Administracinės teisės šaltiniai

P L A N A S

I. ĮVADAS

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. Administracinės teisės šaltiniai.

1.1. Administracinės teisės šaltinių paskirtis;

1.2. Administracinės teisės aktų sisteminimas;

1.3. Teiės šaltinio – viešojo adminisrtavimo aktų paskirtis.

III. IŠVADOS

Į V A D A S

Teisės šaltiniais yra vadinami teisės normų įtvirtinimo ir išraiškos būdai, veiksniai, kurie lemia teisės atsiradimą, formuoja teisinę sąmonę. Juose išreiškiami visuomenės interesai, idėjos, įsitikinimai tikslai, kurie lemia teisės normos atsiradimą ir į kuriuos visuomet atsižvelgiama kuriant teisės normą.

Teisės šaltinių skirstymas pagal teisės normų išraišką iir įtvirtinimo būdą, tai klasikiniai teisės šaltiniai – teisės norminis aktas , teisinis paprotys ir teismo precedentas. Dar prie teisės šaltinių priskiriamos tarptautinės sutartys. Kai kurie mokslininkai prie teisės šaltinių priskiria teisingumo principus, kurie yra fundamentiniai teisės principai, jie neįtvirtinti oficialiuose teisės šaltiniuose, tačiau visuotinai pripažįstami civilizuotų tautų.

Fakultatyviniais administracinės teisės šaltiniais laikytina teisminė praktika, teisės principai, papročiai, doktrina, kurie prireikus papildo kitų administracinės teisės šaltinių įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Administracinės teisės šaltiniai yra privalomi ir neprivalomi (pvz., Lietuvoje neprivalomas teisės šaltinis yyra teisės doktrina.

Administracinės teisės normos yra išreiškiamos įvairiomis teisinėmis formomis, tai pradedant įstatymais, toliau vykdomosios valdžios institucijų aktai ir kiti norminiai aktai, kuriuose įtvirtintos administracinės teisės normos.

Teisės šaltiniai sudaro hierarchinę sistemą. Administraciniai teisės šaltiniai gali būti klasifikuojami pagal teisinę galią, ttai įstatymai – pirminiai norminiai teisės aktai, kuriais remiantis kuriami poįstatyminiai teisės aktai.

Įstatymų leidybos tvarka yra griežtai reglamentuota. Priimant įstatymą siekiama teisiškai sureguliuoti reikšmingiausius visuomeninius santykius. Įstatymais nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. Poįstatyminiai teisės aktai yra atitinkantys įstatymus ir konkretinantys įstatymuose nustatytas teisės normas.

Apibendrinus šias įvadines administracinės teisės sąvokas, noriu akcentuoti, jog šio darbo tikslas susipažinti su administracinės teisės šaltiniais, pagrįsti jų reikšmingumą ir taikymą administracinėje teisėje.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS ŠALTINIAI

Valstybė yra tiesioginis šaltinis visos teisės normų galios. Priverčiamąją teisės normai galią duoda valstybė, o turinį ji gauna iš įvairių šaltinių. Teisės normos kuriamos pamažu. Jų kūrimosi pradai siekia tautos bei valstybės tolimos praeities politinius, socialinius, kultūrinius bei religinius interesus, kurie nors ir pakitę, reiškiasi dabarties gyvenime ir yra teisinių normų kkuriamieji faktoriai. Administracinės teisės šaltiniais laikomi visi materialūs faktoriai, kurie duoda teisės normoms pradą ir sudaro sąlygas joms susiformuoti. Administracinės teisės normos kyla iš tų pačių šaltinių, iš kurių ir kitos teisinės normos gauna pradžią.

Svarbiausias administracinės teisės šaltinis yra ĮSTATYMAS. Įstatymas kuria teisę ir galimumas įstatymu sukurti teisę glūdi Konstitucijos nuostatuose. Teisės kūrimas yra tiesioginė įstatymo užduotis, kuris pasireiškia taip stipriai, kad įstatymas vartojamas lygiareikšmiai su teisės norma, tačiau ne kiekviena teisės norma yra įstatymas. Įstatymų leidybos tvarka yra reglamentuota Konstitucijoje ir specialiuose įstatymuose (pvz., Seimo statute, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme, priimtame 1995 m. Gegužės 2 d., įstatyme ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”, priimtame 1993 m. balandžio 6 d.

