Triukšmas
TURINYS
ĮŽANGA…………………………2
KĄ VADINAME TRIUKŠMU…………………………3
TRIUKŠMO POVEIKIS SVEIKATAI…………………………3
POVEIKIO PROFILAKTIKA…………………………4
TRIUKŠMO DARBE POVEIKIS…………………………4
KLAUSOS PABLOPGĖJIMAS…………………………5
KLAUSOS PRARADIMAS DĖL TRIUKŠMO POVEIKIO…………………5
TINITAS…………………………5
TRIUKŠMAS IR CHEMIJA…………………………5
TRIUKŠMAS IR DIRBANČIOS NĖŠČIOS MOTERYS………………….5
DIDESNĖ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ TIKIMYBĖ…………………..6
PASUNKĖJĘS BENDRAVIMAS ŽODŽIU………………………..6
STRESAS…………………………6
TRIUKŠMAS KAIP PSICHOLOGINIS DIRGIKLIS…………………….7
NATŪRALIŲ TRIUKŠMO ŠALTINIŲ GARSO VERTĖS, DECIBELAI…………..8
IŠVADOS…………………………10
LITERATŪRA…………………………11
Įžanga
Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, kad ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai trikdė miestelėnų ramų miegą. Apie 2000 metus pprieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo.
Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausia ekologine problema. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žžmonių sveikatą.
Ką vadiname triukšmu?
Triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinį, neįprastą žmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius. Natūralus gamtinis triukšmas – jūros ošimas, upelio čiurlenimas, medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas pasižymi visai kitokiomis akustinėmis charakteristikomis, jis nesukelia jokių nneigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai. Priešingai, natūralus gamtinis triukšmas veikia žmogų raminančiai, gerina jo nuotaiką, praturtina emocinę sferą.
Triukšmo jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių dažnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių dažnis, tuo garsas juntamas stipriau, t.y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrengimais, grindų, sienų, lubų danga. Visa tai turi įtakos garso bangų aidėjimui vadinamu reverberacija.
Triukšmo poveikis sveikatai
Triukšmo poveikį žmogaus organizmui galime suskirstyti į specifinį ir nespecifinį. Specifiniam poveikiui priklauso akustinė trauma, klausos nuovargis ir triukšmo įtakoje išsivystęs kurtumas.
Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis, pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Šiuo atveju garso sslėgis būna toks didelis, kad trūkus ausies būgneliui, garso energija vidinėje ausyje sukelia grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje ir negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę. 1991 m. sausio 13 d. prie Vilniaus televizijos bokšto sunkias akustines traumas patyrė net keli šimtai Lietuvos laisvės gynėjų.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Gerai pailsėjus ttyloje, paprastai, klausos nuovargis praeina ir klausa atsistato. Jeigu klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas.
Vystantis kurtumui pradžioje klausa susilpnėja tik aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsams, todėl pats žmogus to nejaučia. Jis neblogai dar girdi kalbą, radijo, televizijos skleidžiamus garsus, nes jie yra žemų ir vidutinių dažnių (vidutiniškai 200-4000 Hz) diapazone. Kad kurtumas jau prasidėjęs, gali nustatyti gydytojas, atlikęs specialų klausos audiometrinį tyrimą. Jeigu ir toliau būnama triukšme, liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas bei dalinis arba ir visiškas kurtumas. Sunkaus laipsnio klausos pažeidimai dažniausiai išsivysto pramonės įmonių triukšmingų cechų darbininkams, žemės ūkio mechanizatoriams bei kitiems darbuotojams, kai triukšmo intensyvumas jų darbo vietose yra didesnis kaip 85 decibelai, o darbo stažas triukšme siekia 10 metų ir daugiau.
Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net, palyginti, nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Jo įtakoje 10-25 % sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klauso ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika. Tyrimais nnustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti įvairių susirgimų – hipertoninės ir ischeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą.
