Silikatiniai gaminiai, tipai ir jų panaudojimas statybose

[pic] Pasirinkime tvirtą, ilgaamžę ir šiltą namo sieną

Padidėjus statybinių medžiagų įvairovei, Lietuvos gyventojai turi platesnį

prekių pasirinkimą būsto statybai. Nutarus statyti gyvenamąjį būstą, apie

statybinių medžiagų techninių charakteristikų svarbą, jau supranta tiek

didelės statybų bendrovės, tiek individualių namų statytojai. Tačiau dažnai

iškyla klausimas iš ko jį geriau statyti? Kokią sienų konstrukciją

pasirinkti?

Pasirinkimas tikrai nemažas. Mes, statybinės srities specialistai,

turėtumėme patarti, kad statytojai medžiagas namo statybai pasirinktų

įvertinus pastato sienos konstrukcinio sprendimo vertę bei vieno

kvadratinio metro kainą. Dar dažnai konstrukcinių medžiagų kaina lyginama

imant už pagrindą kubinį metrą. Gal tai yra patogiau statybininkui, bet

jokiu būdu ne privačiam asmeniui. Juk jeigu statysime tokių pat išmatavimų

pastatą, tai pasirinkus storesnį bloką reikės žymiai daugiau m³, nei

statant iš siauresnio. Pvz.: statant namą iš akyto betono rekomenduojama

pasirinkti 30 cm storio blokelius, o statant namą iš silikatinių blokų

užtenka ir 15 cm storio. Taigi, m³ akyto betono blokų reikės du kartus

daugiau negu silikatinių blokų.

Būtina įvertinti mechaninį atsparumą gniuždymui. Taip pat reikėtų įvertinti

ir visus kitus medžiagų privalumus bei trūkumus, gaminio matmenų tikslumą,

nuo ko priklauso apdailinių medžiagų poreikis, termoizoliacines savybes,

kas įtakos apšiltinimo sistemos parinkimą, įvertinti atsparumą šalčiui bei

drėgmei.

Silikatiniai blokai Lietuvos rinkoje pasirodė prieš keturis metus, įgijo

gerą vardą ir populiarumą. Paskutiniais metais jų prekyba išaugo trigubai.

Namų statyba iš silikatinių blokų „Silka“M tai jaukus, šiltas, tvirtas ir

ilgaamžis būstas.

Pastatų statyba, naudojant ssienų konstrukciniuose elementuose silikatinius

blokus, leidžia gerokai sumažinti investicijas į statybos sąnaudas. Tai

lemia mažesnės darbo sąnaudos ir trumpesnis montavimo laikas. Tai

pasiekiama dėl sekančių veiksnių: silikatinių Labai svarbu renkantis

konstrukcinę medžiagą įvertinti pagrindines technines charakteristikas:

mechaninį stiprumą, atsparumą šalčiui bei vandens įgeriamumą.

Silikatiniai blokai „Silka“ M

Silikatiniai blokai Silka M gaminami iš smėlio, kalkių ir vandens.

Silikatinių blokų Silka M matmenys: ilgis -340 mm, plotis – 80-240 mm,

aukštis – 198 mm.

Silikatiniai blokai „Silka“ M yra su tuštymėmis, kurios padidina mūro

šilumos varžą ir taupo termoizoliacines medžiagas.

Blokas turi specialią formą – įlaidą ir iškišą. Todėl mūras mūrijamas be

vertikalių siūlių, mūrijant tik horizontalias siūles.

„Silka M gamybos technologija užtikrina matmenų tikslumą, todėl mūras yra

lygus, sumažėja apdailos medžiagų kiekis.

Mūrijimui naudojamas sudėtinis cemento – kalkių skiedinys arba specialus

sausų klijų mišinys.

Silikatiniai blokai Silka M yra kokybiški AB „Silikatas“ gaminiai,

pagaminti pagal ISO 9001 standarto reikalavimus.

Silikatiniai blokai „Silka“ M – sveikiausia statybinė medžiaga

· Gaminami tik iš natūralių komponentų.

· Atitinka higienos normas.

· Neturi kenksmingų cheminių medžiagų.

Gaminant silikatinius blokus „Silka“ M sunaudojama mažiausiai elektros

energijos.

