Statybos technologijos konspektas
1.Statybos technologijos ryšys su kitomis discip-
linomis.
Statybos techologija-žinių visuma apie statybos gamybinių procesų atlikimo
būdus ir priemones.
Statybos darbų technologiją sudaro:
1.Praktinės,amatiškos statybos technologijos
žinios.
2.Statybos procesų technologija.
3.Šiuolaikinė statybos technologija.
4.Technologinės instrukcijos ar rekomendaci-jos.
Stat.technologija turi ryšį su: matematika,chemi-
ja,fizika ir kt.Ergonomika nagrinėja darbo judesį
ir darbo veiksmą.Procesų techn.nagrinėja darbo
operacijas, darbo procesus, kompleksinius proce-
sus.Pastatų stat. techn. nagrinėja pastatų statybą.
Stat. vadyba nagrinėja stat. firmų darbo organiza-
vimą,tarpusavio santykius ir santykius su kitomis
organizacijomis.
2.Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai, ir
procesai.Užsakovo, genrangovo, subrangovo
samprata.
Pagrindiniai stat. gamybos vykdimo etapai:
1.Projektavimas,
2.Statyba,
3.Eksplotavimas.
Būdai: 1.Samdant rangovus,
2. Ūkio būdu.
Procesai:pagal reikšmę:paruošiamieji,transporta-
vimo,pagrindiniai,pagalbiniai,baigiamieji;
pagal mechanizavimo lygį:mechanizuoti,nevisiš-
kai mechanizuoti,rankų;
pagal sudėtingumą:paprasti,kompleksiniai;
Statybinis procesas-darbo operacijų visuma atlie-
kama pastovios sudėties darbininkų grandies pagal pagal technologinį
nuoseklumą.Darbo operacija-kompleksas veiksmų,turintis paruošia-
mūjų,tarpinių,pagrindinių darbų bruožų.Darbo veiksmas-tai kai dirbdamas
darbininkas atlieka keleta darbo judesių iš eilės.Darbo judesys-darbo
veiksmo mažiausia dalis(vienkartinis judesys).
Stat.gamybos produkcija- tai galutinai pastatyti ir
įrengti pastatai.Tarpinė stat.produkcija-tai užbaig
ta atitinkama pastato dalis ar konstrukcinis elementas.Objekto
stat.procesai vyksta:
1.Paruošiamieji darbai;
2.Pagrindiniai darbai:požeminės pastato dalies,
antžeminės pastato dalies,apdailos ir spec.,įrengi-
mų montavimas ir derinimas.
Pastato statyba prasideda nuo pastato įsigijimo,
tada samdoma inžineriai-statybininkai,architektai
-projektuotojai ir formuojama užduotis.Gaunama
leidymas statyti ir ruošiamas sklypo pasas ssude-
rinus su vietiniais tinklų vartotojais.Organizuoja-
mas konkursas pritraukti projektuotojus. Sudaro-
mas projektas ir galutinai patvirtintas perduoda-
mas užsakovui.Organizuojamas konkursas suras-
ti rangovui ir pradedama pastato statyba,kurią kontroliuoja užsakovo
atstovas.Pastatytas pastatas atiduodamas užsakovui su garantine
priežiūra.Užsakovas-fizinis arba juridinis asmuo,
kuris investuoja į statinį pinigus ir atlieka užsako
vo funkcijas.Rangovas-juridinis aasmuo(įmonė ku
rioje nustatyta statybos veikla),fizinis asmuo,juri-dinių teisių neturinti
įm.,ūkinė bendrija,individua
li įmonė,nustatyta tvarka įsigijusi patentą.Rango-vo pasamdyta firma, kuri
atlieka darbus ir imasi atsakomybės(materialinės ir juridinės) vadinama
genrangovu.Rangovai, kurie vykdo atskirus dar-
bus ir imasi atsakomybės tik už juos vad. subran-
govu.Užsakovas privalo:1.gauti iš savivaldybės vykdomųjų instit. ir kitų
instit. technines ir pro-
jektavimo sąlygas.2.Atlykti statomo pastato po-
veikio aplinkai tyrimą.3.Turėti suderintą ir patvir
tintą projektą.4.Gauti leidimą statyti.5.Organizuo
ti ir finansuoti statybą pagal sutartis.6.Organizuo-
ti ir atlikti statybos techninę priežiūrą.7.Sudaryti autorinės priežiūros
sutartis.8.Užsakyti inžin.tin-
klų geodezines nuotraukas.9.Organizuoti statinio priėmimą
naudoti.10.Teisiškai organizuoti statinį
Rangovas privalo:1.Paskirti statybos vadovą.
2.Vykdyti sutartį tarp rangovo ir užsakovo.3.Pa-
rengti statybos darbų vykdymo projektą ir statyti pagal galiojančias
normas.4.Garantuoti saugų dar
bą.5.Pildyti dokumentaciją.6.Dalyvauti atiduo-
dant pastatą naudoti.
3.Dokumentacija, pildoma statybvietėje.
Vykdant statybą pildomi 4 pagrindiniai dokumen
tai:1.Dokumentacija susieta su darbų vykdymu,at
liktų darbų aktai,kurie pristatomi užsakovui.Sura
šomi atlikti darbai,kiekiai ir kainos.Čia priklauso ir atsiskaitymai su
darbininkais.2.Medžiagų ga-
vimas ir surašymas.Vedami specialūs žurnalai,
kur surašomos gaunomos medžiagos,atskirai su-
dedami gautų medžiagų pasai,sertifikatai.
Ctiesiog=Cmedž+Cmech+Cužmok
Cpiln=Ctiesiog+Cprid·kprid
Csąmat=Cpiln+Ctransp+pelnas+mokesčiai
C-išlaidos(tiesioginės,medžiagų ir kt.)
3.Visi dokumentai surišti su darbo kokybe ir kon
trole.Pildomi paslėptų darbų aktai-dokumentai liudijantys,kad viskas
atlikta pagal projektą. Aktai surašomi tiems darbams,kurių negalima pa
liginti vizualiai.Itin atsakingi darbai turi savo žur
nalus.Darbų atlikimo žurnalas pildomas kasdien.
4.Dokumentacija surišta su darbų sauga.Žurnalai su darbininkų
parašais.Pagrindinai pavojaus šalti-
nai : kėlimo mech.,transportavimo mech.,elektri-
fikuoti mech.,darbas aukštumoje,darbas giliose tranšėjose,darbas
nepalankiose gamtinėse sąlygo-
se,elektros laidai ir kabeliai,kenksmingos chemi-
nės medžiagos,darbas su aukštą ar žemą t-rą turin
čiomis medžiagomis,gaisras,blogos sanitarinės ssąlygos,nedrausmingumas.
4.Statybos darbininkai ir jų darbo organizavi-
mas.
Statybos darbininkai skirstomi pagal profesijas ir
specialybes:betonuotojai,mūrininkai,dažytojai.Ka
tegorija suteikiama po apmokymo.Stat. darbinin-
kai dirba kolektyvais-brigadomis,grandimis.Bri-
gados būna:specializuotos ir kompleksinės.Spece
lizuota brigada- vienos specelybės darbininkai atliekantys tos specelybės
darbus.Kompleksinė brigada-įv.profesijų darbininkai atliekantys
darbus.Kompleksinės brigados skirstomos:1.bri-
gados,atliekančios vieną pagrindinį techn.procesą
2.brigados, atliekančios keletą pagr.technologiš-
kai susuijusių procesų;3.brigados, atliekančios keletą pagr.mišrių
techn.procesų.Statyboje naudo
jama apmokėjimo sist.:vienetinė,kai atlyginimas mokomas už pagamintą
produkcijos kiekį;laiki-
nė,kai atlyginimas mokomas už atidirbtą laiką.
Vyr.darbų vykdytojas rekomenduoja stat.vadovy
bei asmenis darbų vykdytojo pareigoms eiti arba
darbų vykdytojus atleisti iš pareigų .
Darbų vykdytojas-pagr.bendrųjų ir spec.darbų vadovas ir organizatorius.Jam
pavaldūs visi aptarnaujančio personalo nariai.Jis atsako už stat. ir
montavimo darbų vykdymą,darbų kokybę ir kt.
Jis gali skirstyti darbuotojus ,priimti darbininkus,
atleisti iš darbo už nedrausmingumą,rekomenduo
ti asmenis meistro pareigoms,skirstyti premijų fondąir t.t.Statybos
meistras-pagr.darbų vadovas ir organizatorius darbo aikštelėje.Meistras
paval-
dus darbų vykdytojui.Jis atsako už darbų vykdy-
mą ir jų kokybę,saugumo techniką.mechanikas atsako už mašinų ir mechanizmų
techninę būseną.
5.Statybos verslą reglamentuojantys dokument-
tai.
Pagr.dokumentas-stat.įstatymas.Taip pat regla-
mentai pagal atskiras kryptis.Kiekvienas regla-
mentas formuluoja pagr.taisykles,konkretizuoja darbų atlikimo
technologiją,techn.sąlygas,projek-
to reikalavimus.Vykdant atskirus darbus turi būti
šių darbų instrukcijos.Pagr.reikalavimai naudoja-
mom medž.,gaminiam,darbų atlikimui.Įm.,kuri vykdo darbus,turi turėti
patvirtintus aplinkos ministerijos standartus,sąrašus.Bendruosiuose
normatyviniuose dokumentuose nurodoma pasta-
tų ir įrengimų statybos trukmė,darbų kokybė ir kontrolė;žemės darbų vykdymo
normos ir taisyk-
lės;pagr.stat. ir montavimo darbų normos ir taisyklės;transporto įrengimų
normos ir taisyklės;
teritorijų planavimo,užstatymo,aplinkos tvarky-
mo normos ir taisyklės.Darbo apsauga-komplek-
sas priemonių pagal kurį sudaromos sveikos ir saugios darbo
sąlygos.(žr.3klausimas:pagr.pavo-
jaus šaltiniai).
6.Techno-ekonominiai rodikliai.
Techno-ekonominiai rodikliai yra:
1.Stat.produkcijos darbo imlumas gaunamas
darbo laiko ssąnaudas padalijus iš pagamintos pro
dukcijos kiekio.
2.Darbo našumas randamas darbo apimtis padalinus iš laiko.
3.Statybos surenkamumas apibudinamas suren-
kamumo laipsniu ir surenkamumo koeficientu
4.Statybos mechaninis aprūpinimas randamas mechanizmų balansinę vertę
padalinus iš savo jė-
gomis atliktos darbų apimties vertės.
5.Darbo mechaninis aprūpinimas – mechaniz-
mų balansinę vertę padalinus iš bendro darbinin-
kų skaičiaus.
6.Darbų mechanizacijos lygis-mechanizmais atliktų darbų apitis padalinus
iš bendros darbų apimties.
7.Darbo mechanizacijos lygis- darbininkų daly-
vaujančių mechanizuotame procese skaičius pada
lintas iš laiku dirbusio vid. Sąrašinio darbininkų
skaičius.
8.Darbo aprūpinimo energija-randama dalijant visų dirbusių elektros
variklių galingumas iš ben-
dro vid. Sąrašinio darbininkų skaičius.
9.Statybos ir montavimo darbų sąmatinė savi-
kaina-pinigais išreikštos statybinės organizacijos
normatyvinės išlaidos šiems darbams atlikti.
10.Gatavos produkcijos vieneto savikaina-ran-
dama sąmatinę savikainą padalinus iš statybinės
produkcijos apimties.
11.Tai pat suskaičiujamos mašinų,mechaniz-
mų,įrengimų eksplotacinės išlaidos ir darbo są-
naudos.
7.Statybos technologijos projekto reikšmė ir sudėtis.
Technologinis projektas-pagrindas statybos orga-
nizavimui.Pagrindiniai punktai:
1.Statybvietės planas.
2.Kalendorinis grafikas.
3.Technologinės schemos arba kortelės.
4.Aiškinamasis raštas.
Statybvietės planas susuideda iš aiškinamojo rašto,kuriame turi būti
skaičiuojama sandėlių ir sandėliavaimo aikštelių plotas;sanitarinių patalpų
plotas;pavojingos zonos.Tada braižomas planas pagr. statybos
stadijai,daromas pjūvis per mechanizmus,pateikiamas būtinas stropavimo
priemonių sąrašas,krano charakteristikos ir sutartiniai žymėjimai,rodoma
mechanizmai su jų judėjimo trajektorijomisir kt.Kalendorinaime gra
fikai būna:ciklogramos,linijiniai,tinklogramos.
Technologinėje kortelėje pateikiama:panaudoji-
mo srytis,darbo proceso organizavimas ir techno-
logija,kokybės kontrolė ir darbų piėmimas,darbo sąnaudų ir už mokesčio
kalkuliacija,darbų vykdy
mo grafikai,ištekliai,darbo sauga,techniniai-eko-
nominai rodikliai.
8.Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis.
Technologinės kortelės sudaromos tam, kkad galė-
tume kokybiškai atlikti statybos darbus.Jos būna:
1.Tipinės,nepritaikytos konkrečiom darbo sąly-
gom;2.Tipinės,pridedamos prie tipinių darbo vyk
dymo projektų;3.Techn.kortelės sudarytos kon-
krečiom darbo sąlygom.Techn. kortelės susideda iš:1.Naudojimo
srities;2.Stat.proceso technologi-
jos ir organizavimo;3.Techno-ekonominių rodik-
lių;4.Materialinių ir techninių išteklių.Pirmajame skyriuje aprašoma darbo
procesas,pastato konstrukcinė dalis, kuriai bus atikoma techn. kortelė,
nurodomos darbo vykdymo sąlygos ir t.t.
Antrajame skyriuje pateikiami duomenys apie objekto ruošimą darbui.Braižoma
konstrukcinės dalies planas ir pjūvis, statybinis genplanas. Užra
šomas statybvietėje esančių medžiagų,konstrukci
jų,gaminių laikymo trukmė ir atsargų dydis.Nuro
doma darbų metodai ,nuoseklumas,darbo barai,
pateikiama darbo vietos schema,sudaroma darbų
kalendorinis grafikas,darbo sąnaudų kalkuliacija.
Trečiajame skyriuje pateikiama techn. kortelės techniniai ir ekonominiai
rodikliai : darbo sąnau-
dos žmogaus dienomis,mašinų darbo sąnaudos,
statybos darbų savikaina.Ketvirtajame skyriuje
pateikiama materialiniai ir techniniai ištekliai.
9.Darbo sąnaudų skaičiavimas.
Darbo sąnaudos skaičiujamos:
Q0= Σ(Qi/qi)·ni + ΣQi1 arba
Q0= ΣQi·(Ln/K·T)·ni + ΣQi1,kur
Qi – stat.proceso darbų apimtis;
qi – mašinos išdirbis per pamainą;
K- išdirbio viršijimo koeficientas;
T- pamainos trukmė;
ni – darbininkų dalyvaujančių tam tikrame stat.
procese skaičius;
Qi1- darbo sąnaudos reikalingos mašinoms ir me-
chanizmams eksplotuoti.
Darbo sąnaudų sumažinimo rodiklis skaičiuoja-
mas tada kai gretiname atskirus variantus.Rodik-
lis skaičiujamas pagal formulę:
Ksd = (Q02 – Q01)/Q02 , kai Q02>Q01
čia Q01-pirmo varianto darbo sąnaudos,Q02-antro varianto darbo sąnaudos.
10.Srauto principai.
Objekto statybą stengiamasi organizuoti taip, kad nebūtų viršijamos
norminės statybos trukmės,mi-
nimaliai išnaudojami ištekliai ir kokybiškai atlie-
kami darbai.Pastatus satayti galima trimis būdais:
Nuosekliuoju, kitas objektas statomas tik pilnai pabaigus statyti
pirmąjį.Lygiagrečiuju,visi objek
tai pradedami ir baigiami statyti tuo
pačiu metu.
