Žmonių saugos laboratorinių darbų ataskaitos

1 laboratorinis darbas

GAMYBINIŲ PATALPŲ METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ TYRIMAS

Darbo tikslas

1. Išmatuoti gamybinių patalpų meteorologines sąlygas.

2. Susipažinti su sanitarinių normų reikalavimais, parenkant priemones

meteorologinėms sąlygoms normalizuoti.

Darbo atlikimo tvarka

1 užduotis. Išmatuoti meteorologines sąlygas laboratorijos patalpos darbo

vietoje.

1. Susipažinti su darbo ir prietaisų aprašymu.

2. Pasirengti oro drėgmės matavimui:

a) Paruošti ataskaitos blanką matavimo rezultatams užrašyti.

b) Destiliuotu vandeniu pipete užpildyti Augusto psichrometro

maitinamąjį vamzdelį.

Pastaba. Augusto psichrometro termometrų parodymai ataskaitoje,

išlaikius psichrometrą 10 minučių toje aplinkoje, kurios drėgmė

nustatoma.

c) Likus 4 min. iki bandymo, sudrėkinti medžiagą ant Asmano

psichrometro rezervuaro (dešinėje termometro pusėje). Paimamas

vandens pripildytas guminis balionas su pipete ir, lengvai

spaudžiant balioną, vanduo pipetėje spaudžiamas iki brūkšnio.

Jei brūkšnio nėra, tai vanduo pakeliamas ne aukščiau kaip 1 cm

iki pipetės viršaus. Vanduo tokioje padėtyje sulaikomas

spaustuvu. Po to pipetė su vandeniu įtaisoma į termometro vidinį

vamzdelį ir sudrėkinama medžiaga. Šiek tiek palaukus, neišimant

pipetės iš vamzdelio, spaustuvas atleidžiamas ir, kai likęs

vanduo subėga į balioną, pipetė išimama.

d) AAsmano psichrometrą įjungti į tinklą ir sudrėkinti šlapią

termometrą.

Pastaba. Asmano psichrometrų parodymai atskaitomi po 4 minučių nuo

ventiliatoriaus paleidimo.

3. Oro santykinės drėgmės matavimas:

a) Užrašyti į ataskaitos lentelę Augusto ir Asmano psichrometrų,

sausų ir drėgnų termometrų parodymus.

b) PPsichrometrinėse lentelėse surasti santykinės drėgmės dydžius

pagal Augusto ir Asmano psichrometrus ir užrašyti juos

ataskaitos lentelėse.

c) Užrašyti plaukinio higrometro parodymus ataskaitos lentelėje.

4. Oro judėjimo greičio nuo stalinio ventiliatoriaus išmatavimas (0,5 –

1,0 m atstumu):

a) Užrašyti anemometro skaitiklio pradinius parodymus.

b) Įjungti ventiliatorių.

c) Tuo pačiu metu įjungti anemometrą (nuspaudus šoninį anemometro

mygtuką) ir sekundmatį.

d) Praslinkus tam tikram laiko tarpui (paprastai 30 – 60

sekundžių), anemometro skaitiklio mechanizmą ir sekundmatį

sustabdyti ir vėl užrašyti skaitiklio parodymus.

e) Skaitiklio parodymų skirtumą padalyti iš šio gauto skirtumo

laiko (sekundžių). Gautą skaičių atidėjus grafike gaunamas

greitis (m/s).

5. Pagal turimus barometrus nustatyti oro slėgį ir užrašyti į ataskaitos

lentelę.

6. Palyginti gautas meteorologines sąlygas su normaliomis (1.1 lentelė)

ir pateikti rrekomendacijas duotų patalpų meteorologinėmis sąlygoms

gerinti.

2 užduotis. Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliui

pašalinti, apskaičiavimas.

Pagal dėstytojo nurodytus davinius, naudojantis formulėmis (1.1 arba

1.3), apskaičiuoti reikalingą oro kiekį šilumos arba drėgmės

pertekliui pašalinti.

Darbo ataskaita

1 užduotis. Išmatuoti meteorologines sąlygas laboratorijos patalpos darbo

vietoje.

