Naujų technologijų taikymas globalizacijos kontekste

Įvadas

Globalizacija tampa viena iš svarbesnių veiksnių, kurie lemia viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos raidą.

Aktualiausias informacinės visuomenės uždavinys yra tarnauti žmogui, visų pirma jo svarbiausiems gyvybiniams poreikiams. Sveikata yra ne tik vienas svarbiausių žmogaus reikmių, bet ir nacionalinis visuomenės turtas. Jam palaikyti ir puoselėti pasaulyje skiriamas didžiulis dėmesys, pasitelkiant naujausias tame tarpe informacines technologijas.

Lietuvos pažangos raktas glūdi sparčioje žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtroje.

Šio amžiaus pabaigai būdinga šalies ir sistemų integracija, siekiant saugumo, naujų technologijų ir aukštesnės gyvenimo kokybės. TTodėl sveikatos apsaugos sistemos ir jos organizacijų valdymas negali apsiriboti tik nacionaline patirtimi ir nacionaliniais sprendimais. Būtina įvertinti kas vyksta kaimyninėse Europos ir viso pasaulio šalyse.

Šiandien pasaulyje vyksta sparti socialinė transformacija ir modernizacija, kurių metu formuojasi tinklinė visuomenė su savo naujomis socialinėmis sąveikos formomis, naujo pobūdžio socialiniais santykiais ir socialiniais ryšiais. Pasak sociologo M. Castellso viskas sutelkta visuotiniame tinkle; tinklinė visuomenė apima kapitalizmą, mūsų pasaulio demokratines institucijas, tarptautinę pramonę, žiniasklaidą, taip pat ir sveikatos priežiūrą. Viena iš ryškių modernizacijos apraiškų yyra telemedicinos raiška. Telemedicina, panaudodama informacija atliekant įvairias medicinines diagnozes, konsultacijas, monitoringą, terapiją ir švietimą. Šiuolaikinių informacijų ir telekomunikacinių technologijų dėka tinklinėje visuomenėje telemedicina greitai tampa besivystančia moderniai sveikatos priežiūrai, nepaisant geografinės ar socioekonominės padėties.

Lietuvoje pastaruoju metu gana sėkmingai plėtojamos iinformacinės technologijos, sukauptas didžiulis medikų patyrimas kuriant diagnostikos ir terapijos metodus.

Informacinių technologijų naudojimas sveikatos apsaugai gerinti ir gyvybėms gelbėti

Sveikatos priežiūros srityje, informacinės technologijos plačiai taikomos, sukurta daug įvairių rūšių informacinių sistemų, tačiau, vis dar yra potencialus šių sistemų augimas. Ekspertinių sistemų, atliekančių diagnozavimo procesą, panaudojimas sveikatos priežiūroje sąlygoja kaštų minimizavimą, greitesnį ir veiksmingesnį paslaugų suteikimą, nedalyvaujant ekspertui. Faktiškai, sveikatos informacinės sistemos matomos, kaip esminė prielaida racionaliam ir efektyviam diagnozavimui ir sprendimo priėmimui medicinos srityje. Sprendimų priėmimas konkrečioje medicinos srityje apima didelius žinių ir informacijos kiekius. Diagnozavimo procesas medicinoje yra sudėtingas, nes jis apima žmones, kaip sprendimų priėmėjus, ir kitus žmones, kaip informacijos šaltinius ir kaip sprendimų subjektus. Ekspertinės sistemos medicinoje naudojamos, kad palengvintų gydytojų darbą. Sprendimų priėmimo sistemos buvo sukurtos, kkad patvirtintų diagnozę, nes ji yra vienas iš pagrindinių uždavinių medicinoje.

Ateities ligoninėje Jūsų gyvybę gali išgelbėti ne naujausi vaistai, o kompiuterinė sistema.

Būtent todėl ligoninėse visoje Europoje vyksta skaitmeninė pertvarka.