Kitas administracinės teisės šaltinis yra REGLAMENTAS. Reglamentinė galia yra suteikiama įstatymu ir negali jam prieštarauti. Reglamentas nėra įstatymas, bet jis jam pavestoje srityje atstoja įstatymą. Administracija vykdydama įsakymų teisę, sukuria teisinius nuostatus, turinčius tokią pat galią, kokia yra įstatymų leidėjo nuostatuose. Tokiu būdu administracinio organo įsakymas, padarytas remiantis įstatymu jai pavestas reglamentinės galios ribose, kuria teisės normas. Administracijos reglamentinė galia kasdien didėja, nes visose gyvenimo srityse tenka praplėsti reglamentinę galią, kadangi įstatymų leidėjas dėl begausėjančių valstybės uždavinių ir iškylančių naujų faktorių, nebepajėgia aprėpti visų smulkių gyvenimo sričių ir dėl tos priežasties deleguoja įstatymų leidžiamosios galios dalį administraciniams organams. Reglamentinė galia gali būti suteikta specialiam reikalui, ribotam arba neribotam laikui. Greta reglamentų yra administracinės instrukcijos, kurios yra išleistos aukštesnio administracinio organo žemesniam ir yra administraciškai individualinio pobūdžio, kuris taikomas administraciniams organams, pvz., ministro instrukcija yra veikimo krypties nurodymas toje ministerijoje dirbantiems valstybės tarnautojams.

Be valstybės administracinių įstatymų, administracinių organų įsakymų kuriančių administracinę teisę kitas šaltinis yra PAPROČIŲ teisė, tačiau šiandieną, eesanti moderni konstitucinė valstybė yra įstatyminės teisės valstybė ir papročio teisei lieka nedaug vietos, tačiau teisės sistema nėra be spragų ir gana dažnai pasitaiko, kad sena papročio teisė įtakoja įvairiose

srityse. Bet parastai jis neturi teisminės gynybos, tačiau nereiškia, jog nagrinėjant bylą teisme, į jį nebus atsižvelgta. Tai, kad tam tikra taisyklė būtų pripažinta papročiu ji turi būti valstybės sankcionuota.

Išskirtinė tarp administracinės teisės šaltinių yra TEISMŲ PRAKTIKA. Visur ten, kur administracinis įstatymas tyli arba kur įsakymas nėra išleistas, sprendžiamą žodį taria administraciniai teismai. Tokiu būdu administracinė teisė yra kuriama administracinio teismo sprendimais. Fleineris teismo sprendimų nelaiko teisės šaltiniu. Jis sako, kad administracinės teisės normų galios šaltiniu esanti valstybė,

bet ne vienintelė; beveik lygios reikšmės turįs autonominis organas. Su Fleinerio nuomone, kad administracinis teismas nekuria administracinės teisės, galima nesutikti, nes praktiškai gyvenimas parodė, kad labai gausiai randama administracinės teisės taisyklių administracinio teismo sprendimuose. Teismas turi labai didelę galią (spręsdamas bylas) kurti teisę.

Nėra iki galo aišku, ar Lietuvoje galioja teismo precedentas ir kokia apimtimi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomumo nuostata bei šio įstatymo 23 straipsnyje aptarta Aukščiausiojo Teismo kompetencija formuojant vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus siejamas su administracinės teisės nnormų išraiška. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos teismų įstatymą darytina išvada, kad Aukščiausiojo teismo nutartys turi legalaus įstatymų aiškinimo reikšmę, kadangi Aukščiausiojo teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse turi legalaus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracinės teisės DOKTRINA tenka laikyti labai stipriu administracinės teisės kuriamuoju šaltiniu. Administracinė teisė būdama jauna neturi dar iki smulkmenų ištobulintų teisės normų, ji pradėjo kurtis tik 17 amžiaus pradžioje, kada stipriai išaugo viešoji administracija, kuri yra administracinės teisės objektas. Visą laiką administracinei teisei teko būti su civiline ir baudžiamąja teise. Administracinė teisė yra nelygybės teisė, nes ji normuoja santykius nelygių teisiniu atžvilgiu subjektų (pilietis ir administracinis organas, kurio imperatyvo pastarasis turi klausyti; aukštesnis organas ir žemesnis, kurių tarpusavio santykiai paremti hierarchinės priklausomybės principu. Ir vis dėl to dar šiandieną nėra sukurtos tinkamos aiškios administracinės teisės doktrinos. Tobulą doktriną gali sukurti ilgas laiko tarpas, teisės mokslo tinkamoje aukštumoje pastatymas, teisės mokslininkų raštai, kuriuose yra randama nemažai administracinės teisės sąvokų ir išdirbtos teisės doktrinos, kurios labai dažnai būna didelių ginčų objektu, iki pagaliau nusistovi ir įgauna bendros doktrinos susiformavimą.

