Sveika mityba
TURINYS
I. ISTORIJA 3
II. SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS TAISYKLĖS 4
Pagrindiniai sveikos mitybos principai 4
Sveikos mitybos taisyklės 4
III. MAISTO PAPILDAI 7I. ISTORIJA
Praeito šimtmecio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% įmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mmitybą. Būtent toks mitybos apibūdinimas geriausiai atspindi jos reikšmę.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą atsirado XVI a. Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo pradininkas buvo V. Lašas. 1933 m. Lietuvos ūkininkų mityboje baltymai sudarė 11% paros raciono, riebalai – 17% ir angliavandeniai – 70%. Respublikinio mitybos centro 1997 – 1998 metais atliktais suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktinės mitybos tyrimais nustatyta, kad Lietuvos suaugusiųjų žmonių mityba ypač pasikeitė: smarkiai padidėjo riebalų ir sumažėjo angliavandenių suvartojimas, maiste atsirado daug sveikatai nepalankaus cholesterolio, mmityba pasidarė neracionali ir nesubalansuota.
Psichologiniais tyrimais buvo nustatyta, kad žmonės valgo dėl šių priežasčių:
• Energijai ir maisto medžiagoms papildyti;
• Relaksacijai (valgydamas jaučia atsipalaidavimą;
• Bendraujant (susirenka prie skaniais valgiais dengto stalo);
• Savęs įvertinimui (valgo labai brangius maisto produktus, pvz,: 5 kartus per dieną juoduosius iikrus);
• Nesėkmių kompensavimui (nesiseka šeimoje, darbe);
• Reakcijos į stresą (50% žmonių streso metu valgo daugiau ir dėl to nutunka);
• Maista priima kaip dovana (mažam vaikui už gerą darbą duodamas saldainis);
• Valgo dėl estetinio poreikio (gražiai dengtas stalas, papuoštas maistas).II. SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS TAISYKLĖS
Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes: pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir grūdų produktus. Pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, aangliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis.
Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų. Tačiau pastaruoju metu maistas vis dažniau tampa ligų (nutukimo, aterosklerozės, diabeto, infarkto, ir kt) priežastimi.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai:
1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų.
3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.
Sveikos mmitybos taisyklės:
1. Valgyti kiek galima įvairesnį maistą
Valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų truks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Kasdien valgant maisto produktus iš įvairių maisto produktų grupių galima užtikrinti įvairovė.
2. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį
Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla aterosklerozės pavojus. Padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai ankstyvos aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto rizikos veiksnys. Padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritais, tulžies puslės akmenligė, moterims – dažnesnė neštumo patologija ir dažnesnės komplikacijos gimdymo metu. Moterų, turinčių per didelį svorį, naujagimiai būna didesnio svorio, tačiau mažiau atsparūs įvairioms ligoms.
Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Tai svarbu tiek moterims, tiek vyrams, tačiau ko gero moterims ši sveikos mitybos taisyklė ypač aktuali. Moterų organizme medžiagų apykaita 5-10 proc. yra lėtesnė, negu to paties amžiaus vyrų. Taigi, koks kūno svoris normalus? Per ilgus amžius keitėsi pažiūra į kūno svorį, ypač į moters kūno svorį. Senovėje gražia moterimi laikė ta, kuri svėrė apie 64 kg. Viduramžiais žmonės gėrėjosi lieknomis gotiškomis linijomis, todėl moteris turėjo sverti ne daugiau kaip 45 kg.
XVI a. žavėtasi apkūnesnėmis, sveriančiomis iki 58 kg. XVII a. gražuolė svėrė 72 kg. XVIII a. idealus svoris – 60 kg. XX a. tiek apie moters figūra iir jos normalų kūno svorį, tiek apie vyro normalų kūno svorį, o taip pat apie mitybos įtaka svoriui prabyla mokslininkai.
Šiandien kūno svoriui įvertinti naudojamas kūno masės indeksas (KMI) – kūno masė (svoris) dalinama iš ūgio kvadrat. Taigi:
• jeigu KMI 18,5 – žmogaus kūno svoris nepakankamas, yra rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl maisto trūkumo;
• jeigu KMI = 18,5-24,99 – kūno svoris normalus, rizika susirgti minimali;
• jeigu KMI = 25-29,99 – yra nežymus antsvoris, rizika susirgti dar nedidelė, bet jau būtina susirūpinti savo svoriu ir mityba;
• jeigu KMI į 30, žmogus nutukęs, dėl netinkamos mitybos yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei kitomis ligomis.
