali viršyti ribines vertes.

8. Pavojingoms zonoms, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi veiksniai, priskiriamos vietos:

8.1. esančios šalia statomų statinių ir montuojamų (demontuojamų) konstrukcijų aar įrenginių;

8.2. virš kurių atliekami konstrukcijų ar įrenginių montavimo (demontavimo) darbai;

8.3. virš kurių kroviniai keliami ir transportuojami kėlimo kranais;

8.4. kuriose juda mašinos ar jų dalys, darbo organai.

9. Pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas.

10. Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.

11. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas.

Įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys.

Paskyrą – leidimą darbų vvadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje – leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės.

Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje – leidime.

12. Paskyra – leidimas vykdyti darbus statinių arba komunikacijų apsauginėse zonose gali būti išduota tik turint statinių ar komunikacijų savininkų (eksploatuotojų) raštišką leidimą.

13. Paskyra – leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje – leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nnutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą – leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

14. Darbų vadovas privalo nedelsiant nutraukti darbus, jei gamtinės sąlygos (pūga, vėjas, uraganas, perkūnija, sniegas ir kt.) kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai.

15. Nuolatinės ar laikinos darbuotojų buvimo vietos (gamybinės buities patalpos, poilsio vietos, žmonių praėjimai) turi būti už pavojingų zonų ribų.

16. Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai.

Darbų technologijos (vykdymo) projektas gali būti nerengiamas nesudėtingiems (mažiesiems) statiniams. Tai sprendžia statybos vadovas kartu su statybos techninės priežiūros vadovu.

17. Statybos darbuose naudojamos darbo priemonės, įrenginiai ir technologinė įranga turi atitikti saugos ir sveikatos reikalavimus ir turi būti nurodyti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte ar technologinėse kortelėse.

18. Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus.

19. Kai statant, rekonstruojant, remontuojant statinius naudojami kėlimo kranai ir į jų pavojingas zonas patenka gyvenamieji namai, visuomeniniai, gamybiniai ir kiti statiniai, transporto arba pėsčiųjų keliai (šaligatviai), statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte bei statybvietės įrengimo saugos ir sveikatos priemonių plane turi būti numatytos žmonių saugą užtikrinančios priemonės: transporto ir pėsčiųjų kelių perkėlimas už pavojingų zonų ribų; apsauginių priedangų įrengimas; žmonių iiškeldinimas iš statinių arba darbų vykdymas tuo metu, kai statiniuose nėra žmonių ir panašiai.

20. Gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys.

Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m.

Aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų.

21. Vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos pagal šių Taisyklių 20 punkto reikalavimus.

Perėjimo vietose per iškasas turi būti nutiesti ne siauresni kaip 1 m perėjimo tilteliai su aptvarais, apsaugančiais nuo kritimo.

Šuliniai, šurfai ir kitos panašios iškasos turi būti uždengti dangčiais, skydais arba aptverti.

Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones.

22. Prieš darbų pradžią uždarose talpose, šuliniuose, tranšėjose ir kitose vietose, kuriose gali atsirasti kenksmingos dujos, būtina atlikti darbo aplinkos oro analizę, o darbo metu – nuolat tikrinti aplinkos orą, kad nebūtų neviršyta jų ribinė vertė.

Darbo metu atsiradus kenksmingoms dujoms, darbai ššiose vietose turi būti nedelsiant nutraukti ir tęsiami tik jas pašalinus bei atlikus iš naujo oro analizę arba naudojant būtinas asmenines apsaugines priemones.

23. Dirbti vietose, kuriose gali atsirasti kenksmingų dujų, būtina su atitinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (pvz., dujokaukėmis su oro padavimu). Darbų vykdymui uždarose talpose, šuliniuose turi būti skiriami ne mažiau kaip trys darbuotojai: du iš jų, esantys išorėje, prižiūri bei prireikus suteikia pagalbą dirbančiajam. Dirbti uždaroje erdvėje, šulinyje būtina su saugos diržu ir prie jo pritvirtintu saugos (gelbėjimo) lynu.

Dirbant kolektoriuose arba komunikacijų tuneliuose, turi būti atidarytos dvi artimiausios angos arba durys taip, kad darbuotojai būtų tarp jų.

24. Statybines atliekas iš statomų statinių reikia nuleisti žemyn uždarais latakais, vamzdžiais, dėžėse – konteineriuose ar panašiais nepavojingais būdais. Mesti statybines atliekas be latakų ar kitų priemonių leidžiama iš ne didesnio kaip 3 m aukščio. Vieta, į kurią metamos šiukšlės, turi būti aptverta.

25. Transporto ir pėsčiųjų judėjimo keliai, priėjimai prie darbo vietų ir darbo vietos turi būti reikiamai prižiūrimi, valomi nuo šiukšlių ir sniego, neužkraunami sandėliuojamomis medžiagomis, konstrukcijomis.

26. Statybines mašinas ir transporto priemones leidžiama pastatyti, jomis dirbti arba važiuoti šalia iškasų (duobių, tranšėjų, griovių ir kt.) su nesutvirtintais šlaitais tokiu atstumu, koks nurodytas statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte.

27. Priemonės darbo

vietai paaukštinti (pastoliai, kopėčios ir kitos) ir jų naudojimas turi atitikti standartų reikalavimus.