Srautiniu,kai apastatas dalijamas į barus.Visas statybos procesas dalijamas
į srautus.Darbo pro-
cesai skirstomi į ciklus, darbo zonos į – darbo ba-
rus.Pgeidautina, kad darbo barų ciklo trukmė ir darbo sąnaudos būtų
vienodos.Kintant objekto procesų skaičiui,kinta ir jo statybos trukmė.Ciklo
modulis – tai atitinkamos darbo brigados sugaiš-
tas laikas darbo bare.Srauto žingsnis- laikas, per
kurį į darbo barą ateina dirbti kita brigada.Srautai būna ritminiai ir
neritminiai.Srauto taisyklės: objektas turi būti sudalintas į
barus;darbininkai suskaidomi į srautus;viename bare gali dirbti tik vienas
srautas;barų skaičius turi būti didesnis nei srautų skaičius;kiekvieno
dalinio srauto ddarbo trukmė viename bare turi būti apytiksliai vienoda.
11.Transporto reikšmė.
Statybos krovinių transportavimo išlaidos sudaro ~20% visos statybų ir
montavimo darbų vertės.Pigiausias yra vandens transportas, o bran-
giausias – automibilinis, tačiau juo pervežama daugiausiai
krovinių.Transportas parenkamas, atsižvelgiant į statybos sąlygas, krovinių
perve-
žimo savikainą, pervežimo atstumą, kelius, konstrukcijų matmenis, jų
svorį.Pervežant kons-
trukcijas laikomasi šių reikalavimų:konstrukcijas reikia pakrauti,iškrauti
ir pervežti taip, kad k-jos nesutrukinėtų ir nesulinktų;betonines ir g/b k-
jas galima transportuoti tik tada, kai betonas įgyja reikiamą
stiprumą;lengvo betono k-jas, reikia saugoti nuo drėgmės;surenkami
elementai į transporto priemones kraunami atsižvelgiant į transportui
nustatytas ggabaritų ribas;surenkamų k-jų transportavimą reikia organizuoti
taip, kad jas reikėtų kuo mažiau perkrauti.
12.Statybinių krovinių klasifikavimas.
Stat. kroviniai skirstomi į 4 klases.Pirmajai klasei priklauso kroviniai,
kurie išnaudoja visą trasporto priemonės kėlimo galią;antrajai klasei
priklauso kroviniai panaudojantys 71-99% kėli-
mo galios;trečiai klasei-nuo 51-70% , o ketvirtai-
iki 50% kkėlimo galios.
13.Geležinkelio transportas.
Geležinkelis susideda iš apatinio ir viršutinio sta-
tinio.Apatinį sudaro:žemės sankasa ir inžineriniai įrenginiai(tiltai ir
t.t.).Viršutinį sudaro:bėgiai, pabėgiai, balastas.Geležinkeliai skirstomi į
plačiuosius,siauruosius ir nestandartinius.Staty-
bos reikalama nutiesti geležinkeliai skirstomi:
privažiuojamuosius kelius, kurie jungia statyb-
vietę su bendraisiais geležinkeliais;statybvietės kelius, kurie tiesiami
statybvietėje kroviniams pervežti.K-jos pervežamos ant dviašių ar ketur-
ašių platformų, jei k-jos ilgos ir netelpa naudoja
ma kelios platformos.Geležinkežinlelių trauka gali būti
garvežiai,elektrovežiai,motorvežiai.Sąs-
tatas susideda iš vagonų, platformų,pusvagonių,
gondolų,hoperių,cisternų ir kt.
14.Automibilinis transportas.
K-joms pervežti labai dažnai naudojamas automo
bilinis transportas.K-jos atgabenamos sunkve
žimiais, automobilinėmis priekabomis,autovilki-
kais,traktoriais su priekabomis.Automibiliniai keliai skirstomi į
kategorijas.Pirmai kategorijai priklauso keliai skirti tolimam ir greitam
automibiliniam eismui tarp stambių centrų ir rajonų.Antrajai priklauso
respublikinės reikšmės keliai.Trečiajai priklauso sričių ir kraštų keliai.
Ketvirtajai priklauso vitinės reikčmės keliai. Penktajai priklauso
žinibiniai keliai.Statybos reikalams keliai tiesiami pagal penktos kategori-
jos reikalavimus.Autokeliai susideda iš sankasos,
kelio dangos ir kelio statinių.
15.Nepertraukiamo transporto oorganizavimas.
Pervežant krovinius transportą organizuoti riekia taip, kad jis vyktų
nenutrūkstomai.Tam reikia parinkti racionalius maršrutus ir paskaičiuoti
maršrutų trukmę.Transporto priemonės ciklų skai
čius per pamainą randamas pamainos trukmę dalijant iš ciklo
trukmės.Transporto priemonės apkrovimas per darbo laiką išreškiamas
krovinių masės ir kelio sandauga.Kuo transporto priemo-
nės tonkilometrio savikaina mažesnė tuo ji ekono
miškesnė.Kad kroviniai būtų pervežami be pertraukų, reikia apskaičiuoti
reikiamą transporto priemonių skaičių.Jis randamas ciklo trukmę padalijus
iš pakrovimo tukmės.Nepertraukiamo transporto organizavimo esmė ta, kad
statant objektą būtų kuo mažiau prastovų.
16.Pakrovimo-iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas.
Pakrovimo darbai vieni iš pavojingiausių ir aatsa-
kiningiausių darbų.Pakraunant k-jas reikia laiky-
tis tam tikrų taisyklių.Paprastos lygios metalinės k-jos platformose
kraunamos keliomis eilėmis ant medinių tarpiklių. Iš šono k-jas laiko
atrami-
niai stovai, kurių galai surišti stora viela.Sijos kraunamos taip, kad jų
sienelės būtu vertikalios,
galus taip pat reikia surišti viela.Santvaros ant platformų kraunamos po 3-
7 vnt. vertikalioje pa-
dėtyje.Surenkami g/b gaminiai vežami taip, kad jų darbo armatūra būtu
apačioje.K-jos kraunamos ant ant padėklų , vienodai apkraunant transporto
priemonės ašis.Tarp eilių dedami tarpikliai.Kai negalime montuoti k-jų nuo
transporto priemonių
tada k-jos kraunamos į centrinius ar objektinius sandėlius.Centriniame
sandėlyje k-jos kraunamos
su 1-3 darbo mėnesių atsarga.Tokie sandėliai stei
giami prie geležinkėlių, uostų,stambiose statyb-
vietėse.Iškrovimo ir pakrovimo darbai atliekami mechanizuotai.Iškraunant
konstrukcijos stropuo-
jamos taip, kaip nurodyta projekte ar darbo brėži-
niuose.Atvežtos k-jos turi būti apžiūrimos.Objek-
tiniai sandėliai įrengiami krano montavimo zono-
je.Objektinio sandėlio aikštelė daroma su nedidė-
liu nuolydžiu vandeniu nubėgti.Gaminiai krauna-
mi taip, kad nesideformuotų,būtų galima stropuo-
ti ir matytusi elementų markė.Gaminių atsarga sudaroma vienam pastato
aukštui.K-jos krauna-
mos ant medinių padėklų.Kraunant į rietuves, tarp eilių dedama mediniai
tarpikliai.Tarp rietuvių reikia palikti praėjimus iki 1m.
17.Pakrovimo-iškrovimo darbų sauga.
Krovimo darbai yra sunkūs, todėl stengiamasi juos mechanizuti.Visi
kroviniai 50kg. ir daugiau keliami į 3m. aukštį turi būti mechanizuoti.Dul-
kiųjų medžiagų krovimas taip pat turi būti mechanizuotas.Darbininkai turi
dirbti su darbo rūbais,respiratoriais,apsaugos akiniais.Žiemą
draudžiama k-jas krauti ant apledėjusių tarpiklių
ir padėklų.Aikštelėsturi būti nuvalytos ir pabarsty
tos, kad nebūtu slidu. Kraunant k-jas reikia tarp eilių dėti
tarpiklius.Tarp eilių paliekama praėjimai nemažesni, kaip 1m. Sunkūs
elementai kraunami arčiau kelio.K-jos turi būti keliamos tik
su projekte nurodytom stropavimo priemonėm.
18. IŠKASŲ IR TRANŠĖJŲ ŠLAITŲ ĮRENGIMAS
Tranšėja vadinamas laikinas žemės įrenginys, skirtas inžinerinių
tinklų vamzdžiams ir juostiniams pamatams kloti.
Tranšėjos sienos gali būti vertikalios ir nuožulnios, ramstomos ir
neramstomos.
Pagal darbo apsaugos taisykles, kasant natūralaus drėgnumo gruntą
ir gruntiniam vandeniui esant giliai, tranšėjas galima kasti su
vertikaliomis sienomis, jų neramstant. Sienos neramstomos šiuose gruntuose:
supiltuose smėlio ir žvyro iki 1m.gylio, priesmėlio ir priemolio –iki
1,25m.molio iki 1,5m. Kasant gilesnes tranšėjas, reikia arba sienas
ramstyti, arba jas kasti apskaičiuotais nuožulniais šlaitais.
Kasamų iki 5m. gylio tranšėjų sienos turi būti stiprinamos ramstymo
elementais.
Kasant iki 3m. gylio tranšėjas normalaus drėgnumo rišliuose gruntuose,
sienos ramstomos, horizontaliai išdėstant lentas su vienos lentos tarpais:
kasant gilesnes kaip 3m.
Tranšėjos sienų svirtinimo lentos gali būti laikomos inkariniais
arba nuožulniai įtaisytais ramsčiais. Ramsčiai tranšėjoje išdėstomi
įvertinant grunto slėgį į sienos paviršių.
Paklojus vamzdžius ir išbandžius jų sistemą, tranšėjos užpilamos
gruntu.
19. GRUNTO KAISMAS BULDOZERIAIS
20. GRUNTO KASIMAS SKREPERIAIS
Siloso tranšėjas ir į jas panašias duobes galima kasti buldozeriais
ir skreperiais. Su jais gruntas kasamas klodiniu–tranšėjiniu būdu ir
paskleidžiamas įrenginio galuose.
21. GRUNTO TANKINIMAS
Gruntai geriausiai sutankinami, kai juose yra optimalus drėgmės
kiekis, todėl tankinamieji gruntai yra arba džiovinami, arba papildomai
drėkinami..
Rišlūs gruntai tankinami volais su pneumatiniais ratais arba plūkimo
mechanizmais. Birius gruntus rekomenduotina tankinti volais arba
vibracinėmis tankinimo mašinomis. Išlygintoje teritorijoje gruntas
tankinamas srautiniu metodu.
Gruntus tankinti galima: įvairios masės lygaus paviršiaus,
kumštiniais, perforuoto paviršiaus volais, volais su pneumatiniais ratais,
vibrovolais.
Sutankinus paskutinį grunto sluoksnį, žemės įrenginio paviršius
išlygynamas su lygaus paviršiaus savaeigiais arba prikabinamaisiais volais.
22. KASIMAS EKSKAVATORIAIS TIESIOGINIU KAUŠU
Su šiuo ekskavatoriumi kasamos iškasos sausose ir normalaus drėgnumo
gruntuose, pakraunant gruntą į transporto priemones. Pilti gruntą į šalia
esančios kasamos duobės pylimus praktiškai sunku, nes šių ekskavatorių
strėlės ir kaušo svirtys yra neilgos.
Ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu gruntą galima kasti priekiniu arba
šoniniu praėjimu.
Ekskavatorius pradeda gruntą kasti, padarydamas sau ir transporto
priemonės įvažiavimą į būsimą kasavietę.
Siaurame praėjime ekskavatorius dirbdamas juda lygiagrečiai praėjimo
simetrijos ašiai, dėlto patogiau išpilti gruntą į savivarčius. Šiuo atveju
ekskavatoriaus darbo posūkio kampas būna iki 1700. Normalaus pločio
praėjime eksk. judėjimo ir praėjimo simetrijos ašys sutampa. Savivarčiai
privažiuoja prie ekskavatoriaus šono taip, kad, išpildamas gruntą, eksk.
pasisuktų nedidesniu nei 700 kampu. Plačiuose praėjimuose ekskavatorius,
kasdamas gruntą visame duobės plotyje, juda zigzagais.
Keliai transporto priemonėms projektuojami ekskavatoriaus stovėjimo
lygyje arba truputį aukščiau. Kelius projektuoti žemiau ekskavatoriaus
stovėjimo vietos netikslinga, nes, išpilant gruntą į transporto priemonę,
ją žalingai veiks didesnė dinaminė apkrova.
23.GRUNTO KASIMAS EKSK. ATVIRKŠTINIU KAUŠU
Šiais ekskavatoriais kasami drėgni gruntai, duobės, į kurias teka
gruntinis vanduo, iškasos, kurių plotis mažesnis už ekskavatoriaus plotį.
Kasant gruntą šio
tipo ekskavatoriumi, transporto priemonės
dažniausiai važinėja ekskavatoriaus stovėjimo lygyje.
Ekskavatoriumi su atvirkštiniu kaušu duobę kasti galima galiniu,
šoniniu ir šoniniu gretabariu praėjimu. Kasant duobę per visą plotį, šio
ekskavatoriaus, kaip ir ekskavatoriaus su tiesioginiu kaušu, darbo schema
yra zigzaginė.
Pilant gruntą į transporto priemonę, ekskavatoriaus posūkio kampas turi
būti ne didesnis kaip 700, o į pylimus,- 900.
24. GRUNTO GRĘŽIMO BŪDAI
Gręžimo darbai vykdomi gruntų savybėms ir kokybei tirti, gruntinio
vandens horizonto lygiui nustatyti, vandens tiekimo ir vandens lygio
pažeminimo šuliniams įrengti, gruntams purenti sprogdinant, kietoms
padermėms smulkinti, poliniams pamatams įrengti, gruntams dirbtinai
sustiprinti.
Gręžiant padermės ardomos mechaniniu, kombinuotu ir fiziniu būdais.
Prie mechaninio gręžimo priklauso: 1. Rotacinis metodas. Gruntas ardomas,
sukant gręžimo prietaisą.
2. Dinaminis metodas. Gruntas ardomas, smūgiuojant gręžimo įtaisą
3.Vibracinis metodas.Gruntas ardomas aukšto dažnio švytavimais..
Norint gauti didesnio mechaninio gręžimo efektą, taikomi kombinuoti
metodai.
Taikomas gruntams, turintiems uolų nuolaužų intarpų, gręžti. Gruntų
fizinio gręžimo metodai yra: 1. Terminis metodas. Gruntas ardomas atvira
liepsna. 2. Hidraulinis metodas. Gruntas ardomas didelio slėgio
koncentruota vandens čiurkšle. 3. Elektros hidraulinis metodas. Gruntas
ardomas hidrauliniais smūgiais,.
25. GRUNTO SPROGDINIMO PROCESAI
Sprogdinant sušalusius gruntus, gręžinių skersmuo apskaičiuojamas
pagal formulę: d =0,07*W (W –sprogdinamo objekto laisvasis paviršius).
Užtaisai į gręžinius sudedami sušalusio ir nesušalusio grunto riboje.
. Gręžiniai užtaisams sudėti daromi šachmatine tvarka 1,2 –1,4 W atstumu
vienas nuo kito. Atstumas nuo vienos užtaisų eilės iki kitos imamas 1-1,2
W.
Šiais parametrais vykdant sprogdinimo darbus, sušalęs gruntas
išpurenamas, o seisminis sprogimo poveikis arti stovintiems pastatams
sumažėja nuo 1,5 iki 2 kartų. .
Mažinant seisminį sprogimo efektą ir siekiant susprogdintą gruntą
išmesti viena kryptimi, naudojamas uždelstas užtaisų sprogdinimo metodas.
Sprogdinant gruntus netoli pastatų, rekomenduotina prieš juos iškasti
siaurą tranšėją –ekraną.
Kaip pastatus gali sužaloti išmetamo grunto gabalai, naudojama
metalinė apsaugos uždanga.
26. ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMAS ŽIEMĄ
Esant neigiamai temperatūrai gruntai sušala –sukietėja. Kuo gruntas
drėgnesnis ir mažesnės jo poros, tuo jis sušalęs kietesnis.
