Atstovavimas

TURINYS

I. ĮVADAS 3

II. ATSTOVAVIMAS 4

2.1 Atstovavimo sąvoka 4

2.2 Sandorių sudarymas per atstovus 5

2.3 Įgaliojimas 8

III. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS 12

3.1 Prekybos agentas 12

3.2 Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio

prekių pirkimo–pardavimo sutartis 18

IV. PROKŪRA 20

V. IŠVADOS 23I. ĮVADAS

Civilinis teisinis santykis, tai civilinių teisinių normų pagrindu,

dėl materialių ir nematerialių gėrybių atsirandantys teisiniai santykiai,

kurių dalyviai turi teisinę autonomiją ir turtinį aktyvumą ir dalyvauja

juose kaip atskiri subjektai. Civilinio teisinio santykio subjektai t.y.

kiekvienas asmuo turintis civilinį teisinį subjektiškumą (teisnumą,

veiksnumą) taip pat valstybė ir savivaldybė.

Vienas iš ccivilinių teisinių santykių – atstovavimas atsirandantis

tarp atstovo (atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinio

akto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais

ir sąskaita) ir atstovaujamojo (kiekvienas civilinės teisės subjektas,

kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jo

paties, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinės teisės duotais

įgalinimais) sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinio teisės

akto pagrindu.

Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi –

atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais. Darbo tikslas – aptarti

pagrindines atstovavimo sąvokas. Pirmiausia apžvelgiamos bendrosios

atstovavimo nuostatos, sandorių sudarymas per atstovus, bei įgaliojimas ir

jo nnormos. Toliau – komercinis atstovavimas, be kurio šiais laikais butų

sunku ne tik verslo pasaulyje. Pagrindinis komercinio atstovavimo elementas

– prekybos agentas, kuris sutinkamas beveik visose veiklos srityse. Taip

pat aptariami komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant

tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Galiausiai apibrėžiama

prokūros sąvoka, jos ypatumai ir esmė.

Pagrindinis literatūros šaltiniai – Lietuvos Respublikos Civilinis

Kodeksas ir jo komentarai.

Referatą sudaro 24 puslapiai. II. ATSTOVAVIMAS

2.1 Atstovavimo sąvoka

Kai juridinio asmens organas sudaro sutartį arba kai jo darbuotojai

įvykdo sutartį, tai laikoma paties juridinio asmens veikla. Būna atvejų,

kai pats subjektas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo

civilinių teisių ir pareigų. To negali atlikti neveiksnūs fiziniai asmenys.

Dėl įvairių aplinkybių to negali atlikti ir veiksnumą turintys fiziniai

asmenys, pavyzdžiui dėl ligos, komandiruočių, tų reikalų nežinojimo ir pan.

Ne visada gali savarankiškai įgyvendinti civilines teises ir

pareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visi

darbuotojų veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudaro

tik tokie darbuotojo veiksmai, kurie susiję su jam pavestomis funkcijomis

įgyvendinant juridinio asmens veiklą. Tais atvejais fiziniai ir juridiniai

asmenys nnaudojasi kitų asmenų pagalba atstovavimo forma.

Atstovavimas, kai atstovas remdamasis įstatymu, administraciniu aktu

ar atstovaujamojo valios išreiškimu, suteiktu įgaliojimo ribose, sudaro

sandorius ir atlieka atstovaujamojo juridinę reikšmę turinčius veiksmus.

Atstovavimui būdingi bruožai:

1. atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančias

teises ir pareigas atlieka kitas asmuo – subjektas (pvz. juriskonsultas

vietoje direktoriaus). Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi

atstovavimu (pvz. negalima laikyti motinos vaiko atstove ieškinyje dėl

alimentų, nes ši įgyvendina savo teisę.

2. atstovas veikia ne savo, o atstovaujamojo subjekto vardu. Todėl

jo įgytos tesės ir ppareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamajam

(pvz. komiso sutartyje nėra atstovavimo, nes komiso parduotuvė veikia savo

vardu).

3. atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtai

laikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingus

savanoriškus valios aktus.

Nuo atstovavimo būtina skirti kitus panašius santykius, pvz.,

sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius; rašytinio

sandorio pasirašymą už fizinį asmenį, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar

kitų priežasčių negali pats pasirašyti, nes tokiu atveju valią sudarydamos

sutartį išreiškia pačios šalys, o asmuo, pasirašydamas už kitą asmenį, savo

valios neišreiškia – jis tik patvirtina, kad kitas asmuo išreiškė savo

valią sudarydamas sutartį.

