Teritorijų planavimo kursinis

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

MIESTŲ STATYBOS KATEDRA

TERITORIJŲ PLANAVIMO KURSINIS PROJEKTAS

Atliko:

VILNIUS 2000

1.ĮVADAS

Šiame projekte suplanuotas 52000 gyventojų miestas. Pagal gyventojų skaičių miestas suskirstomas į du gyvenamuosius rajonus, kurie dar suskirstomi po penkis mikrorajonus. Pagal vėjų rožę ir reljefą apsprendžiamas gyvenamųjų rajonų, pramonės ir poilsio zonų išdėstymas. Nustatomas miestą kuriančios grupės įdarbinimas, tai yra nustatomas reikalingas pramonės įmonių skaičius.

Toliau atliekami socialinės infrastruktūros poreikio skaičiavimai mikrorajonams, gyvenamųjų rajonų ir viso miesto. Taip pat nustatomas reikalingas aptarnaujančių įstaigų, parduotuvių ir panašiai skaičius iir jų užimamas plotas.

Techninės infrastruktūros objektų (gaisrinės, sąvartynai, vandenvietės, valymo įrenginiai) plotai paskaičiuojami pagal normas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

Prie kursinio darbo pridedami trys žemėlapiai (brėžiniai), kur pavaizduotas visas projektavimas.

1.Tikrosios būklės analizės žemėlapis. Jame matoma tikroji pasirinktos vietovės padėtis: esamos gyvenvietės, kaimai, pastatai, pramonės rajonai, miškų ūkio žemė, vandens telkiniai, tinkamos ir netinkamos (pelkėti ir reljefo sutankėjimo) vietos, saugomos teritorijos, naudingų iškasenų telkiniai, praeinančios inžinerinių komunikacijų trasos ir pan.

2.Pagrindinis brėžinys. Jame pavaizduotas viso miesto planas. TTai yra miesto gatvių tinklas, mikrorajonų, rajonų ir miesto centrai, pramonės įmonės ir jų apsaugos zonos, parkai ir želdiniai.

3.Miesto transporto schema. Joje pavaizduotas gatvių tinklas ir transporto įrenginiai.

2.MIESTO KONCEPSIJA IR GYVENTOJŲ SKAIČIAUS NUSTATYMAS.

Miestas – sudėtingas organizmas, kkuriame vyksta labai daug ir įvairių procesų, tokių kaip darbas, buitis ar poilsis. Dauguma miesto gyventojų dirba pramonėje, dalis aptarnavimo, administravimo ir kitose srityse. Miestui kurti ir ugdyti reikalinga ekonominė miesto kuriančioji bazė, kurią sudaro pramonė, žemės ūkis, statybos organizacijos, statybos industrijos, užmiesčio transporto įmonės, didesnės nei miesto reikšmės aptarnavimo, turizmo ir poilsio įstaigos bei organizacijos. Miestą kuriančiajai bazei priklauso visos ne miestui priklausančios įmonės, susijusios su miesto gyventojų aprūpinimu: sandėliai, tiekimo ir realizavimo organizacijos. Miesto gyventojai pagal visuomeninį darbą skirstomi į tris grupes:

a)miesto kuriančių;

b)aptarnaujančių;

c)nesavarankiškų.

Miestą kuriančiąjai grupei priklauso tie, kurie dirba miesto kuriančiosios bazės įmonėse ir įstaigose. Aptarnaujančiąją grupę sudaro miestą aptarnaujančiųjų įmonių ir įstaigų dirbantieji. Nesavarankiškajai grupei priklauso neužimti visuomeniniu darbu gyventojai, t.y. pensijinio aamžiaus gyventojai, invalidai, dirbantieji namų ūkyje, studentai ir moksleiviai.

Pagal užduotį kuriančioji gyventojų grupė A=18700. Šis skaičius apsprendžia miestui reikalingų įmonių ir gamyklų skaičių, t.y. nurodo reikalingą A grupei darbo vietų skaičių. Kuriančiąją grupę stengiamasi įdarbinti kuo įvairesnėse pramonės įstaigose ir įmonėse, kad žlugus kuriai nors vienai pramonės šakai, kuo mažiau žmonių netektų darbo.

