Statybos technologija

Aiškinamasis raštas.

Šiame kursiniame darbe projektuojamas pastato, kurio ilgis tarp ašių 150m ir plotis 16m, viso nulinio ciklo parengimas. Apskaičiuojami žemės darbai, parenkami ekskavatoriai, savivarčiai, sudaromi grunto išvežimo ir išpilimo į kavaljerus grafikai, parenkamas montuojamasis kranas, sudaryta pamatų ir rūsio sienų technologinė kortelė.

Pastato schema sudaryta iš 5 sekcijų. Kasant tranšėjas naudojamas ekskavatorius Э1004A su atbuliniu kastuvu, kurio kaušo talpa yra 1,5 m3. Ekskavatorius buvo parinktas atsižvelgiant į jo ekonomines ir technines charakteristikas. Iškastas gruntas išvežamas MAZ-210 K savivarčiais. Žemės kasimo ir iišvežimo darbai atliekami viena pamaina. Pamatų ir rūsio sienų montavimui parinktas RDK-25 vikšrinis kranas, jo techniniai parametrai pagal atliktus skaičiavimus labiausiai tinka. Montavimas vyksta 11-uose barų .Montavimo darbus atlieka 3 darbininkai ( 4 kat-1,3 kat.-1, 2 kat. – 1), betonavimo 2 darbininkai ( 4 kat –1, 2 kat. –1), 2 dailidė pastolių ir medinių klojinių įrengimui bei įšardymui ( 3 kat. –1 , 2 kat. – 1 ).

Pamatų ir rūsio sienų montavimo darbams sudaryta technologinė kortelė, kuri susidaro iš tokių sskyrių:

1. Panaudojimo sritis.

2. Atliekamų darbo procesų organizavimas ir technologija.

3. Kokybės kontrolė ir darbų priėmimas.

4. Darbo sąnaudų ir užmokesčio kalkuliacija.

5. Darbų vykdimo valandinį grafikas.

6. Materialiniai ir techniniai ištekliai .

7. Darbo saugumas.

8. Techniniai ekonominiai rodikliai.

1. Žemės darbams mechanizmų parinkimo pagrindimas

1.1. Rūsio sienoms duobės kasimas

Prieš kasant duobę atliekami tokie pastebėjimai ir sskaičiavimai:

nustatomas ekskavatoriaus kasamos duobės gylis. Čia priimu, kad gruntas būsimosiose nešančiųjų konstrukcijų vietose privalo būti iškastas 5-10cm sluoksniu. Mechanizuotai kasti žemiau rūsio grindų pagrindo yra leidžiama dydžiu hp . Taip pat turime numatyti, kad iš pamatų tranšėjų rankiniu būdu iškastas grunto kiekis ir paliktas rūsio duobės dugne būtų pakankamas po pamatų sumontavimo tranšėjoms ir po rūsio grindims užpilti. Tai nustatau pagal formulę:

čia f1 – rūsio grindų plotas m2;

f2 – bendras pamatų tranšėjų plotas m2;

H’ – pamatų įgilinimas nuo rūsio grindų pagrindo m;

kliek.- liekamasis grunto išpurenimo koeficientas ( iš I priedo [1]).

f1 – 2263,8m2;

f2 – 522,675m2;

H’ – 0,4m;

kliek – 1,025;

m.

Remiantis apskaičiuota hp, nustatomi rūsio duobės išmatavimai apačioje ir viršuje (imant, kad pamatų banketėms ttranšėjų plotis yra 20-30cm didesnis už pačių bankečių plotį, rezervinės juostos plotis yra 15-20cm ir rūsio duobės nuolydis 1:m imamas iš I priedo [1] priklausomai nuo grunto rūšies ir iškasos gylio). Sudaromas rūsio duobės skersinis pjūvis (brėžinis technologinėje kortelėje).

Tuomet optimalus ekskavatoriaus (ekskavatorius pasirinktas su atbuliniu kaušu) kasimo gylis bus: Hopt = Hvid. +hp

Hvid. – rūsio grindų įgilinimas.

Hopt = 1,5+0,0765=1,5765m.

