ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SAMPRATA

PLANAS

I. ĮŽANGA …………………………3

II. DĖSTOMOJI DALIS …………………….4

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka ir požymiai. ………4

2. Administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai: ………6

a) Administracinio teisės pažeidimo objektas; ……….7

b) Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; ……10

c) Administracinio teisės pažeidimo subjektas; ………12

d) Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. …….14

3. Administracinio teisės pažeidimo atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų. .15

III.IŠVADOS ………………………..17

IV.LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………18

I.ĮŽANGA

Kalbėdami apie nusikaltimą kaip socialinį reiškinį, pamirštame atkreipti dėmesį į nusižengimus, už kuriuos taip pat numatyta viena iš teisinės atsakomybės formų. Lietuvoje jau veikia administraciniai teismai, todėl labai ssvarbu tiksliai kvalifikuoti administracinius nusižengimus norint priimti teisingus administracinių teisės pažeidimų bylų sprendimus ir patraukti administracinėn atsakomybėn kaltus asmenis. Teisėtvarkos pareigūnai, kvalifikuodami asmens padarytą visuomenei pavojingą veiką kaip administracinį nusižengimą, turi žinoti problemiškus nusižengimų sudėties teisinės analizės niuansus.

Šiuo metu vieni iš dažniausių administracinių nusižengimų, kuriuos padaro atskiri asmenys ir pareigūnai, yra viešosios tvarkos pažeidimai. Dažni šie pažeidimai daro didžiulę žalą mūsų visuomenei, nes girtuokliavimas, veltėdžiavimas, chuliganizmas skatina nusižengimus darbovietėse arba buityje, ir užkirsti šiems pažeidimams kelią – vienas iš aktualiausių ššiuo metu valstybės uždavinių.¹

Konstitucijos 28 straipsnis visus piliečius įpareigoja “laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių”. Todėl atitinkamų elgesio taisyklių nesilaikymas, darantis žalą viešajai tvarkai ir piliečiams, pagal įstatymus yra administracinis nusižengimas. Todėl administracinių teisės ppažeidimų sąvokos apibrėžimas, jo pagrindinių požymių ir sudėties elementų nustatymas turi labai svarbią teorinę ir praktinę reikšmę. Nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius, galima jį atriboti nuo baudžiamojo nusikaltimo ir kitų rūšies teisės pažeidimų, teisingai jį juridiškai kvalifikuoti.

Šiame rašto darbe pateiksiu administracinio teisės pažeidimo sąvoką ir požymius, daugiau dėmesio skirsiu administracinio teisės pažeidimo sudėties elementams apibūdinti, nagrinėdama tokius pavydžius kaip nedidelis chuliganizmas, girto pasirodymas viešosiose vietose ir kt, atribosiu administracinį teisės pažeidimą nuo kitų teisės pažeidimų.

Susipažinau su šių autorių literatūra, kuria remiuosi rašydama rašto darbą: P.Petkevičiaus ,,Administracinė atsakomybė”, S.Vansevičiaus ,,Teisės teorija” ir ,,Valstybės ir teisės teorija”, rusų administracinės teisės autoriais: D.N.Bahrah, A.M.Nikitina, Y.M.Kazlov ir kt, Jurisprudencijos straipsniais, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuleteniais ir kt. literatūra.

Šio rašto darbo struktūrą sudaro: įžanga, trys sskyriai su atskirais poskyriais, išvados ir naudotos literatūros sąrašas.

__________________________________________

1 Jurisprudencija.13 (5) Tomas. V., 1999. 5p.

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SĄVOKA IR POŽYMIAI.

Teisės pažeidimas – tai tokia veika, kuria yra pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviais veiksmais ( veikimu ) arba tam tikrų veiksmų, pareigų nevykdymu ( neveikimu ). Žmogaus mintys, įsitikinimai, pažiūros ir nuotaikos kad ir kaip būtų neigiamai vertinami ideologijos ir moralės požiūriu, bet kol jie išoriškai nnerealizuojami, negali būti laikomi teisės pažeidimais.

Visi teisės pažeidimai yra skirstomi į keturias savarankiškas rūšis:

1) nusikaltimus,

2) administracinės teisės pažeidimus,

3) drausmines pražangas,

4) civilinės teisės deliktus.

Už kiekvieną iš šių pažeidimų kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė – baudžiamoji, administracinė, drausminė ir civilinė.

Administracinėn atsakomybėn yra traukiami asmenys, kurie padaro administracinius teisės pažeidimus.

Kas yra administracinis teisės pažeidimas? Kokie jo pagrindiniai požymiai? Administracinių teisės pažeidimo sąvokos apibrėžimas, jo pagrindinių požymių nustatymas turi labai svarbią teorinę ir praktinę reikšmę. Nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius, galima jį atriboti nuo baudžiamojo nusikaltimo ir kitų rūšies teisės pažeidimų, teisingai jį juridiškai kvalifikuoti.

,,Administraciniu teisės pažeidimu ( nusižengimu ) laikomas priešingas teisei, kaltas ( tyčinis arba neatsargus ) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės”. ( ATPK 9str.)