Valstybėje yra daug teisiškai organizuotų administracinių junginių, kuriuos tvarko viešoji administracija. Šie

junginiai turi vietos savivaldą vadinamą savivaldybėmis. Kurios išleidžia labai daug įsakymų. Jų išleisti įsakymai turi administracinei teisei didelės reikšmės, nes įsakymas materialiniu atžvilgiu sudaro sudėtinę įstatymų leidimo dalį.

Administracinės teisės šaltiniai pagal teisės aktus leidžiančius subjektus skirstomi: Aukščiausios teisinės galios aktas – Konstitucija, Įstatymai, kurie turi aukščiausią teisinę galią ir kuriais remiantis leidžiami poįstatyminiai aktai. Aktai galioja tada, kai neprieštarauja Konstitucijai, įstatymams.

Įstatymų formą gali turėti ir kitų pavadinimų aktai, kurie įtvirtina ir administracinės teisės normas tai Kodeksai – vieningas teisės aktas, kkuriame išdėstytos normos, keičiančios tam tikrą visuomeninio gyvenimo sritį. Pvz., LR Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, LR muitinių kodeksas, LR Kelių transporto kodeksas ir kt.

Statutai, LR Seimo norminiai nutarimai, Prezidento norminio pobūdžio dekretai, LR Vyriausybės nutarimai, Departamentų, inspekcijų vadovų įsakymai, Apskričių viršininkų ir apskričių administracijos vadovų įsakymai, Vietos savivaldos institucijų aktai, Įstaigų administracijų vadovų norminiai aktai, Tarptautinės sutartys.

Teisės šaltinis – išorinė išraiškos forma, teisės aktai. Administracinės teisės šaltiniai – tie teisės aktai, kuriuose yra administracinės teisės normų.Visuomeninių santykių įvairovė sąlygoja aaktų įvairovę.

Administracinės teisės normų įvairovė lemia būtinybę jas sisteminti – tai padeda ir jas tobulinti. Yra 2 pagrindinės sisteminimo formos: 1. Inkorporacija 2. Kodifikacija.

Inkorporacija yra paprasta teisės normų sisteminimo forma tai – galiojančių norminių aktų išdėstymas rinkiniuose pagal temas, llaiką ar alfabetą.

Kodifikacija – sudėtingesnis sisteminimo būdas tai – ne mechaniškas išdėstymas, o normų jungimas į bendrą, logiškai pagrįstą sistemą, kai šalinami normų prieštaravimai, užpildomos teisės spragos ir pan.

Kodifikacijos procese kuriamos naujos aktų formos – kodeksai. Vyksta administracinės teisės normų kodifikavimo ir sisteminimo darbas, pvz., sudarytas Muitų kodeksas, Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, Transporto kodeksas. Administracinė teisė – labai plati, todėl vieningo kodekso nėra, nes neįmanoma visko kodifikuoti; tai galima daryti tik pagal atskiras normų grupes (institutus). Be to, administracinės teisės normos dažnai keičiamos.

Administracinės teisės šaltinis -Viešojo administravimo aktai yra savarankiška juridinių aktų rūšis. Viešojo administravimo aktai yra poįstatyminiai t.y. jie leidžiami tik Lietuvos Respublikos

Konstitucijos, įstatymų pagrindu. Viešojo administravimo aktas skiriasi nuo įstatymo. Įstatymas, kaip buvo minėta, yyra aukščiausia juridinė valstybinės valdžios pasireiškimo forma ir visų kitų valstybinių teisinių aktų šaltinis. Viešojo administravimo aktas, kaip ir įstatymas, yra juridinis aktas, reguliuojantis visuomeninius teisinius santykius, jis galioja tik tada, kai yra išleistas sutinkamai su įstatymu ir vykdant jį. Įstatymu, viešojo administravimo institucijos aktas gali būti panaikintas.