Ekskavatoriaus iškasamos duobės tūris:

;

čia: a ir b – rūsio duobės apatinio pagrindo kraštinės m;

a1 ir b1 – rūsio duobės viršutinio ppagrindo kraštinės m.

a = 16+(0,5×2)+ (0,15×2)+ (0,3×2)=17,9m;

b = 5×30+(0,5×2)+ (0,15×2)+ (0,3×2)=151,9m;

a1 = 16 + (0,5×2) + (0,15×2)+ (1,25×2) + (0,3×2)=20,4m;

b1 = 5×30 + (0,5×2) + (0,15×2) + (0,3×2)+ (1,25×2) =154,4m;

m3.

Kadangi kranas montavimo darbus atliks įvažiavęs į duobę, todėl apskaičiuojamas ir įvažiavimo tūris :

b0 –įvažiavimo pagrindo plotis m; b0 =5 m ;

m’ – įvažiavimo nuolydžio koeficientas, lygus 1:12;

m – įvažiavimo šlaitų nuolydžio koeficientas (1 priedas [1]) 1:0,85 ;

Grunto kiekis Vr, iškasamas rankiniu būdu nustatomas iš formulės:

;

čia hliek. = H’- hp.

hliek. = 0,4 – 0,0765=0,3235m; m3

Dydžio hp apskaičiavimo tikslumas patikrinamas iš sąlygos:

f1·hp=f2·hliek·kliek ;

2263,8·0,0765=522,675·0,3235·1,025;

173,18»173,3

Tuštumų aplink rūsio sienas tūriui Vt nustatyti reikia iš nustatyto rūsio duobės tūrio Vopt. atimti požeminės pastato dalies tūrį Vp :

Vt = Vopt – Vp = 4624,4 – (150,3×16,3×1,5765) = 762,14m3

Grunto kiekis, reikalingas tuštumos aplink rūsio sienas užpildyti, skaičiuojamas:

= m3

Supilto grunto į kavaljerus tūris Vkav nustatomas pagal formulę:

Vkav = Vgrt. × kp;

kp – grunto pirminis išpurenumo koeficientas (I priedas [1])

kp = 1,14 (pasirenku 14%)

Vkav = 743,55× 1,14=847,648 m3

Išdėstomų vienoje rūsio duobės pusėje kavaljerų skaičius:

čia lkav. – planuojamų kavaljerų ilgiai ( pradiniuose skaičiavimuose lkav. = 20m)

b’ – praėjimų tarp kavaljerų plotis (imama 3-4m).

Pasirenku 13 kavaljerų, todėl tikslinu jų ilgius:

lkav.= .

Kavaljero skerspjūvio pplotas S nustatomas formule:

m2

Imant, kad kavaljerų šlaitų nuolydis visiems gruntams lygus 1:1,5, kavaljerų aukštis Hkav. bus:

Hkav

Pagrindo plotis B bus: B=3× Hkav =3×1,02=3,05m.

1.2. Ekskavatoriaus parinkimas

Remiantis konkrečiomis sąlygomis (rūsio duobės gabaritais, gruntiniu vandens lygiu, kavaljerų matmenimis bei jų išdėstymais ir kt.) parenkamas ekskavatorius su atbuliniu kaušu. Ekskavatoriaus kaušo talpa pasirenku 1,5m3 (parenkama iš 5 priedo [1]).

Ekskavatoriaus eksplotacinis pamainos našumas nustatomas pagal formulę:

Ne = 60×qe×n×k1×kl 0,5×8;

qe – ekskavatoriaus kaušo geometrinė talpa m3;

n – ciklų skaičius per minutę (6 priedas [1]). Kadangi ekskavatoriui su atbuliniu kastuvu ir 1,5m3 kaušo talpa nėra duomenų, tai renkuosi duomenis skirtus ekskavatoriams su tiesioginiu kastuvu šiek tiek juos sumažindamas. Grunto kategorija – II. Taigi n – ( skaičius skaitiklyje – išpilant gruntą į transporto priemonę, o skaičius vardiklyje – išpilant gruntą į pylimus).

kl – darbo laiko išnaudojimo koeficientas žemės darbų mašinų našumui skaičiuoti (iš 3 priedo [1]);

kl – 0,6;

k1 – koeficientas, priklausantis nuo kaušo užpildymo ku (iš 2 priedo [1]) ir grunto išpurenimo kp (iš 1 priedo [1]) koeficientų.