Vaikų ir jaunuolių klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama. Daugelio šalių ausų-nosies ir gerklės ligų specialistai nustatė, kad dėl dabartinės visuotinės “triukšmo epidemijos”, ypač dėl stipraus, impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, taikliai vadinamo “spragilų muzika”, net 30-40 % jaunuolių, kurių amžius 14-20 m., klausa yra pažeista. Be to, stiprus impulsinis monotoniškai besikartojanti triukšmas kenkia ne tik klausai. Jis perdirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus charakterį ir jo elgesį, skatina individo grubumą bei agresyvumą. Aišku, kad dalinis klausos netekimas sukelia ne tik daug psichologinių problemų, bet apsunkina ir socialinę individo adaptaciją, apriboja profesinį tinkamumą. Klausos pakenkimai gali būti absoliuti kliūtis jaunuoliui pasirenkant profesiją. Neprigirdintis jaunuolis negalės pasirinkti muziko, pedagogo, gydytojo, vairuotojo, įrengimų bei aparatūros derintojo ir daugelio kitų profesijų.
Taigi, triukšmas yra kenksmingas sveikatai aplinkos faktorius, sukeliantis specifinius ir nespecifinius patologinius pokyčius įvairiose organizmo sistemose. Jis yra reikšmingas rizikos veiksnys klausos, nervų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto susirgimams išsivystyti.
Poveikio profilaktika
Mažinant triukšmo žalingą įtaką sveikatai, taikomos priemonės tturi būti nukreiptos į triukšmo lygio mažinimą. Tai – racionalus cechų ir darbo vietų juose planavimas ir triukšmą keliančių mašinų ir įrengimų išdėstymas, techninių konstrukcijų tobulinimas, garsą izoliuojančių ir sugeriančių medžiagų panaudojimas, gera įregimų techninė priežiūra ir remontas. Jeigu bendromis priemonėmis nepavyksta sumažinti triukšmo iki sveikatai leidžiamo 85 dBA lygio, darbuotojams būtina naudoti asmenines klausos apsaugos priemones – antifonus. Tai specialios ausinės arba ausų landos kamšteliai, pagaminti iš labai plonų sintetinio pluošto arba polimerinių medžiagų plaušelių. Šiuolaikinių antifonų prieštriukšminis efektas siekia 20-40 dBA. Sveikatos pakenkimų prevencijai taip pat labai svarbu yra triukšmo lygio darbo vietose kontrolė bei darbuotojų sveikatos periodiniai profilaktiniai tyrimai.
Triukšmo darbe poveikis
Triukšmas darbe gali pakenkti darbuotojo sveikatai. Geriausiai žinomas triukšmo darbe padarinys yra klausos praradimas, problema, kuri buvo pastebėta 1731 m. tarp kalvių. Tačiau triukšmas taip pat gali padidinti stresą ir nelaimingų atsitikimų riziką. Šiame informaciniame lapelyje aprašyti triukšmo darbo vietoje padariniai.
Klausos pablogėjimas
Klausa gali pablogėti mechaniškai užsikimšus kanalui, kuriuo garsas patenka į vidinę ausį (laidinis klausos sutrikimas) arba pažeidus ausies sraigėje, vidinėje ausies dalyje, esančias plaukuotas juntamąsias klausos ląsteles(neurosensorinis klausos sutrikimas).Retais atvejais klausos pablogėjimą sukelia centrinių garso apdorojimo procesų sutrikimai (kai pažeisti klausos centrai galvos smegenyse).
Klausos praradimas dėl triukšmo poveikio
Klausos praradimas dėl triukšmo poveikio (KPTP)
yra dažniausiai pasitaikanti profesinė liga Europoje, sudaranti beveik trečdalį visų su darbu susijusių ligų – dažnesnė už odos ir kvėpavimo ligas. KPTP dažniausiai sukelia ilgalaikis didelio triukšmo poveikis. Pirmasis jo simptomas – nebegirdimi aukšto tono garsai. Jeigu didelio triukšmo problema nesprendžiama, klausa toliau prastėja, o žmogus nebegirdi ir žemesnio tono garsų. Šis procesas paprastai apima abi ausis. Klausos praradimas dėl triukšmo yra negrįžtamas.
Klausą galima prarasti ir be ilgalaikio triukšmo poveikio. Trumpas smūginių garsų poveikis (net vienintelis stiprus garsas), ppavyzdžiui, šautuvo arba vinių ar kniedžių pistoleto šūvio garsas gali sukelti negrįžtamus pokyčius, tarp jų klausos praradimą ir nuolatinį ūžimą ausyse. Dėl tokių garsų taip pat gali plyšti ausies būgnelis (tai skausminga, tačiau išgydoma).
