administracinis teismas lietuvoje

TURINYS

Įvadas…………………………2

1. Lietuvos teisinė sistema…………………………3

1.1. Teisėtumas ir jo užtikrinimas……………………..3

1.2. Teismo proceso viešumas ir rungimosi principai…………….4

1.3. Teisingumas ir jo vykdymo procedūra…………………5

2. Administracinis teismas Lietuvos teisinėje sistemoje……………7

2.1. Administracinio teismo samprata…………………..7

2.2. Administracinė atsakomybė……………………..8

2.3. Naujovės Lietuvos administraciniame teisme…………….16

3. Apygardos teismas…………………………19

3.1. Sudėtis…………………………19

3.2. Struktūra ir organizavimas………………………19

3.3. Kompetencija…………………………24

Išvados…………………………25

Literatūra…………………………26ĮVADAS

Teisėsaugos oraganai Lietuvoje – teismai, prokuratūra, tyrimo organai (parengtinio tardymo ir kvotos), VRM (policija), Teisingumo ministerija, Advokatūros, Notariatai, Hipotekos įstaigos. Svarbiausią funkciją Teisėtvarkos sitemoje atlieka būtent teismai. Remiantis Konstitucija Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik jie. Tai ir sąlygoja labai svarbią teismų vvietą teisėsaugos organų sistemoje.

Teismai vykdo teisingumą, niekas kitas (tame tarpe ir kiti Teisngumo organai) jo vykdyti negali. Tai ir nurodo pagrindinę Teismo funkciją ir jo skirtumą nuo kitų teisingumo organų.

Kol bylos patenka į teismo posėdžių salę, kur jos nagrinėjamos BPK ar APK nurodyta tvarka, pereina per kvotos, parengtinio tardymo organus (tardytojus), prokurorai patvirtina ar nepatvirtina Kaltinamąją išvadą ar nusiunčia ją toliau nagrinėti.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies teismų sistema buvo iš esmės reformuota. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jau 1992 m. bbuvo įtvirtinta teismų sistema, tačiau ji pradėjo funkcionuoti ne iš karto. Teismų sistemos reorganizavimas truko trejus metus. 1994 m. buvo priimtas Teismų įstatymas ir jo pagrindu Konstitucijoje įtvirtinta teismų sistema pradėjo funkcionuoti nuo 1995 m. sausio 1 d. Tuo metu ppriimtas Teismų įstatymas su vėlesniais pakeitimais galutinai įtvirtino 4 pakopų bendrosios kompetencijos teismų sistemą veikiančią ir šiuo metu. Visų pirma, tai miestų ar rajonų apylinkių teismai, kurie pirmąja instancija nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, o taip pat administracinių teisės pažeidimų bylas. Antra, tai 5 apygardų teismai, atliekantys dviejų rūšių funkcijas. Jie yra pirmoji instancija byloms, įstatymo priskirtoms jų kompetencija, o taip pat apeliacinė instancija apylinkių teismų išnagrinėtoms byloms. Trečia, tai Lietuvos apeliacinis teismas – apeliacinė instancija apygardų teismų išnagrinėtoms byloms. Ketvirta, tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis bylas kasacine tvarka. Jis taip pat formuoja vieningą teismų praktiką.

1. LIETUVOS TEISINĖ SISTEMA

1.1. TEISĖTUMAS IR JO UŽTIKRINIMAS

Teisėtumas – tai reikalavimas, kad visos įmonės, įstaigos, bendrovės, bendrijos, visuomeninės formuotės, partijos ir judėjimai, piliečiai ir pareigūnai ggriežtai laikytųsi įstatymų ir juos vykdytų [2. P. Petkevičius, Administracinė atsakomybė, „Justitia", Vilnius, 1996m.].

Teisėtumas – tai valstybinio aparato veiklos principas, taip pat gyventojų elgimosi būdas (jeigu yra tarptautinės sutartys, jos privalomos ir mums).