Silikatinių blokų „Silka“M naudojimas

|[pic] | [pic] | [pic] | [pic] | [pic] |

|(340x80x198|(340x120x198) |(340x150x198)|(340x180x198) |(340x240x198|

|) | | | |) |

Silikatiniai blokai „Silka“ M naudojami individualiems ir daugiaaukščiams

gyvenamiesiems

namams, pramoniniams objektams statyti. Jais mūrijamos laikančiosios ir

pertvarinės sienos:

| |Naudojimas |

|Silikatinių | |

|blokų rūšys | |

SILIKATINIŲ BLOKŲ „SILKA“ M CHARAKTERISTIKOS

Mechaninis stiprumas

Silikatiniai blokai „Silka“ M pasižymi dideliu atsparumu gniuždymui – nuo

7,5 iki 17,5 MPa, todėl gali būti naudojami sienoms, laikančioms dideles

apkrovas, statyti. Iš silikatinių blokų „Silka“ M galima statyti

daugiaaukščių pastatų konstrukcines sienas. Tačiau 75 markės blokus galima

naudoti statant tik vienaaukščius namus ir daugiaaukščių pastatų

nelaikančiąsias konstrukcijas.

Bloko markės pagal stiprio gniuždant vertę nustatymas:

|Markė |Stipris gniuždant,|

| |MPa |

|175 |17,5 |

|150 |15,0 |

|125 |12,5 |

|100 |10,0 |

|75 |7,5 |

Atsparumas šalčiui

Atsparumas šalčiui ir stipris gniuždant ir yra svarbiausi silikatinių blokų

„Silka“ M ilgaamžiškumo rodikliai. Nustatant markę atsparumo šalčiui

požiūriu paaiškėjo, kad vandens prisotinti silikatiniai blokai „Silka“ M,

neįgavę jokių irimo požymių, atlaiko ne mažiau kaip 35 šildymo ir šaldymo

ciklus.

Lietuvos Respublikos normatyvai reikalauja, kad silikatiniai išorės

apdailos gaminiai būtų ne mažesnės kaip 35 atsparumo šalčiui markės.

Garso izoliacija

Mūro garso izoliacija nusakoma garso izoliacijos koeficientu, kuris parodo

triukšmo lygio skirtumą tarp vietos, kur garsas kyla, ir vietos, kur yra

matuojamas, tarp tų dviejų vietų esant tam tikro tipo mūrui.

Europos Sąjungos standartai labai tiksliai nusako reikalavimus dėl garso

izoliacijos, priklausomai nuo pastato paskirties ir patalpų pobūdžio (pvz.,

namai ir ligoninės, mokyklos, biurai). Tie reikalavimai taikomi

atsižvelgiant į klases, kurių išskirtos keturios – nuo I iki IV. Yra

nustatyta minimali tam tikro garsinio komforto vertė, kurios reikia

laikytis.

Viengubų ir dvigubų sienų (pertvarų), pastatytų iš kalkių ir smėlio plytų,

vidutinė garso izoliacijos (sugeriamumo) vertė (Van den Brink grupės

duomenys):

|8 cm |1 val. |2 val. |

|12 cm |2 val. |3 val. |

|15 cm |3 val. |4 val. |

|18 cm |6 val. |6 val. |

|24 cm |> 6 val. |> 6 val. |

Sienos iš silikatinių blokų „Silka“ M laiduoja priešgaisrinį saugumą,

leidžia lengvai pertverti patalpas ir saugiai evakuoti žmones ištikus

gaisrui. Sienos, pastatytos iš silikatinių blokų „Silka“ M, padidina

pastato priešgaisrinės saugos klasę, o gaisro atveju tokios sienos

neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Vienas iš pagrindinių silikatinių

blokų „Silka“ M bruožų yra tas, kad jie pakinta tik tada, jei temperatūra

pakyla iki 6000C. Todėl iš silikatinių blokų „Silka“ M gali būti mūrijamos

priešgaisrinės sienos, kaminai ir katilinės.

Šilumos laidumas

Šiuo metu Lietuvoje jokia statybinė medžiaga, skirta atitveriamosioms

konstrukcijoms statyti, neatitinka dabartinių šilumos laidumo reikalavimų,

jeigu nenaudojama izoliacinė medžiaga. Padidėjus gyvenamųjų pastatų

standarto, galiojančio EEuropos Sąjungos šalyse, reikalavimams, tų medžiagų

šilumos laidumo koeficientas yra nepakankamas. Gaila, bet dar vis pasitaiko

nuomonių, kad įmanoma tinkamai izoliuoti namą naudojant vien konstrukcines

medžiagas. Net kai kurių gamintojų techniniai žinynai palaiko tokią

klaidinančią nuomonę.