Žiemą gruntą kasti galima, kai: 1) Rudenį gruntas buvo apsaugotas
nuo sušalimo ir žiemą jis kasamas nesušalęs. 2) Sušalęs gruntas pirmiausia
išpurenamas, jį sprogdinant, arba specialiomis purenimo mašinomis, o po to
kasamas. 3) Sušalęs gruntas atšildomas ir kasamas nesušalęs.
Dažniausiai ekonomiškiau gruntą apsaugoti nuo įšalimo. Purenant
gruntą sporgdinimu,. Mechaniškai purenant gruntus, dardų kaina labai
prikaluso nuo naudojamos mašinos rūšies.
27. GRUNTŲ APSAUGOS NUO ĮŠALIMO BŪDAI
Kad gruntas giliai neįšaltų, vėlyvą rudenį, pasibaigus lietums,
vietos, kuriose žiemą bus kasamas gruntas, gali būti pridengiamos šilumą
izoliuojančiomis medžiagomis, suariamos ir akėjamos arba pabarstomos
druskomis.
Nedidelių iškasų dugnai gali būti apsaugoti nuo įšalimo mediniais
skydais, klojant ant jų šiluminę izoliaciją arba užverčiant sniego
sluoksnį.
Rišlius gruntus galima apsaugoti ir ledo danga.Gruntą nuo įšalimo
galima apsaugoti ir dengiant jį spec. putomis,.
Paprasčiausias ir ekonomiškiausias grunto apsaugos nuo įšalimo būdas
yra arimas ir suarto ppaviršiaus akėjimas..
Žemės paviršių saugant nuo įšalimo cheminėmis medžiagomis, beriama
ant jo natrio chlorido, kalcio chlorido, sulfitinių spiritinių žlaugtų.
Užbarsčius drurkos paviršius suariamas arba suakėjamas.
28. SUŠALUSIŲ GRUNTŲ PURENIMAS
Sušalusį gruntą ardant smūgiais, prie krano arba draglainu strėlės
ant lyno pakabinamas 1,5-4 t masės ketinis, plieninis rutulio formos arba 3-
4 t masės pleišto formos krūvis ir metamas ant grunto iš 3-5 m aukščio.
Šitaip sušalęs gruntas suardomas iki 0,8-1,4 m gylio
Sušalęs gruntas skaldomas dizeliniais plaktais –pleištais,
pritvirtintais prie traktoriaus. Tokiomis mašinomis galima gruntą suardyti
iki 1,2 m gylio. Gruntą ardant į pleištą galima gramzdinti į gruntą ir
vibratorimi. Vibropleištų darbo našumas yra didesnis už smūginių pleištų
darbo našumą.
Gruntas gali būti purenamas ir kablio formos purentuvu, pritvirtintu
prie traktoriaus. Kasant tranšėjas, nedidelias duobes, sušalusį gruntą
galima pjaustyti spec.mašinomis, naudojamomis uolienų karjeruose.
Sušalusiems gruntams purenti mašinos ir įrengimai parenkami,
atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį, sušalusio sluoksnio stiprumą ir darbų
kainą.
29. SUŠALUSIO GRUNTO ATŠILDYMAS
Įšalusius gruntus atšildyti galima įvairiai: 1. Į grunto paviršių
nukreiptomis karštomis dujomis. 2. Į gruntą įleistais adatų formos
šildymo prietaisais. 3. Drėgno grunto sluoksniu leidžiant elektros srovę.
4. Termocheminiu būdu.
Gruntą atšildant karštomis dujomis, reikia turėti pusvamzdžius,
dizelinio kuro ir šildymo įrenginį, susidedantį iš ventiliatoriaus,
degiklio, indo kurui laikyti, vamzdžių kurui ir suspaustam orui paduoti į
degiklį.
Gruntą atšildant adatų formos šildymo prietaisais, į šachmatine
tvarka išgręžtus gręžinius įleidžiamos spec.adatos ir vamzdžiais
sujungiamos su šilumos tiekikliu. Gręžinių gylis svyruoja nuo 3/5 iki 4/5
sušalusio grunto sluoksnio storio. Pro įleistas į gruntą adatas paduodamas
garas arba karštas vanduo.
Šildant gruntus elektros energija, nadojami paviršiniai ir giluminiai
elektrodai.
Negiliai įšalusius gruntus galima atšildyti termocheminiu būdu, užberiant
įšalusį gruntą 8-10 cm negesintų kalkių sluoksniu.
30. DARBO SAUGA VYKDANT ŽEMĖS DARBUS
Esamų požeminių komunikacijų zonoje žemės darbus vykdyti galima tik
gavus organizacijų, kurioms priklauso šios komunikacijos, raštišką leidimą.
Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti irjuos prižiurėti statybos
vykdytojas arba meistras, o iškasus gruntą prie pat elektros kabelių ir
dujotekio linijų, darbuose turi dalyvauti ir už šias komunikacijas
atsakančių organizacijų atstovas.
Iškasos žmonių ir transporto eismo zonose turi būti aptvertos,
pastatyti įspėjamieji užrašai ir ženklai,nakčiai-signaliniai žibintai.
Statyti mašinas, medžiagas, konstrukcijas ir kt. Galima tik už iškasas
natūralaus grunto byrėjimo kampo ribos.
Neleidžiama kasti šlapių smėlio, piltinio grunto, nesutvirtinant iškasos
sienelių. Statybos meistras privalo nuolat kontroliuoti darbus .
31. POLIAI (Statybos darbų technologija 119 psl.)
Statant daugiaaukščius civilinius pastatus, gyvenamuosius namus ant
silpnų gruntų, plačiai naudojami poliniai pamatai. Pamatų polių paskirtis
–perduoti pastatų ir statinių apkrovas gruntams. Daugelio naujų
konstrukcijų poliai yra didelės laikomosios galios, nedidelės masės, juos
gaminant suvartojama mažiau betono, armatūros ir kitų medžiagų. Statant
polinius pamatus, lyginti su kitų konstrukcijų pamatais, daugiau kaip 2
kartus sumažėja žemės darbų apimtys ir betono sąnaudos.
32. POLIAKALĖS DARBO VIETOS OORGANIZAVIMAS
33. POLIŲ KALIMAS IR KOKYBĖS KONTROLĖ
Poliai įgilinami šiais gramzdintuvais: 1. Plaktais-smūginis metodas.
2. Vibratoriais –vibracinis būdas. 3. Įspaudimo mašinomis –statinio
įspaudimo metodas. 4. Vibratoriais ir įspaudimo mašinomis –kombinuotas
vibracinis –įspaudimo metodas. 5. Paplovimu –hidraulinis metodaas. 6.
Elektroosmoso metodas. 7. Įsukimo mašinomis –įsukimo metodas. .
34. GRUNTE BETONUOJAMŲ PAMATŲ ĮRENGIMO TECHNOLOGIJOS
35. MONOLITINIO BETONO IR G/B DARBŲ SVARBA
Vieni iš labiausiai paplitusių darbų statyboje yra betono ir G/B
darbai. Taip yra dėl aukštų betono ir g/b techninių ekonominių rodiklių,
konstrukcinių savybių universalumo. Iš šių medžiagų galima pagaminti
įvairiausių savybių ir formų konstrukcijas,
Pagal darbų būdą betoninės ir g/b konstrukcijos skirstomos į:
1.surenkamąsias; 2.monolitines; 3.surenkamąsias –monolitines.
Kartais tikslingiau naudoti monolitines g/b konstrukcijas, nes
monolitinis g/b yra ekonomiškesnis už surenkamąsias konstrukcijas,
įrengiant labai apkrautų kolonų, technologinių įrengimų pamatus,
rezervuarus, didelio skersmens siloso bokštus ir t.t. Monolitinis
gelžbetonis kai kuriais atvejais racionalus civilinėje bei gyvenamojoje
statyboje, ypač tuose rajonuose, kur surenkamasis g/b negaminamas arba jo
gamyba išvystyta nepakankamai, taip pat seisminiuose rajonuose ir kitur.
Daug monolitinio g/b sunaudojama hidroelektrinių statyboje.
36.KLOJINIŲ ASKIRTISKLASIFIKACIJA.
Klojiniais vadinama forma, suteikianti betonuo-jamai konstrukcijai
projektinius matmenis.
Klojiniai susideda iš klojinių formų, laikančiųjų pastolių ir tvirtinimo
priemonių. Jie paprastai surenkami iš elementų, pagamintų centralizuo-tose
įmonėse arba statybvietės dirbtuvėse.
Klojinių konstrukciniai elementai turi atlaikyti šviežiai sukloto betono
mišinio masę ir išorinį slėgį, taip pat darbo metu atsirandančias
apkrovas..
Šoniniai klojinių elementai apsk. betono mišinio
Vienas iš pagrindinių klojinių rodiklių yra apyvartumas.
Įprastinių medinių
inventorinių klojinių apyvartumas būna 8-10 kartų, o šiuolaikinių
metalinių stambiaskydžių net iki 700-1000 kartų.
Konstrukciniu požiūriu klojiniai skirstomi į perstatinėjamuosius,
paslankiuosius ir kevalinius (nenuimamuosius). Pagal naudojamas medž.
klojiniai gali būti: mediniai, metaliniai, gelžbetoniniai, armocementiniai,
iš sintetinių arba gumuotų audinių ir iš mišrių medž. Rečiau klojiniai
įrengiami betonavimo vietoje iš grunto arba grunte.
37.Klojinių parinkimo ir apivartumo samprata.
Klojiniai turi būti parenkami taip, kad betonuojamas elementas gautųsi
stiprus, standus ir tikslių matmenų. Klojinių konstrukciniai elementai turi
atlaikyti šviežiai sukloto betono masę ir šoninį slėgį ir darbo metu
atsirandančias apkrovas. Klojiniai apskaičiuojami vetikalioms ir
horizantalioms
apkrovoms, kurias sudaro sudaro klojinių, šviežio betono, atmatūros masės
ir kt. apkro vos.Šoniniai klojinių elementai apakaičiujami betono mišinio
slėgiui. Laikoma, kad šoninis betono slėgis persiduoda ir didėja iki tam
tikro gylio. Žemiau šio sluoksnio betono mišinio slėgis lieka pastovus.
Šviežiai sukloto betono slėgis randamas:
P=γb·ha ,kur
γb- betono mišinio tūrinė masė,
ha- aktyviojo sluoksnio storis .
Vienas iš pagrindinių klojinių rodiklių – apyvartumas. Kuo didesnis
klojinių apyvar tumas tuo jų kaina mažesnė, tenkanti paga mintos betoninės
ar g/b k-jos tūrio vienetui. Kad padidinti klojinių apyvartumą naudojami
mišrių mmedžiagų klojiniai
38. ARMATŪROS RŪŠYS
Armavimo darbai susideda iš dviejų pagrindinių procesų: armatūros gaminių
ruošimo ir jų montavimo į betonuojamosios konstrukcijos klojinius.
Dažniausiai armatūros gaminiai ruošiami centra-lizuotai, specialiose metalo
konstrukcijų gamyk-lose arba gelžbetonio gamyklų armatūros ce-chuose. Juose
paprastai gaminami stambūs arma-tūros elementai (tinklai, plokšti ir
erdviniai stry-pynai, aarmatūriniai klojinių blokai), dažniausiai suvirinami
elektra.
Statyboje dažniausiai naudojama dviejų rūšių armatūra: strypinė karštai
valcuota ir vielinė šaltai tempta.
Gb. konstrukcijose darbo armatūra gali būti neįtempta ir įtempta.
Dažniausiai statyboje naudojama liaunoji arma-tūra, bet kartais ir
standžioji, gaminama iš val-cuotų profilių (dvitėjinių, lovinių, kampuo-
čių). Ja armuojami aukštuminių pastatų, specialių sta-tinių ir kt. gb.
karkasai.
Agresyviomis sąlygomis statyboje pradedama naudoti didelio stiprumo
plastinė stiklo armatūra, pasižyminti antikorozinėmis, dielektrinėmis ir
antimagnetinėmis sav.
Pagal dėjimo būdą armatūra skirstoma į strypinė armatūrą, armatūros tinklus
ir strypynus.
Sijos, rygeliai, kolonos ir kitos konstrukcijos armuojamos plokščiais ir
erdviniais armatūros strypynais.
Armatūros tinklais armuojamos plonasienės gb. konstrukcijos (perdangų
plokštės, bunkerių sienelės, pamatų padai ir kt.
39.Neįtemptų konstrukcijų armavimas.
Armuojant k-jas reikia atidžiai patikrinti atstu
mus tarp armarūros eilių ir betono apsauginio sluoksnio. Betono apsauginis
sluoksnis saugo armatūrą nuo ugnies ir korozijos. Kad arma tūra būtų
visiškai padengta betonu iir efekty viai sukibtų tarpusavyje reikia, kad
atstumas tarp armatūros strypų būtų nemažesnis kaip strypo
skersmuo.Karkasinio pastato kolonų pamatams, ant paruošiamojo sluoksnio
sumon tuojami suvirinti armatūros tinklai, o prie jų tvirtinama kolonų
armatūra. Didelių matmenų pamatai armuojami gamy kloje sumontuotais
atmatūriniais blokais. Kolonos paprastai ar muojamos iš anksto pagamintais
armatūros strypais. Ilginiai ir sijos armuojami iš anksto pagamintais
erdviniais stypais. Jie montažiniu kranu įstatomi į klojinius. Armuojant
sijas ploksčiais strypynais, atstumai tarp jų fiksuo jami monta žine
armatūra. Plokštės, sienelės ir kitos plona sienės k-jos armujamos suvirin
tais tinklais. Armatūros sstrypai, strypinai ir tinklai jų pastatymo vietose
suduriami, suvi rinami elektra ar surišami minkšta iškaitinta viela.
40. Armatūros jungimo principai.
Armatūra jungiama suvirinant. Armatūros strypų galai suvirinami elektra
kontaktiniu sandūriniu suvirinimu. Toks būdas yra ekonomiškas nes nereikia
papildomo metalo andėklams, padėklams, elektrodams. Karštai valcuoti lygios
ir rumbuotos armatūros strypai jungiami lankiniu elektros suvirinimu.
Viena suvirinimo elektros lanku rūšių yra elektročlakinis suvirinimas. Juo
suvirinami strypai stacionarinėmis sąlygomis. Montuo jant armatūrą
statybvietėje, poligonuose ar neturint kontaktinių suvirinimo mašinų,
naudojama vonelinis suvirinimas. Stypų su kryžiavimo vietos dažniausiai
sujungiamos taškiniu elektros suvirinimuvienataškėmis ar daugiataškėmis
suvirinimo mašinomis. Len gvos armatūros tinklai ir stypynai sujungiami
taškinio suvirinimo automatais. Elektros lan ku galima suvirinti tik
karštai valcuotą nema žesnio kaip 8mm. skersmens armatūrą.
41. Armatūros įtempimas. Įtemtų konstrukcijų armavimas. Gelžbet.
konstrukcijose darbo armatūra gali b. įtemta ir neįtemta. Įtemtai
naudojamas stiprusis plienas, stiprioji viela, armatūriniai lynai, karštai
valsuoti ir termiškai sustiprinti strypai. Armatūra gali b. tempiama į
atramas arba į sukietėjusį betoną. Tempiant į atramas armatūros gale yra
pastorėjimas, kad užsikirst. Kai betonas sukietėja armatūra yra įtempiama,
pakišamos šaibos ir tie galai užvirinami. Įtempimas į betoną gali b.
daromas ir statybviet. Kai betonuojama konstr., joje paliekamas tarpelis,
kanalai ir pan.Sukietėjus betonui ten kišama lynas ir jie perkišami per tas
skyles. Tada inkaruojami lynų galai-gilzėmis. Linai iš abiejų pusių yra
simetriškai įtempiami donkratais.Po įtempimo gilzės užbetonuojamos.
Armavimo darbų procesai: armatūros ruošimas, jos transportavimas ir
montavimas į klojinius. Armatūra yra darbo (skersinė ir išilginė),
paskirstomoji, montavimo. Į klojinius gali b. dedama strypinė armatūra ,
vielinė , iš jų suvirintu įv. tinklai, plokšti ir erdviniai strypinai.