Pastoliai, klojiniai ir paklotas turi būti apskaičiuoti galimai didžiausiai apkrovai, atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį ir faktines apkrovas.

28. Gruntas, ant kurio statomi pastoliai, turi būti išlygintas, sutankintas, su nuolydžiu paviršiniam vandeniui nutekėti.

Pastoliai, neturintys reikiamo stabilumo, prie statinio sienos turi būti pritvirtinti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte arba gamintojo dokumentuose nurodytais tvirtinimo būdais.

29. Sumontavus pastolius ir paklotus, būtina patikrinti: pastolių stabilumą užtikrinančių atskirų elementų sujungimus ir tvirtinimus, statramsčių vvertikalumą, atraminių aikštelių patikimumą, metalinių pastolių įžeminimą.

30. Pagalbinę technologinę įrangą veikiančios apkrovos neturi viršyti apskaičiuotų projektinių ar gamintojo instrukcijose nurodytų dydžių. Jei ant pastolių paklotų būtina uždėti papildomas apkrovas, pastolių konstrukcija turi būti apskaičiuota ir patikrinta toms apkrovoms.

31. Leidžiamas tik išilginis pakloto skydų sujungimas užleidžiant ant atramų ne mažiau kaip 0,20 m.

32. Jei šalia pastolių yra masinio žmonių judėjimo keliai, jie turi būti apsaugoti stogeliu, kad nebūtų pavojaus žmonėms, o pastolių fasadas – uždengtas apsauginiu tinklu.

33. Pastolių tikrinimo ir priežiūros ttvarką nustato darbdavys (jei tokia tvarka nenurodyta gamintojo dokumentuose) vadovaudamasis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 59 punktu.

34. Jei atliekant darbus ant 6 m ir aukštesnių pastolių šalia gali būti žmonės, turi būti ne mažiau kaip du paklotai: darbinis (viršutinis) ir apsauginis ((apatinis).

35. Atstumas tarp statomo pastato sienos ir pastolių pakloto neturi viršyti 50 mm, kai atliekami mūro darbai, ir 150 mm – apdailos darbai.

36. Naudojamus pastolius ir kopėčias darbų vadovas turi apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per 10 dienų.

37. Mėnesį ar ilgiau nenaudoti pastoliai prieš atnaujinant darbus turi būti patikrinti iš naujo.

38. Pastolius būtina apžiūrėti po smarkaus lietaus ar vėjo, polaidžio ar mechaninio poveikio. Pastebėjus pastolių deformacijas, jie turi būti taisomi ir tikrinami.

39. Ardant pastolius visos pirmo aukšto durys ir kitų aukštų išėjimų durys į balkonus turi būti uždarytos (ardymo zonoje). Ant durų turi būti pakabinti įspėjamieji ženklai.

40. Užlipimui ant pastolių ir nulipimui nuo jų turi būti įrengtos ne didesnio kaip 60% nuolydžio kopėčios.

41. Pristatomas kopėčias be darbo aikštelių leidžiama naudoti uužlipimui tarp atskirų statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. Pristatomos kopėčios turi būti su įtaisais, neleidžiančiais joms pasislinkti ar virsti darbo metu.

42. Dirbant ant konstrukcijų naudojamos pakabinamos kopėčios ir aikštelės turi būti su griebtuvais – kabliais.

43. Pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aaukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos.

44. Ant pristatomų kopėčių draudžiama:

– dirbti šalia ar virš neapsaugotų veikiančių mašinų besisukančių dalių ir transporterių;

– naudoti rankines elektros mašinas ar parakinį įrankį;

– virinti dujomis ar elektra;

– tempti laidus ar prilaikyti aukštyje sunkias detales.

Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones.

45. Prieš naudojimą ir naudojimo metu kopėčios bandomos gamintojo dokumentuose nurodyta tvarka.

46. Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo.

47. Įrengiant arba ardant kolektyvines saugos priemones turi būti naudojami saugos diržai, patikimai pritvirtinti prie specialių tvirtinimo įtaisų ar statinio konstrukcijų.

48. Jei darbai atliekami didesniame kaip 5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, perdengimo arba darbo pakloto, kai pagrindinė priemonė, apsaugojanti nuo kritimo, yra saugos diržas, darbuotojai privalo turėti aukštalipio kvalifikaciją. Naujus darbuotojus, atliekančius aukštalipio darbus, vienerius metus turi prižiūrėti patyrę darbuotojai, paskirti darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu.

49. Iškasos šlaite pastebėti rieduliai ir akmenys bei atsiskyrę grunto sluoksniai turi būti pašalinti.

50. Natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas ssu vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau, kaip:

50.1. 1,0 m – piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose;

50.2. 1,25 m – priesmėlio gruntuose;

50.3. 1,50 m – priemolio ar molio gruntuose.

51. Kasti iškasas su šlaitais be sutvirtinimų aukščiau gruntinio vandens lygio (įskaitant kapiliarinį pakilimą) arba gruntuose, nusausintuose dirbtinai pažeminus vandens lygį, leidžiama, kai iškasos gylis ir šlaito statumas (šlaito aukščio santykis su pločiu) atitinka 1 lentelės duomenis.