Skaitmeninės ligoninės infrastruktūra – tai pradinė ateities sveikatos apsaugos informacinių technologijų versija su elektroniniais sveikatos įrašais, pagerinančiais paslaugų kokybę ir jas teikiančių žmonių darbo efektyvumą.

Ji leis brangias, nepatogias ir lengvai prarandamas laikmenas (pavyzdžiui, rentgeno nuotraukas) pakeisti skaitmeniniais duomenimis. Ji leis raštelius ir popierinius dokumentus pakeisti tinkle veikiančia programine įranga, tiksliai rregistruojančia ir greitai persiunčiančia pacientų įrašus.

Vos kelis kartus spustelėję kompiuterinę pelę gydytojai ir medicinos slaugės galės akimirksniu gauti aukštos kokybės skaitmeninius vaizdus, laboratorinių tyrimų rezultatus ir pacientų ligos istorijas. Turėdami galimybę akimirksniu gauti tokius duomenis, gydytojai galės priimti geresnius sprendimus, nustatyti tikslesnę diagnozę ir paskirti tinkamiausią gydymą. Tai leis sutaupyti laiko, pinigų, o svarbiausia – padės išsaugoti gyvybes.

Sveikatos apsaugos revoliucija susijusi ne tik su medicina, bet ir su technologijų, leidžiančių teikti informaciją saugiai ir efektyviai pacientų priežiūrai, naudojimu.

Europos Sąjungoje esančios ligoninės didina investicijas, siekdamos tapti skaitmeninėmis ligoninėmis. Europos Komisija prognozuoja, kad 2010 metais penki procentai nacionalinių sveikatos apsaugos biudžetų bus investuojama į elektronines sveikatos apsaugos sistemas ir paslaugas.

Gydytojai, būdami bet kurioje ligoninės vietoje, galės gauti naujausius duomenis apie savo pacientus. Pranešimai apie traumas, pavojaus signalai ir įprasti pranešimai – visa tai bevieliu tinklu keliaus į vieną delninį kompiuterį.

Ligoninės slaugių iškvietimo sistema veikia per terminalą, įrengtą prie paciento lovos ir sujungia pacientą su skambučių centru. Sistema pagal iš anksto nustatytą skambučių nukreipimo tvarką nusiunčia skambutį iš anksto paskirtai slaugei. Jei medicinos slaugė per tam tikrą laiko tarpą neatsiliepia, skambutis nukreipiamas kitai slaugei ir tai tęsiama tol, kol į paciento skambutį atsakoma. Tokia sistema užtikrina didesnį efektyvumą ir leidžia geriausiai iišnaudoti palatos personalo įgūdžius, o pacientams suteikiama rūpestinga pagalba iš reikiamo asmens reikiamu metu. Slaugių iškvietimo sistema – tai tik bendros technologinės sistemos, įrengtos ligoninėje, dalis.

Sveikatos apsauga susiduria su nemažomis paslaugų kokybės ir prieinamumo problemomis. Todėl keliamas tikslas – plėtoti integruotą informacinių technologijų veiklą moksle, mokyme ir klinikinėje praktikoje.

Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

1. informacinės visuomenės infrastruktūros kūrimas siekiant diagnostikai panaudoti kuo platesnio rato ekspertų patirtį, bei sukauptas žinias;

2. naujų informacinėmis technologijomis pagrįstų diagnostinių metodų kūrimas;

3. pažangiausios gydymo meno patirties skleidimas.

Naujos technologijos plačiai diegiamos įvairiose medicinos srityse. Reikšmingą vietą čia užima vaizdų analize grįstos technologijos, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso įranga, ultragarsinių signalų analizę atliekanti įranga ir t.t.