Patalpos meteorologinių sąlygų tyrimo rezultatai

|Nr. |pavadinimas |, |ė oro |judėjimo|Pa | |

| | | |% |m/s | | |

| | |Ts |Td | | | | |

|1. |Asmano |23,5 |20 |72 |- |- | |

|2. |Augusto |22,5 |18 |53 |- |- | |

|3. |Augusto |22 |17 |47 |1,16 |- |Judant orui |

| |psichrometras | | | | | |nuo |

| | | | | | | |aus |

|4. |Anemometras |- |- |- |1,16 |- | |

|5. |Barometras |- |- |- |- |101300 | |

IŠVADOS

Oro temperatūra viršija leistinas ir optimalias lengvo darbo sąlygų normas.

Pagal Augusto ir Asmano psichrometrą santykinė oro drėgmė neviršija 75%,

todėl atitinka leistinas meteorologines sąlygas (pagal Augusto psichrometrą

– atitinka ir optimalią). O atsiradus vėdinimui oro temperatūra atitinka

optimalias meteorologines sąlygas, tačiau tada oro judėjimo greitis viršija

normas.

2 užduotis. Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliui

pašalinti, apskaičiavimas.

Oro kiekis šilumos pertekliui pašalinti:

[pic]

čia: [pic]- šilumos kiekis, J/h, kurį patalpoje išskiria karšti

paviršiai, įrengimai ir žmonės,

[pic] ;

[pic] – šilumos nuostoliai dėl patalpos nesandarumo. Imame 15%

šilumos kiekio [pic];

[pic] – oro temperatūra patalpos viduje([pic]),[pic];

[pic] – oro temperatūra lauke([pic]),[pic];

c – oro specifinė šiluma, c[pic]948 J/kg

[pic] – oro tankis atskiroms temperatūroms, kuris apskaičiuojamas:

[pic] kg/[pic]

[pic]= 20 ºC, [pic]= 10 ºC,

[pic], [pic], [pic], [pic], [pic]%,

[pic] kg/[pic]

[pic]

Oro kiekis, reikalingas šilumos pertekliui pašalinti yyra 20921,23 [pic]

2 laboratorinis darbas

GAMYBINIŲ PATALPŲ NATŪRALAUS APŠVIETIMO TYRIMAS

Darbo tikslas

1. Išmatuoti apšvietą patalpoje ir lauke,

2. Nustatyti darbo vietų natūralios apšvietos koeficientą.

Darbo atlikimo tvarka

1. Išmatuoti apšvietą patalpoje 1, 2, 3, 4, 5, 6 metrų atstumu nuo lango.

Tuo pačiu laiku išmatuoti apšvietą lauke atidarius langą.

2. Pagal 2.1 formulę apskaičiuoti kiekvieno taško natūralios apšvietos

koeficientą (NAK), nubrėžti patalpos NAK keitimosi kreivę.

Vadovaujantis normomis nustatyti, ar galima braižyti (linijų storis

0,3 mm) 3 metrus nuo lango ir naudotis matavimo instrumento

(slankmačio padalos storis 0,2 mm) 5 metrų atstumu nuo lango.

3. Apskaičiuoti, kiek spindulių (n1) praeina pro lango angą pagal aukštį,

ir apskaičiuoti skaičių (n2) spindulių, telpančių šviesos angoje pagal

plotį.

4. Surasti esk pagal 2.3 formulę, apskaičiuoti taško M natūralios

apšvietos koeficientą, taikant formules 2.2, 2.4, 2.5. Vadovaujantis

normomis ir taisyklėmis, nustatyti, kokius darbus galima atlikti taške

e1 = [pic]%

e2 = [pic]%

e6 = [pic]%

e = el + e0 + ep (lx)

esk = 0,01n1 * n2 (%)

el = esk t0 * q (lx)

e0 = el * (r-1) (lx)

Darbo ataskaita

1 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo tyrimas

1. Liuksmetro elektrinė schema

[pic]

2. Darbų normavimas tiriamose darbo vietose

| | | | |grupė | |mm |

|1 |850 |200 |23,5 |A |l. |0.15-0.3 |

|2 | |100 |11,76|A |l. |0.15-0.3 |

|3 | |60 |7,06 |A |l. |0.15-0.3 |

|4 | |40 |4,71 |A |l. |0.15-0.3 |

|5 | |30 |3,53 |B |tikslūs |0.3-0.5 |

|6 | |10 |1,18 |C |Vidutini|>0.5 |

3. Patalpos NAK keitimosi kreivė e= f(l)

[pic]

IŠVADOS

Liniją (0,3 mm) storio braižyti galima 3 metrų atstumu nuo lango, tačiau

neleidžiama naudoti matavimo instrumento (slankmačio padalos vertė 0,2 mm)

5 metrų atstumu nuo lango.

