Adminitracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ypatumai
SUMMARY
Prepared by:
Theme: Singularities of legal proceeding in administrative law‘s transgression cases
Advisor:
Educational institution: Kaunas College
Year: 2005
Pages: 56
The main topicality of my graduation dissertation is legal rapport appearing at the time of legal proceeding in administrative law transgression cases. Qualitative administrative process is in its making. It needs more comprehensive research, so this subject is both actual and meaningful.
I tried to put several goals before doing my dissertation. There are:
1) to structure the main theoretic idea of legal proceeding in administrative llaw transgression cases;
2) to value their relevance to Lithuanian legal system;
3) to sum the problems of person’s law protection in process and averment appearing at the time of legal proceeding in administrative law transgression cases;
4) to relate this with practice, give the conclusions and offers to avoid the problems.
This dissertation is written using some methods like historical, comparative and systematic. I also mentioned the regularities of legal proceeding in administrative law transgression cases, which condition the features of legal regulation, ttheir place in legal system and the links with other species of legal process. I disputed the lack of subject’s activity, their reasons and conditions, the main links of improvement and the main formation tendencies of legal proceeding in administrative llaw transgression cases.
TURINYS
ĮVADAS 5
1. SĄVOKOS 8
2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA, STRUKTŪRA IR AIŠKINIMO YPATUMAI 10
2.1. Administracinės teisės normos samprata ir struktūra 10
2.2. Administracinės teisės normų aiškinimo ypatumai 10
3. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SAMPRATA 14
4. ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOS TEORINIAI PAGRINDAI 15
4.1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena 15
4.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai 15
4.3. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai 17
4.3.1. Teisėtumas 18
4.3.2. Visų piliečių lygybė įstatymui ir institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą 19
4.3.3. Objektyvumas 19
4.3.4. Nekaltumo prezumpcija 19
4.3.5. Teisingumas 20
4.3.6. Bylos tyrimas ir nagrinėjimas lietuvių kalba 21
4.3.7. Teisė į gynybą 22
4.3.8. Viešumas 22
4.4. Užtikrinimo priemonės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje 23
5. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO, APSKUNDIMO IR VYKDYMO PROCESINĖ TVARKA 26
5.1. Organai (pareigūnai), įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas 26
5.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijos 28
5.2.1. Bylos iškėlimas 29
5.2.2. Bylos nagrinėjimas 30
5.2.3. Nutarimo priėmimas 32
5.2.4. Nutarimo apskundimas 34
5.2.5. Nutarimo vykdymas 36
6. ĮRODINĖJIMO AADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOSE PROBLEMOS 38
6.1. Įrodinėjimo dalykas ir ribos 38
6.2. Įrodinėjimo subjektai ir priemonės 40
6.3. Įrodinėjimo efektyvumo problemos 43
7. ADMINISTRACINĖN ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMO ASMENS TEISIŲ APSAUGOS PROBLEMOS 45
7.1. Atstovavimo ir kitų su bylos vedimu susijusių išlaidų atlyginimo problema 47
7.2. ATPK numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių procesinė apsauga 48
IŠVADOS 54
PASIŪLYMAI 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS 56
PRIEDAI:
1 priedas. Administracinio proceso schema.
2 priedas.Viešojo administravimo sistemos schema.
3 priedas. Administracinių teisės pažeidimų teisenos stadijų schema.
4 priedas. Administracinių teismų praktika Nr.1 . „Dėl ATPK 30 str. 2 d., 301, 302 str. nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių taikymo“.
5 priedas. Administracinių tteismų praktika Nr.1. „Dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą“.
6 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3. „Dėl ATPK 272 straipsnio taikymo“.
7 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1. Konsultacijos „Dėl teisės normų taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose“.
8 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1. „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo“.
9 priedas. Administracinių teismų praktika Nr. 3. „Dėl nukentėjusiojo teisės naudotis teisine advokato pagalba“
10 priedas. Administracinių teismų praktika Nr. 2. „Dėl ATPK 127 straipsnio taikymo“
ĮVADAS
Administraciniai teisės pažeidimai – bene dažniausiai padaromi teisės pažeidimai. Vien tik per 2004 metus Lietuvoje padaryta apie pusė milijono administracinių teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju buvo iškelta ir tirta administracinė byla, kurioje buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Nekyla abejonių, kad šis procesas palietė daugumą Lietuvos gyventojų, bet gal ne visais atvejais buvo užtikrinta asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę pradėjo vystytis teisinės sistemos reforma, tačiau praėjus jau penkiolikai metų, daugelyje teisės šakų dar vis galioja senieji kodeksai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, galiojantis nuo 1985 m. balandžio 1 d., kaip ir kiti teisės aktai, po Nepriklausomybės atkūrimo buvo keičiamas ir tobulinamas, tačiau administracinių teisės pažeidimų bylų teisena buvo kiek užmiršta. Tik 2000-02-17 įįsakymu Nr. VIII-1543 padaryta nemažai esminių pakeitimų: įtvirtintas visiškai naujas nemokamų viešųjų darbų institutas, kai kurių rūšių administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminas ir kt. Dėl šių pakeitimų procesas tapo efektyvesnis, kokybiškesnis.
Reikšmingas administracinių bylų teisenai ir administracinių teismų sistemos sukūrimas. Ši sistema funkcionuoja nuo 1999 metų. Ir jau dabar galima vertinti administracinių teismų reikšmę formuojant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos praktiką. Todėl teisiniai santykiai, kylantys administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu, besiformuojantis kokybiškesnis administracinis procesas, reikalauja gilesnio tyrimo, ir todėl daro šią temą aktualia ir reikšminga.
Darbo objektas – administracinių teisės pažeidimų, bylų teisenos teorija ir praktika, taip pat teisės taikymo ir reglamentavimo problemos.
Darbo tikslas – ištirti administracinių teisės pažeidimų bylų, teisenos teorines ir praktines įstatymų taikymo nuostatas, jų realizavimo dėsningumus ir trūkumus, šių nuostatų suderinamumą.
Darbo uždaviniai:
1. Susisteminti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teorinius pagrindus, nustatyti galiojančius reglamentavimo trūkumus.
2. Įvertinti teisinę praktiką tiriant ir vertinant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijas.
3. Apibendrinti ir įvertinti organų, jų pareigūnų praktiką nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, bylas, teisenos metu iškylančias problemas.
4. Pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl norminių teisės aktų koregavimo, organų ir jų pareigūnų veiklos tobulinimo, nagrinėjant pažeidimų, bylas.
5. Apibendrinti ir įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugos problemas iškylančias administracinių teisės pažeidimų bylų tteisenos metu, bei susieti tai su praktika.
6. Išnagrinėti įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose problemas.
Darbo metodai. Darbas atliktas nagrinėjant, lyginamąjį, sisteminį metodus. Šie metodai leido nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dėsningumus, lemiančius įstatymų teisinio reguliavimo ypatybes, vietą teisinėje sistemoje, ryšį su kitomis teisinio proceso rūšimis, taip pat teisenos, subjektų veiklos trūkumus, jų priežastis ir sąlygas, šios veiklos tobulinimo kryptis, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos praktikos formavimosi tendencijas.
Informacijos šaltinių apžvalga. Šiame baigiamajame darbe buvo remiamasi įvairiais informaciniais šaltiniais: oficialiais teisės aktais, teismų praktika, moksline literatūra. Daugiausia buvo remtasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir kt. Tarp tyrimo šaltinių svarbiausia vieta teikiama administracinių teismų ir kitų institucijų praktikai, nagrinėjant pažeidimų, kuriais pažeidžiamos įrodinėjimo, asmens apsaugos teisės, bylas.
Įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylose vyksta tiek tiriant administracinį teisės pažeidimą, tiek nagrinėjant bylą, tačiau jas tiriantys ir nagrinėjantys pareigūnai turi skirtingas galimybes įrodinėti. Taip yra todėl, kad įstatymas dažniausiai tinkamais įrodymais pripažįsta tik įrodymus, gautus nagrinėjant administracinį teisės pažeidimą, tuo tarpu visiškai užmirštamas administracinis tyrimas. Akivaizdu, kad įstatymo reguliavimo trukumai mažina įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose efektyvumą ir sukuria prielaidas pažeisti įrodinėjimo procese dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Tai patvirtina ir
administracinių teismų praktika, rodanti, kad dėl įvairiausių procesinių pažeidimų apie 40 procentų priimtų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose panaikinami.
Matydamas įstatymų reguliavimo trūkumus įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose, nutariau įsigilinti ir apžvelgti, bei pateikti sprendimo būdus šioms problemoms.
Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka, palyginus su baudžiamosios ir civilinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka, yra daug paprastesnė. Literatūroje teigiama, kad dėl to šis procesas yra operatyvus ir veiksmingas. Tačiau ar dėl to nenukenčia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės? Nors, siekiant užtikrinti administracinėn aatsakomybėn traukiamo asmens teises Lietuvoje, paskutiniu metu buvo padaryta nemažai įvairių teisės aktų pakeitimų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsauga išlieka problematiška. Todėl suvokdamas, kad tai viena iš svarbiausių problemų liečiančių mano temą, išnagrinėsiu ir pateiksiu pasiūlymus susiedamas su administracinių teismų praktika.
1. SĄVOKOS
Administracinė teisė – savarankiška teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, t. y.: 1) valstybės vykdomosios valdžios įgyvendinimo procese; 2) visų valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus valdymo veikloje, įmonių, įstaigų, teikiančių socialines, kultūros, švietimo paslaugas, aadministracijos veikloje; be to, 3) jos normos reguliuoja visuomeninius santykius apylinkės ir administraciniams teismams, valdymo institucijoms (pareigūnams) nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas bei skundus, ginant fizinių asmenų bei kitų teisės subjektų teises ir jų teisėtus interesus.
Administracinės teisės normos – savarankiškos iir specifinės teisės normos, kurios taikant administracinį teisinį metodą reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje.
Administraciniai teisiniai santykiai – administracinės teisės normų sureguliuoti visuomeniniai santykiai.
Administracinė atsakomybė – asmens pareiga atsakyti už padarytą administracinės teisės pažeidimą.
Administracinis teisės pažeidimas – tai asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuri yra priešinga teisei, pavojinga (žalinga) visuomenei ir kurią padarius atsiranda kaltumas ir administracinė atsakomybė (baudžiamumas).
Administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei priversti jį laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiant auklėti jį, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena – tai įstatymų reglamentuojama procesinė administracinių pažeidimų bylų iškėlimo, jų tyrimo ir nagrinėjimo, nutarimų šiose bylose priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo tvarka.
Administracinis procesas – tai kkompetentingų valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų, turinčių valdžios įgaliojimus, veikla, atliekama teisės normų reglamentuota teisine forma, skirta spręsti viešojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teisės normos, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkrečius teisinius padarinius.
Administracinė jurisdikcinė veikla – administraciniai procesai, kurių metu yra nagrinėjami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje, taikoma administracinė atsakomybė arba kitos administracinės prievartos priemonės.
Administracinės jurisdikcijos terminu galima apibūdinti tam tikrą grupę panašiais bruo¬žais pasižyminčių administracinių procesų, tačiau nėra jokio pagrindo šiuo terminu vadinti kkurią nors vieną iš administracinio proceso rūšių – tai būtų neleistinai siauras administracinio proceso supratimas.
Teisiniai santykiai, atsirandantys nagrinėjant vienodos materialinės teisinės prigimties bylas, turi bendrų ar artimų bruožų, leidžiančių juos suskirstyti į tam tikras grupes. Administracine teisena, kaip sudedamąja administracinio proceso dalimi, vadintina administracinių bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialinės teisinės prigimties bylų visumai.
Administracinių bylų nagrinėjimo administraciniame teisme procesas, dar kitaip vadinamas administracine justicija, susideda iš kelių savarankiškų teisenų. Tai reiškia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo pavadinimas nėra teisiškai tikslus, todėl atitinkamai koreguotinas (žr. 1 priedą).
2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA, STRUKTŪRA IR AIŠKINIMO YPATUMAI
2.1. Administracinės teisės normos samprata ir struktūra
Administracinės teisės normos yra savarankiška teisės normų rūšis. Joms būdingi bendrieji teisės normų požymiai – tai valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, kurios nustato reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, leistiną ir ginamą elgesį ir tokio elgesio ribas. Tačiau administracinės teisės normos turi ir savitų požymių. Pirma, jos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, nors dalis tokių normų reguliuoja specifinius nevaldymo pobūdžio santykius (pvz., teismams nagrinėjant administracines bylas). Antra, šios normos reguliuoja visuomeninius santykius administraciniu teisiniu metodu. Trečia, kadangi administracinės teisės normose nustatytos reguliuojamo visuomeninio santykio subjektų teisės ir pareigos, tai suteikia šiems subjektams įgaliojimus veikti vvalstybės vardu. Ketvirta, viešojo valdymo pobūdis lemia šių teisės normų imperatyvumą, kuris gali pasireikšti trejopai: 1) kaip tiesioginis paliepimas, įpareigojantis subjektus elgtis tik nurodytu būdu; 2) kaip galimybė pasirinkti vieną iš nurodytų elgesio variantų; 3) kaip suteikimas subjektui teisės elgtis savo nuožiūra, tačiau neperžengiant teisės normos apibrėžtų elgesio ribų.
Taigi apibendrinus galima teigti, kad administracinės teisės normos yra savarankiškos ir specifinės teisės normos, kurios, taikant administracinį teisinį metodą, reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, taip pat specifinius (procesinius) nevaldymo pobūdžio santykius.
