Nervinė anoreksija

Anoreksija (gr. ἀνορεξία – apetito nebuvimas) – apetito sumažėjimas ar išnykimas.

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurotinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine bulimija. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20% nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų.

Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius.

Fiziologinės kilmės anoreksija atsiranda ddėl avitaminozės (liga, atsirandanti, organizmui ilgą laiką negaunant kurio nors vitamino) , virškinimo trakto patologijos, nervų sistemos, endokrinių liaukų sutrikimų ir kt. Dirbtinai anoreksiją galima sukelti šunims ir žiurkėms, kai suardomi hipotalamo ventrolateraliniai branduoliai. Toks gyvūnas neėda ir gali nugaišti, jeigu nebus maitinamas dirbtiniu būdu. Priešinga fiziologinės kilmės anoreksijai – fiziologinės kilmės bulimija.

• Tai viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe.

• 5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs. Mirties ppriežastys somatinės (visiškai išsekus sustoja širdis), nuo savižudybės.

• Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų.

• Apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios.

• 15 – 25 % pacientų liga atkrinta; ddalis pastarųjų miršta nuo ligos komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta nuo išsekimo.

• 15 – 25 % pacientų būdinga lėtinė ligos forma.

Nervinė anoreksija diagnozuojama, kai:

• Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.).

• Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).

• Baimė storėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.

• Moterims dingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija.

• Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.

Tyrimai rodo, jog kuo anksčiau pradedamas anoreksijos gydymas, tuo geresni bbūna gydymo rezultatai.

Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius anoreksijos grėsmės signalus:

 Ryškus svorio kritimas.

 Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis.

 Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų (pvz., karbohidratų).

 Dažni komentarai apie savo “storumą” ar „viršsvorį“, nepaisant krintančio svorio.

 Nerimavimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo “storu”.

 Alkio neigimas.

 Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).

 Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu vengimas. <

 Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

 Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos.

Apibendrinant – bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ar maistas tampa centriniais gyvenimo dalykais.

Sergantysis anoreksija badauja. Pacientas neigia, kad normaliam kūno funkcionavimui reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Taigi, organizmo funkcionavimas sulėtėja, taip taupant energiją. Šis funkcionavimo sulėtėjimas gali turėti rimtas medicinines pasekmes:

 Išnykusios mėnesinės.

 Nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis. Pakinta širdies raumenys. Didėja širdies sustojimo tikimybė. Kraujotakos sutrikimai, pirštų akrocianozė (balantys galūnių pirštai, kai visiškai susitraukia kraujagyslės).

 Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trapūs. Dantų netekimas.

 Raumenų masės sumažėjimas.

 Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus.

 Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas.

 Sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.

 Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz., ant veido), vadinamas lanugo. Ši kūno funkcija palaiko šilumą kūne.

Veiksniai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:

 Nedaug nukritęs svoris (KMI > 17);

 Trumpa ligos trukmė;

 Rimtų somatinių komplikacijų nebuvimas;

 Neurozinių ir asmenybinių sutrikimų nebuvimas;

 Motyvacija keisti savo elgesį;

 Palaikanti šeima ir draugai;

 Jaunas amžius.

Ligos eiga

Šis susirgimas pasireiškia paauglėms mergaitėms, jaunoms moterims, rečiau pasitaiko paauglių berniukų, vyrų tarpe. Nervine anoreksija paprastai susergama po ilgiau ar ttrumpiau trukusios dietos. Šie pacientai jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Tikrina, ar nepastorėjo, įdėmiai save apžiūrinėja veidrodyje. Visokiausiais būdais mėgina slėpti nuo aplinkinių, o ypač nuo tėvų, savo elgesį. Stengiasi maitintis atskirai, o jeigu nepavyksta, imasi visokių gudrybių: nepastebimai perdeda maistą iš vienos lėkštės į kitą, išspjauna jau sukramtytą maistą ar atiduoda jį specialiai tam įsigytam šuniui ir pan. Vengiama maisto, nuo kurio galima „sustorėti” (sviesto, grietinės, miltinių patiekalų, kt.). Išstudijuoja kiekvieno produkto maistingumą, tiksliai apskaičiuoja kalorijas. Mėgsta gaminti valgyti, žino daug receptų, kepa tortus, jais vaišina kitus šeimos narius. Atlieka įvairius fizinius pratimus, neretai pagal savo susigalvotą sistemą. Neretai sukelia dirbtinį vėmimą, vartoja laisvinamuosius vaistus, diuretikus, kitas organizmą valančias priemones. Tačiau net ir netekę daug svorio, nebūna patenkinti savo išvaizda. Mergaitėms ilgainiui išnyksta menstruacijos. Šios mergaitės paprastai gerai mokosi, lanko įvairius būrelius, tačiau dėl fizinio išsekimo joms pasidaro sunku susikaupti, todėl pradeda blogiau mokytis, sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais.

Apie 40% pacientų pasveiksta, trečdaliui būklė pagerėja, apie 20% išsivysto lėtinė eiga. Aukštas mirtingumas, siekia net iki 20%. Sunkesnė ligos eiga, kai susergama vyresniame amžiuje, kai nepalanki socialinė aplinka, blogi šeimos narių tarpusavio santykiai.

Gydymas

Pirmas žingsnis yra susitarimas su pacientu dėl gydymo programos – svarbu įtikinti pacientą gydytis. Lengvesniais aatvejais, kai pats ligonis nori gydytis, padeda ir bendradarbiauja artimieji, taikomas ambulatorinis gydymas.

Sunkesniais atvejais reikalingas gydymas ligoninėje. Taikoma apdovanojimo metodika, pvz.: per 1 parą priaugus 200 gramų pacientui suteikiama papildoma laisvė (iš pradžių išeiti iš palatos, vėliau matytis su draugais, vaikščioti po ligoninės teritoriją, kt.). Sudaroma sutartis, kurioje nustatoma, koks svorio priaugimas suteiks vieną ar kitą privilegiją. Ši sutartis gali būti koreguojama viso gydymo metu. Svarbu, kad pats pacientas nusistatytų sau paskatinimo priemones. Tačiau ši metodika efektyvi tik esant nelabai sunkiems atvejams. Būtina sureguliuoti kūno masę, mitybą, skiriama padidinto kaloringumo dieta, iš pradžių (7-10 dienomis) skiriama ne daugiau kaip 2000 kcal per dieną, vėliau kaloringumas didinamas. Kai kitos priemonės neefektyvios, maitinama per zondą, taikomas gulimas režimas. Pacientas turi gerti daug skysčių, esant reikalui skiriamos lašinės infuzijos, kalis. Kasdien matuojamas kūno svoris.

Kartais skiriami antidepresantai, trankviliantai ar neuroleptikai. Drauge taikomas ir psichoterapinis gydymas. Pabrėžiama kūno svorio priaugimo svarba, pacientas skatinamas, palaikomas. Kai ligonis dirbtinai sukelia vėmimą ar viduriavimą, tenka po valgio jį guldyti į lovą ir stebėti 2-3 valandas. Aiškinamos ligos priežastys, simptomai, aptariamas elgesys, kurį ligonis nori pakeisti. Šeimos nariai taip pat įtraukiami į gydymo procesą, nagrinėjami tarpusavio santykiai.

Patarimai

Laikykitės gydytojo nurodymų, vartokite paskirtus vaistus. Efektyvi psichoterapija.

Profilaktika

Venkite laikytis

pernelyg griežtų dietų. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, kreipkitės į specialistą.

Naudota literatūra:

http://www.wikipedija.lt

http://www.valgymosutrikimai.lt

http://www.sveikas.lt