Alkoholis

Alkoholis yra cheminė m-ga, narkotikas, kuras, nuodas, konservantas ir tirpiklis.

Alkoholio gėrimas keičia žmogaus organų veiklą ir daro trumpalaikį bei ilgalaikį poveikį. Tai, kad žmonės vartoja alkoholį, visiškai nereiškia, kad jis yra nepavojingas.

Alkoholio kiekis įvairiuose gėrimuose:

Alus ir sidras – (4-7%)

Vynas- (10-12%)

Spirituotas vynas(pvz.portveinas) – (15-22%)

Džinas, viskis, romas, degtinė, brendis – (40-55%)

Kodėl žmonės geria alkoholį?

• Norėdami greičiau tapti ar pasijusti suaugusiais.

• Iš neturėjimo ką veikti.

• Iš smalsumo.

• Įvairių švenčių progomis, todėl, kad ,,taip įprasta“.

• Bijodami draugijoje išsiskirti iš kitų.

• Norėdami atsipalaiduoti, užsimiršti.

• Manydami, kad išgėrę bus įdomesni pašnekovai, lengviau bendraus.

• Todėl, kkad jų aplinkoje – šeimoje, apylinkėje, darbovietėje – girtavimas yra tapęs gyvenimo būdu.

• Gydomaisiais tikslais

• Iš tradicijos per religines apeigas.

Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą?

Alkoholis veikia:

• Širdį – padidina kraujospūdį, suaktyvina širdies darbą, geriamas ilgą laiką ir po daug sukelia širdies ligas

• Nervų sistemą – veikia raminamai, kaip depresantas.

• Kepenis – jos perdirba alkoholį, todėl jis dažnai sukelia kepenų ligas, pvz., cirozę.

• Skrandį – skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl nedideli alkoholio kiekiai paspartina virškinimą, bet dideli gali sukelti vėmimą, o nuolatinis gėrimas – gastritą.

• Odą- alkoholis sukelia šilumos ppojūtį, bet jis plečia kraujagysles, todėl kūnas iš tiesų praranda šilumą; dėl šios priežasties išgėrę žmonės nejaučia šalčio, bet daug dažniau per speigus nušąla kūno dalis ar net mirtinai sušąla.

• Smegenis – suletėja reakcija, refleksai, koordinacija, sutrinka atmintis, gali kilti haliucinacijų iir traukulių, ilgai vartojant smegenys pažeidžiamos, prarandama atmintis.

Truputis alkoholio istorijos

Alkoholinius gėrimus žmonės pradėjo gaminti prieš tūkstančius metų. Senovės egiptiečiai pastebėjo, kad vynas – fermentuotas vynuogių sultys – nesukelia užkrečiamų ligų, kurias sukelia nešvarus vanduo. Vėliau Europoje vynas tapo svarbiu Romos katalikų bažnyčios atributu, nes buvo naudojamos per šv. Mišias. Renesanso laikais vynas paplito visoje visuomenėje, jo gamybą skatino pirklių gildijos. XIV a. Pradžioje Centrinėje Europoje atsirado alaus pramonė. Alkoholio, kuris iš pradžių buvo vartojamas kaip konservantas ir aseptikas, populiarumas padidėjo. Jis tapo neatsiejama Europos kultūros dalimi, ir juo pradėta piktnaudžiauti.

Gėrimo papročiai įvairiuose kraštuose yra skirtingi. Nuosaikaus gėri¬mo šalims būdinga:

• tėvai geria nedaug, vaikai mato tik tokį pavyzdį;

• geriami silpni gėrimai – vynas, alus.

• šiais gėrimais dažniausiai užgeriamas valgis;

• gėrimas nelaikomas įrodymu, kad geriantis asmuo jjau suaugęs;

• niekas neverčia gerti, abstinencija (visiškas alkoholio atsisakymas)

laikoma įprastu dalyku;

• žmonės ir negerdami moka bendrauti.

Tose šalyse, kur linkstama piktnaudžiauti alkoholiu, geriama daug ar¬ba labai stiprūs ir prasti gėrimai, gėrimas laikomas vyriškumo požymiu, draugijoje sunku atsisakyti išgerti, nusigėrimas „iki žemės graibymo“ darosi įprastu dalyku ir nesukelia visuomenės pasipiktinimo.

Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia ne tik pavienių žmonių, bet ir ištisų tautų degradavimą, išsigimimą ar išnykimą. Pavyzdžiui, „ugninis van¬duo“ padėjo europiečiams užkariauti Šiaurės Ameriką, nes vietiniai in¬dėnai pasirodė esą neatsparūs alkoholiui ir labai greitai prasigerdavo.