2 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo skaičiavimas.

1. Skaičiavimo formulės.

esk(0,01*n1*n2 (

n1 ( pirmo grafiko spindulių skaičius,praeinantis per šviesos

angą skersiniame patalpos pjūvyje, n1(7 sk.

n2 ( antro grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos

angą patalpos plane, n2(64 sk..

esk( natūralios apšvietos koeficiento skaičiuotina vertė

nepaisant šviesos nuostolių.

esk=0,01*7*64=4,48%

e(el+e0+ep

el( esk*t0*q,(lx)

e0= el (r -1), (lx)

t0 ( bendras šviesos pralaidumo koeficientas t0(0,35.

q ( nevienodo dangaus ryškumo pagal meridianą koeficientas,

priklausantis nuo

kampo, kurį sudaro horizontali linija ir

vidinis spindulys, q(0,85.

ep( imamas tada, kai priešais stovintys pastatai užstoja didelę

dalį dangaus skliausto, matomo per langą, ep(0.

r(koeficientas,įvertinantis atsirandantį patalpų vidinį

atspindėjimą, r(1,5.

el=4,48*0,35*0,85=1,3328%

eo=1,5*1,3328=0,6664%

e=1,3328+0,6664=1.99%

2. Darbų normavimas taške M.

|Regos darbų |Atliekamų darbų pobūdis taške|NAK esant |

|grupė |M |šoniniam |

| | |apšvietimui |

|C |Vidutiniškai |>0,5 |2,0 |

IŠVADOS

Vadovaujantis normomis, taške M galima atlikti vidutinio tikslumo darbus,

kai objekto matmenys (0,5mm.

3 laboratorinis darbas

GAMYBOS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI

Darbo tikslas

1. Susipažinti su gamybos triukšmu ir jo mažinimo būdais.

2. Nustatyti kai kurių triukšmo mažinimo priemonių efektyvumą.

Darbo atlikimo tvarka

1. Išmatuoti garso lygį (dBA).

2. Išmatuoti garso slėgio lygį (dB) 8 oktavose be gaubto (L) ir uždengtu

gaubtu (L‘) pagal anksčiau aprašytą metodiką. Filtrų diapazonas – nuo

63 Hz iki 8 kHz. Nustatyti garso slėgio lygio sumažėjimą ∆L=L-L‘.

Nubrėžti grafiką ∆L=f(f).

3. Apskaičiuoti dėstytojo nnurodyto garsą izoliuojančio gaubto efektyvumą:

1. sužinoti bendrą gaubto 1 m2 svorį Q kg/m2; (priimame putų

polistirolo 8–12 kg/m2);

2. naudojant formulę R=20lgQ+20lgf-47,5, dB (čia: Q – konstrukcijos 1

m2 svoris, kg/m2; f – vidutinis dažnis, Hz), apskaičiuoti gaubto

garso iizoliaciją R vidutinio dažnio oktaninėse juostose (63, 125,

250, 500, 1000, 2000, 4000 ir 8000 Hz);

3. nustatyti papildomo triukšmo lygio sumažėjimą dėl garsą

sugeriančios medžiagos pagal formulę: ∆L=10lgα (čia: α –

medžiagos, kuria padengtas gaubto vidinis paviršius, garso

sugertiems koeficientas. Jo reikšmės pateiktos 3.3 lentelėje);

Garso sugerties koeficientas

| |63 |125 |250 |500 |1000|2000|4000|

|Patalpos be apdailos garso |26 |21 |21 |29 |37 |55 |65 |

|Patalpos su apdaila garso |21 |10 |10 |12 |25 |42 |56 |

|Garsą sugeriančios apdailos |5 |11 |11 |17 |12 |13 |9 |

Grafikas ∆L = ƒ (ƒ)

[pic]