Teisėtumo reikalavimas – tai reikalalvimas, kad įsatymai būtų suprasti tiksliai ir taikomi vienodai. Vienodas įstatymų laikymasis pašalina pavojų pažeisti įstatymą ir padeda išvengti nepageidaujamų teisinių pasekmių. Teisėtumas tampriai susijęs su prokurorine kontrole baudžiamajame persekiojime, t.y baudžiamųjų bylų tyrimu, remiantis objektyviais įrodymais [1[1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius „Mintis", 11989 m.]/p>

Baudžiamasis persekiojimas apima prokuroro veiklą, vadovaujant sau pavaldiems tardytojams, kvotėjams nurodant kas ką turi veikti, kada pranešti prokurorui ir t.t., prokuroras surašo kaltinamąją išvadą, aktą.

Teisėtumas prokuratūros veikloje susijęs su nekaltumo prezumpcija, t.y. galvojama, kad prokuroras sprendžia kaltės klausimą ir siūlo, kad įstatymai suteiktų teisę pripažinti asmenį kaltinamuoju arba ne.

LR Teismų įst. I skirsnis 3 str. Nekaltumo prezumpcija

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

1.2. TEISMO PROCESO VIEŠUMAS IR RUNGIMOSI PRINCIPAI

LR Konstitucija, IX skirsnis “Teismas”

117 str.

Visos teismo bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

Teismo procesas LR vyksta valstybine kalba.

Asmenims, nemokantiems Lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo i.r teisminiuose veiksmuose per vertėją.

LR Teismų įstatymas I skirsnis “Pagrindiniai Teismų veiklos principai”

6 str. Teismo proceso viešumas ir rungimosi principas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

Teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį, tačiau šiuose posėdžiuose priimtų sprendimų ir nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos viešai.

Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

16 str. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Bylos visuose teismuose nagrnėjamos viešai, išskyrus ttuos atvejus, kada tai prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, būdami jaunesni kaip 16 metų amžiaus, lytinių nusiklatimų bylose, taip pat kitose bylose siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses arba apklausiant įslaptintą liudytoją ar nukentėjusąją.

Neviešame teismo posėdyje bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.

Jaunesni kaip 16 metų amžiaus asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai į teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami.

Teismų nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai.

1.3. TEISINGUMAS IR JO VYKDYMO PROCEDŪRA

Teisingumas – tai ypatinga valstybinės veiklos funkcija, vykdoma teisminiuose posėdžiuose (kai kur teisminiai posėdžiai suprantami kaip teismo, teisiamasis, teisminis posėdis), nagrinėjant baudžiamàsias ir civilines bylas. Baudžiamosiose bylose teisiamieisems (kaltininkams) skiriant bausmes, o nekaltus išteisinant. Civilinėse bylose įpareigojant civilinius atsakovus įvykdyti teismo paskirtą civilinę teisinę pareigą [1. [1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius „Mintis", 1989 m]>

Teisingumas – valstybinės veiklos sritis, o jo procesas sudėtingas, nes sprendžiamas žmogaus likimas. Teisingumas vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Pažeidus ją iškyla atsakomybė.

LR Teismų įstatymas I skirsnis “Pagrindiniai teismų veiklos principai”

1 str. Teisingumo vykdymas

Teisingumą LR vykdo tik teismai.

Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius LR-os vardu.

Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įįstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje LR teritorijoje.

2 str. Lygybė įstatymui ir teismui

Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

4 str. Teisė į teisminę gynybą

LR-oje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas LR Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su LR-os piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys.

Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos.

5 str. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

Visose bylose teisinę pagalbą teikia advokatai, o įstatymų numatytais atvejais – ir kiti asmenys.

2. ADMINISTRACINIS TEISMAS LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE.2.1. ADMINISTRACINIO TEISMO SAMPRATA

Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, kurie įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo)

nagrinėti. Juose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo sferoje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir t.t. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

2.2. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė tturi tik jai būdingų specifinių bruožų.

Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracinės atsakomybės pagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.Tai reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis nnetraukiamas jokion administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai taikomos administracinės nuobaudos.

Toliau paminėsime jog, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisės pažeidėjui neužtraukia teistumo.