Istorija rrodo, kad gėrimo įpročiai nėra tik tam tikros kultūros, papro¬čių pasekmė – juos gali sukurti bei keisti ir valstybinė politika. Pavyz¬džiui, Rusijos imperijoje girtavimą skatino valdžia, kuri iš to gaudavo didelį pelną.

Degtinė, šis stiprus alkoholinis gėrimas, Europoje pradėta gaminti XIVa. pabaigoje, o po šimto metų atkeliavo ir į Lietuvą. Privilegijuo¬tieji miestai ir bajorai, gavę teisę gaminti degtinę, steigdavo ne tik deg¬tinės daryklas, bet ir smukles. Tai buvo pelningas verslas – dvarininkai versdavo savo baudžiauninkus gerti tik pono smuklėje, kai kurie net iš anksto paskirdavo, kiek per metus koks jo žmogus turi išgerti ir kiek už tai sumokėti. Iki XIX a. degtinės Lietuvoje nuolat daugėjo ir ji vis pigo. Smuklių buvo galima rasti visose pakelėse ir kryžkelėse.

1858 m. vyskupas Motiejus Valančius pradėjo skleisti blaivybę – per pa¬rapijų iškilmes, per atlaidus viešai saikdindavo žmones mesti gėrus. 1860 m. Kauno gubernijoje 84% visų katalikų buvo tapę blaivininkais. Per šešerius metus degtinės gamyba sumažėjo 8 kartus.

Išplitus blaivybei, žydai, prekiaujantys degtine, dvarininkai, kurie deg¬tinę varydavo ir nuomodavo žydams smukles, bei caro valdžia, kuri rin¬ko mokesčius už prekybą degtine, neteko daug pajamų, todėl valdžia, degtinės daryklų savininkai ir prekiautojai degtine buvo labai nepaten¬kinti. 1863 m. sukilimas Vilniaus generalgubernatoriui Muravjovui tapo geru pretekstu uždrausti blaivybės draugijas. TTačiau net ir po Motiejaus Valančiaus mirties (1875) blaivybės idėjos žmonėse tebebuvo gyvos.

Lietuvoje gal niekada – nei cariniais laikais, nei sovietinės oku¬pacijos metais – nebuvo geriama tiek daug, kiek dabar. Girtavi¬mas -yra ne tik asmeninė geriančių ir jų artimųjų tragedija. Tai gali būti visos mūsų tautos degradavimo arba išnykimo pradžia.

Alkoholizmas

Vieno gyvenimo istorija

„Augau kaime. Įš trijų seserų buvau jauniausia. Patėvis – girtuoklis. Keis¬ta, visi jo nemėgo, jį niekino, 0 aš tarsi supratau. Mokiausi labai gerai, visada „buvau priekyje“, visi man žadėjo šviesią ateitį. Tačiau atsitiko taip, kad po aštuonių klasių turėjau išvažiuoti į Vilnių ir kur nors stoti mokytis. Tai man buvo tragedija! Kai dabar pagalvoju – kaip nebijojo manęs, ketu¬riolikmetės, išleisti vienos į Vilnių? Būdama šešiolikos, jau buvau pardavė¬

ja. Bet būdavo net gėda pasakyt apie savo specialybę. Juk svajojau apie teisę, apie žurnalistiką. Gyvenimas patvarkė kitaip. Pardavėjos (kaip ir da¬bar turbūt!) susimesdavo išgerti. Aš buvau pati jauniausia, pati smulkiau¬sia, gal norėdavau neatsilikti – tai irgi išmaukdavau. Bet ėmė ir patikti: atsipalaiduodavau, atsirišdavo liežuvis. Visi mane mėgo, visi mylėjo, buvau kompanijos žmogus. Jau daug vėliau, kai rimtai įnikau į alkoholį – sakyda¬vo: „Tu tokia, faina, tik truputį per daug geri.., “ Niekas nesakydavo alko¬holikė. Gėriau kaip ir visi, nei daugiau, nei mmažiau. Tuo laiku susipažinau ir su savo būsimu vyru. Linksmai gyvenom. -vaikščiojom po svečius, visur, kaip ir priimta, vaišindavo. Paskui ištekėjau už jo.