Administraciniam teisės pažeidimui yra būdingi visi tie pagrindiniai požymiai kaip teisės pažeidimui apskritai, kadangi šis pažeidimas yra savarankiška teisės pažeidimo rūšis.

Teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai:

Pirmas požymis –pavojingumas ir žalingumas visuomenei.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus vvisuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio arba fizinio, arba materialaus, arba kitokio pobūdžio žala. Pavyzdžiui, chuliganiškais veiksmais padaroma ne tik moralinė, bet dažnai ir fizinė bei materialinė žala, pavojinga visuomenei. Antivisuomeniniu elgesiu, kuris pasireiškia chuliganizmu ( ATPK 174 str. ) yra pažeidžiama viešoji tvarka, visuomenės moralė, visuomenės rimtis, normalios darbo ir buities sąlygos, įžeidžiamas žmogaus orumas ir garbė.

Tačiau apibūdinant administracinį teisės pažeidimą kaip pavojingą, žalingą visuomenei veiką, nepakanka nurodyti vien jo kėsinimosi objekto, šio teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia ir kiti jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ar pakartotinumas ir kitos aplinkybės. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinio teisės pažeidimo požymis.

Antras požymis – priešingumas teisei.

Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą, žalingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ir toks elgesys laikomas administraciniu teisės pažeidimu. Pavyzdžiui, girto pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę yra ne šiaip sau antivisuomeninis poelgis, o teise priešinga veika, nes ji, pagal ATPK 178 straipsnį, laikoma administraciniu teisės pažeidimu.

Bet koks administracinis teisės pažeidimas – tai teisės normų reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas. Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, teisės normos nereikalaujama, nnegali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu, nors būtų amoralu, antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų (moralės taisyklių, visuomeninių organizacijų normų) pažeidimų.

Trečias požymis – kaltumas.

Be kaltės administracinis teisė pažeidimas negalimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t.y. tyčia arba dėl neatsargumo. Negali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu taip pat toks poelgis asmens, kuris buvo nepakaltinamoje būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos ( ATPK 19 str. ).

Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės ir atskirų piliečių interesus.

Ketvirtas požymis – veikos baudžiamumas.

Veikos baudžiamumo požymis reiškia, kad už administracinius teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės ( nuobaudos ).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Todėl negalima laikyti administraciniu teisės pažeidimu veikos, kuri padaryta siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai ir kuria padarytoji žala yra mažesnė negu išvengtoji žala.2

2. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUDĖTIES ELEMENTAI.

Juridinė administracinio teisės

pažeidimo sudėties analizė turi labai svarbią ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Ši analizė yra glaudžiai susijusi su teisės normų taikymu, todėl padeda teisingai ir tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus, užtikrinti organų ir pareigūnų, taikančių kaltiems asmenims administracines nuobaudas, veiklos teisėtumą ir šitaip užkirsti kelią nepagrįstam, neteisėtam asmenų patraukimui administracinėn atsakomybėn.

Skirtingai negu baudžiamosios teisės moksle, administracinio teisės pažeidimo analizei skirta nepakankamai dėmesio. Dėmesio stoką administracinio teisės pažeidimo sudėties nagrinėjimui akivaizdžiai rodo negausi šiuo klausimu specialioji, ypač lietuvių kalba, literatūra iir neretai praktikoje pasitaikantys teisėtumo pažeidimai, padaromi netinkamai juridiškai kvalifikuojant tam tikras veikas kaip administracinius teisės pažeidimus. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, remiamasi bendrosios teisės teorijos teiginiais ir baudžiamosios teisės mokslo išvadomis.

Bet koks teisės pažeidimas yra organinė žmogaus veikos ( veikimo, neveikimo ) išorinio pasireiškimo ir jo sąmonės santykio vienybė, tos veikos objektas, jos išorinio pasireiškimo formos ( būdai ), subjektas ir jo psichinis santykis su padaryta veika. Todėl administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi oobjektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė.3

Šie keturi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jeigu nėra nors vieno iš šių elementų, negali būti administracinio teisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinės aatsakomybės. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių visuma, pasireiškianti priešingumu teisei, žalingumu ir

_________________________________________

2 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo biuletenis. Administracinių teismų praktika. Nr.2. V., 2001. 110p.

3 Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. V., 1996. 36p.

pavojingumu visuomenei.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra sudėtinga struktūra, kurioje organiškai integruojasi minėti keturi elementai. Kiekvienas administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas turi jį apibūdinančių požymių sistemą. Pavyzdžiui, į objektyvinę pusę gali įeiti požymiai, apibūdinantys patį veikos faktą, jo laiką, padarytą žalą ir pan.

Subjektyvinei pažeidimo pusei būdingi tokie požymiai kaip kaltės forma ( tyčia ar neatsargumas ). Atitinkamų požymių turi ir kiti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro visų keturių elementų ir jų individualių požymių, sudarančių jų organinę vienybę, sistema.

Administracinio teisės ppažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Taigi teisinis administracinės atsakomybės pagrindas atsiranda anksčiau negu faktinis veikos padarymas. Šią aplinkybę lemia tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, atgal negalioja (ATPK 8 str.).

