Staybinės medžiagos

1) Nerūdinių statybinių medžiagų geologinė paieška. Nuo geologinės paieškos pradedama nerūdinių medžiagų gavyba. Paieškos metu surandami tinkamų žaliavų ištekliai, analizuojant literatūrą apie vietovės geologinę sandarą ir t.t. Paieškos metu apytiksliai nustatoma ar yra tinkamų žaliavų ir ar tikslinga imtis žaliavų žvalgybos darbų.Žvalgybos darbai-tikslus telkinio nustatymas, naud. sluoksnio gylis,storis, slūgsojimo sąlygos, apvandenėjimas. Apskaičiuojamos žaliavų atsargos telkinyje. Žvalgymo metu gręžiami gręžiniai,kasami šurpai, iš kurių imami uolienos bandiniai ir atliekami jų laboratoriniai tyrinėjimai.

2) Nerūdinių statybinių medžiagų žaliavų atsargų kategorijos: A-detaliai įžvalgytos ir ištirtos, ttiksliai nustatytos jų slūgsojimo sąlygos ir telkinio forma bei sandara.B – įžvalgytos ir ištirtos tiek, kad galima būtų spręsti apie telkinio geometrinę formą ir sandarą. Nėra detaliai nustatinėjamos. C1-įžvalgytos ir ištirtos tiek, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą apie slūgsojimo sąlygas, telkinio formą ir sandarą. C2–nustatytos tik apytiksliai, dažniausiai tik kiekis.

4) Telkinio nuodangos koef. Nuodanga-virš naud.iškasenų esantis sluoksnis,kurį prieš eksploatuojant reikia pašalinti.Naud koef: K=h/H. Jei K>0,5 tada telkinį eksploatuoti neapsimoka,nes storas nuodangos sluoksnis,o naud.iškasenų sluoksnis mažas.

5) Karjerų atidengimo darbai. Prieš ppradedant eksplotuoti telkinį, pašalinamas naudingasias iškasenas dengiantis tuščios uolienos sluoksnis – nuodanga. (iškertamas miškas, nugriaunami pastatai ir pan.). Nuodanga nukasama ekskavatoriumi ir transportuojama autotransportui ir jei yra galimybė-sandėliuojama šalia. Pašalinus nuodangą gaunamas karjeras. Galima kasti atviruoju būdu ir neatviruoju, kai iiškasenos slūgso giliai. Tada kasama šachtiniu būdu.

6) Sprogdinimo darbai karjeruose. Jeigu kasamos tvirtos monolitinės uolienos, jos išpurenamos sprogdinimo būdu. Sprogdinimo darbai vykdomi gręžiant uolienose šurfus (kiaurymes), į kuriuos dedami sprogmenys. Šurfai gali būti gręžiami vertikalūs, nuo¬žulnūs arba poriniai. Sprogmenų kie¬kis skaičiuojamas pagal uolienų spro¬gumą.Uolienos sprogumas-jis apibūdina reikalingų etaloninės sprogst.medžiagos kiekį 1-am m3 uolienos susmulkinimui išsprogdinti stačiakampę piltuvo formos duobę,kai sprogmenys sudėti 1m gylyje 40mm skylėje. Toks sprogumo poveikis prilyginamas 1-tui,o tam kad uolieną sutrupinti į gabalus,supurentų reikia 2-3 ir gaunami pakankamo dydžio gabalai tolimesniam perdirbimui.Po sprogd. gabalai turi būti tokie,kad tilptu i ekskav. kaušą (D=k√E),kad tilptu į trupintuvą,kad tilptų ant transporterio.

7) Uolienų kasimas ekskavatoriais. Dažniausiai naudojami draglainai ar¬ba rotoriniai ekskavatoriai, nuodangai nui¬mti. Jei jos storis didelis, nukasama pakopomis. Kiekvienai ppakopai perkeliami keliai,transporteriai,reikia atsižvelgt į uolienos byrėjimo kampą. Naudojant juost. transporterius, prie ekskavat. naud pirminis trupintuvas ir tada galbalai patenka ant transporterio linijos.

8) Uolienų kasimas hidromechanizac-ijos priemonėmis. Kasant hidromezha¬niza¬ciniu būdu nau¬dojami hidromonitoriai, kurie sudaro stiprią vandens srovę, uoliena išpurenama ir transportuojama vandens srautu (50-450litrų/s,greitis iki 150m/s,slėgis 0,8-3,6MPa). Hidromechanizaciniu būdu galima transportuoti uolienas pasroviniu – ta kryptimi, kuria yra, reikalingas didelis vandens kiekis ir nuolydžiai arba priešpriešiniu būdu – uoliena išpurenama,susimaišo su vandeniu ir toliau yra surinkimo įreng.,kur surenkama pulpa ir ttransportuojama į surinkimo vietą.

9) Uolienų pervežimas autotransportu. Uolienos transportavimui iš karjero į įmo¬nę naudojamas autotransportas, konvejeriai, derinami įv variantai. Dažn:a utomobilinis transportas-didelio galingumo ir keliamos galios (sunkvež, ekskav). Trans¬porteriai nepatogūs tuo, kad pakrovimo anga turi būti pastoviai perkeliama nuo kasimo vietos.

10) Uolienų transportavimas konvejeriais. Konvejeriai turi papildomus įrenginius – pakrovimo, iškrovimo, juostos valymo, juostos centravimo. Konvejeriai – pigesni už autotransp, bet juos sunkiau įrengti, nes tiesiant kelius, el linijas atsiranda problemų, o judant ekskavatoriams-reik ilgint. Juostos plotis 1000-1200 mm,greitis 1,5-3 m/s, našumas 200-900 t/h, galima transportuot iki 1,5 km.

11) Hidrotransportas karjeruose. Paprastai naudojamas kasant hidromechanizaciniu būdu. Hidrotransportą sudaro vamzdynai (juose juda iškasta žaliava ar skysčio srautas). Hidrotransportas gali būti savitakinis (kai medžiaga juda dėl aukščių skirtumo) ir slėginis (naud siurbliai.). Hidrotransporte yra kritinis greitis,priklausantis nuo transportuojamos medž. savybių. Jis yra 1,5-5 m/s. Jei lėčiau-medžiaga nusėda ant vamzdynų ir nebetransportuojama.

12) Nerūdinių statybinių medžiagų perdirbimo operacijos. Jis vykdomas gamyklose, kur įrengtos technologinės linijos. Perdirbimą sudaro operacijos: trupinimas, sijojimas, plovimas, sodrinimas ir sandėliavimas. Jei gaminami mikro užpildai,tai dar ir malimas. Perdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Atisranda perdirbimo atliekos,todėl išeiga nesiekia 100%. Išeiga priklauso nuo gaminamos produkcijos,nuo sutankinimo.

13) Produkcijos išeiga ir medžiagų balansas. PPerdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Atsiranda perdirbimo atliekos,todėl išeiga nesiekia 100 %. Ji gali būt skaičiuojama m2, vienam m2 žaliavos,tačiau taip skaičiuojant klystama,nes medž tūris priklauso nuo sutankinimo. Išeiga priklauso nuo gaminamos produkcijos. Ji gali siekti 70-80 %,jei gaunamos 3 frakcijos,jei 2,tai 62-77 %,jei 1,tai 56-66 %. Atliekant technologines operacijas išlaikomas medžiagų balansas,ty balansas nusako į procesą teikiamų medžiagų masė yra lygi po proceso išėjusių medžiagų masei.

14) Uolienų trupinimas. Uolienos trupinimas iki tam tikro dydžio gabalų, kurie tiktų tolimesniam technologiniam apdirbimui. Žaliavos būna 0,5m dydžio gabalai ir jie turi būt susmulkinti iki produkcijos. Naudojamas 3 laipsnių trupinimas:1-stambiai,2-vid,3-smulkiai. Naudojamas trupinimo laipsnis: i=Dmax/dmin . Šis laipsnis yra ribotas,maksimalus 3-5.

15) Trupintuvai. Jie išdėstomi taip,kad būtų gautas reikiamas trupinimo laipsnis ir kad išbyrančių dalelių skersmuo atitiktų sekančio trupintuvo dalelių skersmenį. Pradžioj prasijojama, smulkios dalelės patenka į sekantį trupintuvą, praleidžiant tarpinį. Tretinis trupintuva dirba uždaru ciklu-nesusmulkintos stambesnės dalelės grąžinamos atgal. Trupintuvų tipai: žiauniniai, kūginiai, rotoriniai, plaktukiniai. Trupintuvo trupinimo laipsnis reguliuojamas keičiant išbirimo angos plotį. Priėmimo anga sureguliuojama kad į ja patektų 80%. Teorinis trup.trupinimo laipsnis i=B/A čia B-trupintuvo priėmimo angos plotis, A-išbirimo. Praktinis: i=0,85B/A.

16) Uolienų malimas. Atliekamas malūnuose,dažn naudojami rutuliniai malūnai. Medž malamos iki cemento ssmulkumo. Į malūnus medž paduodama 5-20cm, o po malūno <0,14mm. Tokio dydžio yra cementas. Sumaltos medž smulkumas nusakomas asvituoju paviršium (m2/kg). Smulkumas išreiškiamas dalelių paviršiaus bendru plotu su jų mase.Savitasis paviršius nustatomas oro pralaidumo metodu. Malant medžiagą reik žinot malimo kinetiką,ty kaip keičiasi sumaltos medžiagos sav paviršius priklausomai nuo malimo trukmės. Iš pradžių jis didėja greitai,o po to lėtai.

17) Uolienų klasifikavimo ir sodrinimo būdai. Klasifikavimas naudojamas suskirstyti žaliavas į dalis ar frakcijas. Sodrinimas – pašalinti dulkes,molio daleles, kenksm priemaišas. klasifikavimo ir sodrinimo būdai: 1.mechaninė klasifikacija 2. hidraulinė kalsif 3. separavimas 4. elektromagnetinis klasif. Mechaninis-įv sijojimo būdai. Hidraulinis – birių medž klasif vandens pagalba. Tam naudojami hidroklasifikatoriai. Šis būdas naudojamas smulkių dalelių klasifikavimui, kur sunku su sijojimu. Separacija – birių medž suskirstymas pagal masę ar tankį oro srovėje. Naudojama labai smulkioms dalelėms atskirti. Elektromagn naudojamas, kai reikia iš birių medž pašalint metalo nuolaužas. Naud elektromagnetai, įrengti virš keltuvų ar transporterių

18) Uolienų sijojimo etapai ir kokybiniai rodikliai. prasijojus medžiagą yra gaunama: liekana ir prabira. Sijojimo metu medžiaga suskirstoma į frakcijas. Sijojimo grynumas E=B/A*100 %, čia A-pro sietą galėjusių praeit dalelių kiekis,B-praėjusių. Sijojimo grynumas priklauso nuo sijotuvų ir sietų klasif,nuo medž kiekio,sluoksnio storio ant sijotuvo. Pagal sijojimo grynumą ir kokybę sijojimas gali būti:

1. paruošiamasis, 2. klasifikuojamasis, 3. kontrolinis, 4. atrankinis. 1-atskirt per didelius gabalus, kad nesugadintų įrenginių, arba perskirt operaciją i du srautus. Šie sijotuvai stambūs ir netikslūs. 2-didesni reikalavimai tikslumui, medž suskirstoma i frakcijas. Naud vibraciniai sijotuvai. 3-naudojama prasijot sandėlyje gulinčią produkciją nuo užteršimo ar pakitusios frakcijos sandėliavimo metu. 4-atskirt tam tikram komponentui(molio gabalam, spec priemaišom).

19) Sijotuvai. Nejudantys: plokštieji ardynai, kūginiai sijotuvai. Judantys: būgniniai, vibraciniai. Plokštieji naudojami atrankiniam, Gaminami iš plono profilio, atskirų strypų. Kūginiai naudojami kai žaliava kasama ir transportuojama hhodromechanizacinėm priemonėm. Jie kūgio formos. Būgniniai-būgne prasisijoje tam tikros frakcijos, Naudojami kur nedieli našumai ir kur reik atskirt nedaug frakcijų. Gali būt ant važiuojamų platformų. skersmuo iki 1,5m. Vibraciniai-daugiausiai naudojami. Tai ant spyruoklių suvirinta sijojimo dėžė, pavara. Į dėžę dedami keli sietai, priklausomai nuo norimų frakcijų.