1 lentelė

Gruntai Šlaito statumas, kai iškasos gylis ne didesnis kaip, m

1,5 3 5

Piltiniai nesutankinti 1 : 0,67 1 : 1 1 : 1,25

Smėlio ir žvyro 1 : 0,5 1 : 1 1 : 1

Priesmėliai 1 : 0,25 1 : 0,67 1 : 0,85

Priemoliai 1 : 0 1 : 0,5 1 : 0,75

Moliai 1 : 0 1 : 0,25 1 : 0,5

Liosiniai 1 : 0 1 : 0,5 1 : 0,5

Pastaba. Esant įvairių gruntų rūšių sluoksniams, šlaitų statumas turi būti parenkamas atsižvelgus į silpniausią grunto rūšį.

52. Visais atvejais, kai iškasų gylis didesnis kaip 5 m ar esant grunto rūšims, nenurodytoms 2 lentelėje, šlaitų statumas turi būti nustatytas statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte.

53. Jeigu nėra galimybės naudoti inventorinius iškasų, duobių ir tranšėjų sienų sutvirtinimus, reikia naudoti sutvirtinimus, pagamintus pagal darbdavio patvirtintus individualius projektus.

54. Statant sutvirtinimus, jų viršutinė dalis turi išsikišti virš iškasos krašto ne mažiau kaip 0,15 m.

55. Iškasos sienų sutvirtinimai statomi nuo viršaus į apačią, gilinant iškasą nne daugiau kaip kas 0,5 m, o išardomi iš apačios į viršų, užpilant iškasą.

56. Rišliuose gruntuose (priemoliuose, moliuose) leidžiama kasti rotoriniais ir tranšėjiniais ekskavatoriais ne gilesnes kaip 3 m tranšėjas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų. Tranšėjose, kuriose dirba žmonės, turi būti įrengti šlaitų sutvirtinimai.

57. Dirbti iškasose su įmirkusiais šlaitais ar gilesnėse kaip 1,3 m leidžiama tik darbų vadovui apžiūrėjus grunto šlaitus ir, jei reikia, panaudojus tinkamas saugos priemones. Draudžiama lipti ir dirbti iškasose, iš kurių nepašalintas vanduo.

58. Kasant, transportuojant, iškraunant, išlyginant ir tankinant gruntą dvejomis ar daugiau savaeigėmis arba prikabinamomis statybinėmis mašinomis (skreperiais, greideriais, volais, buldozeriais ir kt.), judančiomis viena po kitos, tarp jų turi būti pakankamai saugūs atstumai. Jeigu darbui atlikti reikia, kad statybinių mašinų veikimo zonoje būtų darbuotojai, privaloma imtis tinkamų priemonių juos apsaugoti.

59. Radus sprogstamų medžiagų žemės kasimo darbus būtina nedelsiant nutraukti, užtikrinti jų apsaugą ir pranešti policijai.

60. Monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų klojiniai turi būti įrengiami, naudojami bei išardomi statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nurodyta tvarka.

61. Perkeliant ar paduodant į darbo vietą plytas ar smulkius blokus kėlimo kranais, būtina naudoti padėklus, konteinerius ir krovinių kėlimo įrangą, neleidžiančią keliamiems kroviniams nukristi.

62. Mūrijant sienas, žemesnes kaip 0,7 m nuo perdangos

paviršiaus, ir esant didesniam kaip 1,3 m aukščiui už sienos iki žemės (perdangos) paviršiaus, būtina naudoti kolektyvines saugos priemones (aptvarus, tinklus ar kitas priemones).

63. Mūrijant aukštesnius kaip 7 m statinius, būtina naudoti įrengtas pagal pastato perimetrą kolektyvines saugos priemones darbuotojams nuo krentančių daiktų apsaugoti (stogelius, apsauginius tinklus).

64. Neįrengus kolektyvinių saugos priemonių, leidžiama mūryti ne aukštesnes kaip 7 m sienas, pagal statinio perimetrą paženklinus pavojingą zoną.

65. Angos sienose, prie kurių paklotas (perdengimas) yra tik iš vienos pusės ir atstumas nuo pakloto iiki angos apačios sienoje yra mažesnis negu 0,7 m, turi būti aptvertos arba uždengtos.

66. Montuotojams draudžiama pereiti nuo vienos konstrukcijos ant kitos be tam skirtų kopėčių, perėjimo tiltelių ar lipynių su aptvarais.

Draudžiama montuotojams vaikščioti konstrukcijomis ir jų elementais (santvaromis, rygeliais ir kt.), ant kurių nėra galimybės įrengti reikiamo pločio perėjimo su aptvarais, be specialių apsauginių įtaisų.

67. Draudžiama dirbti aukštyje atvirose vietose, kai vėjo greitis yra 15 m/s ir didesnis bei plikšalos, lijundros, perkūnijos, rūko ar blogo matomumo darbo vietose mmetu.

68. Po pakeltais montuojamų konstrukcijų elementais ar įrenginiais žmonėms būti draudžiama.

69. Pastačius (sumontavus) į projektinę padėtį konstrukcijas ar jų elementus, jas būtina patikimai įtvirtinti.

Atkabinti kėlimo priemonėmis pakeltas konstrukcijas ir įrenginius leidžiama tik juos patikimai įtvirtinus.