Betonuojant turi b. užtikrintas betono apsaug. sluoksnis.
42. Betono mišinio gamyba.
Betonas yra dirbtinas akmuo, gautas sukietėjus betono mišiniui. Jis
gaminamas iš rišamosios medž.-cemento, vandens ,užpildų ir įv. priedų.
Priklausomai nuo paskirties naudojami įv. užpildai: žvirgždas, smėlis,
skalda, keramzitas, šlakas. Iš betono galima pagaminti įv. formų konstrukc.
Betonas dažniausiai gaminamas centralizuotai-stacionariose ir statybviečių
betono gamyklose, taip pat kilnojamose ir automobilinėse betono maišyklėse.
Gamyklose mišinio komponentai dozuojami tiksliai ir kokybė gera. Gaminant
rankiniu būdu, sunku išlaikyti tikslias komponentų normas, vienodą maišymo
trukmę. Todėl betonas konstrukcijose gali b. nevienodo stiprumo. Medž.
dozuojamo pagal masę. Svarbiausia – cemento ir vandens santykis. Po to
užpildai ir kt. Į maišyklę pilama pirma 25 ( vandens, vienu metu užpildai,
cementas ir vandens likutis. Maišymo trukmė turi b. tam tikra. Maišoma kol
gaunamas vienalytis, vienos spalvos mišinys. Kad būtų gera betono mišinio
kokyb. , ruošiant reikia tikrinti visų kompenent. Dozavimą, mašymo trukmę,
mišinio slankumą.
43. Betono mišinio transportav.
Paruoštas betono mišinys transport. į statybvietę saviverčiais,
autobetonvežiais , autobetonmaišiais . Daugiausia vežama savivarčiais, kai
atstumas iki 20km. Potogu, kai didelės darbų apimtys ir konstrukc.
betonuojamos žemiau žemės pav. lygio, nes galima išpilti į klojinius.
Tačiau taip vežamas taškosi, sluoksniuojasi, sunku išversti, todėl
naudojami betonvežiai, autobetonmaiš. BBetonvež. kebulas yra uždaras, lašo
ar kaušo formos. Nepatenka atmosf. krituliai. Pilant galima dozuoti. Vežama
iki 40 km. Tolesniais atstumais vežamas autobetonmaišiais. Į jas pakraunami
sausi mišinio komponent. Likus iki statybviet. 10- 20 min., pradedama
maišyti, supilamas vanduo. Gabenama iki 60 km. Transportuojant reikia, kad
: transportav. ir sudėjimas į klojinius neužtruktų daugiau 1 val.,
transporto priemonės turi b. švarios, sandarios, mišinys neturi
susisluoksniuoti, turi išlikti slankus, stengti kuo mažiau kartų perkrauti.
44. BETONO MIŠINIO PADAVIMAS Į KLOJINIUS
VIBRO LATAKS –tai 3-6 m ilgio metalinis lovys su pritvirtintu vibratoriumi.
Vibrolatakai gali būti sujungti į grandinę. Į juos betonio mišinys
paduodamas vibromaitintuvu, kuris gali būti pripildomas betonio mišinio iš
transporto priemonės. Iš didelio aukščio nuleidžiamo betono mišinio
greičiui sumažinti galima naudoti straublius ir vibro staublius. Straubliai
– tai lankstus vamzdynas, susidedantis iš apvalaus ar kvadratinio
skerspjūvio teleskopiškai sujungtų kūginių grandžių. Jais betono mišinį
galima paduoti iki 10 m. vibrostraubliai susideda iš cilindrinių 1,0-1,5
milgio grandžių su piltuviniais sujungimais. Juose įtaisomi betono mišinio
kritimo slopintuvai. Prie vibrostraublio yra vibratorius, kad geriau
slinktu betonas. Juo mišinį galima leisti nuo10 iki 80 m.
45. BETONO MIŠINIO KLOJIMAS IR TANKINIMAS
Betono mišinį galima tankinti plūkimu, smaigstymu, vibravimu, presavimu,
štampavimu, centrifugavimu.
Smaigstymas taikomas tankinant tankiai armuotas konstrukcijas. Tam tikslui
naudojami grųstuvai, gaminami iš armatūrinio plieno.
Vibravimas tai pagrindinis 0 – 8 cm slankumo betono mišinių tankinimo
būdas.
Mišiniai vibruojami 1. gilaminiais, 2. paviršiniais
ir 3. išoriniais
vibratoriais.
1-ojo darbinė dalis panardinta į mišinį, 2-ojo uždėti ant tankinamojo
betono, virpesius perduoda per darbinę plokštę, 3-ojo tvirtinami prie
klojinių ir virpesius perduoda per klojinius.
Betono mišinio vakuumavimas yra vienas iš efektyviausių tankinamo būdų.
Betono mišinį vakuumuojant vandens perteklius pašalinamas priverstinai oras
vakuumo ertmėje išretinamas siurbliu
46. DARBO SIULIŲ ĮRENGIMAS
Darbo siūlės silpnina betonines konstrukcijas, todėl jas įrengiant reikia
laikytis tam tikrū reikalavimų. Darbo siūlės (DS ) sutapdinamos su sėdimo
siūlėmis, o jei jų nėra įrengiamos mažiausiai atsakingose konstrukcijų
vietose. Vertikaliuose elementuose DS daromos horizontalios, statmenai
elemento briaunos krypčiai. Sijose, ilginiuose, plokštėse jos būna
vertikalios nesnuolaidi siūlė silpnina konstrukcijas. Vertikalių siūlių
vietose į klojinius įstatomos lentos arba skydeliai prilaikantys tankinimo
metu šliaužiantį betoną. Kad geriau šviežias betonas sukibtu su esamu
siulių paviršiai neužtrinmi ir neapdailinami. Sudėtingoms konstukcijoms
darbo siūlės turi būti nurodytos projekte. Betonuojant kolonas DS galima
daryti ties pamatų viršaus atžyma. Rėminės konstrukcijos betonuojamos
nenutrūkstamai. Betonuojant plokštes DS doroma bet kurioje plokštės vietoje
trumpojoje kraštinėje.
47.Duoto
s k-jos
betonavim
o
ypatumai.
Betonavim
as-
atsagingi
ausias
bet.ir
gb.k-jų
gamy-
bos
etapas.Mi
šinys
turi
gerai
užpildyti
klojiniu
s
ir
tarpus
tarp
armatūros
strypų,s
udaryti
reikaling
o
storio
apsauginį
sl.,turi
gerai
tankėti.
K-jos
prieš
bet.reiki
a
patikrint
i ir
atlikti
kitus pa-
ruoš.darb
us.Taip
pat
tikrinami
sudėtos
į
klojinius
armatūros
elem.:su
mont.arma
tūros
suvirntų
san-
dūrų
mazgų ir
siūlių
kokybę,įd
ėtinių
det.išdės
ti-
mo
tikslumas
ir
įtvirtini
mo
patikimum
as.Kad
bet.
geriau
sukibtų
su
armatūra
nuo jos
nuvalomas
purvas,rū
dys,prili
pęs
skied.
K-jos
bet.pagal
tech.kor
telėse
ar darbų
vykdymo
projekte
nustatytą
technolo
giją,atsi
svelgiant
į sta
tomų
objektų
konstrukc
inius
ypatumus
ir k-jų
po
būdį.
48.Betono
jamų k-
jų
priežiūrą
ir
kloj.nuėm
im.
Prižiūrin
t
suklotą
į
klojinius
bet.reik
ia:1.pala
iky-
ti
temp.ir
drėgmės
režimą
reikaling
ą
bet.miš.k
iet.
2.žiūreti
kad
neatsiras
tų
bet.tempe
ratūrinių
slugi-
mo
deformaci
jų ir
plyšių.3.
saugoti
kietėjant
i bet.
nuo
smūgių,su
krėtimų
ir
kitokių
neigiamų
poveik.
Sviežiai
sukloto
bet.drėgm
ė
palaik.pe
riodiškai
jį
laistant,
saugant
nuo
saulės,o
žiemą
nuo
šalčio
ap
sauginiai
s
dangalais
.
Klojinių
nuėmimo
terminas
priklauso
nuo
bet.
kiet.grei
čio,kiekv
ieno
klojinio
elem.ir
gb.k-los
paskirsti
es.Reikia
siekti
kiek
galima
didesnio
klo
jinių
apivartum
o.Pirmiau
siai
nuimami
šoniniai
kloj.elem
.,kai
bet.pasid
aro min
stiprumo,
kad nui-
mant
kloj.nesu
gadinti
k-jų.
Nuo gb.k-
jų kloj.
turi
būti
nuimami
atsargiai
,pir-
miausiai
išlaisvin
ant
pleištus
ar
sraigtus.
Mažų
skydų
kloj.nuim
ami
laužtuvėl
iais,stam
bių-
kranais
Klojiniai
pakartot
inam
panaudoji
mui
sutvarkom
i.
Nuėmus
kloj.kol
bet.dar
sviežias
ištaisomi
atsira-
dę jo
paviršiuj
e
defektai.
49.SPECIALŪS BETONAVIMO BUDAI
tai yra: atskirinis betonavimas, betonavimas po vandeniu ir torkretavimas.
Ats bet:naud įrengiant požemin statinių monolitinį apdarą, rezervuarų ir
nuleidžiam šulinių sienas, ypat sunkius betonus su mmetal užpildais,taip pat
betonuojant po vandeniu. Cem-smėlio skiedinys įšvirkščiamas į klojiniuose
sudėto stambaus užpildo tuštumas. Skir 2 būdai: gravitacinis ir injekcinis.
Grav –į užpildą prasiskverbia, veikiamas savo masės, inj –įšvirkščiamas su
slėgiu(efektyvesnis, taik plonasien ko-joms). Masyvios ko-jos prieš bet
padalijamos į blokus, apribotus metal tinklų pertvarom. Plonasien ko-jose
skiedinys įšvirkščiam iš apačios į viršų. Vieno klodo betonav trukmė ne did
už cem stingimo trūkmę. Neleidž daryt ilgesnių 20min pertraukų, nes užsikiš
kiaurymės. Kartais taikomas vibroinjekcinis būdas. Esmė: įšvirkščiant į
tarpgrūdinę erdvę skiedinį, gil vibratorius vienu metu vibruojamas stambus
užpildas,skiedinys ir bet mišinys.
Bet vandeny: metodai: vertikaliai judančio vamzdžio; kilančio skiedinio;
bet mišinio įplukimo; bet sudėjimo maišuose. Vert jud v metodas: taik iki
50m; bet teka vamzdžiais, nuleistas iki pagrindo, pasklinda formoj, vamzdž
po trup keliami. Plukimo met: gilis iki 1,5m ir bet išsikišus ko-jas. Bet
miš dėjimo maišuose met: betonas supilamas į reto, bet tvirto audinio
maišus, pripildant 2/3 jų tūrio. Maišai užrišami, gramzdinami į bet ko-jų
dugną.
Torkret: bet metodas, kai ant ko-jos paviršiaus suslėgt oru purškiamas 1 ar
keli (skiedinio ar smulkiagrūdžio betono) sluoksniai. Tork-to sudėtis: cem
ir smėlis(8mm žvyro), ne žem 400 portlandcemenčio. Torkr užmetamas ant
pavirš agrigatais.
50. BETONAVIMAS NEIGIAMOJE TEMPERATŪROJE YPATUMAI
šių reikal reik laikytis kai vid paros tem-ra žem +5, o min paros tem-ra
žem 0. žem tem-rai, betono kietėjimas lėtėja, neigiamoje tem-roje bet
nekietėja. Be to vanduo, virsdamas ledu 9% didina savo tūrį – ko-jos
pažeidžiamos. Užšąlant bet, pasiekusiam kritinį stiprumą, šie procesai
nedaro neig poveikio. Kr stiprumo dydis priklauso nuo markės, rūšies ir ko-
jos eksploat sąlygų. Bet kurio atv kr st turi b ne maž 5,0MPa, o ypatingai
atsakingoms ko-joms – ne maž 70%proj stiprumo.
Bet žiemą, reik sudaryti tem-ros ir drėgmės sąlygas, kad bet greičiau
kietėtų ir t.t. yra 3 metodų grupės:1.kai betonuojant nešildomas betono
mišinys; tai termoso, prieššaltinių cheminių priedų vartojomo metodai.2.kai
suklotas į ko-ją bet dirbtinai šildomas el energija, garu ir šiltu
oru.3.mišrus, kai derinami pirm du betonavimo metodai. Metod parenkamas,
atsižv į ko-jos rūšį, masyvumą, bet rūšį, sudėtį ir kt.
Iškraunamo iš betonmaiš mišinio tem-ra turi b tok, kad atgabenus ir padavus
į ko-ją, būtų ne žem už skaičiuojamą, būtiną nustatytam betono kietinimo
režimui. Kad betono mišiniai geriau išsimaišytų, mašymo trukmė prailginama
25-50%.bet mišinį į kl vietą reik atvežti kiek gal greičiau ir mažiausiai
jį pakraunant ir iškraunant(ne ilgiau už cemento stingimo pradžią).
Pervežamusmišimius gal šildyt įvairiai: savivarčio kėbulas šildomas iš
variklio į vamzdžius paduodamomis šiltomis dujomis, betono miš vežamas
apšiltintais bunkeriais, konteineriais ir pan.
51. DIRBTINIAI BETONO ŠILDIMO BŪDAI.
Esmė –temper palaikoma maksimaliai leidžiama, kol pasiekiamas kritinis ar
nusistatytas stiprumas. Vien efektyv –šildymas elektra (beton greičiau
kietėja). Tai šildymas elektrodais, el šild prietaisais ir
elektromagnetiniam lauke. Elektrodais: mišinyje tekėdama el srovė virsta
šil energija.pastviai tem-rai ppalaikyt reik leist pastovaus stiprumo srovę.
Skiriami paviršiniai (plokšteliniai, juostiniai, panardinamieji ir
tvirtinamieji) ir vidiniai elektrodai (strypiniai, styginiai). Išor geriau,
nes susidaro geras šiluminis laukas, be to, jie daugkartiniai. Geriau el-
dus išdėstyt prieš betonuojant. Plokštel el-dai – iš stogo skardos, tvirt
prie klojinių vid paviršiaus; jais šild kolonos, sienos, sijos ir pan.
Juostin el-dai – iš 20-50mm skardos juostelių, tvirt prie kloj vid pav iš1
ar 2 pusių; naud sienoms, grindims, plokštes ar kt ne storesn 20cm ko-jas.
Panardinam el-dai – iš 6-12mm skersmens armatūrinio plieną; įspaudžiami 3-
4cm į sukloto bet paviršių. Elektrodiniai skydeliai naud plokštėms, grindų
paruočiamajam sluoksniuiir kt horiz ko-joms. Kai ko-ja sudėtinga, naud
strypiniai ir styginiai el-dai.
Šildymas išor šil šaltiniais (spinduliavimo krosnys, šildytuvai) ir
infraraudonais spinduliais taikomas: gausiai armuotoms ko-joms, uždarų
tūrių statiniams(tuneliams, bunkeriams, kolonoms), ko-jų sanduroms,
plonasienėms ko-joms (kai šil el-dais netinka). Infraraud spinduliai
įsigeria į atspinduliuojamą kūno paviršių ir virsta jame šil energija. Jais
gal šild bet, padengtą metal ar g/b klojiniais. Infr sp met taikomas, kai
reik: įšalusius pagrindus ir bet paviršius atšyldyt; klojamą betono mišinį
šildyti, ko-jų betono kietėjimą pagreitint tiek klojiniuose, tiek juos
nuėmus.
Kontaktiniam šildymui elektra vart džaulio šiluma, išsiskirianti, tekant
laidininku el srovei. Čia naud šildantieji klojiniai (metal plokštė, kurio
užpakal dalyje yra šildantieji elementai, apvynioti ant dielektrinio
pagrindo; metaliniai tinklai; šildantieji kabeliai) ir lankstūs elementai
(susid iš laikančiojo pagrindo, kurio viduj yyra metal tinklas).