Pagal ATPK 21 sstr. administracinių nuobaudų rūšys yra: ”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) bauda;

3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas;

4) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;

5) suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas;

6) pataisos darbai;

7) administracinis areštas;

8) nušalinimas nuo darbo (pareigų) .

Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.LR įstatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administracinių nuobaudų rūšis.

Sekantis iš specialiųjų administracinės atsakomybės bruožų yra administracinės teisės pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo turintis 16 metų iir kuris yra pakaltinamas.

Administracinės teisės pažeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų juose administracinių pažeidimų, kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten dirbantys pareigūnai.

Kitas administracinės atsakomybės bruožas, pasireiškia tuo, kad administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai, bet tam tikros valstybinės institucijos – teismai, savivaldybių policija, valstybinės inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administracinių teisės pažeidimų kodekse..

Dar vienas iš administracinės atsakomybės bruožų yra tai, kad administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kkurią numato ATPK normos. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinė tvarka, palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė. Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris remiasi teisėtumo, teisingumo, tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą ir kitais principais. Be to užtikrina asmens, traukiamo admini.stracinėn atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitų dalyvių teisių apsaugą.

Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai privalomų elgesio taisyklių, numatytų ATPK, (priešgaisrinės apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir kt.) pažeidimai. Šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties (išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomis administracinėmis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra būdingas operatyvumas. Tai reiškia, kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingos instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybės priemonės teisės pažeidėjui yra taikomos jau teisės pažeidimo vietoje (pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais. Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą kovojant su teisės pažeidimais.

Be abejo administracinė atsakomybė padeda užkirsti kelią ne tik administracinės teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji taikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais nusikaltimais.

Remiantis šiais pagrindiniais administracinės atsakomybės bruožais, galimas šis apibrėžimas, kkad administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinės teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką [3. LR[3. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas "Aušra”, Vilnius, 1995 m.]

Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius bei funkcijas. Jų turinys nuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi [3. LR A[3. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas "Aušra”, Vilnius, 1995 m.]>Vienas iš šių principų yra atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis. Jis reiškia, kad norint žmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jis turi savo poelgius reikšti veiksmais, t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu). Asmens mintys, įsitikinimai, nors jie būtų neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jei jie nėra konkrečiai įgyvendinami. Taigi, asmuo, turintis galvoje begalę minčių apie priešingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisės pažeidėju ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau padaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos, atitinkančios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį.

Sekantis principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priešingus teisei veiksmus ((veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas priešingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jų tikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamas administracinės teisės pažeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenoje t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdyti dėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, bei kitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėn netraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nėra priešingi teisei, tai jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės.

Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų l.aikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas [2. P. Pet[2. P. Petkevičius, Administracinė atsakomybė, „Justitia", Vilnius, 1996 m.]�is principas taip pat yra įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje:

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.

Materialinės teisės srityje šis principas reiškia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą. Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikrų veiksmų, tai už juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė yra taikoma ne už bet kokį teisės

pažeidimą, o tik už administracinį teisės pažeidimą. Administracinė nuobauda yra skiriama atsižvelgiant į konkretų teisės pažeidimą ir vadovaujantis nustatytomis teisės normomis. Skiriant administracinę nuobaudą negali būti peržengtos ribos, kurias nustato įstatymas. Taip pat kaltą asmenį traukti administracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetentingi, įstatymo numatyti organai arba pareigūnai.

Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinė atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka.

Administracinių teisės normų nesilaikymas yra šiurkštus teisėtumo principo pažeidimas. Šio principo laikymąsi taikant atsakomybės priemones už administracinius teisės pažeidimus užtikrina aaukštesniosios institucijos bei pareigūnai.

Kitas atsakomybės principas – tai teisingumo principas. Jis reiškia, kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos ir humaniškos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios žemintų ar įžeidinėtų žmogaus garbę, orumą ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomas įstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūšis ir jų sistemą. Nuobaudų priemonės, priešingos žmogiškumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui auklėjamojo poveikio, o atvirkščiai, gali skatinti kaltinamąjį ateityje elgtis žiauriai ir antivisuomeniškai.