70. Pertraukų darbe metu palikti ppakeltus kabančius ant krano kablio krovinius draudžiama.

71. Statinio kito aukšto konstrukcijas leidžiama montuoti ar mūryti sienas tik patikimai sutvirtinus visus žemiau esančio aukšto elementus ir įrengus laiptus bei laiptų aikšteles.

72. Darbuotojams leidžiama dengti stogą tik darbų vadovui patikrinus stogą laikančiąsias konstrukcijas ir aptvarus.

73. Atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 200, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis.

74. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 200 arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti ir darbuotojas gali nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti.

75. Ant stogo sukrauti mmedžiagas galima tik statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nurodytose vietose, imantis visų atsargumo priemonių, kad medžiagos nenukristų žemyn.

76. Dirbti su parakiniais įrankiais (statybiniais pistoletais) leidžiama tik specialiai apmokytiems darbuotojams. Darbai turi būti atliekami pagal parakinio įrankio naudojimo instrukciją.

Pastatams keliami reikalavimai

,,Mechaninio patvarumo ir pastovumo” esminai reiklavimai

11.Esminis reikalavimas “Mechaninis patvarumas ir pastovumas” (toliau – esminis reikalavimas) nustato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galinčios veikti apkrovos nesukeltų tokių pasekmių:

11.1. viso statinio ar jo dalies griūties;

11.2. ddidesnių už leistinas deformacijų;

11.3. žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų;

11.4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios ją sukėlusiai ypatingai priežasčiai.

,,Gaisrinės saugos” esminiai reikalavimai

11. Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui:

– statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas;

– būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje;

– būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius;

– žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis;

– pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos;

– ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.

12. Gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję su statinių išdėstymu teritorijose, statinio projektiniais sprendiniais, statybos produktų (medžiagų, konstrukcijų, komunikacijų, statinio inžinerinės, tarp jų gaisrinės įrangos) funkcionalumu (naudojimo savybėmis). Tokie reikalavimai paprastai nustatomi atskirai patalpų grupei (gyvenamosioms patalpoms, viešbučiams, salėms, biurams, gamybinėms patalpoms ir pan.), atsižvelgiant kiekvienu atveju į specifinį pavojų ten esantiems žmonėms ir specifinę gaisro riziką.

,,Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos” esminiai reikalavimas

10. Esminis reikalavimas “Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga” nustato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms (toliau – žmonės) dėl šių priežasčių:

10.1. kenksmingų dujų išsiskyrimo;

10.2. pavojingų dalelių ar dujų buvimo ore;

10.3. pavojingos spinduliuotės;

10.4. vandens ar dirvožemio taršos ir gyvųjų organizmų nnuodijimo;

10.5. netinkamo nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų pašalinimo;

10.6. drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose.

11. Statinio esminio reikalavimo “Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga” įvykdymas užtikrinamas visuma reikalavimų ir priemonių, numatomų statinių sumanymo, projektavimo, statybos ir normalaus naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais. Šiuos reikalavimus ir priemones sąlygoja:

11.1. vidaus aplinka;

11.2. vandens tiekimas;

11.3. nuotėkų šalinimas;

11.4.kietųjų atliekų šalinimas;

11.5. išorės aplinka.

,,Naudojimo saugos” esminiai reikalavimai

11. Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad, jį naudojant ir prižiūrint, būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo ar sužalojimo elektros srove ar sprogimo) rizikos.

12. Esminio statinio reikalavimo “Naudojimo sauga” (toliau – esminis reikalavimas) įvykdymas užtikrinamas statinių projektavimo, statybos ir tinkamo naudojimo metu numatomų reikalavimų ir priemonių visuma, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais. Šie reikalavimai ir priemonės yra susiję su šiomis rizikos faktorių grupėmis:

– paslydimai, kritimai, smūgiai;

– nudegimai, elektros traumos, sprogimai;

– avarijos, įvykstančios dėl transporto priemonių judėjimo.

12.1. Pirmoji grupė iš esmės apima sužeidimus, atsirandančius dėl:

– statinių naudotojų paslydimo ir kritimo smūgio, statinių naudotojams praradus pusiausvyrą (pvz., krentant, susidūrus ar paslydus);

– tiesioginio smūgio ar kontakto, statinio naudotojui atsitrenkus į pritvirtintas ar judančias statinių konstrukcijas, judančių ir krintančių statinių konstrukcijų smūgių.

Prie šios paskutiniosios kategorijos reikia priskirti kūno sužalojimo riziką dėl sąveikos su judančiomis statinių kkonstrukcijomis, t.y. sužnybimo, sutrupinimo, pjovimo ir kt.

12.2. Antroji grupė apima nudegimo, apdegimo, nutrenkimo elektra, sužeidimo dėl sprogimo riziką. Tokia rizika paprastai yra susijusi su specialiaisiais įrenginiais ar statinių įranga.

Antrosios grupės atveju reikia atsižvelgti į:

– elektros instaliaciją ir įrenginius (nutrenkimas elektra, nudegimas, sprogimai);

– šiluminiai įrenginiai (nudegimas, sprogimai);

– karšto vandens įrengimai ir įrenginiai (nudegimas, apdegimai).