1. Garsą ssugeriančios apdailos efektyvumo skaičiavimas.

|Parametrai |Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose f,|

| |Hz |

| |63 |125 |250 |500 |1000 |2000 |4000 |

|Garso sugertis patalpoje be|13,2|17,6|22 |26,4 |35,2 |17,6 |26,4 |

|Garso sugertis patalpoje su|49,2|77,6|100 |203,4 |239,2 |221,6 |200,4 |

|Patalpos paviršių plotas be|440 |440 |440 |440 |440 |440 |440 |

|Patalpos paviršių plotas su|300 |300 |300 ||300 |300 |300 |300 |

|Garsą sugeriančios apdailos|5,71|6,44|6,58|8,87 |8,32 |11 |8,8 |

|A1(63) = 0,03 · 440 = 13,2; |A2(63) = 0,15 · 300 + 0,03 · (440 –|

|A1(125) = 0,04 · 440 = 17,6; |300) = 49,2; |

|A1(250) = 0,05 · 440 = 22 |A2(125) = 0,24 · 300 + 0,04 · (440 |

|A1(500) = 0,06 · 440 = 26,4 |– 300) = 77,6; |

|A1(1000) = 0,08 · 440 = 35,2 |A2(250) = 0,31 · 300 + 0,05 · (440 |

|A1(2000) = 0,04 · 440 = 17,6 |– 300) = 100; |

|A1(4000) = 0,06 · 440 = 26,4 |A2(500) = 0,65 · 300 + 0,06 · (440 |

| |– 300) = 203,4; |

| |A2(1000) = 0,76 · 300 + 0,08 · (440|

| |– 300) = 239,2; |

| |A2(2000) = 0,72 · 300 + 0,04 · (440|

| |– 300) = 221,6; |

| |A2(4000) = 0,64 · 300 + 0,06 · (440|

| |– 300) = 200,4; |

∆L(63) = 10lg · 49,2/13,2 = 5,71;

∆L(125) = 10lg · 7,6/17,6 = 6,44;

∆L(250) = 10lg · 100/22 = 6,58;

∆L(500) = 10lg · 203,4/26,4 = 8,87;

∆L(1000) = 10lg ·· 239,2/35,2 = 8,32;

∆L(2000) = 10lg · 221,6/17,6 = 11;

∆L(4000) = 10lg · 200,4/26,4 = 8,8.

IŠVADOS

Išmatuoti garso slėgio lygiai įvairaus dažnio oktavose (63, 125, 250, 500,

1000, 2000, 4000 Hz) patenka į Lietuvos higienos normos HN-33-2001

leidžiamų garso slėgio lygių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje intervalą.

Garsą sugeriančios apdailos efektyvumas kai kurio dažnio oktavose yra net

didesnis už garso slėgio lygį su garsą sugeriančia medžiaga: 125 Hz ir 250

Hz dažnių oktavose Lsu apdaila=10 dBA, o ΔL=11; 500 Hz dažnių oktavoje Lsu

apdaila=12 dBA, o ΔL=17. Tai parodo, jog garsą sugerianti medžiaga yra

efektyvi ir ji yra veiksmingas triukšmo mažinimo metodas – garso

absorbacija (sugertis).

5 laboratorinis darbas

APSAUGINIO ĮŽEMINIMO TYRIMAS

Darbo tikslas

Išmokti nustatyti įžeminimo ir savitąją grunto varžas.

Darbo atlikimo tvarka

1 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas.

Pagal 5.5 lentelėje pateiktus duomenis, pasinaudojant formulėmis ir

lentelėse nurodytais koeficientais apskaičiuoti įžeminimo įrenginio varžą.

Grunto savitąją varžą priimti (=100(m.

[pic]

2 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas.

Ommetrą M 416 sujungti su prietaisu – stendu, kurio permetamąjį

jungiklį perjungti į padėtį “ĮŽ. VARŽA”. Jungiklį perjungti prie tokio

numerio įžeminimo įrenginio varianto, kuriam buvo apskaičiuota įžeminimo

varža. Kitas jungiklis “SAV.VARŽA” turi stovėti žemiau tiriamo varianto

“1”. Tada šis jungiklis yra išjungtas.

Atlikti prietaiso M 416 matavimo kontrolę. Skalės perjungimo rankenėlę

“B1”pasukti į padėtį “Kontrolė 5 (”, po to nuspausti mygtuką ”M” ir

reostato rankenėle “R” nnustatyti indikatoriaus rodyklę ties nuliu. Šioje

padėtyje prietaisas turi rodyti 5±0,2 (.

Toliau matuojamas įžeminimo įrenginio varža. Prietaiso skalės

perjungimo rankenėlė “PR” pasukama į padėtį “x1”, esant matavimo ribai nuo

0,1 iki 10 (. Nuspaudus mygtuką “M” ir sukant reostato rankenėlę “R”

pasiekti maksimalų rodyklės priartėjimą prie nulio. Jeigu šiose ribose

matuoti negalima reikia pereiti prie kitų matavimo ribų. Skalės perjungimo

rankenėlė “PR” pasukama į padėtį “x5” arba “x20”. Matavimo rezultatas

gaunamas omais (() – skalės parodymus padauginus iš skalės perjungimo “PR”

rankenėlės padėties daugiklio “1”, “5”, arba “20”.