Kaltiems asmenims administracinės nuobaudos turi būti skirtos tik tokios, kurios tteigiamai veiktų teisės pažeidėjus ir skatintų juos taisytis. Negalima taikyti nuobaudos, kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teisės pažeidimo.

Griežtos nuobaudos, neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, paverčia jas neefektyviomis.Tokia griežta nuobauda turi būti taikoma tuo atveju ,kai pažeidėjas tikrai tokios nusipelnė. Kaip nneefektyvios per griežtos nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per švelnios administracinės nuobaudos, nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims. Esant tokioms nuobaudoms teisės pažeidėjas nesusimąsto ir gerai neįvertina savo veiksmų, bei nesistengs jų kitą kartą nepakartoti.

Taigi pagal šį administracinį teisingumo principą nuobaudos turi būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę bei materialinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo visuomenei pavojingumo laipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

ATPK 29 str. nurodyta jog:

Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) .

Administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims,turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika mmetų, pirmos ir antros grupių invalidams.

Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad už vieną administracinį teisės pažeidimą galima skirti tik vieną administracinę nuobaudą. Atsakomybės teisingumo principo laikymasis padeda didinti administracinės atsakomybės efektyvumą, sėkmingai kovoti su teisės pažeidėjais, bei spręsti teisės pažeidėjų perauklėjimo klausimus.

Atsakomybės tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybės tikslas yra pasiektas, arba jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, tai teisinė atsakomybė gali būti net.aikoma arba asmuo gali būti prieš laiką nuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektas aanksčiau, negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės.

ATPK 329 str. :

Jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teisė vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti, sąžiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimą sutrumpinti nurodytos teisė atėmimo terminą.

Gali būti ir toks variantas, kai užuot skyrę teisės pažeidėjui administracines nuobaudas, jo bylos medžiagą dėl padaryto teisės pažeidimo gali perduoti visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų, kuriuose jie dirba, poveikiui, t.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikio priemonės.

Sekantis yra atsakomybės neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kad kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltas asmuo turi būti patrauktas atsakomybėn, o jam skirta nuobauda būtų tikrai įvykdyta.

Kiekvienas padarytas administracinės teisės pažeidimas turi būti nubaustas. Jeigu nebus laikomasi šio principo, tai teisei priešingo elgesio nesmerkimas skatins naujus administracinės teisės pažeidimus, o teisės pažeidėjams nebus jokio auklėjamojo poveikio. Be to kalti asmenys įpras prie smerktinų, antivisuomeninių poelgių. Šis principas yra labai efektyvus kovojant su teisės pažeidimais, nes kiekvienas nusižengimas turi būti pastebėtas ir pasmerktas.

Atsakomybės viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog kiekvienas kaltas asmens poelgis būtų vviešai pasmerktas, paskelbiant visuomenei. Viešumas didina auklėjamąjį poveikį pažeidėjui bei kitiems asmenims, skatina juos laikytis teisėtvarkos. Be to, teisinės atsakomybės priemonės tampa veiksmingesnės. Viešumas didina kalto asmens elgesio pasmerkimą ir daro didesnį poveikį jam. Jis gali būti įgyvendintas keliais būdais. Vienas iš jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismų posėdžiuose dalyvaujant gyventojams.

Kitas būdas, kai padarytas administracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo priemonėmis. Be to gali būti pranešta apie kalto asmens elgesį jo darbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms ir kontroliuoti kokių priemonių jie imasi.

Taigi, šie administracinės atsakomybės principai išreiškia pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius, funkcijas bei apskritai visą jos esmę. Tam, kad pasiekti teisinės atsakomybės efektyvumą, pareigūnai bei institucijos įpareigotos taikyti ją praktikoje turi griežtai laikytis šių pagrindinių principų. Šiais principais jie turi vadovautis kaip nuostatomis, kurios yra įtvirtintos įstatymu.