Pagal duotą kuriančiąją grupę galima apskaičiuoti perspektyvinį miesto gyventojų skaičių:

= ;

čia N – perspektyvinis gyventojų skaičius;

A – miestą kuriančios grupės ggyventojų skaičius;

t – darbingo amžiaus gyventojų dalis (≤70%);

a – darbingo amžiaus gyventojai dirbantys namie (3%÷5%);

s – besimokantys darbingo amžiaus žmonės (1%÷10%);

i – neįgaliųjų gyventojų skaičius (1%÷1,5%);

p – dirbantys pensininkai (3%÷4%);

B – dirbantieji miesto infrostruktūroje (23%÷25%).

Planuojamame mieste:

t =65%, nes mieste bus pakankamai daug įvairių gamyklų ir fabrikų.

a =3%, mieste bus dauk sukurta darbo vietų, todėl namuose dirbančiųjų skaičius bus mažas.

s =5%, mieste numatoma, kad bus viena aukštesnioji mokykla ir kiekviename mikrorajone po vieną vidurinę mokyklą.

i =1%, dalis miesto gyventojų yra invalidai, todėl būsimose gamyklose ir fabrikuose bus darbo vietų pritaikyta žmonėms su negalia.

p =3%, įstaigose arba gamyklose, kuriose yra nesunkaus fizinio darbo bus darbo vietų ir pensijinio amžiaus žmonėms.

B =23%, mieste bus sukurta plati gyventojų aptarnavimo bazė, kuriai reikės nemažai darbuotojų.

N = 18700 · 100 ∕ 65 – 3 – 5 – 1 + 3 – 23 = 51944 ≈ 52000 ;

Pagal gyventojų skaičių miestai skirstomi:

1)maži ≤20 000 gyventojų;

2)vidutiniai 20 000÷100 000 gyventojų;

3)dideli 100 000÷250 000 gyventojų;

4)labai dideli >250 000 gyventojų.

Šis projektuojamas miestas priskiriamas prie vidutinių. Tokiuose vidutiniuose miestuose be visuomeninio centro yra ir gyvenamųjų rajonų ir mikrorajonų centrai. Turi būti organizuotas visuomeninis miesto transportas taip, kkad gyventojai galėtų maždauk per 30min. pasiekti savo darbo vietas. Pramonė yra svarbiausias veiksnys nulemiantis miesto dydį, kuri dažniausiai būna atskirta nuo gyvenamųjų rajonų. Pramonės rajonai išdėstomi atsižvelgiant į pačios pramonės interesus ir jos daromą įtaką miesto gyventojams. Optimalus miesto gyventojų dydis 50 000÷20 0000 gyventojų.

3.PLANUOJAMOS TERITORIJOS TIKROSIOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Teritoriją miestui statyti ir plėsti parenkame atsižvelgiant į kriterijus: gamtines sąlygas (vėjų kryptį), bendrą krašto teritorijos balansą, miesto profilį, padėtį apgyvendinimui sistemoje, miesto plano struktūrą. Nerekomenduojama užimti miesto statybai miškų plotų, derlingų drėkinamųjų žemių, sodų, techninių kultūrinių plantacijų, nes tai reikalauja didelių paruošiamųjų darbų ir išlaidų. Reikia branginti gražių kraštovaizdžių vertę. Šias teritorijas pajungti poilsio zonai, t.y. kultūriniams tikslams. Tam tikslui būtina nuspręsti miesto plėtros planą.

Atsižvelgiant į gamtines sąlygas, miesto statybai teritorijos skirstomos į tris kategorijas: tinkamas, riboto galimumo ir netinkamas. Riboto galimumo teritorijose reikalingas žemės plotų inžinierinis apdirbimas. Butina atsižvelgti į viraujančių vėjų kryptis, tam tikslui puikiai tinka kalvuotas reljefas, gyvenamasis rajonas statomas šlaituose, o vėjų sklidimo tiesėje neturi būti pramonės objektų, kad neatpūstų į gyvenamus kvartalus nemalonaus kvapo, bakteriologiškai užteršto oro. Kalvotose vietose, kur šlaitai yra gana statūs ( daugiau 10 %), apsunkina statybos darbus bei reikalauja didesnių išlaidų.Yra atsižvelgiama ir į pastatų saulės spindulių aapšviestumą. Pagal normatyvus miesto statyba yra draudžiama:

1. vietose, kur yra naudingų iškasenų pramonei;

2. kur periodiškai kartojasi akmenų ar sniego griūtys, nuošliaužos, karstiniai reiškiniai;

3. vandenviečių ir kurortų sanitarinės apsaugos zonose;

4. arti teritorijų, kur užteršta žalingomis žmonių sveikatai medžiagomis (buvusiuose sąvartynuose, buvusiose kapinėse, pesticidų sandėliuose ir pan.);

5. archeologijos, geologijos ir kituose draustiniuose, gamtos paminklų zonose.