3 užduotis. Grunto savitosios varžos nustatymas.

Kad nustatyti grunto savitąją varžą, pirmiausiai išmatuojama įžemiklio

varža R’. Grunto savitosios varžos nustatymui naudosime trijų elektrodų

metodą.

Ommetras su prietaisu – stendu sujungiamas taip: permetamasis

jungiklis į padėtį

“SAV.VARŽA”.

Išmatuojama įžemiklio varža R’. (prietaiso skalės perjungimo rankenėlė

“PR” pasukama į padėtį “x5”, nuspaudus mygtuką “M” ir sukant reostato

rankenėlę “R” pasiekti maksimalų rodyklės priartėjimą prie nulio. Matavimo

rezultatas gaunamas omais (() – skalės parodymus padauginus iš skalės

perjungimo “PR” rankenėlės padėties daugiklio “x5”).

Grunto savitoji varža priklauso ir nuo grunto drėgmės.

Kad išvengtumėme paklaidos, kuri būna kintant grunto savitajai varžai

dėl drėgmės įtakos, matuojant ją atsižvelgiama į klimatinį padidėjimo

koeficientą K.

Darbo ataskaita

1 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas.

Grunto savitąją varžą priimti ρ = 100 Ω ⋅m .

Duota:

l = 200 cm;

hv = 180

cm;

h = 80 cm;

a = 600 cm;

d = 4,0 cm;

b = 5,0 cm;

n = 4;

ρ = 100 Ω ⋅m = 10 000 Ω⋅ cm;

ηx = 0,89;

ηn = 0,92.

Skaičiavimas:

rv – strypinio arba vamzdinio įžemiklio varža, Ω;

( – savitoji grunto varža, (m.

l – įžemiklio ilgis, cm;

d – įžeminimo skersmuo, cm;

hv – įgilinimas, cm.

rv = 0,366*10000/200*(lg2*200/4,0+0,5lg(4*180+200)/4*180-200)) = 38,89 Ω

[pic]

dekv – įžemiklio iš kampainio plieno varža, Ω;

b – kampainio jjuostos plotis, cm.

dekv = 0,95*4,0 = 4,75 cm

L – juostos ilgis, cm;

a – atstumas tarp įžemiklių, cm;

n – įžemiklių skaičius.

L = 1,05*600*4 = 2520 cm

rj – jungiamosios horizontaliosios juostos įžeminimo varža;

( – savitoji grunto varža, (m;

L – juostos ilgis, cm;

b – juostos plotis, cm;

h – juostos įkasimo lygis, cm;

(n – juostos panaudojimo koeficientas priklauso nuo įžemiklių

skaičiaus.

rj = 0,366*(10000/2520)*lg( 2*25202/5,0*80*0,92) = 6,59 Ω

Rj – jungiamosios horizontalios juostos įžeminimo varža, Ω;

(n – jungiamosios horizontalios juostos panaudojimo arba ekranavimo

koeficientas.

rj – jungiamosios horizontaliosios juostos įžeminimo varža, Ω

Rj = 6,59/0,92 = 7,16 Ω

[pic]

Rv – įžemiklių grupės įžeminimo varžos tikslinimas, Ω;

ηx – įžemiklio naudojimo arba ekranavimo koeficientas;

n – įžemiklių sskaičius .

Rv =38,89/0,89*4 = 10,92 Ω

[pic]

R = 7,16*10,92/(7,16+10,92) = 4,3 Ω

2 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas.

2.1. Nubraižyti įžeminimo įrenginio varžų matavimo schemą (5.8 pav.).

2.2. Įžeminimo įrenginio išmatuota įžeminimo varža R= 4,3 Ω.

2.3.Įžeminimo įrenginio apskaičiuotos ir išmatuotos varžos

palyginimas:

4,3 Ω = 4,3 Ω

2.4. Išmatuotos įžeminimo įrenginio varžos reikšmės palyginimas su

normine didžiausia leistina įžeminimo įrenginio varža (4Ω). Nustatymas

ar šis įžeminimo įrenginys tenkina elektros saugos sąlygas.