Juridiškai kvalifikuojant veikas kaip aadministracinius teisės pažeidimus reikia remtis galiojančiais įstatymais. Tačiau, analizuodami kai kurias ATPK Ypatingosios dalies straipsnių nustatytas pažeidimų sudėtis, ne visuomet rasime konkrečiai, visiškai aiškiai apibrėžtus pažeidimo sudėties elementus. Tokiais atvejais analizuojant konkretaus teisės pažeidimo sudėtį, jos požymiai turi būti nustatyti remiantis ne tik atitinkamais ATPK Ypatingosios dalies straipsniais, bet ir kodekso Bendrosios dalies normomis.

Kad būtų galima geriau atskleisti administracinio teisės pažeidimo sudėtį, paanalizuosiu visus jos sudedamuosius elementus ir jų požymius.

a) Administracinio teisės pažeidimo objektas.

Teisės pažeidimo objektas yra ta teisės normų nustatyta, reguliuojama ir saugoma tvarka, tie valstybės, visuomenės ir atskirų asmenų interesai, kurie pažeidžiami, kuriems daroma žala.

Administracinio teisės pažeidimo objektas, be bendrųjų požymių, turi savo ypatumų. Teisinėje literatūroje vyravo nuomonė, kad administracinis teisės pažeidimu kėsinamasi tik į tuos visuomeninius santykius, kurie yra susiklostę tik valstybinio valdymo srityje (siaurąja šio žodžio prasme). Tačiau teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo objektui priklauso ir tie visuomeniniai santykiai, kurie reguliuojami kitų teisės šakų normų ( darbo teisės, konstitucinės teisės ir kt. ).

Tipiškiausi administracinių teisės pažeidimų objektai yra išvardyti ATPK 9 straipsnyje: valstybinė ir viešoji tvarka, nuosavybė, piliečių teisės ir laisvės, nustatyta valdymo tvarka. Taigi minėti santykiai sudaro ne tik administracinių teisės normų, bet ir kai kurių kitų šakų ( žemės tteisės, darbo teisės ir kt.) normų reguliavimo dalyką, kurį gina administracinės sankcijos. Pavyzdžiui, Žemės teisės normų, nustatančių agrotechnines žemės naudojimo taisykles, pažeidimas (ATPK 52, 521, 107 str. ) gali užtraukti administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė taip pat nustatyta už darbo įstatymų ir darbų saugos norminių aktų pažeidimą ( ATPK 4 str. ). Darbo įstatymai yra darbo teisės normos, tačiau jas saugo administracinės atsakomybės priemonės. Taigi administraciniu teisės pažeidimu daroma žala visuomeniniams santykiams, kuriuos reguliuoja ne tik administracinės teisės, bet ir kitų teisės šakų normos.

Svarbus administracinio teisės pažeidimo objekto ypatumas pasireiškia tuo, kad jį sudaro teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie priklauso valstybinio valdymo sferai. Administraciniai teisės pažeidimai daro žalą vykdomajai valstybinių organų veiklai, kėsinasi į valstybinio valdymo tvarką. Kitaip sakant, administracinio teisės pažeidimo objektas dažniausiai yra tam tikros specialios taisyklės, kurios nustato ir reguliuoja tam tikrą tvarką, pavyzdžiui, priešgaisrinės apsaugos, kelių eismo, sanitarijos ir higienos, naudojimosi visuomeninio transporto priemonėmis, medžioklės, žūklės, viešosios tvarkos apsaugos ir kitos.

Daugeliu atvejų ATPK objekto požymiai nurodomi Ypatingosios dalies straipsniuose, nors neretai jie yra paminėti ir Ypatingosios dalies skirsnių pavadinimuose arba logiškai nustatomi iš atitinkamo straipsnio turinio.

Bet kuriuo administraciniu teisės pažeidimu kėsinamasi į tam tikrą objektą, t.y. teisės nustatytus visuomeninius santykius. Daugiausia žala objektui padaroma poveikiu ttam tikriems materialaus pasaulio daiktams. Todėl be administracinio teisės pažeidimo objekto, galima išskirti ir jo dalyką. Administraciniu teisės pažeidimo dalyku dažniausiai laikomi fiziniai, išorinio pasaulio daiktai, kuriems darydamas poveikį pažeidėjas kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius. Administracinio teisės pažeidimo dalykas yra, pavyzdžiui, žemė, miškas, pastatai, įvairūs įrenginiai, valstybinių ir visuomeninių ūkių pasėliai, taip pat želdiniai, kuriuos sužalodamas pažeidėjas daro žalą nuosavybės santykiams, juos pažeidžia.4

Administracinėje teisėje, kaip ir baudžiamojoje, išskiriami bendrasis, rūšinis ( specialusis ) ir tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektai. Ši kvalifikacija turi labai svarbią teorinę ir praktinę reikšmę, nes padeda tiksliai nustatyti kiekvienos konkrečios veikos objektą, vietą ir reikšmę bendrojoje visuomeninių santykių sistemoje. Taip pat padeda nustatyti visuomeninių santykių, saugomų administracinėmis sankcijomis, sistemos struktūrą, sudaryti administracinių

______________________________________

4 Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. V., 1996. 40p.

teisės pažeidimų kodekso ypatingąją dalį, tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus ir pažeidėjams taikyti optimalias poveikio priemones.

Bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra bendras visiems administraciniams teisės pažeidimams, t.y. tie įvairių šakų normų nustatyti, reguliuojami visuomeniniai santykiai, kuriuos saugo ir gina administracinės teisės sankcijos.

Rūšinis ( specialusis ) administracinio teisės pažeidimo objektas – tai tam tikros rūšies panašaus pobūdžio visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi. Pavyzdžiui, tai gali būti viešoji tvarka, aplinkos apsauga, nuosavybė, valdymo tvarka ir t.t. Rūšinis

objektas yra tam tikra teisės reguliuojamų visuomeninių santykių grupė, nustatyta tam tikra tvarka elgesio taisyklės. Pavyzdžiui, viešoji tvarka – tai įstatymų, kitų norminių aktų, bendrojo gyvenimo taisyklių reglamentuojama visuomeninių santykių sistema, užtikrinanti visuomenės moralės, žmogaus garbės ir orumo, viešosios rimties, gyventojų poilsio, normalių darbo ir buities sąlygų apsaugą, kuri gali būti pažeista įvairiais antivisuomeniniais poelgiais – chuliganizmu, triukšmavimu, girto pasirodymu viešoje vietoje ir kt.

Pagal rūšinį objektą, remiantis dviem kriterijais: a) visuomeninių santykiu turiniu ir b) veiklos sritimis, kuriuose tie santykiai ssusiklosto, yra sudaryta ATPK Ypatingosios dalies struktūra.

Dabar galiojančio ATPK Ypatingosios dalies struktūrą sudaro tokie rūšiniai administracinių teisės pažeidimų objektai, kaip pavyzdžiui:

– administraciniai teisės pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje;

-administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę;

– administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką ir kt.

Kai kuriais administraciniais teisės pažeidimais kėsinamasi ne į vieną, o į kelis objektus.Pavyzdžiui, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimu ( ATPK 77 str.), sukėlusiu miško gaisrą, žžala vienu metu gali būti padaryta dviem objektams. Tokiu atveju rūšiniu objektu reikėtų laikyti tą, kuris reikšmingesnis.

Greta rūšinio administracinio teisės pažeidimo objekto gali būti išskirtas ir tiesioginis objektas. Juo laikomi tie teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, į kuriuos tiesiogiai kkėsinamasi veika. Pavyzdžiui, ATPK tryliktame skirsnyje rūšinis objektas pavadintas “Administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką”. Čia rūšinis objektas – viešoji tvarka. Tačiau viešoji tvarka gali būti pažeidžiama įvairiais administraciniais teisės nusižengimais, t.y. tokiais kaip nedidelis chuliganizmas, girto pasirodymas viešosiose vietose, viešosios rimties trikdymas ir kt. Nedidelio chuliganizmo ( 174 str. ) tiesioginis objektas – visuomeniniai santykiai, kurių visuma sudaro viešąją tvarką: darant šį pažeidimą, tiesiogiai padaroma žala piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, piliečių turtui, sveikatai, pažeidžiamos normalios jų darbo, poilsio ir buities sąlygos. Girto pasirodymas viešosiose vietose ( 178 str. ) -teisioginis objektas – visuomeninė dorovė ir žmogaus orumas. Viešosios rimties trikdymas ( 183 str. ) – triukšmavimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, šaukimais, švilpimu ir pan. PPažeidžiamas žmonių poilsis, ramybė, normalios darbo ir buities sąlygos, kurios šiuo metu ir yra tiesioginis pažeidimo objektas. Taigi tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektas yra tos vertybės, į kurias tiesiogiai kėsinamasi teisei priešinga veika. Administracinio teisės pažeidimo objekto nustatymas turi labai svarbią reikšmę tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir teisingai skirti kaltam asmeniui atsakomybės priemones.5

b)Administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė.

Administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė – tai požymių visuma įtvirtintų teisės normoje, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą ir parodo, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais ( neveikimu )), būdais ir priemonėmis, kokiomis aplinkybėmis padaromas konkretus administracinės teisės pažeidimas.

Išskiriami šie administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai:

a) teisei priešinga veika (veikimas ar neveikimas );

b) žalingi padariniai;

c) priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys;

d) veikos padarymo būdas, vieta, laikas, priemonės.

Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei, kuri gali pasireikšti veikimu ir neveikimu. Pavyzdžiui nedidelio chuliganizmo objektyviąją pusę sudaro konkretaus asmens aktyvūs veiksmai, pažeidžiantys valstybės nustatytą tvarką, sukeliant realią grėsmę visuomeniniams santykiams, susiklostantiems viešosios tvarkos srityje. Girto pasirodymas viešosiose vietose, pažeidimo objektyvioji pusė – tai aktyvūs veiksmai, įžeidžiant asmens orumą ir visuomeninę dorovę. Būtinas šio nusižengimo aspektas – viešos vietos nustatymas.