Kai miestas yra mažas, tuomet gana sėkmingai galima paisyti šiuos kriterijus. Dideliems miestams projektuoti skiriama daugiau lėšų inžinieriniams darbams, nes esti sudėtingiau paisyti šiuos kriterijus. Teritorija įvertinama ir estetiniu požiūriu. Visa teritorija turi būti vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į visus anksčiau minėtus kriterijus, o taip pat į klimatinius veiksnius:

a) klimatą (temperatūrą, kritulius, įšalo gylį, sniego dangą, vyraujančių vėjų kryptis, insoliaciją, aeraciją ir pan.);

b) reljefą;

c) geologiją (gruntą ir jo atsparumą);

d) hidrogeologiją ir hidrologiją (gruntinio vandens lygį, pelkėtumą, užliejamus plotus).

Klimato analizei sudaroma vėjų rožė, kad nustatyti vyraujančių vėjų kryptis.

Iš vėjų rožės matyti, kad teritorijoje vyraujantys vėjai yra pietų, pietvakarių ir šiaurės vakarų. Taigi tarši pramonė turėtų būti statoma šiaurės, šiaurės rytų, rytų, pietryčių dalyje, toliau nuo miesto, kad teršalai būtų nupučiami nuo gyvenamųjų rajonų.

Iš tikrosios būklės plano matome, kad pietvakarinėje pasirinktos teritorijos dalyje tarp Galvės ir Žirnajų ežerų yra rekreacinių interesų zona. Netoli Galvės ežero ir

truputį į pietvakarius nuo jo yra ištirtas naudingųjų iškasenų telkinys. Vakarų pusėje už teritorijos yra nutiestas geležinkelis, taip pat yra koncervacinės paskirties žemė. Pietvakariuose nuo teritorijos urbanistikos paminklas. Už teritorijos šiaurės rytinėje dalyje praeina esama viengrandė 110kV įtampų linijos, o pietuose eina suprojektuota 330kV įtampos linija. Šiaurinėje dalyje už teritorijos yra centrinis pesticidų sandėlys, o šalia sandėlio – sąvartynas. Taip pat pietinėje dalyje yra dar vienas sąvartynas į kurį bus vežamos visos atliekos. Rytinėje dalyje už teritorijos praeina magistralinio dujotekio aatšaka šalia kurios nutiesta magistralė Vilnius – Ukmergė.

4. TERITORIJŲ, REIKALINGŲ PRAMONEI, GYVENAMAJAI STATYBAI SKAIČIAVIMAI

Pramonės įmonės miestuose grupuojamos į rajonus. Joms reikia daug elektros energijos, vandens ar kitokios energijos šaltinio, todėl yra patogiau stambiąją pramonę telkti už miesto ribų. Pagal teršiamumą pramonė skirstoma į sanitarinio žalingumo klases:

I klasė – 1000 m apsaugos zona aplink įmonę ;

II klasė – 500 m ;

III klasė – 300 m ;

IV klasė – 100 m ;

V klasė – 50 m .

Galima išskirtiniais atvejais aapsauginias zonas padidinti ar sumažinti, jei yra taikomos moderniausios technologijos, kurios leidžia iki minimumo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, keliamo triukšmo stiprį ar vibracijas ir pan. Reikia pastebėti, kad IV ir V taršumo klasės įmonės gali būti statomos ir gyvenamuose rajonuose. AAtskirtas pramonės rajonas turi turėti patogų susisiekimą su tarpmiestiniais keliais, jei būtina, reikėtų nutiesti geležinkelio liniją. Reikia iš anksto numatyti pramonės plėtimosi kryptis.

Kai sanitarinės apsaugos zonos užima didelį plotą, jose galima įkurti įmones, kurių sanitarinė žalingumo klasė yra žemesnė. Taip pat sanitarinėje apsaugos juostoje galima statyti pirtis, gaisrines, skalbyklas, garažus, nemaisto produktų sandėlius ir panašius objektus. Draudžiama statyti sporto įrenginius, mokyklas, vaikų auklėjimo įstaigas, sveikatos įstaigas, maisto sandėlius. Pramonės rajonas turi turėti gerus ryšius su gyvenamaisiais rajonais. Taip pat reikėtų numatyti pramonės plėtimosi kryptį.