Tam, kad administracinė atsakomybė būtų tobulesnė ir veiksmingesnė, nuo 1994 m. liepos 18 d. įstatymu Dėl LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo buvo sugriežtintos nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus:

Pvz.: Piliečiui suteiktos specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas iki penkerių metų. (ATPK 27 str.).

Taigi griežtinant nuobaudas siekiama padidinti administracinės atsakomybės efektyvumą, padaryti atitinkamą poveikį visuomenei.

2.3. NAUJOVĖS LIETUVOS ADMINISTRACINIAME TEISME

1998 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas ppatvirtino naujos redakcijos Teisinės sistemos reformos matmenis. Čia buvo numatyta įsteigti dviejų instancijų administracinius teismus. Šie teismai buvo įsteigti 1999 m. sausio 14 d. įstatymu ir jų sistema iki 2001 m. sausio 1 d. kito. Šiuo metu veikia dviejų pakopų administraciniai teismai: 5 apygardų administraciniai teismai ir Vyriausiasis administracinis teismas. Apygardų administraciniai teismai pirmąja instancija nagrinėja ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių, o Vyriausiasis administracinis teismas veikia ka.ip apeliacinės instancija šių teismų išnagrinėtoms byloms. 2002 m. sausio 24 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymas. Tai, galima sakyti, iš esmės naujas Teismų įstatymas, įsigaliojęs 2002 m. gegužės 1 d. Jame atsižvelgta į dabar funkcionuojančią bendrųjų ir specializuotų teismų sistemą, apibrėžta teismo, kaip savarankiškos valstybės valdžios, vieta kitų valdžių sistemoje, teisėjų parinkimo, jų karjeros, atsakomybės principai, naujai įtvirtinta teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistema. Kaip pasakyta pačiame įstatyme, jame nustatytas teismų organizavimo ir veiklos, teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, tarp jų asmens teise į teisminę gynybą, teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, valstybės valdžios padalijimo

principu, pagal kurį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisės viršenybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo, teismų organizacinio savarankiškumo, jų finansinio nepriklausomumo nuo kitų valstybės valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, teismų savireguliacijos ir savivaldos, kitais teismų sutvarkymo, teisėjų statuso ir teismo proceso principais. Ypač svarbu ir nauja yra tai, kad naujasis įstatymas nustatė teismų savivaldos institucijų formavimo bei veiklos mechanizmą, jų kompetenciją ir atsakomybę. Pabrėžiama, kad teismų savivalda – tai teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją iir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Tokiu būdu naujajame Teismų įstatyme per teismų organizacinį savarankiškumą ir savivaldą garantuojamas teismų sistemos nepriklausomumas.

Įstatyme nurodyta, jog teismų savivaldos sistemą sudaro Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teismų taryba ir Teisėjų garbės teismas. Visuotinis teisėjų susirinkimas yra aukščiausia teismų savivaldos institucija, o Teismų taryba ir Teisėjų garbės teismas už savo veiklą yra atskaitingi Visuotiniam teisėjų susirinkimui. Teismų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinant teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Pakeista šios savivaldos iinstitucijos formavimo tvarka, sudėtis, kompetencija. Numatyta, kad Teismų tarybą sudaro 24 nariai, iš kurių net 15 (jie visi teisėjai) bus renkami Visuotiniame teisėjų susirinkime. Numatyta, kad pagal pareigas Teismų tarybos nariais bus Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio tteismo pirmininkas, Respublikos Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras. Tokiu būdu, Teismų tarybos sudėtyje bus ir kitų valstybės valdžių atstovai, kas padės visoms valdžioms tarpusavyje bendradarbiauti ir tuo pačiu išvengti priekaištų dėl teismų sistemos uždarumo.