Teisei priešingos veikos skirstomos į paprastas ir sudėtingas. Paprastą veiką sudaro vienas tam tikras teisei priešingas veikimas ( pvz., nustatyto greičio viršijimas, ATPK 124 str. ) arba neveikimas ( neatvykimas pagal šaukimą į tikrąją krašto apsaugos tarnybą nurodytu laiku, ATPK 212 str. ).

Administracinis teisės pažeidimas laikomas sudėtingu, kai jis susideda iš kelių savarankiškų teisei priešingų veiksmų arba padaromas tam tikru būdu laiko atžvilgiu. Išskiriamos tokios jo rūšys:

________________________________________

5 Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. V., 1996. 44p.

1) veikos, susidedančios iš dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų, pavyzdžiui, ATPK 153 straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis ( radijo transliavimo mazgo įtaisymas iir eksploatavimas be reikiamo įregistravimo arba be leidimo ).

2) veikos, susidedančios iš alternatyvių veiksmų, kai asmuo įvykdęs vieną, kelis arba net visus teisės normos dispozicijoje nurodytus veiksmus, laikomas padaręs vieną administracinį teisės pažeidimą. Pavyzdžiui, lindynių laikymas, ATPK 182 straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs šios veikos veiksmai: azartinių lošimų, ištvirkavimo arba alkoholinių gėrimų vartojimo lindynių laikymas.

3) pakartotinės veikos, kurioms būdingi šie požymiai: a) padarytos dvi ar daugiau veikų; b) kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administraciniai teisės pažeidimai; c) administraciniai teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies. Be požymių dar būdingos ir sąlygos, kurioms esant tos veikos laikomos pakartotinėmis: t.y. tam tikras laikas, per kurį veika yra padaryta pakartotinai, arba pažeidėjo nubaudimo administracine nuobauda už anksčiau padarytą tokią pat veiką faktas. Pakartotinis administracinis teisės pažeidimas yra laikomas pavojingesne visuomenei veika ir traktuojamas kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( ATPK 32 str. ), už kurią nustatytos griežtesnės administracinės atsakomybės priemonės.

4) trunkamosios veikos – tokie administraciniai teisės pažeidimai, kurie prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikrą ilgesnį arba trumpesnį laiką. Dažniausiai jie pasireiškia neveikimu , susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu. Pavyzdžiui, krašto apsaugos prievolininkų ir šaukiamųjų įskaitos taisyklių pažeidimas ( ATPK 200 str. ), gyvenimas be paso ( ATPK 200 str. )). Skiriami du trunkamojo administracinio teisės pažeidimo terminai: 1) faktinis, kurio pagrindas teisės pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas, pavyzdžiui, pavėluotai įsigijo asmens pasą, ir 2) teisinis, kurio pagrindas teisės pažeidimui pasibaigti yra patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą. ( pvz., už vengimą įsigyti asmens pasą piliečiui paskirta bauda ).

Administraciniai teisės pažeidimai skirstomi į: materialius, kurių objektyvinei pusei būdingi tam tikri žalingi padariniai ( pvz., smulkioji vagystė – ATPK 50 str. ), ir formalius, kurių objektyvinę pusę sudaro tik ta pati veika nepriklausomai nuo padarinių, kuriuos ši veika sukelia išoriniame pasaulyje (pvz., priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimas, nesukėlęs gaisro ir nepadaręs kitokios materialios žalos ).

Kai materiali žala yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis turi būti ir priežastinis padarytos veikos ir atsiradusių padarinių ryšys, be kurio negali būti teisės pažeidimo sudėties ir administracinės atsakomybės.

Labai svarbus yra administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymis – pažeidimo būdas, kuris dažniausiai aprašomas teisės normos dispozicijoje. Tai teisei priešingos veikos pasireiškimo formos, veiksmų ( neveikimo ) atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos pasirinko, panaudojo pažeidėjas. Pavyzdžiui, ATPK 174 straipsnis nedidelį chuliganizmą apibūdina taip, kad t.y. necenzūriniai keiksmai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie piliečių ir kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir piliečių rimtį.

Administracinio teisės pažeidimo

objektyvinei pusei priskiriami ir tokie požymiai kaip pažeidimo padarymo vieta, laikas, priemonės. Ar tam tikri antivisuomeniniai veiksmai padaryti teisės normos nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, priklauso teisinga juridinė veikos kvalifikacija. Dažniausiai įstatymas nurodo tam tikrą teritoriją, kurioje draudžiami tam tikri veiksmai ( pvz., viešoji vieta, paplūdimys, miesto parkas ir pan. ), kai kuriais atvejais konkrečios įstaigos, transporto priemonės. Vietos požymis turi svarbią reikšmę kvalifikuoti tokius antivisuomeninius poelgius, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešosiose vietose, važiavimu transportu uždraustose vietose iir kt.

Pažeidimo laikas – tai tam tikras laikotarpis, per kurį padaryti veiksmai ( neveikimas ) tampa administraciniu teisės pažeidimu. Pavyzdžiui, medžioklės, žūklės taisyklių pažeidimuose laiko aplinkybė turi kvalifikacinę reikšmę, kai asmuo medžioja arba žvejoja uždraustu laiku.