Pasaulinė sveikatos organizacija 1980 m. paskelbė programą “Sveikata visiems”. Tikėtina, bus akcentuojama sveikata kaip žmogaus teisė, o tai reiškia, kad sveikatos apsaugos problemų sprendimas daug priklausys ir nuo politikų, nuo politinės – ekonominės sistemos. Aišku ir tai, kad vykstant globalizacijai, daugelį problemų galima spręsti tik pasauliniu mastu. Viena jų – ekologija. Tikimasi, kad pagerėjus ekologijai sumažės neigiama aplinkos įtaka sveikatai ir kt. Žmonės gyvens ekologiškai švariuose miestuose ir gyvenvietėse. Jie galės gyventi bet kuriame planetos (gal ne tik mūsų) kampelyje. Biotechnologijos (ir klonavimo) dėka galės būti sukurti ar atkurti prie įvairių gamtos sąlygų prisitaikę ggyvūnai. Žmonių mitybai genų inžinerijos dėka bus išvestos fantastiškos augalų ir gyvūnų veislės. Žmonės mokės sveikai gyventi. Negers nei kavos, nei arbatos, nei alkoholio.

Nelengva kalbėti apie trečiojo tūkstantmečio mokslą, apie medicinos mokslo vizijas. Kai kurios prognozės rodo, kad artimiausias šimtmetis bus optoelektronikos šimtmetis. Kaip elektronas keičia mechaninį krumpliaratį, taip kvantas gal pakeis elektroną? Mikroelektronikos erą pakeis nanoelektronika. Tai jau ne paprasta miniatiūrizacija: molekulinės nanotechnologijos dėka bus galima iš molekulių, atomų kurti sudėtingas sistemas ir tokias medžiagas, kurių gamta pati sukurti negali. Globalizaciniai procesai decentralizuos gydymo įstaigas. Medicinos pagalba bus pasiekiama visur, kur jos reikės. Didelių ligoninių, klinikų nebereikės. Kodėl? Ar jas reikės išsprogdinti? Ne. Jos pačios išnyks. Tai vyks dėl daugelio priežasčių. Viena jų – žmonės mažiau sirgs, o susirgę mokės daugiau patys sau padėti. Amerikos Džonso Hopkinso universiteto mokslininkai prognozuoja, kad XXI amžiuje daugiau reikšmės įgaus alternatyvi medicina, kurios metodais plačiau mokės naudotis patys žmonės. Netradiciniai gydymo metodai bus integruoti į “klasikinius”. Antra, žmonės daugiau gydysis namie, kur, reikalui esant, bus panaudota ir moderni intensyvaus sekimo bei gydymo portatyvi technika. Gydytojai ir slaugymo personalas irgi bus mobilūs, o reikiamus duomenis apie ligonį iš jo namų ar gydymo įstaigos bus galima gauti telemedicinos priemonėmis bet kurioje vietoje. Tam padės ir

komunikacijos sferos – susisiekimo (greiti automobiliai, traukiniai, lėktuvai ir kt.), ryšių – pasikeitimai. Kiekvienas turės mobilų vaizdo telefoną, bevielį portatyvų personalinį kompiuterį. Kompiuteris supras savo šeimininko kalbą, pažins jo braižą, išvers tekstus į daugelį kalbų ir t.t.

O kokios medicinai svarbios prognozės? Moterų ir vyrų santykis bus 60:40 (seksualinio išnaudojimo objektu gali tapti vyrai). Gerokai pailgės gyvenimo trukmė (iki 90-95 metų) – jaunystė truks iki 30 metų. Plikių tikriausiai irgi nebeliks, nes dirbtinai atsiauginti plaukus nebebus problema. Vyrų vidutinis ūgis bbus 185-190 cm, moterų – 175-180 centimetrų. Kadangi jau bus visiškai iššifruotas žmogaus genomas, tėvai galės “užsisakyti” būsimo vaiko lytį, svorį, plaukų ir akių spalvą ir kt. Jei bus leidžiama klonuoti žmones ar manipuliuoti genais, atsakančiais už žmogaus protinį ar fizinį vystymąsi, bus galima “programuoti” vaikus su tam tikromis pageidaujamomis savybėmis.