Būtų nuostabu, jei visą gyvenimą išliktu ideali kūno masė – KMI = 22.
Dažnai mes nežinome savo kūno masės ir, nors ir esame nutukę, galvojame esą normalaus svorio. Nutukimas – per didelis riebalų susikaupimas riebalinėse ląstelėse ar (ir) riebalinių ląstelių skaičiaus padidėjimas žmogaus organizme, kuris yra žalingas sveikatai. Nutunkama, kai valgoma per daug, o dirbama, judama, sportuojama per mažai.
Yra skiriami 3 nutukimo laipsniai:
• pirmo laipsnio (I°) nutukimas (antsvoris) yra nedidelis, KMI = 25 – 29,9;
• antro laipsnio (II°) nutuk.imas – vidutinis, KMI = 30 – 39,9;
• trečio laipsnio (III°) nutukimas – sunkus nutukimas, KMI іі 40.
3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio
Didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių ankstyvos aterosklerozės rizikos veiksnių. Cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas, per gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas. Daug sočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje mėsoje, kiaušiniuose, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste. Riebalai yra sveikos mitybos piramidės viršūnėje, taigi šiuos maisto produktus reikėtų vartoti saikingai.
Norint, kad cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje būtų normali, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
• suvartojamo maisto kaloringumas neturi viršyti organizmo poreikio;
• kuo mažiau vartoti riebalų;
• maiste turi būti didelis kiekis polinesočiųjų riebalų rūgščių;
• valgyti daug maisto produktų, kurių sudėtyje didelis maistinių skaidulų (ląstelienos) kiekis. Maistinių skaidulų žmogaus paros norma yra 20-30 g.
• per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg;
Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu. Yra DTL – didelio tankio lipoproteinai ir MTL – mažo tankio lipoproteinai. Jeigu MTL lygis aukštas, didėja rizika, jog cholesterolis atsidės ant kraujagyslių sienelių. MTL dar vadinamas “blogu cholesteroliu”. DTL vadinami “geru cholesteroliu”, nes didelio tankio lipoproteinai nuneša cholesterolį atgal į kepenis. Šis cholesterolis toliau šalinamas iš organizmo.
Svarbus faktorius, turintis įtakos cholesterolio lygiui – tai rūkymas. Rūkant maėeja DTL koncentracija žmogaus kraujyje, o tuo pačiu didėja “blogojo cholesterolio” (MTL)
koncentracija, taigi kartu didėja ir rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Literatūroje sutinkama nuomonė, kad nedidelis alkoholio kiekis gali padidinti “gerojo cholesterolio” lygi ir tokiu būdu sumažinti širdies-kraujagyslių ligų rizika. Tačiau ši nuomonė daug kam atrodo labai ginčytina. Kai cholesterolio koncentracija kraujyje viršija 200 mg/dl (5,17 mmol/l), jau reikėtų susirūpinti mitybos įpročiu pakeitimu.
4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų
Apie 55-60 % energijos į žmogaus organizmą turi patekti angliavandenių, ypač polisacharidų, pavidalu. Šių angliavandenių gausu daržovėse, bulvėse, grudų pproduktuose, duonoje, ankštiniuose.
Sveikos mitybos pagrindą sudaro grūdų produktai, duona ir batono kepiniai. Šių produktų vartojimas praktiškai neribojamas. Daržovės, vaisiai, grūdų produktai, ankštiniai yra maistinių skaidulų šaltinis. Maistinių skaidulų paros norma 20-30 g. Jų minimumas ne mažesnis kaip 12 g, maksimumu laikoma 32 g per parą. Tiksliau maistinių skaidulų norma nustatoma pagal eikvojamos energijos kiekį – kiekvienam 1000 kcal su maistu reikia gauti 10 g įvairių maistinių skaidulų.
5. Vartoti kuo mažiau (kiek tik įmanoma) cukraus ir saldumynų
Per gausus saldumynų vartojimas skatina aantsvorio atsiradimą. Saldumynus, cukrų ir cukraus gaminius, saldintus gėrimus rekomenduojama vartoti retai. Cukraus įtakoje mažėja “gerojo” cholesterolio kiekis, cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme. Saldumynus mėgstantiems žmonėms dažnai trūksta vitamino B6. Jei suvalgius 25 g cukraus jo tiekiama energija neišeikvojama, ššis cukrus virsta 10 g riebalų (trigliceridu), kurie yra viena iš ankstyvos aterosklerozės vystymosi priežąsčių.