Kai kuriais atvejais tam tikras veiksmas yra laikomas administraciniu teisės pažeidimu priklausomai nuo to, kokiais įrankiais ar priemonėmis jis atliktas. Pavyzdžiui, kontrabanda, tai yra prekių ir kitokių daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną nuslepiant nuo muitinės kontrolės ( ATPK 210 str. ).

c)Administracinio teisės ppažeidimo subjektas.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pagal įstatymą , administracinių teisės pažeidimų subjektais yra tik fiziniai asmenys, t.y. Lietuvos Respublikos piliečiai, pareigūnai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės. Juridiniai aasmenys administracinių teisės pažeidimų subjektais negali būti. Už padarytus administracinius teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai.

Kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu, turi būti tokios dvi pagrindinės sąlygos:

1) darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo turi būti sukakęs šešiolika metų –

tai minimali amžiaus riba, nuo kurios asmuo, padaręs teisei priešingą veiką, gali būti laikomas administracinio teisės pažeidimo subjektu ir traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, pažeidę tam tikras teisines pareigas, kurių dauguma valstybinio valdymo sferoje atsiranda sukakusiems šešiolika metų amžiaus asmenims ( pvz., laikytis pasų taisyklių ). Į darbą asmenys gali būti priimami sukakę šešiolika metų, todėl atsiranda atsakomybė susijusi su darbinių pareigų ( taisyklių ) vykdymo pažeidimu ( pvz., saugumo technikos, transporto eksploatavimo ir kt. ).

2) asmuo turi bbūti pakaltinamas – tai yra žmogaus savybė, susijusi su jo psichine veikla, jo sugebėjimais. Ši savybė susideda iš dviejų aspektų: intelekto ( asmuo sugeba suvokti, suprasti reiškinius, su kuriais jis susiduria ) ir valios ( asmens sugebėjimas atitinkamai valdyti savo elgesį ). Žmogaus intelektą ir valią lemia įvairios išorinės aplinkybės, todėl sprendžiant pakaltinamumo klausimą remiamasi dviem kriterijais: medicininiu ir juridiniu.

Pavyzdžiui, nedidelio chuliganizmo subjektas – t.y. asmuo, sulaukęs 16 metų ir pakaltinamas. Girto pasirodymas viešosiose vietose subjektas – bendras, t.y. asmuo ssulaukęs 16 metų amžiaus bei specialus ( už girtų paauglių pasirodymą viešosiose vietose atsako tėvai bei juos atstojantys asmenys ).

ATPK 19 straipsnis apibūdina nepakaltinamumo sąvoką, kuriame sakoma: “Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.” Kilus klausimui dėl asmens nepakaltinamumo, skiriama psichiatrinė ekspertizė.

Administraciniais teisės pažeidimo subjektais gali būti tiek paprasti piliečiai, tiek ir pareigūnai. Pareigūnams būdingi papildomi požymiai, jų administracinės atsakomybės ypatumus reglamentuoja ATPK 14 straipsnis: “Pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.

Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, aplinkos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga”.

ATPK 16 straipsnis numato, kad administracinių teisės pažeidimų subjektai gali būti užsieniečiai, padarę administracinius teisės pažeidimus Lietuvos RRespublikos teritorijoje ir traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK nuostatas bendrąja tvarka, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Pavyzdžiui, ATPK 206 straipsnis nustato užsieniečių atsakomybę už jų atvykimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ir tranzitinio važiavimo per Lietuvos Respublikos teritoriją taisyklių pažeidimą, jeigu už šių taisyklių pažeidimą netaikomas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Asmenims be pilietybės, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, taikomos bendrosios administracinės atsakomybės nuostatos.

d)Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika bei jos padariniais. Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės struktūra susideda iš šių elementų: administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltės, motyvo ir tikslo.

Kaltė – pagrindinis administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik kaltas veikimas arba neveikimas (ATPK 9 str. ).

Skiriamos dvi kaltės pasireiškimo formos: tyčia ir neatsargumas. ATPK 10 straipsnyje – “Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs samuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti”. Tyčia yra dviejų rūšių: tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia – asmuo ssuvokia savo veikimo ( neveikimo ) esmę, numato jo žalingus padarinius, jų geidžia ir siekia ( pvz., vagystė ). Netiesioginė tyčia – subjektas supranta savo elgesio pobūdį, jo esmę, numato jo žalingus padarinius, ir nors jų negeidžia, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti ( pvz., atmosferą teršiančių medžiagų valymo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimas ).

Kita kaltės forma – neatsargumas apibrėžta ATPK 11 straipsnyje: “Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti”.

Pagal analogiją kaip baudžiamojoje, taip ir administracinėje teisėje, skiriamos dvi neatsargumo formos: nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas.

Lengvabūdišką pasitikėjimą apibūdina du požymiai: 1) asmuo numato savo veikos žalingų padarinių atsiradimą; 2) jis lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad subjektas nenumatė žalingų padarinių, nors privalėjo ir galėjo numatyti. Dėl neatsargumo dažniausiai padaromi administraciniai teisės pažeidimai, susiję su tam tikrų taisyklių pažeidimu ( pvz., priešgaisrinės apsaugos, eismo ir kt. ).