Pramonės šaka ir kompleksas Dirbančiųjų skaičius Užimama teritorija (ha) Sanitarinė žalingumo klasė

1.Elektros įmonių kompleksas2.Radio ir TV gamykla3.Šaldytuvų gamykla4.Siuvimo fabrikas5.Saldainių fabrikas6.Dviračių gamykla7.Elektrotechnikos gamykla8.Maisto pramonės įmonių kompleksas9.Elektros matavimo prietaisų gamykla 5 0002 5001 7501 6001 2005002 1001 0002 100 30021222210154,5 IIIIIVIVIVVIIIIIIIV

Viso dirbančiųjų : ∑=17 750 ∑=349,5

Likę 950 kuriančiųjų gyventojų (įskaitant iškeldintus iš savosios teritorijos dėl miesto kūrimo) iš kuriančiosios grupės įdarbinami į bankus, pašto skyrius, aukštesniąją mokyklą, medicinos įstaigą, švietimo, prekybos, buitinių paslaugų įstaigas.

Gyvenamųjų kvartalų skaičių apsprendžia mikrorajonų dydis ir tankis. Kiekviename mieste turi būti ne mažiau kaip du gyvenamieji rajonai. Gyvenamasis rajonas susideda iš kelių mikrorajonų. Mikrorajonas– toks struktūrinis gyvenamosios zonos socialinio organizavimo elementas, kurio centre yra statomi tik kasdieninio aptarnavimo įstaigos ir įmonės. Kiekvienas mikrorajonas tturi turėti bent po vieną vidurinę mokyklą ir vaikų lopšelį – darželį. Gyvenamąjame rajone turi būti statoma pagrindiniai visuomeniniai punktai, kurie neatskiriama gyventojų gyvenimo dalis. Viename rajone gyvena 25000÷40000 žmonių, o mikrorajone- 4000÷6000 žmonių. Mikrorajono dydį ir užimamą plotą apsprendžia gyventojų skaičius ir pastatų aukštingumas. Pagal normas, 1000 gyventojų gyvenančių:

Kotedžiniuose namuose reikia 20÷25ha;

Blokuotuose namuose reikia 17÷19ha;

4-5 aukštų namuose reikia 7÷8ha;

≥9 aukštų namuose reikia 9÷10ha.

Kiekvienas mikrorajonas, išskyrus kotedžinius ir blokuotus turi turėti savo želdynus, kurių plotą apsprendžia mikrorajono gyventojų skaičius: 1 žmogui reikia 11÷16m2 želdynų ploto.

Pagal paminėtas sąlygas lentelėje pateikiamos mikrorajonų charakteristikos.

Eil.Nr. Užstatymo pobūdismikrorajone Teritorijos plotas (ha) Gyventojų skaičius Mokyklų skaičius Darželių skaičius Bendro naudojimo želdynai (ha)

12345 Kotedžiniai 4-5 aukštų4-5 aukštų Blokuoti 9 ir < aukštų 100,040,035,085,060,0∑=320 5 0005 0005 0005 0006 000∑=26 000 11112∑=6 11111∑=5 -7,07,0-8,4∑=22,4

1*2*3*4*5* 4-5 aukštų Kotedžiniai 9 ir < aukštų Blokuoti9 ir < aukštų 40,0110,054,095,050,0∑=349 5 0005 0006 0005 0005 000∑=26 000 11211∑=6 11111∑=5 7,5-8,4-6,0∑=21,9

Viso: ∑=669 ∑=52 000 ∑=12 ∑=10 ∑=44,3

Dviejuose gyvenamuosiuose rajonuose bus 10 mikrorajonų, kurie apima 669 ha žemės plotų.

Mokyklų ir darželių plotus turime apsiskaičiuoti atskirai. Pagal statistinius duomenis paskaičiuojamas vaikų skaičius nuo visų gyventojų skaičiaus:

2÷6 metų vaikų yra 7,5 %;

7÷15 metų vaikų yra 13,4 %;

16÷18 metų vaikų yra 4,2 %.