Tinitas
Tinitas yra spengimas, šnypštimas ar ūžimas ausyse. Stipresnio garso poveikis padidina tinito tikimybę. Jeigu garsas yra smūginis (pvz., sprogdinant), ši tikimybė gali smarkiai padidėti. Tinitas yra pirmas požymis, rodantis, kad klausai pakenkė triukšmas.
Triukšmas ir chemikalai
Kai kurios pavojingos medžiagos yra ototoksiškos (pažodžiui –„nuodingos ausims“). Darbuotojai, patiriantys iir šių medžiagų, ir didelio triukšmo poveikį, labiau rizikuoja nukentėti nuo klausos sutrikimų, negu tie, kurie patiria vien triukšmo arba vien medžiagų poveikį. Ypač didelė triukšmo ir kai kurių organinių tirpiklių, įskaitant tolueną, stireną ir anglies disulfidą, tarpusavio sąveika. Šios mmedžiagos gali būti naudojamos triukšmingoje aplinkoje tokiuose sek-
toriuose, kaip plastmasės apdirbimas ir spauda, dažų ir lakų gamyba.
Triukšmas ir dirbančios nėščios moterys
Didelio triukšmo darbe poveikis dirbančioms nėščiosioms gali daryti įtaką vaisiui. „Ilgalaikis didelio triukšmo poveikis gali būti padidėjusio kraujospūdžio arba nuovargio priežastis. Tyrimų duomenys rodo, kad ilgalaikis didelio triukšmo poveikis vaisiui gali vėliau paveikti jo klausą ir kad žemo dažnio garsai gali padaryti daugiau žalos.“ Reikalaujama, kad darbdaviai įvertintų triukšmo poveikio dirbančioms nėščioms moterims pobūdį, lygį ir trukmę, ir jei tai pavojinga dirbančios moters saugai, sveikatai arba nėštumo eigai, darbdavys privalo sudaryti jai tokias darbo sąlygas, kad šio poveikio būtų išvengta.Reikia suprasti, kad asmeninės saugos priemonės, kuriomis naudojasi nėščioji, neapsaugos vaisiaus nuo fizinių pavojų.
Didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė
Pripažindama triukšmo ir nnelaimingų atsitikimų sąsajas, „Direktyva dėl triukšmo“ kelia reikalavimą deramai įvertinti triukšmo riziką. Dėl triukšmo gali įvykti nelaimingų atsitikimų, kadangi darbininkams sunkiau išgirsti ir suvokti žodinę informaciją ir garsinius signalus; slopinamas artėjančio pavojaus ar įspėjamųjų signalų garsas (pvz., transporto priemonių atbulinės eigos signalais); blaškomas darbuotojų, pavyzdžiui, vairuotojų, dėmesys; triukšmas padidina su darbu susijusį stresą, kuris savo ruožtu apsunkina suvokimą ir padidina klaidų tikimybę.
Pasunkėjęs bendravimas žodžiu
Efektyvus bendravimas darbo vietoje, tiek gamykloje, tiek statybvietėje, tiek skambučių centre, tiek mokykloje, yra būtinas. Nustatyta, kad nnorint gerai susikalbėti (kalbos garso lygis šalia klausytojo ausies turi būti mažiausiai 10 dB aukštesnis negu aplinkos triukšmo lygis. Aplinkos triukšmas labai dažnai juntamas kaip aiškus trukdis bendrauti žodžiu, ypač tais atvejais, kai:
1).Aplinkos triukšmas yra dažnas reiškinys;
2).Klausytojas jau turi lengvą klausos sutrikimą;
3).Bendraujama kalba, kuri nėra klausytojo gimtoji kalba;
4).Klausytojo fizinę ar psichinę būklę veikia negalavimas, nuovargis ar didesnis darbo krūvis
esant griežtai nustatytam laiko terminui.
Šių veiksnių įtaka darbo saugai ir sveikatai gali būti skirtinga – priklausoma nuo darbo aplinkos, pavyzdžiui, dėl aplinkos triukšmo mokytojai priversti kalbėti garsiau, todėl jie vėliau turi balso sutrikimų; vairuotojas ar kilnojamojo įrenginio operatorius statybvietėje dėl foninio triukšmo gali neteisingai suprasti žodinę instrukciją, ir tai gali tapti nelaimingo atsitikimo priežastimi.