Indukcinio šildymo esmė: aplink šildomą ko-ją apvyniojami izoliuoti var ar
alium laidai, kuriais leidž kintamoji el srovė. Arm-ra ir metal klojiniai
yra indukcin ritės šerdis, kuria tekėdama indukc srovė įkaitina armatūrą
bei klojinius ir šildo betoną. Šiuo būdu šild g/b ko-jos esant bet kok oro
tem-rai.
Bet kietinamas 3pakopom: palaipsnis tem-ros didinimas nuo tpr iki
tsk(skaičiuoj); izoterminis šildymas, palaikant pastovią skiedinys tem-rą
tsk=const; bet atvėsimas nuo nuo tsk iki 0 laip.
Garu šildyt galima dvigubuose bei kapiliarin klojoniuose, ar leidžiant garą
betone įdėtais vamzdžiais.
Oru ko-jos apšild (kai sunku pritaikyti kt metodus) šiltainiuose – iš
vandeniui atsparios faneros, brezento ar polimerinės plėvelės pagamintas
laikinas dangtis. Jame past tem-ra palaikoma kaloriferiais.
52.DARBŲ KOKYBĖS KONTROLĖ
Vykdant bet ir g/b darbus, turi b nuolat laboratorinė bet kok kontrolė.
Vykdytojas ar meistras įrašo į bet darbų žurnalą: atliktos betono darbų
apimtys, bet klojimo datos, kiekvienos dalies bet darbų pradžia ir pabaiga,
bet mišinio proj ir fakt markės, bet mišinio ir armat-os pasų duomenys, oro
temperbet mišinio klojimo ir kietėjimo metu, kontrolinių bet pvz-ių gamybos
datos ir bandymo rezult, klojinių nuėmimo data. Žiema žur-le fiksuojama:bet
mišinio tem-ra, išpylus jį iš betonmaišės, klojant į kloj ir tam tikr
periodais kietėjančio bet tem-ra. 2kart per pamainą tikr bet mišinio medž
dozavimas gamykloj ir mišinio slankumas ruoš ir kloj vietose.
Bet stiprumas tikrinamas kontrolinių bandinių gniuždymu (spec ko-jos tikr
vandens ir
šalčio atsparumui, kai su įtempta armatūra –papild injektuoj
skiedinio ir bet kokybė, stiprumas). Bandiniai –20x20x20cm laikomi ko-jai
artimom sąlygom. Jei bandinių vid stipr ne mažesnis 85% projektinio, reišk
tinka.
Past metu taikomi neardantieji bandymų metodai, naud mechaninius ir
fizinius(pagrįst impulsiniais, radiometriniais ir labai aukšto dažnio
energijos sugerimo principais) prietaisus. Impulsiniais ultragarsiniais
bandimais nustat ultragarso bangų greitis betone ir pagal iš anksto sudar
taravimo lenteles- jo stiprumas (tikslumas ±8-10%). Radiometriniais met
nust bet mišinio sutankinimo laipsnis, gaminių storį, gruntų tankį,
drėgnumą, ko-jų kokybę ir t.t. metodo esmė: praeinantys pro medž gama
spinduliai sugeriami, išsklaidomi ir dėl to mažėja spindulivimo
intensyvumas- didėjant tankiui, didėja sugeriamumas. Lab aukšto dažnio
energijos sugerimo met pagrįstas en-jos, praeinančios pro medž, silpnėjomo
principu. Tiriamos šio met pritaikymo galimyb (gal kontrol bet ir birių
medž drėgnumą).
53.BETONAVIMO DARBŲ SAUGA
Skir klojinių įrengimo, armatūros montavimo ir betonavimo darbų taisyklės.
Klojiniai: gam ir įreng pagal darbų vykd projektą-turi b patvarūs.
Aukštesnį klodą gal statyt tik sutvirtinus apatinį. Montuot aukščiau 5m
gali tik darbininkai aukštybininkai su saugos diržais. Perdangų k reikia
aptverti. Įrengiant k iki 8m, naud klotiniai su 1,1m a turėklais ir 15cm
apsaug pakraščio lenta. Kai aukščiau 8m- ant spec laikančių pastolių 0,7m
aptvertus paklotus. Nekraut ant klotinių to, kas nenumatyta darbų vykd
projekte. Nuimant k, reikia laboratorijoj patikrint betono stipr-ą,
įsitikint, kad nėra defektų(apžiūrint ir stuk plaktuku). Sudėtingų g/b kon-
jų k nuimami darbų pproj-e nurodyta tvarka. Išardytų k elementus nuleist ant
žem, ištraukt vinis ir pan, surušiuot ir sudėt į rietuves.
Armatūra: paruošiama spec įrengtose aikštelėse. Montuojant reikia paisyt
elektrosaugos- suvirinimo transformatoriai turi b įžeminti, laidai
izoliuoti. Būtina naudotis pirštinėm, spec brezentiniais rūbais,
apsauginiais skydeliais ir kt. Kai aukštos kolonos, apie jas kas 2m
įrengiami paklotai su aptvarais.
Betonas: klojant mišinį aukščiau kaip 1,5m, įreng darbo paklotai su
aptvarais. Būtina tikrint vibratorių, laidų būseną,korpusų įžeminimą.
Betonmaišės valyti, remontuoti leidž tik atjungus el srovę. Naudojant bet
siurblius, operatorius turi turėt signal ryšį su klojančiais darbinink. Bet
siurblio vamzdynas valomas suslėgtu oru, neprileidžiant darb-kų arčiau 10m.
prieš darbą sistema išbandoma 1,5 karto didesniu slėgiu. Prieš krečiant bet
į klojinius, patikrinti taros, klojinių ir pastolių būklė. Bet šildant el
srove, teritorija aptverta, pakab įspėjamieji ženklai. El įrankius ir kt
prižiūri tik sspecialistai.
54.MŪRO DARBŲ REIKŠMĖ
mūrinys -st konst, kurioj natur ar dirbt akmenys sudelioti nustatyta tv ir
surišti skiediniu. Mūr ko-jos yra patvarios, pakank atspatūs drėgmei,
šalčiui, ir kt., did šilum laidumas
( nuo medžiagų). Jos yra sunkios, tenka įdėt daug rank darbo. Mūrijimas-
rank ststybos procesas. Mechaniz gal tik transporsporto, paruošiam ir
pagalb darbus.
55.MŪRINIO ELEMENTAI, TAISYKLĖS
plytų eilė klojama išilgai sienos išor paviršiuje vadinama išor vedamaja
eile, o vidinė- vid vedam eile. Tarp šių eilių- užpildas. Plytos klojamos
išilgai sienos vadin ilginiais, o skersai- trumpainiais. Plokštumų
sankirtos vad briaunos. Tarp plytų paliek tarpai, kurie pripildomi
skiediniu- siūlės: horizont ir vertikalios: išilginės ir skers.
I taisyklė: mūrinys turi buti murijamas statmenamis jegos veikimo
kryptimis.
II taisyklė: mūrinio plytų plokštumos (siūlės) turi būti dviejų rūšių
statmenos arba lygegrečios pl paklotui.
III taisyklė: kieiviena pl eilė turi perdengti vertikalias siules žemiau
esančios plytų eiles.
56.MEDŽIAGOS MŪRO DARBAMS
mūrijimui reikalingi akmenys ir skiedinys. Akm imami naturl ir dirbt
–plytos(molio,silikato, blokeliai)pl –250/120mm, 65 ir 88mm aukščio
blokeliai 140mm. Plytų markė atitinka jų stiprumą-75, 100, 125, 150, 200,
300, vid tankis 1700-1800 kg/m3.
Naud paprasti (cem, kalk, molio) skiediniai, sudetiniai skiediniai. Pagr
rodykliai: markė, patogumas kloti ir greitas kietėjimas. Plastiškumą didina
kalkės, spec plastifikatoriai. Skiediniai naud tokių markių:
4,10,25,50,75,100,150,200. parenkant markę atsižv į mūro stiprumą, ekspl
sąlygas ir patvarumą.
57.MŪRINIŲ RIŠIMO SISTEMOS, MŪRIJIMO NUOSEKLUMAS
Vientis mūro sienos mūrijamos pagal 2 plytų rišimo sistemas:
dvieilę(grandininę) ir daugaieilę. Stulpai ir siauri(1m) tarpangiai
mūrijami pagal trieilę rišimo sistemą. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimo
sist, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikalios
skers siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos ¾ plytos. Mūrijant pag daugiaeil
pl riš sist, ant trumpainių eilės dedamos 5 ilgainių eilės. Čia ¾ plytos
dedamos tik trumpainių eilėje, todėl vert išilginės siūlės perrišamos tik
kas 6 eile. Naudojant 88mm storio plytas, trumpainių eilė klojama ne rečiau
kaip 4 eilė. Mūrijant pag daugiaeil pl ris sist, darbo imlumas maž, nei pag
dvieil, nes užpildymui sunaudojama daugiau mūrinio tūrio. Be to, mažiau
rekia sutrumpintų pl. Nepriklausomai nuo pl rišimo sist, mūrijimo ko-jų
pirmoje ir paskut eilėj klojama trumpainių eilės. Jos klojamos taip pat
karnizuose, sijų, perdangos pl ir kitų ko-jų atremimo vieose.
58.MŪRIJIMO OPERACIJOS, ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS
mūrijant atl šios operacijos: ištiesiama ir perstatoma tiesiklė,
išdeliojamos ant sienos plytos, paskleidžiamas skiedinys, sudedamos ant
skiedinio plytos, užpildomos ir rievėjamos siūlės, patikrinama mūro kokybė.
Darbo įrankiai: kaušinis kastuvas, mentė, rieviklis, plaktukas-kirstukas,
eiliažymė. Kontrolin įrankiai: svambalas, ruletė, sulankstomas metras,
gulščiukas, teisiklis, kampainis, valas. Eiliaž tvirt mūrinio kampuose ir
sienų sandurose ne rečiau 12m.
59.VIENTISAS MŪRAS
Vientis mūro sienos mūrijamos pagal 2 plytų rišimo sistemas:
dvieilę(grandininę) ir daugaieilę. Stulpai ir siauri(1m) tarpangiai
mūrijami pagal trieilę rišimo sistemą. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimo
sist, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikalios
skers siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos ¾ plytos. Mūrijant pag daugiaeil
pl riš sist, ant trumpainių eilės dedamos 5 ilgainių eilės. Čia ¾ plytos
dedamos tik trumpainių eilėje, todėl vert išilginės siūlės perrišamos tik
kas 6 eile. Naudojant 88mm storio plytas, trumpainių eilė klojama ne rečiau
kaip 4 eilė. Mūrijant pag daugiaeil pl ris sist, darbo imlumas maž, nei pag
dvieil, nes užpildymui sunaudojama daugiau mūrinio tūrio. Be to, mažiau
rekia sutrumpintų pl. Nepriklausomai nuo pl rišimo sist, mūrijimo ko-jų
pirmoje ir paskut eilėj klojama trumpainių eilės. Jos klojamos taip pat
karnizuose, sijų, perdangos pl ir kkitų ko-jų atremimo vieose.
60.PALENGVINTO TIPO SIENŲ MŪRIJIMAS
Toks mūrinys susideda iš 2 greta mūrijamų 0,5plytos storio sienelų, tarp
kuriu dedamas šil izoliacijos sluoksnis(akmens vata,mineralinė, ekovata).
Darant palengvinto mūrinio sienas su min vatos plokštėmis, skiedinio markė
turi b ne žem 25. plytų sienelės tarp savęs surišamos plastikiniais
ryšiais. Jos išdėstomos ne did kaip 60cm atst. Pal mūrinio sienos gali būti
daromos mūrijant su skers pertvarėlėmis, t.y. įrengiant šulinėlius, kurie
užpildomi įv mezžiagom. Užpildant siūles biriomis medž, įrengiamos kas 0,5m
horiz armuotos diafragmos. Paleng plytų mūrui sunaudojama 40% mažiau plytų,
nei vientis pl mūr sienoms. Jos žymiai lengvesnės, tačiau darbo imlumas
didesnis.
61.PASTOLIŲ IR KLOTINIŲ ĮRENGIMAS
Išmūrijus pirmą klodą, sek klodams mūryti statomi spec įrenginiai:
klotiniai ar pastoliai. Pirmą klodą mūrija stovėdami ant žemės ar
perdangos. Antrą- nuo klotinių, trečiam jie paaukštinami. Pastatuose, kur
nėra tarpaukšt perdangų, statomi pastoliai. Klotiniai ir pastoliai turi b
tvirti, nesunkiai įrengiami, paaukštinami ir išardomi atitikti saugaus
darbo reikalavimus. Turi b juos gaminusios įmonės pasas. Mūrijimui naud
statramstiniai, inventoriniai-blokiniai ir šarniriniai-blokiniai klotiniai.
Bloko remas ir atramos daromi iš atraminių valcuotų profilių, o paklotas iš
40mm storio lentų skydų. Klotiniai užlenktom atramom stat kranu antram
klodui mūryti, aukštis apie 1m. trečiam klodui klotiniai pakeliami ir
atramos atlenkiamos, aukštis 2m. naudojami metal vamzdiniai pastoliai,
sudaryti iš statramsčių ir rygelių, sujungiamų kabliais ir antvamzdžiais.
Paklotas skydinis iš 50mm storio lentų. Nuo pastolių galima mūryt
iki 40m
aukščio sienas. Klojiniai ir pastoliai statomi taip, kad tarp pakloto ir
sienos liktų 5cm tarpas kokybei kontrol.
62.DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMAS
mūrininkų d vietos skirst į 3 zonas: darbo, medžiagų, transporto. Darbo z,
kurioje mūr-ai juda, klodami plytas(0,6-0,65m)juosta išilgai sienos.
Medžiagų z plotis 0,6-1,0m. joje išdėst plytų paketai 2-4val ir skiedinio
dėžės. Atstumai tarp plytų pak ir skiedinio dėžių 0,3-0,4m. jei sienoj yra
angų, plytų pak dedami prieš tarpuangį, o skiedinio dėžės prieš angas.
Darbo ir medž zonos turi b kraunami veikimo zonoje. 0,8m pločio transporto
zona, skirta ddarbinink vaikščiot ir medžiagoms transportuoti. Bendras darbo
vietos plotis 2-2,5m. mūrininkų darbo našumas priklauso nuo to, kokiam
aukštyje mūrininkas nuo stovėjimo vietos kloja plytas. Našumas didžiausias,
kai klojama 0,6-0,5m aukštyje. Išmūrijus sieną iki 1,2m toliau mūrijama
pastačius pastolius ar klotinius. Mūrinio aukštis, kuri mūr išmūrija iki
pastatant klojinius vad klodu. Mūrijant sienas iki 2,5 plytos storio klodo
aukštis 1,2m, siena storesnė – aukštis 0,9m.
63.GRANDŽIŲ IR BRIGADŲ SUDĖTIS
Mūr brigados būna kompleksinės, nes be mūrinimo jiems tenka atlikti ir
kitus darbus. Be mūrininkų brigadoj turi b takelažininkai, montuotojai,
dailidės, betonuotijai. MMūrininkų brig sudaromos iš 2-6 darb grandžių,
priklausomai nuo mūr sienų storio, angų sienoje sk, sienų sudėtindumo.
2darb grandis(IV-V-1, II-1) skiriama sudėting arch-ros , su daug angų
išorinėms, 1ar 1,5 plytos storio vid sienoms bei 0,5 plytos stpertvaroms
mūryti. Aukštesnės kat darb mūrija, o jjam padeda ir paduod medž kitas darb.
3darb grandis (IV-V-1, II-2) skir mažiau sudėt ar-ros, ir 2 plytų storio
sienoms mūryti. Vienas žem kat darb paduoda plytas ir kloja skiedinį krašt
eilėms mūryt. Aukš kat darb mūr krašt eiles. Antras žem kat darb mūrija
užpildą ir padeda pirm darb-ui.