20) SIJOJIMO SIETAI IR JU CHARAKT.Sietai gali būti metaliniai, guminiai, polimeriniai. Metalinių sietų geras rodiklis efektyvus sieto plotas(iki 74%), tačiau jie greitai susidėvi. Guminiai arba polimeriniai gana ilgaamžiai, tačiau mažas efektyvus plotas.

21) UOLIENŲ PLOVIMAS. Uolienos yyra plaunamos,nes yra užterštos molinėmis dulkėmis ir organ priemaišomis.Plovimas gali būti atliekamas purškiant ant sietų vandenį.Kai medž labai užterštos naudojamos plovyklos:būgninės,vibracinės,lovinės,kombinuotos Būgninės- į iki 3m sluoksnio ir 8m ilgio būgną iš vieno galo pilama medž,iš kito-vanduo. Vibracinės plovyklos yra perforuoti lloviai,kurie veikiami vibracijos sukelia intensyvų dalelių judėjimą ir suplaunama žymiai intensyviau. Lovinės- lovyje sukasi mentės ir dalelės judėdamos susiplauna.

22) Uolienų hidraulinė klasifikacija – tai birių medžiagų klasifikavimas vandens srovėje. Dažniausiai naudojama smulkaus užpildo klasifikavimui, tam naudojami horizontalūs (spiraliniai) arba vertikalūs (hidrociklonai) hidroklasifikatoriai. Vertikaliame klasifikatoriuje panaudojamas nevienodas skirtingos masės dalelių grimzdimo laikas vandens srovėje (stambesnės greičiau) ir taip išskirstomos pagal masę ar dydį. Horizontus: yra pasviręs lovys,kuriame juda sraigtas, nusėdusios stambios dalelės keliamos, o smulkios suplaunamos kartu su vandeniu.

23)Nerūdinių statybinių medžia¬gų gamyklos. Nerūdinių statybinių medžiagų gamyklos gali būti kelių tipų: skaldos gamybos įmonės (iš tankių uolienų); žvyro sijojimo įmonės (produkcija gaminama iš žvyro); smėlio sodrinimo gamyklos (gamina tik smulkų užpildą). Gamyklose perdirba¬mos nerūdinės statybinės medžiagos, iškastos karjeruose. Gamyklose yra įrengtos technologinės llinijos. Perdirbimą sudaro šios operacijos: trupinimas, sijojimas, plovimas, sodrinimas ir sandėliavimas. Perdirbimo metu yra išlaikoma produkcijos išeiga, t.y. jos kiekis tonomis, gaunamas iš vienos tonos žaliavos. Lietuvoje daugiausia yra žvyro sijojimo g-klų

24) Betonų klasifikacija. 1)pagal tankį (ypač sunkūs, sunkūs, lengvi, ypač lengvi), 2)užpildų tankumą (smulkiagrūdžiai-dalelių skersmuo iki 10mm, stambiagrūdžiai iki 150mm), 3)rišamąją medžiagą (cementiniai, silikatiniai, gipsiniai, su mišriomis ir spec. riš. medžiagomis), 4)pagal kietėjimo sąlygas (natūraliai arba hidroterminiu būdu). Pagal paskirtį skirstomi į konstrukcinius, konstr. termoizoliacinius, termoizoliacinius, hodrotechninius, kelių, dekoratyvinius, cchemiškai atspariusatsparius kaitrai ir saugančius nuo radioakt.spindulių. Iš konstrukcinių gaminamos laikanč. konstrukcijos. Iš konstrukcinių termoizoliacinių gaminami laikantieji atitvariniai pastatų elementai. Termoizoliaciniai betonai vartojami pastatų elementų šilum.izoliacijai. Hidrotechniniai turi būti stirpūs, tankūs, nelaidūs H2O, atsparūs šalčiui bei agresyviam H2O. Kelių betonai turi būti stiprūs, atsparūs dilumui, smūgiams, šalčiui, temperatūros ir drėgmės svyravimams. Dekoratyviniams svarbu spalva ir faktūra, vartojami pastatų apdailai. Chem. atsparūs betonai turi būti atsparūs druskų tirp, rūgštims, šarmams bei jų garams. Atsparūs kaitrai betonai turi neprarasti laikančiosios galios, ilgą laiką veikiami aukštos temp.

25) Cemento atmainos. Be portlandcemenčio yra gaminami ir kitokių atmainų cementai, tai: 1)CEM I portlandcementis be priedų, dedama tik gipso 2)CEM II sudėtinis portlandcementis (su tam tikru kiekiu priedų) 3)CEM III šlakinis cementas (kai didesni priedų(šlako) kiekiai) 4)CEM IV pucoloninis cementas (kai priedai yra pucoloniniai) 5)CEM V mišrusis cementas (kai priedai tiek šlakiniai, tiek ir pucoloniniai).

26) Portlandcemenčio mineraloginė sudėtis. Alitas 3CaO*SiO2, belitas 2CaO*SiO2, trikalcio aliuminatas 3CaO*Al2O3, tetrakalcio aliumo feritas 4CaO* Al2O3* Fe2O3. Alitas greitai kietėja ir įgauna didelį stiprį. Belitas ilgai kietėja, popo ilgo kietėjimo įgauna kieta. Trikalcio greit kietėja,bet nedidelis stipris. Tetrakalcio mažai priklauso savybės.

27) Portlandcemenčio gamybos technologija. Portlandcementis gaunamas sumalus klinkerį su gipsu ir kitais priedais. Klinkeris gaminamas išdegant ir sukepant žaliavų mišinį iš klinčių iir molio tam tikru santykiu. Cemento malimo metu pridedama gipso, gali būti pridedami ir kiti priedai. Išdegus klinkeri gaunama tam tikra mineraloginė sudėtis.

28) Cemento fizikinės ir mechaninės savybės. Stiprio gniuždant klasės. Cemento savybės: 1)stipris gniuždant ir lenkiant (cemento aktyvumas). Pagal stiprį gniuždant cementas skirstomas į klases (32,5; 42,5; 52,5); 2) rišimosi terminai (pradžia- ne anksčiau kaip 60min. ir pabaiga-ne vėliau kaip 600 min.); 3) sumalimo smulkumas, cemento dalelės būna 40μm dydžio; 4) vandens kiekis normalaus tirštumo tešlai. Jis būna 24.28 % portlandcemenčiui, su priedais iki 30 %.

29)Specialūs cementai: 1) aliuminatinis cementas (su padidintu trikalcio kiekiu) jau po 3 parų pasiekia norminį stiprumą; 2) plėtrusis cementas, kietėjimo metu nevyksta susitraukimo deformacijos, jis šiek tiek plečiasi, tai pasiekiama pridedant tam tikra gipso kiekį. Naudojamas sandarinimui, inkaravimo detalėms užinkaruoti; 3) baltasis portlandcementas gaminamas parenkant molį kuriame yra mažai geležies, taip pat ribojant technologinį procesą (naudojant sutulinį malūna). Taip pat gaminami ir spalvoti cementai pridedant spalvos pigmentų, atsparių šarmams. Naudojami dekoratyvinio betono gamybai.

30) Pucoloniniai cementai. (CEM IV) gaminamas malant klinkerį ir pridedant daugiau priedų (mikrodulkes SiO2, pelenai). Pucoloniniams cementams būdingas mažesnis poringumas ir mažesnis laidumas vandeniui. Pucolaniniai cementai atsparūs sulfatams ir vandens poveikiui. Naudojami hidrotechninems kons. betonuoti, konstrukcijoms kurias veikia mineralizuoti vandenys. Šių ccementu mažas atsparumas šalčiui. Būdingas lėtesnis kietėjimas negu portlandcementui. PUCOLALINIS PORTLANDCEMENTAS – tai hidrauline risamoji medziaga gaunama sumalus tam tikros sudeties portlandcemento klinkeri (ne daugiau kaip 8 % C3A), aktyvius mineralinius priedus (20-40 %) ir atitinkama gipso kieki (3,5 % SO3). Pucolaninis portlandcementas naudojamas po zeme ir vandenyje esancioms betoninems ir gezbetoninems kontrukcijoms. Netinka kontrukcijoms kurios cikliskai daug kartu dreksta ir dziusta, uzsala ir atsyla. Netinakamas naudoti aukstoje temperaturoje.

31) Šlakiniai cementai. Jiems būdingas ypač lėtas kietėjimas. Kuo daugiau šlako tuo lėčiau cementas kietėja. Šlakiniu cementų stiprumas auga lėtai. Norminis stiprumas pasiekiamas po 6-12 mėnesių. Naudojamas masyvioms hidrotechninėms konstrukcijoms. Atsparūs sulfatams. Slakinis portlandcementas gaunamas kartu sumalus granuliuotus aukstakrosniu arba elektermofosforinius slakus (21-60 %), portlandcementos klinkeri ir gipsa. Galima ir atskirai sumaisyti, sumaltus siuos komponentus. Slakiniui portlanementui galima suteikti ivairiu savybiu idejus papildomu komponentu. Gaminamas greitai kietejantis portlandcementas, kuris pasizymi didesniu stiprumu jau po 3 paru. Taip pat gaminamas sulfatams atsparus slakinis portlandcementas. Tinka masyviems pastatams, del mazesnio silumos issiskyrimo. Slakinis portlandcementas atsparus gelam ir mineralizuotam vandeniui, nevartotinas konstrukcijoms kurios cikliskai isala ir atsyla, sudreksta ir isdziusta. Netinakamas naudoti aukstoje temperaturoje.

32)Vanduo betono gamybai. Gali buti naudojamas geriamas, upių, jūrų, ežerų vanduo, jei tenkina jam keliamus reikalavimus. Negalima naudoti rūgštinio vandens (pH>4), taip

pat ribojamas druskų kiekis (iki 5000 mg/l), sulfatu kiekis (iki 2700 mg/l). Ribojamas organiniu priemaišų kiekis vandenyje, nes jos letina kietėjimą. Betonui laistyti naudojamas vanduo, jam keliami tokie patys reikalavimai kaip ir maišyme naudojamam vandeniui.

33) Cheminiai betono priedai. Padeda optimizuoti gelžbetoninių gaminių gamybos proceso parametrus, pagerina mišinių ir betono savybės. Nedideliais kiekiais įpilami maišant betono mišinį. Jie gali būti: 1)reologines savybes reguliuojantys priedai: a)plastikliai b)superplasti¬kliai c)vandens atsiskyrimą mažinantys. 2)rišimosi ir kietėjimo intensyvumą reguliuojantys: a)rišimosi greitikliai b)kietėjimo greitikliai c)rišimosi letikliai 33)struktūrą reguliuojantys: a)orą įtraukiantys b)dujodarai c)putokšliai d)vandens įgeri mažinantys 4)specialieji: a)prieš šaltiniai b)armatūros korozijos mažintojai c)cemento išplovę mažinantys 5)daugiafunkciniai priedai – kurie atlieka keliu priedu vaidmenį.

34) Aktyvus mineraliniai betono priedai. Buna aktyvieji ir mikroužpildai. Aktyvieji mineraliniai priedai didina betono stiprumą ir patvarumą. Aktyvieji mineraliniai priedai buna gamtiniai (nuosedinės uolienos, vulkaninės uolienos) ir dirbtiniai (gaminami iš išdegto molio, granuliuotu šlakų ir k.t. medžiagų kuriose yra amorfinio SiO2). Aktyviųjų mineralinių priefų dedama 20-35% cemento kiekio. Priedams nepatartina naudoti silpnų, purių ir vandenį ssulaikančių medžiagų. Mikroužpildai padidina betono mišinių plastiškuma, rišlumą, pagerina cemento almens struktūrą. Juos naudojant sutaupoma cemento. Mikroužpildai gaunami iki cemento smulkumo sumalus klintis, vulkanines uolienas, gamybos atliekas, betoninį molį.