Stresas
Su darbu susijusio streso problema iškyla tais atvejais, kai darbo aplinkos reikalavimai viršija darbuotojo galimybes juos įvykdyti (ar kontroliuoti) . Daug veiksnių (stresorių) gali prisidėti prie streso, susijusio su darbu, ir retai vienintelis veiksnys būna streso priežastis. Darbuotojai gali patirti stresą ir dėl fizinės darbo aplinkos. Triukšmas darbe, net jei jis ne tokio lygio, kad reikėtų imtis veiksmų klausos praradimui išvengti, gali tapti stresą keliančiu veiksniu (pvz., dažni telefono skambučiai arba nuolatinis oro kondicionavimo įrenginio ūžesys), nors jo poveikis dažniausiai susilieja su kitų veiksnių ppoveikiu.
Triukšmo poveikis darbuotojų patiriamo streso lygiui priklauso nuo bendros veiksnių visumos, kurią reikia įvertinti pagal šiuos požymius:
1).Triukšmo pobūdį, įskaitant jo stiprumą, toną ir nuspėjamumą;
2).Darbuotojo atliekamos užduoties sudėtingumą, pavyzdžiui, greta kalbantys žmonės gali būti stresą sukeliantis veiksnys, jei užduočiai reikia susikaupti;
3).Darbuotojo profesiją (pvz., muzikai gali patirti su darbu susijusį stresą, rūpindamiesi, kad neprarastų klausos);
4).Paties darbuotojo būklę. Tam tikro lygio triukšmas, kuris kai kuriomis aplinkybėmis gali prisidėti prie streso,ypač kai darbuotojas pavargęs, kitais atvejais gali būti nekenksmingas.
Triukšmas kaip psichologinis dirgikli
Šiuolaikinio mokslo pasiekimų šviesoje triukšmą reikėtų tyrinėti bendrosios streso teorijos rėmuose. Garsas, kuris yra didelio intensyvumo ir ilgai trunka, disharmoniškas, priimamas kaip triukšmas. Triukšmas – tai centrinės nervų sistemos suvokiamas kaip „nepageidaujamas garsas“ arba „erzinantis garsas“, nemalonus dirgiklis.
Ilgai veikiantis triukšmas kaip stresorius, aktyvuoja centrinę ir vegetacinę nervų sistemą, sukelia sutrikimus organizme biocheminiame lygmenyje, didina katecholaminų kiekį kraujyje ir širdies susitraukimų dažnį, skatina periferinę vazokonstrikciją. Tai yra vadinama psichobiologiniu stresu. Triukšmo keliamas lėtinis stresas greitina miokardo senėjimo procesus, didindamas miokardo infarkto riziką.
Mokslininkai nustatė, kad triukšmo vertinimas yra labai subjektyvus ir kad vertinimo skirtumai yra susiję su triukšmo sukeliamu dirginančio poveikio stiprumu. Triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, dirginančio ir trikdančio, ir tai priklauso nuo individualių reakcijų, ppsichologinio atsako ir asmens sugebėjimo įveikti įtampą. Triukšmas subjektyviai vertinamas kaip stresorius, ir šis subjektyviai suvokiamas dirgiklis įtakoja individo sveikatą.
Apibendrindami paskutiniųjų metų triukšmo poveikio sveikatai tyrimus, mokslininkai sukūrė triukšmo kaip streso šaltinio modelio grandinę (pav.).
GARSAS
(subjektyviai suvokiamas triukšmas)
STRESO INDIKATORIAI
(padidinta streso hormonų produkcija)
PSICHOFIZIOLOGINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI
(arterinis kraujospūdis, kraujo lipidai, gliukozė ir kt.)
SUSIRGIMAS
(Širdies ir kraujagyslių ligos)
TRIUKŠMAS SUKELIA ĮVAIRIAS EMOCIJAS
Visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, įjungia radiją, kalbasi su savo mėgiamu gyvūnėliu ar net pats su savimi. Kai darbo vietoje per daug tylu, žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas – tai baltasis triukšmas.