2.2. Administracinės teisės normų aiškinimo ypatumai
Pagrindinį administracinės teisės normų aiškinimo ypatumą lemia administracinės teisės reguliavimo dalykas ir metodas. Tai, kad administracinės teisės reguliavimo dalykas -valstybinis valdymas, o reguliavimo metodas – imperatyvus paliepimas, reiškia ypatingą teisės normų svarbą teisinio reguliavimo mechanizme. Administracinės teisės normų nėra tik privatinės teisės šaltiniuose ir Baudžiamajame bei Baudžiamojo proceso kodeksuose. Galima teigti, kad pagrindinis administracinės teisės šaltinis yra Konstitucija . Administracinės teisės normos teisinio reguliavimo mechanizme tampa Konstitucijos normų garantais, nes pagal savo pobūdį administracinės teisės normos detalizuoja konstitucinių normų turinį ir kartu šias normas struktūrizuoja. Todėl tenka apgailestauti, kad šiuolaikinėje Lietuvos administracinėje teisėje viena iš svarbiausiųjų teisės aiškinimo rūšių – oficialusis aiškinimas yra silpniausia išplėtota teisės aiškinimo rūšis. Ši situacija susijusi su tuo, kad beveik neatliekamas aautentiškasis kertinių administracinės teisės šaltinių – įstatymų aiškinimas. O jis būtų labai pravartus, nes kai kuriuose įstatymuose vartojamos sąvokos, jeigu jos neišaiškinamos, yra nesuprantamos. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas“ . To paties įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Viešojo administravimo institucija – viešojo administravimo subjektas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas“ . Palyginus šias dvi sąvokas išeitų, kad viešojo administravimo institucija yra viešojo administravimo subjektas, o viešojo administravimo subjektas savo ruožtu yra viešojo administravimo institucija. Toliau nagrinėdami įstatymų leidėjo valią galime konstatuoti, kad viešojo administravimo institucija laikytina vienu iš viešojo administravimo subjektų, kaip ir įstaigos, tarnybos ir valstybės tarnautojai. Čia akivaizdi administracinės teisės bendrosios dalies nuostata dėl administracinių teisinių santykių dalyvių. Tačiau tai, kas tinka teorijoje, ne visada pasiteisina praktikoje. Teisės taikytojui (tų pačių administracinių teisinių santykių dalyviui) labai svarbu, kad įstatyme būtų aiškiai atribotos, pavyzdžiui, institucijos nuo įstaigų ir tarnybų.
Poįstatyminiai teisės aktai nėra teisės aiškinimo aktai. Tačiau poįstatyminių teisės aktų neįmanoma priimti neišsiaiškinus įstatymų turinio ir prasmės, kad šie nebūtų išplėsti ir
neįsiskverbtų į įstatymų, kurių įgyvendinimą užtikrina, teisinio reglamentavimo sritį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimą nustatyti tam tikrą tvarką, gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarauja įstatymams. Vyriausybės nustatomoje tvarkoje negali būti teisės normų, nusta¬tančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustatyta įstatyme, ir konkuruojančių su įstatymų normomis“ . Kita vertus, galima teigti, kad priimta nemažai Vyriausybės nutarimų ir išleista kitų poįstatyminių teisės aktų, kuriuose įstatymų normų turinys išplečiamas ir kartu sudaromos sąlygos įstatymų ir ppoįstatyminio pobūdžio teisės aktų normų konkurencijai. Manytina, kad tokie atvejai laikytini teisinėmis klaidomis ir yra teisės normų aiškinimo spragų pasekmė. Savo ruožtu poįstatyminio pobūdžio teisės aktų aiškinimas jau niekam nedeleguojamas. Taigi ypatingą reikšmę įgyja kita oficialiojo teisės aiškinimo rūšis – kazualinis administracinės teisės normų aiškinimas, kurį atlieka administraciniai teismai ir Konstitucinis Teismas. Tačiau ir čia susiduriame su jau minėtojo kazualinio administracinės teisės aiškinimo atribojimo nuo norminio administracinės teisės aiškinimo problema. Bendrą teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus, formuoja Lietuvos vyriausiasis aadministracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 straipsnio nuostatomis. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta teismo teisė išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol jis dar neįvykdytas. Tai teismas gali padaryti šalių prašymu. Atsižvelgiant į jau aptartas Administracinių bylų tteisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, įteisinančias teisminio precedento užuomazgas, teismo sprendimų išaiškinimas įgauna dar didesnę reikšmę, nes tokie išaiškinimai taip pat turėtų būti skelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje kartu su atitinkamomis bylomis. Toks administracinės teisės normų aiškinimas laikytinas kazualiniu.
Kazualinio ir norminio teisės aiškinimo atribojimo problema atsiranda nagrinėjant Konstitucinio Teismo nutarimus. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas neaiškina Konstitucijos, tačiau tai nereiškia, kad šis teismas negali aiškinti administracinės teisės normų. Nagrinėjant Konstitucinio Teismo nutarimus galima teigti, jog beveik kiekviename šio teismo nutarime galime aptikti administracinės teisės normų išaiškinimus. Tai natūralu ir neišvengiama, nes sąlygojama administracinės teisės normų, kaip Konstitucijos normų garantų ir įgyvendintojų, vaidmens. Tačiau kyla Konstitucinio Teismo nutarimų tekstų imperatyvumo problema. Akivaizdu, jog tiesioginę teisinę rreikšmę turi Konstitucinio Teismo sprendimų rezoliucinė dalis. Tačiau teisės aiškinimui labai svarbią reikšmę turi konstatuojamoji Konstitucinio Teismo nutarimų dalis, nes joje pateikiami teismo motyvai ir argumentai, kuriais grindžiama rezoliucija. Iškyla klausimas: ar konstatuojamoji Konstitucinio Teismo nutarimų dalis taip pat turi įstatymo galią? Ypač tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai (tokiu atveju net rezoliucinė nutarimų dalis nesukelia realių teisinių padarinių).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įįstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams“, leidžia teigti, jog šiame įstatymo straipsnyje kalbama apie Konstitucinio Teismo nutarimus neskaidant jų į dalis. Taigi galima daryti išvadą, kad įstatymo galią turi visas nutarimo tekstas. Tai turi svarbią reikšmę administracinės teisės normų aiškinimui, nes būtent tokios sudėtinės nutarimo dalys (išvardytos Konstitucinio Teismo įstatymo 56 str.) kaip aplinkybės, kurias nustatė Konstitucinis Teismas, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, o prireikus – argumentai, paneigiantys kitas nuomones, dažnai administracinės teisės normų aiškinimo prasme yra turiningiausi.
Esant tokioms aplinkybėms sunku pervertinti neoficialiojo administracinės teisės aiškinimo svarbą. Tai ypač pasakytina apie mokslinį (doktrininį) teisės aiškinimą, kurio teorinėmis nuostatomis vėliau galėtų naudotis ir remtis oficialaus administracinės teisės aiškinimo subjektai, rengdami savo išvadas. Deja, taip administracinė teisė šiuolaikinės Lietuvos administracinės teisės moksle aiškinama retai. Manytina, kad iš dalies čia ir glūdi krizės, kuri ištiko Lietuvos administracinę teisę, jos normų aiškinimą ir taikymą, viena iš pagrindinių priežasčių. Dažnai administracinės teisės normos kuriamos ir taikomos prieš tai jų net neidentifikavus kaip administracinės teisės normų (nepriskyrus konkrečiai teisės šakai). Taigi neretai šios normos taikomos taip ir neišsiaiškinus jų turinio, todėl dažnai kyla neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių. Kita vertus, administracinės tteisės normų aiškinimas yra sudėtingesnis ir platesnis procesas, palyginti su kitų teisės šakų (civilinės, baudžiamosios teisės) normų aiškinimu. Tai lemia jau anksčiau minėti administracinės teisės reguliavimo objekto ypatumai, nes administracinės teisės reguliavimo objektas iš esmės sutampa su konstitucinės teisės reguliavimo objektu ne tik toje dalyje, kurioje kalbama apie valstybės valdymą, bet ir visoje viešojo valdymo srityje. Todėl norint išsiaiškinti valdymo subjektų ir valdymo objekto koreliacinius ryšius, įtvirtintus administracinės teisės normose, neužtenka turėti teisinių žinių, išmanyti teisės principus ir naudoti teisinius teisės aiškinimo būdus (kalbinį, sisteminį, loginį, istorinį, funkcinį ir kt.), bet reikia suprasti ir kūrybiškai pritaikyti ekonomikos, sociologijos, vadybos, politologijos principus bei metodologiją. Tačiau tai neatleidžia teisės mokslininkų nuo prievolės aiškinti administracinės teisės normas ir kartu plėtoti administracinės teisės mokslą, o atvirkščiai – tampa jiems iššūkiu.
3. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SAMPRATA
Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinis teisės pažeidimas. Tai tokia asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuriai būdingi šie pagrindiniai požymiai: 1) veikos priešingumas teisei; 2) veikos pavojingumas (žalingumas) visuome¬nei; 3) veikos kaltumas; 4) atsakomybė (baudžiamumas) už veikos padarymą administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 9 straipsnis.
Pirmasis požymis reiškia, kad tam tikras veikas (veiksmus, poelgius, neveiki¬mą) draudžia įstatymas. Tokios draudžiamos veikos yra suformuluotos ATPK ypatingojoje dalyje (pvz., žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas (186 str.), ppriešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas (192 str.), kontrabanda (210 str.).
Antrasis požymis reiškia, kad draudžiamos veikos yra dėl to, kad jos pavojingos visuomenei, sukelia negatyvius, žalingus padarinius (pažeidžiama viešoji tvar¬ka, sužalojamas turtas, padaroma žala žmogaus sveikatai ir t. t.).
Trečiasis požymis reiškia, kad priešingi teisei veiksmai (neveikimas)padaromi kaltai, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo.
Ketvirtasis požymis reiškia, kad kaltas padaręs administracinį teisės pažeidi¬mą asmuo turi būti baudžiamas, turi atsakyti už padarytą veiką pagal įstatymą. ATPK Ypatingosios dalies normose nustatytos sankcijos, kurios taikomos teisės pažeidėjams už konkrečius padarytus pažeidimus.
Administracinis teisės pažeidimas yra savarankiška teisės pažeidimo rūšis. Administracinių teisės pažeidimų sudėtys yra suformuluotos ATPK Ypatingosios dalies normose. Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo atribojimo nuo baudžiamojo nusižengimo ir baudžiamojo nusikaltimo kriterijus yra veikos visuomenei pavojingumo laipsnis. Administracinis teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas visuomenei negu baudžiamasis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kokios teisei priešingos ir visuomenei pavojingos veikos laikomos administraciniais teisės pažeidimais ir kokios veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams, sprendžia įstatymo leidėjas.
Galiojantys įstatymai ne tik nustato administracinės atsakomybės, kitas administracinio poveikio priemones bei jų taikymo pagrindus, bet ir reglamentuoja šių poveikio priemonių taikymo procesinę tvarką administracinių teisės pažeidimų bylose.
4. ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOS TEORINIAI PAGRINDAI
4.1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena
Kas yra administracinių teisės pažeidimų bylų
teisena? Šios sąvokos klausimas yra probleminis, kadangi jis teisės literatūroje nėra nuodugniai nagrinėtas, o galiojantys įstatymai tikslaus šios sąvokos apibrėžimo nepateikia.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindus, jos uždavinius, pagrindinius principus, svarbiausius procesinius veiksmus, juos atliekančius subjektus, jų ir kitų asmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylose, teises ir pareigas.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos turinį sudaro administracinių bylų teisenos įstatymas, ATPK IV skyrius, bei proceso veiksmai, kurie numatyti AATPK V-ajame skyriuje pavadintame „Nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas“, taigi administracinių teisės pažeidimų bylos tiriamos, nagrinėjamos, kaltiems asme¬nims nuobaudos skiriamos ir jos įgyvendinamos tam tikra administracinės teisės normose nustatyta tvarka, kuri vadinama administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Taigi administracinių teisės pažeidimų bylų teisena – tai įstatymų reglamentuojama procesinė administracinių pažeidimų bylų iškėlimo, jų tyrimo ir na¬grinėjimo, nutarimų šiose bylose priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo tvarka.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra atskira administracinių bylų teisenos rūšis ir kartu sudėtinė administracinio proceso ddalis.
4.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai: „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės ppažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.“
Laiku išaiškinti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes reiškia, kad teisės pažeidimo tyrimas, jo aplinkybių išaiškinimas būtų padarytas objektyviai ir tais terminiais, kuriuos nustato įstatymas. Laikotarpis tarp teisės pažeidimo padarymo ir pažeidimo išaiškinimo turi būti kiek galima trumpesnis, bet ne skubotas ar paviršutiniškas.
Pilnumas tiriant administracinių teisės pažeidimų bylas – tai visų faktinių aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės bylos baigčiai, išaiškinimas. Įstatyme pirmiausiai minimi visi objektyvūs ir subjektyvūs pažeidimo padarymo elementai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pažeidimu padarytos žalos pobūdis ir dydis, turėjusios įtakos pažeidimui padaryti aplinkybės, priežastys bei sąlygos.
Visapusiškumas tiriant bylos aplinkybes reiškia, kad įgaliotos valdymo institucijos (pareigūnai) ar teismas turi kruopščiai patikrinti faktus ir kitas aplinkybes, kurios tturi reikšmės tiek traukiamojo atsakomybėn asmens naudai, tiek ir prieš jį.
Objektyvumas – tai valdymo institucijų (pareigūnų) ir teismo, tiriančių ir nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, bešališkumas renkant ir vertinant įrodymus bei kitas aplinkybes, jie negali turėti vienašališkos nuomonės dėl bylos aplinkybių bei traukiamo atsakomybėn asmens, jo tautybės, religinių įsitikinimų, socialinės padėties, pažiūrų ir t.t., remtis nepagrįsta intuicija ir prielaida, tikrinti tik tą versiją, kuri subjektyviai atrodo realiausia ir pan.
Bylą išspręsti tiksliai pagal įstatymus ir priimti teisingą bei pagrystą sprendimą reiškia ppripažinti ar nepripažinti asmenį kaltu. Pripažinus kaltu jį reikia nubausti teisingai, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, padarytos žalos dydį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Priežasčių ir sąlygų, lėmusius padarytus administracinius teisės pažeidimus, išaiškinimas – tai įpareigojimas imtis priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimams, pašalinti tą dirvą kurioje tarpsta tokie pažeidimai, ir kartu auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.
Užtikrinti byloje priimto nutarimo vykdymą reiškia, kad kompetentingos institucijos (pareigūnai) turi imtis veiksmų nutarimui įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka, terminais ir priemonėmis.