12.3. Trečioji grupė apima avarijų, sukeliamų transporto priemonių judėjimo, riziką, kai sužalojami transporto priemonėse esantys žmonės, pėstieji ir t.t. Ji taip pat apima transporto priemonių smūgius į konstrukcijas šalia kelio (pasyvūs apsauginiai įtaisai, kelio įranga).

13. Visos rizikos faktorių grupės priklauso nuo statinių statybos, o ne nuo kitų faktorių: transporto priemonių saugos, eismo taisyklių pažeidimo ir panašiai.

14. Esminis reikalavimas yra tenkinamas su priimtina tikimybe per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo laiką.

,,Apasuga nuo triukšmo” esminis reikalavimas

14. Apsaugos nuo triukšmo reikalavimai normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose išreiškiami vienu iš trijų būdų arba jų deriniu:

14.1. mažiausiais statinio akustinių savybių reikalavimais, išreikštais skaičiais ar nurodytais bendromis sąvokomis (A kategorijos techninėse specifikacijose);

14.2. mažiausiais statybos produktų akustinių savybių reikalavimais (B kategorijos techninėse specifikacijose);

14.3. didžiausiais leidžiamais triukšmo lygiais, kurie veikia žmones statinio viduje arba jo išorėje.

,,Energijos taupymo ir energijos išsaugojimo” esminiai reikalavimai

10.1. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo techniniai rodikliai yra susiję su energijos naudojimu:

10.1.1. patalpoms šildyti;

10.1.2.

patalpoms aušinti;

10.1.3. patalpų oro drėgmei reguliuoti;

10.1.4. vandeniui šildyti;

10.1.5. vėdinti.

10.2. Naudojama energija turi užtikrinti reikiamą statinio vidaus aplinką.

10.3. Energijos naudojimą sąlygoja:

1) išorės aplinka;

2) vidaus aplinka;

3) statinio projektiniai sprendiniai;

4) statybos produktų charakteristikos;

5) statinio naudojimas ir priežiūra;

6) energijos rūšis, jos kaina, naudojimo laikas ir didžiausias energijos poreikis.

Medinės konstrukcijos

Mediena – seniausia natūrali statybinė medžiaga, plačiai naudojama ir šiandien. Skiriama lapuočių mediena (ąžuolas klevas, riešutas ir kt.) ir spygliuočių mediena (pušis, eglė). Lapuočiai dažniausiai naudojami staliaus darbams ir interjero apdailai, spygliuočiai, kaip statybinė mediena. Tiek iišorės, tiek ir vidaus darbams dažnai naudojama klijuota mediena. Sluoksnių storis gali varijuoti nuo kelių centimetrų iki 3 mm. Klijuotos medienos konstrukcijos gerai žinomos šiuolaikinėje architektūroje ir naudojama įvairios formos elementų gamyboje – tiek tiesių, tiek ir kreivalinijinių.Tokiems elementams gaminti parenkama mediena, tinkamiausia savo išvaizda ir mechaninėms savybėmis. Klijuotos medienos laikomoji geba ir stabilumas didesni.

Stiprumas. Medienos stiprumui didelės reikšmės turi jos sluoksniuotumas. Atsparumas suspaudimui ir tempimui, maksimalus pasluoksniui, o persistūmimui- statmenai sluoksniams. Ąžuolo atsparumo suslėgimui riba pasluoksniui – 52 MPa, sstatmenai sluoksniams – 9 MPa, atsparumo riba persistūmimui lygiagrečiai sluoksniams – 14 MPa.. Norint gauti leistinus įtempimus, šias reikšmes reikia padauginti iš koeficiento, atsižvelgiant į drėgmės kiekį, dydį, defektus, apkrovos ilgalaikiškumą, atsparumui skirtą atsargą, sluoksnių kryptį. Mediniams balkiams svarbus atsparumas iišilginiams persistūmimams, nes pasipriešinimas persistūmimams pasluoksniui nedidelis. Atsparumas tempimui beveik dvigubai didesnis nei spaudimui. Mediena yra labai tampri ir gerai priešinasi smūgiams. Įtempimai medinėje konstrukcijoje priklauso nuo atskirų elementų tarpusavio jungimo būdų. Metalinių jungimo detalių dantukai, įeinantys į abu jungiamus elementus, perduoda apkrovas. Dantytų jungčių dėka atsirado galimybė daryti didesnius tarpus tarp konstrukcinių elementų.

Medienos apsauga. Kad medinė konstrukcija būtų ilgaamžė, ji turi būti apsaugota nuo puvimo ir kenkėjų. Antiseptikais mediena impregnuojama apdirbimo įmonėje arba tiesiog statybos aikštelėje. Impregnavimas pramoniniu būdu kokybiškesnis, nes galima naudoti aukštą slėgį ir griežtai laikytis technologinių reikalavimų. Kad medienos nepažeistų kenkėjai, naudojamos cheminės medžiagos – insekticidai. Kadangi sausa mediena yra degi, būtina imtis priemonių, apsaugančių nuo užsidegimo. Todėl konstrukcija turi būti padengta ugniai atsparia medžiaga.