Viešojo administravimo (kitaip dar vadinamus – valdymo) aktus priima viešojo administravimo institucijos (pareigūnai), remiantis įstatymais ir nustatyta tvarka bei forma juos vykdydamos. Valdymo aktais viešojo administravimo institucijos nustato tam tikras teisės nnormas ir taiko jas, reguliuoja visuomeninius santykius valstybiniame valdyme, tiesiogiai, nenutrūkstamai ir operatyviai vadovauja ūkinei, socialinei-kultūrinei ir administracinei-politinei veiklai.

Valdymo aktai – viešojo administravimo institucijų priemonė jų konkretiems sprendimams juridiškai įtvirtinti. Aktuose atsispindi valdymo veiklos uždaviniai, teisiniai įgalinimai, funkcijos, veiklos formos ir metodai. Svarbią teisinę valdymo aktų reikšmę sudaro tai, kad viešojo administravimo institucijos juos priima valstybės vardu ir jais vienašališkai išreiškiama jos valia, kuriai turi paklusti visi nurodytieji valdymo objektai. Juridinę valdymo aktų reikšmę rodo ir tai, kad dėl jų, kaip teisinių aktų, visada atsiranda tam tikri teisiniai rezultatai. Šie rezultatai yra atitinkamų viešojo administravimo institucijų vienašališkų sprendimų išdava. Valdymo aktų vykdymas garantuojamas įvairiomis įtikinimo, o jei būtinai reikia, ir valstybinės prievartos priemonėmis.

Pagal aktus priimančių institucijų kompetencijos pobūdį valstybinio viešojo valdymo aktai yra skirstomi į bendrosios, tarpšakinės ir šakinės kompetencijos institucijų viešojo administravimo aktus. Bendrosios kompetencijos aktus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarpšakinės kompetencijos viešojo administravimo aktai yra tie aktai, kuriuos priima šios rūšies valdymo organai tam tikru tarpšakinio pobūdžio klausimu. Ir kurie privalomi visoms šakinio pobūdžio institucijoms, įmonėms, įstaigoms.Šakinio pobūdžio viešojo administravimo aktai reglamentuoja santykius, atsirandančius tam tikroje viešojo administravimo šakoje. Juos leidžia šakinės kompetencijos viešojo administravimo institucijos.

Taip pat galima klasifikacija pagal išraiškos formą. Šiuo atvejų viešojo administravimo aktai

yra rrašytiniai, žodiniai bei konkliudentiniai.

Pagal galiojimo laiką viešojo administravimo aktai yra skirstomi į neriboto veikimo laiko ir laikinuosius. Pagal aktus priimančias institucijas viešojo administravimo aktai yra skirstomi į : Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai, apskrities valdymo institucijų priimami aktai, savivaldos institucijų priimami aktai, mero potvarkiai ir kt.

Viešojo administravimo aktai gali būti žodiniai arba rašytiniai. Paprastai daugkartiniam taikymui skirti aktai yra rašytiniai. Jeigu įstatymu numatyta privaloma rašytinė forma, tai, jos nesilaikant, nėra ir akto.

Rašytinei valdymo aktų formai priklauso, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimai, savivaldybių tarybų sprendimai ir kt. Neretai operatyvioje veikloje viešojo administravimo institucijos priima tam tikrus aktus ir žodine forma, pavyzdžiui, kariuomenėje, vidaus reikalų sistemos veikloje.

Viešojo administravimo aktams yra keliami tam tikri reikalavimai, kurie yra susiję su jų teisėtu

Viešojo administravimo aktas:

1. Turi neprieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams.

Turi būti atsižvelgiama į pagal hierarchija esančių aukščiau viešojo administravimo institucijų priimtus teisės aktus.