4.3. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai
Pats terminas principas, lotyniškai principium, reiškia pradžią, pagrindą, pirminį šaltinį. Tarptautinių žodžių žodyne principai apibūdinami kaip „įsitiki¬nimai, lemiantys žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas“ , kaip pagrindinė kurios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys ir t.t. „Tai svarbiausi teisės esmės konkretėjimo, reiškimosi būdai arba pagrindinės teisinės idėjos, vertybinės orientacijos, kurios nurodo, kaip konk¬rečiomis teisės normomis turi būti reguliuojami žmonių santykiai, kad jie įgautų teisių ir pareigų vienovės pavidalą ir būtų humanizuojami bei demok¬ratizuojami. „Teisės principai yra teisės sistemos pamatinės nuostatos, ku¬riomis grindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika, bendras ir indivi¬dualus teisinis reguliavimas bei teisinis realizavimas.“
„Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai – tai valstybinės santvarkos sąlygoti ir įstatymų įtvirtinti vadovaujantys ppradai, pagrindinės nuostatos, išreiškiančios socialinę šios teisenos kaip teisinio reiškinio prigimtį, jos demokratinį pobūdį ir nustatančios valstybės institucijų, jų pareigūnų, traukiančių administracinėn atsakomybės kaltus asmenis, organizacijos ir veiklos pagrindus.“
Vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai, sėkmingai įgyvendinami šios teisenos uždaviniai, užtikrinamas teisėtumas ir asmens teisių apsauga administracinių teisės pažeidimų bylose, plėtojami demokratinio teisingumo pagrindai, aktyvinama kova su teisės pažeidimais. Teisenos principais turi būti pagrįsti visi procesiniai veiksmai, atliekami administracinių teisės pažeidimų bylose. Šių principų reikalavimais turi būti įgyvendinamos asmenų, dalyvaujančių teisenoje, teisės ir pareigos.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra grindžiama šiais principais:
1. teisėtumo;
2. visų piliečių lygybės įstatymui ir institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai admi¬nistracinio teisės pažeidimo bylą;
3. objektyvumo;
4. nekaltumo prezumpcijos;
5. teisingumo;
6. teisės į gynybą;
7. lietuvių kalbos;
8. viešumo ir operatyvumo.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai yra visi vienodai svarbūs, nes kiekvienas jų reiškia tokią teisenos esmės dalį, be kurios negalima tinkamai išspręsti šios teisenos uždavinių. Teisenos principų sistema yra vieninga glaudžiai tarpusavyje susijusių vienodai svarbių pradų šiame procese, grandis. Šių principų turinys ir veikimo ribos skiriasi. Pažeidus vieną teisenos principą, neišvengiamai pažeidžiami ir kiti, o tai neleidžia sėkmingai įgyvendinti įstatyme suformuluotų šios teisenos uždavinių. Todėl teisėtumo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje užtikrinimas primygtinai reikalauja nenukrypstamai laikytis jos principo ir nuosekliai jį realizuoti visose teisenos stadijose, visų jos veiksmų pprocese.
4.3.1. Teisėtumas
Tai bendras teisės principas, būdingas visoms valstybinės veiklos rūšims, formoms ir visai šalies visuomenei apskritai.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo principas reikalauja, kad visos įstatymų įgaliotos valstybinės institucijos, jų pareigūnai (valdymo institucijos, teismai), visi šios teisenos dalyviai tiksliai laikytųsi Konstitucijos ir įstatymų ir vykdytų jų reikalavimus visose teisenos stadijose. Teisėtumo principas įpareigoja teismą, valdymo institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir kartu nepatraukti atsakomybėn nė vieno nekalto asmens.
„Vienas svarbiausių teisėtumo reikalavimų – patraukti asmenį atsakomybėn tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka“ . Teisėtumo principas įtvirtintas ATPK (248, 249, 280, 282, 284 str.). Tikslus įstatymų laikymasis visose administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijose yra reali visapusiško objektyvaus ir pilno aplinkybių ištyrimo, tuo pačiu ir tiesos nustatymo sąlyga.
Tiksliai laikantis įstatymų, užtikrinamos piliečių teisės ir teisėti interesai, efektyviai kovojama su teisės pažeidimais. Teismo ar kitos institucijos (pareigūno) sprendimas teisėtas tik tuo atveju, jei jis neprieštarauja LR Konstitucijai, bei kitiems įstatymams. Bet koks nukrypimas nuo įstatymo silpnina pasitikėjimą įstatymų galia ir stabilumu, menkina valstybės ir jos institucijų, įgaliotų kovoti su teisės pažeidimais autoritetą, skaudžiai pažeidžia piliečių teises ir apskritai kenkia kovai su teisės pažeidimais.
4.3.2. Visų piliečių lygybė įstatymui ir institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai
admi¬nistracinio teisės pažeidimo bylą
„Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama vadovaujantis visų piliečių lygybe prieš įstatymą ir nagrinėjantį bylą organą (pareigūną) nepriklausomai nuo kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.“
Įstatymas draudžia bet kokį piliečių, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos procese, teisių apribojimą dėl nurodytų aplinkybių. Draudžiama suteikti asmenims bet kokių ypatingų teisių bei lengvatų. Piliečių lygybė įstatymui ir nagrinėjančiai bylą institucijai (pareigūnui) ppabrėžiama tuo, kad įstatymo nustatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viena visoms byloms ir prieinama visoms įstatymų įgaliotoms institucijoms bei jų pareigūnams. Piliečių lygybės įstatymui principas galioja visose be išimties administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijose, visiems asmenims, dalyvaujantiems teisenoje (traukiamajam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, atstovui pagal įstatymą, liudytojui ir kt.).
4.3.3. Objektyvumas
Objektyvumo principas glaudžiai susijęs su jau anksčiau minėtais principais, tai teisėtumu ir piliečių lygybe. Šis principas įtvirtina: „valdymo institucijų (pareigūnų) ir teismo, tiriančių ir nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, bbešališkumą renkant ir vertinant įrodymus bei kitas aplinkybes, jie negali turėti vienašališkos nuomonės dėl bylos aplinkybių bei traukiamo atsakomybėn asmens, jo tautybės, religinių įsitikinimų, socialinės padėties, pažiūrų ir t.t.,“ remtis nepagrįsta intuicija ir prielaida, tikrinti tik tą versiją, kuri subjektyviai aatrodo realiausia ir pan.
Bylą išspręsti tiksliai pagal įstatymus ir priimti teisingą bei pagrystą sprendimą reiškia pripažinti ar nepripažinti asmenį kaltu. Pripažinus kaltu jį reikia nubausti teisingai, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo priežastis, aplinkybes. Vienašališkas, nepilnas bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas gali būti pagrindas panaikinti joje priimtą sprendimą. Objektyvumo principas įtvirtintas ATPK 248, 256, 257, 260, 272, 284, 286 straipsnių nuostatose.
4.3.4. Nekaltumo prezumpcija
Nekaltumo prezumpcijos principas yra labai svarbi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostata sauganti ir ginanti traukiamo atsakomybėn asmens teises. Principas įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“ Šis principas nėra specialiai suformuluotas kokia nors viena ATPK ar kito įstatymo norma. Jo esmę galima įžvelgti nagrinėjant kai kurių ATPK nnormų turinį (7, 284 str.). Principo turinio elementų galima rasti ir kitose ATPK nuostatose (26, 287 str. ir kt.), kuriose kalbama apie administracinės atsakomybės pagrindus, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius, bylų pradėjimo ir nutraukimo pagrindus.
Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad traukiamojo administracinės atsakomybėn asmens kaltumą įrodinėja bylą iškėlusi ir ją nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neįpareigotas įrodinėti savo nekaltumo, nors tokia teisė jam suteikta.
4.3.5. Teisingumas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vvykdo tik teismai. Analogiška nuostata pateikta ir Teismų įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje. Asmens teisė į teismi¬nį nagrinėjimą numatoma ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ap¬saugos konvencijos (EŽTK) 6 straipsnio pirmojoje dalyje: „Nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas [.], jis turi tei¬sę, kad jo byla būtų nagrinėjama [.] pa¬gal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Europos žmogaus tei¬sių teismas išaiškino, kad ši nuostata tai¬koma ir administracinėje teisėje.
Kol nebuvo įsigaliojęs naujas Lietu¬vos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, t. y. iki 2001 m. sausio I d., Lietuvoje buvo nuolat pažei¬dinėjamos minėtos nuostatos, nes admi¬nistracinių teisės pažeidimų bylas, be apylinkių teismų, turėjo teisę nagrinėti daugybė Lietuvos Respublikos administ¬racinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 225′-2477 straipsniuose išvardytų orga¬nų (pareigūnų). Senojo ABTĮ 5 straips¬nio trečiojoje dalyje teigiama, kad minė¬tos institucijos buvo pirmosios instanci¬jos, nagrinėjusios administracinių teisės pažeidimų bylas, o to paties įstatymo 6 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte konstatuojama, kad apygardos administ¬raciniai teismai buvo ne pirmoji, o ape¬liacinė instancija, nagrinėjusi administ¬racinių teisės pažeidimų bylas.
Tokia netoleruotina padėtis iš esmės pasikeitė įsigaliojus naujajam ABTĮ. Šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje dalyje aiškiai nurodoma, kad apygardos admi¬nistracinis teismas yra pirmoji instanci¬ja, nagrinėjanti administracines bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo subjektas. ŠŠio įstatymo 15 straipsnio pirmosios da¬lies 9 punkte minimas nutarimo admi¬nistracinio teisės pažeidimo byloje apskundimas. ABTĮ 18 straipsnio antrojo¬je dalyje taip pat teigiama, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvar¬ka procedūros, apygardos administraci¬nis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų bylų, nagrinėja ir bylas pagal skundus dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių tei¬sės pažeidimų bylose. Įstatymo 16 straipsnio trečiojoje dalyje taip pat nurodoma, kad „bylas dėl administracinių teisės pa¬žeidimų pirmąja instancija pagal Admi¬nistracinių teisės pažeidimų kodeksą nag¬rinėja apylinkių teismai. Šio kodekso nu¬matytas atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įsta¬tymų įgaliotos valstybinės institucijos (pareigūnai) „. Kaip matome, naujajame įstatyme jau nebeteigiama, kad šios insti¬tucijos (pareigūnai) administracinių tei¬sės pažeidimų bylas nagrinėja kaip pir¬moji instancija. Tačiau teisė nagrinėti šios kategorijos bylas joms paliekama. Nepaisant to, ši įstatymo nuostata iš esmės nepažeidžia Konstitucijos 109 straipsnio ir EŽTK 6 straipsnio reikalavimų. ATPK 295 straipsnyje konstatuojama, kad pa¬davus skundą sustabdomas nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdy¬mas, kol bus išnagrinėtas skundas. Tai¬gi apskundus kurio nors iš ATPK nuro¬dyto organo (pareigūno) nutarimą, admi¬nistracinio teisės pažeidimo bylą kaip pirmoji instancija nagrinėja ir administ¬racinę nuobaudą skiria apygardos admi¬nistracinis teismas, kurio nutarimą asmuo turi teisę apskųsti apeliacine tvarka. Tokiu būdu asmeniui, nesutinkančiam su atitinkamo organo ar pareigūno nutari¬mu, užtikrinama teisė įį teisminį nagrinė¬jimą, o teisingumą administracinių tei¬sės pažeidimų byloje iš esmės vykdo tik teismai. Nors asmeniui, neginčijančiam nutarimo, administracinę nuobaudą ski¬ria ne teismas, jo teisės nepažeidžiamos, nes jis turi teisę apskųsti nutarimą, t. y. reikalauti, kad jo bylą kaip pirmoji ins¬tancija išnagrinėtų administracinis teis¬mas. Kita vertus, asmeniui sutinkant pa¬darius pažeidimą ir jo neginčijant, reika¬lauti, kad jo administracinio teisės pažeidimo bylą vis tiek nagrinėtų teis¬mas, būtų netikslinga ir neekonomiška.
4.3.6. Bylos tyrimas ir nagrinėjimas lietuvių kalba
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. nustatyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“.
Lietuvių kalbos principo turinį administracinių teisės pažeidimų bylose konkretizuoja ATPK 253 str. ir ABTĮ 9 str., įsakmiai nurodydami, kad Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba.
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba, tačiau lietuvių kalbos nemokančiam byloje dalyvaujančiam asmeniui užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis (ATPK 253 str.). Šis prin¬cipas detalizuotas ir kituose ATPK straipsniuose. Štai ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vėl neaišku, ar vertėjo paslaugomis galės naudotis nukentėju¬sysis, nes tokia teisė konkrečiai šiam proceso dalyviui nenumatyta (ATPK 273 str.). Dar dau¬giau klausimų kyla nagrinėjant vertėjo skyrimo tvarką. Įstatymas tokią
teisę suteikia tik bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui). Todėl neaišku, ką turėtų daryti pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kai jau tiriant administracinį teisės pažeidimą būtų reikalingas vertėjas. Išeitų, kad teisės skirti vertėją jis neturi, todėl tiriant pa¬žeidimą būtų pažeistas proceso kalbos principas.
4.3.7. Teisė į gynybą
Teisės į gynyba principas įtvirtintas LR Konstitucijos 31 str.: „.Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.“. Šis pprincipas gali būti įgyvendinamas visose administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijose.
ATPK 272 str. numato, kad kaltinamasis asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga. Naudodamasis tokia teise traukiamas atsakomybėn asmuo gali gerai žinoti, kuo jis kaltinamas ir pasiruošti duoti argumentuotus paaiškinimus dėl vienų ar kitų veiksmų, reikšmingų bylos aplinkybių ir tokiu būdu gintis.
Teisės į gynybą principas ga¬rantuoja tam tikrą imunitetą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Turėda¬mas teisę duoti paaiškinimus ir naudodamasis minėto principo teikiamomis privilegijomis asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, negali būti bbaudžiamas už melagingų pa¬rodymų davimą, taip pat vengimą ar atsisakymą juos duoti. Tačiau toks asmuo turėtų atsa¬kyti už įkalčių ar įrodymų naikinimą ar slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais. Tokiais veiksmais jau peržengiamos gynybos ribos, juo labiau kad jjais gali būti padaryta žala kitų asmenų teisėms ir interesams. Kiek vėliau aptarsiu ir daugiau įrodinėjimo efektyvumo problemų.
4.3.8. Viešumas
ATPK 254 straipsnyje įtvirtinta administ¬racinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į viešą administracinio teisės pažei¬dimo bylos nagrinėjimą, nes tai yra viena iš asmens teisių apsaugos garantijų. Kad bylos, tarp jų ir administracinės, būtų nagrinėjamos vie¬šai, reikalaujama ir EŽTK 6 straipsnyje, kur dar labiau pabrėžiama viešo administ¬racinio teisės pažeidimo bylos nagrinėji¬mo svarba.Viešumo principo tikslas: „didinti auklėjamąjį ir prevencinį administracinių teisės pažeidimų bylų proceso vaidmenį,“
Administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsnis nustato, kad į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni, kaip 16 metų asmenys, jeigu jie nėra proceso dalyviai ir liudytojai. Teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vviešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, tarnybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuota nutartį.