Atstovavimo taikymo sfera plati. Jis gali būti taikomas daugumai

turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyti per atstovą.

Atstovavimo grafikas (pateikti pagrindiniai atstovavimo aspektai)2.2 Sandorių sudarymas per atstovus

Visi civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti

sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio

gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus

sandorius. Atstovavimas yra dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Visų

pirma tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems būdingas

lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams. Atstovas

privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus,

neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip pat

turi pareigą bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, suteikti

visą jam būtiną informaciją, atlyginti pavedimo vykdymo išlaidas, sumokėti

atlyginimą (jeigu buvo atlyginamas pavedimo vykdymas). Kitos rūšies

santykiai aatsiranda tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Šiems santykiams taip

pat būdinga tai, kad šalys turi elgtis sąžiningai.

Atstovavimo atsiradimo pagrindu gali būti sandoris, įstatymas, teismo

sprendimas, administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kuo remiantis

atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir jo interesais.

Atstovavimas pagal įstatymą galimas tokiais atvejais:

1. kai tai numato pats įstatymas (pvz., tėvai yra savo neveiksnių

nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintus

neveiksniais teismo sprendimu);

2. esant teismo sprendimui (pvz., teismas, pripažinęs asmenį

neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas priskirti jo globėją);

3. remiantis administraciniu aktu (pvz., mero potvarkiu, kuriuo

pavedama atlikti tam tikrus veiksmus).

Atstovaujamasis gali būti kiekvienas teisės subjektas – tiek veiksnus,

tiek ir neveiksnus fizinis ir juridinis asmuo. Atstovai gali būti tiek

veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. Vadinasi atstovais

gali būti ne visi asmenys. Jais negali būti neveiksnūs asmenys, taip pat

įstatymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksnūs fiziniai asmenys atstovais

būti negali, pvz., atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai,

jų padėjėjai, sustabdę savo profesinę veiklą arba kai jie išrinkti Lietuvos

Respublikos Seimo nariais ir pan. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti

ir įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų (įskaitant teisę būti

atstovais), išskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokių fizinio asmens

savybių kaip lytis, amžius ir giminystė. Viešieji juridiniai asmenys dėl

jiems būdingo specialiojo teisnumo gali būti atstovai, jeigu tai

neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atstovais

nelaikomi ir asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens

interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).

Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trijų subjektų –

atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo

vardu ir interesais), atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti

atstovaujamojo asmens vardu ir interesais) ir trečiojo asmens, tarp kurio

ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaip

susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp

atstovaujamojo ir trečiojo asmens.

Aišku bet kokie sandoriai, sudaryti per atstovą, gali turėti įvairių

pasekmių:

1. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens

(atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant

suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo

civilines teises ir pareigas.

2. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių,

kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir

pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims

manyti, kad jis paskyrė k.itą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens

atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

3. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia

atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos

atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš

sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su

atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo

jokios

reikšmės.

4. Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl

klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar

neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.

5. Jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, tai

atstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad

sudarydamas sandorį atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu

atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo

paties neatsargumo.

6. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis

asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo

atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. KKita sandorio šalis tokiu

atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti

mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį.

Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti

atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y.

laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.

7. Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės

neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio

nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo

žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu.

8. Pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio

šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis

žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.

9. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog

trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią

teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus

atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas

viršija savo teises.

Siekiant išvengti sandorių sudarymo piktnaudžiavimo ar neteisėto jų

sudarymo, taikomas sandorių sudarymo apribojimas. Atstovas atstovaujamojo

vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu,

kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais,

vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti

pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Atstovas negali

atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės

pats atstovaujamasis. Interesų konfliktas kyla tada, jei atstovas,

pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams

prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti

pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų

konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.2.3 Įgaliojimas

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas

kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant

santykius su trečiaisiais asmenimis, taip pat apibrėžia suteiktų teisių

apimtį bei turinį (CK 2.137 str.). Atstovaujamasis, išdavęs įgaliojimą,

vadinamas įgaliotoju, jo atstovas – įgaliotiniu. Įgaliojimas yra svarbus

tretiesiems asmenims, su kuriais atstovauti nustatant ir palaikant

santykius įgaliojimas yra išduotas. Todėl atstovas arba atstovaujamasis

turi pateikti įgaliojimą tiesiogiai tretiesiems asmenims, taip pat notarui,

jeigu sudaromas sandoris tvirtinamas notariškai, o tretieji asmenys turi

teisę reikalauti įgaliojimo arba notariškai patvirtintos kopijos.

Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomos

bendrosios normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius. Taigi

įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo išreikštos

valios. Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir

atstovo sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis, tiek tada, kai tokios

sutarties nėra, nes tokiu atveju pats įgaliojimas patvirtina esant

sutartinius atstovavimo santykius.

Atsižvelgiant į išdėstytų teisių apimtį ir turinį, įgaliojimas gali

būti išduodamas vienam konkrečiam veiksmui atlikti ar konkrečiam sandoriui

sudaryti (vienkartinis įgaliojimas). Taip pat jis gali būti išduodamas ir

keliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti ar vienarūšiams

sandoriams sudaryti. Įgaliojimą gali išduoti keli asmenys, ir jis gali būti

išduotas keliems asmenims.

Įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos

teisės, jų apimtis ir turinys. Jei įgaliojime teisės nėra apibrėžtos, tai

atstovas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingi

atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turto

priežiūrai vykdyti. Bet tokiu atveju atstovas negali disponuoti

atstovaujamojo turtu.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikrais atvejais įgaliojimas turi

būti patvirtintas notaro.

Nesilaikant notarinės formos, įgaliojimas negalioja šiems

įgaliojimams:

1. įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;

2. įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su

juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama

duoti kitokios formos įgaliojimą;

3. įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui

valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Tačiau ne visais atvejais būtinas notaro patvirtinimas. Notaro

patvirtintiems prilyginami:

1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo

įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);

2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti

laisvės atėmimo vvietų vadovų;

3. asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose,

plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų

kapitonų.

Galimi ir supaprastinto įgaliojimo patvirtinimo atvejai. Tokie

įgaliojimai išduodami fizinio asmens korespondencijai (siunčiamiems

pinigams ir siuntiniams), darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais

susijusioms išmokoms (premijoms, kompensacijoms), pensijoms, pašalpoms,

stipendijoms gauti. Tokiais atvejais įgaliojimus tvirtinti gali šie

subjektai:

1. organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi;

2. daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas;

3. esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo, plaukiojančio su

Lietuvos Respublikos vėliava, kapitonas.

Juridinio asmens išduodamam įgaliojimui taikomi tokie reikalavimai:

1. įgaliojimą turi teisę pasirašyti tik to juridinio asmens vadovas;

2. įga.liojime turi būti juridinio asmens antspaudas, jeigu juridinis

asmuo privalo jį turėti;

3. įgaliojimas turi būti išduodamas tik tokiems sandoriams, kuriuos

sudaryti turi teisę juridinis asmuo pagal steigimo dokumentus;

4. įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data.

Įstatymams leidžiama nustatyti ir papildomus reikalavimus juridinio asmens

įgaliojimui. Juridinio asmens išduotas įgaliojimas sudaryti sandorį dėl

juridinio asmens nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisių į jį suvaržymo

turi būti patvirtintas notariškai.

Įgaliojimas gali būti išduodamas neribotam laikui. Jeigu jame

galiojimo terminas nenurodomas, jis galioja vienerius metus nuo sudarymo

dienos. Tačiau jei įgaliojimas išduotas veiksmams užsienyje atlikti ir yra

patvirtintas notaro, jis galioja tol, kol jį panaikina pats įgaliotojas.

Įgaliotojas gali panaikinti įgaliojimą ir tada, kai terminas jame

nurodytas.

Įstatymų leidėjas numato dvi ppagrindines sąlygas, kad atstovaujamajam

atsirastų, pasibaigtų ar pasikeistų teisės ir pareigos, susijusios su

atstovo veiksmais. Visų pirma atstovas atstovaujamojo interesais turi

veikti neviršydamas jam suteiktų teisių, kurios gali būti nurodytos

rašytiniame įgaliojime arba numanomos pagal aplinkybes. Antra, atstovas,

veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti atstovavimo faktą.

Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovas sudaro sandorį atstovaujamojo vardu,

turi teisę pareikalauti iš atstovo pateikti savo įgaliojimo originalą,

kuriame būtų numatytos atstovo teisės.