4 darb grandis (III-V-2, II-2) mūrija ne plon 2pl storio sieną , kartu jas
apdailina plokštėm. Antros kat darb paduoda plytas ir kloja ant mūr
skiedinį. Aukštesnės kat darb mūrija išorinę krašt eilę.likę darb tokiu pat
būdu mūrija krašt eilę. Paskui žem kat darb mūrija užpildą ,o aukšt kat
darb rievėja siūles, tikrina kokybę.
5 darb grandis (III-V-2, II-3) mūr ne plonesn 2pl storio paprastos ar-ros
sienas, kur nedaug angų. Vienas aukšt ir vienas žem kat darb mūr išorin
eilę, netoliese antras dvejetas mmūr vid eilę, dar toliau vienas žem kat
darb mūr užpildą.
6 darb grandis (III-V-2, II-III-4) 3pl storio sienoms mūryti. Mūr brigados
gali dirbti sraut skaidomuoju ar sraut konvejeriniu metodu sr skaid metodu
skiriamas darbo ruožas( darbo baro dalis). Sr konv metodu darbo ruožai
grandims neskiriami.
64.MŪRIJIMAS ŽIEMA
1.užšaldymas: mūr technologija kaip vasarą. Naudoj cementiniai ar
sudėtiniai ne žemesn kaip 10 markės skiediniai. Jie turi b šilti, nes tenka
klot ant šaltų pl, ir suformuot normalaus storio siūles. Ruošiant
skiedinius vanduo šildomas iki80 laip, smėlis iki 60. prieš mūr, nuo plytų
nuval sniegą ir ledą. Neleidžiama naud šaltą skiedinį. Skiedinys vežamas
apšiltintu transp, jei reik vietoje pašildomas. Užšaldyto skiedinio
galutinis stiprumas būna mažesnis. Kai –4 – -20laip – markė per viena
didesnė, kai –20 – dviem pakopom didesnė. Kad ko-jos būtų stipresnės,
kampus, sienų sanduras, stulpus ir tarpuangius reik armuoti tinkleliais.
Išmūrytas mūrinys atšilimo metu turi b kruopščiai stebimas ir imamasi
priemonių ko-jų stiprumui ir stabilumui palaikyti. Draudžiama mūryti:
ekscentriškai gniuždomas ko-jas ir kt.
2.mūrijimas skiedinys su cheminiais priedais. Pridėjus į skiedinį cheminių
pr( natrio nitrato, potašo, natrio chlorido, kalcio chlorido), pažeminama
jo užšalimo temper, ir sudaromos sąlygos kietėti minusinėj tem-roj.
Skiediniams ruošti imamas ne žem 300 markės cementas. Piedai ištirpinami
karštam vandeny, ir įmaišomi į skiedinį jį ruošiant. Vežamo ir klojamo
skiedinio temper turi b iki +15 laip., pųytos ir blokeliai ne snieguoti ir
neapledėję. Skiedinys su potašu greičiau stingsta, todėl į juos patariama
dėti stingimą lėtinančių priedų.
3.mūrijimas šildant mūrinį ir mūr šiltnamiuose. Keletas šildymo būdų:
kaloriferiais, infraraud spinduliais ir elektra. Kaloriferiais oras
šildomas šildomas iki +30- +35laip dvi –keturias paras, vėliau patalpos
šildomos centr šildymu. Jei užšald būdu mūrytų ko-jų stiprumas
nepakankamas, jas galima šildyti elektra. Į kas 3 eilės siūles dedami
elektrodai – kas25-40cm. El srovė įkaitina siūles iki 30-35 laip. Šildyti
reik tol, kol skiedinys įgyja 20% projekt stiprumo. Šiltnamyje
kaloriferiais palaikoma ne žem +5laip temp 5-7paras. Plytas šildyt ne
trumpiau kaip parą, skiedinys ne žem kaip 10 markės ir ne žem kaip +5laip
temp.
65.MŪRO DARBŲ KOKYBĖ
Mūro darbų kok turi atitikt SNirT
reikalav. Ją kontrol reikia mūrij metu, lyginant faktines nuokrypas su
leistinomis. Tikrinamas mūrinio storio , aukšto atžymų, angų pločių, kon-jų
ašių nuokrypos nuo proj matmenų. Nustatytos nuokrypos mūrijimo eigoje turi
b ištaisytos. Reikia laiku patikrint ir priimti dengiamuosius darbus. Jiems
surašom dengiamųjų darbų aktai, kuriuos pasirašo meistras, užsakovas,
autorius. Meistras privalo kasdien pildyti darbų vykd žurnalą, medžiagų ir
pusfabrikačių kokybės pasus. Mūrinių plokštumų ir kampų vertikalumas
tikrinamas svambalu arba gulščiuku su teisikle. Kerčių statumas mediniu
kampainiu, eilių horiz-as gulščiuku ar tiesykle. Tikrint reikia 2 kartus
viename mūro klode. Mūrinio siūlių storis tikrinamas išmūrijus 5-6 eiles.
Išmatuojamas mūrinio aukštis ir apskaičiuojamas vid siūlės storis. Horizont
siūlės turi b ne storesnės 15mm ir nepl 10mm. Vertik siūlės storis turi b 8-
12mm(vid 10mm). Užbaigus mūryti eilinio aukšto sienas, nivelyru reik
patikrint tikrąjį aukštį.
66.MŪRO DARBŲ SAUGA
mūro darbuose daugiausia pavojų yra perkialiant medž, ekspl pastolius,
dirbant pavojingoje zonoje arba nesilaikant taisyklių. Medžiagas į mūr
vietą reik kilnoti standart įranga. Pastoliai turi b tvirti ir stabilūs.
Tvirtint prie sienoje įmūrytų inkarų. Pastolių negalima perkraut
medžiagomis, nei numatyta. Pastolių darbinis paklotas turi b aptvertas 1,1m
aukš turėklais su 15cm kraštine lenta. Darbo paklotai turi b švarūs, žiema
pabarst smėliu. Mūrijant sienas, nuo vid klotinių viso pastato perimetru
viršum pakloto reik įrengt 1,5m pločio vientisus apsaug stogelius ant
gembių. Pirmas stogelis daromas 6-7m virš žemės ir laikomas iki mūrijimo
pab. 2 daromas 6-7m virš pirmo, gali būt keliamas aukšyn kas 6-7m.
stogeliai turi atlaikyt tolygiai paskirstytą sniego apkrovą ir 1600N
koncentruotą jėgą ties ties tarpuangio viduriu. Stogelių kronšteinai
užkabinami už įmūrytų į sieną metal kablių. Virš įėjimo į laiptines
įrengiamos 2x2m stogines. Prieš pradedant mūryt sekantį aukštą turi b
sumontuoti g/b elementai. Visas angas, esančias ties pakloto lygiu ir iki
0,6m virš jo reikia aptverti.
67.Montav
imo
įranga.
Montuojam
osios k-
jos ant
kr.kabli
o
kabinamos
įvair.str
opais,gri
ebtuvais,
traversai
s.
K-jos
kabinti
naud:ūniv
ersalūs,ž
iediniai,
pusiau-
automatin
ai
stropai.D
ažniausia
i
naud.univ
er.stro-
pai su
2,4,6
šakomis.
Dažnai
naud.ir
pusiau
automat.a
r
frikcinia
i grieb-
tuvai.Juo
s
naud.mont
.kol.
Įvairios
traver.na
ud.ilgoms
k-
joms,keva
kalms ir
kol.kelti
.Jos
būna
papr. ir
su
balansyri
niais
skird.
68.K-
cijų
statymo
metodai.
K-jų
mont.meto
dai
parenkami
,atsižvel
giant į:
1.Element
ų
statymoį
projektin
ę padėtį
būdą.
2.M-jamų
elementų
dydį.3.K-
jų
statymo
nuosek-
lumą.
K-jų
mont.meto
dai:1.Lai
svasis
mont.2.Mo
ntavi-
mas,prive
rstinai
fiksuojan
t
elementus
atramose
.
statant
k-jas
laisvuoju
metodu,m
ontuojamų
ele-
mentų
padėtį
nustato
montuotoj
ai.Priver
stinai
fik
suojant
elementus
atramose
,naudojam
os sp.k-
nės
arba
technolog
inės
priemonės
.Abu
metodai
turi
ir
trukūmų.L
aisvai
montuojan
t k-jas
susidaro
di-
delės
nuokrypos
.Naudojan
t
priversti
nio
elementų
fiksavimo
atramose
metodą,š
ių
trūkumų
pavyk-
sta
išvengti,
tačiau
reikia
daug
įvairių
įreng.ku-
riems
sunaudoja
ma daig
metalo.
Montuojan
t sus
tambintus
iš
kelių
elementų
k-jų
blokus,kr
.paren
kamas
pagal
bloko
masę.
Atsivelg
iant į k-
jų
statymo
būdą ir
nuoseklum
ą,
galimi
trys
montavimo
metodai:
nuoseklus
,kom-
pleksinis
ir
mišrus.
Mont.nuo
sekliu
metodu,vi
si vieno
tipo
surenka-
mieji
elementai
statomi
nuoseklia
i visame
darbo
bare.
Mont.komp
leksiniu
metodu,kr
ano
darbo
vietoje
pastatoma
s visas
k-jų
elementų
komplek-
tas.
Mont.mišr
iuoju
metodu,da
lis
elementų
sta-
tomi
nuoseklia
i,kiti-
kompleksi
škai.
69.K-jų
laikinas
tvirtinim
as.
Montuoja
mus
elem.past
atome,pat
ikriname
jų pa-
dėtį,pers
tumiami
į
reikaling
ą
padėtį,na
udojant
montažini
us
laužtuvus
,pleištus
,inkarus,
spyrius,
įvairių
k-jų
konduktor
ius ir
pan.
Pleištai
naudojam
i
lengvoms
kolonoms
laikinai
įtvirtint
i
pamate.
Jie gali
būti
gelžbeton
iniai,me-
taliniai
arba
mediniai.
Patogiau
siai
naud.gelž
bet.
pleištus,
nes jų
nereikia
išimti,už
monolitin
us pa-
mato ir
kolonos
sandūras.
Geriausi
ai
kolonas
laikinai
įtvirtint
i
sp.konduk
to
riais.
Įrengimai
,kuriais
surenkami
eji
elementai
nukreipia
mi į
pastatymo
vietą,va
d.kondukt
oriais.
Konduk.g
ali būti
plokštumi
niam
arba
erdviniam
tvirt.
Jie būna
pavieniai
,grupinia
i,standūs
,pusiau
standūs.
Jie gali
būti
skirti
tik
elem.nukr
eipti į
pastatymo
vietą
arba
nukreipti
,pritvirt
inti ir
sure-
guliuoti
projektin
ę
padėtį.
Stambiems
surenk.e
lem.laiki
nai
tvirtinti
naud.
Ir
lynų
atotampos
.
70.Kranų
parinkima
s.
Montavimo kr.parenkami tokia tvarka:
1.pastato darbo brežiniuose surandami atitinkami krano
parametrai.2.remiantis kr.techniniais duomenimis arba kėlimo galios
graf.parenkami keli įvairių tipų kr.tinkami duotosioms k-joms montuoti,ir
nustatomas jų sk.3.remiantis tech. Ir ekonominiais sk.galutinai parenkamas
raciona- liausiasmont.kr.ir darbų mech.variantas.
Reikalinga didž.kr.kėlimo galia nustat.atsižvel- giant į sunkiausio
elem.svorį,į kr.strėles siekį, reikalingą tam elem.mont.
Kr.kėlimo galia Q,esant reikalingam strėlės siekiui,turi būti Q≥P+P1,čia P-
sunkiausio mont. elem.svoris,P1-stropų svoris.
Reikalingas kr.strėlės siekis priklauso nuo pastat.
Aukščio,mont.elem.vietos pastate ir nuo būtino maž.kr.atstumo iki past.
Reikalingas kr.kablio pakėlimo
aukštis priklauso nuo past.aukščio,keliamojo
elem.aukš.stropavim.
aukš.ir laisvo tarpo tarp elem.ir atramos.
Kr.kablio pakėlimo aukš.Hk apskaič.pagal šią f:
Hk= Ha+a+ he+ hstr.,čia: Ha-atramų,į kurias remiasi mont.elem.aukš.nuo
kr.stovėjimo plokš. a-laisvas tarpas virš atramos, he-mont.elem.aukš. hstr.-
stropavimo aukš.
Nustačius didž.reikalingą kr.kėlimo galią,kr.strėl. siekį ir kablio
pakėlimo aukš,parenkami keli tinkami kr.atsižvelgiant į
stat.kr.tech.rodiklius arba kėlimo galios graf. Kr.sk.nustat.atsižvelgian į
darbų apimtį ir stat.tempus.
71.Surenkamų k-jų jungimas ir sandūrų įreng
Surenkamieji elem.turi būti sujungiami taip,kad jų sandūros būtų
stiprios.hermetiškos,atsparios t0 bei korozijai.Įražos per jas turi
pasiskirs.į visus konstrukcinius elem.
Surenkamieji elem.jung.glaudžiai,iš dalies arba per sujingimo ertmę.
Jungiant elem.glaudžiai,jie apspaudžiami,suvirinami aarba klijuojami. Medin.
ir met.elem.apspaudžiami varž.o beton.ir gelžb. įtempiant armatūrą.
Polimeriniais klijais klijuoj. Met.gelžb.ir plasmasiniai elem. Met.ir
plasmas. Elem.dažnai suvirinami.
Dažniausiai sandūros monolitin.įvairiais skied. Polimeriniais miš.arba bet.
Įvairių įdėtinių det.bei sandūrų pavirš.daengiami atmosferos poveikiams
atsparioms medž.
Darant surenk.elem.sujungimus,met.skied.ir polimerai miš.apdorojami
įvairiomis tech.priem.
Projektuojant elem.sandūrą,būtina įvertinti oro t0 keičiantis
atsirandančias deformacijas.
Kad nesusidarytų žalingų t0 past.sienų,tiltų k-jų, kelių dangos ir
kt.defor.statinyje daromas tempe- ratūrinės siūlės.
72.Pamatų montavimas.
Pamatus galima prad.mont.tada,kai atlikti šie darbai:1.nuteistos iki
past.požeminės komunikac. 2.nutiesti keliai ir privaž.3.suvežtos visos
surenk.pam.det.4.užbaigti žemės darbai.5. nužim. pam.ašys.
Pamatų mont.pagr.darbo operacijos:pagrindo paruošimas,pamtžatų blokų dėjimo
vietų žymėjimas ant pagdrindo,past.sekc.ar darbo bare,ašių žym.ant
bloko,bl.stropavimas ir statym. Į projektinę padėtį,pastatyto
pam.bl.padėties tikrinimas,reguliavimas projektinėje padėtyje ir stropų
atkabinimas,montavimo kilpų užlankstym. Ar nupjaustymas ir tarpų tarp
bl.užbetonavimas.
Bl.užkabina stropuotojas,o pam.duobėje k-jas priima du montuotojai.
Muontuoti pradedama
nuo past.kampo,tiksliai pastatant kampinius,o po to kas 20m-gairinius bl.
Horizon.bl.siūles būtina daryti atidžiai,nes nuo priklausopam.stiprumas ir
past.sienų projektinė padėtis.
Mont.pam.kr.gali stovėti šalia pam.duobės arba joje. Mont.galima
nuosekliuoju arba kompleksi- niu metodu. Mont.nuosek.met.visame darbo bare
pirmiausia mont.pam.padiniai bl.o po to aukštes- niosiosbl.eilės.Dirbant
komp.met.kr.kiekvienoje darbo viet.montuoja bl.keliomis eil.iki pam.
projektinės altitudės.
73.Vienaaukščių ir daugiaaukščių past.kolon. moantavimas.
Vienaukš.pram.past.kolonos dažniausiai stat.į lizdinio tipo pam.Prieš
stat.kol.reikia paruošti pam.
Kol.ruošiant mont.pažymimos abiejose jos galuose ašys. Mont.kol.ne nuo
transporto priemonių,jos turi būti išdėstytos prie pam.
Stat.kol.montuotojai ant kr.kablio užkabina mont reikalingą įrangą,kuria
kol.leidus montuotijų grandininkui iš lėto keliama į pastatymo vietą.