Tinkamai parinkus izoliacines medžiagas, „Silka“ M tenkina net

griežčiausius mūro šilumos laidumo reikalavimus.

Silikatinių blokų „Silka“ M gaminių techninių šilumos dydžių

deklaruojamosios ir projektinės vertės:

| |as |λ[W/m·K] | |

|1. |“Silka“ M|0,54 |0,74 |0,147 |0,108 |

| |8 | | | | |

|2. |“Silka“ M|0,54 |0,73 |0,221 |0,164 |

| |12 | | | | |

|3. |“Silka“ M|0,56 |0,77 |0,264 |0,194 |

| |15 | | | | |

|4. |“Silka“ M|0,52 |0,69 |0,345 |0,259 |

| |18 | | | | |

|5. |“Silka“ M|0,54 |0,71 |0,446 |0,337 |

| |24 | | | | |

Terminė akumuliacija

Dėl gerų kalkių ir smėlio plytų terminės akumuliacijos savybių sienos,

pagamintos iš šių plytų, daug lengviau išlygina oro temperatūrą kintant oro

sąlygoms išorėje, be to, ilgiau išlieka pastovi ir patalpų vidaus

temperatūra. Todėl žiemą taupome energiją, nes, esant pastoviai

temperatūrai pastato viduje, reikia gerokai mažesnio šilumos kiekio iš

šildymo sistemos. O vasarą saulės skleidžiamą šilumą lengvai akumuliuoja

mūras; naktį ji išspinduliuojama, taigi kitą dieną patirsime malonią gaivą.

Labai mažas

radioaktyvumas

Žmogus yra nuolat veikiamas radioaktyviųjų spindulių iš aplinkos. Vienas iš

spinduliavimo šaltinių būtų gyvenamasis namas. Radioaktyvumo dydį lemia

panaudotos statybinės medžiagos. Radioaktyviausi elementai – kalis, radis,

toris ir uranas. Pvz., molio radioaktyvumas 3 kartus didesnis negu smėlio

ar žvyro.

Silikatiniai blokai „Silka“ M, pagaminti iš smėlio ir kalkių, pasižymi

labai mažu radioaktyvumu. Jie gaminami iš žaliavos, kuri atitinka higienos

normas HN 85 – 1998, taigi yra I statybinių medžiagų ir statybinių gaminių

klasės.

Lentelėje pateikiamas kai kurių statybinių medžiagų radioaktyviųjų elementų

turinys.

|Statybinė medžiaga |Elementų radioaktyvumas |

| |(Bq/kg) |

| |Ra 226 |Th 226 |K 40 |

|Silikatiniai blokai „Silka“ M |11 |7 |384 |

|Plytos, klinkeris |67 |59 |667 |

|Lengvas betonas iš metalurgijos |81 |104 |333 |

|Betonas |11 |15 |415 |

|Akytas smėlio betonas (Ytong, |20 |20 |200 |

|Natūralus gipsas |20 |9 |70 |

|Pramoninis gipsas iš apatitų ar |60–510 |19–20 |40–74 |

| |130 |130 | |

Atsparumas cheminei korozijai

Silikatiniai blokai „Silka“ M, kaip chemiškai neutrali medžiaga, yra

atsparūs reakcijoms net su aktyviausiais cheminiais junginiais. Iš

silikatinių blokų „Silka“ M galima statyti komposto rezervuarus, kurių

nebūtina cementuoti iš vidaus.

Bandymai parodė, kad po 30 metų sandėliavimo tokie rezervuarai visiškai

nepatyrė medžiagų korozijos.

Panašūs tokio pat storio, bet pagaminti iš betono rezervuarai dėl agresyvių

rūgščių, esančių kkomposte, poveikio prakiuro (susidarė angų), o pagaminti

iš raudonųjų (keramikinių) plytų – irgi buvo smarkiai pažeisti (išėsdinti).

Pamato ir silikatinių blokų sienos sujungimas

Pamato įgilinimą, plotį ir betono klasę įtakoja suminės pamatą veikiančios

pastato apkrovos, grunto granuliometrija ir kiti veiksniai. Pamato ir

sienos sujungimo vietoje būtina įrengti horizontaliąją hidroizoliaciją,

kuri apsaugo sieną nuo kapiliarinės drėgmės galimybės. Pamato plotis

parenkamas pagal silikatinių blokų, termoizoliacijos bei apdailos mūro bei

oro tarpo suminį plotį.