35) Užpildų klasifikavimas. Užpildai sudaro didele betono mišinio dalį (apie 80 %%). Užpildai pasižymi ekonomiškumu, yra nebrangūs. Užpildai skirstomi: gamtinių uolienų, dirbtiniai užpildai. Daugiausia užpildų gaminama iš gamtinių uolienų. Tais atvejais kai nėra tinkamų natūralių uolienų arba esamos yra prastos kokybės gaminami dirbtiniai betono užpildai. Užpildų paskirtys: 1)rišamosioms medžiagoms taupyti; 2)medžiagų deformacijoms mažinti; 3)medžiagų tamprumui padidinti; 4)gaminių vidutiniam tankiui reguliuoti; 5)medžiagų fizinių savybių anizotropiškumui pakeisti; 6)suteikti medžiagoms specifinių savybių.

36) Užpildų idealios granulometrijos kreivės. Granujiometrinė sudėtis parodo užpildo daleliu pasiskirstymą pagal dydi.

37) Užpildų frakcijos. Tai yra užsiduotas užpildo daleliu dydis. Pagal frakcijas parenkami užpildai. Betonas gaminamas su smulkiais (smėlio) ir stambiais (žvirgždo, skaldos) užpildais.

38) Kenksmingos priemaišos užpilduose. Ribojamas molio ir dulkiu kiekis, smulkiose užpild¬uose iki 3-4 % molio ir dulkiu. Organines priemaišos lėtina cemento hidratacija ir kietėjimą. Kiekis ribojamas iki 0,5% ssmulkiajame užpilde iki 0,1 % stambiajame. Sulfatai ir chloridai gali sukelti armatūros korozija. Potencialiai reaktyvios priemaišos gali sukelti šarminę betono korozija. Uolienos gali būti užterštos radioaktyviais izotopais, dėl to kai kurie uolienų telkiniai neeksploatuojami.

39) Didziausias uzpildu daleliu dydis. Dmax priklauso nuo konstrukcijos matmenų ir konstrukcijos armavimo. Dmax parenkamas pagal sąlygas: neturi viršyti ¼ mažiausio konstrukcijos matmens, neturi viršyti mažiausio atstumo tarp armatūros strypų 5mm, turi neviršyti 1,3karto apsauginio metono sluoksnio storio.

40) Reikalavimai stambaus užpildo stiprumui. Užpildo stiprumas turi būti 11,5 – 2 kartus didesnis už gaminamo betono stipruma. Molio ir dulkiu dalelės mažina užpildo stiprumą, jų kiekis ribojamas iki 3 %. Ribojami ir kitų priemaišų kiekiai (organiniu medžiagų, chloridų kiekis ir t.t.)

41) Užpildų atsparumas šalčiui. Vandens prisotintų užpildų savybė atlaikyti daugkartinį užšaldyma ir atšildyma vadinamas atsparumu šalčiui. Skaitmeninė reikšmė rodo kiek užšaldymo ir atšildymo ciklų atlaikė nesuirusi ir nesusilpnėjusi medžiaga. Užpildų atsparumas šalčiui gali būti nustatytas pagal uolienos atsparumą šalčiui, o birių pagal svorio nuostolius sijojant po tam tikro standartų nustatyto šaldymo ciklų skaičiaus. Betono atsparumą šalčiui lemia užpildų vandens įgeriamumas. Todėl, kai tik yra įtarimas, kad užpildai nepakankamai atsparūs šalčiui, tikslinga ištirti betono su tokiais užpildais atsparumą šalčiui ir nustatyti, ar jie tinkami naudoti.

42)Betono mišinio sudėtis ir struktūra. Betonas yra medžiaga, sudaryta iš cemento akmens,įvairių rūšių,didumo ir formų užpildų, vandens, priedų (smulkių minera¬linių ir cheminių), daugybės mikro ir makroporų bei kapiliarų, esančių cemento akmenyje ,užpilduose ir tarp jų sąlyčio vietų. Visų šių struktūrinių elementų padėtis apibūdina betono struktūrą. Poros buna: oro (jos yra uždaros, sferinės, kurios susidaro maišant betono mišinį ir įtraukiant tam tikrą oro kiekį maišymo metu) ir kapiliarinės (atviros susisiekian¬čios poros, kurios susidaro išgaruojant vandeniui). Gali būti nagrinėjama submikrostruktūra, mikrostruktūra, mezostruktūra, makrostruktūra ir megastruktūra.

43) Betono mmišinio tiksotropija. Tai struktūrinių skysčių savybė keisti reologines savybes (suskystėti) veikiant juos mechan¬iškai, ir atstatyti buvusias charak¬teristikas nutraukus mechaninį poveikį.

44) Betono mišinio slankumas. Tai pats paprasčiausias ir plačiausiai naudojamas reologinių savybių nustatymo būdas. Matuojamas kūgio suslūgimas. šis metodas netin¬kamas standiems mišiniams. Pagal slankumą mišiniai skirstomi į markes (S1-S4 ).

45) Betono mišinio Vebe rodiklis. Jis naudojamas kai mišinys standus t.y slankumo rodikli lygus nuliui. Į cilindrą indą įstatomas kūgis, kuris pripildomas betonu ir nukeliamas, prietaisas dedamas ant vibro¬aikštelės ir žiūrima kada mišinys pasiskleis vienodu sluoksniu. Pagal Vebe mišiniai skirstomi į markes (V1-V4 ).

46) Betono mišinio sklidumas- naudojamas kratymo staliukas, dedama kūginė forma su betono mišiniu ir žiūrima kiek mišinys pasklinda. Pagal sklidumą mišiniai skirstomi į markes (F1-F4 ).

47) Betono mišinio sutankinamumas- konteineris pripildomas mišiniu ir ir ant vibroaikštelės tankinamas. Tas atstumas kiek mišinys suslūgo matuojamas. Pagal sutankinimą mišiniai skirstomi į markes (C1-C4 ).

48)Betono mišinio stabilumas. Stabilumas tai savybė ilgą laiką išlikti tinkamu naudoti nepalan¬kiomis sąlygomis. Jis priklauso nuo atsparumo ir nelaidumo vandeniui, atsparumo šalčiui, karščiui ir chemiškai agresyviai aplinkai.

49) Veiksniai, turintys įtakos betono mišinio konsistencijai. Lemiama įtaką turi cementinės tešlos kiekis mišinyje: kuo jis didesnis ,tuo didesnis gaunamas mišinio slankumas. Mišinio slankumas daug priklauso nuo H2O kiekio. Pastovus vandens pareikalavimo dėsnis, rremiantis šiuo dėsniu sudarytos lentelės, pagal kurias parenkamas vandens kiekis. Tam tikrą įtaką turi ir užpildai – stambumas ir forma. Jei yra aštriabriaunės dalelės, vandens reikia daugiau negu apvalioms. Neigiamą įtaką turi molio ir dulkių kiekis.

50) Betono makro, mezo ir mikro struktūros. Makrostruktūros lygį atitinka betone esančio cemento skiedinio struktūra. Makrostruktūra priklauso nuo skiedinio sudėties smėlio granuliometrinės sudėties, dalelių formos, paviršiaus pobūdžio ir jo užterštumo. Mikrostruktūrą nagrinėjant, tiriami cemento akmens junginių geliai. kristalai, mikroporos. Mezostruktūra- tai cemento akmens akmens struktūra. Ji priklauso nuo cemento cheminės mineraloginės sudėties, smulkumo, vandens bei cemento santykio bei kietėjimo sąlygų. Didelės įtakos cemento akmens fizikinėms ir mechaninėms savybėms turi mikroporos (gelinės, konstrukcinės, kapiliarinės).

51)Betono poros. Kapiliarinės ir Oro poros. Kapiliarinės yra atviros, susisiekenčios poros. Susidaro išgaruojant laisvam vandeniui iš sukietėjusio betono. Kapiliarinės poros sumažina betono stiprumą ir ilgaamžiškumą. Oro poros yra uždaros – sferinės poros kurios susidaro maišant betono mišinį. Turi teigimą įtaką betono ilgaamžiškumui ypač atsparumui šalčiui.

52) Betono stiprumo klasės. Pagr. betono savybė stiprumas. Pagal stiprumą gniuždant betonas skirstomas į klases, pvz: B20/25 B- stiprumas nustatomas gniuždant. Skaičiai parodo garan¬tuotą betono stiprumą gniuždant. Pirmas skaičius jei bandomi cilindrai, antras – jei kubai.

53) Betono stiprumo gniuždant nustatymo metodika. Stiprumas gniuždant nustatomas pagal standartine metodiką.

Yra gamin¬ami arba kūbo arba cilindro formos bandiniai. Kūbo standartiniai matmenys 15×15×15cm, cilindro standartiniai matmenys – skersmuo 15, h=30cm. Bandiniai kietinami 28 paras, standartinėmis sąlygomis (20+-20C). Po kietin¬imo bandiniai bandomi juos gniuždant. Gali būti bandomi ir nestandartinio dydžio kubai, tada rezultatas dauginamas iš bandiniu mastelio koeficientų.

54) Bandinių dydžio įtaka betono stiprumui gniuždant. Betono stiprumas gniuždant priklauso nuo bandinio dydžio ir formos. Bandinių mast¬elio koeficientai: kubo kraštinės ilgis: 7; 10; 15; 20; 30cm, juos atitinka mastelio koeficientai: 0,85; 0,95; 1,0; 11,05; 1,10.

55) Betono stiprio kniuždant atitikties įvertinimas. Betono stiprumas įvertinamas betono klase (B). Betono klasė, tai 0,95 tikimybės garantuotas gniuždomo betono stiprumas MPa. Tai reiškia, kad 95% bandomų kontrolinių kubelių turi būti tinkamo stiprumo.

56)Betono stipris tempiant. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų, kuriose negali atsirasti plyšių (vamzdžių, rezervuarų), labai svarbi savybė yra tempimo stiprumas. Tempiamo betono stiprumas priklauso nuo struktūros vienalytiškumo, akmens sukibimo, užpildo kokybės. Labai dažnai konstrukcijų betonas yra ir tempiamas ir gniuždomas. Toks būvis susidaro lenkiamose konstrukcijose. Todel lenkimo iir tempimo stiprumas nustotomas panašiais metodais. Temiamo betono stiprumas yra mažesnis už lenkiamo.

57) Betono stipris lenkiant. Čia naudojami bandiniai – prizmės. Būna trijų arba keturių taškų lenkimo metodas. Lenkiamo betono stiprumas yra didesnis už tempiamo.

58)Betono dilumas. Atsparūs dilumui yra pportlandcementis arba plastifikuotas bei hidrofobinis portlandcementis. Naudojami aukštos klasės betonai (300, 400 markės) norint gauti atsparumą dilumui. Atsparus dilumui betonas naudojamas keliams tiesti.

59)Betono nelaidumas vandeniui. Laidumas vandeniui, betono savybė praleisti vandenį, esant slėgių skirtumui. Jis nusakomas hidrostatiniu slėgiu, kuriam esant per betoną sunkiasi vanduo. Pagal tai betonai skirstomi į markes. Betonai su tankiais užpildais būna W2-W12 markių. Cemento akmuo, kurio V/C<0,5, beveik nepraleidžia vandens. Vandens pralaidumas priklauso nuo poringumo. Kapiliarinės poros padidina vandens laidumą, o oro poros sumažina laidumą.

61) V/C santykio desnis. Betono stiprumas tiesiogiai proporcingas cemento aktyvumui ir atvirkščiai proporcingas V/c santykiui.

62) Betono stiprio gniuzd prikl nuo V/C santykio. Bolomėjaus formulės. Betono stiprumui didele įtaką turi vandens kiekis. Kuo jo daugiau tuo ir betonas silpnesnis. Bolomėjaus fformulės: Rb=ARC (C/V – 0.5), kai C/V< 2.5; V/C>0,4. Rb=A1RC (C/V – 0.5), kai C/V≥ 2.5; V/C≤0.4: Rb-betono stiprumas, Rc- cemento aktyvumas, C-cemento kiekis betono mišiniui, A ir A1 –koefic priklausantys nuo užpildo kokybės.