Plačiąja prasme viešas bylos nagrinėjimas reiškia visuomenės teisę da¬lyvauti jame, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą. Kadangi daugu¬ma administracinių teisės pažeidimų by¬lų nagrinėjama tų pažeidimų padarymo vietoje arba įvairių įstaigų ar institucijų kabinetuose, viešas šių bylų nagrinėjimas yra aktuali problema. Nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą pažeidimo padary¬mo vietoje dažniausiai nebūna jokių kitų asmenų, išskyrus nuobaudą skiriantį pareigūną ir administracinėn atsakomy¬bėn traukiamą asmenį. Kai bbyla nagri¬nėjama kokios nors įstaigos pareigūno kabinete, retai dalyvauja kokie nors ste¬bėtojai. Policijos įstaigose neskelbiama apie bylos nagrinėjimą, nors viešumas yra viena iš tinkamo jos nagrinėjimo ga¬rantijų. Viešumo principas pažeidžiamas, jei tokia byla nagrinėjama policijos įstai¬gos vadovo kabinete, kuriame nėra kur atsisėsti ne tik stebėtojams, bet ir byloje dalyvaujantiems asmenims.
„Nenumatant įstatyme viešumo principo, reikalaujančio administracinių teisės pažei¬dimų bylas nagrinėti viešai išimčių, kyla grėsmė pažeisti konstitucines asmens teises į pri¬vatų gyvenimą. Tas pats pasakytina apie vaizdo ir garso įrašų, nuotraukų naudojimą pro¬cese, nes ATPK visiškai nereguliuoja šių įrodinėjimo priemonių gavimo ir naudojimo tvarkos.“
4.4. Užtikrinimo priemonės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje
Kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena pasiektų savo tikslą ir būtų sėkmingai įgyvendinti jos uždaviniai, ATPK normose numatytos tam tikros priemo¬nės. Jos procesinio pobūdžio ir taikomos kompetentingų institucijų (pareigūnų) administracinių teisės pažeidimų bylose numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. ATPK 264 straipsnyje rašoma: „Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numa¬tytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, „leidžiamas asmens administraci¬nis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonės vairavi¬mo ir ppatikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotikų arba vaistu ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti.“ Be minėtų teisenos užtikrinimo priemonių, ATPK 263 straipsnyje numatytas ir teisės pažeidėjo pristatymas jo asmenybei nustatyti, teisės pažeidimo faktui išaiškinti ir pažeidimo protokolui surašyti. Pristatyti asmenį į poli¬ciją, seniūnijos kaimo vietovėje bei kitų atitinkamų įstaigų būstinę turi teisę ATPK 263 straipsnyje nurodyti pareigūnai. Pristatytas asmuo gali būti laikomas iki 3 valandų.
Administracinio asmens sulaikymo atvejai, sąlygos, terminai, pareigūnai, tu¬rintys teisę taikyti šią poveikio priemonę, numatyti ATPK 265-267 straipsniuose. Administracinis asmens sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip 5 valandas. Pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą pažeidęs asmuo gali būti sulaikytas iki 3 valandų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti jo asmenybę ir išaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes – iki 48 valandų. Už kai kuriuos administra¬cinius teisės pažeidimus (pvz., susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidi¬mą, nedidelį chuliganizmą) asmuo gali būti sulaikytas, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisaras įstatymo nustatytais terminais išnagrinės bylą, bet ne ilgiau kaip 48 valandas. Administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo pažeidėjo pristatymo protokolui surašyti momento, o girto asmens – nuo jo išblaivėjimo laiko. Asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo, daiktų ir dokumentų paėmimo, priversti¬nio transporto priemonės nuvežimo ar jos važiuoklės blokavimo, asmens nušali¬nimo nuo transporto ppriemonių vairavimo atvejai ir sąlygos nustatyti ATPK 268, 269, 270 straipsniuose.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės yra operatyvinio pobūdžio, kadangi jos gali būti taikomos teisės pažeidėjams pažeidimo metu ir pažeidimo vietoje.
ATPK normos ne tik numato nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo tvarką, bet ir nustato jų naudojimo teisėtumo garantijas. Institucijų (pareigūnų) veiksmai taikant nurodytas priemones gali būti skundžiami. „Administracinį sulaikymą, asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą ir daiktų bei dokumentų paėmimą, priverstinį transporto priemonės nuvežimą, transporto priemonės važiuoklės užblokavimą specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimą neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.“
Valstybinės institucijos (pareigūnai) taikydamos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones turi griežtai laikytis įstatymų reikalavimų ir nepažeisti asmens teisių.
5. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO, APSKUNDIMO IR VYKDYMO PROCESINĖ TVARKA
5.1. Organai (pareigūnai), įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas
Reikėtų pabrėžti, kad administracinių pažeidimų bylas, skirtingai nei kitų pažeidimų bylas, nagrinėja gana daug organų (pareigūnų). Tai yra vienas iš
svarbiausių administracinės atsakomybės ypatumų (žr. 2 priedą). Administraciniai tesės pažeidimai nagrinėjami tiek administracine, tiek teismine tvarka. Vadinasi, tai priklauso ne tik apygardos administracinio teismo kompetencijai. Tokį platų organų, galinčių nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, ratą galima paaiškinti tuo, kad administraciniai teisės pažeidimai padaromi įvairiose valstybinio valdymo srityse ir sferose, jie yra specifinio pobūdžio ir labai skirtingi. Antra, valdymo organai, vadovaudami tam tikroms ūkinėms, socialinėms-kultūrinėms ir administracinės-politinės veiklos šakoms, turi užtikrinti nustatyta tvarka, sėkmingą uždavinių ir konkrečių funkcijų įgyvendinimą. Kontroliuodami ir pprižiūrėdami pavaldžių objektų veiklą, valdymo organai, jų pareigūnai operatyviausiai gali pastebėti padarytus administracinius teisės pažeidimus ir nedelsdami imtis veiksmingų kovos su jais priemonių. Be to, efektyviai kovoti su minėtais teisės pažeidimais ir kvalifikuotai nagrinėti tokių pažeidimų bylas gali paprastai tie atitinkamų organų pareigūnai, kurie turi specialių žinių ir yra kompetentingi. Taip pat pravartu pasakyti, kad tarp subjektų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, daugelis yra tokių, kurių pagrindinė ir tiesioginė paskirtis paprastai yra tam tikrų ūkinių, socialinių – kultūrinių funkcijų vvykdymas. Tačiau šie organai (pareigūnai), vykdydami pagrindinę savo veiklą, taip pat sprendžia ir administracinės jurisdikcijos klausimus. Tokie yra aplinkos apsaugos ministras, Krašto apsaugos ministerijos teritorinių įstaigų viršininkai ir jų pavaduotojai, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius ir jo ppavaduotojai bei kitų šakų valdymo organų vadovai ir kiti pareigūnai.
Be minėtų rūšių valstybinio valdymo organų (pareigūnų), galiojantys įstatymai numato ir tokios kategorijos organus, kurių tiesioginė paskirtis yra nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Tokiems organams priklauso administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų. Jos nagrinėja paprastai tų administracinių teisės pažeidimų bylas, kurios nepriskirtos svarstyti kitiems organams (pareigūnams). Administracinės komisijos administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į didelę darbo apimtį, rajone, mieste gali būti sudarytos kelios administracinės komisijos, kurios veiktų teritoriniu principu..
Administracinių teisės pažeidimų bylas taip pat nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai). Teismams priklauso nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, kurios sudėtingesnės ir kuriomis teisingai bei objektyviai išnagrinėti reikia aukštesnės teisinės kvalifikacijos, už pažeidimus įstatymai numato skirti griežtesnes aadministracines nuobaudas, taip pat atsakomybėn traukiami ir nepilnamečiai.
Atsižvelgiant į tai, kokiose valstybinio valdymo šakose padaryti administraciniai teisės pažeidimai ir koks yra tokių pažeidimų pobūdis, galiojančių įstatymų yra nustatyta tų pažeidimų bylų nagrinėjimo žinybinė priklausomybė. Tai reiškia, kad yra numatyti organai (pareigūnai), kurie įgalioti nagrinėti tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylas. Tokia įstatymų nustatyta minėtų bylų žinybinė priklausomybė yra visiems privaloma ir užtikrina operatyvų ir kvalifikuotą šių bylų nagrinėjimą bei veiksmingą kovą su administraciniais teisės pažeidimais.
Apibendrinant, pagal ATPK 216 str., „„administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja šie organai ir pareigūnai:
• administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;
• savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;
• rajonų ( miestų ) apylinkių teismai ( apylinkių teismų teisėjai );
• policija;
• valstybinės inspekcijos; kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai ( pareigūnai ) – geležinkelio transporto, jūrų transporto, vidaus vandenų transporto, oro transporto, keleivinio automobilių ir elektros transporto organai, valstybinių automobilių kelių priežiūros organai, Geologijos tarnyba, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos muitinė, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros, Valstybinės veterinarijos priežiūros, Aplinkos apsaugos, Miškų ūkio ministerijos, Nacionalinių parkų, Valstybinės augalų apsaugos priežiūros, Statybos valstybinės priežiūros organai, valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo įstaigos, Konkurencijos taryba, Vertybinių popierių komisija, Valstybinės kalbos inspekcija ir kiti organai ( pareigūnai ) .
Administracinių teisės pažeidimų bylų žinybingumas apibrėžiamas LR administracinių teisės pažeidimų kodekso šešioliktame skirsnyje, tiksliai ir konkrečiai priskiriant atskiriems organams ( pareigūnams ) į jų kompetenciją įeinančių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą, suteikiant teisę skirti šio kodekso ypatingosios dalies numatytas administracines nuobaudas jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir tik einant tarnybines pareigas.
Šiame sąraše nepaminėtas apygardos administracinis teismas, kaip administracinių teismų sistemos dalis, galintis nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Kažkada iki Lietuvos Respublikos teismų reformos, tai tebuvo ateities planas, kuris ggalėjo užtikrinti kvalifikuotą administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą. Buvo manoma, kad tokių teismų įsteigimas yra būtinas norint stiprinti teisėtumą bei asmens teisių ir laisvių apsaugos garantijas. Šis teismas turėjo nagrinėti šių pažeidimų bylas, išskyrus kai kurias kategorijas. Taigi, po teismų reformos teismų įstatyme atsirado naujas skyrius administraciniams teismams, kuris apima apygardos administracinius teismus bei Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Šio įstatymo 29 straipsnyje apibrėžta teismo kompetencija. Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. Įstatymas nustato, kad teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai priskirtas funkcijas.
5.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijos
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra sudėtingos struktūros. Ją sudaro tam tikros viena paskui kitą nuoseklumo tvarka einančios stadijos. Kiekviena stadija susideda iš specifinių vienarūšių procesinių veiksmų ir turi savo tiesioginę paskirtį (žr. 3 priedą). Pagal ATPK normas, reglamentuojančias administracinių teisės pažeidi¬mų bylų teisenos procesinius veiksmus, galima skirti tokias savarankiškas šios teisenos stadijas: 1) bylos iškėlimas; 2) bylos nagrinėjimas; 3) nutarimo priėmimas bei paskelbimas; 4) nutarimo apskundimas; 5) nutarimo vykdymas.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje dalyvauja daug asmenų, kurių procesinės teisės, pareigos ir apskritai jų teisinė padėtis įtvirtinta ATPK normose. Taigi pagal ATPK dvidešimtajame skirsnyje įtvirtintas nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje dalyvauja: 1) atsakomybėn traukiamas asmuo; 2) nnu¬kentėjusysis; 3) atstovas pagal įstatymą; 4) įgaliotas atstovas; 5) liudytojai; 6) eks¬pertas; 7) vertėjas; 8) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas.
Institucija (pareigūnas), tirianti bei nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi užtikrinti nurodytų asmenų procesines teises, taip pat reikalauti, kad minėti asmenys laikytųsi nustatytų procesinių pareigų. Atsakomybėn traukiamo asmens kaltumas turi būti pagrįstas įrodymais. ATPK 256 straipsnis, pabrėždamas įrodymų reikšmę ir apibrėždamas įrodymų sąvoką, teigia: „Įrodymai administraci¬nio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administ¬racinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kito¬kias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti“.
5.2.1. Bylos iškėlimas
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo pradėjimas – pradinis šios proceso stadijos etapas. Dažnai teisės literatūroje šis etapas vadinamas administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimu. Tai pirmoji administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos sta¬dija, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir kitos šių bylų teisenos stadijos. Šios stadijos esmę sudaro tai, kad tam įgaliotos institucijos pareigūnai nustato administracinio teisės pažeidimo faktą, asmenį, nusikaltusį padarius pažeidimą, ir iškelia jam bylą. „Bylos iškėlimas įforminamas protokolo surašymu (kai kuriais įstatymo numatytais atvejais byla gali būti iškeliama prokuroro, teismo, teisėjo nutarimu)“ . Tačiau yra autorių, kurie turi kitokią nuomonę
šiuo klausimu: „Administracinės teisės pažeidimo protokolo teisinė reikšmė yra kitokia. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje nustatyt, kad protokolas yra vienas iš įrodymų administracinės taisės pažeidimo byloje. Iš tiesų protokolas aiškus, kai jau yra aiškūs nusižengimo požymiai ir jo sudėties elementai, t.y. kai galima veikos kvalifikacija pagal atitinkamą Administracinių teisės pažeidimo kodekso straipsnį. Jame aprašoma padaryta veika, nusižengimą padaręs asmuo, išvardijami surinkti įrodymai ir kt. Vadinasi protokolo teisinė reikšmė yra panaši į kaltinamojo akto ar prokuroro pareiškimo baudžiamojoje byloje. Tai ppagrindinis apibendrinantis atliktą tyrimą dokumentas, kurio remiantis nagrinėjama administracinės teisės pažeidimo byla ir priimamas nutarimas.“ Surašyti ad¬ministracinio teisės pažeidimo protokolą turi teisę asmenys, nurodyti ATPK 259, , 2591 straipsniuose (policijos, vidaus reikalų, valstybinių inspekcijų, muitinės ir kiti pareigūnai). Protokolas surašomas laikantis ATPK 260 straipsnyje nurodytų reikalavimų ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo surašymo pasiunčiamas institucijai (pareigūnui), įgaliotai nagrinėti bylą. Rengdamiesi nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą, institucija ar pareigūnas išsiaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus:
1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti ttą bylą;
2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga;
3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką;
4) ar išreikalauti papildomą medžiagą;
5) tenkinti ar atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įįgaliotų atstovų prašymai.