;

ku – 0,85 ( gruntas – priesmėlis, mechanizmas – ekskavatorius su atbuliniu kaušu)

kp – 1,14

Taigi Ne,tr = 60×1,5×2,1×0,7456×0,6×0,5×8 = 338,2 m3/parą

Renkuosiu ekskavatorių: Э-1004A ;

Ekskavatoriaus valandinis techninis našumas m3/parą išpilant gruntą į kavaljerus:

Pkav. == 60×qe×nkas/min×k1×kl = 60×1,5×2,3×0,7456×0,71=109,58 m3/h.

kl – 0,71 (į kavaljerus).

Eksplotacinis pamainos našumas m3/parą išpilant gruntą į kavaljerus:

Nkav. = 60×qe×nkas/min×k1×kl ×8×0,5= 60×1,5×2,3×0,7456×0,71×8×0,5=438,3 m3/parą.

Skaičiuoju išvežamą tūrį transporto priemonėmis:

Vtr=Vopt-Vkav =4624,4 –847,648=3776,7m3 ;

Skaičiuojamas našumo koeficientas ir tikrinu ar bus spėta atlikti žemės darbai per 14 darbo dienų.

.

Skaičiuoju kiek m3 grunto galiu iškasti (išvežti ir supilti į kavaljerus) per 14 darbo dienų:

355,7 × 14 =4979,8 m3. Kadangi Vopt = 4635,27 m3 , tai matome, kad 14-os dienų pilnai pakanka, kad atlikti darbus per vieną pamainą. Kadangi grunto gali būti iškasta net 344,5 m3 daugiau nei reikia, tai skaičiuojukiek gali sutrumpėti 14 darbo dienų 1pamainos valandų skaičius kasant gruntą arba į transportą, arba į kavaljerus:

344,53/Ptr = 344,53/84,55=4,074 valandas kasant į transportą

344,53/Pkav = 344,53/109,58=3,144 valandas kasant į kavaljerus.

1.3. Savivarčių parinkimas.

Kadangi ekskavatoriumi iškasamo grunto dalis išvežama, todėl reikia parinkti optimalios galios savivarčius ir nustatyti jų skaičių. Priklausomai nuo ekskavatoriaus kaušo talpos parenku savivarčio keliamają galią – 10-25t. Pasirenku ЯAЗ-210K savivartį su 10t keliamaja galia. Šio savivarčio techninės charakteristikios pateiktos 16 priede [1].

Savivarčių skaičius n apskaičiuojamas:

n = ;

čia T – transporto priemonės pilno darbo ciklo trukmė minutėmis;

T = tp + tk + t’i+tm

tp –transporto priemonės pakrovimo trukmė min;

tk – kelionei sugaištas laikas min;

t’i – transporto

priemonės iškrovimo trukmė (gali būti imama t’i = 1min.)

tm – transporto priemonės manevrų trukmė (tm = 1min.).

Nustatant pakrovimo trukmę tp, reikia apskaičiuoti ekskavatoriaus kaušų, pakraunamų į savivartį, skaičių:

čia: Q – savivarčio keliamoji galia t, Q = 10t;

g – grunto tūrio masė t/m3 (1priedas [1]), g = 1,65 t/m3;

qe – ekskavatoriaus geometrinė kaušo talpa m3, šiuo atveju lygus 1,5m3;

ku – 0,85 (2 priedas [1]);

Pasirenku 4 kaušus. Toliau nustatomas savivarčio keliamosios galios išnaudojimas, tenkinant šią sąlygą: p @@ nk × g × qe × ku

p @ 4 × 1,65 × 1,5 × 0,85=8,415

Transporto priemonės pakrovimo trukmė tp apskaičiuojama:

Ptr – valandinis techninis ekskavatoriaus našumas m3/val., išpilant gruntą į transportą:

Ptr = 60×qe×nkas/min×k1×kl = 60×1,5×2,1×0,7456×0,6= 84,55 m3/val.