65) Betono kietėjimas neig temperatūrose. Betono stiprumas pastoviai didėja laiko bėgyje. Max stiprumas pasiekiamas po 28 parų. Betonas greičiau kietėja aukštesnėje temperatūroje, tačiau nereiktų viršyti 50 C. O šiaip tai didžiausias betono stiprumas pasiekiamas, kai jis džiūsta paprastomis sąlygomis 18C-23C.

66) Betono susitraukimas ir brinkimas. Susitraukimas –– tai betono tūrio mažėjimas, jo kietėjimo metu. Priežastis: vandens garavimas iš cementinio akmenio. Užpildai sumažina susitraukimo deform. Jos priklauso nuo vandens kiekio betono mišinyje, mišinio sudėties, kietėjimo trukmės, aplinkos drėgmės, temperatūros ir kt. Susit deform pasireiškia betono kietėjimo pradžioje ir mažėja laikui bėgant. Karbonizacinis susitraukimas vyksta, kai kalcio hidroksidas jungiasi su atmosferoje esančiomis CO2 dujomis. Susitraukimo defor yra grįžtamos t.y. betoną sudrėkinus vyksta tūrio didėjimas arba brinkimas.

67-68) karoče deformacijos. Dėl temperatūrinio gradiento tarp vidinių ir išorinių betonų sluoksnių atsiranda vidiniai įtempimai. Dėl jų konstrukcijos gali supleišėti. Betonas šiek tiek plečiasi ir traukiasi kintant aplinkos temperatūrai. Apkrovus jį akimirksniu, nespėja pasireikšti plastinės deformacijos ir įtempimų bei deformacijų priklausomybė tiesinė. Mažinant apkrovimo greitį, pasireiškia plastinės deformacijos ir pastaroji priklausomybė tampa kreivinė. Betono deformatyvmas apibudinamas tamprumo moduliu. Betonas – tampriai plastinė medžiaga. E=δ/ε. Betono tamprumo modulis E=1,25*104..4*104Mpa. Jei apkrovos viršija tamprumo ribą, tada atsiranda plas deformacijos.

69)Betono valkšnumas. Tai deformacijos, atsirandančios veikiant ilgalaikiai pastoviai apkrovai. Valkšnumas pradžioje turi didelę reikšmes, o laikui bėgant mažėja. Jis pasireiškia del gniuždymo ar tempimo įtempimų. Pradėjus veikti pastoviai apkrovai, valkšnumo deformacijos didelės, ilgainiui jos mažėja. Tai yra dėl to, kad vanduo pašalinamas iš cementinio akmens, dėl mechaninio poveikio.priklauso nuo V/C santykio. Valkšnumą sumažina užpildai, didesnis kkiekis armatūros.

71) Betono laidumas vandeniui. Yra betono savybė praleisti vandenį, esant tam tikram slėgių skirtumui. Jis nusakomas hidrostatiniu slėgiu, kuriam esant per betoną sunkiasi vanduo. Pagal tai betonai skirstomi į markes. Betonai su tankiaisiais užpildais būna W2:W4:W6:W8;W10;W12 markių. Cemento akmuo, kurio V/C<0,5 beveik nepraleidžia vandens.

72 )Betono atsparumas šalčiui. Medžiagos savybė atlaikyti daugkartinį užšaldymų atšildymą. Dėl ciklinio užšaldymo – atšaldymo metu irimas vyksta dėl to, kad vanduo užšaldamas didina tūrį. Poringumas turi didžiausią įtaką atsparumui šalčiui. Kuo didesnis kapiliarinis poringumas ,tuo mažesnis atsparumas šalčiui. Betono atsparumas šalčiui mažėjant V/C santykiui didėja. Uždaros oro poros padidina betono atsparumą šalčiui. Atsparumui šalčiui didelę įtaką turi druskų tirpalai, jie paspartina betono irimą 4-5 kartus. Atsparumas šalčiui apibūdinamos markėmis (F50 – F1000) (skaičius reiškia kiek užšaldymo – atšaldymo ciklų atlaiko betonas). Norint gauti šalčiui atsparų betoną, reikia didinti struktūros tankį. pridejus i misinį struktūrą reguliuojančių hidrofobinių priedų, betone susidaro uždarų porų sistema. Taip pat b atsp šalč priklauso nuo rišamųjų medž ir užpildų savybių.

73) Didelio stiprumo betonas. Tai didesnio kaip 50Mpa stiprumo betonas, daugiausia vartojamas laikančioms konstr. su įtemptąja armatūra gaminti. Jiems priskiriami betonai, kurių stiprumo klasė didesnė už B40/50. Ypač stiprieji betonai – B90/105. Jų gamybai naudojamos aukštos kokybės medžiagos. Užpildai turi būti ššvarūs, suskirstyti į frakcijas ir galimai mažesnio tuštumingumo. Betono mišinių ir vandens santykis turi būti kiek galima mažesnis, mišiniai turi būti labai gerai sumaišyti ir, formuojant gaminius, ypač gerai sutankinti.

74) Smulkiagrūdis betonas. Jiems priskiriami su smulkiu užpildu(kurių dalelių skersmuo yra iki 10mm) gaminami betonai.Jiems gaminti naudojami didesni kiekiai cemento, taip pat jiems būdingas didesnis susitraukimas ir valkšnumas. Gniuždomo ir tempiamo smulkiagrūdžio betono stiprumo santykis Rgt/Rt yra 7..10. Kai užpildų koncentracija didelė, tamprumo modelis ne žemesnis kaip norminis tokio pat stiprumo stambiagrūdžio betono tamprumo modelis. Smulkiagrūdžio betono, kietėjusio 28 paras, susitraukimas yra 0,4.0,7 mm/m.

75) Karščiui atsparus betonas. Betonai turi neprarasti laikančiosios galios, ilgą laiką veikiami aukštos temperatūros. Betonas atlaiko >400 oC. Gamybai naudojami specialūs rišikliai: aliuminatinis cementas, fosfatinis rišiklis, skysto stiklo rišiklis. Užpildai: Keraminių plytų laužas, šamotas, chromorūda, šlakai. Kaip stambaus ir smulkaus užpildo į atsparius kaitrai betonus dedama chromo rūdos, magnezitinių, chromitinių, šamotinių ir paprastų keraminių plytų skaldos, bazalto, diabazo, andezito ir kt.

76) Polimeriniai betonai. Gaminami su polimeriniais rišikliais. Būna 3 atmainos: 1) polimerbetoniai – rišamoji medžiaga polimeras; 2) polimercementiniai betonai – betonai gaminami su kompleksiniu cemento ir polimero rišikliu; 3) betonpolimeriai – cementinis betonas po sukietėjimo impregnuodamos polimeru.

77) Lengvųjų betonų klasifikacija. Lengvieji betonai skirstomi į: 1) konstrukcinius, 2) konstrukcinius

termoizoliacinius, 3) termoizoliacinius. Iš konstrukcinių betonų gaminamos laikančiosios paprastos ir įtemptosios gelžbetoninės kostr. Konstr. termoizoliaciniai betonai tinka konstrukciniams atitvariniams pastatų elementams. Termoizoliaciniai vartojami pastatų šiluminiai izoliacijai. Pagal struktūrą lengvieji betonai būna tankūs, porizuotieji ir stambiaporiai. Tanki tokie kuriuose cemento skiedinys yra užpildes visas tuštumas.

78) Lengvieji poringieji užpildai. Lengvieji betonai gaminami su lengvaisiais poringaisiais užpildais,kurių tankis <2000kg/m3. Lengvi poringi užpildai gali būti: dirbtiniai (keramzitas, šlako pemza, pramonės atliekos (šlakas.pelenai ir kt.), lengvos gamtinės uolienos (šlako pemza, tufas opoka).

79) Keramzitas ir jjo gamybos technologija. Keramzitas – tai biri, lengva, akyta keraminė medžiaga, kurios granulių paviršius aptrauktas sukepusia luobele.Keramzitas gaminamas iš lengva lydžių ir gerai nuo karščio išsipučiančių molių. Molio pūtimas kartais greitinamas priedais: durpėmis, medienos pjuvenomis,mazutu ir kt.Paruoštos molio granulės degamos 1050..1250oC temperatūroje, dažniausiai sukamojoje krosnyje. Išdegtos keramzito granulės sietais skirstomos į frakcijas. Svarbiausia charakteristika – piltinis tankis. Pagal jį skirstomas į 10 markių: M25.350.

80) Užpildo stiprumo įtaka lengvųjų betonų stiprumui. Lengvojo betono stiprumas labai priklauso nuo akytųjų užpildų stiprumo, kkuris dažniausiai yra mažesnis už cemento akmens stiprumą. Lengvųjų betonų stiprumą užpildai tuo labiau ,kuo didesnė yra užpildų koncentracija ir mažesnis jų tankis .Tempiamo lengvojo betono stiprumas labai priklauso nuo akytųjų užpildų rūšies ir kiekio. Didelę įtaką stiprumui daro smėlio rrūšis.

81) Stambiaporis betonas. gaunamas parenkant užpildų granuliometrinę sudėtį taip, kad tarp stambaus užpildo liktų didelis kiekis tuštumų, ir dėl to sumažėtų betono tankis. Betonas gaminamas be smulkaus užpildo arba su mažu jo kiekiu. Tokie betonai naudojami kaip termoizoliaciniai – konstrukciniai. Stambiaporis betonas dažniausiai būna lengvas.

82) Akytieji betonai. Tai betonai su dideliu kiekiu smulkių sferinių porų, užpildytų oru ar kitomis dujomis. Jų poringumas siekia iki 95 %. Labai lengvi betonai. Pagal akytosios struktūros sudarymo būdą skiriami dujų betonai ir pusbetoniai. Dujų betonas gaunamas išpučiant skiedinį dujomis, kurios susidaro pridejus i mišinį spec priedų-dujodarių. Putbetonis gaunams sumaišius rišamosios medžiagos tešlą ar mišinį su paruoštomis putomis. Poringumas gaunamas naudojant dujodarus ir putokšlius. Dujodarai – medžiagos, kurioms reaguojant su cementu išsiskiria dujos. Putokšlis maišomas ssu vandeniu ir išplakamas, gautos putos sumaišomos su skiediniu. Betonai būna <500kg/m3 tankio. Rišamosios medžiagos: cementas, kalkės, gipsas.

83) Statybinių skiedinių klasifikacija. Statybiniai skiediniai gali būti klasifikuojami pagal rišamąją medžiagą (kalkių, cemento, gipso), pagal tankį (sunkieji (>1500kg/m3), lengvieji (<=1500kg/m3)), pagal naudojimo sritį (įprastiniai- mūro, tinko, konstr. montavimo; specialieji- hidroizoliaciniai, akustiniai, rūgščiai atsparūs).

84) Statybinių skiedinių grupės pagal rišamąją medžiagą. Pagal rišamąją medžiagą skiediniai skirstomi į tokias grupes: S1–skiediniai rišami kalkėmis, S2–skiediniai gaminami su kalkėmis ir gipsu, S3–skiediniai su cemento rišikliu, S4–skiedinių rišiklis yyra gipsas, S5- anhidritinio rišiklio skiediniai.

85) Reikalavimai skiedinių užpildams. Užpildui paprastai vartojamas gruntinis smėlis. Jo stambumas priklauso nuo skiedinio sluoksnio storio. Mūrijimo skiedinių smėlio grūdelių didžiausias skersmuo gali būti iki ¼ – 1/5 siūlės storio, bet ne didesnis kaip 2,5 mm. Aukštesnės kaip 50 markės skiedinius galima gaminti su smėliu, kuriame molio ir dulkių yra ne daugiau kaip 5%. Žemesnės kaip 10 markės skiediniuose jų gali būti iki 15 – 20 %.