Įžeminimo įrenginio varžos matavimo schema

Šis įrenginys netenkina elektros saugos sąlygų, nes 4,3 Ω > 4 Ω.

3 užduotis. Grunto savitosios varžos nustatymas.

3.1. Nubraižyti įžemiklių išdėstymo schemą.

3.2. Išmatuota įžemiklio varža R′= 72 Ω.

Įžemiklių išdėstymo schema grunto savitajai varžai nustatyti

3.3. Apskaičiuota grunto savitoji varža .

Duota:

d = 3,5 cm;

l′ == 80 cm;

K = ;

R′= 72 Ω.

Skaičiavimas:

R’ – išmatuota įžemiklio varža;

l’ – įžemiklio įkasimo gylis;

d – įžemiklio skersmuo;

K – klimatinis padidėjimo koeficientas.

ρsk = 2,73*72*80/lg(4*80/3,5)*2=160,37 Ω ⋅m.

4. Nustatyta grunto rūšis – priesmėlis.

IŠVADOS

Apskaičiuota įžeminimo varža netenkina elektros saugos sąlygų, nes 4,3 Ω >

4 Ω. Norint sumažinti varžą, reikia padidinti įžemiklių kiekį.

Apskaičiuotas ir išmatuotos varžos dydis yra vienodas, todėl galima daryti

išvadą, kad norint sužinoti varžos dydį galima pasirinkti vieną iš dviejų

būdų (apskaičiuoti arba išmatuoti). Svarbu nustatyti grunto rūšį, jo

sudėtį, būklę ir kitas savybes, kurios turi įtakos įžemikliui. Tai yra

vienas iš veiksnių lemiančių srovės nutekėjimo į žemę varžą.

8 laboratorinis darbas

ŽMONIŲ EVAKUACIJOS IŠ PASTATŲ TRUKMĖS SKAIČIAVIMAS

Darbo užduotis

Apskaičiuoti evakuacijos laiką ir palyginti su būtinuoju evakuacijos laiku.

Darbo atlikimo tvarka

1. Naudojantis 8.3 formule, apskaičiuoti žmonių srauto tankį pirmame ruože

(auditorijoje) D1, kai žmogaus horizontalios projekcijos plotas f = 0,1

m2, o N1 = 85. Po to 8.1 lentelėje surasti V1 reikšmę, kai jau žinomas

D1, horizontalaus kelio stulpelyje.

2. Apskaičiuoti pirmojo ruožo intensyvumą q1 pagal 8.4 formulę, po to,

pagal 8.6 formulę apskaičiuoti likusių ruožų intensyvumus q2, q3, .,

q7. Naudojantis 8.2 formule surandame kiekvieno ruožo evakuacijos laiką.