Namų sienų konstrukcijos

Sienų konstrukcija skirstoma:

vienasluoksnė mūro siena (nėra termoizoliacinės medžiagos)

– dvisluoksnis mūras ( konstrukcija apšiltinta termoizoliacine medžiaga)

– trisluoksnis mūras (tarp laikančiojo ir apdailinio mūro dedama

termoizoliacinė medžiaga).

Vienasluoksnės mūro sienos tokios, kurios nėra apšiltintos termoizoliacine

medžiaga (žr.brėž.Nr.1). T.y. mūro sienos kurioms nereikalaujama, kad

turėtų reikiamą šiluminę varžą arba konstrukcinės medžiagos varža yra

pakankama. Tai gali būti garažai, buitinės ir pagalbinės patalpos. Tokiu

atveju blokai ttik gruntuojami ir dažomi arba tinkuojami. Reikia pastebėti,

kad šiuo atveju konstruktyvinė medžiaga tiesiogiai veikiama išorės

aplinkos, o esant poveikiui nuo temperatūros pokyčių, kuriuos reikia

įvertinti, konstrukcijoje gali atsirasti defektai (nuoskilos, įtrūkimai).

Renkantis konstrukciją reikėtų atsižvelgti į medžiagos atsparumą šalčiui

t.y. reikėtų žinoti ar Jūsų konstrukcinė medžiaga yra išbandyta šalčio

ciklams, tai turi patvirtinti gamintojas ar pardavėjas, pagal VGTU

statybinės m-gų laboratorijos atitikties deklaraciją. Silikatiniai blokai

pasižymi dideliu atsparumu šalčiui. Jie atlaiko ne mažiau kaip 35 šaldymo-

šildymo ciklus. Pasirinkę šią konstrukciją, užtikrinsite pastato

ilgaamžiškumą.

[pic]

Pastatų statybose paprastai naudojama dvisluoksnės ir trisluoksnės mūro

sienos. Statant namus labai svarbu kuo tiksliau paskaičiuoti norminę sienos

šiluminę varžą pagal pastato paskirtį.

Šiuo metu jokia statybinė medžiaga, skirta atitvarinėms konstrukcijoms,

neatitinka šiuolaikinių šiluminio laidumo reikalavimų, jeigu nenaudojama

termoizoliacinė medžiaga. Gaila, bet dar vis pasitaiko nuomonių, kad mūras

pastatytas tik iš konstrukcinės medžiagos (be apšiltinimo medžiagų) yra

tinkamas gyventi Lietuvos sąlygomis.

Tačiau, jei pastatas nekokybiškai apšiltintas arba visai neapšiltintas,

lauko siena atšąla ir net gerai šildomose patalpose nuo sienų jaučiamas

šaltis, panašus į skersvėjį, sienos drėgsta, pelija, praranda estetinį

vaizdą.

Statybiniai blokai yra sienų konstruktyvo medžiaga ir visus blokus be

išimties yra būtina šiltinti, jeigu tai nėra buitinės paskirties statinys

ir jame negyvens žmonės.

Būtina atkreipti dėmesį į pastatų sienų šiluminę varžą. Remiantis 1999 metų

Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.05.01:1999 „Pastatų

atitvarų šiluminė technika“, rekomenduojama laikytis šių normų:

|Norminė atitvarų šilumos |0,26 |0,30 |0,40 |

|Atitvarų šiluminė varža R, |3,85 |3,33 |2,50 |

Dažnai daroma klaidos skaičiuojant sienos šiluminę varžą. Būtina skaičiuoti

ne teorinę, o projektinę, įvertinus atšiauraus Lietuvos klimato sąlygas,

medžiagų sudrėkimą statybų metu ir t.t. Pvz.: silikatinių bloku „Silka“M18

cm storio šiluminė varža R sausoje būklėje yra 0,345 m²·K/W, o projektinė

vertė – 0,259 m²·K/W. Taigi, šiluminės varžos vertės sausoje būklėje nuo

projektinės vertės gana ženkliai skiriasi.

Klaidinga, bet vis dar pasitaikanti nuomonė, kad kuo statybinio bloko varža

didesnė, tuo pastatas šiltesnis. Tačiau reikia vertinti ne vien

konstrukcinės medžiagos varžą, o visos sienos šiluminę varžą. (schema Nr.1)

Detaliau panagrinėkime dvisluoksnę mūro sieną. Tai kai nėra ventiliuojamo

oro tarpo ir laikančioji konstrukcija glaudžiai liečiasi su termoizoliacine

medžiaga (žr.brėž. Nr.2).