86) Skiedinio slankumas. Statybai vartojami įvairaus slankumo skiediniai. Skiedinio slankumas labai priklauso nuo vandens kiekio. Slankumą galima didinti tik iki tam tikros ribos, nes paskui mišinys pradeda sluoksniuotis.

87) Skiedinio vandens sulaikymas. Skiediniai paprasti klojami ant sausų paviršių, kurie greitai sugeria vandenį, todėl skiedinys pasidaro standus, pablogėja darbų kokybė, sumažėja darbo našumas. Vandens migracijos į sausus akytus paviršius intensyvumas priklauso nuo skiedinio sudėties. Kuo skiedinyje daugiau rišamosios medžiagos bei dispersinių priedų, tuo jis geriau laiko vandenį.

88) Neorganiniai ir cheminiai priedai skiedinio vandens sulaikymui padidinti. Muilnaftė, sulfitinių mielių raugas, ir kt. medžiagos.

89) Skiedinio stiprio gniuždant nustatymo metodika. Stiprumas gniuždant nustatomas naudojant 7x7x7 cm dydžio kubus, kurie kietinami 28 paras kambario temperatūroje, sausoje aplinkoje.

90) Skiedinio stiprumo gniuzdant ir atsparumo salciui klase. Pagal stiprumą skiediniai skirstomi į šias markes: 4, 10, 25, 550, 75, 100, 750, 200, 300. pagal atsparumą šalčiui statybiniai skiediniai skirstomi į tokias markes: F10, F15, F25, F35, F50. F100, F150, F200, F300.

91) SPECIALIEJI SKIEDINIAI. Jie gali buti silumą izoliuojantys, hidro izoliuojantys, karsciuoj atsparus.

92) Technologiniai ir prekiniai betono mišiniai. Technologiniai betono mišiniai maišomi betono mišinių ruošimo cechuose ir sunaudojami vietoj gelžbetoninėms konstrukcijoms gaminti. Prekiniai betono mišiniai transportuojami į statybos vieta ir iš jų daromos monolitinės konstrukcijos.

93) Betono mišinių ruošimo linijų schemos. Mišinių ruošimo įranga cechuose gali būti išdėstyta pagal vertikalią arba horizontalę schemas . Vertikaliu atveju įranga užima mažai vietos, tačiau sunaudojama daug energijos, horizontaliu – sunaudojama mažai energijos , bet užima daug vietos. Betono mišinio ruošimo cechuose yra medžiagų sandėliai, dozavimo įranga, maišymo įranga, medžiagų ir betono mišinio transportavimo įranga ir įvairi pagalbinė įranga.

94) CEMENTO SANDĖLIAVIMAS. Įvertinant specifines cementų savybes keliami tokie reikalavimai: 1) jie turi būti sandėliuojami pagal rūšis ir markes, 2) naujai atvežtą cementą reikia laikyti atskiroje taroje nenaudoti tol, kol nebus gauti laboratorinių tyrimų duomenys, 3) kad nesumažėtų aktyvumas cementą reikia apsaugoti nuo kritulių ir grunto drėgmės, 4) kad cementas sandėlyje nesusigulėtų, reikia perkrauti iš vienos sandėlio taros į kitą. Taip pat cementas sandėliuojamas siloso tipo sandėliuose, gali būti ir bunkerinio tipo sandeliuose arba maišuose. SSandėliuojant cementą svarbu užtikrinti sausas sandėliavimo sąlygas. Kiekviena cemento atmaina turi būti sandėliuojama atskiruose silosuose.

95) UŽPILDŲ SANDĖLIAVIMAS. Pagal saugojimo būdą sandėliai būna rietuviniai, pusbunkeriniai ir silosiniai. Sandėliai gali būti uždarieji arba atitvarieji. Rajonuose kur gausu kritulių rekomenduotini uždari sandėliai, nes užpildų drėgmė priklauso nuo kritulių Užpildai sandėliuojami štabe¬liniuose, bunkeriniuose arba silosiniuose sandėliuose. Štabeliniai sandeliai paprastai būna atviro tipo. Sandėliuojant užpildus svarbu užtikrinti užpildų drėgmės pastovumą. Tai užtikrina uždari sandėliai. Jei naudojami atviri sandėliai drėgmė gali būti kontroliuojama naudojant automatizuotą įrangą.

96-97)BETONO KOMPONENTŲ DOZAVIMAS. Betono mišinio komponentai dažniasiai dozuojami pagal masę. Akytieji užpildai, kurių pilitinis tankis kina rekomenduojami dozuoti pagla tūrį. Cementas, vanduo ir priedai dozuojami +-1%, o užpildai +-2% tikslumu. Dozavimo tikslumui kenkia kintama užpildų drėgmė, todėl ją reikia įvertinti. Yra gaminami: automatiniai, pusiau automatiniai, ir rankinio valdymo dozatoriai. Automatinio Eskimo dozatoriais medžiagos sveriamos pagal programą nedalyvaujant operatoriuij. Į pusiau automatinio veikimo dozatoriaus bunkerį medžiagos patenka ir atsveriamos automatiškai, o į betono maišytūvą jos suberiamos gavus operatoriaus signalą iš valdymo pulto. Rankinio valdymo dozatorių bunkerių uždorius valdo operatorius. Medžiagų masę jis mato svėrimo mechanizmo skalėje. Pagal darbo rėžimą dozatoriai būna ciklinio, nuolatinio veikimo. Surenkamojo gelžbetonio gamyklų betono mišinių ruošimo cechuose su ciklinio veikimo maišytuvais medžiagos dažniasiai dozuojamos automatiniais lygiagrečiai veikiančiais

dozatoriais.

98) BETONO MAIŠYKLĖS. Pagal darbo rėžimą maišytuvai skirstomi į ciklinio ir nuolatinio veikimo. Ciklinio veikimo maišytuvų svarbiausias technologinis rodiklis yra būgno talpa, nuolatinio veikimo – našumas. Betono maišymas atliekamas maišyklėmis jos skirstomos į: gravitacines, priverstinio maišymo ir planetarines maišykles. Pagal konstrukciją gravitacinius maišytuvus galima skirstyti: 1)su kriaušės formos palenkiamu maišymo bugnu, kai medžiagos pakraunamos ir paruoštas mišinys iškraunamas per vieną atvirąjį bugno galą, 2)su palenkiamu dvikūgės formos būgnu, kai medžiagos pakraunamos per vieną ir mišinys iškraunamas per kitą atvirą būgno ggalą, 3)su nepalenkiamu reversyviniu būgnu, kai medžiagos pakraunamos ir sumaišomos sukantis būgnui i vieną pusę, o mišinys iškraunamas sukantis jam į kitą pusę. Garvitaciniai maišytuvai yra stacionariniai ir kilnojami. Pagal veikimo principą priverstinio maišymo maišytuvai yra tokie: priešsroviniai, rotoriniai, mentiniai šnekiniai maišytuvai. Plačiausiai naudojami rotoriniai maišytuvai.

99) BETONO MIŠINIO MAIŠYMO TRUKMĖ. Maišymo trukmė priklauso nuo maišytuvo tipo, būgno talpos, užpildų rūšies ir stambumo, mišinio technologinių savybių. Minimalus maišymo laikas priklauso nuo mišinio tūrio, konsistencijos ir maišyklės tipo. Min. maišymo laikas sekundėmis kkai mišinio tūris < 500 l. siekia 50-75 s. Min. maišymo laikas s, kai mišinio tūris > 500 l. siekia 50-120 s. Palyginus atskirus mišinio komponentus tai jų tūrio suma didesnė už mišinio. Medžiagų tūrio sumažėjimas siekia 20-40 %. Išeigos kkoef. 0,6.0,8.

100)Betono mišinių ruošimo cechai. Betono mišiniai ruošiami specialiuose ciklinio arba nuolatinio veikimo cechuose. Surenkamojo gelžbetonio gamy¬klose dažniausiai įrengiami cikliškai dirbantys cechai. Jų sudėtyje būna: rišamųjų medžiagų ir užpildų transportavimo iš pagrindinio sandėlio įrenginiai, šių medžiagų bunkeriai, kuriuose turi tilpti tiek, kiek suvartojama jų per 2.3 darbo valandas, dozatoriai, maišytuvai ir paruoštų mišinių išdavimo įrenginiai. Technologiniai įrenginiai betono mišinių cechuose gali būti išdėstyti pagal vienalaipsnę arba dvilaipsnę vertikaliąją schemą. Kai technologiniai įrenginiai išdėstyti vienalaipsniškai, cecha kompaktiški, kai išdėstyti dvilaipsniškai – cechai mažesni, bet didelio ploto, reikia daugiau transportavimo priemonių. Maišytuvus betono mišiniams ruošti galima išdėstyti pagal linijas (vieną arba dvi) ir lizdiniu būdu.

101) Betoninių ir gelžbetoninių gaminių formavimo proceso operacijos. 1.Formų surinkimas ir valymas. 2.Formų tepimas 3.Armatūros sudėjimas į formas 44.armatūros įtempimas 5.Betono mišinio klojimas 6.tankinimas 7.betono kietinimas 8.gaminių išformavimas 9.apdaila ir sandėliavimas.

102) FORMŲ KONSTRUKCIJOS IR MEDŽIAGOS. Gelžbetoninių gaminių formos susideda iš dugno, bortų, bortų tvirtinimo prie dugno šarnyrinių sujungimo priemonių, bortų sujungimo užraktų, formų paėmimo kėlimo ir ir transportavimo priemonėmis detalių. Metalinių formų dugno laikančioji konstrukcija daroma iš lovinio profilio plieno. Formų bortai gaminami iš lovinio profilio plieno, kampuočių. Atverčiami bortai prei formų dugnų tvirtinami šarnyrais. Gelžbetoninės konstrukcijos kurių aukštis yra gerokai didesnis už plotį dažniasiai gaminamos išardomose formose. TTokios formos susideda iš dugno, dviejų šoninių ir dviejų galinių bortų. Kietinant gaminius konatktiniu būdu naudojamos termoformos. Neišardomose formose gaminami gaminiai, kurių šoninės plokštumos gali būti nuožulnios. Didelių matmenų plonasienius elementus galima gaminti gelžbetoninėse formose – matricose. Nestandartinius gaminius galima daryti medinėse, metalinės formose. Sudėtingos konfiguracijos arba relijafinio paviršiaus gaminius galima gaminti stiklaplaščio formose arba gelžbetoninėse formose, kurių paviršius padengtas polimerais.

103) FORMŲ VALYMAS IR TEPIMAS. Jos valomos mechaniniu, pneumatiniu ir cheminiu būdu. Valant mechaniškai naudojami elektriniai įrankiai su plieninės vielos šepečiais, abrazyviniais šlifavimo diskais, specialios mašinos su cilindriniais plieninės vielos šepečiais, plieniniais žiedais. Formų dugnus galima valyti su inercine freza. Jos skirstomos į jumamąsias ir nejudamąsias. Valant pneumatiniu būdu formos apipučiamos suslėgto oro srove arba pirmiausia valomos mechaniškai ir paskui suslėgtu oru. Valant cheminiu būdu naudojamos betoną ardančios rūgštys. Dažniasiais vartojamas techninės druskos rūgšties tirpalas, ruošiamos specialios pastos. Formos kad neliptų betonas tepamas specialiomis medžiagomis, kurios turi atitikti tokius reikalavimus: tepalo sluoksnis turi būti kuo plonesnis, dėl tepalo neturi prasidėti metalo ir metalo korozija, jis turi nekenkti žmogui ir nedegti, medžiagos turi netirpti vandenyje, esant normaliai arba aukštai temperatūrai tepalai turi netekėti nuo paviršių.