2. Gali būti leidžiamas tiktai kompetencijos ribose.

3. Neturi riboti subjektų, esančių žemesnėje hierarchijos pakopoje, operatyvumo ir savarankiškumo.

Turi būti išleistas laikantis tam tikrų o išleidimui numatytų procedūrų

Išskirsiu vieną iš administracinės teisės šaltinų Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintą Vidaus Tarnybos Statutą, kuris reguliuoja valdymo santykius atsirandančius vidinio valdymo procese ir vieną iš vidaus reikalų statutinių įstaigų, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri vadovaujasi šiuo Statutu. SStatute atsispindi valstybės nustatytos ir sankcionuotos elgesio taisyklės, reguliuojančios joms būdingu metodu, visuomeninius santykius, atsirandančius valstybės valdymo organams įgyvendinant vidinį valdymą. Statutiniai Valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja šis statutas vadovaujasi valstybės tarnybos pagrindiniais principais, tai įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais.

Pagal įstatymo viršenybės principą: valstybės tarnautojo statusas, reglamentuotas šio ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;

Pagal skaidrumo principą bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra vieša ir suprantama, atvira įvertinti ir susipažinti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, išskyrus įstatymų ar kitų teisės aktų saugomas valstybės ar tarnybos paslaptis.

Pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos metu įvertinant jų profesionalumą, tinkamumą pretenduojamoms

pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti. Vadovaujantis šiuo principu yra išleidžiamas statutinės organizacijos vadovo įsakymas atspindintis apie pareigūno tinkamumą būsimoms pareigoms, kuris yra viešojo administravimo

aktas ir priskiriamas prie administracinės teisės šaltinių. Pareigūnai, siekiantys eiti aukštesnes pareigas, privalo baigti atitinkamus mokymo ar kvalifikacijos kėlimo kursus. Duomenys apie tokius kursus baigusius asmenis įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.

Pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos

metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija ir yra išleidžiamas organizacijos vado tarnybos eigos įsakymas dėl atestacijos komisijos išvadų patvirtinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų sistemos pareigūnų atestavimo nuostatais patvirtintais LR vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 565 ir atestacijos komisijos posėdžio protokolu.

Valstybės sienos apsaugos tarnyboje valstybės tarnautojai pagal teisinį statusą skirstomi į grupes:

viešojo administravimo statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymas ar įstatymo patvirtintas statutas, nustatantis specialias priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas sąlygas, ssusijusias su tarnybos ypatumais ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu;

viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

Pagal Vidaus tarnybos statutą statutinio valstybės tarnautojo sąvoka yra išdėstoma taip: vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas, įstatymai bei kiti teisės aktai ir kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 8 sstr. šiems valstybės tarnautojams yra sudaromi pareigybių aprašymai. Pareigybės aprašyme, vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, nustatomi pareigybės

lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos. Pareigybės aprašymai priskiriami prie administracinės tteisės šaltinių ir yra viešojo administravimo institucijos aktas.

Pagal juridines savybes viešojo administravimo aktai skirstomi į 1) norminius ir 2) individualius (administracinius) aktus.

Pateikiu pavyzdį individualaus administracinio akto – Valstybės sienos apsaugos tarnybos statutinės organizacijos statutinio valstybės tarnautojo Pareigybės aprašymą, kuri pagal juridines savybes yra skirta konkrečiam subjektui ir parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsniu, bei patvirtinta statutinės organizacijos vado tarnybos eigos įsakymu ,,Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo”.

PATVIRTINTA

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2002-06-27 įsakymu Nr.109 TE

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LR VRM PAGĖGIŲ RINKTINĖS OPERATYVINĖS VEIKLOS VYRESNIOJO SPECIALISTO

PAREIGYBĖS APRAŠYMAS

I.PAREIGYBĖS CHARAKTERISTIKA

Grupė statutinis valstybės tarnautojas

Lygis A

Kategorija 9

II. TIKSLAS

Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė reikalinga operatyvinės veiklos metu gautai operatyvinei iinformacijai kaupti, analizuoti ir sisteminti viešojo pobūdžio ir slaptąją operatyvinę informaciją, vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pareigūnų nustatytus uždavinius ir funkcijas.