Transportavimo trukmė:

tk =

čia: L – transportavimo nuotolis km;

v – vidutinis transportavimo priemonės greitis ( 16 priedas [1]), pasirenku 15km/val.;

tk =

Taigi transporto priemonės pilno darbo ciklo trukmė minutėmis;

T = tp + tk + t’i+tm = 3,6 + 28 + 1 ++ 1 = 33,6min.

Savivarčių skaičius n:

n = ;

Toliau sudaroma savivarčių judėjimo schema:

2. Pamatų ir rūsio sienų įrengimo technologija.

Iki pamatų blokų montavimo į statybvietę prie sekcijų turi būti atvežti pamatų blokai, betonas. Taip pat turi būti pristatyti būtini montavimui įįrenginiai, reikalingas inventorius. Blokai yra sandėliuojami montuojančio krano veikimo zonoje.

Pamatus reikia montuoti ypač tiksliai. Jų montavimo procesą sudaro šios pagrindinės darbo operacijos:

1. pagrindo paruošimas;

Prieš įrengiant pamatus turime atlikti tokius darbus: pagrindų lyginimą, pagrindų grunto tankinimą. Pagrindas lyginamas mechanizuotai, gruntas kasamas žemiau projektinės atžymos, po to iki reikalingos atžymos pripilama smėlio ir sutankinamas vibravimu (UЭ-4505).

2. pamatų blokų dėjimo vietų žymėjimas ant pagrindo, pastato sekcijose;

Tai daroma tokia tvarka: patikrinamos pastato ašys, nuo pastato ašyje ištemptos vielos svambalu pažymimi blokų padėjimo centrai, o nuo centrų metaline juosta – blokų kraštai, įkalant į pagrindą kas 20m medinius kuoliukus arba metalinius strypus ir tarp jų įtempiant tiesyklę, pagal kurią statomi blokai.

3. ašių žymėjimas ant bloko, bloko stropavimas ir statymas į projektinę ppadėtį;

Juostiniuose pamatuose ašys sužimimos ant kampinių ir gairinių blokų. Blokus užkabina stropuotojas, o pamatų duobėje juos priima du montuotojai. Montuoti pradedama nuo pastato kampo, tiksliai pastačius kampinius, o po to kas 20m – gairinius blokus.

4. pastatyto pamatų bloko padėties tikrinimas, reguliavimas projektinėje padėtyje ir stropų atkabinimas;

Pastačius juostinius pamatų blokus, nivelyru tikrinama jų paviršiaus altitudė.

5. montavimo kilpų nupjaustymas ir užlankstymas ir tarpų tarp blokų užbetonavimas.

Juostinių pamatų papėdės (FL10.24-1, FL10.12-1) (a brėžinys) ir rūsio sienų blokų (FBS24.3.5-T, FBS12.3.5-T) (b bbrėžinys) matmenys:

Sumontavus pamatų blokus viename bare, toliau dedami rūsio sienų blokai. Tai yra ant nuvalytų blokų paviršiaus klojamas 20-30mm skiedinys. Išlyginamas specialiu rėmeliu. Blokai montuojami vikšriniu kranu RDK –25. Prieš pastatant į vietą bloką, jis sustabdomas 50-100mm aukštyje virš jo pastatymo vietos ir yra centruojamas. Tada nuleidžiamas ant pamatų blokų. Nuleistas blokas tikrinamas ar yra tiksliai pastatytas. Atskiros vietos užbetonuojamos. Naudojamas B25 betonas. Taip atsargiai sumontuojama antra eilė blokų. Trečiai eilei montuoti yra statomi šarnyriniai klotiniai (iš viso 17 vnt.). Vertikalės siūlės kaip ir horizontalės yra užpildomos cementiniu skiediniu (markė M100). Montuojama yra barais, t.y. kranas įvažiavęs į duobės pradžia ir stovėdamas vienoje vietoje sumontuoja tiek pamatų blokus, tiek rūsio sienų blokus.Taip pamažu judėdamas atgal.