104)TEPALAI FORMOMS. Surenkamojo gelžbetonio gamyklose naudojami tokie tepalai: suspensijos, emulsijos, mašininės alyvos, nafots produktai ir jų mišiniai. SSuspensijo tai – dispersinės sistemos, suidedančios iš mineralinių medžiagų. Tokie tepalai nusiplauna vandeniu. Emulsijomis vadinamos koloidinės sistemos susidedančios iš dviejų nesimaišančių skyščių, kurių vienas pasiskirstęs kitame smulkiais lašeliais. Formos tepamos tiesioginėmis ir atvirkštinėmis emulsijomis. Vandeninės muilinės riebalins emulsijos tinka kasetinėms formoms tepti. Jomis galima tepti karštus metalinius paviršius, nesj ie nepridega, lengvai nusivalo. Mašininėsm alyvomis, naftos produktais ir jų mišiniais tepamos metalinės formos.

105)BETONINIŲ IR GELŽBETONNIŲ GAMINIŲ FORMAVIMO METODAI. Tai vibracinis, nevibracinis ir kombinuotas. Vibraciniai metodai dažniausiai taikomi formuojant betoninius ir gelžbetoninius gaminius. Vibracinis formavimas pagristas tiksotropinėmis betono mišinių savybėmis.

106) VIBROTANKINIMO PARAMETRAI. Pagrindiniai vibracijos parametrai yra šie: amplitudės ir dažnio. Virpesių amplitudės (A) ir dažnis (f) – tai dalinės vibrotankinimo rėžimą nusaknačios charakteristikos. Šiuo metu patikimesniu vibracinio tankinimo kriteriumi laikomas tankinimo intensyvymas J=A2f3.

107) VIBROTANKINIMO INTENSYVUMAS – tai energijos srautas, pereinantis per tam tikrą laiką per tankinimo gaminio ploto vienetą. Tokį pat tankinimo intensyvumą galima gauti ivairiai derinant vibracinio mechanizmo darbo parametrus A ir f. Vadinasi kai vibravimo trukmė vienoda, tokios pat sudėties betono mišinių tankinimo efektyvumas bus vienodas, jei vibracinio mechanizmo darbo parametrai tenkins tokią lygybę: A12f31=A22f32. Gaminant surenkamąsiais gelžbetonines konstrukcijas, betono mišinių vibracinio tankinimo intensyvumas turėtų būti 80.300 cm2/s3.

108) BETONO MIŠINIŲ PRESAVIMAS IR PLŪKIMAS. Presuojant betono mišinius sudėtinės dalelės priverčiamos jjudėti, jos viena priek itos priartėja, susitankina. Presavimo būdai yra tokie: štampinis, radialinis, ekstruzinis ir volinis. Ploščius gelžbetoninius gaminius iš slankiųjų mišinių galima gaminti štampiniu filtraciniu presavimo būdu. Radialiniu presavimo būdu gaminami vamzdiniai gaminiai. Ekstruzinis presavimas – tai toks būdas, kai nepertraukiamai tiekiamas betono mišinys išspaudžiamas per specialų gaminio skerspjūvio formos antgalį. Gaminys išeina nepertraukiama juosta. Sis agregatas susideda is betono mišinio bunkerio snekinio slegtuvo su pavara ir važiuoklės. Volinis presavimas – tai toks būdas, kai betono mišinys formose sutankinamas judančiais lygiais arba tam tikro profilio volais. PLŪKIMAS. Plūkiant pasikartojantys plūktuvų smūgiai sutikia betono mišinio dalelėms kinetinės energijos ir šios jėgų veikimo kryptimi artėja viena prie kitos. Plūkiant mišinius klodais galima sutankinti didelio storio standaus smulkiagrūdžio betono mišinio sluoksnį. Sutankinimo laipsnis priklauso nuo betono mišinio standumo bei sundaudoto darbo plūkiamo gaminio tūrio vienetui. Darbo sąnaudos nustatomos įvertinant plūktuvo masę, kritimo aukštį bei smūgių skaičių.

109) BETONO GAMINIŲ IŠCENTRINIS FORMAVIMAS. Formuojant gaminius centrafugavimo būdu forma su joje esančiu betono mišiniu sukama apie išilginę ašį. Sukamojoje formoje išcentrinės jėgos betono mišinį spaudžia prie formos sienelių ir sutankina. Išcentrinį gaminių formavimą galima susikirstyti į dvi stadijas: betono mišinio paskirstymo palei formos sienutes, bei vidurinės tuštumos suformavimo stadiją ir betono mišinio tankinimo stadiją. Pirmosios stadijos

metu betono mišinys suklojamas į besisukančią formą ir dėl trinties į jos sienutes pradeda suktis kartu. Sukdamasis ir veikiamas išcentrinės jėgos, mišinys tolygiai pasiskirsto formoje. Antrosios stadijos metu kad atsirastu pakankamos presuojačios jėgos sukimosi greitį reikia gerokai padidinti.

110) BETONO VAKUMAVIMAS. Gelžbetoniniai gaminiai iš slankiųjų betono mišinių gali būti gaminami vakuumavimo būdu. Vakumuojant iš slankiojo betono mišinio išsiurbiamas vandens perteklius ir dėl to kietosios dalelės suartėja, sutankėja. Tai atliekama įvairių konstrukcijų vakuminių kamerų vakuminiais siurbliais. Vakuminė kamera dažniasiai uždedama ant gaminio ppaviršiaus ir nuo betono atskiriama perforuotu metaliniu, audiniu aptemtu lakštu. Audeklas sulaiko smulkiąsias betono mišinio daleles, bet praleidžią ora ir vandenį. Nors vakuumuojant padididėja betono stiprumas, ilgaamžiškumas, tačiau dėl kelių trūkumų šis tankinimo būdas naudojamas retai. Pašalinant vandeniui, susidaro vienos krypties kapiliarų ir dėl to padidėja betono laidumas vandeniuij kad slankūs mišiniai nesisloksniuotų suvartojama daugiau cemento, reikia sudėtingų technologinių įrenginių.

112) BETONO MIŠINIŲ TŪRINIS VIBRAVIMAS. Toks būdas kai vibraciniai impulsai suteikiami tuo pačiu metu visam tankinamo mišinio tūriui. Taip tankinami gaminiai fformuojami ant vibracinių aikštelių

113) VIBROAIKŠTELĖS Vibracinių aikštelių mechanizmai gali sukelti harmoninius apskritiminius, harmoninius kryptinius ir neharmoninius vibracinius virpesius. Harmoninius apskritiminius virpesius sukelia aikštelės su vienu debalansiniu velenu. Šių aikštelių rėmas juda vertikalia ir horizontalia plokštuma. Tokios aikštelės tinka masyviems ggaminiams formuoti. Aikštelėse kur virpesiai nukreipti vertikaliai montuojami du debalansiniai velenai, kurie sukasi priešingomis kryptimis. Šių aikštelių konstrukcija sudėtinga, reikia galingų elektros variklių, triukšmingos. Tinkamos plokštiems nestoriems gaminiams formuoti. Aikštelių virpesių dažnį galima keisti 2-3 greičių elektros varikliais. Apkrautos aikštelės amplitudė 0,35-0,6.

114) BETONO MIŠINIŲ IŠORINIS VIBRAVIMAS. Tai toks tankinimas kai vibraciniai mechanizmai tvirtinami prie gaminio formų sienučių. Tokiose vertikaliose vibracinėse formose galima gaminti vamzdžius, laiptatakius, karnyzų blokus, stambiaplokščių pastatų pertvaras ir perdangas. Taip formuotų gaminių briaunos būna tikslios, šoniniai paviršiai lygūs.

116) BETONO MIŠINIŲ PAVIRŠINIS VIBRAVIMAS. Toks būdas kai formavimo agregato vibracinis mechanizmas liečiasi su formuojamo gaminio plokštuma. Šis būdas taikomas nepertraukiamo vibracinio formavimo linijose plokštiems 15-30 mm gaminiams.

Mechanizmo virpesių dažnis 50-75 Hz, amplitidė 0,2-0,4mm vertikalioje, horizontalioje ar nuožlnioje padėtyje.

117) BETONO MMIŠINIŲ VIDINIS VIBRAVIMAS. Toks būdas kai vibracinis mechanizmas montuojamas puansonuose, kurie kartu yra ir ir tuštumų gaminyje formuotuvai. Vibracinius impulsus galima sukelti serijinės gamybos vibratoriais arba debalansiniais velenais. Virpesiai 50-75Hz. Galima sutankinti 200-300mm storio sluoksnius. Kai vibracinis mechanizmas yra tankinamame betone gaminiui formuoti sunaudojama elektros energijos. Taip gaminamos tuštymėtos perdangos plokštės, ventiliacijos blokai, vamzdžiai, tuščiavidurės elektros linijų atramos.

118) BETONO MIŠINIŲ VIBROPRESAVIMAS IR VIBROŠTAMPAVIMAS. Vibro¬presa¬vimas -kai gaminiai gaminami iš labai standžių mišinių su nedideliu vandens kiekiu. Naudojami vibropresai. Gelžbetoninių gaminių, formuojamų iiš standžiųjų mišinių ant vibracinių aikštelių, vibravimo trukmė yra gana ilga. Kad vibracinio tankinimo efektyvumas būtų didesnis. Naudojamos priekrovos. Dėl to apie du kartus sutrumpėja vibravimo trukmė, gaminių paviršius, kurį slegia priekrova, būna lygus. Priekrovos masė priklauso nuo betono mišinio savybių. Priekrovas galima suskirstyti į paprastas ir vibracines. Paprastos uždedamos ant formuojamo gaminio ir savąja mase slegia betono mišinį. Vibracinės priekrovos, tuo pat metu slėgdamos betoną, suteikia jam papildomus priverstinius vibravimo impulsus. Naudojant tokias priekrovas, betonas būna 10.15 % stipresnis, negu naudojant paprastąsias priekrovas. Vibroštampavimas. Tai toks formavimo būdas, kai gaminio konfigūracijos vibracinis štampas, uždėtas ant sukloto į formą lygiu sluoksniu standaus betono mišinio paviršiaus, veikiamas virpesių ir statinės apkrovos, grimzta, suteikdamas gaminiui tam tikrą geometrinę formą. vibracinis štampas atlieka vibracinio tankinimo, presavimo ir formuotuvo funkcijas. Yra įvairių konstrukcijų vibraciniai štampai: vienuose jų vibraciniai mechanizmai sukelia apskritiminius, kituose- vertikaliai nukreiptus virpesius. Slankusis vibracinis štampavimas. Šiuo būdu iš standžių mišinių formuojami ilgų matmenų gelžbetoniniai bei armuotieji cementiniai blokštieji gaminiai kreiviniai kevalai.Yra du slankiojo vibracinio štampavimo variantai; kai nestacionarus vibr štampas juda išilgai stacionarios gaminio formos ir kai po stacionariu vibr štampu juda gaminio forma.

119) BETONO MIŠINIŲ VALCAVIMAS. Vibracinis valcavimas. Tai nepertraukiamas gelžbetoninių gaminių formavimo būdas, kai betono mišinys tankinamas vibruojant ir ppresuojant volais ar plokštėmis. Toks būdas taikomas nepertraukiamo veikimo gaminių gamybos staklynuose, betonavimo kombainuose. Išcentrinis valcavimas. Tai iki 5 m ilgio ir 1200.3000 mm skersmens slėginių vamzdžių gamybos būdas. Išcentrinė jėga, atsirandanti sukantis formai, panaudojama standžiam betono mišiniui paskirstyti palei formos sieneles t.y. vamzdžiui formuoti. Betono mišinys sutankinamas valcuojant jį tarp besisukančio volo ir formos. Forma sukasi, nes riedėjimo žiedais remiasi į besisukantį volą. Betono mišinys formoje klojamas juostiniu klotuvu.

120) BETONO MIŠINIŲ RADIALINIS PRESAVIMAS. Radialinio presavimo būdu gaminami vamzdiniai gaminiai. Radialinė presavimo apkrova susidaro presavimo galvutei sukantis apie vertikalią ašį. Standų betono mišinį, patekusį ant besisukančios galvutės, išcentrinė jėga nubloškia prie gaminio formos vidinio paviršiaus. Presavimo galvutės ritiniai sutankina, o cilindrinis pagrindas išlygina suformuoto vamzdžio vidinį paviršių.