Vaikų skaičius:

Mikrorajonas 2-6 metų vaikai 7-15 metų vaikai 16-18 metų vaikai

12345 375375375375450∑=1950 670670670670804∑=3484 210210210210252∑=1092

1*2*3*4*5* 375375450375375∑=1950 670670804670670∑=3484 210210252210210∑=1092

Viso: ∑=3900 ∑=6968 ∑=2184

Darželius lanko 55% vaikų (2-6metų), vidurines mokyklas 100% vaikų (7-15metų) ir 75% vaikų (16-18metų). Likę 35% pradės dirbti arba lankys specialias mokyklas.

Mokyklų ir darželių užimamas plotas:

Mokykloms- pagal jose esančių klasių skaičių;

10-16 klasių mokyklai skiriamas 2ha plotas;

20-40 klasių mokyklai skiriamas 2,2-3ha plotas;

Vaikų lopšeliui-darželiui skiriamas plotas 0,4ha–90 vaikų arba 0,0035ha vienam vaikui kai darželyje 140-320 vaikų. Nuo vaikų darželio iki gatvės raudonosios linijos turi būti ne mažiau kaip 25m.

Pagal šiuos duomenis skaičiuojamas mokyklų, darželių apkrovimas ir reikalingas plotas.

Mikrorajonas Darželis Vidurinė mokykla 1 Vidurinė mokykla 2

Vaikų skaičius Plotas (ha) Mokinių skaičius Klasių skaičius Plotas (ha) Mokinių skaičius Klasių skaičius Plotas (ha)

12345 206206206206248∑=1072 0,720,720,720,720,87∑=3,75 828828828828993∑=4305 3333333340∑=172 2,72,72,72,73,0∑=13,8 —-993∑=993 —-40∑=40 —-3,0∑=3

1*2*3*4*5* 206206248206206∑=1072 0,720,720,870,720,72∑=3,75 828828993828828∑=4305 3333403333∑=172 2,72,73,02,72,7∑=13,8 –993–∑=993 –40–∑=40 –3,0–∑=3

Viso: ∑=2144 ∑=7,50 ∑=8610 ∑=344 ∑=27,6 ∑=1986 ∑=80 ∑=6

5. SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS OBJEKTŲ, JIEMS REIKALINGŲ TERITORIJŲ IR BENDRO NAUDOJIMO TERITORIJŲ SKAIČIAVIMAI

Kiekvienas mikrorajonas, gyvenamasis rajonas ir miesto centras turi savo centrą, kur statomi infrastruktūros objektai, priklausomai nuo to, kurio miesto vieneto yra centras, tai jame ir bus išdėstomi skirtingi socialinės infrastruktūros objektai.

Socialinė infrastruktūra, kurią sudaro:

MOKYKLOS IR DARŽELIAI.

AUKŠTESNIOJI MOKYKLA. Jai reikia 4,0 ha teritorijos. Paauglių nuo 16–18 metų mieste bus 3,5 % (2184). Šią švietimo įstaigą galės lankyti 655 mokinių. Likusį paauglių skaičių sudarys 11 ir 12 klasių moksleiviai, tęsiantys mokslus vidurinėse mokyklose.

MEDICINOS CENTRAS (ligoninė). Miesto centre stovės 4,5 ha uužimamo pločio įstaiga, kur vienam tūkst. gyventojų skiriama 13,5 vietos. Ligoninė talpins 1000 lovų, tam pačiam gyventojų skaičiui priklauso 1 greitosios pagalbos automašina.

PIRTIS. Norint užtikrinti higienines sąlygas miestelėnams, reikės pastatyti 4 pirtis, talpinančias 60 žmonių. 1000 gyventojų priklauso 5 vietos. Viena pirtis užima 0,4 ha žemės.

SPORTO AIKŠTYNAI. Mikrorajone jų reikia 0,2 ha/1000 gyv., todėl mikrorajone kur gyventojų yra 6000, ten statysiu 1,2 ha dydžio aikštyną. Iš viso aikštynai sudarys 6,4ha. Mieste bus pastatytas didelis sporto kompleksas užimantis 4,5ha. Čia veiks baseinas, treniruoklių salė, maniežas.

BIBLIOTEKA. Mieste veiks dvi. Kieviena talpins po 90 000 knygų ir užims 0,6 ha teritorijos. 1000 gyventojų priklauso 4200 knygų.

KONCERTŲ SALĖ. Pagal normatyvus 12 vietų 1000 gyventojų, todėl mieste veiks viena tokia salė talpinanti 800 vietų ir užims 1,0 ha žemės.