3. Rankiniu būdu atliekamų žemės darbų paskyra

Eil. Nr. VN ir T Darbų aprašymas Matavimų vnt. Darbų kiekis Laiko tarpasžm/h Darbų sąnaudosžm/h Pastabos

1 E2-1-47 2lent. 1d Nesušalusio 2 kategorijos grunto kasimas visų gyliu be sutvirtinimų iki 1m m3 169 1,7 287,3 1,3×1,1×1,2=1,7

2 E2-1-56 1lent. 1d 2 kategorijos nesušalusio grunto permetimas iki3m horizontalia kryptimi m3 169 0,7 118,3

3 E2-1-60 1lent. 8d 2kategorijos piltinio grunto skiedimas ir lyginimas 100m2 22,63 4,4 99,572

4 E2-1-59 1lent.+3lent.5a 2kategorijos grunto iki 0,3 sluoksnio storio tankinimas su UЭ-4505 100m2 22,63 4,8 108,624

4. Krano parinkimas montavimo darbams

Kranams parinkti naudojami 3 pagrindiniai parametrai:

Qm – montavimo masė , t ;

Hm – montavimo aukštis , m;

Lm – montavimo siekis , m .

Montavimo kranų parinkimo lentelė:

Eil. Nr. Konstrukcijos pavadinimas Konstrikcijų mmontavimo charakteristikos Parinktų kranų techninės charakteristikos

1 variantasKS-4361A 2 variantasRDK-25

Qm (t) Hm (m) Lm (m) Q (t) H (m) L (m) Q (t) H (m) L (m)

1 Pamatų ir rūsio sienų blokai 1,65 7 18 16 20 18 25 15 18

Parenku kraną RDK-25 , kadangi jo keliamumas yra didesnis. Prie maksimalaus strėlės siekio 18m, jis gali pakelti mano konstrukciją, kuri sveria apie 1,65t . Šis kranas gali dirbti ir elektra.

5. Pamatų ir rūsio sienų blokų montavimo kokybės kontrolė

Pamatų ir rūsio sienų blokų montavimo kokybės reikalavimus nusako statybinės normos ir taisyklės

(SN ir T III-16-80). Konstrukcijos padėtisyra tikrinama du kartus: prieš ją laikinai įtvirtinant ir galutinai įtvirtinus. Visi atvežti į statybvietę gaminiai turi turėti gaminio pasą. Prie jo nurodomas gamyklos indeksas ir gaminio markė.Priimant reikia patikrinti ar elementų matmenys atitinka nurodytus pasuose, ar nepažeistos montavimo kilpos.

Leistini nukrypimai montuojant pamatų ir rūsio sienų blokus:

1. montuojant pamatų blokus, išlyginamojo smėlio altitudės nukrypimas nuo projektinės altitudės negali viršyti –15mm.

2. siūlių storis (jei nėra nurodyta) turi būti 20mm.

3. leistinas pamatų blokų ir pastato ašių sutapdinimo nuokrypis yra 12mm.

4. leistinas blokų eilės 10m ruože nuokrypis nuo horizontalės yra 20mm.

Pamatų blokų paviršius turi būti gera nuvalytas nuo šiukšlių, purvo, riebalų ir turi užtikrinti gerą sukibimą su skiediniu. Kampinius blokus statyti reikia taip, kad jų ašių kryptis sutaptų su pastato ašių kryptimis. Tik patikrinus šių blokų padėtį plane ir aukštyje galima ppradėti montuoti eilinius blokus.

6. Materialiniai techniniai resursai

Pavadinimas Markė Kiekis Techninės charakteristikos

Montavimo kranas RDK-25 1 Keliamoji galia – 25tStrėlės siekis – 32,5mGalingumas –103,3kW