III. REIKALAVIMAI VALSTYBĖS TARNAUTOJUI, EINANAČIAM ŠIAS PAREIGAS

1. Aukštasis teisinis arba aukštasis karinis išsilavinimas(universitetinis);

2. Ne mažesnė kaip 6 metų tarnybos patirtis, iš jų ne mažesnė kaip 3 metų operatyvinio darbo patirtis;

3. Išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus reglamentuojančius Valstybės sienos apsaugą, jos kirtimo kontrolę;

4. Išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius operatyvinę veiklą;

5. Mokėti dirbti su specialiąją technika ir kkompiuteriu;

6. Leidimas dirbti su įslaptinta informacija, slaptumo žyma – ,,visiškai slaptai”.

IV. PAGRINDINĖS ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS

1. Užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose Operatyvinės veiklos skyriaus nustatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą;

2. Kaupti viešojo pobūdžio ir slaptą informaciją apie situaciją aptarnaujamame ruože, organizuoti operatyvinės informacijos apie teisėtvarkos pažeidimus, realizaciją;

3. Nustatyta forma ir laiku, Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkui teikti darbo ataskaitas, darbo planus, žvalgybinę ir kontražvalgybinę informaciją;

4. Teikti metodinę bei fizinę pagalbą užkardų vadams organizuojant Valstybės sienos apsaugą, bendradarbiauti su kitomis suinteresuotomis teisėtvarkos institucijomis, Operatyvinės veikos viršininko nurodymu bendradarbiauti su kitų šalių teisėtvarkos pareigūnais Valstybės sienos apsaugos klausimais;

5. Įstatymų nustatyta tvarka vykdyti fizinių asmenų, įvykdžiusių nusikaltimus, sulaikymus, paiešką, Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko nurodymu atlikti teisėtvarkos pažeidimų tyrimus, žvalgybines apklausas, kvotą;

6. Laiku informuoti Operatyvinės veiklos skyriaus viršininką apie numatomus valstybės sienos pažeidimus, arba kitus teisėtvarkos pažeidimus, siekiant užkardinti neteisėtą veiklą;

7. Užtikrinti teisėtvarką pasienio ruože ir kituose saugomuose objektuose, vykdant Lietuvos respublikos įstatymų nustatytas policijos bendrąsias teises ir pareigas.

Susipažinau

________________________ __________________ __________________

(valstybės tarnautojo pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)

Norminis administracinis aktas, vykdant administravimo funkcijas yra administravimo subjekto priimtas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Norminiai valdymo aktai yra tokie, kurių turinį sudaro tam tikros teisės normos, t. y. visiems ar daugeliui asmenų privalomos elgesio taisyklės, kurios yra daugiau aar mažiau bendro pobūdžio ir skirtos tam tikriems visuomeniniams santykiams reguliuoti. Pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos taisyklės ar Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrengimus paprastai priimamos ne vienu kokiu nors konkrečiu atveju ir galioja ilgesnį laiką, juose nenurodomas konkrečiai apibrėžtas administracinių teisinių santykių subjektas, o tik bendrai nurodomi tam tikros kategorijos asmenys (apskritai piliečiai, pareigūnai, organizacijos ir pan.). Norminiams administraciniams aktams taip pat priklauso jau minėtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos pareigūnų atestavimo nuostatai patvirtinti LR vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 565.

Vyriausybės nutarimais nustatomos tam tikros teisės normos, elgesio taisyklės įvairioms valdymo institucijoms, pareigūnams, įstaigoms, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, piliečiams ir galioja paprastai ilgą laiką.

Viešojo administravimo įstaigų ir įmonių vadovų įsakymai ir instrukcijos gali būti ir norminiai, ir individualūs aktai. Įstaigų ir įmonių vadovų aktai dažniausiai privalomi tik jų darbuotojams ir yra vidaus valdymo aktai.

Tarp norminio pobūdžio valstybinio viešojo valdymo aktų yra išskiriama ypatinga jų rūšis – viešojo administravimo aktai, kurių laikymasis yra garantuotas administracinės atsakomybės priemonėmis. Už juose nurodytų privalomo elgesio taisyklių nesilaikymą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos negatyvios sankcijos. Pvz. Administracinės teisės pažeidimų kodekso 15 str. ,,Karių ir kitų asmenų, kuriems taikomi drausmės statutai, atsakomybė už administracinius teisės pažeidimus”. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami nneatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda, kuri yra įforminama vadovo įsakymu. Viešojo administravimo aktas su administracine sankcija – tai poįstatyminis vienašalis viešojo administravimo subjekto išreikštas valios aktas, kuriuo yra sukuriamos administracinės teisės normos arba atsiranda, pasikeičia, pasibaigia administraciniai teisiniai santykiai ir kuriame yra numtytos neigiamos pasekmės už jo reikalavimų nesilaikymą.