6. Vartoti kuo maћiau valgomosios druskos
Per gausus valgomosios druskos vartojimas yra padidėjusio kraujospūdžio vienas iš esminių rizikos veiksnių. Valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 g per diena.
7. Riboti alkoholio vartojimą
Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims, kepenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Alkoholis didina arterinį kraujospūdį, jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas. Sistemingai vartojant alkoholinius gė.rimus susergama kasos ūmiu bei lėtiniu uždegimu. Moterys, nėštumo metu vartojančios alkoholinius gėrimus gimdo naujagimius su įvairiais apsigimimais.
Piramidės pagrindą turėtų sudaryti neriebus ir nesaldus duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Antroje pakopoje – daržovės ir vaisiai. Trečioje – pieno ir mėsos patiekalai, įskaitant žuvi, paukštieną, kiaušinius, rriešutus, taip pat ankštinius (pupas, pupeles, žirnius). Piramidės viršūnėje – mišri maisto produktų grupė. Ją sudaro riebalai, saldumynai, alkoholiniai gėrimai. Jų vartoti reikėtų kuo mažiau, nes beveik neturi organizmui reikalingų medžiagų, bet yra labai kaloringi (1g alkoholio – 7 kcal).III. MAISTO PAPILDAI
Kaip papildomas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis gali būti maisto papildai. Maisto papildas- tai maisto produktas, skirtas papildyti įprasta maisto racioną, kurio sudėtyje yra maistinių medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį.
Maisto papildai į rinką tiekiami normuotomis formomis – kapsulėmis, ppiliulėmis, tabletėmis, miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dalytuvais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių skirtų vartoti mažais normuotais kiekiais, formomis.
Maisto papildo sudėtyje gali būti vitaminų (A, B1, B2, B6, B12, C, D, E, K, nikotino rūgšties, pantoteno rūgšties, folio rūgšties, biotino), mineralų (kalcio, magnio, geležies, vario, jodo, cinko, mangano, natrio, kalio, seleno, chromo, molibdeno, fluorido, chlorido, fosforo), bioflavonoidų, baltymų, aminorūgščių, riebalų, riebalų rūgščių, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, valgomųjų vaisių, uogų, daržovių koncentratų, taurino, kreatino, karnitino, inozitolio. Šios medžiagos gali būti vienos arba jų deriniai.
Maisto papildo etiketėje apie šį produktą nerandame daug informacijos, nes galima rašyti tik „Maisto papildas“ ir daugiau nieko apie produkto paskirtį bei poveikį. Negali būti rašoma jokių sveikatos teiginių.
Taigi, maisto papildas tik papildo mūsų mitybą medžiagomis, kurių reikalingo kiekio negavome su maistu. Taip galima pastiprinti organizmą.
Maisto papildai bendram naudojimui
Bendram organizmo stiprinimui reikėtų vartoti tokius preparatus, kurių sudėtyje yra kuo daugiau rūšių biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų, o jų normos artimos 100% rekomenduojamos paros normos (toliau RPN). Maisto papildu etiketėje nurodytas norminamų medžiagų RPN procentas. Antioksidantų, pavyzdžiui vitamino E dozės gali būti ir didesnės. Ne visos biologiškai aktyvios ir mūsų organizmui reikalingos medžiagos yra norminamos. Pavyzdžiui, nenorminamos maistinės skaidulos, bioflavonoidai, lecitinas, polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios mažina ccholesterolio koncentracija kraujyje, arba, pavyzdžiui, kofermentas Q10, kurio poreikis didėja vyresniame amžiuje. Nenorminami bičių produktai – bičių pienelis, žiedadulkes, nenorminami augaliniai komponentai ir daugelis kitų komponentų. Tokių produktų galima vartoti netgi pakankamai ilgą laiką, nesukeliant rizikos.