5.2.2. Bylos nagrinėjimas
Kaip minėta, vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ypatumų yra tas, kad šių pažeidimų bylas nagrinėja gana daug įvairių institucijų ir pareigūnų , dėl to, kad šios bylos bei jų nagrinėjimo tvarka yra žymiai paprastesnės nei baudžiamosios ar civilinės, nereikalauja sudėtingo tyrimo, nes patys pažeidimai savo pobūdžiu mažiau pavojingi negu baudžiamieji nusikaltimai ar nusižengimai. Be valstybinio valdymo institucijų ir jų pareigūnų, galiojantys įstatymai numato ir tokias institucijas, kurių tiesioginė paskirtis – nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Tai administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (šių teismų teisėjai). Teismams priklauso nagrinėti sudėtingesnes administra¬cinių teisės pažeidimų bylas, kai už pažeidimus skiriamos griežtos administracinės nuobaudos (areštas, nušalinimas nuo darbo (pareigų), didelės piniginės baudos). Pastaruoju metu LLietuvos Respublikos įstatymai vis daugiau administracinių teisės pažeidimų bylų priskiria nagrinėti teismams. Tam teisinis pagrindas – Konstitucijos 111 str., teigiantis, kad administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai.
Nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą tiesiogiai ištiriami ir apibendrinami surinkti įrodymai, kvalifikuojama padaryta veika, įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės, parenkama administracinė nuobauda.
Rengdamiesi nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą, institucija ar pareigūnas išsiaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus (ATPK 280 str.):
1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą;
2) ar teisingai surašytas protokolas iir kita administracinių teisės pažeidimo bylos medžiaga;
3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo vietą, laiką;
4) ar išreikalauti papildomą medžiagą
5) tenkintini ar atmestini administracinės atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai.
Bendra administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo vietos taisyklė yra ta, kad jos nagrinėjamos pagal pažeidimo padarymo vietą (ATPK 281 str.). Tačiau įstatymuose numatytos ir kai kurios išimtys:
1) ATPK 119, 122-130, 132, 133, 1424 straipsniuose ir 145 straipsnio antrojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą;
2) šio kodekso 166 straipsnyje (prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas), 167 straipsnyje (prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas), 177 straipsnyje (naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas) ir 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose) bylos nagrinėjamos pagal jų padarymo vietą arba pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą; ) šio kodekso 1735 straipsnyje numatytų pažeidimų (vertybinių popierių emisiją, apskaitą ar apyvartą reguliuojančių teisės aktų pažeidimas), 17314 str. 1-7 dalyse numatytų pažeidimų (pensijų fondų, valdymo įmonių ir depozitoriumų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą ar veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas), 173″ str. ((dėl auditorių išvadų apie pensijų fondus, investicinius fondus, depozitoriumus ar valdymo įmones) ir 17316 str. 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų (investicinių bendrovių ar investicinių akcinių bendrovių veiklos tvarkos pažeidimai) bylos nagrinėjamos pagal institucijos (pareigūno), įgaliotos nagrinėti šias bylas, buvimo vietą;
3) administracinės komisijos, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą;
4) nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.
Kad administracinių teisės pažeidimų bylos būtų išnagrinėtos laiku ir užtikrinant skiriamų nuobaudų teisės pažeidėjams veiksmingumą, įstatymas nustato bylų nagrinėjimo terminus. ATPK 282 str. numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai turinti teisę nagrinėti bylą institucija (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą i bylos medžiagą. Kai kurių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminai yra trumpesni. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai prasideda iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendinio įsigaliojimo dienos.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnyje nustatyta, kad institucija ar pareigūnas, nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylą, privalo išsiaiškinti:
1. ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas;
2. ar šis asmuo kaltas jo padarymu;
3. ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn;
4. ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių;
5. ar padarytas turtinis nuostolis;
6. kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai tteisingai išspręsti.
Institucija ar pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Tai reiškia, kad institucijai ar pareigūnui, nagrinėjantiems administracinių teisės pažeidimo bylas, nustačius, jog administracinės teisės pažeidimo protokole išdėstytos ne tos faktinės aplinkybės, kurios paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjantis subjektas paties kaltinimo esmės ir (ar) apimties, išdėstytos protokole, keisti ar papildyti negali. Tokiu atveju pareigūnas ar institucija gali priimti tik vieną nutarimą – nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą.
Tačiau tai nereiškia, kad pažeidėjas išvengs atsakomybės. Pareigūnai, įgalioti atlikti tyrimą tokios kategorijos byloje, gali atlikti papildomą tyrimą ir surašyti naują administracinės teisės pažeidimo protokolą, jei tik nesuėjo terminai, numatyti ATPK 35 str.
5.2.3. Nutarimo priėmimas
Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija (pareigūnas) priima nutarimą. „Nutarimas yra svarbiausias procesinis aktas, kuriuo išsprendžiama, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar traukiamas atsakomybėn asmuo yra kaltas, ar nekaltas, skiriama jam administracinė nuobauda ar neskiriama“ . Nutarimo turinys nurodytas ATPK 286 straipsnyje. Pagal ATPK 287 straipsnį byloje gali būti
priimtas toks nutarimas:
1) skirti pažeidėjui administracinę nuobaudą;
2) nutraukti bylą (nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinkybių, numatytų ATPK 250 ir 251 straipsniuose);
3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai įgaliotai nagrinėti bylą ins¬titucijai (pareigūnui).
Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas (pasirašytinai) arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam jo prašymu.
Dažniausiai priimamas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. ATPK 30 str. reikalaujama, kad nuobauda būtų sskiriama tiksliai laikantis įstatymo reikalavimų. Visų pirma, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Tiek baudos mažinimas, tiek didinimas turi būti motyvuojami nutarime.
Pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo byla, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aaplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str.). Aplinkybių, kurių pagrindu mažinama, švelninama ar neskiriama nuobauda, buvimas turi būti įįrodytas. Toks sprendimas turi būti motyvuotas ir sankcionuotas apylinkės teismo teisėjo.
Praktika rodo, kad policijos pareigūnai dažniau pradėjo taikyti šio straipsnio nuostatą, nes labai sunki žmonių materialinė padėtis (žr. 4 priedą).
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad “ATPK 30¹ str. taikantis organas esant šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, leidžiančioms paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos nėra suvaržomos galimybe sumažinti tik pagrindinę ar tik papildomą administracinę nuobaudą” .
Nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą surašomas, kai medžiaga perduodama prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui baudžiamąja bylai iškelti arba medžiaga perduodama spręsti drausminės atsakomybės klausimą, taip pat, kai nustatytos aplinkybės, kurios daro administracinę teiseną negalima.
5.2.4. Nutarimo apskundimas
Ši teisenos stadija – fakultatyvi, nes nutarimas nnebūtinai turi būti skundžiamas. Tačiau tais atvejais, kai patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo, nukentėjusysis ar institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra nepatenkinti priimtu nutarimu, jį gali apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. ATPK 291 straipsnyje ir ABTĮ 122 straipsnyje pasakyta, kad nutarimą byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis.
Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, priimtas ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų institucijų (pareigūnų), gali būti apskųstas atitinkamam aapygardos administraciniam teismui. Skundas gali būti paduotas per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti apygardos administracinis teismas. Apygardos administracinis teismas bylą pagal gautą skundą išnagrinėja per 20 dienų pirmosios instancijos teismo proceso tvarka. Tai reiškia, kad byla nagrinėjama iš esmės aiškinan¬tis visas jos aplinkybes. Išnagrinėjęs bylą pagal skundą, apygardos administracinis teismas priima vieną iš sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnyje. Apygardos administracinio teismo nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Padavus skundą nustatytu laiku, sustabdomas nutarimo skirti nuobaudą (išsky¬rus įspėjimą ir administracinį areštą) vykdymas iki skundo išnagrinėjimo.
Skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėja: 1) atitinkamos viešojo administravimo institucijos; 2) Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės; 3) apygardos administraciniai teismai, atskirai išskiriant Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją; 4) Vyriausiasis administracinis teismas.
Tai priklauso nuo to, kas priėmė nutarimą: apylinkės teismo teisėjo nutarimas skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui, kitų institucijų ar pareigūnų nutarimai, priimti taikant AAdministracinių teisės pažeidimų kodeksą, skundžiami atitinkamam apygardos administraciniam teismui pagal institucijos ar pareigūno, priėmusių nutarimą, buvimo vietą, o nutarimai, priimti taikant kitus įstatymus, – tai pačiai ir (arba) aukštesnei pagal pavaldumą institucijai, o kai kuriais atvejais – dar ir specialiai Mokestinių ginčų nagrinėjimo komisijai.
Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta, kad administracinės bylos nagrinėjamos dviejose instancijose: pirmojoje ir apeliacinėje. Tačiau tai nereiškia, kad bylos nagrinėjimas tuo galutinai užbaigiamas. Tam tikromis aplinkybėmis ir esant tam tikriems pagrindams galima kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti ABTĮ 153 str.
„Proceso atnaujinimo pagrindus galima suskirstyti į tris grupes:
1) dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių;
2) dėl šiurkščių proceso normų pažeidimų;
3) dėl netinkamo materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo.“
Jeigu teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrystąs įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį atnaujinti procesą. Byla nagrinėti iš naujo dažniausiai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Tais atvejais, kai skundžiamas nutarimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla priimama iš naujo nagrinėti Vyriausiajame administraciniame teisme.
Bylos pagal apeliacinius skundus paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į teismą proceso dalyvių ir teismui neišeinant į posėdžių salę, esant laisvai posėdžio formai. RRašytinio proceso tvarka nagrinėti bylas pagal apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismų nutarimų nusprendžia apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti ir tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta.
Apeliacinio teismo kolegijai nusprendus, konkreti byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. kviečiant į posėdį proceso dalyvius ir nagrinėjant bylą jiems dalyvaujant.
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima vieną iš sprendimų:
1. palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;
2. panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti;
3. panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisine;
4. pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant administracinės nuobaudos neskirti.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.
5.2.5. Nutarimo vykdymas
Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje vykdomas jam įsiteisėjus (išskyrus kai skiriamas įspėjimas ir areštas). Nutarimų skirti nuobaudą vykdymo tvarką reglamentuoja ATPK nuostatos. Pagal ATPK 304 straipsnio 4 dalį nutarimą vykdyti nukreipia jį priėmusi institucija (pareigūnas).
ATPK 308 straipsnyje nustatytas nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas. Negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos. Jeigu nutarimo
vykdymas sustabdytas pagal ATPK 295 straipsnį, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Atidėjus nutarimo vykdymą, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos. Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis – vieneri metai.
ATPK 306 straipsnyje pasakyta, kad, esant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti administracinį areštą ar baudą negalima, priėmusi nutarimą institucija (pareigūnas) pagal asmens pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio.
Atsižvelgdama į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (pareigūnas) gali paskirtos bbaudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų (ATKP 313 str.)
ATPK 3381 straipsnyje numatyta, kad administracinio arešto vykdymas gali būti sąlyginai atidėtas. Tai reiškia, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka, apylinkės teismas (teisėjas) pažeidėjui sutinkant tuo pačiu nutarimu gali atidėti arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų.
Detali nutarimų dėl konkrečių administracinių nuobaudų vvykdymo procesinė tvarka reglamentuojama ATPK dvidešimt penktojo, trisdešimt pirmojo skirsnių nuostatose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato atvejus, kuriais gali būti atnaujinta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena (įsiteisėjusių teismo nutarimų peržiūrėjimas).
6. ĮRODINĖJIMO ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOSE PROBLEMOS
Kaip jau mminėjau anksčiau, greitai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti administracinių teisės pažeidimų bylų aplinkybes, jas tinkamai išspręsti taikant įstatymus – tai vieni svarbiausių administracinių teisės pa¬žeidimų bylų teisenos uždavinių. Šie uždaviniai sprendžiami įrodinėjant.
Įrodinėjimas – tai tarsi tiriamoji veikla, kurios rezultatas – vieno ar kito veikos fragmento atkūrimas bei aplinkybių, kurias būtina nustatyti norint pritaikyti įstatymą, rekonstrukcija. Įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje – tai valstybės institucijų (jų parei¬gūnų), teismo bei kitų teisenos dalyvių veikla, kai laikantis Įstatymo ir nustatytų reikalavimų renkami, tiriami ir vertinami įrodymai.
Procesinės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalykiniai ypatumai leidžia nustatyti procesinio įrodinėjimo elementus:
1) įrodinėjimo dalyką;
2) įrodinėjimo sudėtingumą ir ribas;
3) įrodinėjimo subjektus;
4) įrodinėjimo priemones.
6.1. Įrodinėjimo dalykas ir ribos
Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri elementai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės: „įrodymai administracinio tteisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įrodymus renka, prireikus ekspertą aar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).“
„Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu būtina nustatyti, ar padarytoje veikoje yra specialiosios ATPK dalies straipsnyje ar jo dalyje numatyto pažeidimo sudėties objekty¬viosios pusės požymių. Todėl būtina surinkti visą reikalingą informaciją apie pažeidimo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą.“ Išsamus šių aplinkybių išsiaiškinimas yra pagrindas tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.
Administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė – kitas svarbus įrodinėjimo dalyko elementas. Praktika rodo, kad asmens kaltė neretai neįrodinėjama, o apsiribojama tik pažei¬dimo fakto nustatymu. Dėl to kartais susidaro įspūdis, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako be kaltės. Taip yra galbūt todėl, kad administraciniai teisės pažei¬dimai dažnai yra akivaizdūs, juos padarę asmenys to neneigia, o skiriamos administracinės nuobaudos ne itin griežtos ir įvykdomos iškart jas paskyrus. Tačiau neįrodžius asmens kal¬tės ir nenustačius kaltės formos administracinė atsakomybė apskritai negali kilti (pvz., ne¬galėsime asmeniui, sugadinusiam kito asmens pasą, taikyti sankcijos, numatytos ATPK 203 str. 3 d., jei nebus nustatyta tyčia, ir pan.). Administracinės atsakomybės taikymas nenustačius asmens kaltės – šiurkštus teisėtumo principo, kurio įgyvendinimas garantuoja administ¬racinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvių teisių ir teisėtų interesų aapsaugą, pažeidimas. Be teisės pažeidimo padarymo fakto ir asmens kaltės nustatymo, būtina išsiaiškinti ir kitas aplinkybes, reikalingas norint teisingai išnagrinėti bylą. Visų pirma tai lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, turinčios įtakos pažeidimą padariusio asmens atsakomybės po¬būdžiui. Įstatymas imperatyviai reguliuoja administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, rei¬kalaujančias atsižvelgti į byloje nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei jų reikšmingumą. Tas pats pasakytina ir apie įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, kurioms esant institucija (pareigūnas), nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti mažesnę nuobaudą, nei nu¬matyta sankcijoje minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Kaip matyti, šių aplinkybių nustatymas yra pagrindas teisingai įvertinti asmens padarytą teisės pažeidimą.