Pasikeis ir dar vienos teismų savivaldos institucijos – Teisėjų garbės teismo formavimo tvarka bei jo veiklos pobūdis. Teisėjų garbės teismas nagrinės ne tik teisėjų drausmės bylas, bet ir jų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo. Jo narius skirs Teisėjų taryba ketveriems metams. Teisėjų garbės teismą sudarys 7 nariai: 1 – iš Aukščiausiojo Teismo, 2 – iiš Apeliacinio teismo, 1 – iš Vyriausiojo administracinio teismo, 2 – iš apygardų teismų ir 1 – iš apylinkės teismų teisėjų. Be to, šio teismo teisėjai nebus atleisti nuo savo tiesioginių kaip teisėjų pareigų vykdymo kaip kad buvo iki šiol.

Šiuo metu visi šalies teisėjai ruošiasi Visuotiniam teisėjų susirinkimui, kuris vyks 2000m. gegužės 17 d., ir pagrindinės vykdomos.ios teismų savivaldos institucijos – Teismų Tarybos narių rinkimams.

Naujajame Teismų įstatyme įtvirtinti ir pagrindiniai bylų nagrinėjimo teismuose principai. Nurodyta, jog teismai bylas nagrinėja laikydamiesi ššalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Visi šie principai įtvirtinti ir naujuose kodeksuose. 2000 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas naujasis Baudžiamasis kodeksas, o 2002 m. kovo 14 d. – naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas. Abiejų kodeksų įsigaliojimo data bus numatyta atskiru įstatymu, tačiau teisėjai aktyviai ruošiasi jų taikymui, nes tiek viename, tiek kitame yra gana daug naujovių. Teisėjų mokymo centras jau pradėjo seminarų ciklą prokurorams ir teisėjams, kurių metu aptariamos naujojų kodeksų naujovės, jų taikymas praktikoje, galimos taikymo problemos.

Naujai sprendžiamas ir teisminio nagrinėjimo ribų pakeitimo klausimas, panaikinta galimybė grąžinti iš teismo bylą tyrimui papildyti, teisiamajame posėdyje išryškintas rungtyniškumo principas, numatyta racionalesnė ir teisėjų darbą palengvinanti nuosprendžių priėmimo tvarka.3. APYGARDOS TEISMAS

3.1. SUDĖTIS

LR Teismų įstatymas II skirsnis ”LR Teismų sistema”

11 str. Apygardų teismai

Apygardos teismą sudaro apygardos teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

Apygardos teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

3.2. STRUKTŪRA IR ORGANIZAVIMAS

LR Teismų įstatymas V skirsnis “Teisėjai”

23 str. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėjai

Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, ne mmažesnį kaip 5 metų teisėjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, valstybinio arbitro darbo stažą ir išlaikęs apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.

25 str. Apribojimai eiti teisėjo pareigas

Teisėju negali būti asmuo, prieš tai buvęs teisėju, prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotoju ir atleistas už profesinės veiklos pažeidimus.

VIII skirsnis “Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimas”

33 str. Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimas.

Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių teismų pirminkų kandidatūras parenka Teisingumo ministras.

Apylinkių, apygardų teismų teisėjus skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų Tarybai patarus.

Apylinkių, apygardų teismų pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų Tarybai patarus.

Apylinkių, apygardų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių pirminkus iš paskirtų teisėjų skiria Teisingumo ministras, pasiūlius teismo pirmininkui.

36 str. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

Apylinkių tesimų teisėjai pirmą kartą skiriami 5 metams. Pasibaigus šiam laikui, Teisingumo Mininstro teikimu ir patarus Teisėjų Tarybai apylinkių teismų teisėjai be egzaminų skiriami iki 65 metų amžiaus.

Kitų LR-os teismų teisėjai iš karto skiriami iki 65 metų amžiaus, o aukščiausiojo Teismo teisėjai – iki 70 metų amžiaus.

Jeigu bylos nagrinëjimo metu teisėjui sueina 65 metai, jo įgaliojimai pratęsiami kol byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas

37 str. Apylinkių ir apygardų teismų teisėjų perkėlimas į kitą tokį ppat teismą.

Apylinkių ir apygardų teismų teisėjus jiem sutikus į kitą tokį pat teismą perkelia Teisingumo Ministro teikimu Respublikos Prezidentas Teisėjų Tarybai pritarus.