Kiekvienas žmogus maitinasi individualiai, taigi ir maisto papildus turi rinktis individualiai, atsižvelgdamas į mitybos būklė. Be reikalo nereikėtų vartoti labai didelės koncentracijas veikliųjų medžiagų turinčių maisto papildų. Vartojant maisto papildus patartina vadovautis vartojimo instrukcijos rekomendacijomis, tuomet nebus perdozavimo rizikos. Maisto papildų sudėtyje yra tų medžiagų, kurių randame įprastame maiste, taigi ir nesuderinamumo šia prasme nėra.
Net jei žmogus maitinasi sveikai, maisto papildų vartojimo tikslingumą gali lemti sumažėjusi maisto biologinė vertė dėl gamybos technologinio proceso, padidėjęs sveiko organizmo poreikis dėl netinkamo gyvenimo būdo, padidėjęs poreikis dėl tam tikrų ligų, arba tiesiog norint papildyti mitybą. Maisto papildus vartoti tikslinga, kadangi tradiciniuose maisto produktuose kai kurių organizmui reikalingų medžiagų, pavyzdžiui, seleno, jodo yra labai mažai, šiuolaikiniai maisto produktų pakavimo metodai prailgina produktų tinkamumo vartoti laiką, bet taip mažėja jų biologinė vertė, gyventojų mityba nevisavertė – vartojama per daug riebaus maisto, ypač per daug gyvūninių riebalų, turinčių daug sočiųjų riebalų rūgščių, per mažas žmonių fizinis aktyvumas, pastoviai žmogų veikia stresas ir įtampa, pakankamai didelis aplinkos užterštumas, taigi didėja antioksidantų pporeikis.
Vitaminų ir mineralų turinčių maisto papildų funkcijos organizme priklauso nuo to, kokie vitaminai ir mineralai yra maisto papilde. Kiekvienas vitaminas ar mineralas atlieka savo funkciją.
Maisto papildų sudėtyje randame ir aminorūgščių. Iš aminorūgščių žmogaus organizme sintetinami baltymai – pagrindinė statybinė arba atstatomoji medžiaga. Kai kuri.os aminorūgštys yra sintetinamos žmogaus organizme – tai pakeičiamos aminorūgštys, kai kurios nesintetinamos – tai nepakeičiamos aminorūgštys. Nepriklausomai nuo organizmo rūšies ar ląstelės tipo, visi baltymai sintetinami iš tų pačių 20 aminorūgščių. Nepakeičiamas aminorūgštis žmogus būtinai turi gauti su maistu, o jei mityba nevisavertė ar padidėjęs organizmo poreikis – su maisto papildais. Pakeičiamų aminorūgščių kiekį taip pat galima papildyti ir maisto papildais. Nepakeičiamos aminorūgštys: leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas; augančiam organizmui nepakeičiama aminorūgštis yra ir histidinas. Suaugusio žmogaus kilogramui kūno masės per parą reikia apie 0,75 g baltymų, tačiau jų poreikis priklauso ir nuo lyties, fizinio aktyvumo, amžiaus. Aminorūgštys labai svarbios sveikos mitybos aspektu, kadangi jos dalyvauja baltymų ir gliukozės sintezėje, yra pagrindinis azoto šaltinis, rezervinis energijos šaltinis. Aminorūgštys svarbios ir imuninės sistemos funkcijai palaikyti, kadangi jos kaip statybinė medžiaga reikalingos antikūniams gaminti.
Kaip rodo Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimai, polinesočiųjų riebalų daugeliui gyventojų trūksta, taigi maisto papildai, kurių sudėtyje yra šių rūgščių, daugeliui
tiesiog būtini.
Tų medžiagų, kurių yra maisto papildų sudėtyje, yra ir funkciniame maiste. Vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, bioflavonoidais ir kitomis mūsų organizmui reikalingomis medžiagomis gali būti papildyti maisto produktai, kuriuos vartojame kasdien. Šis maistas skiriasi nuo įprastinio maisto savo biologine verte, tačiau išlieka tradicinio maisto forma. Tai – funkcinis maistas, arba maistas specialioms organizmo reikmėms. Toks maistas veikia vieną ar daugiau organizmo gyvybinių funkcijų – sukuria teigiamą efektą fiziologinėms funkcijoms dėl ingredientų, kurie pagerina sveikatą.
Apibendrinant galima prieiti prie iišvados, kad žiemą taip pat būtina laikytis visų sveikos mitybos principų ir taisyklių, renkantis maistą vadovautis sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis, dažniau rinktis funkcinio maisto produktus, vartoti maisto papildus.