KINO TEATRAS. Statant kino teatrą reikia skirti 19 vietų 1 000 gyventojų. Mieste bus 2 po 700 vietų kino teatrai. Jie užima po 0,7 ha teritorijos.

TEATRAS. 1 000 gyventojų skiriamos 6 vietos, teatras turės 320 vietų ir jo plotas užims 1,5 ha.

VIEŠBUTIS. Miesto centre bus statomas 200 vietų viešbutis, kuris užims 0,75 ha ploto.

PARDUOTUVĖ. Kiekviename mikrorajone įrengiama po vieną maisto prekių parduotuvę 0,4 ha (47 m2/1000 gyv.), rajone 0,9 ha, miesto centre

bus statomas prekybos centras kuris užims 1,5ha. Taip pat veiks miesto centre specializuotos technikos parduotuvės.

RYŠIŲ ĮSTAIGOS. Projektuojama viena centrinė pastotė, kurios plotas 0,4ha. Čia dirbs paštas ir telegrafas.

MAITINIMO ĮSTAIGOS. Mieste projektuojama 2 restoranai užimantys po 0,5 ha ploto. Kiekvienas iš jų talpins po 60 vietų.

CHEMINĖ VALYKLA. Ji užims 0,6 ha ploto ir bus statoma miesto centre.

AUTOBUSŲ PARKAS. Miestui yra reikalingas vienas parkas, kuriame bus 100 autobusų, bei užims 1,5 ha teritorijos.

POLICIJOS NUOVADA. Kiekviename rajone reikalinga po vieną nuovadą, kkuri užims 0,2 ha. Joje dirbs apie 80 policinkų. Miestui reikia vieno komisariato, kuris užims 0,6 ha plotą.

PRAMOGŲ KLUBAS. Miestui skiriamas vienas 0,8 ha ploto klubas, kuris bus statomas miesto centre.

Bendrojo naudojimo teritorijoms priskiriama parkai, želdiniai. Pastarieji projektuojami pagal gamtos sąlygas. Želdinių visas plotas priskiriamas miškų teritorijoms.

Mikrorajonų centruose steigiamos kasdieninio aptarnavimo įstaigos.

Mikro-rajonas Aptarnavimo įstaigos Centro plotas

Buitinių paslaugų centras Kirpykla Paštas Administracija Maisto parduotuvė

12345 0,230,240,220,230,20 0,300,300,320,250,25 0,250,250,250,250,25 0,250,250,250,250,30 0,400,400,400,400,40 1,431,441,441,380,40

1*2*3*4*5* 0,230,220,220,230,24 0,250,210,300,220,20 0,250,250,250,250,25 0,250,250,300,250,25 0,400,400,400,400,40 1,381,331,471,351,34

Vaistinės ir medicinos punkto sklypų plotai neskaičiuojami, nes šios įstaigos yra įjungtos į kitus pastatus.

Gyvenamojo rajono centruose statomos istaigos, kuriomis nnaudojamasi rečiau.

Periodinio aptarnavimo įstaigos.

Įstaigos pavadinimas Gyvenamasis rajonas 1Plotas (ha) Gyvenamasis rajonas 2Plotas (ha)

PirtisPolicijos nuovadaSporto aikštynaiBibliotekaMaisto parduotuvėPoliklinikaKavinėKino teatrasBanko skyriusViešbutisSeniūnijaUniversali parduotuvėPramogų centrasTurgavietėAukštesnioji mokyklaPašto skyriusTelefonų stotis 0,40,23,20,60,90,93*0,50,70,10,750,30,7-0,854,00,40,5 0,40,23,20,60,90,93*0,50,70,1-0,30,70,80,85-0,40,5

Centro plotas: 16,0 12,05

Miesto centre statomas epizodinio aptarnavimo įstaigos.