Kai administraciniu teisės pažeidimu padaroma žala, turi būti nustatomas žalos pobū¬dis ir dydis. Reikia pabrėžti, kad nors ATPK 37 straipsnyje numatyta galimybė skiriant admi¬nistracinę nuobaudą išspręsti ir padarytos žalos atlyginimo klausimą, praktikoje šis klausi¬mas dažniausiai sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje sprendžiami ir prevenciniai uždaviniai, t. y. būtina nustatyti tas priežastis ir sąlygas, kurios leidžia padaryti administracinius teisės pažeidimus. Pasiūlymai imtis priemonių, kad būtų pašalintos tos priežastys ir sąlygos, patei¬kiami atitinkamų institucijų vadovams, kurie privalo per mėnesį pranešti, kokių imtasi prie¬monių (ATPK 290 str.).
Taigi kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nnustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti teisenos uždavi¬niai.
„Su įrodinėjimo dalyku neatskiriamai susijusi įrodinėjimo ribų sąvoka, apibūdinanti tam tikrą įrodymų visumą (apimtį), pakankamą tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai.“ Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra labai paprasta lyginant su kitomis teisinio proceso rūšimis. Šį paprastumą lemia tai, kad dažniausiai administraciniai teisės pažeidimai yra akivaizdūs, už juos skiriamos sankcijos nėra griežtos, o jų skyrimo tvarka nereikalauja ypatingų procedūrų. Kita vertus, neretai pa¬žeidimus padarę asmenys pripažįsta savo kaltę, todėl apie byloje įrodinėtinas aplinkybes pateikia teisingą informaciją. Tai leidžia be didelių laiko ir kitų sąnaudų išspręsti bylą. Įrodi¬nėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose paprastumas susijęs ir su teisenos ekono¬miškumo, efektyvumo, operatyvumo ir kitais principais. Pavyzdžiui, operatyvumo principas žinomas ir kituose teisiniuose procesuose, t. y. tiek baudžiamajame, tiek ir civiliniame pro¬cese, tačiau jų turinys aiškiai skiriasi. Tai nesunku įžvelgti aiškinantis administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus: įprastai byla turi būti išnagrinėta per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę ją nagrinėti pareigūnas gauna administracinio teisės pažei¬dimo protokolą ir
kitą bylos medžiagą, kai kurių kategorijų bylos – per septynias, penkias, tris dienas ar parą. Apskritai administracinių teisės pažeidimų bylų teisena gali būti pradėta ir užbaigta tą pačią dieną. Tai praktiškai neįmanoma nagrinėjant tiek baudžiamąsias, tiek civi¬lines bylas.
6.2. Įrodinėjimo subjektai ir priemonės
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje dalyvaujančius as¬menis skirsto į subjektus, turinčius viešąjį interesą, subjektus, turinčius privatų interesą, ins¬titucijas ir asmenis, atliekančius pagalbinį vaidmenį procese, bei kitus dalyvaujančiuosius vykdymo procese. Šiuo skirstymu iš dalies galima pasinaudoti klasifikuojant ir įrodinė¬jimo subjektus, nnes ne visi teisenos dalyviai yra įrodinėjimo subjektai.
Pirmąją grupę sudaro subjektai, ginantys viešąjį interesą. Tai kompetentingi valstybės pareigūnai, kuriems suteikta teisė priimti su valdymu susijusius aktus, nuspręsti bylos eigą bei priimti sprendimą byloje. Tai vadinamieji lyderiaujantys subjektai – atliekantys administ¬racinį tyrimą ir nagrinėjantys administracinių teisės pažeidimų bylas. Šis skyrimas reikšmin¬gas ir įrodinėjimo procesui, nes vieni valstybės institucijų (jų ATPK numatyta apie 50) parei¬gūnai renka, tiria ir vertina įrodymus bylos administracinio tyrimo stadijoje, kiti – bylos nagri¬nėjimo stadijoje. Reikia pabrėžti, kad bbaigus administracinį tyrimą surašomas administraci¬nio teisės pažeidimo protokolas. Jame fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Taigi procesinis įrodinėjimas nuosekliai pereina iš vienos teise¬nos stadijos į kitą.
Subjektams, turintiems privatų interesą byloje, priskiriamas asmuo, traukiamas admi¬nistracinėn atsakomybėn, nukentėjusysis, jų įįstatymuose numatyti bei Įgaliotieji atstovai. Liudytojai, ekspertai, specialistai, vertėjai ir kiti proceso dalyviai nelaikomi įrodinėjimo sub¬jektais ir atlieka ATPK numatytas tam tikras, dažniausiai epizodines ir trumpalaikes funkcijas. Dabar norėčiau panagrinėti paskutinįjį įrodinėjimo procesą apibūdinantį elementą -įrodinėjimo priemones. Akivaizdu, kad tai reikėtų daryti kartu nagrinėjant ir įrodymų admi¬nistracinių teisės pažeidimų bylose sampratą.
Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, ku¬riais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokio¬mis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn pa¬traukto asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, ddaiktiniais įrody¬mais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1,2d). įrodymais administracinių teisės pažeidimų bylose laikytini faktiniai duomenys, esantys įstatymo nurodytuose šaltiniuose ir nustatyti įstatyme įvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiais įrodymais remdamiesi bylą tiriantys ar ją nagri¬nėjantys pareigūnai arba teismas nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidi¬mas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikš¬mės bylai teisingai išspręsti.
Iš įrodymų sąvokos išplaukia būtinos jų savybės – įrodymų leistinumas ir sąsajumas. Įrodymų leistinumas rrodo jų tinkamumą naudoti įrodinėjimo procese todėl, kad jie gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Taigi įrodymai turi būti gauti iš įstatymo nurodytų šaltinių ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis . Be to, būtina laikytis visų procesinės formos reikalavimų, garantuojančių informacijos tikrumą ir fiksavimo visapu¬siškumą. Tai reiškia, kad tik įstatymo nustatyta procesine tvarka surinkta, ištirta ir įvertinta informacija gali būti laikoma įrodymu (pvz., jei pažeidžiama liudytojų parodymų gavimo tvarka, iš liudytojo gautos informacijos negalima laikyti įrodymu).
Rinkdami, tirdami ir vertindami įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje tam įgalioti subjektai privalo laikytis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Tai ga¬rantuoja proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir sudaro sąlygas efektyviam pro¬cesui. Tačiau reikia pripažinti, kad ATPK nemažai su įrodinėjimu susijusių klausimų regla¬mentuojama prieštaringai, neišsamiai ir neaiškiai.
ATPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad liudytojas privalo atsakyti į jam užduodamus klausimus. Tuo tarpu kam suteikta teisė juos užduoti, iki galo nėra aišku. Suprantama, jog tokia teisė preziumuojama pareigūnui, privalančiam išaiškinti aplinkybes, nustatytinas nagri¬nėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Kitų asmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisė užduoti liudytojui klausimus tiesiogiai nenustatyta (iš¬skyrus eksperto klausimus, susijusius su ekspertizės dalyku). Taigi jei įstatymą vertinsime visiškai formaliai, nė vienas proceso dalyvių neturi teisės klausinėti liudytojo. Tačiau toks vertinimas būtų akivaizdžiai yydingas ir prieštarautų normų, reguliuojančių administracinių bylų teiseną, tikslams: laiku, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymą. Tam, kad išsamiai ir objektyviai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, šiuos reikalavimus turi atitikti ir liudytojų apklausa, t. y. ji turi būti iš¬sami ir objektyvi, o tai galima pasiekti tik garantuojant pažeidėjui, nukentėjusiajam bei jų at¬stovams teisę aktyviai dalyvauti liudytojų apklausoje.
Galiausiai reikėtų pridurti, kad ATPK, nustatydamas asmenų, galinčių būti liudytojais administracinio teisės pažeidimo byloje, statusą, nedaro jokių išimčių, kurios numatytos tiek Baudžiamojo, tiek Civilinio proceso kodeksuose: negali būti šaukiami ir kaip liudytojai ap¬klausiami asmenys, dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugebantys teisingai suvokti by¬lai reikšmės turinčių reiškinių ir duoti apie juos teisingų parodymų, taip pat atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas, ir kiti asmenys, nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso 78 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso 68 straipsnyje. Neribojant tokių asmenų dalyvavimo administraci¬nių teisės pažeidimų bylų teisenoje atsiranda tikimybė, kad bus pažeisti bendrieji proceso principai ir teisenoje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai. Nederėtų pamiršti, kad ir nepilnamečių liudytojų apklausa pasižymi tam tikrais ypatumais, kuriuos būtina apibrėžti įstatyme.
Neretai procese kyla specialiųjų žinių poreikis, todėl ATPK numato ggalimybę pasinau¬doti eksperto ir specialisto paslaugomis. Kaip vieną iš įrodinėjimo priemonių įstatymas nu stato specialisto paaiškinimus, tačiau nepaisant to, nutarimai administracinių teisės pažei¬dimų bylose grindžiami ir specialistų išvadomis . Kita vertus, nesąmone galima pavadinti tai, kad įstatymų leidėjas ATPK 20 skirsnyje, kuriame pateikiamas asmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, sąrašas, specialisto, kaip proceso dalyvio, nenurodo. Taigi neaišku, kokias procesines teises ir pareigas turi specialistas.
6.3. Įrodinėjimo efektyvumo problemos
Kalbant apie įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose nereikėtų pamiršti, kad teisenoje dalyvaujantys asmenys, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo! nukentėjusysis, liudytojai, ekspertai ir kiti, gali netinkamai vykdyti įstatyme jiems nustatytas pareigas. Tai atvejai, kai perduodama klaidinga informacija apie faktines bylos aplinkybes, naikinami ar slepiami įrodymai, vengiama duoti parodymus ir pan. Akivaizdu, kad tuomet negali būti efektyviai įgyvendinami administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavi¬niai.
Tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso dalyviai įspėjami dėl atsakomybės už netin¬kamą procesinių pareigų vykdymą, įstatymuose aiškiai apibrėžtos jų atsakomybės ribos ir turinys. ATPK normose, reglamentuojančiose administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, šie klausimai visiškai nereguliuojami. Atrodytų, kad įstatymų leidėjas, reikalaudamas objek¬tyviai ir išsamiai ištirti ir išnagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, iš esmės nesutei¬kia lyderiaujantiems įrodinėjimo subjektams teisių, kurios leistų efektyviai įgyvendinti teise¬nos uždavinius.
Aiškinantis šiuos klausimus reikėtų panagrinėti ATPK 1872 straipsnio nuostatas. Šiame
straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei eks¬pertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingą pareiškimą arba kitokią apgavystę administracinio teisės pažei¬dimo byloje. Akivaizdu, kad šiame straipsnyje numatyta proceso dalyvių atsakomybė už ne¬tinkamą procesinių pareigų vykdymą ar jų nevykdymą. Nepaisant to, kyla klausimas, kokiais atvejais, kokie proceso dalyviai ir už ką atsako? Tai galima išsiaiškinti nagrinėjant proceso dalyvių teises ir pareigas.
Liudytojų ppareiga duoti teisingus parodymus numatyta ATPK 276 straipsnio 2 dalyje, todėl nekyla abejonių, kad vengdami ar atsisakydami duoti parodymus, taip pat duodami melagingus parodymus, liudytojai atsakys pagal ATPK 1872 straipsnį. Nukentėjusieji turi teisę duoti paaiškinimus, todėl išeitų, kad už atsisakymą ar vengimą juos duoti, taip pat už melagingus paaiškinimus negalėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Kita vertus, ATPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ir nukentėjusieji gali būti apklausti kaip liudyto¬jai, tačiau tokiais atvejais neaišku, ką nukentėjusysis duoda: ar paaiškinimus (tokios pparei¬gos Įstatymas nenumato), ar parodymus. Apskritai reikėtų pasakyti, kad pažeidimą padaręs asmuo, nukentėjusysis, liudytojas – tai asmenys, kurių sąmonėje atsispindi administracinio teisės pažeidimo įvykis. Jie gali pateikti bylai reikšmingus administracinio teisės pažeidimo faktus. Manau, kad įstatymų leidėjas nepagrįstai tos pačios pprigimties reiškinius pavadino skirtingais pavadinimais, t. y. nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo as¬mens teikiamas žinias – paaiškinimais, o liudytojų – parodymais. Tai administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje sukelia painiavą, kuri akivaizdi aiškinantis atsakomybės procesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo klausimus.
Jau anksčiau buvo minėta, kad tinkamais įrodymais administracinių teisės pažeidimų bylose pripažįstami ne tik specialisto paaiškinimai, bet ir išvados. Pateikęs melagingą išvadą specialistas negalėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 straipsnį, nes jame numatyta atsakomybė tik už melagingų paaiškinimų davimą.
7. ADMINISTRACINĖN ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMO ASMENS TEISIŲ APSAUGOS PROBLEMOS
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Analogiška nuostata pateikta ir Teismų įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje. Asmens teisė į teismi¬nį nagrinėjimą numatoma ir Europos žmogaus tteisių ir pagrindinių laisvių ap¬saugos konvencijos (EŽTK) 6 straipsnio pirmojoje dalyje: „Nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas [.], jis turi tei¬sę, kad jo byla būtų nagrinėjama [.] pa¬gal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Europos žmogaus tei¬sių teismas išaiškino, kad ši nuostata tai¬koma ir administracinėje teisėje.
Panagrinėkime ar šios nuostatos visada laikomasi mūsų administracinėje teisėje?
ATPK 295 straipsnyje teigiama, kad padavus skundą nesustabdomas nutari¬mo skirti administracinę nuobaudą vyk¬dymas tais atvejais, kai nuobauda skiria¬ma ir bauda paimama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje. Bau¬dos, kkurias pareigūnams leidžiama paimti pažeidimo padarymo vietoje, dažniausiai būna palyginti nedidelės – iki 100 Lt (ATPK 226 str. 3 d., 232 str. 3 d., 239 str. 3 d. ir 1.1.). Atsižvelgiant į nedideles piniginių baudų sumas, tokią įstatymo nuo¬statą galima pateisinti ekonomiškumo ir operatyvumo sumetimais. Tokiu nutarimu asmeniui gali būti padaryta santykinai ne¬didelė žala, be to, ji jam atlyginama įsta¬tymų nustatyta tvarka (ATPK 301 str.). Ta¬čiau ATPK numatyta nemažai atvejų, kai bauda, kurią atitinkamiems organams (pa¬reigūnams) leidžiama paimti pažeidimo padarymo vietoje, siekia nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. Kai ku¬rios iš jų didesnės už baudas, taikomas baudžiamojoje teisėje. BK 32 straipsnio antrojoje dalyje teigiama: „Bauda kaip pa¬grindinė bausmė gali būti skiriama nuo 100 iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, o už savanaudiškus nusi¬kaltimus – nuo 200 iki 50 000 MGL dy¬džio“. Šio straipsnio trečiojoje dalyje tei¬giama, kad bauda kaip papildoma baus¬mė gali būti skiriama nuo 10 iki 500 MGL dydžio. Pavertę sumas, nurodytas MGL, į sumas litais pamatysime, kad ne visos jos siekia aukščiau minėtas, įvairiuose ATPK straipsniuose nurodytas, baudas.