Gelžbetoninės konstrukcijos

Gelžbetoninėse kkonstrukcijose sukeliamiems tempimo įtempiams atlaikyti yra naudojama armatūra. Armatūra gali būti naudojama liaunoji arba standžioji. Įprastose gelžbetoninėse konstrukcijose dažniausiai yra naudojama liaunoji armatūra – tai plieniniai strypai, viela arba lynai. Standžioji gelžbetoninių elementų armatūra – tai plieniniai profiliai. Kad betonas geriau sukibtu su armatūra, daugumos strypų ir vielų paviršius yra nelygus. Pgal gamybos technologiją plieninė lanksčioji armatūra būna karštai valcuotoji. Ši armatūra yra minkšta ir nedidelio stiprio, bet stiprį galima padidinti terminiu būdu arba šaltai deformuojant. Šaltai deformuojamas plienas yra aarba tempiamas, kol įtempiai būna didesni už fizinę tankumo ribą ir paskui apkrova nuimama, arba specialiomis staklėmis plieninis strypas iš šonų tam tikrais atstumais spaudžiamas taip, kad atsirastų tam tikros formos įspaudos ir gniuždomojo plieno įtempiai viršytų tankumo ribą.

Gelžbetoniniuose elementuose esanti armatūra skirstoma į pargindinę ir pagalbinę. Pagrindinė yra ta armatūra, kurios kiekis, reikalingas gelžbetoniniam elementui, yra apskaičiuojamas. Pagalbinė armatūra yra parenkama remiantis konstrukciniais sprendimais.

Prieš betonuojant gelžbetoninę konstrukciją pirmiausia pagaminami armatūros strypynai ir tinklai. Gaminant tinklus ir strypynus armatūros strypai gali būti suvirinami arba surišami. Gaminat tinklus ir strypynus armatūros strypai dažniausiai virinami kontaktiniu būdu.

Mūrinės konstrukcijos

Pagrindinės mūro medžiagos yra akmenys ir skiediniai. Mūrui naudojami natūralūs ir dirbtiniai akmenys (keraminės, silikatinės plytos, įvairūs sunkūs ir lengvi betoniniai ir kitokie blokeliai ir kt.). akmenų stiprumas apibūdinamas markėmis. Akmenys pagal stiprumą būna mažo stiprio, vidutinio stiprio, didelio stiprio. Akmenų markė yra nustatoma pagal akmenų gniuždomąjį ir lenkiamąjį stiprį. Akmuo yra gniuždomas ta kryptimi, kuria akmuo bus gniuždomas mūre.

Naudojant mūrui akmenis turi būti žinomas jų atsparumas šalčiui. Akmenų atsparumas šalčiui yra susyjęs su vandens įgeriamumu, nes sugertam vandeniui užšalant, akmenys suyra. Kitos svarbios akmenų savybės yra jų garso, šilumos laidumas ir jų atsparumas ugniai. Garso ir šilumas laidumas priklauso nuo akmenų tūrio svorio, nnuo tuštumų kiekio ir jų išsidėstymo. Kuo mažesnis yra tūrio svoris, kuo didesnis medžiagos poringumas ir kuo tolygiau išsidėsčiusios akmenyje poros, tuo mžesnis yra jų šilumos ir garso laidumas.

Skiedinys. Pagal rišamąją medžiagą skiediniai skirstomi į: klakių, molio ir mišriuosius. Sienos ir stulpai dažniausiai mūrijami mišriaisiais skiediniais. Rūsių ir pusrūsių sienos yra mūrijamos cemento skiediniu. Mažaaukščių pastatų sienos – kalkiniu skiediniu. Pagrindinis skiedinio stiprį apibūdinantis dydis yra skiedino markė, kuri nustatoma bandant 28 parų 70x70x70 mm dydžio kubus. Pagindinis technologinis skiedinio rodiklis yra plastiškumas. Jis apibūdinamas metalinio kūgio įsmigimo gyliu. Gniuždomas mūras suyra staigiai, trupant plonoms supleišėjusio mūro skaiduloms. Mūro stipris priklauso nuo akmenų ir skiedinio stiprio, akmenų matmenų ir rūšies. Skiedinio stipris turi didelę įtaką mūro iš netaisyklingos formos akmenų stipriui.

Tempiamojo ir kerpamojo mūro stipris priklauso nuo skiedinio kokybės ir jo sukibimo su akmenimis.

Mūras yra tampriai plastinė medžiaga. Jį deformuojant vyksta tamprios ir plastinės deformacijos. Mūro valkšnumas yra būdinga skiediniui mechaninė savybė, todėl valkšnumo deformacijų prieaugis priklauso nuo apkrautų konstrukcijų amžiaus ir įtempių intensyvumo. Kol gniuždomas mūras nesupleišėjęs, tol jo valkšnumo deformacijos yra tiesiog proporcingos įtempiams

Pamatai

Pamatas – tai pastato ar statinio dalis, kuri perduoda jų apkrovas į pagrindą.

Pamatai skirstomi į:

Sekliuosius (statomi iškastoje duobėje, kuri pastatčius pamatą, užpilama gruntu ir ssutankinama).

Polinius (pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda polių galais ir šonais, reikalingi ten, kur geras gruntas yra giliai).

Giliuosius (pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai).