Įstaigos pavadinimas Įstaigos užimamas plotas (ha)

Medicinos centrasRyšių įstaigaSporto kompleksasViešbutisTeatrasMaisto prekybos centrasKoncertų salėRestoranasCheminė valyklaAutobusų sstotisPolicijos komisariatasKultūros namaiMuziejusBankaiCentrinis paštasBažnyčiaLigoninėKino teatrasPramogų klubas 4,50,44,50,751,51,51,00,40,61,50,60,82,00,50,51,56,840,60,9

Centro plotas: 34,89

6. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS OBJEKTŲ IR JIEMS REIKALINGŲ TERITORIJŲ SKAIČIAVIMAS

Techninei miesto infrastruktūrai priklauso visa miesto techninė dalis, tai yra miestą aptarnaujančios vandenvietės, sąvartynai, kapinės, valymo įrenginiai, gaisrinės, transportas. Techninė infrastruktūra dėstoma miesto pakraštyje ar netgi už miesto ribų (sąvartynai). Kai kuriuos objektus turi juosti apsauginės zonos -vandenvietės.

VANDENVIETĖS. Paprastai miestas turi dvi vandenvietes, nes viena vandenvietė nepajėgi aptarnauti viso miesto ir pramonės rajono. Aplink vandenvietę paliekama apie 100m apsaugos zona, kurioje negali būti jokių pramoninių ar gyvenamųjų pastatų. Vidutiniškai žmogus per parą suvartoja 0,6m3 vandens. 800-125000m3 per parą pajėgumo vandenvieyei reikia 1-5ha ploto. Taigi mieste gyvenantys žmonės per parą sunaudos 31200m3 ir užims 2,0ha teritorijos, todėl miestui parenkamos dvi vandenvietės užimančios po 1,0 hha teritorijos.

SĄVARTYNAS. Miesto sąvartynui vieta turi būti labai kruopščiai parinkta. Turime turėti tikslius duomenis apie gruntą, gruntinius vandenis, reljefą ir vyraujančius vėjus. Gruntas turi būti kuo mažiau pralaidus vandeniui, kad užterštas vanduo nepatektų į gruntinius vandenis ir neužterštų esančio dirvožemio ar vandens telkinių. Reljefo atžvilgiu sąvartynas turėtų būti tokioje vietoje, kad kenksmingos medžiagos ar nešvarumai su lietaus vandeniu nenutekėtų į upes, upelius ar patį miestą. Taip pat sąvartyną reikia statyti pavėjui nuo miesto, kad nemelonūs ir kenksmingi kvapai nepasiektų mmiesto. Pagal sanitarinius higieninius reikalavimus sąvartynas nuo miesto gali būti nutolęs ne mažiau kaip 1km. Žmogus per metus sukaupia 260kg atliekų, o 1000t užima 1-2 ha žemės, todėl miesto savartynas užims 13,52 ha teritorijos, kurio apsaugos zona 500m. Paskaičiavus 20 metų į priekį nustatyta, kad miesto savartynas išsiplės iki 270,4 ha ploto. Šiuo metu esantis pietuose sąvartynas greitai bus uždarytas.

KAPINĖS. Miesto kapinėms skiriama 0,1ha 1000 gyventojų. Pagal gyventojų skaičių kapinės užims 5,2 ha teritorijos. Kapinės bus miesto pakraštyje, kurių apsaugos zona 300m, uždarytų kapinių 100m.

VALYMO ĮRENGINIAI. Kad išlaikyti sanitarinės gamtos turtų sąlygas, būtina įrengti valymo įrenginius. Jie statomi miesto pakraštyje atsižvelgiant į vėjų rožę, kad į miestą nepūstų blogo kvapo ar bakteriologiškai užteršto oro. Jų apsauginė zona 500m. Netoli valymo įrenginių turi būti baseinas tekančio vandens. Žmogus per parą sunaudoja 600 litrų vandens. Miestas per parą suvartoja 24960m3 vandens, pagal normatyvus, kai pajėgumas 700–40000m3/parą, tuomet reikalingas 3,0–12,0ha žemės plotas. Priimu, kad valymo įrenginių plotas bus 8,0 ha.

GAISRINĖS. Mieste turi būti kelios gaisrinės. Jos statomos prie magistralinių miesto gatvių, kad bet koks mieste esantis objektas būtų pasiekiamas per 15 min. Pagal normatyvinius reikalavimus viena mašina aptarnauja 5000 gyventojų, o vienoje gaisrinėje turi būti nemažiau kaip dvi mašinos. Projektuojamui miestui rreikia 11 mašinų, vienas pastatas užims 0,4 ha pločio ir jų bus iš viso 4, o užimamas plotas bus 1,6ha.