Atvejai, kai apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą nesustabdo¬mas šio nutarimo vykdymas, numatyti ir kituose įstatymuose, kuriuose aiškinama administracinė atsakomybė. Pavyzdžiui, Muitinės kodekso 230 straipsnio pirmojo¬je dalyje teigiama, kad sskundo padavimas savaime nesustabdo ir nepanaikina mui¬tinės priimto sprendimo. Jo vykdymą su¬stabdyti muitinė turi teisę, bet neprivalo. Komercinių bankų įstatymo 37 straipsny¬je taip pat nurodoma, kad apskundus teismui Lietuvos banko priimtą nutarimą skirti administracinę, nuobaudą nesustab¬domas šio nutarimo vykdymas. Nuobau¬dos, kurias skirti turi teisę šių institucijų pareigūnai, taip pat gana didelės. Pavyz¬džiui, teritorinė muitinė už kai kuriuos pa¬žeidimus gali skirti baudą nuo 3 000 iki 5 000 Lt ir konfiskuoti prekes (žr. ATPK 209′ str. 1 d. ir 2092 str. 1 d.), Lietuvos banko pareigūnai – baudą iki 2 000 Lt (žr. ATPK 17220 str.) ir 1.1 Be to, muitinė gali konfiskuoti ir daiktą, kuris buvo administ¬racinio teisės pažeidimo įrankis.
Kadangi apskundus nutarimus skirti minėtas nuobaudas nesustabdomas jų vykdymas, nutarimas apskundžiamas jau išnagrinėtoje ir išaiškintoje ar aiškinamo¬je byloje. Vadinasi, tokiais atvejais ati¬tinkami organai (pareigūnai) Šias bylas išnagrinėja kaip pirmoji instancija ir ii esmės įvykdo teisingumą, tokiu būdu pažeisdami Konstitucijos 109 straipsnio pirmosios dalies ir EŽTK 6 straipsnio nuostatas. EŽTK organų praktika rodo, kad skiriant tokias baudas asmeniui tu¬rėtų būti suteikiamos visos EŽTK 6 straipsnyje numatytos garantijos.
Tarp bylų, kurios nagrinėjamos ir nuobaudos skiriamos pažeidimo padary¬mo vietoje, yra ir kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų. Čia reikia pastebėti, kad kelių policijos pareigūnams nnerekomenduojama nagri¬nėti administracinio teisės pažeidimo by¬los pažeidimo padarymo vietoje, jei pa¬žeidėjas ginčija padarąs pažeidimą. Tuo tarpu sisteminė ABTĮ normų analizė lei¬džia daryti išvadą, kad visuomet, kai ad¬ministracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam skirta nuobau¬da, jis turi teisę prašyti, kad jo bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėtų apygardos administracinis teismas. Nepaisant kelių policijos pareigūnams skirtų rekomen¬dacijų, vis dėlto leidžiama bylą nagrinėti ir nuobaudą skirti pažeidimo padarymo vietoje net tada, kai asmuo ginčija pada¬ręs pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad generalinio komisaro įsakymas, ku¬riame nurodyta minėta rekomendacija ke¬lių policijos pareigūnams, buvo išleistas jau įsigaliojus naujajam ABTĮ.
Siekiant išvengti administracinėn at¬sakomybėn traukiamo asmens teisių į teisminį nagrinėjimą pažeidimų, ATPK 295 straipsnyje pateiktą nuostatą būtų tikslinga performuluoti taip: „Skundo nu¬statytu laiku padavimas sustabdo nutari¬mo skirti administracinę nuobaudą vyk¬dymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus skirti šio kodekso 23 ir 29 straipsniuose numatytas nuobaudas“. ATPK 23 straipsnyje numatytą nuobau¬dą – įspėjimą – skiriant nepažeidžiamos jokios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, todėl apskun¬dus nutarimą jo vykdymą sustabdyti vi¬sai nebūtina. ATPK 29 straipsnyje numa¬tytą nuobaudą – nušalinimą nuo darbo (pareigų) – skiria rajono (miesto) apy¬linkės teismas, todėl šiuo atveju asmens teisės į teisminį nagrinėjimą nepažeidžia¬mos. Be to, neatidėliotiną šios nuobau¬dos vykdymą gali lemti ii paties pažeidi¬mo, už kurį
ji skiriama, pobūdis.
Taip pat taisytinos ir kituose įstaty¬muose (Muitines kodekse, Komercinių bankų įstatyme ir pan.), kuriuose suteikiama teisė administracinių teisės pažei¬dimų bylas nagrinėti ir administracines nuobaudas skirti tam tikriems neteisminiams organams ar pareigūnams, numatytos nuostatos, kurių esmė tokia: apskundus nutarimą skirti administracini nuobaudą nesustabdomas šio nutarimo vykdymas.
Atsižvelgiant į ATPK ir ABTĮ normas reikėtų suderinti ir poįstatyminius aktus (pvz., aukščiau aptartą Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą), kuriais kasdieniame darbe vadovaujasi administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai).
Be abejo, kaip jau buvo mminėta aukš¬čiau, nagrinėjant bylą nebūtina stabdyt nutarimo dėl nedidelio administracinio teisės pažeidimo, už kurį skiriama nedidelė nuobauda (pvz., iki 100 Lt). Todėl atsižvelgiant į aukščiau minėtas teisės aktų pataisas, galima numatyti išimtis.
7.1. Atstovavimo ir kitų su bylos vedimu susijusių išlaidų atlyginimo problema
Administracinių bylų nagrinėjimą admi¬nistraciniame teisme reglamentuoji ABTĮ. Skundų dėl nutarimų administra¬cinių teisės pažeidimų bylose nagrinėji¬mą reguliuoja šio įstatymo aštuoniolikta¬sis skirsnis, kurio 123 straipsnio trečiojo¬je dalyje nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nnutarimų šiose bylose administ¬raciniame teisme nagrinėjamos vadovau¬jantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ įstatymu. ABTĮ 1 straipsnio trečio¬joje dalyje taip pat nurodoma, kad kai ku¬rių administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai. Tuo tarpu atstovavimo ir kitų išlaidų, ssusiju¬sių su administracinių teisės pažeidimų bylų vedimu, atlyginimas reglamentuoja¬mas ATPK 279 straipsnyje, kuriame tei¬giama, kad minėtos išlaidos kompensuo¬jamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Nei šiame, nei kituose ATPK straipsniuose nenumatoma, kad turėtos išlaidos būtų kompensuoja¬mos administracinėn atsakomybėn trau¬kiamam asmeniui. Taigi, kaip matome, ad¬ministracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi teisės į turėtų atstovavimo ir kitų su bylos vedimu susijusių išlaidų atlyginimą, net jeigu administracine tvar¬ka jis buvo nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai. Šią nuostatą patvirtino ir Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 3 d. konsultacijoje.
Norint kvalifikuotai apskųsti neteisėtą ir nepagristą nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir ginti savo interesus ad¬ministraciniame teisme, reikia specialių teisės žinių, pagalbos, kurią gali suteikti tik kvalifikuoti specialistai. Advokato ar advokato padėjėjo paslaugos nemažai kainuoja. Be to, pareiškėjas gali turėti iir kitų būtinų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Administracinėn atsakomy¬bėn traukiamo asmens žinojimas, kad net teismui išnagrinėjus bylą jam palankia linkme, jis neturės teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, be jokios abejonės, riboja to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę pasinaudoti teise kreip¬tis į teismą.
Bylose dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose apskundimo ga¬lima įžvelgti ir savotišką pareiškėjo dis¬kriminaciją, nes pareiškėjui kitų katego¬rijų administracinėse bylose numatyta teisė gauti visų turėtų išlaidų atlyginimą, jeigu sprendimas priimamas jo naudai (ABTĮ 44 str.) (žr. 5 priedą).
Teismo iišlaidų priteisimas iš kaltosios šalies šaliai, kurios naudai priimtas teis¬mo sprendimas, yra vienas iš pagrindi¬nių tiek civilinės, tiek administracinės tei¬sės principų. Šis principas skatina nuken¬tėjusiąją teisią šalį ginti savo teises teisme. Turint galimybę pasinaudoti teise į teisminį nagrinėjimą ginamas ir viešasis interesas, todėl įstatymų nuostatos, ribo¬jančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybes pasinaudoti šia teise, skubiai taisytinos.
7.2. ATPK numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių procesinė apsauga
Kai kurias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises nu¬mato ir Administracinių teisės pažeidi¬mų kodekso normos. Šio kodekso 272 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad administracinėn atsakomybėn trau¬kiamas asmuo turi teisę: susipažinti su bylos medžiaga, paaiškinti, pateikti įro¬dymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto asmens, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsi¬lavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lie¬tuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. ATPK 254 straipsnyje įtvirtinta administ¬racinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į viešą administracinio teisės pažei¬dimo bylos nagrinėjimą, nes tai yra viena iš asmens teisių apsaugos garantijų. Siekiant užtikrinti administracinėn atsa¬komybėn traukiamo asmens teises, pateiktas rei¬kalavimas, kad „administracinio teisės pa¬žeidimo byla būtų nagrinėjama dalyvau¬jant administracinėn atsakomybėn trau¬kiamam asmeniui“ . Jei šio asmens nėra, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, jei yra dduomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jei negautas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (žr. 6 priedą). Gavus administracinėn at¬sakomybėn traukiamo asmens prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti iš¬nagrinėta nedalyvaujant tam asmeniui, jei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pri¬pažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmetė administ¬racinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (žr. 7 priedą). Taigi ar tikrai ATPK nustaty¬ta traukimo administracinėn atsakomybėn tvarka visada užtikrina visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą?
Dokumentas, kuriame konstatuojama, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, yra administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šis dokumentas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę (žr. 8 priedą). Svarbia asmens teisių apsaugos garantija laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolo privalomieji rekvizitai. Jie išvardyti ATPK 260 straipsnyje. Kalbant apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą svarbios šio straipsnio 2-4 dalys. Jose teigiama, kad protokolą turi pasirašyti ir administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo. Jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir jie. Administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo tada turi teisę nepasirašyti protokolo. Jis taip pat turi tei¬sę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio bei išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti priežastis. Rašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukia¬mam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, ir ttai pažymima protokole.
Kaip matome, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, numatytos tam tikros administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugos priemonės. Tačiau ATPK 262 straipsnio 1—4 dalyse numatyti atvejai, kai administracinio teisės pažeidimo protokolai nesurašomi. Jie nesurašomi, kai bauda už tam tikrus ATPK 262 straipsnyje numatytus pažeidimus skiriama ir paimama pažeidimo padarymo vietoje. Baudos, kurias įvairūs organai ir pareigūnais (ne teismas) gali skirti ir paimti pažeidimo padarymo vietoje nesurašydami administracinio teisės pažeidimo protokolo, ne tokios ir mažos. Pavyzdžiui, 42 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta bauda siekia 5 000 Lt, 512 straipsnio antrojoje dalyje – 3 000 Lt, trečiojoje dalyje – 8 000 Lt, 51″ straipsnio ketvirtojoje dalyje – 4 000 Lt, 521 straipsnio antro¬joje dalyje – 2 000 Lt, 56 straipsnyje -10 000 Lt, 50 000 Lt ir 1.1.“ Kitos, ma¬žesnės baudos, siekiančios šimtą ar ke¬lis šimtus litų, irgi yra pakankamai dide¬lės, kad jas skiriant būtų laikomasi mini¬malių procesinių reikalavimų, siekiant nors kiek apsaugoti asmeniui, kuriam jos skiriamos, įstatymo suteiktas teises. Nors ATPK 262 straipsnio penktojoje dalyje teigiama, kad jeigu pažeidėjas ginčija jam skirtą nuobaudą, rašomas administraci¬nės teisės pažeidimo protokolas, tai ne¬užtikrina įstatymo numatytų administra¬cinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugos. ATPK nenumatytas joks procesinis dokumentas, kuriame būtų fik¬suojamas faktas, kad asmeniui, kuris traukiamas
administracinėn atsakomy¬bėn nesurašant administracinio teisės pa¬žeidimo protokolo, išaiškintos jo teisės ir pareigos, kaip to reikalaujama ATPK 283 straipsnyje. Taigi nėra jokios garan¬tijos, kad asmeniui šios teisės bus tikrai išaiškintos. Asmuo, nežinodamas savo teisių, gali nepasinaudoti teise ginčyti skirtą nuobaudą, ir ATPK 262 straipsnio penktosios dalies nuostata liks tik popie¬riuje. Tokiu būdu baudas skiriantiems pa¬reigūnams suteikiama galimybė saviva¬liauti ir būti aplaidiems: sąmoningai ar dėl kompetencijos trūkumo jie gali skirti nepagrįstas ir neteisėtas nuobaudas, šiurkščiai pažeisdami administracinėn at¬sakomybėn traukiamo asmens teises. Dėl ššios priežasties ATPK reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad visais atvejais administra¬cinėn atsakomybėn asmenį traukiantis or¬ganas ar pareigūnas surašytų administ¬racinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 260 straipsnio reikalavimus.
Viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugos garan¬tijų yra viešas administracinio teisės pa¬žeidimo bylos nagrinėjimas. Šis reikala¬vimas įtvirtintas ATPK 254 straipsnio pir¬mojoje dalyje. Kad bylos, tarp jų ir administracinės, būtų nagrinėjamos vie¬šai, reikalaujama ir EŽTK 6 straipsnyje, kur dar labiau pabrėžiama viešo administ¬racinio teisės pažeidimo bylos nagrinėji¬mo svarba.
