Administracinės prievartos sąvoka, paskirtis ir ypatumai

Pradedant kalbėti apie administracinę prievartą, reiktų apibrėžti, ką apskritai reiškia žodis „prievarta“. Pasak dabartinio lietuvių kalbos žodyno, prievarta – tai jėgos vartojimas, vertimas ką nors daryti.

Bet kaip žinia, asmens teises saugo Konstitucija ir nustato, jog tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir procedūromis gali būti suvaržytos asmens teisės ir laisvės.

Labai sudėtinga yra apibrėžti, kas yra administracinė prievarta kaip tokia. Manau, kad tiksliausią šio instituto sąvoką pateiktas administracinės teisės vadovėlyje rusų kalba:

„Administracinę prievartą reiktų suprati kaip sistemą tam tikrų administracinės prievartos priemonių, kkuri turi tokių specifinių bruožų, kurie leidžia laikyti ją savarankiška valstybinės prievartos rūšimi.“

Kitas autorius administracinę prievartą supranta kaip papildomą metodą, kurį taiko vykdomoji valdžia tada, kai perspėjimo nepakanka.

Apskritai šio instituto buvimą tarsi pateisina P. Vilutis: „Prievarta ir bausmė eina savo keliu. Būtų prasilenkta su įstatymleidybos politikos nusistatymu, jei pažeidimas antraeilių administracijos interesų būtų laikomas deliktais ir imamasi bausmės ten, kur pakanka paprastos prievartos. Administracinės teisės lozungas turėtų būti – prievarta, ne bausmė.“

Įdomi yra Nikitino pozicija, jis išskiria aadministracinės prievartos metodus, kuriuos apibrėžia kaip teisinio, psichologinio ar fizinio poveikio metodus, kurie veikia žmonių elgesį ir sąmonę, tam kad užkirstų kelią pažeidimams bei nubaustų jau tuos pažeidimus įvykdžiusius asmenis. Tačiau toliau vardindamas jų pagrindinius bruožus vartoja terminą „priemonė“, tai, mmano nuomone, taip galima apibūdinti ir pačias administracinės prievartos priemones.

Norint išskirti administracinės prievartos ypatumus, reikia akcentuoti jos pagrindinius bruožus, kurie ir išskiria ją kaip savarankišką prievartos rūšį iš kitų valstybinės prievartos rūšių.

Nikitinas išskiria tokius jos bruožus:

o paprastai taikomos nustatytos įstatyme ar kitame poįstatyminiame administracinės teisės akte neteisminės administracinės prievartos priemonės;

o administracinės prievartos priemones taiko ne visi vykdomosios valdžios organai, o tik tie, kurie turi teisę vykdyti teisėsaugos funkcijas valdymo srityje, t.y. yra įgalioti atlikti tam tikrus atitinkamus veiksmus. Visa jų veikla yra apibrėžta įstatymuose;

o šios prievartinės priemonės taikomos ne tarnybinio pavaldumo tvarka, t.y. taikomos asmenims, kurie nėra tiesiogiai pavaldūs jas taikantiems vykdomiesiems organams;

o administracinės prievartos priemonių taikymas užtikrina laikymąsi administracinės teisės normų, kurios reglamentuoja visiems privalomas elgesio taisykles valstybinio valdymo sferose.

Aš pprie šių Nikitino išvardintų bruožų dar norėčiau pridėti kito autoriaus išsakytus kelis ypatumus:

o administracinės prievartos priemonės taikomos operatyviai – t.y. tuoj pat padarius teisės pažeidimą ar dar pažeidimo vietoje;

o administracinė prievarta taikoma ne tik siekiant nubausti asmenį, padariusį teisės pažeidimą, bet ir bandant išvengti to teisės pažeidimo padarymo, t.y. užbėgti jam už akių, pašalinant sąlygas jam atsirasti.

Manau, kad administracinės prievartos paskirtį išsakiau apibūdindama jos bruožus bei ypatumus, bet dabar reiktų susisteminti. Taigi paskirtį galima būtų keliais aspektais apibrėžti taip:

1. iš anksto įspėti tteisės pažeidimo padarymo galimybę, užkirsti jam kelią, pašalinti sąlygas, kurios gali lemti teisės pažeidimo padarymą;

2. atskleisti teisės pažeidimą ir jo vykdytoją, arba, jei įmanoma, nutraukti teisės pažeidimą ir pažeidėjo veiksmus;

3. nubausti pažeidėją ar užtikrinti sąlygas patraukti jį administracinės teisės atsakomybėn.