Kėlimo metu vienas mont.kol.prilaiko atotampa,o antrasis kol.patikslinti
stato du teodo- litus statmenoje kol.eilių ašyse. Atrėmus kol.į
pam.dugną,du mont.pritvirtina numatytomis priemonėmis. Kol.laikinai
pritvirtinus,atpalai- duojamas kr.kablys ir nuimama kol.strop.įranga.
projektynėje padėtyje esančios kol.ir pam. sandūra užmonolitinama.
Kol.geriau įtvirtinti sp.konduktoriais.
Daugiaauk
š.past.ko
l.stat.pe
r vieną
ar du
aukštus.
Montuoti
kol.ruoš.
kaip ir
vien.past
at.Aptinė
s kol.
stat.į
pam.kaip
ir
vien.past
.kol.Kitų
aukštų
kol.
stat.ant
žemiau
esančių
kol.sutap
dinus jų
ašis.
Kol.gali
būti
stat.naud
ojant
grupinius
kondukto
–
rius
arba
rėminius-
šarnyrini
us
indikator
ius.
74.Sijų,s
antvarų
ir
plokščių
montavima
s.
Sijos
strop.tra
verso su
distancin
iu vald.
Jos
padet.
erdveje
reguliuoj
a du
mont.atot
ampomis.S
ijai pa-
siekus
projektin
į
aukš.stat
o ją į
projek.pa
dėtį.Pa-
dėta
sija
tvirtinam
a su
kol.
Posantvar
inės
sant.mont
.tik
pritvirti
nus
pokran.s.
Sp.traver
.stropuot
a
posant.sa
nt.pakeli
ama į
pro-
jektinę
pad.ir
nuleidžia
ma ir
tvirtinam
a ant
kol.
Sant.gali
ma
mont.tik
pritvirti
nus
posant.sa
nt.ar
kol.
Mont.taip
pat
kaip ir
posant.sa
nt.
Deng.pl.m
ont.tik
pritvirti
nus
sant.ar
perdangos
si-
Jas. Jas
prad.mont
.nuo
vieno
tarpatram
io
krašto
į kitą.
Tarpaukšt
inių
perdangų
pl.mont.t
ik
įtvirtinu
s tarp
aukštines
sijas.
Sienų
pl.mont.t
ik
pastačius
past
karkasa.
Jos mon
iš
apačios
į viršų
per visą
past.aukš
.Baigus
paruo
šiamuosiu
s darbus
dedama į
prjek.pad
etį ir
tvirti-
nama
prie
kol.
75.Mont
darbų
sauga.
Kad būtų
saugu
statybvie
tėje
turi
būti
pažym.po-
vojingos
darbo
zonos,apt
verti
praėjimai
,turi
būti
geras
naktinis
apšvietim
as.Viena
pagr.sąly
gų-ke-
limo
mech.eksl
otavimas:
mech.turi
būti
stabilūs
o
stropavim
o
priem.pat
ikimos.K-
ja turi
būti
kelia-
ma ir
nuleidžia
ma
vertikali
ai.Pertra
uku metu
ne-
galima
krovinio
pakabinto
ant
kr.kablio
.Elekt.su
–
virinimo
darb.turi
būti
saugūs.Di
rbat
aukštai
rei-
kia
praeiti
spec.med.
komisija,
turėti
ne
mažesni
vieneriu
metų
darbo
stažą.Jie
privalo
prisirišt
i
prie k-
jų
spec.dirž
ais.Priva
loma
dėvėti
ryškių
spalvųaps
auginius
šalmus.
76.Mont.l
eitinos
nuokrypos
.
Visi
atvežti
į
statybvie
tę
elem.turi
atitikti
valstyb.
standarto
reikalav
imus,proj
ekto
matmenis,
o nuo-
krypos
neturi
būti
did.už
normines.
77.Grindų
įrengimo
bendriej
i
reikalavi
mai.
Grin.skir
stomos:1.
pagal
naud.medž
.-
med.bet.,
ke-
ramikinės
.2.pagal
įrengimo
tech.-
monolitin
es,ru-
loninės,p
lytelių,p
lokščių.3
.pagal
konstruk.
-viena-
sluoksnės
,daugiasl
.,kombinu
otos.
Jos
įreng.bai
gus
visus
statybini
us,santec
hninius
ir
elektrote
ch.darbus
.Grindų
k-jos
turi
būti
netik pa-
togios
ekspluotu
oti,higie
niškos,es
tetiškos,
bet ir
turi
atitikti
stat.gamy
bos
reikal.ir
turi
būti
lengvai
įreng.
78.Pagrin
dų
ruošimo
principai
.
Gr.pagr.g
ali buti
med.,bet.
,skaldos,
asfalto
ir pan.
Jos
galima
daryti
ant
grunto
ant
perdangos
.
Darant
pagrindą
ant
grunto
jis turi
būti
sutankin.
Darant
betono
pagrindą
gruntas
sustiprin
amas
skaldos
ar žvyro
sl.
Įrengiant
gr.ant
perdangos
nuvalomo
s
šiukšlės
ir
betono
ir
skied.lik
učiai.Pot
o
klojamos
bet.,asfa
lt.
ar
kt.sluoks
niai.
79.Mozaik
inių
gr.įrengi
mas.
Jos
daromos
iš
dviejų
sl.Apatin
is iš
cement.sk
ied.
viršutini
s iš
cem.skied
.su
marmuro,g
ranito
ar kt.
grudelių
miš.
Jos
prad.klot
i nuo
patalpos
kampo.Moz
aik.grind
.
ruoš.etap
ai:1.ruoš
.mozaik.s
kied.2.nu
valo
paviršių
3.kloja
apatinius
sl.4.sud
edame
skiriamas
ias juos-
teles.5.k
loja,lygi
na,tankin
a ir
glaisto
virš.sl.6
.poli
ruoja
paviršių.
80.Plytel
ių
gr.įrengi
mas.
Prieš
klojant
plyt.gr.p
agrindas
nuvalomas
,o beton
paviršiai
sudrekin
ami
vandeniu.
Poto ant
sienų ir
kol.pažym
imas
gr.lygis
ir
padar.
plyt.žymi
niai.Pirm
iausia
kloj.plyt
.pagal
sienų pe-
rimetrą.P
oto
suded.ply
t.eilių
žyminiai.
Vietoj
jų
galima
dėti
žyminias
lentas
ar
ištempti
vielą.
Plyt.prad
.kloti
nuo
tolimiaus
io durų
atžvilgio
kampo.Ant
slied.pl
yt.reikia
sukloti
iki
skied.sti
n-
gimo
pradžios.
Padengtą
plyt.pavi
ršių
rekomen-
duotina
užberti
dregnomis
pjuvenom
is.Po 1-
2 pa-
rų
siūlės
tarp
plyt.užli
ejamos
cemento-
smėlio
skiediniu
.
81.Lentin
ių ir
parketini
ų
gr.įrangi
mas.
Lentinių
gr.elem.:
gulekšnia
i,lentos,
gridjuost
ės ir
kt.Gr.gal
ima
kloti
ant
plytų,bet
. ir
kt.stulpe
lių ar
ant
perdangos
.Klojant
ant
stulpelių
naud.gul
ekš.
Klojant
guliakš.p
irmiausia
sudedami
žyminiai
po
to
tarpiniai
gulekš.L
entos
prie
gul.prika
l.vinimis
.
Lentinės
gr.gali
būti
daromos
ir
med.įvair
aus
dydžio
skydo.Jie
būna
vien.dvi.
tri-
sluoksnia
i ir
suklijuot
i iš
lentų.
Parketo
gr.kloj.i
š
parketlen
čių,joms
pagrindas
įrengiama
s,kaip
ir
lentinėms
gr.Parke
to gr.iš
trin-
kelių
galima
dėstyti
ant
pagrindo
eglute,kv
ad.,tie-
siomis
eil.Jas
galima
klijuoti
mastikomi
s ar pri-
kalti
prie
med.gr.,p
agrindo.K
lojant
parketą
ant
bet.pagri
ndo
reikia
jų
paviršių
nuvalyti,
patikrint
i
lygumą.An
t
paruošto
pagrindo
išliejama
mastika
ir
klijuojam
as
parketlen
tės.
82.Šilumi
nės
izol.svar
ba ir
rūšys.
Pastatų
patalpose
ir jų
dalyse
reikia
palaikyti
tam
tikrą
temper.
režimą.L
svarbu
per
atitvarin
es
k-jas
prarasti
kuo
mažiau
šilumos.
Tuo
tikslu į
–
rengiama
šilumos
izoliacij
a.Šil.
izol.
susideda
iš
šių
pagr.
e
l
e
m
.
–
t
e
r
m
o
i
z
o
l
i
a
c
i
n
i
o
s
l
.
,
t
v
i
r
t
i
n
i
m
o
detal.,ap
saug.
dengiamo
sl.
Pagal
įrengimo
būdą
šil.
izol.
skirstoma
į
surenkamą
,beriamą,
liejamą,
tepamą.Su
renkama
įrengiama
iš
gamyklose
paga-
mintų
blokų,plo
kščių,
kevalų.Be
riama
izol.
šilti-
nami
horizonta
lūs ir
vertikal.
paviršia
i.Tam
tinka
keramzita
s,
perlitas.
Liejamoji
daroma
iš
lengvų
betonų.Iz
oliujant
įv.
skirtingų
formų k-
jas,tepam
a
spec.
mastika.
83. Antikoroziniai darbai. Mažinant žalingų veiksnių įtaką, pastato konstr.
daroma apsauga, įrengiant hidroizoliac. dangas . Pagal paskirtį yra
antikorozinės ir kt. Antikoroz. hidroizoliac. dangos saugo konstrukcijas
nuo cheminio vandens poveikio, atmosf. kritulių, įv. dujų mišinių poveikio.
Agresyvios aplinkos poveikį medžiagoms galima sumažinti, įrengiant
ventiliaciją bei įv. būdais nuleidžiant agresyvius vandenis. Antikor.
hidroiz. dangas galima įrengti paprastesnių konstrukcijų, taip sumažinant
dangų įrengimo darbus.
84. Šilum. izoliac. įrengimo ypatumai. Atitvarinių konstrukcijų šiluminės
izoliacijos paskirtis-palaikyti užduotus pastatų bei inžiner. statinių
temperatūrinius rėžimus. Šiluminės izoliac. dangos susideda iš tokių
element.:antikorozinio sluoksn., termoizoliacinio sluoksn., tvirtinimo
detalių , apsauginio dengiamojo sluoksn. , apklijavimo, apsiuvimo ir
nudažymo. Pagal įrengimo būdą šilumin. izoliac. skirstoma į:pilamąją,
surenkamąją, blokinę, apvelkamąją, liejamąją, tepamąją. Įrengimo būdai
priklauso nuo izoliac. tipo, rūšies, naudojamų medž. ir įrengimo vietos.
86. Bendros žinios apie apsaugines dangas ir stogus. Pagrindinė stogo
paskirtis-saugoti pastatą bei statinį nuo atmosferinių kritulių,
temperatūrinių poveikių, saulės radiacijos ir kt. Ji t.b. atspari ugniai,
ilgaamžiška ir ekonomiška, nepraleisti vandens. Pagrind. stogo elementai :
laikančiosios konstrukc.(santvaros, sijos, gegnės, ir kt. ), garo-šiluminė
izoliac., išlyginamasis sluoksnis, viršutinė hidroizoliac. danga, vad.
stogo danga. Stogo dangai gali b. naudojamos tokios medž.:ruloninės
(ruberoidas, tolis ir kt.), vienetinės ((banguoti asbestcemenčio lakštai bei
plokšt. , čerpės), metalinės(stogo skarda), medinės(gontai, skiedros).
Stogo dangos rūšis, kartu ir dangos medž., stogo konstrukcija, nuolydis ir
kt. parenkami, atsižvelgiant į klimat. sąlygas, architektūr. reikalavimus,
pastato kapitališkumą ir kt. stogo dangos kokybė priklauso nuo pagrindo,
ant kurio ji įrengta.
85. Šilum. izoliac. Įrengimo kokyb. kontrolė ir darbų sauga. Vykdant izol.
darbus, atliekama naudojamų medžiagų, izoliuojamų paviršių, klojamų
sluoksn., sandūrų, siūlių kokyb.analizė. Klijuojamosios hidroiz. paviršių
nelygumai tikrinami 2 m. ilgio tašeliu. Surenkamojoje izoliacijoje
tikrinamas suvirintų siūlių stiprum., elementų tvirtinimo kokybė.Dažomosios
izol. paviršius t.b. lygus., neišsisluoksniavęs. Tinkuojamosios ir
liejamosios izol. dangos t.b. be itrūkimų ir išsisluoksniavimų.
Antikorozinės dangos t.b. tankios ir nelaidžios. Priimant termoizoliacines
dangas, tikrinama ar jos prigludusios ir pritvirtintos prie izoliuojamojo
paviršiaus. Tikrinama, ar atlikti darbai atitinka techninių sąlygų bei
projekto reikalavimus.
D.apsauga. Ruošdami paviršius izoliavimui, darbininkai turi dėvėti
apsauginius akinius, respiratorius, akinius. Katilai bitumin. mastikoms
virti išdėstomi 50 m nuo medž. sandėlių. Jie t.b. techniškai tvarkingi, o
karštos mastikos t.b. paduodamos mechanizuotai arba hermetiniuose induose.
Polimerinės medž. saugomos uždaruose induose, o ruošiamos specialiose
patalpose. Dirbant su l. nuoding. medž., būtina dėvėti dujokaukę, rankų odą
ištepti specialiais tepalais. Dirbant su bitum. irpolimer.medž.-ec
drabužius:brezent. striukes, pirštines, batus,o didesniame aukštyje-apsaug.
diržus.
87. Ruloninių stogų dangų įrengimas. Susideda iš:1.klijuojamų mastika (a-
karšta, iš ruberoidų,b-šalta, iš polimerinių,bituminių medž.)
,2.prilydomieji (a-iš ruberoidų,b-iš polimerinių,bituminių medž.),3.
tvirtinamieji mechaniškai – iš poli merinių , bituminių medž.
Rulon. stogų dengimas susideda iš paruošiamųjų(mastikų bei grunto
gaminimas, rulon. medž. ruošimas) ir pagrind.(pagrindo valymas ir
gruntavimas, rulon. medž. klijavimas, apsaug. sluoksn. įrengimas )_darbų.
Tokios dangos yra ruberoidas, tolis, tolis-oda, hidroizolas, bitumin.-
polimer. medž. Ruloninių medž. stogų dangos dažnai naudojamos laikiniems
pastatams.
Paprastai dengiami vienasluoksn. tolio danga ant 1 sluoksn. neobliuotų
dangų pakloto. Tolio juosta sausai klojami lygiegreč.kraigui, pradedant nuo
apsčios, užklojant viršut. juostą ant apatinės 60 mmRuberoidas už tolį
stipresnis, atsparesnis atmosf. poveikiams. Ruloninė ruber. danga gali b.
klojama stogais su pastoge. Ji gali b. 2-4 sluoksn. Nuo didesnio kaip 30
laipsn. stogo nuolydž., veikiant saulės spind. bitumas gali išsilydyti ir
danga nuslinkti. Rul. rub. danga gali b. ant medinio ar gelžb. pakloto. Kai
stogo nuolyd. iki 22laipsn. rulonai vyniojami lygiagrečiai kraigui, kitaip-
išilgai. Rulon. medž. g.b. klijuojamos karštosiomis ir šaltosiomis
mastikomis.Sutapdintų stogų rulon. dangos yra sluoksniuot. Sluoksnių sk.
priklauso nuo stogo nuolydžio.