[pic]

Renkantis konstruktyvą, būtina įvertinti mechaninį stiprumą. Nereikėtų

pamiršti, kad reikės ir laiptus prie sienos pritvirtinti, virtuvėje

spintelę pakabinti bei vonioje dušą prisukti. Tad renkantis laikančiąją

medžiagą atkreipkime dėmesį į tvirtumą, kad gręžiant grąžtas neitų kaip per

sviestą.

Siūloma pasirinkti vidinį laikantįjį sienos sluoksnį iš silikatinių blokų

(tvirtumas nuo 12,5 MPa iki 17,5 MPA) blokų. Silikatinio bloko storis

priklauso nuo pastato paskirties funkcijų. Taikant „Silka“M15,

individualioje statyboje, atsižvelgiant į mažą balkių atramos gylį

patariama naudoti lengvas gelžbetonines perdangas arba medines iki 4,5 m

pločio. Kitu atveju taikoma „Silka“M18. Silikatiniai blokai „Silka“M24

daugiausia taikoma daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams ir pramoniniams

objektams statyti. Statant daugiaaukštį namą, apatiniai aukštai mūrijami iš

„Silka“M24 blokų, o paskutiniai du ar trys, gali būti mūrijami iš

„Silka“M18 blokų. Tokiu būdu paskutinių aukštų kvadratūra pagal perimetrą

padidėja. O tai yra ženklu parduodant naudingą plotą. Mūrijant viršutinius

aukštus iš „Silka“M18 mažėja pamatų apkrova, paprastėja jų konstrukcija,

ekonomiškesnė ir pati pastato statyba.

Mūrijant dvisluoksnės konstrukcijos sieną, termoizoliacinė medžiaga (

mineralinė vata arba putų polistirenas) tvirtinama prie laikančiojo mūro ir

tinkuojama pagal technologines sschemas. Tinkavimo darbų eiliškumą, mazgus,

detales savo rekomendacijose pateikia šiltinimo sistemų pardavėjai.

Rekomenduojame pastatų statyboje pasirinkti trisluoksnę mūro konstrukciją.

Tai, kai tarp termoizoliacinės medžiagos ir apdailinio sluoksnio yra oro

tarpas.

Projektuojant tokios konstrukcijos sieną, tarp laikančiojo ir apdailinio

mūro sluoksnių dedama termoizoliacinė medžiaga(žr.brėž.Nr.3). Tai gali būti

mineralinė vata arba putų polistirenas. Reikia įvertinti termoizoliacinės

medžiagos savybes, kainą, kas ir įtakos jos pasirinkimą. Plačiau

panagrinėkime trisluoksnę mūro konstrukciją.

[pic]

Laikantysis ir apdailinis mūro sluoksniai vienas su kitu turi būti

sutvirtinami stikloplasčiais arba metaliniais ryšiais. Tų priemonių ir

tinklų kiekis, diametras, išdėstymas ir tvirtinimo būdai turi būti numatyti

projekte, o jų įrengimas atliktas, laikantis gamintojų rekomendacijų.

Išorinės mūro apdailos sienos yra patikimos ir kokybiškos tuomet, kai

daromas vėdinamas oro tarpas. Rekomenduojamas minimalus 40mm. Plačiau apie

jo privalumus. Tokiu sienų išorinis apdailos sluoksnis vėdinasi iš dviejų

pusių, todėl iš jo greičiau pasišalina atmosferinė drėgmė, be to, sumažėja

iš patalpų besiskverbiančios drėgmės(garų) kiekis, kadangi ji išgaruoja

ventiliuojamame oro tarpe. Nors vandens garų judėjimas statybinėse

medžiagose vyksta pakankamai lėtai, tačiau suminiai praeinančios per

atitvaras drėgmės kiekiai būna pakankamai dideli ir susikaupusi drėgmė gali

pakenkti pačiai konstrukcijai arba patalpų mikroklimatui. Drėgmė

kondensuojasi (vandens garai virsta skysčiu), kai vandens garų

koncentracija medžiagos porose ir kapiliaruose pasiekia maksimalią ribą,

kuri priklauso nuo temperatūros. Statybinės medžiagos nevienodai praleidžia

šilumą ir vandens garus. Dažnai termoizoliacinės medžiagos gerai praleidžia

vandens garus, todėl išorinėje šilumos izoliacinio sluoksnio dalyje yra

tikėtina vandens

garų kondensacija.