Kaip atrodys ateities gydytojas? Ligų diagnostikai pravers daug neinvazinių metodų. Teisingas bus pasakymas “kiaurai matau” ligonį. O ar tebeturės gydytojas tradicinį fonendoskopą? Gal fonendoskopas ar kažkas panašaus į jį lliks, bet tai bus elektroninis stetoskopas, turintis filtrus pašaliniams triukšmams slopinti. Prie ligonio priglaudžiamoje dalyje bus ir monitorius, kuriame gydytojas galės vizualizuoti širdies elektrinę veiklą, elektrokardiogramą, širdies susitraukimų dažnį. Šie duomenys, taip pat tai, ką gydytojas išklausė (fonokardiograma), iškart bus įįrašyta į stetoskope esančią atmintį. Tiek elektrokardiogramą, tiek fonokardiogramą bet kuriuo metu galės vėl pamatyti ar išklausyti ne tik pats gydytojas, bet ir jo kolegos (bus įvesta ir į kompiuterinę ligos istoriją).

Sunkiai sergantys ligoniai, kuriuos reikia beveik nuolat sekti, turės į organizmą implantuotus jutiklius kūno temperatūrai, cukraus kiekiui, kraujospūdžiui, širdies susitraukimų dažniui sekti su telesistema duomenų distanciniam perdavimui. Įvykus nukrypimams, atsiradus tam tikriems signalams, gydytojas savo kompiuteryje gaus šią ir ne tik šią informaciją. Kai kurios ligonio organizme implantuotos sistemos leis automatiškai ar distanciniu būdu įjungti reikiamus manipuliatorius, kurių veiklą savo kompiuteriu kontroliuos gydytojas. Tikslią informaciją apie pakitimus organizme duos implantuojami bioniniai jutikliai, kurie bus mažesni už ląstelę. Nesveikus audinius detaliau bus galima ištirti paėmus mikroskopinio dydžio audinio gabalėlį iir jį staiga užšaldžius. Paskui paimant DNR iš mėginių, atsiskleis visas metabolinio ir kitokio ląstelių aktyvumo vaizdas. Panašiai veiks ir vėžio “žudytojai” – minimalaus dydžio organizme cirkuliuojantis prietaisas mokės atpažinti vėžines ląsteles ir jas selektyviai nunuodyti. Toks prietaisas turės savo kompiuterio valdomus spaudimo ar akustinius jutiklius, kurie jam padės tiksliai lokalizuoti pakenkimo vietą.

Žinoma, naujos technologijos turės praeiti išbandymų kelią iki bus leista panaudoti ligoniams gydyti.

Daug naudingų inovacijų laukia neįgaliųjų pradedant jų savarankišku judėjimu, komunikacija su “sveikuoju” pasauliu ir kt. Tam ppadės kišeninis kompiuteris, kuris galės būti valdomas žvilgsniu ar balsu. Jau įrodytos galimybės dėl insulto netekusiam kalbos ligoniui į smegenis implantuoti mikroįtaisą, kuris leistų vien mintimis valdyti kompiuterį: išsiųsti elektroninį laišką, įjungti šviesą kambaryje ir kt. Drauge bus sprendžiama ir gyvų ląstelių, paimtų iš embrionų ar audinių kultūrose išaugintų atskirų organų ir jų dalių, implantacija. Iš ligonio organizmo paimtų ląstelių išaugintas organas nekels jokių audinių nesuderinamumo problemų. Tai leistų pakeisti dėl ligų nepakankamai ar visai nefunkcionuojančius audinius, pavyzdžiui, smegenų audinius sergant Alzheimerio liga. Visiškai realu, kad ir ne žmogaus audiniai ar organai gali tapti donoriniais (ksenotransplantacija) išsprendus imunologines organų netapatumo (“atmetimo” fenomeno) problemas.