2 klausimas. Administracinės prievartos priemonių rūšys, atskirų rūšių bendra charakteristika

Toliau bendrai apibūdinsiu administracinės prievartos priemonių rūšis.

Administracinės prievartos priemonės yra suskirstytos į tris rūšis:

1. Prevencinės (įspėjamosios);

2. Kardomosios;

3. Administracinės nuobaudos (administracinės atsakomybės priemonės).

Tokį administracinės prievartos priemonių skirstymą rasime ir rusų teoretikų vadovėliuose.

Dar reiktų paminėti, kad šios administracinės prievartos priemonės sudaro vieningą sistemą. Nors šių priemonių taikymo pagrindai ir tvarka skirtinga, jos naudojamos bendram tikslui – kovoti su teisės pažeidimais, bausti pažeidėjus ir stengtis užkirsti kelią pažeidimams ir jų pasekmėms.

Kadangi dvi pirmąsias priemonių rūšis plačiau aptars mano kolegos, tai pateiksiu jų bendrus bruožus, o apie nuobaudas pašnekėsiu plačiau.

Taigi, prevencinės priemonės yra taikomos, kai:

1. yra tam tikros įstatymų numatytos nepaprastos, ypatingos aplinkybės, pvz., katastrofos, epidemijos, gaivalinės nelaimės ir kt.;

2. dar nėra padarytas teisės pažeidimas ar žalingi padariniai dar neatsirado, siekiant iš anksto įspėti, užkirsti kelią tokiems pažeidimams ir jų sukeliamoms pasekmėms.

Dažniausiai naudojamos tokios prevencinės priemonės:

o oficialus asmens įspėjimas dėl neleistino elgesio;

o asmens dokumentų tikrinimas;

o policijos pareigūnų teisė įeiti į piliečių gyvenamąsias, įstaigų, organizacijų patalpas;

o transporto priemonių, priklausančių piliečiams, visuomeninėms ir vvalstybinėms organizacijoms, naudojimas vykdant tarnybines pareigas;

o socialinė ir psichologinė reabilitacija

Pasak Petkevičiaus, prevencinės priemonės yra grynai profilaktinio pobūdžio. Administracinių pažeidimų prevenciją reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 6 straipsnis.

Antra rūšis – kardomosios priemonės. Šios priemonės yra taikomos siekiant nutraukti teisės pažeidimus, atskleisti jų padarymo aplinkybes, nustatyti pažeidėjus, kad jie būtų patraukti administracinėn atsakomybėn.

Trečia administracinės prievartos priemonių rūšis – nuobaudas, jas aptarsiu plačiau.

Pasak ATPK, administracinė atsakomybė – tai atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinių teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. (ATPK 20 str.)

Administracinės nuobaudos gali būti tokiu rūšių (21 straipsnis):

1. įspėjimas – tai administracinė nuobauda pareiškiama raštu. Įstatymų numatytais atvejais įspėjimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu;

2. bauda (ATPK 24 straipsnyje yra detalizuojamas baudos skyrimas);

3. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas – tai yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe;

4. suteiktos asmeniui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba žvejoti) atėmimas (ši nuobauda detalizuojama ATPK 27 straipsnyje);

5. administracinis areštas (ši nuobauda nustatoma ir sskiriama tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų; ją skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas));

6. nušalinimas nuo darbo (pareigų) (skiriamas už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus, padarytus ryšium su darbuotojo tarnybinių pareigų atlikimu; jį skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (teisėjas)).

“21 straipsnio pirmosios dalies 3-6 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitokias negu nurodytos šiame straipsnyje administracinių nuobaudų rūšis.

Šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais.“

Pasak ATPK 22 straipsnio, administracinės nuobaudos skiriamos į pagrindines ir papildomas:

„Daikto konfiskavimas, specialiosios teisės atėmimas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų) gali būti skiriamas kaip pagrindinės ir kaip papildomosios administracinės nuobaudos; šio kodekso 21 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos kitos administracinės nuobaudos gali būti skiriamos tik kaip pagrindinės.

Už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda.“

Parengė Agnė K.

Literatūra:

1. Administracinė atsakomybė. P. Petkevičius. Vilnius, 1996.

2. Administracinė teisė. P. Vilutis. Kaunas, 1939 m.

3. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Valstybės žinios. 1985. NR., Nr. 1-1. Aktuali redakcija.

4. Административное право в схемах. А. М. Никитин. Москва, 2000.

5. Административное право. А. М. Овсянко. Москва, 1997.

6. Административное право. под ред. Ю. М. Козлова и Л.

Полова. Москва, 2000.