Dvišakis stropas C-2-5 04000TY 66234-77 1 Keliamoji galia – 5t

Keturšakis stropas 4CK-5.0 4000GOST25573-82 1 Keliamoji galia – 5t

Inventoriniai pastoliai ППY – 4 4500 X 2400 1m2

Dėžė skiediniui P.Y. N0 3.241 42.000 Talpa – 0,24m3

Kastuvas skiediniui VN ir T 3620-76 3

Dėžė instrumentams P.Y. N0 3.241 42.000 1

Mentė betono ir gelžbetonio darbams VN ir S 9533-71 3

Statybinis laužtuvas VN ir S 1405-72 2

Kibiras Talpa 8-10 l

Plieninis šepetys 2

Kūjis VN ir S 11402-75 1 Svoris iki5 kg

Plaktukas VN ir S 11042-72 2

Gulsčiukas YS 1-300 VN ir S 9416-76 1

Svambalas VN ir S 7948-80 2 Masė – 40-600g

Ruletė metalinė PC-1 VN ir S 7502-80 2 Ilgis – 1m

Ruletė metalinė PC-20 VN ir S 7502-80 1 Ilgis – 20m

Kampuotis VN ir S 3749-77 1

Šluota 1

Pamato papėdė (vnt.) FL10.24-1 212

Pamato papėdė (vnt.) FL10.12-1 25

Pilnaviduriai rūsio sienų blokai (vnt.) FBS24.3.5-T 756

Pilnaviduriai rūsio sienų blokai (vnt.) FBS12.3.5-T 9

Betonas (m3) B25 9

Cementinis skiedinys (m3) M100 8

7. Darbo saugos priemonių aprašymas

Atliekant įvairius darbus reikia laikytis saugumo technikos reikalavimų:

1. statybines medžiagas į rūsio duobių tranšėjas reikia paduoti mechanizuotai ir mediniais latakais;

2. darbininkams nusileisti į rūsio iškasą turi būti lipinės su turėklais, o į tranšėją – pristatomos lipynės;

3. aplink iškasos kraštus reikia palikti ne siauresnę kaip 0,5m laisvą juostą;

4. blokus į darbo vietą reikia paduoti paketais ant dugnų ir su aptvarais;

5. prieš pradedant kelti elementą reikia patikrinti jo jo kėlimo kilpų patikimumą;

6. montuojamoji konstrukcija turi būti keliama bei nuleidžima griežtai vertikaliai;

7. negalima kelti pamatų blokus neturinčius

kilpų, užtikrinančių teisingą stropavimą ir pakėlimą;

8. keliamą krovinį būtina prilaikyti atotampomis, kad nesvyruotų;

9. žmonėms būti ant elemento juos keliant, pernešant yra draudžiama;

10. darbo pertraukų metu palikti kabančius elementus draudžiama;

11. atkabinti blokus nuo stropų galima tik kai jie patikimai užtvirtinti;

12. perstumti blokus po išstropavimo draudžiama;

13. montuoti blokus sekančios eilės galima tik tada kai patikimai bus įtvirtinti anksčiau sumontuoti pamatų blokai;

14. statomi klotiniai turi būti tvirti ir stabilūs;

15. perkeliant pamatų blokus, jų atstumas nuo anksčiau sumontuotų konstrukcijų turi būti horizontalia kryptimi ne mažesnis kaip 1m, o vertikalia – 0,5m;

16. požeminių kkomunikacijų ir kitų elektros kabelių būvimas krano veikimo zonoje yra draudžiamas;

17. visi žmonės esantys statybvietėje turi būti su šalmais;

18. statybvietėje turibūti pažymėtos pavojingos zonos, aptverti praėjimai;

19. vykdyti montavimo darbus leidžiama tik susipažindintiems su darbo sauga, praėjusiems medicininę komisiją, ne jaunesniems kaip 18m amžiaus darbininkams.

8. Techniniai ir ekonominiai rodikliai

Rodiklio pavadinimas Visai apimčiai Vienai tonai

Pamatų montavimo darbo sąnaudos

Mašinų valandų sąnaudos

Montavimo trukmė

Literatūra

1.” Statybos darbų technologija” V.Kriukelis , E. Zavadskas

2. Satybos darbų technologija VISI

3.Staybos darbų technologijos praktiniai uždaviniai. A.Karablikovas , V .Krušinskas

4.Tipinėmis technologonėmis kortelėmis “ Juostinių pamatų montavimas”. MMaskva 1989m

5. Tipinės technologinės kortelės “ Mūro darbai ir darbo staliukų įrengimas “.