Tik vėliau mano mama prisipažino, jog, per vestuves vyro tėvas pasakęs: „Sū¬nus alkoholikas, bet jei vedi, tai gal susitvarkys. “ Taigi po vestuvių mes to¬liau uliavojom. Vyras turėjo savo butą, pas mus nesibaigė draugai, buvo links¬ma. Mes abu visur kariu. Pirmąkart vienišumą pajutau, kai ėmiau lauktis vaiko. Su Pilvu jau niekur negalėjau pasirodyti (ir tuo labiau išgerti), 0 vy¬ras tęsė savo keliones. Gimė dukra. Viena skalbiau vystyklus, viena viriau ko¬šes.O vyras toliau linksminosi. Pradėjom bartis. Iš jo girių lūpų pasipildavo tokie žodžiai, kad norėjosi kaukti. Jaučiausi kaip sutryptas skuduras. Man taip skaudėjo sielą, kad nerasdavau kito vaisto, kaip stikliukas. Laikiau bute¬lį pasislėpusi spintoje (nuo vyro jau reikėjo slėpti!) ir parėjusi iš darbo mak¬teldavau. Tada jis galėdavo sakyti ką tik nori. Man viskas praslysdavo pro ausis. Nenorėdavau eiti po darbo namo. Grįždama pamatydavau šviečiantį virtuvės langą ir pasidarydavo bloga. Žinodavau, ką ten rasiu: geriantį su draugais, 0 gal ir vieną. Tačiau parėjusi kariais prisėsdavau kariu. Visi buvo šaunūs žmonės, todėl kariais juos girtus išvežiodavau po namus. Dabar su¬

prantu, kad šitaip toleravau girtavimą. Paskui atėjo toks laikas, kad, kai ne¬išgerdavau,

norėjosi staugti šuniu. Taip ir tęsėsi. Vienąkart paskambino mano sesuo ir sako: ,Jau geriau tu mirtum, negu ši¬o taip gertum, kad tu žinotum, kaip skaudu tave matyti tokią. „Aš pamaniau, /l4jau čia, kelis kartus pamatė įkaušusią, tai jau ir tragedija. 0 sieloje ver¬kiau, nes niekas manęs nesuprato, neturėjau su kuo pasikalbėti, niekas net išgirsti nepasistengė. Tik kaltino. Gėrimai kartojosi. Pagirios būdavo sun¬kios. Reikėjo ne vieno testo sau, kad pripažinčiau: esu alkoholikė, man rei¬kia pagalbos. „

(Moteris, 1995, Nr. 4)

Alkoholizmas yra nepagydoma lliga, tokia pat kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Ja sergantys geria alkoholį nepaisydami, kad tai kelia pavojų jų gyvenimui, 0 pradėję gel1i nepajėgia sustoti. Alkoholikų. organizmas yra pripratęs prie alkoholio ir taip paki¬tęs, kad be jo negali funkcionuoti. Negaunant alkoholio praside¬da abstinencijos reiškiniai: krečia drebulys, šaltis, kyla haliucina¬cijos. Alkoholikai geria ne tam, kad pajustų malonumą, bet tam, kad jaustųsi „normaliai“. Alkoholis tampa pačiu svarbiausiu jų gyvenimo dalyku.

Alkoholio vartojimo pakopos

Žmonės tampa alkoholikais dėl įvairių priežasčių. Subrendę vyrai gali pradėti gerti todėl, kad jjų aplinkoje taip įprasta. Moterys – todėl, kad neranda kito būdo nuslopinti skaudžius išgyvenimus. Ir vieni, ir kiti gali būti linkę išgerti dėl savo būdo savybių: nervingumo, nemokėjimo atsipalaiduoti, nuolatinės įtampos. Manoma, kad alkoholizmas yra ir genetiškai paveldimas.

Paauglių girtavimui taip ppat būdingi tam tikri dėsningumai.

• Paauglių gėrimas dažnai prasideda nuo noro išbandyti, kaip alko¬holis keičia nuotaiką. Paaugliams gali būti smagu, bet gali būti ir blo¬ga išgėrus. Jei alkoholio sukeliami pojūčiai yra malonūs, jie skatina pomėgį gerti.

• Pradedama gerti nuolat atitinkamomis progomis, jau žinant, kokia bus savijauta išgėrus. Šioje gėrimo pakopoje paaugliai skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad jiems stinga savikontrolės, jie geria per daug, nemoka atsisakyti ir laiku nustoti gerti.

• Įsitraukimo pakopa. Pradedama gerti jau ne siekiant malonių pojū¬čių, bet stengiantis atsikratyti nemalonių. Pavyzdžiui, į šokius einan¬tis paauglys išgeria ne norėdamas pasidaryti sau „šventę“, bet norė¬damas atsikratyti jaudulio ir gėdos. Kai alkoholiu pradedama ..gy¬dytis“, pamažu prarandama savikontrolė, organizmas įpranta prie vis didesnio alkoholio kiekio, ir artėja nelaimė.

• Fiziologinio priklausomumo pakopa. Alkoholis pasidaro būtinas, kad būtų jjaučiamasi normaliai

Kokie pirmieji alkoholizmo bruožai?

• Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdienių rūpesčių.

• Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.

• Sprendimas mesti gėrus ir nesugebėjimas jį vykdyti.

• Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.

• Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.

• Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskai¬tas bandoma pateisinti liga, meluojama. .

• Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.