Oro tarpai pagerina atitvaros drėgminę būseną, nes šiuose tarpsluoksniuose

susidaro sąlygos oro judėjimui dėl temperatūrų skirtumo (nevėdinamuose oro

tarpuose) arba dėl išorės oro poveikio(vėdinamuose oro tarpuose). Judantis

oras suintensyvina drėgmės garavimą nuo medžiagų paviršių ir sudaro sąlygas

drėgmės pasišalinimui per ventiliacines arba drenažines angas. Kalbant apie

oro tarpų privalumą reikia pabrėžti, kad jie suteikia sienos konstrukcijai

šiluminę varžą, o tai labai svarbu norint gauti norminiais aktais

reikalaujamą sienos konstrukcijos šilumos varžą ir racionaliai pasirenkant

statybines medžiagas.

Kaip jau minėjau rekomenduojame trisluoksnes mūro sienų konstrukcijas

įrengti su vėdinamais oro tarpais. Tam yra naudojamos ventiliacinės

dėžutės, kurios yra įrengiamos atitinkamai pagal reikalaujamą angų plotą

t.y. atitinkamas dėžučių kiekis horizontaliame metre. Pagrindiniai

ventiliacinių dėžučių privalumai: ventiliuoja oro tarpą, saugo nuo graužikų

ir didesnių vabalų, apsaugo nuo kritulių, leidžia kondensatui išeiti į

išorę. Pritaikius prie apdailos spalvos, yra beveik nematomos, todėl

nesuardomas fasado estetinis vaizdas.

Ventiliacinių dėžučių išdėstymo taisyklės. Ventiliacinės dėžutės išdėstomos

po vieną tiesiniame metre ( maždaug kas trys plytos ).

Pastatai iki dviejų aukštų – dvi ventiliacinių dėžučių eilės ( apačioje –

pirmoje apdailinio mūro eilėje ir viršutinėje mūro eilėje. Jeigu siena

sujungta su šlaitiniu stogu ir ventiliuojama per kraigą įrengiama tik viena

ventiliacinių dėžučių eilė – pirmoje apdailinio mūro eilėje.

Daugiaaukščiuose pastatuose ventiliacinės dėžutės įrengiamos papildomai

viena eilė kas du aukštus.

Pastatuose ventiliacinės dėžutės papildomai įrengiamos po ir virš angos.

Laikančiąją mūro konstrukciją rekomenduojame pasirinkti silikatinius blokus

„Silka“M.

Apdailiniam mūrui Jūs galite pasirinkti įvairių gamintojų apdailines plytas

tik nepamirškite atkreipti dėmesį į technines gaminio charakteristikas,

kurios užtikrina ilgaamžiškumą, estetinį vaizdą ir Jūsų statinys nepraranda

reikalaujamos norminės šiluminės sienų varžos.

Kita silikatinių blokų paskirtis

Silikatiniai blokai taikomi laikančioms, pertvarinėms ir kaip užpildas

išorinėms namo sienoms mūryti.

Silikatiniai blokai „Silka“M8 ir M12 taikomi pertvarinėms sienų

konstrukcijoms. „Silka“M12 ir M15 galima naudoti ir kaip užpildą išorinėms

namo sienoms mūryti. Šiuo metu Lietuvoje labai populiari karkasinė

pramoninė ir visuomeninė statyba. Todėl ir siūlome pasirinkti silikatinius

blokus dėl jų stiprumo ir ekologiškumo. Naudojant silikatinius blokus kaip

sienų užpildą yra rekomenduojama juos armuoti kas trys eilės. Silikatiniai

blokai pasižymi didesniu svoriu lyginant su kitais sienų konstrukcijoms

naudojamiems blokais. Didesnis blokų svoris suteikia užpildo sienai

stabilumą ir pastovumą. Kadangi sienos kaip užpildo konstrukcija neperima

pastatą veikiančių apkrovų ir pati siena nėra aapspaudžiama papildomu svoriu

t.y. įvertinamas tik blokų nuosavas svoris tai užpildo sienos, kuriai yra

naudojami silikatiniai blokai.

10 priežasčių dėl kurių verta naudoti silikatinius

blokus „Silka“ M statyboje

|[pic] |Ekologiška ir |[pic] |Geras laidumas |

| |ga | |Sienoje iš |

| |ISO 9001 | | |

| [pic] |Apsaugo mus nuo |[pic] |Šilumos |

| [pic] |Atsparumas |[pic] |Didelis |

|[pic] |Tvirčiausias |[pic] |Nedegi ir |

| | | | |

|[pic] |Matmenų |[pic] |Lengvai |

| | | | |