121) BETONO MIŠINIŲ TORKRETAVIMAS. Tai betonavimo būdas, kai mišinys ant betonuojamo paviršiaus užpurškiamas suslėgtu oru. Torkretuojama cemento purkštuvu keliais sluoksniais. Kiekvienas paskesnis sluoksnis užpurškiamas sukietėjus pirmesniam.Torkretbetonis yra labai tankus, stiprus, atsparus šalčiui, nepraleidžia vandens. Torkretavimu betonuojamos plonasienės gelžbetoninės konstrukcijos (kevalai, skliautai, rezervuarai), daromi ugniai atsparūs arba hidroizoliaciniai sluoksniai, užtaisomi plyšiai, sandūros, remontuojamos ir stiprinamos konstrukcijos.

122) BETONINIŲ GAMINIŲ CETRIFUGAVIMAS. Formuojant gaminius centrifugavimo būdu, forma su joje esančiu betono mišiniu sukama apie išilginę ašį. Sukamoje formoje išcentrinės jėgos betono mišinį spaudžia prie formos sienelių ir sutankina. IIšcentrinį gaminių formavimą galima suskirstyti į dvi stadijas: 1.betono mišinio paskirstymo palei formos sieneles bei vidurinės tuštumos suformavimas 2.betono mišinio tankinimas. Pirmosios stadijos metu betono mišinys suklojamas į besisukančią formą ir dėl trinties į jo sienutes pradeda suktis kartu. Sukdamasis ir veikiamas išcentrinės jėgos, mišinys tolygiai pasiskirsto formoje. Antrosios stadijos metu (tankinimo metu), sukimosi greitį reikia gerokai padidinti. tankėjimo procesas priklauso nuo išcentrinė jėgos. Betono struktūra gaminio skerspjūvyje būna nevienoda –išoriniuose sluoksniuose tanki, didesnė stambesnių dalelių koncentracija, vidiniuose sluoksniuose betonas akytas, smulkiagrūdis. Dėl šių priežasčių centrifugavimas nėra kokybiškas. Norint padidinti kokybiškumą reikia naudoti iki 10.20 mm stambumo užpildus, slankius ir rišlius mišinius.

123) BETONO GAMINIŲ VAKUUMAVIMAS IR VIBROVAKUUMAVIMAS. Vakuumavimas. Šis tankinimo būdas dažniausiai naudojamas kartu su vibravimu bei presavimu. Vakuumuojant iš slankiojo betono mišinio išsiurbiamas vandens perteklius ir dėlto kietosios dalelės suartėja, sutankėja. Nors vakuumuojant padidėja betono stiprumas, ilgaamžiškumas, tačiau vakuumavimas turi trūkumų. Pasišalinant vandeniui, susidaro vienos krypties kapiliarū ir dėl to padidėja betono laidumas vandeniui. Vakuumavimą tikslinga taikyti kartu su vibravimo būdu. nes pašalinus vandenį betono tankis nepadidėja betono stiprumas taip pat ne. Taikant vibrovakuumavimo būdą, ant vibracinės aikštelės suformuojamas gaminys. Paskui jis vakuumuojamas- betonas išretinamas. Vakuumuojant laisvas vanduo ir oras juda priskydo darbop plokštumos ir garų pavidalu patenka į

vandens surinktuvą. Vakuumuojame betone sumažėja vandens kiekis, kietosios dalelės suartėja, susitankina ir dėl to betono tūris sumažėja. Betono tankinimo efektyvumas priklauso nuo vakuumavimo režimo, trukmės, nuo to ar sutapatinami vakuumavimo, vibravimo procesai.tankinimo procesui turi įtakos užpildai, cementas, pradinis vandens kiekis. Nereikia pašalinti kuo daugiau vandens nes gali sutrikti kietėjimo procesas. Vakuumuotas betonas ilgaamžiškesnis, mažiau laidus vandeniui, geriau sukimba su armatūra.

124) BETONO GAMINIŲ EKSTRUZINIS FORMAVIMAS. Tai toks būdas kai nepertraukiamai tiekiamas betono mišinys išspaudžiamas per specialų gaminio skerspjūvio formos antgalį. Gaminys iišeina nepertraukiama juosta. Ekstruzinio formavimo agregatas susideda iš betono mišinio bunkerio, šnekinio slėgtuvo su pavara ir važiuoklės. Formuojant gaminio juostą, reaktyvinė jėga stumia agregatą priešinga kryptimi.

125) BETONO TERMINIO KIETINIMO TRUKMĖ. Taikant šiluminius būdus, per palyginti trumpą laiką galima gauti pakankamo stiprumo gaminius, taip sutrumpėja surenkamų konstrukcijų gamybos trukmė. Šiluminiam betono kietinimo būdui sunaudojama apie 70.80 % bendros gaminių gamybos trukmės. Hidroterminio kietinimo trukmė 12-13 h. betonas turi pasiekti atleidžiamąjį stiprumą. Jį įgavęs gaminys gali būti išformuojamas, transportuojamas ir montuojamas.

126) BETONO TTERMINIO KIETINIMO REŽIMAS. Prieš šutinant išlaikytų gaminių betonas būna stipresnis, trumpiau juos reikia kietint, nes galima kaitinti intensyviau. Šutinant gaminius, suformuotus iš slankiųjų mišinių, rekomenduojama prieš šutinant išlaikyti normalioje temperatūroje 3..6 h , suformuotus iš standžių mišinių 2.3 h, o iiš ypač standžių 1.2.h. Kaitinamuose gaminiuose vyksta sudėtingi fizikiniai ir cheminiai procesai. Šiluminio poveikio intensyvumas turi būti toks, kad šio periodo metu kiek galima mažiau būtų suardyta betono struktūra. Šutinant plonasienius elementus, temperatūros kėlimo greitis turėtų būti ne didesnis kaip 26 laipsniai per h. Masyvius 20 per h. Iš standžių mišinių po 30.35 per h. Uždarose metalinėse formose po 40.60 per h. Po kaitinimo yra izoterminio šutinimo periodas. Baigus izoterminio šutinimo procesą plonasienius gaminius rekomenduojama aušinti iki 35 C per h. Kitokius 30 per h. Iš kamerų gaminius galima išimtim tik tada, kai tarp jų paviršiaus ir aplinkos temperatūros yra ne didesnis kaip 40 laipsnių skirtumas. Šutinti gaminiai, išlaikyti ceche 4..6 h ataušta iki aplinkos temperatūros.

127) TEMPERATŪROS KĖLIMO IR AAUŠINIMO GREITIS, KIETINANT BETONO GAMINIUS. Gaminių įkaitinimo iki numatytos temperatūros metu temperatūros kėlimo greitis: Šutinant plonasienius elementus, temperatūros kėlimo greitis turėtų būti ne didesnis kaip 26 laipsniai per h. Masyvius 20 per h. Iš standžių mišinių po 30.35 per h. Uždarose metalinėse formose po 40.60 per h. Po kaitinimo proceso parsideda izoterminio šutinimo procesas po jo plonasienius gaminius rekomenduojama aušinti iki 35 C per h. Kitokius 30 per h. Kėlimo metu temperatūra nuo aplinkos temperatūros keliama iki izoter¬minio periodo temp. kkėlimo greitis priklauso nuo betono stiprumo, kurį jis įgauna išlaikymo metu. Jei temp keliama per greitai, tai betone susidaro vidiniai įtempimai ir suardoma betono struktūra. Kėlimo greitis neturi viršyti 60 C per val.

128) IZOTERMINIO PERIODO TEMPERATŪRA IR TRUKMĖ, KIETINANT BETONO GAMINIUS. izoterminis periodas rodo kad temperatūra yra pastovi tam tikrą laiką. Optimali šutinimo temperatūra su portlandcemenčiu yra 80.850C. su pucolaniniais arba šlakiniais cementais 90.95 0C. Tai ilgiausias periodas. Jo metu vyksta pgr kietėjimo procesai. periodo trukmė 8-12 val. Temperatūra priklauso nuo norimo gauti stiprumo po kietinimo. Didėjant trukmei didėja stiprumas.

129) DUOBINĖS ŠUTINIMO KAMEROS. Tai periodinio vekimo kamera čia šutinimo procesas nutraukiamas, kai reikia išimti sukietintus gaminius ir suformuotus sudėti į kameras. Periodinio veikimo kameros dažniausiai naudojamos srautiniai agregatinei arba stendinei technologijai. Čia gaminiai kietėja 100 proc santykinio drėgnumo aplinkoje. Kamera kurios temperatūra žemesnė kaip 100C, o slėgis atmosferinis bus pripildyta sočiųjų garų ir oro. Pakilus temp iki 100C tik sočiųjų garų. Taigi gelžbetoniniai gaminiai gali būti šutinami garų ir oro mišinyje arba sočiųjų garų aplinkoje. Duobinės šutinimo kameros būna neįgilintos igilintos visiškai arba iš dalies. Svarbiausi elementai yra sienos, grindys su hidrauliniu uždoriu kondensaciniam vandeniui ištekėti, kilnojamasis dangtis ir vamzdžių sistema su garo tiekimo bei reguliavimo armatūra. Šutinamų gaminių kokybė llabai priklauso nuo temperatūros kameroje vienodumo. Gaminiai kietėja skirtingos temperatūros aplinkoje.

130) TUNELINĖS ŠUTINIMO KAMEROS. Tai nuolatinio veikimo šutinimo kameros kuriose gaminiai kietėja praeidami pašildymo, izoterminio šutinimo ir atšaldymo zonas. Nuolatinio veikimo tunelinėse šutinimo kamerose gaminiai kietinami garų ir oro mišinyje, kuris nuo natūralios ir priverstinės ventiliacijos juda. naudojamos, kai gamybos būdas yra konvejerinis. Tokios kameros būna vieno arba daugiau aukštų. Ne vieno aukšto šutinimo kameros galuose montuojami keltuvai. Tunelinių šutinimo kamerų trūkumas yra dideli šilumos nuostoliai per galines angas. Bet mažesnės garo sąnaudos, negu kietinant gaminius duobinėse šutinimo kamerose.

131) VERTIKALIOS ŠUTINIMO KAMEROS. naudojamos taip pat kai gamybos būdas konvejerinis. Vertikaliose nuolatinio veikimo šutinimo kamerose garas perforuotais vamzdžiais tiekiamas į viršutinį dalį, todėl joje temperatūra yra aukščiausia apie 100 C. Leidžiantis žemyn temperatūra žemėja ir apatinėje kameros dalyje, kurio pripildyta garo ir oro mišinio, temperatūra yra apie 30.35 C. Vertikalių kamerų tūris yra apie 5.6 kartus mažesnis už tokio pat našumo daugiaaukščių tunelinių kamerų. Vertikaliose kamerose gaminiams šutinti suvartojama apie 100.2000kg/m3 garo. Jos pranašesnės už tunelines, nes užima mažiau vietos ir šilumos nuostoliai yra daug mažesni per kameros galus.

132) KONTAKTINIS BETONINIŲ IR GELŽBETONINIŲ GAMINIŲ KIETINIMAS. Betono kontaktinio kietinimo esmė kai betonas šyla per susilietimo su kaitinamais paviršiais plotą. Tuo pačiu metu kkaitinama aplinka atskiria drėgmę nepraleidžiančia pertvara ir tarp betono bei aplinkos nevyksta drėgmės mainai. Taip kietinami gaminiai vertikaliose kasetinėse formose, termoforų paketuose ir kt. Šilumnešiu naudojamas garas, karštas vanduo, dujos. Kasetinėse formose pagaminama didžioji daugumas stambiaplokščių gyvenamųjų namų elementų. Gaminiai, pagaminti kasetinėse formose, būna tikslių matmenų, jų paviršiaus kokybė gera, betono stiprumas didesnis 10.20 proc, negu šutinant duobinėse kamerose. Kasetinė technologija turi ir trūkumų betonas, esantis arčiau šilumnešio tiekimo angos į šilumines sekcijas, įkaista greičiau ir, intensyviau kietėdamas, įgyja didesnį stiprumą. Betono kasetėms suvartojama labai daug metalo, jas sunku valyti, tepti. Kasetinis įrenginys tai kompleksinis agregatas, atliekantis gaminių formavimo ir kietinimo funkcijas. Gelžbetoniniui kontaktinis būdas taikomas gamiant plokščius gelžbetoninius gaminius horizontaliose termoformose. Jose šiluminis poveikis yra tolygesnis negu negu vertikaliose kasetinėse formose. Horizontaliose termoformose gaminamos stambiaplokščių namų išorinių sienų plokštės iš lengvojo betono. Kietinimas horizontalių termoformų paketuose yra pažangus ir technologiškas būdas. Lengva pritaikyti konvejerinėms linijoms.