Pagal pastato konstrukcija pamatai gali būti: juostiniai, atskirieji (pavieniai) ir ištisiniai po visu pamatu.

Po ištisinėmis sienomis pamatai daromi nepertarukiamos juostos pavidalo, todėl vadinami juostiniais. (būna iš surenkamų betoninių blokų, monolitiniai juostiniai, iš pavienių stulpų, kai viršus sujungiamas pamatų sijomis (stulpiniai),

Atskirieji pamatai įrengiami karkasiniams pastatams tada, kai juos veikiančios apkrovos per kolonas perduodamos į pamatus kurie gali būti skirstomi į: monolitinius ar surenkamus gelžbetoninius, laiptuotus ir nelaiptuotus, plūkamų polių.

Ištisinai pamatai (ištisinė gelžb., plokštė po visu pastatu) daromi tada, kai pagrindo viršutinis sluoksnis yra per silpnas apkrovoms nuo kitokių pamatų atlaikyti.

Priimta išskirti dvi pamato būdingas plokštumas: viršutinę, ant kurios paremti laikantieji pastato elementai, ir apatinę, kuria slėgis perduodamas į pagrindo gruntą. Viršutinė plokštuma vadinama pamato viršumi, o apatinė – pamato padu.

Pagrindo gruntai. Gruntai skirstomi į dvi dalis: uolinius ir neuolinius. Uoliniams gruntams priskiriami vulkaninės, metmorfinės ir nuosėdinės kilmės gruntai su standžiais ryšiais tarp grūdelių. Neuoliniai gruntai skirstomi pagal sudedamųjų dalelių stambumą ir formą, taip pat pagal ryšį tarp grūdelių.

Gruntai, kurių temperatūra neigiama ar kuriose yra ledo, priskiriami prie įšalančių gruntų, o jei jie įšalę daugiau kaip tris metus,

prie amžinai įšalančių gruntų.

Stogai ir jų dangos

Stogai apsaugo pastatą nu vertikalių išorinių veiksnių: lietaus, sniego ir kt. Stogo ir denginio geometrinė bei konstrukcinė forma, jų šlaitų nuolydis priklauso nuo pastato dydžio plane, jo konfiguracijos, stogo dangos medžiagos, vandens nuleidimo būdo, klimato sąlygų, techninių ir ekonominių bei architektūrinių reikalavimų. Daugiausia rengiami vienašlaičiai ir dvišlaičiai stogai. Būna ir keturšlaičių, daugiašlaičių, valminių, kupolinių, kūginių.

Tarp stogo ir viršutinės perdangos esanti uždara erdvė vadinama pastoge. Ten įrengiamos vėdinimo kameros ir kanalai, liftų mašinų skyrius, išvedžiojami vvamzdžiai ir kt. Pastogėse kartais rengiamos patalpos.

Šlaitinių stogų laikančiosios konstrukcijos yra paremtinės gegnės arba santvaros. Atitvarinę stogo konstrukciją sudaro danga, klojama ant vientiso arba išrentinto pagrindo (lentų, grebėstų).

Stogo danga būna iš įvairių medžiagų: plieno, keramikos, plastmasės, medienos ir kt. Stogo dangos medžiaga parenkama pagal ekonominius, priešgaisrinius ir architektūrinius reikalavimus, taip pat pagal stogo šlaito nuolydį. Pagal savo standumą ir matmenis bei medžiagos tipą dangos yra:

 Ruloninės: ruberoidas, sintetinių medžiagų ritiniai ir pan.;

 Lakštinės: plieniniai ir aliuminiai lakštai, skarda, padengti įvairia antikorozine ddanga, eternitas (asbestocementis) ir pan.;

 Minkštų plytelių;

 Čerpių: keraminių, polimerbetoninių, betoninių, plastmasinių.

 Kartais naudojamos medinės dangos iš plonlenčių ir malksnų (skiedrų).

Sutapdintieji stogai susideda iš šių sluoksnių (nuo viršaus): ruloninės dangos, 15-20 mm storio išlyginamojo sluoksnio, termoizoliacijos, garso izoliacijos, laikančiosios konstrukcijos, apdailos sluoksnio.

Inžinerinės ssistemos

Vandentiekis

Pastatuose dažniausiai įrengiama šakotinė vandentiekio sistema. Įrengiant tokią vandentiekio sistemą paprastai sunaudojama mažiau vamzdžio, tačiau vamzdžio skersmuo einant nuo tolimiausio taško link įvado didėja, be to trišakinė sistema turi daugiau sujungimų. Bet nepaisant to, tokia vandentiekio sistema daugeliu atveju pranašesnė už kolektorinę.

Vandentiekio sistemai dažniausiai naudojami Wirsbo PEX vamzdžiai, kurie yra gaminami iš aukšto tankio polietileno – plastiko su dideliu molekuliniu svoriu. PE – o reiškia, kad vamzdis iš polietileno. X reiškia, kad polietilenas modifikuotas, tai yra ilgos polietileno molekulės gamybos metu aukšto slėgio, aukštos temperatūros ir peroksido dėka sujungtos į tvirtą trimatį tinklą. Vandentiekio sistemoms skirto vamzdžio darbinis slėgis 10 bar, esant 95 0C temperatūrai. Pastatui šie vamzdžiai parenkami dažniausiai todėl, kad polietilenas (iš kurio pagaminti vamzdžiai) “nerūdija”, atsparus daugumai ccheminių medžiagų, šarminei ir rūgštinei aplinkai, neturi savo sudėtyje ir neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Vamzdžio sienelės labai lygios; tai ne tik mažina slėgio nuostolius vamzdyje, bet ir neleidžia susidaryti kalkinėms nuosėdoms vamzdyje.