Plačiąja prasme viešas minėtos bylos nagrinėjimas reiškia vvisuomenės teisę da¬lyvauti jame, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą. Kadangi daugu¬ma administracinių teisės pažeidimų by¬lų nagrinėjama tų pažeidimų padarymo vietoje arba įvairių įstaigų ar institucijų kabinetuose, viešas šių bylų nagrinėjimas yra aktuali problema. Nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą ppažeidimo padary¬mo vietoje dažniausiai nebūna jokių kitų asmenų, išskyrus nuobaudą skiriantį pareigūną ir administracinėn atsakomy¬bėn traukiamą asmenį. Kai byla nagri¬nėjama kokios nors įstaigos pareigūno kabinete, retai dalyvauja kokie nors ste¬bėtojai. Policijos įstaigose neskelbiama apie bylos nagrinėjimą, nors viešumas yra viena iš tinkamo jos nagrinėjimo ga¬rantijų. Viešumo principas pažeidžiamas, jei tokia byla nagrinėjama policijos įstai¬gos vadovo kabinete, kuriame nėra kur atsisėsti ne tik stebėtojams, bet ir byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nagrinėjant bylą pažeidimo padarymo vietoje taip pat vargu ar galima už¬tikrinti lietuvių kalbos nemokančio as¬mens teisę naudotis vertėjo paslaugomis (ATPK 253 str. 2 d.). Taigi asmuo, nesu¬prantantis kalbos, kuria nagrinėjama jo padaryto administracinio teisės pažeidi¬mo byla, faktiškai negali pasinaudoti nė viena iš ATPK 272 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų administracinėn atsako¬mybėn traukiamo asmens teisių, iišsky¬rus teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Ta¬čiau ši teisė vis tiek netenka prasmės, nes asmuo neturi galimybės susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pa¬reikšti prašymus ir pan.
Nagrinėjant bylą pažeidimo padary¬mo vietoje negalima užtikrinti ir kitų ATPK 272 straipsnyje numatytų admi¬nistracinėn atsakomybėn traukiamo as¬mens teisių apsaugos, net jeigu tos tei¬sės jam ir išaiškinamos, kaip to reikalau¬jama ATPK 260 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nors administracinėn atsakomybėn trau¬kiamam asmeniui ir buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės, pasinaudoti jjomis praktiškai jis neturėjo jokių galimybių, kadangi administracinė byla buvo išnagrinėta pažeidimo padarymo vietoje. Administracinių teismų bylų, kai nutarimas skirti administracinę nuobaudą naikinamas dėl analogiškų priežasčių, yra nemažai. Pareiškėjai daž¬niausiai skundžiasi, kad negalėjo pasi¬naudoti ATPK 272 straipsnyje numatyta teise gauti advokato pagalbą, apklausti liudytojus ir pan. (žr. 9 priedą). Šie procesiniai pažei¬dimai administracinėje teisenoje yra es¬miniai, todėl minėtomis aplinkybėmis priimti nutarimai yra naikintini. Toks teis¬mų požiūris tarsi ištaiso paradoksalią ATPK įtvirtintą padėtį, kai asmeniui su¬teikiamos tam tikros procesinės teisės, bet tam tikrais atvejais bylą leidžiama nagrinėti tokiomis aplinkybėmis, kai mi¬nėtomis teisėmis pasinaudoti asmuo fak¬tiškai negali. Nors administracinių teisės pažeidimų bylos labai dažnai nagrinėja¬mos ir nuobaudos skiriamos pažeidimo padarymo vietoje (ypač kelių eismo tai¬syklių administracinių teisės pažeidimų bylose), to nedelsiant reikėtų atsisakyti, nes pažeidžiamos administracinėn atsa¬komybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Šiuo tikslu ATPK būtina įtvirtinti tokią nuostatą: pažeidimo padarymo vie¬toje atitinkamas organas (pareigūnas) tik surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir prireikus surenka bei užtik¬rina reikiamus įrodymus. O administra¬cinio teisės pažeidimo byla turėtų būti viešai nagrinėjama laikantis nustatytų procesinių reikalavimų, iš anksto pasky¬rus jos nagrinėjimo laiką bei vietą ir apie tai nustatyta tvarka pranešus byloje da¬lyvaujantiems asmenims, liudytojams ir 1.1. Pažeidimo padarymo vietoje parei¬gūnams reikėtų leisti skirti nedideles bau¬das, nes nutarimo jas sskirti vykdymas iš esmės neturi įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugai.
Administracinių teismų praktika rodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančios institucijos dažnai priima nepagrįstus ir neteisėtus nutarimus dėl to, kad nesurenkami visi reikia¬mi įrodymai, o nutarimai priimami visiš¬kai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Tokiais atvejais papras¬tai neapklausiami reikiami liudytojai, ne patikrinami bylai reikšmingi faktai. Skiriant administracinę nuobaudą, taip pat dažnai neatsižvelgiama į atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes kurios padėtų teisingai išspręsti bylą kaip to reikalaujama ATPK 284 straipsnio pirmojoje dalyje. Dėl šios priežastį neretai neteisingai skiriamos baudos, konfiskavus pažeidimo padarymo priemonę, iš asmenų kartais atimamas net pragyvenimo šaltinis. Nereti ir tokie vejai, kai nuobauda skiriama nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties, kartais ją skiria neturintis tam teisės pareigūnas (žr. 10 priedą).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą komplikuoja administracinių teisės pažeidimų bylų proceso paprastumas. Jame dažnai dalyvauja tik dvi šalys – subjektyviai pažeidimą suvokęs ir nustatęs pareigūnas, turintis plačius įgaliojimus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nėra jokio nešališko ir nepriklausomo arbitro ar teisėjo. Būtent tai ir yra pagrindinė visų aukščiau aptartų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimo priežastis. <
Taigi administracinių teisės pažeidi¬mų, už kuriuos taikomos griežtesnės nuobaudos (100 Lt ir daugiau), bylas turi nagrinėti ne vienas pareigūnas, o pagal įstatymų reikalavimus sudarytas kolegialus organas. Šis organas privalo viešai nagrinėti bylas, laikydamasis ATPK nustatytų procesinių reikalavimų. Asmuo, nesutinkantis su šio organo priimtu nutarimu, dabar galiojančia tvarka jį galėtų apskųsti administraciniam teismui, kuris šiuo atveju išnagrinėtų bylą kaip pirmoji instancija. Taip pagerėtų nagrinėjamų by¬lų kokybė ir operatyvumas, sumažėtų ad¬ministracinių teismų darbo krūvis ir kartu būtų realiai užtikrinamos administra¬cinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurias jam suteikia Lietuvos Res¬publikos įstatymai. Be to, tokia sistema pagerintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą dar vie¬nu aspektu. Asmens teisė į viešą bylos nagrinėjimą naudojantis visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis būtų labiau užtikrinta. Nors dabar asmuo ir turi teisę reikalauti, kad jo administracinio teisės pažeidimo bylą kaip pirmoji instancija nagrinėtų apygardos administracinis teis¬mas, naudojimąsi šia teise gali apsunkinti atstumas iki teismo, skundo padavimo tvarka ir pan. Kol kas administraciniai teismai veikia tik didžiuosiuose šalies miestuose, todėl sunkiai pasiekiami žmogui iš provincijos. O kolegialūs organai, nagrinėjantys administracinių teisės pa¬žeidimų bylas, galėtų veikti prie institu¬ciją, savivaldybių, seniūnijų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidi¬mų bylas. Atsižvelgiant į tai, kad suma¬žėtų administracinių teismą darbo krū¬vis, tai būtų veiksmingas ir ekonomiškas administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugos būdas. Tokio ko¬lektyvinio organo pavyzdys galėtų būti dabar veikiančios administracinės komi¬sijos prie savivaldybių tarybų.
Dar vienas žingsnis gerinant admi¬nistracinėn atsakomybėn traukiamo as¬mens teisių apsaugą — naujajame Bau¬džiamajame kodekse numatytas baudžia¬mojo nusižengimo institutas. Šis nusižengimas, nors ir taikomas baudžia¬mąja tvarka, asmeniui nesuteikia teistu¬mo. Bausmės, kurios gali būti skiria¬mos už baudžiamąjį nusižengimą, pagal pobūdį panašios į administracines nuobaudas. Tos bausmės — tai teisės dirb¬ti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, viešieji darbai, areštas. Be tto, baudžiamaisiais nusižengimais pagal naująjį Baudžiamąjį kodek¬są laikoma nemažai pažeidimų, numaty¬tų ATPK (pvz., naujojo BK 203 str. 3 d., 221 str. 3 d., 222 str. 2 d. numatyti bau¬džiamieji nusižengimai atitinka ATPK 172′, 177 str. numatytus pažeidimus), ku¬rių bylas nagrinėja ir nuobaudas skiria ne teismas. Todėl siekiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių procesinės apsaugos, dalis to asmens padarytų pažeidimų įsigaliojus naujajam BK bus perduota nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, suteikiant asmeniui atitinkamas procesines teisių apsaugos ga¬rantijas.
IŠVADOS
1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena pasižymi ppaprastumu ir savo sudėtimi nėra sudėtinga. Už administracinius teisės pažeidimus skiriamos sankcijos nėra griežtos, o jų skyrimo tvarka nereikalauja ypatingų procedūrų. Todėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi atitikti šiuolaikinės demokratijos sąlygomis organizuotos valstybės ir visuomenės poreikius bei interesus, nors ššiandien taip nėra dėl įstatymų reglamentavimo ir taikymo trūkumų.
2. Pabrėžtina administracinių teismų įtaka aiškinant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos normas ir formuojant vieningą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos praktiką.
3. Visas administracinis procesas vyksta kaip sistemingų, keičiančių vienas kitą, bet tarpusavyje susijusių procesinių veiksmų visuma, kuri yra suskirstyta į stadijas. LR administracinių teisės pažeidimų kodekse teisenos stadijos tiesiogiai neužfiksuotos, jos yra atitinkamų administracinių – procesinių normų loginės analizės rezultatas.
Didelis dėmesys galiojančiame ATPK skiriamas nutarimų vykdymui, kadangi tik įvykdžius nutarimą galima pasiekti įstatymams dėl administracinės atsakomybės keliamus tikslus.
4. Administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja daug įvairių subjektų, kurie tarpusavyje nėra susiję, t.y. jų veiklos nekontroliuoja ir nekoordinuoja kuri nors viena institucija. Ši sistema sudaro galimybes efektyviai įgyvendinti teisenos uždavinius. Nepakankama valstybės institucijų pareigūnų kvalifikacija ir aaplaidus požiūris į administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną lemia daugumą klaidų ir procesinių normų pažeidimus.
5. Galima teigti, kad įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylose vyksta tiek tiriant administracinį teisės pažeidimą, tiek nagrinėjant bylą, tačiau jas tiriantys ir nagrinėjantys pareigūnai turi skirtingas galimybes įrodinėti. Taip yra todėl, kad įstatymas dažniausiai tinkamais įrodymais pripažįsta tik įrodymus, gautus nagrinėjant administracinį teisės pažeidimą, tuo tarpu visiškai užmirštamas administracinis tyrimas.
6. Įstatymų leidėjo nenuoseklumas reguliuojant, šiame darbe išnagrinėtus su asmens teisių apsauga, bei su įrodinėjimu susijusius klausimus, lėmė tokią pprieštaringų teisės normų gausą. Kita vertus, akivaizdūs ir reglamentavimo trūkumai, kai svarbūs procese kylantys klausimai nesprendžiami, o paliktos spragos sukuria prielaidas pažeisti proceso dalyvių teises. Dėl šių priežasčių įrodinėjimas negali būti efektyvus, taip pat negali būti veiksmingai sprendžiami administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai.
PASIŪLYMAI
1. Siekiant pakelti administracinės justicijos lygį, nepakankamą valstybės institucijų, pareigūnų kvalifikaciją, sumažinti aplaidumą, turėtų būti įsteigta viena institucija, kuri nagrinėtų, kontroliuotų, koordinuotų administracinių teisės pažeidimų bylas. Mažesnis kiekis pareigūnų, lengvesnis jų specializavimas šioje srityje turėtų sumažinti daugumą klaidų ir procesinių normų pažeidimus, tuo pačiu stabilizuoti administracinės teisės sistemą.
2. Taikant praktikoje, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 1 dalį, kai pavojingas vairavimas keliantis grėsmę eismo saugumui ar sukėlęs pavojingą situaciją užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o 127 straipsnio 2 dalį, Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, arba Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio dalį, transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vvairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o 127 straipsnio 3 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) padarytas neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų, pastebimos akivaizdžios reglamentavimo spragos, kai už mažiau pavojingas ar mažiau materialinių nuostolių atnešusias veikas skiriamos didesnės baudos, todėl būtina kuo skubiau taisyti.
3. Būtina išplėsti apygardos administracinio teismo teises priimant sprendimus tais atvejais, kai administravimo subjektai nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylas pažeidė teiseną. Administracinių bylų teisenos įstatyme turi būti papildomai reglamentuotas skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo nutraukimas, taip pat nustatyta proceso šalių išlaidų atlyginimo tvarka.
4. Kitąmet įsigaliosiančiame naujajame Administracinių teisės pažeidimų kodekse būtina ištaisyti įstatymų leidėjų klaidas ir teisės normų reglamentavimo trūkumus, bei skirti daugiau mūsų įstatymų leidėjų dėmesio, kad šios problemos daugiau nesikartotų.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.- Vilnius, 1996.
2. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija// Valstybės žinios 1995, Nr. 40-987.
3. Lietuvos RRespublikos administracinių bylų teisenos įstatymas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 85-2566.
4. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas // Valstybės žinios. 1985, Nr. 1-1.
5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas // Valstybės žinios. 1999, Nr. 60.
6. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius: Justitia, 2002 m.
7. Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. Vilnius. 1996.
8. Petkevičius P. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Vilnius, 2003.
9. Rinkevičius J. Procesiniai įrodinėjimo baudžiamojoje byloje pagrindai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1990.
10. Vaišvila A. “Teisės teorija” //Justitia. Vilnius, 2000.
11. Бахрах Д., Ренов Э. Н. Производство по делам об административных правонарушениях. – Москва: Знание, 1989.
12. Бахрах Д. Административное право России. Москва: НОРМА, 2000. С. 541.
13. Б. Россинский. Административное право. Москва: Право и закон, 2001. С. 471.
14. Šulcas I. Socialiniai pokyčiai ir teisės principai administracinėje teisėje // Teisinės minties šventė. 2004.
15. Urbonas D. Įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose problemos // Jurisprudencija, 2003. t. 41 (33).
Interneto informacija
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. 3934-01. // www.lvat.lt, 2005-01-28.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 „Administracinių teismų praktika“ // www.lvat.lt, 2005-01-28.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 „Administracinių teismų praktika“ // www.lvat.lt, 2005-01-28.