133) ELEKTROTERMINIS BETONO KIETINIMAS. vyksta tada kai temperatura keliama elektros srovės pagalba. Galimi 3 būdai: 1.Elektrodinis šildymas. (kintamosios elektros srovės, leidžiamos pro betoną, energija dėl aplinkos varžos virsta šilumine, todėl betonas įkaista. Elektros srovės laidininkas betone yra vanduo su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Kietėjant betonui, betono elektrinė varža didėja, o srovės stiprumas mažėja. Betonas į

elektros grandinę įjungiamas stropiniais, styginiais, ir kt elektrodais. Elektrodai gali būti išdėstomi kietinamo gaminio viduje arba uždedami ant jo paviršiaus. Kietinant gaminius elektriniu būdu kasetinėse formose, temperatūrą galima kelti greičiau po30C perh ir įkaitinus iki 90C, elektros srovę išjungti. Gaminiai baigia kietėti termoso būdu. 2. šildymo elektriniais šildymo prietaisais. Iluma į kietinamų gaminių paviršių spinduliuojama iš prietaisų, kurie elektros energiją generuoja į šiluminę. Šiluminiais prietaisais šildomų gaminių paviršius turėtų įkaisti ne daugiau kaip iki 90C temperatūros. Visais atvejais betoną reikia aapsaugoti, kad negaruotų drėgmė. Šiluminio poveikio intensyvumas keičiamas reguliuojant šildytuvų galingumą bei jų atstumą nuo gaminio. Darbo sąlygos geresnės negu šutinant, tačiau elektros energijos sąnaudos didesnės, negu šildant elektroniniu būdu, nes kietėjimo procesui sunaudojama tik dalis šilumos. 3. Šildymas elektromagnetiniu lauku. Tai kintamojo magnetinio lauko, kuriame dėl elektromagnetinės indukcijos įkaista metalas, panaudojimas. Tokio lauko energija armatūroje ir plieninėje formoje virsta šilumine. Kylant armatūros ir formų temperatūrai, įšyla betonas. Tokiose kamerose rekomenduojama kietinti tankiai armuotas gelžbetonines konstrukcijas.

134) GIPSINIŲ RIŠAMŲJŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA. TTokios medžiagos daugiausia yra pushidračio gipso, arba anhidrito(bevandenio kalcio sulfato), ir jos skirstomos į pushidrates ir anhidritines. Pushidratėms priklauso stybinis ir aukštavertis gipsas.gipsas gaunamas aukštoje temperatūroje dehidratuojant gamtinį gipsą 100-110C, jei gamtinį gipsą aukštesnėje nei 110C (570,580) gaunamas anhidritas. Statybinio ggipso gamyba. Gaminant statybinį gipsą galimi 3 metodai dehidratacijai atlikti: 1 naudoj. Šachtinės krosnys; 2 sukamosios krosnys; 3 virinimo katilai.. Gaunamas iš gamtinio gipso kaitinamo 150.160Ctemperatūroje. jis turi pradėti rištis ne vėliau kaip po 4min, o baigti ne vėliau kaip po 30 min. Rišimosi trukmę pailgina lėtikliai: amoniakas etilo chloridas ir kt. Rišimosi trukę trumpina medžiagos, sudarančios kristalizacijos centrus ir didinančios pushidračio gipso tirpumą. Technologiškam mišiniui gauti suvartojama 50.70 proc. vandens statybinio gipso masės.

135)GIPSINIŲ RIŠAMŲJŲ MEDŽIAGŲ KIETĖJIMAS. Kietinimas atliekamas aukštoje temperatūroje t.y džiovinant reakcija vyksta prisijungus vandenį. Vanduo išgarinamas ir tada vyksta kietėjimas. Džiovinimas atliekamas džiovinimo kamerose. Skiriami trys periodai paruošiamasis periodas kuriame pushidratis gipsas tirpsta vandenyje tol, kol susidaro sotusis tirpalas. Koloidacijos periodo metu dėl sotaus tirpalo gipsas netirpsta iir kietas gipsas reaguoja su vandeniu, msė virsta geliu. Kristalizacijos periodu smulkios koloidinės dalelės virsta stambesnėmis kristalinėmis dalelėmis ir gelis palaipsniui susikristalizuota.

136)GIPSO SAVYBĖS. Tai greitai besirišančios rišamosios medžiagos. Smulkumas, pagal rišimosi trukmę skirstomos į greitai (pradžia 6 min, pabaiga 30 min), lėtai(pradž ne anksčiau 20 min pab nenormuojama)kai per greit rišasi naudojami lėtikliai. Stiprumas. Jis nustatomas po 2 h kietėjimo. kietinama sausose sąlygose kietėjimas vyksta dėl vandens išgaravimo kalcio sulfato dehidratacijos. Stiprumas gniuždant 2-25 MPA, stiprumas lenkiant 1,2-8 MPA. Gipso kkietėjimas vyksta jį sumaišius su vandeniu, tuomet vyksta reakcija CaSO4*0,5H2O+1,5H2O—CaSO4*2H2O.

137) GIPSO KARTONO PLOKŠČIŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJA. Jų gamyba susideda iš kelių operacijų formavimo mišinio ruošimo, lakšto formavimo, lakštų pjaustymas, lakštų kietinimas džiovinant ir pagamintos produkcijos sandėliavimas.

138) GIPSO BETONO PLOKŠČIŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJA. Ruošiamas gipso betono mišinys pridedant smulkiagrūdžių užpildų (smėlio).

139) Orinių kalkių savybės. Orinėmis vadinamos tokios, kurios kietėja tik ore. gamybos procese atliekamos operacijos: 1.Žaliavų paruošimas(smulkinimas ir sijoji¬mas). 2. Degimas (gaunamos degtos kalkės). 800-1200 C temp. vyksta kalkių reakc. su vandeniu. 3. malimas arba gesinimas.

140) ORINIŲ KALKIŲ GAMYBA. Gamybos procese atliekamos operacijos: 1.Žaliavų paruošimas (smulkinimas ir sijoji¬mas). 2.Degimas (gaunamos degtos kalkės). 800-1200 C temp. vyksta kalkių reakc. su vandeniu. 3. malimas arba gesinimas. Orines kalkes -risamoji medz. gaunama is kalcio ir kalcio-magnio karbonatiniu uolienu, turinciu nedaugiau kaip 6-8% molio priemaisu kalkes: 1)Dektos-gabalines ir maltos, sudaro CaO, 2)gesitos kalkes-hidratines ir kalkiu tesla., 3)negesintos. Hidratines- milteliai gaunami paveikus gabalines kalkes tam tikru kiekiu vandens (60-80% gabaliniu kalkiu m) jie sudaro Ca(OH)2. kalkiu tesla-gesinant dektas kalkes vandens pertekliumi todel joje daug laisvo H2O(45-50%) pagal MgO kieki kalkes skirstomos i kalcitines, magnezitines, dolomitines. Pagal gesinimosi trukme: greitai, vidutiniskai, letai besigesinancias. Orines kalkes degamos is grinu kalcio karbonatiniu uolienu ir kalcio –magnio karbonatiniu uolienu. Svarbus kalkiu ggamybos procesas yra kalcito arba dolomite skilimas aukstoje temperaturoje. Kalkiu gesinimas-dagtu gabaliniu kalkiu veikimas vandeniu. Jas gesinant, hidratuojasi CaO. Svarbios kalkiu savybes: aktyvumas kuri nusako laisvu CaO ir MgO kiekis kuris nustatomas titruojant. Kalkiu taslos iseiga rodo, kiek litru kalkiu teslos gauname is vieno kg. kalkiu, kalkiu plastiskumas susijas su didele kalkiu vandens sulaikimo gale. Dziudama ir kietedama kalkiu tesla smarkiai traukesi ir trukineja. Kalkiu skiediniai ir betonai patvarus ore.

141) KALKIŲ GESINIMAS. Pagal gesinimosi greitį kalkės skirstomos į greitai (grsinimosi trukmė ne ilgesnė kaip 7 min), vidutiniškai(trukmė ne ilgesnė kaip 25), lėtai besigesinančios (trukmė ilgesnė kaip 25 min). Priklausomai nuo vandens kiekio galima gauti gesintų kalkių miltelius ( 1litras kalkių su litru vandens), tešlą (1 /2,5) arba pieną.

142) ORINIŲ KALKIŲ KIETĖJIMAS. kalkių kietėjimas vyksta kristali¬zaciniu būdu. Kalcio hidroksido tešla, garuojant vandeniui iš jos, darosi standesnė – vyksta kristalizacinis kalkių kietėjimas. Gaunasi gana silpnas kalkių akmuo kuris toliau gali kietėti vykstant karbonizacijai. Kalkių tešla įgauna nedidelį stiprumą (gesintos 0,5 – 1,0 MPa, negesintos 1,0 – 5,0 MPa).

143) SILIKATINIŲ BETONŲ GAMYBOS PRINCIPAI IR KIETĖJIMAS. Silikatinis betonas- tai dirbtinis akmuo, kurio komponentai surišti cementuojančiais junginiais-kalcio hidrosilikatais, susidarančiais autoklavinėmis sąlygomis. Silikatinio betono mišinius galima ruošti iš kalkių ir kvarcinio smėlio, kalkių ir šlako bbei kitų medž Sudedamosios dalys gali būti kalkės, maltas ir nemaltas smėlis, bei vanduo. Tokie mišiniai normalioje temperatūroje kietėja lėtai it būna nedidelio stiprumo.(1.2 MPA).

144) SILIKATINIŲ GAMINIŲ AUTOKLAVINIS KIETINIMAS. suformuoti gaminiai kietinami hermetiškuose slėginiuose induose – autoklavuose. Kietinant betoną autoklave būna 174.190 C, slėgis 0,9..1,3 MPa, o aplinka prisotinta vandens garų.

145) SILIKATINIŲ PLYTŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJA. Silikatinės plytos gaminamos iš kalkių (5-8 proc. masės), ir smėlio (92-95 proc. pagal mišinio masę), ir pridedama 7 proc vandens. Gaunama standi masė kuri tankinama presavimo būdu. Mišinys paduodamas į presą. Presavimo jėga yra didelė 15-20 MPA.

146) TANKAUS SILIKATINIO BETONO GAMYBOS TECCHNOLOGIJA. Silikatiniam betonui gaminti naudojamos kalkės, kalkių gesinimosi trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 20 min. Naudojams maltas ir nemaltas smėlis, smėlyje negali būti organinių priemaišų. Sieros junginių, molio. silikatiniams kaip ir cementiniams betonams tinka pirminiai kvarciniai smėliai, taip pat ir stambūs užpildai: skalda, žvirgždas, šlakas, įvairūs dirbtiniai užpildai.

147) AKYTO SILIKATINIO BETONO GAMYBOS TECHNOLOGIJA. Akyti turi daug porų ir nedidelį tankį. Gaminami dujų ir putų betonui. Dažniausiai gaminami silikatiniai. Naudojamos dvi technologijos: 1)kai smelis malamas kartu su kalkem sausuoju budu, 2) smėlis malamas šlapiuoju būdu, kalkės sausuoju. Dažniausiai naudojamas dujodaras. Dažniausiai aliuminio dujų, bet gali būti naudojami putokšliai. Formavimo procesas yra sudėtingas: gaminiai supjaustomi,

supjaustytas masyvas paduodamas į autoklav