TRANSPORTAS. Mieste bus apie 10400 automobilių, nes pagal normatyvinius reikalavimus 1000 gyventojų duota 200 automobilių. Vienam automobiliui reikės 15-20m2 ploto, o projektuojamame mieste visiems automobiliams reikės 15,6ha ploto. Užmiesčio transportui (autobusų stotis) tai yra autobusų postui reikia 1,1ha. Pagal normatyvinius reikalavimus 10 postų –100000 gyventojų; 1 postas užima 2200m2 ploto. Tam, kad aptarnauti pramonės rajonus reikalingos prekių stotys. Jos statomos už gyvenamosios teritorijos ribų, arčiau pramonės rajono ir tokioje vietoje, kad iš jų būtų galima lengvai pasiekti automagistrales ir kelius, vedančius į miestą. Viena stotis gali aptarnauti rajoną turintį apie 250000-300000 gyventojų.

7. PAAIŠKINIMAI IR PASTABOS

Atlikus pirminę teritorijos analizę, pradedamas planuoti miestas. Neišvengiamai reikia iškeldinti gyventojus iš teritorijos, kurioje bus statomas naujas miestas. Tenka naikinti gyvenvietes (Gailiūnus, Žūklius, Raguvą), vienkemius. Tų gyvenviečių ir vienkiemių gyventojams bus suteikiamos gyvenamos vietos projektuojamame mieste ar laisvai, pagal pageidavimą, pasirinktose vietovėse, taip pat bus suteikiamos darbo vietos.

Būsimoje miesto teritorijoje nėra pelkių, tačiau pietvakarinėje projektuojamo miesto dalyje yra paskelbta rekreacinė zona.

Įdiegus susisiekimo sistemą, daromi šie pakeitimai: per miestą bus nutiestos dvi automagistralės, nuo jų atsišakos rajoniniai bei vietiniai mikrorajonų keliai; geležinkelis eis iš prekių stoties įį vakarineje dalyje esamą geležinkelį. Kad neteršti miesto estetinio vaizdo ir nedaryti Lietuvos geležinkelių sistemos painingumo, keleivinio sustojimo vieta prijungiama prie miesto stoties. Visa transporto susisiekimo sistema veiks, kaip vieninga visuma, stengiantis užtikrinti kokybišką bei kiekybišką gyventojų ir krovinių judėjimą.

Projektuojamame mieste numatoma tik būtinas techninės ir socialinės infrastruktūros poreikis, o kita papildoma privati socialinė ir techninė infrastruktūra kursis jau egzistuojant miestui, pagal poreikius, ekonomines ir politines sąlygas.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. K.Šešelgis “Rajoninio planavimo ir urbanistikos pagrindai”.

2. UAB “Urbanistikos” “Žemės naudojimas” Tikrosios būklės analizės išleistas žemėlapis.

3. UAB “Urbanistikos” “Inžinerinė infrastruktūra” Tikrosios būklės analizės išleistas žemėlapis.

4. Paskaitų konspektai.

8. SUTARTINIAI ŽENKLAI

Esamos teritorijos:

– Miškai.

– Vandens telkiniai.

– Upės.

– Žemės ūkio paskirties žemė.

– Gamybinės paskirties žemė (pramonė).

– Gyvenamoji teritorija.

– Rekreacinių interesų zona.

– Ištirtas naudingųjų iškasenų telkinys.

– Krašto keliai.

– Rajoniniai keliai.

– Vietiniai keliai.

Projektuojamos teritorijos:

– Miškas.

– Miesto želdynai.

– Sanitarinės apsaugos zonos.

– Saugomos zonos.

– Rekreacinė zona.

– Gyvenamoji teritorija (kotedžinė).

– Gyvenamoji teritorija (blokinė).

– Gyvenamoji teritorija (4-5 aukštų).

– Gyvenamoji teritorija (>9 aukštų).

– Pramonė.

– Centrai.

– Mokyklos.

– Darželiai.

– Aukštesnioji mokykla.

– Autobusų stotis.

– Gaisrinė.

– Kapinės.

– Sąvartynas.

– Vandenvietė.

– Valymo įrenginiai.

– Degalinės.

– Geležinkelio stotis.

–

Parkingai.

– Ligoninė.

– Sporto kompleksas.

– Teatras.

– Pramogų klubas.

– Medicinos centras.

– Viešbutis.

– Bažnyčia.

– Tiltas.

– Magistralinės gatvės.

– Rajoninės gatvės.

– Vietinės gatvės.

– Geležinkelis.