88. Stogų dengimas prilydomomis medž. Išlydomasis yra toks ruberoidas,
kuris jau gamykloje yra padengtas mastikos sluoksniu. Tokį rub. klijuojant
mastikos sluoksn. reikia išlydit. Jis kaitinamas liepsna arba užtepamas
skiedikliu. Toks rub. gali b. klijuojamas spec. agregatu. Juostos galas
kaitinamas rankiniu degikliu ir klijuojamas prie pagrindo. Pats rulonas
tvirtinamas agregate, kuriame esantys degikliai kaitina ruberoidą ir
šilumos srautas tolygiai pasiskirsto išlydydamas mastiką. Tirpstant jai,
juosta prie pagrindo prispaudžiama volu, o rulonas ir degikliai pamažu
stumiami klijavimo kryptimi. Stumiant per lėtai- mastika deginama, per
greit- neištirpinama. Mastika tirpinant skiedikliu ant
klijuojamos vietos
liejamas skiediklis. Juosta tepama skiedik. ir prispaudžiama prie pagrindo,
voluojama 100 kg. volu.
89. Plėvelinių stogo dangų įrengimas. Su plėveline danga stogai skirstomi:
1. tvirtinami mechaniškai,2. prikraunami balastu, 3. tarpusavy klijuojami
karštu oru, 4. tarpusavy klijuojami klijais.
90. Izoliuojamų pavirš. paruošimas. Izoliuojami paviršiai t.b. gerai
paruošti, nes nuo pavirš. kokyb. priklauso izoliacinių medž. sukibimas su
juo ir izoliacinės dangos vienalytiškumas. Paviršiai lyginami
mechanizuotais rankiniais įrankiais.. Paviršiai džiovinami natūral.
sąlygomis arba spec. prietaisais bei priemonėm. T.b. padarytos
konstrukcijų sandūros ir siūlės, atsižvelgiant į reikalavimus. Jei
izoliuojami paviršiai gruntuojami (klijuojamoji, dažomoji, tinkuojamoji
izoliac.), medž. gruntavimui pasirenkamos priklausomai nuo numatomų naudoti
pagrind. hidroizoliac. dangos medžiagų ir t.b. joms artimos. Gruntuojama,
siekiant padidinti izoliuoj. paviršiaus sukibimą su izoliacine medž.
91. Stogų dengimas banguot. lakšt. Pramonė gamina 3 tipų banguotus
lakštus:įprastinio, sustiprinto ir unifikuoto profilio. Įprast. prof.
lakštų danga įrengiama ant medinių grėbėstų.. Gretimi lakštai eilėje
klojami, užleidžiant juos per vieną bangą.Lakštus kloti galima 2 būdais:
perstumiant lakštą išilgai ir užleidžiant ant gretimų lakšto eilių per 1
bangą ir ne perstumiant, bet nupjaunant lakštų kampus. Prie grebėstų
lakštai tvirtinami nerūdijanč. spec. vinimis arba sraigteliais su minkšta
poveržle.
Sustipr. ir unif. profilio asbestcem. banguotais lakštais dengiami (25(
nuolydžio pramon. pastatų stogai. Klojama ant gelžbeton. arba metalin.
ilginių. Karnizinės eilės ir kraštiniai lakštai tvirtinami 2 kabliais, o
kiti-1-u kabliu.
92.Stogų dengimas čerpėmis. Čerpėmis dengiami mažaaukšč. pastatų stogai,
kai jų nuolydis (50(. Naudojamos 3-jų ttipų čerpės: falcinės eilinės, falc.
štampuotos ir plokščiosios eilinės.Čerpės klojamos ant medinių grebėstų.
Falc. eilinėmis ir falc. štampuotomis čerpėmis dengiama 1-u sluoksniu, o
plokšč. eilinėmis-2-iem sluoksniais paprastu arba žvynuotu būdu. Prie
grebėstų tvirtinamos viela arba kabėmis.. Plokšč. eilines čerpes galima
kloti ir nuo dešiniojo, ir nuo kairiojo stogo krašto, užleidžiant vieną ant
kitos.Prie grebėstų tvirtinamos kabėmis. Stogvagės dengiamos cinkuota
skarda arba spec. čerpėmis, kraigas-kraiginėmis. Nesandarumai tarp čerpių
iš pastogės pusės užtepami cement.-kalkių skiediniu.
93.Stogų ir jų elementų dengimas skarda. Statyb. normos ir taisyklės stogo
skardą leidžia naudoti tik aptaisant karnizinę nuosvyrą, stogo susikirtimų
vietas su vertikaliais paviršiais, įrengiant lietvamzdžius ir jų detales,
dengiant išsikišusias pastato dalis, remontuojant skardinius stogus, taip
pat naujiems objektams, turint spec. leidimą. Klojami ant. medinių
grebėstų ir lentų,Prieš pradedant dengti 2 arba 3 skardos lakštų galai
sujungiami į juostą horizontaliu vienlinkiu falcu. Juostos prie grebėstų
tvirtinamos skardos juostelėmis. Nuosvyrose skardos lakštai tvirtinami T
pavidalo metalin. laikikliais, prikalamais prie lentų pakloto. Pirmiausia,
skardos lakštų juostos tvirtinamos karnizinėje nuosvyroje.skardos lakštai
tarp savęs jungiami falcais.Jie pagal formą skirstomi į vertikalius ir
horizontalius, pagal patikimumą-į vienlinkus ir dvilinkus.
94. Atmosferinio vandens nuo stogo nuvedimo sistemos.Jų įreng.taisyklės.
Pagrindinis vandens pašalinimas nuo lėkšto stogo paviršiaus-vidinė vandens
nutekėjimo sistema. Įrengiama naudojant spec. vandens surinkimo įlajas,
kurios sujungtos su vamzdžių stovais, esančiais pastato viduje. Yra Tokia
nutekėjimo sistema leidžiama bet kokio aukšting. pastatams. Išorinė vand.
nutekėjimo sist. įrengiama ,kai pvz:negalima įrengti vidinės sist.
neorganizuotoji vand. nutek. sist, kai vanduo teka ant žemės per visą
nuosvyros ilgį.Tokia sist. negalima įrengt, kai pastatas ribojasi su
užstatymo raudonąja linija ir negalima nuleisti vand. į gatvės pusę ant
šaligatv.Tokia sist. leidžiama neaukštes. kaip 2 aukštų pastatams.
Organizuot. vand. nut. sist. taikoma iki 5 aukšt. Latakai yra:
pakabinamieji – jie paprasti, pigūs, bet juose vand. gali užšalt.,
karniziniai-įmūrijami į sieną spec. gelžb. elementai,jie gali užšalti.,
nuosvyriniai-įrengiami atlenkiant stogo skardą, dengiančią karnizinę
dalį.Latakas tvirtinamas kabliais prie grebėstų. Lietvamzdž. daromi iš
cinkuotos skardos.
95. Stogų įrengimo žiemai ypatumai.Darbų sauga. Ruloninių medžiagų dangą
reikia įrengti , esant lauko temp. ne žemesnei kaip –200C. Naudojant
karštas mastikas, priklijuojamas 1 rulon. dangos sluoksnis, atšilus orui-
kiti.Negalima klijuoti sningant, esant dideliam rūkui ir kt. sąlygoms,
kuriomis pagrindas l. drėgsta. Žiemą rulon. medž. galima klijuoti ant
šviežiai pakloto asfaltbetonio, iš anksto paruoštų išlyginamųjų cemen.-
smėlio sluoksnių ir ant surenkamojo pagrindo. Prieš klijuojant, reikia nuo
pagrindo nuvalyti sniegą, ledą, atšildyti iki teigiamos temperatūros ir
išdžiovinti.. D.Sauga Darbininkai, ruošiantys mastikas ir rulonines medž.,
privalo turėti spec. aprangą, apsauginius akinius ir respiratorius ..
. Dirbdami ant stogo, darbinink. privalo dėvėti darbo rūbus, avalynę ir
apsijuosti apsaug. diržus. Esant blogam orui ant stogo dirbti draudžiama.
96. Stogų dengimo kokyb. darbų priėmimo reikalav. Įrengiant stogų dangas iš
ruloninių ir mastikinių medž., tarpinis tikrinimas ir priėmimas atliekamas
atskiriems užbaigtiems elementams ir visai stogo dangai priimti.
Kontroliuojant pagrindo kokybę, tikrinama, ar atitinka projektą naudotos
medž., nuolydis, vandens surinkimo šulinėliai ir pan.. Vienetinių medž.
stogo danga turi glaudžiai priglusti prie grebėstų.. Vandens nelaidumas
tikrinamas po lietaus. Įrengiant rulonines dangas, atliekamas visų denginio
elementų tarpinis tikrinimas bei jų priėmimas. Stogo dangos priėmimas
įforminamas aktu, išduodant užsakovui garantinį pasą.
98. Dažymo darbų pagr. principai. Priklausomai nuo pastato paskirties ir
apdailai keliamų reikalav. dažymas skirstomas į 3 kategorijas:
1)Paprastasis dažymas-dažomos sandėlių, kai kurių pramoninių, laikinų ir
pagalb. pastatų patalpos.2)Pagerintas daž.-taikomas, dažant gyven.,
visuomen., pramonin. pastatų ir įrenginių patalpas.3) Aukštos kokyb. daž.-
dažomos unikalių (teatrų, klubų ir kt), pramonin. pastatų patalpos,kurios
t.b. labai švarios. Daž. darbai susideda iš šių pagrind. procesų:dažų
gaminimo, paviršių paruošimo ir dengimo dažais.
Dažų medž. skirstomos į pigmentus, rišikliu, užpildus ir pagalb.
medž.(skiediklius, užpildus). Dažai skirstomi į vandeninius , nevandenin.
emulsinius
Dažom. paviršius t.b. pakankamai išdžiūvęs.Ruošiant dažyti paviršius,
atliekamos šios operacijos: nulyginamas paviršius, praraižomi plyšiai,
išpjaunamos šakos ir smalingos vietos, po to paviršiai nuvalomi,
gruntuojami, glaistomi. Paruoštų paviršių dažymo technologija, mechanizmai
ir įrankiai parenkami, atsižvelgiant į tai, kokie paviršiai dažomi ir kokie
dažai naudojami. Dažymo darbams naud. pastoliai, paklotai, staliukai,
bokštai, lopšiai ir kt. priemonės.f
99. Tinko darbų pagr. principai. Plytų mūro, betoninių, metalinių, medinių
ar kitokių konstrukcijų paviršių dengimas vienu ar keliais skiedinio
sluoksniais vad. tinkavimu.Tinkai būna:Paprastu Specialus, Dekoratyviniu.
Prastas tinkas daromas iš dviejų skiedinio sluoksnių:paruošiamojo ir
išlyginamojo. Pagerintu tinku tinkuojamos gyven. ir visuomen. masinės
statybos pastatų patalpos. Labai geras tinkas naudojamas unikaliuose
pastatuose.
Kartais tikslinga naudoti sausus mišinius-cementiniai ir kalkiniai, kai
tinkuojama su pertraukomis. Tinkavimui naudojami rankiniai tinkav.
įrankiai, kontroliuojama rankiniu būdu-svambalu, gulščiuku, kampainiu ir
kt. Tinko darbams naudojami pastoliai, staliukai, lopščiai, bokštai ir kt.
Paviršiai t.b. atidžiai paruošti, nes nuo to priklauso tinko sluoksnio
sukibimas su jais. Tinkuoti galima ne žemesnėje kaip +5oC.Tinkuojama
rankiniu arba mechanizuotu būdu.
Tinko darbams atliekama kokyb. kontrolė , ją kontroliuoja meistras, darbų
vykdyt. Kiekvienas tinko sluoksnis turi būtų daromas tik po to,kai
sustingsta ankstesnysis. Tinke neturi būti plyšių, įdubimų ar iškilimų.
Turinys
1. Sp technoligijos ryšys su kitais dalykais
2. Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai ir proc.užsakovo , gen rangovo,
sub. rangovo sąmprata
3. Dokumentac. pildoma statybvietėje
4. Stat. darbininkai ir jų darbo organizavimas
5. Statybos verslą reglamentuojantys dokumentai
6. Techno- ekonominiai rodikliai
7. Stat. Technologijos proj. reikšmė, sudėtis
8. Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis
9. Darbo sąnaudų skaičiavimas
10. Srauto principai
11. Transporto reikšmė
12. Stat. krovinių klasifikavimas
13. Geležinkelio transportas
14. Automobilinis transport.
15.Nepertraukiamo transp. organizavimas
16.Pakrovimo – iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas
17. Pakrovimo-iškrov. darbų sauga
18. Iškasų ir tranšėjų šlaitų įrengimas
19. Gruntų kasimas buldozeriais
20. Grunto kasimas skreperiais
21. Grunto tankinimas
22. Kasimas ekskovat. tiesioginiu kaušu
23. Grunto kasimas atvirkš. kaušu ekskovat.
24. Grunto gręžimo būdai
25. Grunto sprogdinimo procesai
26. Žemės darbų vykdymas žiemą
27. Grunto apsaugos nuo įšalimo būdai
28. Sušalusių gruntų purenimas
29. Sušalusio grunto atšildymas
30. Darbo sauga vykdant
žemės darbus
31. Poliai
32. Poliakalės darbo vietos organizav.
33. Polių kalimas ir kokyb. kontrolė
34. Grunte betonuojamų darbų įrengimo technologijos
35. Monolitinio betono ir GB darbų svarba
36. Klojinių paskirtis, klasifikacija
37. Klojinių parinkimo ir apyvartumo sąmprata
38. Armatūros rūšys
39. Neįtemtų kostruk. armavimas
40. Armatūros rinkimo principai
41. Armatūros įtempimas, įtemp. konstr. armavimas
42. Betono mišinio gamyba
43. Betono mišinio transportav.
44. Betono mišinio padavimas į klojinius
45. Betono mišinio klojimas ir tankinimas
46. Darbo siūlių įrengimas
47. Duotos konstr. betonavimo ypatumai
48. Betonuojamų konstr. priežiūra ir klojinių nuėmimas
49. Spec. betonavimo būdai
50. Betonavimo neigiam. temp. būdai
51. DDirbtiniai betono šildymo būdai
52. Darbų kokyb. kontrolė
53. Betonavimo darbų sauga
54. Mūro darbų reikšmė, mūro rūšys
55. Mūrinio elementai, taisyklės
56. Medž. mūro darbams
57. Mūrinių rišimo sistemos mūrijimo nuoseklumas
58. Mūrijimo operac. įrankiai, priemonės
59. Vientisas mūras
60. Palengvinto tipo sienų mūrijimas
61. Pastolių ir klotinių įrengimas
62. Darbo vietų organizavimas
63. Grandžių ir brigadų sudėtis
64. Mūrijimas žiemą
65. Mūro darbų kokyb.
66. Mūro darbų sauga
67. Matavimų įranga(Stropavimas)
68. Konstrukc. statymo metodai
69. Konstrukc. laikinimas tvirtinimas
70. Kranų parinkimas
71. Surenkamų konstr. jungimas ir sandūrų irengimas
72. Pamatų montavimas
73. 1-aukščių ir daugiaaukšč. Pastatų kolonų montavimas
74. Sijų, ssantvarų ir plokščių montavimas
75. Montavimo darbų sauga
76. Montavimo leistinos nuokrypos
77. Grindų įrengimo bendrieji reikalavimai
78. Pagrindų ruošimo principai
79. Mozaikinių grindų įrengimas
80. Plytelinių grindų įrengimas
81. Lentinių ir parketinių grindų įrengimas
82. Šilum. izoliac. svarba ir rūšys
83. Antikoroziniai darbai
84. Šilum. izoliac. įrengimo ypatumai
85. Šilum. iizol. įrengimo kokyb. kontrolė, darbų sauga
86. Bendros žinios apie apsaug. dangas ir stogus
87. Rulon. stogų dangų įrengimas
88. Stogų dengimas prilyd. medž.
89. Plėvel. stogo dangų įrengimas
90. Izol. paviršių įrengimas
91. Stogų dengimas banguotais lakštais
92. Stogų dengimas čerpėmis
93. Stogų dengimas skarda
94. Atmosf. vandens nuvedimo nuo stogo sistemos, jų įrengimas
95. Stogų įrengimo žiemą ypatumai. D. Sauga įrengiant stogus
96. Stogų dengimo kokyb. ir darbų priėmimo reikalavimai
97. Stalių darbai
98. Dažymo darbų pagrind. principai
99. Tinko darbų pagrind. principai