Administracinio teisės pažeidimo motyvas – tai paskatos, kurios stumia subjektą padaryti tam tikrus teisei priešingus veiksmus. Paskatos gali būti įvairios, pavyzdžiui, kerštas, pyktis, pavydas ir t.t. Administracinio teisės pažeidimo tikslas

yra tai, ko asmuo siekia darydamas teisės pažeidimą. ( pvz., vagystės atveju jo tikslas –pasisavinti svetimą turtą ).

Pavyzdžiui, nedidelio chuliganizmo subjektyviosios pusės kaltės forma – tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Pažeidėjas, darydamas šį nusižengimą, supranta, kad savo neteisėtais veiksmais, chuliganiškais veiksmais pažeis viešąją tvarką, numato, kad dėl šių veiksmų kils atitinkami padariniai ir, norėdamas jų ar ne, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Būtina išanalizuoti ir fakultatyvinius subjektyviosios pusės požymius, t.y. nedidelio chuliganizmo motyvą ir tikslą. Pažeidimo motyvas – patenkinti individualius reikalavimus, ppabrėžiant savo asmenybės svarbą ir taip rodant nepagarbą visuomenėje priimtoms bendro elgesio taisyklėms. Tai gali būti egoizmas, panieka visuomenės dorovei, moralinių pagrindų neturėjimas, savęs ir kitų negerbimas. Nedidelio chuliganizmo tikslai: noras parodyti savo panieką kitiems, pasirodyti kitų akyse, išlieti pyktį ant kitų asmenų.6

Girto pasirodymo viešosiose vietose subjektyviosios pusės kaltės forma – tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Asmuo supranta, kad geria alkoholinius gėrimus ar girtas griuvinėja viešosiose vietose, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, ir nori taip elgtis ar ne, bet ssąmoningai tai daro. Galimas ir neatsargumas ( girto asmens pasirodymas viešosiose vietose ), kai asmuo mano, kad tiek išgėręs gali eiti namo, tačiau, tinkamai neįvertinęs savo jėgų, viduryje kelio pargriūva ir užmiega.7

3. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO ATRIBOJIMAS NUO KITŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ

Kad bbūtų galima tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus ir tinkamai pažeidėjams taikyti poveikio priemones, labai svarbu administracinius teisės pažeidimus atriboti nuo kitų rūšių teisės pažeidimų.

Kuo skiriasi administracinis teisės pažeidimas nuo nusikaltimo? Šiuo klausimu yra nemažai diskusijų, įvairių nuomonių. Klausimo sudėtingumą lemia nevienodas nusikaltimo ir administracinio teisės pažeidimo socialinio reikšmingumo supratimas. Taip pat yra nemažai atvejų, kai nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų objektai sutampa (pvz., chuliganizmo kaip baudžiamojo nusikaltimo ir nedidelio chuliganizmo- kaip administracinio teisės pažeidimo ), todėl sunkiau atriboti šiuos skirtingus teisės pažeidimus.

Kartais nelengva atskirta nusikaltimo ir administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės

požymius. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų ir aplinkybių tam tikra veika gali būti pripažįstama arba administraciniu teisės pažeidimu, arba nusikaltimu. Pavyzdžiui, operacijų su užsienio valiuta taisyklių pažeidimas – tai veika, uuž kurią numatoma ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė.

_______________________________________

6 Jurisprudencija.13 (5) Tomas. V., 1999. 8p.

7 Jurisprudencija.13 (5) Tomas. V., 1999. 15p.

Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo atribojimo nuo nusikaltimo kriterijus yra veikos pavojingumo visuomenei laipsnis – nusikaltimas pavojingesnis visuomenei, administracinis teisės pažeidimas – mažiau pavojingas. Galiojantys įstatymai nurodo požymius, kurie pabrėžia konkrečios veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir apibūdina ją kaip nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą. Tie veikos požymiai yra įvairūs ir reiškiasi atitinkamomis priemonėmis. Pavyzdžiui, darbo įstatymų ir darbų saugos norminių aktų pažeidimas (( ATPK 41 str. ), jeigu nesukėlė žalingų padarinių, yra administracinis teisės pažeidimas. Reikšmės turi pažeidimo mastas, pavyzdžiui, smulkioji vagystė ( ATPK 50 str. ) yra administracinis teisės pažeidimas, o didesnė vagystė – nusikaltimas. Kai kurios veikos kvalifikuojamos kaip nusikaltimai ar administraciniai teisės pažeidimai, atsižvelgiant į kaltės formą ir žalos dydį. Pavyzdžiui, tyčinis turto sunaikinimas arba sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiam didelės žalos- administracinis teisės pažeidimas ( ATPK 503 str. ), o neatsargus svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas padaręs nukentėjusiam didelę turtinę žalą, yra nusikaltimas. Kai kada nusikaltimu laikomas tam tikras administracinis teisės pažeidimas, jeigu jis padarytas pakartotinai ir už jį jau buvo skirtos pažeidėjui administracinės atsakomybės priemonės. Kvalifikuoti veiką ne kaip administracinį teisės pažeidimą, o kaip nusikaltimą taip pat reikšmės turi pažeidimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės. Gali būti ir kitų požymių, į kuriuos atsižvelgdamas įstatymų leidėjas gali tam tikrus veiksmus vertinti arba kaip nusikaltimą, arba kaip administracinį teisės pažeidimą.