Tyliai čiurlenančio vandens triukšmas, kuris sklinda, pavyzdžiui, iš dekoratyvinių žuvelių akvariumo, tai žemo dažnio atpalaiduojantis garsas – rožinis triukšmas.
Natūralių triukšmo šaltinių garso vertės, decibelais
Savos širdies plakimas 10 dB Lapų šlamėjimas 30 dB
Kišeninio laikrodžio tiksėjimas 20 dB Žmonių šnabždesys 40 dB
Pasaulio sveikatos organizacijos akcentuojamos triukšmo keliamos problemos: klausos pažeidimas ir kalbos nesupratimas, miego ir fiziologinių funkcijų sutrikimai, psichikos sutrikimai, mokslo ir kitų laimėjimų blogėjimas, socialiniai ir elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir pan.).
Aplinkos triukšmas mus lydi kasdien. Subjektyvus pripratimas prie triukšmo gali pasiekti tokį laipsnį, kad žmogus nesijaučia gerai tylioje aplinkoje iki to
laiko, kol išsivysto naujas įprotis. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, reikšmingiausi triukšmo šaltiniai, tai ausinės, žaislai, šventės, automobilių stovėjimo aikštelės, oro uostai, autostrados, gatvės, geležinkeliai, pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai.
Triukšmo, pagal jo intensyvumą, poveikis organizmui yra toks: I laipsnis (40-50 dB) – atsiranda psichinės reakcijos, II laipsnis (60-80 dB) – atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų, III laipsnis (90-110 dB) – išsivysto klausos netektis, IV laipsnis (daugiau negu 120 dB) – išsivysto klausos organo pakenkimas. Miesto ir buitinis triukšmo lygis aapima nuo 40 iki 100 dB, tai toks triukšmo lygis, kuriam būdingos visos organizmo pakitimų stadijos. Spręsdami triukšmo keliamas problemas, susimąstykite kaip sukurti savo ir aplinkinių akustinį komfortą.
• Visų pirma kreipkitės į triukšmaujantį kaimyną ir mandagiai paaiškinkite jam, kad kenčiate nuo jo keliamo triukšmo. Dažniausiai žmonės nesuvokia, kad jų veiksmai sukelia problemą.
• Jei problema kartojasi, pradėkite užrašinėti triukšmo datą, trukmę ir tai, kaip dėl to jaučiatės. Parašykite triukšmadariui kaimynui laišką, jame išdėstykite problemą bei prašykite nustoti triukšmauti.
• Jei triukšmo ppriežastis prasta garso izoliacija, pagerinkite ją.
• Jei kenčiate nuo gatvėje kylančio triukšmo, pasikeiskite senus būsto langus į sandarius šiuolaikinius su stiklo paketais. Gera garso izoliacija pasižymi tik sandarūs geros stiklo kokybės langai.
• Triukšmui kartojantis, kreipkitės į namo/namų bendriją arba seniūniją/savivaldybę. JJei Jūsų kaimynas yra nuomininkas, aptarkite problemą su buto/namo savininku.
• Jei triukšmas kyla po 22.00 valandos, drąsiai kvieskite policijos pareigūnus. Lietuvos higienos norma HN33:1-2003 užtikrina gyventojų ramybę nuo 22.00 vakaro iki 6.00 valandos ryto.
• Padarę viską ir nepasiekę triukšmo sumažinimo, kreipkitės į visuomenės sveikatos centrą (apskrityje) ar jo filialą (rajone) patarimo.
IŠVADOS:
Taigi triukšmas yra visuotinė, apimanti visas žmogaus gyvenimo ir darbo sritis problema, kuri turi būti sprendžiama įvertinant jo žalą patofiziologiniu, ekonominiu bei sociologiniu aspektais, remiantis naujais mokslo pasiekimais. Triukšmas sukelia ligas.
LITERATŪRA:
1. Enciklopedija
2. Interneto svetainės:
• http://www.sam.lt/lt/sritys/medikas-pataria/prevencija/triuksmas/
• http://osha.vdi.lt/PDF/triuksmas/ISHO-straipsnis.htm
• http://www.vilniausvsc.lt/aplinka/triuksmas_darbo_vietose.htm
• http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2654.html