3. Surasti skaičiuojamąjį žmonių evakuacijos laiką pagal 8.1 formulę.

8.1 lentelė. Žmonių srauto judėjimo greičio ir intensyvumo priklausomybė

nuo tankio

|D, | | | | |

|m2/m2 | | | | |

|0,01 |100 |1 |1 |100 |1 |60 |0,6 |

|0,05 |100 |5 |5 |100 |5 |60 |3 |

|0,1 |80 |8 |8,7 |95 |9,5 |53 |5,3 |

|0,2 |60 |12 |13,4 |68 |13,6 |40 |8 |

|0,3 |47 |14,1 |16,5 |52 |15,6 |32 |9,6 |

|0,4 |40 |16 |18,4 |40 |16 |26 |10,4 |

|0,5 |33 |16,5 |19,6 |31 |15,5 |22 |11 |

|0,6 |27 |16,2 |19 |24 |14,4 |18 |10,8 |

|0,7 |23 |16,1 |18,5 |18 |12,6 |15 |10,5 |

|0,8 |19 |15,2 |17,3 |13 |10,4 |13 |10,4 |

|0,9 ir|15 |13,5 |8,5 |8 |7,2 |11 |9,9 |

|u | | | | | | | |

8.2 lentelė. Žmonių evakuacijos būtinasis laikas min. iš I ir II laipsnio

atsparumo ugniai pastatų

|Patalpos |Evakuacijos būtinasis laikas, min., kai |

| |patalpų tūris tūkst. m2 |

| |Iki 5 |10 |20 |40 |60 |

|Teatrų, klubų, poilsio namų ir |1,5 |2 |2,5 |2,5 |- |

|Žiūrovų, koncertų, paskaitų salės|2 |3 |3,5 |4 |4,5 |

8.3 lentelė. Žmonių evakuacijos būtinasis laikas min. iš I, II ir III

atsparumo ugniai laipsnio gamybinių pastatų

|Gamybos kategorija|Pastatų tūris, ttūkst. m2 |

| |Iki 15 |30 |40 |50 |60 ir daugiau |

|А, Б, Е |0,5 |0,75 |1 |1,5 |1,75 |

|B |1,25 |2 |2 |2,5 |3 |

|Г, Д |Neribojama |

8.4 lentelė. Ruožai

|Eil. |Pavadinimas |l, m |b, m |

|Nr. | | | |

|1. |Auditorija |l1 = 10 |b1 = 0,5 |

|2. |Durų anga | l2 = 1,5 |b2 = 1,0 |

|3. |Koridorius |l3 = 20 |b3 = 2,0 |

|4. |Laiptai žemyn |l4 = 10 |b4 = 1,5 |

|5. |Koridorius |l5 = 15 |b5 = 1,5 |

|6. |Laiptai žemyn | | b6|

| | |l6 = 5 |=2 |

|7. |Holas |l7 = 10 |b7 = 15 |

8.5 lentelė. Variantai

Variantai |I |II |III |IV |V |VI |VII |VIII |IX |X | |Žmonių

skaičius |40 |45 |50 |55 |60 |65 |70 |75 |80 |85 | |

N=85; f=0,1 m2

D1=N1*f/l1*b1=81*0,1/10*0,5=1,62 m2/m2

V1=15 m/min (iš lentelės)

q1=V1*D1=15*1,62=24,3 m/min

t1=l1/V1=10/15=0,67 min

q2=q1*b1/b2=24,3*0,5/1,0=12,15 m/min < qmax=19,6 m/min

V2=60 m/min

t2=l2/V2=1,5/60=0,025 min

q3=q2*b2/b3=12,15*1,0/2,0=6,075 m/min < qmax=16,5 m/min

V3=100 m/min

t3=l3/V3=20/100=0,2 min

q4=q3*b3/b4=6,075*2,0/1,5=8,1 m/min < qmax=16,0 m/min

V4=95 m/min

t4=l4/V4=10/95=0,11 min

q5=q4*b4/b5=8,1*1,5/1,5=8,1 m/min < qmax=16,5 m/min

V5=80 m/min

t5=l5/V5=15/80=0,1875 min

q6=q5*b5/b6=8,1*1,5/2=6,075 m/min < qmax=16,0 m/min

V6=100 m/min

t6=l6/V6=5/100=0,05 min

q7=q6*b6/b7=6,075*2/15=0,81 m/min < qmax=16,5 m/min

V7=100 m/min

t7=l7/V7=10/100=0,1 min

ts=t1+t2+t3+t4+t5+t6+t7

ts=0,67+0,025+0,2+0,11+0,1875+0,05+0,1=1,3425

IŠVADOS

• Žmonės iš teatrų, klubų, poilsio namų ir kitų žiūrovų salių su scena,

universalinių parduotuvių prekybos salių spės evakuotis tuo atveju,

kai patalpų tūris bus iki

5, 10, 20, 40 tūkst. m3.

• Žmonės iš žiūrovų, koncertų, paskaitų salių ir susirinkimų, parodų ir

kitų salių be scenos (kino teatrų, dengtų sportinių statinių, cirkų,

valgyklų) spės evakuotis tuo atveju, kai patalpų tūris bus iki 5, 10,

20, 40, 60 tūkst. m3.

• Žmonės iš А, Б, Е gamybos kategorijų pastatų nespės evakuotis tuo

atveju, kai pastatų tūris bus iki 15, 30, 40 tūkst. m3. spės tada, kai

pastatų tūris bus 50, 60 tūkst. m3.

• Žmonės iš BB gamybos kategorijos pastatų nespės evakuotis tada, kai

pastatų tūris bus iki 15 tūkst. m3. Spės tada, kai pastatų tūris bus

30, 40, 50, 60 ir daugiau tūkst.. m3.

• Žmonės iš Г, Д gamybos kategorijų pastatų spės evakuotis esant bet

kokiam pastatų tūriui, nes evakuacijos būtinasis laikas šių gamybos

kategorijų pastatuose yra beribojamas.

———————–

f, Hz

∆L, bB

f, Hz

∆L, dB

l, m

e (%)