Pagrindinis ypatumas yra tai kad jame yra numatyta negatyvi sankcija už jo reikalavimų

nesilaikymą taip pat paskiriama sankcija už tam tikrų teisės aktų nesilaikymą. Tokio akto priėmimas yra susijęs su teisės subjektų tam tikrais suvaržymais, todėl tokio akto priėmimas yra labai atsakingas veiksmas ir yra griežtai reglamentuojamas t.y. gali būti leidžiamas tiktai įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais.

Santykis tarp norminio pobūdžio ir individualių viešojo administravimo aktų yra toks: norminio pobūdžio aktai yra teisinis pagrindas išleisti individualius aktus, o individualūs viešojo administravimo aktai yra išleidžiami norminio pobūdžio viešojo administravimo aktų pagrindu.

I Š V A D O S

Galima daryti išvadą, kad administraciniai teisės šaltiniai teisės kūrime apima teisės atsiradimą, jos galiojimą bei pažinimą. Teisės šaltiniuose atsispindi visuomenės interesai, dorovės idėjos ir tikybiniai įsitikinimai. Išanalizavus teisės šaltinius

matyti, kad teisės šaltinių sistemoje įstatymas yra pirminis teisės aktas, turintis aukščiausią teisinę galią ir ši galia grindžiama tuo, kad tautos įgalioto įstatymo leidėjo – Seimo priimtuose įstatymuose išreiškiama tautos valia svarbiausiais visuomenės gyvenimo klausimais. Įstatymų normos nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiai teisės aktai jas galima detalizuoja, reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, jų turinio apibrėžimas, apsaugos ir gynimo teisinės garantijos, leistinas jų apribojimas reguliuojamas įstatymais. Visi Lietuvoje galiojantys norminiai tteisės aktai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir vieni teisės aktai konkretina kitus, tam tikrų teisės aktų normos saugo kitų normas. Juos sieja bendri teisėkūros principai ir griežti hierarchijos ryšiai, kurie sudaro prielaidas kurti tarpusavyje suderintą, vieningą, išvengiančią kolizijų ir spragų administracinės teisės sistemą. Teisės normų hierarchijos laikymasis užtikrina teistumo režimą valstybėje. Tačiau ateityje teisės šaltinių hierarchija gali keistis, Lietuva greitai taps Europos Sąjungos nare, todėl gali būti, kad Europos Sąjungos teisei bus teikiama pirmenybė.

Literatūros sąrašas

1. Čiočys P. Teisės pagrindai. V., 22000.

2. Lietuvos Teisės universitetas. Lietuvos Konstitucinė teisė. V., 2002.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Mūsų Saulužė, V., 2002.

4. Lapinskas K., Petkevičius P. Tarybinė administracinė teisė. V, 1980

5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. V., 2000.

6. Mikelėnas V. Administracinė justicija: praeitis, dabartis, pperspektyvos. Teisė ir persitvarkymas. V.,1989.

7. Vaitiekienė E., Vidrinskaitė S. Lietuvos Konstitucinės teisės įvadas. Justitia , V., 2001.

8. Vaišvila A. Teisės teorija. Justitia, V., 2000.

9. Vilutis P. Administracinė teisė. K., 1939.

10. Šakočius A. Teisinio reguliavimo pagrindai viešajame administravime. K., 1999.

11. Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”. Valstybės žinios. 1993, Nr. 12-296.

12. Lietuvos respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas. Valstybės žinios. 1995, Nr. 41-991; 1999, Nr. 48-1527.

13. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 93-2848.

14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1945.

15. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas. Valstybės žinios. 2003, Nr. 42-1927.

16. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės žinios. 1999, Nr. 66-2130.

17. Lietuvos RRespublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas. Valstybės žinios. 1992, Nr. 3-34; 2000, Nr. 75-2270.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 693 ,,Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo ir valstybės tarnybos valdymo funkcijų. Valstybės žinios. 2000, Nr. 51-1466.

19. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vidaus administravimo tvarkomosios organizacinės veiklos Pagėgių rinktinės vado įsakymai tvarkomosios organizacinės veiklos klausimais.

20. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vidaus administravimo tvarkomosios organizacinės veiklos Pagėgių rinktinės vado įsakymai tarnybos eigos klausimais.