Daug vilčių yra siejama su vėžio nugalėjimu. Jau dabar mokslininkai surado ne vieną geną, atsakingą už vėžio augimą. Įrodyta galimybė įvesti į žmogaus DNR naujus genų darinius, kurie slopintų auglių vystymąsi ir nepakenktų sveikoms ląstelėms. Šių dienų molekulinės technologijos dėka jau sukurtos veikliosios medžiagos, ardančios pelių navikus. Perspektyvi kryptis – tam tikromis medžiagomis slopinti vėžio augimą sustabdant naujų kraujagyslių susidarymą (angiogenezę) ir drauge piktybinio audinio maitinimą. Tokios galimybės numatomos krūtų bei storosios žarnos vėžiui gydyti: dar reikia įrodyti, kad tokie vaistai nekenksmingi, nors jau aišku, kad jie neduos tiek šalutinių reiškinių, kaip spindulinė arba cheminė terapija. Vėžiui gydyti kkuriami ir įvairūs antikūnai, kurie “tirpdys” kai kuriuos navikinius baltymus.

Didžiuliai pokyčiai prasidėjo vaistų industrijoje, kai buvo iššifruotas genetinis kodas metabolizuojant tam tikrus žmogaus baltymus. Jau yra sudaryti kelių mikrobų genų “žemėlapiai”, tarp jų ir tų, kurie sukelia tokias ligas, kaip sifilis, tuberkuliozė, dėmėtoji šiltinė. Sunku pervertinti, kokias dideles galimybes visa tai suteiks gydant šias ligas, ypač kai pastaruoju metu atskleidžiama, jog bakterijos ir virusai sukelia kur kas daugiau ligų nei iki šiol manyta (skrandžio opaligė, artritai ir kt.). Tiek vaistai, tiek įvairios fizioterapijai naudojamos medžiagos galės į organizmą patekti per odą panaudojus vaistų įsiskverbimą didinančius būdus – ligonių badyti nebereikės.

Audringai plėtojantis chemijos mokslui kyla klausimas, ar nebus sukurtas sintetinis pasaulis. Arba sukurta tai, ko gyvoji gamta dėl savo ribotumo negali padaryti? Bet argi tai, ką sukuria žmogus, nėra gamtos dalis? Ir sąmoninga gamtos dalis? Kaip rašoma žurnale “Chemical and Engineering News”, per ateinančius 25 metus chemikai atras medžiagas, kurios padės kontroliuoti atmintį, intelektą, elgseną ir kitas aukštosios nervinės sistemos funkcijas. Biochemikai, biotechnologai iš esmės išmoks valdyti daugelį organizmo biocheminių procesų. Tam prielaidos yra jau dabar – reikiamą vaistų gamybai baltymą galima gauti iš žmogaus paėmus tą baltymą klonuojantį geną ir perkėlus jį į ožkos ar kito gyvūno genomą. Tuomet šio, oožkai nebūdingo, baltymo bus galima rasti jos piene. Taip galima gauti kiek norint reikiamo baltymo vietoj deficitinės žmogaus kraujo plazmos. Nauji atradimai hemoglobino ir su juo susijusios azoto oksido apykaitos srityje padės fundamentaliai išspręsti didelio kraujospūdžio ligos profilaktikos ir gydymo problemas.

Amerikos eksperimentinės biologijos draugijų federacijos publikacijose yra pateikta molekulinės medicinos vizija 2020 metams. Molekulinė medicina turėtų tapti žmogaus sveikatos pagrindu, jeigu jos plėtrai bus gauta tiek lėšų, kiek reikės. Gerai suprantant normalią žmogaus ląstelių ir jų molekulių fiziologiją ir genetinius kodus, atsiras galimybių racionaliai molekulinei ir vaistų terapijai, pirmiausia tokių ligų, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, Alzheimerio liga, diabetas, nutukimas, amžiaus degeneraciniai procesai, infekcinės ligos. Tam pravers remiantis genetine inžinerija sukurti vaistai, vakcinos ir kt. Tam prireiks daugelio mokslo šakų specialistų bendradarbiavimo.