Nuotekų valymo įrenginys

Pagal ES reikalavimus būtina įrengti nuotekų valymo sistemas. Todėl statomame naujame pastate įrengiamas biologinis nuotekų valymo įrenginys. Šis įrenginys veikai pusiau gamtinėmis sąlygomis. Kitaip tokio tipo įrenginys dar vadinamas gruntinės filtracijos (požeminės filtracijos laukeliai, šuliniai, smėlio-žvyro filtrai ir pan.) įrenginys. Įrengta nuotekų valymo sistema yra mažo iintensyvumo, nes tokios sistemos aptarnavimas, lyginant su kitų tipų įrenginiais, yra pats paprasčiausias.

Toks įrenginys nereikalauja nuolatinės priežiūros, užtenka vizualinės apžiūros, savalaikio septiko turinio išvežimo. Šio tipo įrenginiai nejautrūs nuotekų pritekėjimo sumažėjimui ar laikinam nuotekų tiekimo nutrūkimui. Įrenginys projektuojamas pagal didžiausią galimą debitą bei užterštumą. Ši nuotekų valymo sistemą pasirenakma dėl tokių privalumų:

nebrangus įrengimas;

minimalios eksploatacijos išlaidos;

patikimas veikimas.

Pasirenkant nuotekų valymo įrenginįatsižvelgiama į tokias sąlygas:

vietinės sąlygos:

grunto geologinės ir hidrogeologinės savybės;

nuotekų išleidimo galimybės;

gruntinio vandens panaudojimas vandeniui tiekti;

nuotekų valymo įrenginių statybai skiriamo sklypo dydis.

Kitos sąlygos:

ekonominės sąlygos;

nuotekų pritekėjimo ypatumai;

nuotekų užterštumai ir jų svyravimai;

aptarnavimo sąlygos;

aplinkosauginiai reikalavimai;

planuojama eksploatavimo trukmė.

Gruntinės filtracijos įrenginys yra optimaliausias variantas, nes jis nereikalauja nuolatinės priežiūros, nebrangiai kainuoja, be to susidarančių nuotekų kiekis nėra didelis (apie 10 m³/d).

Elektros instaliacija

Laidų tiesimo ir išvedžiojimo darbai atliekami prieš apdailos darbus. Laidai būna tvirtinami prie sienų, lubų, kartais eina net po grindimis. Kad laidų nesimatytų jie būna slepiami apdailos medžiagomis, jiems rengiami specialūs kanalėliai. Lubose laidai dažnaisiai slepiami po pakabinamomis lubomis. Gyvenamuosiuose pastatuose instaliuojamas tik įprastas vienfazis eletros tinklas, kartais gali būti ir trifazis. Tai priklauso nuo poreikiu. Elektros montavimo darbai atliekami pagal užsakovo pageidavimus ir keliamus reikalavimus.

Statybos darbų vetinimo sistema

Statybos darbams vertinti ddarbų užsakovas samdo atskirą darbų kokybės vertintoją – inžinierių, kuris nuolatos prižiūri vykstančius darbus ir jam napasirašius darbų darbų kokybės akto, jo nepasirašo ir užsakovas.Vertinant darbų kokybę atsižvelgiama į tai, ar tiksliai įvykdyti užsakovo reikalavimai, ar darbai yra kokybiški. Kaip patys darbų vykdytojai sako, kokybės vertintojas dažnai būna didelis galvos skausmas, nes jis pastebi net menkiausius netikslumus. Statybos organizacijos stengiasi atlikti viską tiksliai, idealiai tvarkingai ir pristatyti pabaigtus darbus iki sutarto termino pabaigos, nes dažnai nauji užsakovai teiraujasi buvusių užsakovų ar tikrai gerai ši organizacija dirba ir kaip kiti vertina jos darbus. Taigi kokybiškas darbas tai pati geriausia vizitinė kortelė.

Išvados

Šios pažintinės praktikos metu studentai susipažino su pastatų konstrukcijų tipais, stogų dengimo darbais, apdailos medžiagomis, pastatų apšiltinimo medžiagomis, statybos darbams keliamais reikalavimais, darbų saugos reikalavimais. Pastatams bei jų konstrukcijoms keliamais reikalavimais. Naujausiomis technologijomis naudojamomis stabybos darbams vykdyti. Inžinerinių sistemų montavimo darbais. Taip pat įgijo daug teorinių žinių, kurios bus reikalingos toliau gilinantisį statybos mokslus.

Naudota literatūra

1. Kudzys ,,Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos”

2. G. Marčiukaitis ,,Pastatai ir jų konstrukcijos”

3. G. Marčiukaitis, J. Valivonis ,,Statybinės konstrukcijos”

4. LR STR 2

5. www.am.lt

6. www.asa.lt

7. www.google.lt

8. www.altavista.com