IX skirsnis “Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai”

39 str. Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai

Teismų pirmininkai vykdo teisingumą ir vadovauja teismų organizaciniam darbui, įstatymo numatytais atvejais nagrinėja skundus dėl kitų nutarimų, kuriuos teisėjai priėmė pagal sumarinį procesą, vadovauja teismo raštinės darbui, priima į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus bei kitus darbuotojus.

Teismų pirmininkų pavaduotojai bei skyrių pirmininkai vykdo teisingumą ir atsako už tą teismų organizacinio darbo sritį, kurią jiems paveda atitinkamų teismų pirmininkai.

Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai, nagrinėdami bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai neturi teisės daryti poveikio kitų teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų nepriklausomumą.

41 str. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai.

Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai paskirsto teisėjus į šių teismų skyrius.

Apeliacinio teismo pirmininkas iš paskirtųjų teisėjų skiria Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus.

43 str. Teismų pirmininkų pavadavimas

Nesant apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą turintis skyriaus pirmininkas.

Nesant apylinkės teismo pirminko, šias pareigas eina pirminko pavaduotojas.

Apylinkės te.isme, kuriame nėra pimininko pavaduotojo,

nesant pirminko, šias pareigas teisingumo ministras paveda eiti vienam iš tos apylinkės teismo teisëjų.

XVI skirsnis “Kiti teismų veiklos klausimai”

71 str. Teismo raštinė

Kiekviename teisme yra raštinė.

Už teismo raštinės darbą atsakingas raštinės vedėjas. Teismuose, kuriuose yra skyriai, skyriaus raštinės darbui vadovauja skyriaus pirmininkas.

Raštinës sudėtinė dalis yra teismo archyvas. Už jo darbą atsakingas archyvo vedėjas (arcyvaras), o ten kur jo nėra – raštinės vedėjas.

Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo raštvedybos instrukciją tvirtina teisingumo ministras.

LR Konstitucija VI skirsnis “Respublikos prezidentas”

84 str.

Respublikos Prezidentas

<.> teikia Seimo Aukščiausiojo TTeismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti AT-o pirmininką;

skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas;

skiria apygardų ir apylinkių teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas;

Įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus.3.3. KOMPETENCIJA

LR Teismų įstatymas III skirsnis “Teismų kompetencija”

16 str. Apygardų teismų kompetencija

Apygardos teismas yra:

1) pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;

2) pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai;

3) apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams;

4) kasacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, nenagrinėtiems apeliacine tvarka

Apygardos teismas susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų darbu vietose bei kitais būdais, konsultuoja teisėjus įstatymų taikymo klausimais.

IŠVADOS

1. Aptartos ir kkitos naujovės naujai priimtuose kodeksuose įgalins garantuoti net tik geresnį teismų darbą, galimybę teismams nagrinėti bylas per įmanomai trumpesnį laiką, bet ir sudarys geresnes sąlygas proceso dalyvių teisių užtikrinimui.

2. Kalbant apie administracinės atsakomybės vaidmens teisių sistemoje, galime pastebėti, kad ji yra profilaktinio pobūdžio kovojant su teisės pažeidimais, efektyvi savo nuobaudų sistema, jų taikymo operatyvumu ir įvykdymo realumu.

3. Tam, kad būtų dar geriau kovojama su administraciniais teisės pažeidimais, reikia nuolat tobulinti administracinių teisės pažeidimų kodeksą, atsižvelgiant į kintančius visuomeninius santykius, žmonių gyvenimo sąlygas bei kt.

4. Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra administracinis teisės pažeidimas, nustatytas LR įstatymu.

LITERATŪRA

1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius „Mintis“, 1989 m.

2. P. Petkevičius, Administracinė atsakomybė, „Justitia“, Vilnius, 1996 m.

3. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas “Aušra”, Vilnius, 1995 m.

4. Lietuvos RRespublikos Konstitucija.V., 1996.

5. Paieškos sistema http://www.google.com