IV. SVEIKA MITYBA PAGAL METŲ LAIKUS
Pavasaris – metų laikas, kuomet būna didelė peršalimo ligų rizika. Jei žiemą nepakankamai valgėme daržovių, vaisių, pavasarį galime justi bendrą silpnumą, greitesnį nuovargi, gali būti nusilpusi imuninė sistema, susilpnėjęs organizmo atsparumas įvairiems neigiamiems aplinkos veiksniams.
Taigi, pirmoji mitybos pavasarį taisyklė – maisto produktais stiprinkime savo organizmo imuninę sistemą. PPirmosios šviežios pavasario daržovės – svogūnų laiškai, salotų lapai, špinatai, ridikėliai – puikus vitaminų šaltinis. Labai svarbus vitaminas C. Jo daug žalios spalvos lapų daržovėse, citrusiniuose vaisiuose, kiviuose.
Antroji taisyklė – pirmiausia rinkimės šviežias šiųmetes daržoves. Per žiemą išlaikytose daržovėse vvitaminų, o ypač vitamino C, kiekis būna naturaliai sumažėjęs. Mokslininkai nustatė, kad per dieną reikėtų suvalgyti 400 gramų šviežių daržovių. O su šviežiomis daržovėmis gausime ne tik vitaminų, bet ir mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų. Beje, maistinės skaidulos padeda palaikyti normalios žarnyno mikrofloros, t.y. gerųjų žarnyne gyvenančių bakterijų gyvybingumą. Jos svarbios ne tik virškinimo procesui, bet ir imuninės sistemos stiprinimui.
Taigi, trečioji taisyklė – pavasarį, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku, mityba turi būti įvairi. Tik taip aprūpinsime organizmą visomis medžiagomis.
Pavasaris kai kam gali sukelti naujų rūpesčių – lengvi rūbai negali paslėpti per žiemą užaugusių bereikalingų kilogramų.
Ketvirtoji taisyklė – apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis.. Labai svarbu nepersivalgyti. Norint, kad pradėtų kristi svoris, žmogus visą laiką šiek tiek turi jjausti alkį. Jei alkio nejaučiama, vadinasi organizmas gavo tiek maistinių medžiagų, kiek jam reikia, ir svoris tokiu atveju nekris.
Pen.ktoji taisyklė – pavasarį bent vieną mėnesį pavartokime maisto papildų, kurių sudėtyje yra įvairių vitaminų ir mineralų. Maisto papildai kompensuos tą vitaminų ir mineralų stygių, kuris gali natūraliai atsirasti dėl pavasarį maisto produktuose sumažėjusio šių medžiagų, ypač vitaminų kiekio. Taip ne tik pastiprinsime organizmą, bet ir atgaivinsime žiemos šalčių nualintą veido odą.
Bendrieji sveikos mitybos principai ir taisyklės nepriklauso nuo metų sezono – jjš reikia laikytis visuomet. Tačiau žiema yra tas metų laikas, kai mityba gali pakisti dėl sumažėjusio šviežių daržovių, šviežių vaisių ir uogų suvartojimo. Žiemą galima pajusti vitaminų, kai kurių mineralinių medžiagų, kitų šiuose produktuose esančių biologiškai aktyvių medžiagų stygių, o dėl to gali atsirasti didesnių ar mažesnių sveikatos problemų. Taigi, daržovių ir vaisių žiemą reikėtų nepamiršti ir pasistengti jų valgyti kasdien. Jei nėra galimybės valgyti šviežių vaisių ir daržovių, reikėtų rinktis konservuotus, gerti sulčių.
Žiemą žmogaus organizmas linkęs kaupti medžiagų atsargas, todėl nepastebimai gali pradėti didėti kūno svoris. Tuo labiau, kad žiemą dalis žmonių mažiau juda. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į vartojamo maisto kaloringumą ir rinktis liesesnius, mažiau kaloringus maisto produktus.
V. NAUDOTA LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI
1. http://www.shaping.lt/RimasStukas/Apie%20mityba.htm
2. http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/sveika_mityba.htm
3. http://www.maxima.lt/pirkeju-klubas/maxima-produktai/pradas-produktai
4. http://www.maxima.lt/pirkeju-klubas/sveikata/498/501/504/>