Svarbiausias vaidmuo teks nanotechnologijai, teikiančiai galimybių sukurti molekulines mašinas, įskaitant kompiuterius. Jie būtų tokie maži, kad tilptų ne ką daugiau nei 0,001 kubinio mikrono tūryje. Atsiras galimybės ne tik “ištaisyti” gamtinius, t.y. įgimtus ar įgytus defektus ląstelių ar molekulių lygiu, bet ir pakeisti, pavyzdžiui, širdies raumens skaidulas ar raudonuosius kraujo kūnelius ir kitus elementus.

Daug ligų organizme sukelia medžiagų apykaitos sutrikimai. Audiniai ir atskiri organai nukenčia dėl nepakankamo aprūpinimo deguonimi. Čia padės dirbtiniai raudonieji kraujo kūneliai, kuriems deguonį

teiks implantuotas deguonies rezervuaras. Jo motoriukui energiją būtų galima gauti iš nuolat organizme vykstančių biocheminių degimo procesų. Apskaičiuota, kad vienas litras tokių raudonųjų kūnelių turėtų apie 530 litrų deguonies, o litras normalaus kraujo jo turi tik apie 0,2 litro. Bus sukurta ir kitokių medžiagų apykaitą ir išeminių ląstelių funkciją atstatančių ar palaikančių prietaisėlių, kurie bus įleidžiami į kraujotaką ir selektyviai veiks keletą valandų.

Pastaraisiais metais pagrindiniai Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerėja, mokslininkai sukuria vis naujų gydymo metodų, tačiau kovoje su ligomis iir mūsų sveikatą veikiančiais neigiamais faktoriais vis dar lieka daug neišspręstų problemų. Tai augantis sergamumas onkologinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, sąnarių, kitais susirgimais. Kuo ankstyvesnė jų diagnostika bei nauji gydymo metodai ir telkia mokslininkus bendram darbui.

Iš visų naujausių vėžio diagnostikos ir gydymo metodų kol kas labiausiai ištirta ir išbandyta fotosensibilizuota terapija. Infraraudonųjų spindulių optiniu lazeriu poliarizuota šviesa leidžia padidinti energijos kiekį ląstelėse bei funkcinį ląstelių aktyvumą, žmogaus vidaus organuose, audiniuose, odoje sukelti gydomąjį ir biostimuliacinį efektą, suaktyvinti kraujo mikrocirkuliaciją, iimuninę sistemą, mažinti uždegimą, skausmą.

Anot Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktoriaus pavaduotojos mokslo reikalams Jolantos Dadonienės, fotodinaminė terapija – tai būdas šviesos pagalba sukelti patologinio židinio destrukciją. “Norint Lietuvoje sėkmingai plėtoti sensibilizuotos terapijos metodą bei plėtoti šio metodo taikymą nne onkologinėje medicinoje, būtina tęsti pradėtus fotofizikinius, fotobiocheminius ir fotobiomedicininius tyrimus bei vystyti vieną iš perspektyviausių šiuo metu optinės diagnostikos ir biopsijos metodiką“, – pabrėžė mokslininkė.