Svarbus yra administracinio teisės pažeidimo atribojimo nuo drausminio nusižengimo klausimas. Drausminis nusižengimas – tai tam tikros įstaigos, įmonės, organizacijos vidaus drausmės ir tvarkos, darbo ( tarnybos ) santykių pažeidimas. Skirtingai negu drausminis nusižengimas, administracinis teisės pažeidimas paprastai yra tam tikrų visiems asmenims privalomų taisyklių ( kelių ir gatvių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kkt. ) pažeidimas arba kitokių draudžiamų veiksmų ( nedidelis chuliganizmas, girto pasirodymas viešoje vietoje ir kt. ) padarymas. Administraciniai teisiniai santykiai paprastai nėra susiję su darbine veikla, todėl jų subjektu gali būti bet kuris pilietis, taip pat asmuo be pilietybės ir užsienietis, jeigu jie padaro teisės pažeidimus, už kuriuos nustatyta administracinė atsakomybė.

Administracinis teisės pažeidimas skiriasi nuo civilinės teisės delikto. Civilinės teisės pažeidimo objektas paprastai yra turtiniai santykiai ( nors gali būti ir asmeniniai neturtiniai ), o administracinio teisės pažeidimo objektas – tie visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybinio valdymo srityje. Administracinio teisės pažeidimo subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, o civilinio teisės delikto subjektais gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Administraciniai teisės pažeidimai gali sukelti realius padarinius, gali jų ir nesukelti, o civilinės teisės pažeidimui būdingas materialios žalos padarymas.

III. IŠVADOS

Apibendrinant šį rašto darbą, noriu pasakyti, kad administracinis teisės pažeidimas – tai priešingas teisei kaltas veiksmas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir teisės pažeidimui, būdingi tokie požymiai:

1) pavojingumas ir žalingumas visuomenei;

2) priešingumas teisei;

3) kaltumas;

4) veikos baudžiamumas.

Administracnio teisės pažeidimo analizei skirta nepakankamai dėmesio, dėl to analizuojant administracinio tteisės pažeidimo sudėtį, remiamasi bendrosios teisės teorijos teiginiais ir baudžiamosios teisės mokslo išvadomis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai:

a) objektas – teisės normų nustatyta, reguliuojama ir saugoma tvarka, tie valstybės, visuomenės ir atskirų asmenų interesai, kurie pažeidžiami, kuriems daroma žala. Tipiškiausi objektai: valstybinė ir viešoji tvarka, nuosavybė, piliečių teisės ir laisvės, nustatyta valdymo tvarka.

b) objektyvioji pusė – tai požymių visuma įtvirtintų teisės normoje, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą ir parodo, kaip, kokiais būdais ir priemonėmis, kokiomis aplinkybėmis padaromas konkretus administracinės teisės pažeidimas.

c) subjektas – kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracnio teisės pažeidimo subjektu, turi būti tokios dvi sąlygos: darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo turi būti sukakęs šešiolika metų ir turi būti pakaltinamas.

d) subjektyvioji pusė – tai asmens psichinis santykis su daroma, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika bei jos padariniais . Administracinio teisės pažeidimo subjektinės pusės struktūra susideda iš šių elementų: kaltės , motyvo ir tikslo.

Šie administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai tarpusavyje yra organiškai susiję ir jeigu nėra nors vieno iš šių elementų, negali būti administracinio teisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinė atsakomybė.

Kad būtų galima tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus ir tinkami pažeidėjams taikyti poveikio priemones, labai

svarbu administracinius teisės pažeidimus atriboti nuo kitų teisės pažeidimų: nusikaltimo, drausminio nusižengimo ir civilinės teisės delikto. Šių teisės pažeidimų rūšių atribojimo vienų nuo kitų problema yra labai svarbi tiek teoriniu, tiek ir praktiniu aspektais.

IV. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. J.Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius. 1996.

2. S.Vansevičius. Teisės teorija. Vilnius. 1998.

3. S.Vansevičius. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius. 2000.

4. Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Vilnius. 2001.

5. D.N.Bahrah. Administracinė teisė. Maskva. 1993.

6. A.M.Nikitina. Administracinė teisė. Maskva. 2000.

7. Y.M.Kozlov. Administracinė teisės klausimuose ir atsakymuose. Maskva. 2000.

8. Jurisprudencija. 13 ( 55 ) Tomas. Vilnius. 1999.

9. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo biuletenis. Administracinių teismų praktika.

Nr.1 ir Nr.2. Vilnius. 2001.

10. Teisės problemos. Nr.4-12. Baudžiamojo įstatymo ir įstatymo dėl administracinio teisės pažeidimo komentaras. Vilnius. 1994.

11. Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius. 2001.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius. 1996.