Šiuo metu svarbiausias Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto poreikis nanotechnologijų srityje – naujų fotoaktyvių medžiagų paieška ir jų pritaikymas medicinoje. Itin mažos, specifinėmis savybėmis pasižyminčios dalelės galėtų išspręsti kai kurių reumatinių ligų progresavimo ar net atsiradimo problemas. „Institutas prieš du metus pradėjo naują – kamieninių ląstelių – tyrimo kryptį. Manau, būtent jos ateityje padės išspręsti ir Alzhaimerio, Parkinsono ligų gydymo galimybes, tačiau čia vėl iškils nanodalelių – „pernešėjų“ poreikis“, – prognozavo instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto profesorės Vaivos Lesauskaitės įsitikinimu, specifiniai vaistų nešėjai ląstelėms gali būti plačiai taikomi ir širdies lligų diagnostikai bei gydymui, o kryptinga ląstelių migracija pasitarnautų pažeistų audinių regeneracijai. R. Rotomskis atkreipė dėmesį į dar vieną rebusą mokslininkams – šiandieninėje medicinoje vis didesne problema tampančių antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų susirgimų kontrolę bei gydymą. Prognozuojama, kad naujas fotosensibilizuotos terapijos metodas taip pat galėtų būti veiksmingas kovojant su minėto tipo bakterijomis. Mokslininkai pripažįsta, jog Lietuvoje tarp pirmaujančių aukštųjų technologijų sričių – lazerių optinės technologijos. Mūsų šalyje susikūrę specializuoti ūkio subjektai užima reikšmingą dalį pasaulinėje lazerių rinkoje. Kvantinės elektronikos ir nnetiesinės optikos moksliniai tyrimai atitinka pasaulinį mokslo lygį.

Bet nereikia užmiršti, kad globalizacija yra procesas, kuris neturi nei savo kultūros, nei savo moralės, nei artimo meilės principų. Globalizacija yra procesas be turinio. Turinį gi gali rasti tautinėje ir asmeniškoje tapatybėje. Bet tam turiniui išlaikyti reikia asmeniškų, nuoširdžių pastangų. Tam reikia tarpusavio bendradarbiavimo, ištikimumo savo vertybėms gyvenimo moralinių principų ribose. Globalizacija bus geras procesas, jei mes jam duosime gerą turinį, o tas turinys esame mes, žmonės.

Išvados

Perėjimas prie naujų technologijų neabejotinai skatins aukštesnio organizacinio lygio visuomenės sukūrimą, jos evoliuciją. Tam prireiks globalinių organizacinių pasikeitimų ir kitokio visuomenės mentaliteto.

Pasaulis tapo viena globali sistema ir prognozuojant ar planuojant mokslinę veiklą labai atsakingai reikia atsižvelgti į žmogaus, valstybės ir visos planetos ateitį. Galima eiti į susinaikinimą ir galima eiti į visuotinės gerovės sukūrimą.

Kalbant apie medicinos vaidmenį ir mokslo pažangą, neturi būti užmiršti fundamentiniai dalykai – humanistinis požiūris į individualią būtybę ir į visą žmoniją. Naujos technologijos kaip niekada iki šiol dar aštriau iškels etikos problemas ir jas spręsti reikės kartu su besikeičiančiu mentalitetu. Svarbiausias medicinos uždavinys bus, matyt, ne bet kokiomis dirbtinėmis priemonėmis pratęsti žmogaus gyvenimą (ar gyvybę), bet padaryti žmogų laimingą, sveiką, o jo gyvenimą – visavertį, kokybišką.

Šiuolaikinės lazerio ir poliarizuotos šviesos technologijas taikant bbiomedicinoje išaugtų galimybės jas naudoti ne tik stacionaruose gulintiems ligoniams, bet ir namų sąlygomis besigydantiems ligoniams.

Pradėjus taikyti naujas informacines ir telekomunikacijų technologijas, keičiasi gydytojo ir paciento santykių pobūdis, kuris tiek atveria naujas etines dilemas, pavyzdžiui, duomenų saugumo ir konfidencialumo klausimus.

Literatūra

1. V. Janušonis “Sveikatos apsaugos sistemos organizacijų valdymas XXI amžių pasitinkant”. Klaipėda, 2000 m.

2. “Sveikatos mokslai”. Žurnalas Nr. 1- 2

3. www.kmu.lt

4. www.litua.com

5. www.sveikaszmogus.lt

6. www.sam.lt