Įstatymas įpareigoja atstovą grąžinti atstovaujamajam įgaliojimą,

pasibaigus jo terminui arba atstovaujamajam jį panaikinus prieš terminą.

Atstovas pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis yra įgaliotas.

Kartais dėl įvairių priežasčių atstovas negali pats atlikti visų ar dalies

veiksmų, kuriuos jam pavedė atlikti atstovaujamasis. Įgalioti kitą asmenį

atstovaujamojo vardu atlikti veiksmus, kuriuos atlikti buvo įgaliotas,

atstovas gali tik tokiais atvejais:

1. kai tokia atstovo teisė numatyta jam išduotame įgaliojime (arba

duoti sutikimą dėl perįgaliojimo vėliau);

2. kai nors teisė perįgalioti ir nenumatyta, tačiau, siekdamas

įvykdyti atstovaujamojo valią, atstovas turi suteikti teisę kitam asmeniui

tai padaryti, nes priešingu atveju gali nukentėti atstovo interesai.

Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykių

subjektai: vietoj buvusio atstovo atsiranda naujas subjektas – naujas

įgaliotinis, kuriam atstovas perduoda teises veikti atstovaujamojo vardu ir

interesais. Atstovas turi pareigą pranešti, kad jis pergalioja kitą asmenį

atlikti visus ar dalį veiksmų, kuriuos turėjo atlikti jis pats, taip pat

suteikti atstovaujamajam informaciją apie naują įgaliotinį. Atstovas, gavęs

šią

informaciją, gali perįgaliojimą atšaukti.

Įgaliojimo atsisakyti prieš pasibaigiant terminui gali tiek

įgaliotojas, tiek įgaliotinis ar perįgaliotas asmuo. Tačiau įstatymai arba

šalių susitarimai gali numatyti atvejus, kai gali būti išduodami

neatšaukiami įgaliojimai. Esant neatšaukiamam įgaliojimui, įgaliotojas

neturėtų teisės atšaukti įgaliojimo prieš terminą.

Įgaliojimas gali pasibaigti įvairiais atvejais, įskaitant ir termino

pasibaigimą. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas.

Taigi įgaliojimas pasibaigia:

1. pasibaigus įgaliojimo terminui;

2. įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;

3. įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo;

4. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;

5. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įįgaliojimas,

arba jam iškėlus bankroto bylą;

6. mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį

neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur. esančiu;

7. mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus

jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.

Įgaliotojas ar įgaliotojo teisių perėmėjai privalo pranešti apie

įgaliojimo pasibaigimą įgaliotiniui bei visiems žinomiems tretiesiems

asmenims. Įgaliojimo pasibaigimo teisiniai padariniai gali pakenkti

atstovavimo teisinių santykių subjektų interesams. Galimi atvejai, kai

įgaliotinis ar trečiasis asmuo nežino, kad įgaliojimas panaikintas.

Siekiant išvengti tokių situacijų padarinių, įgaliotojas ar jo teisių

perėmėjai įstatymo įpareigojami pranešti įgaliotiniui ar tretiesiems

asmenims apie įgaliojimo pasibaigimą. Apie įgaliojimo pasibaigimą nustojus

egzistuoti įgaliotojui – juridiniam asmeniui – šią pareigą atlikti turi

sprendimą priėmęs organas, o jeigu jis šito nepadaro, tokia pareiga tenka

likvidatoriui juridinio asmens likvidavimo atveju ir pan.

Atstovavimo santykiuose nebūtinas išankstinis įgaliotinio

patvirtinimas. Galimi atvejai, kai asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo,

nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, o asmuo,

kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau šio veiksmus

patvirtina.

Vykdydamas veiklą, atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu arba,

atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir be atstovaujamojo reikalavimo

pateikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą, sudarytus sandorius. Tuo

pačiu atstovas privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su įvykdytu

pavedimu. Įstatymas nenumato, kokios formos ataskaita turėtų būti pateikta,

todėl atstovas ją gali pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Atstovas taip pat

turi pareigą perduoti atstovaujamajam visa, ką jis gavo vykdydamas pavedimą

– visus atstovaujamojo atstovui perduotus dokumentus, turtą ir kitką, taip

pat tai, ką gavo iš trečiojo asmens vykdydamas atstovaujamojo vardu

sudarytą sandorį.

Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo vardu, jo interesais ir jo

sąskaita, tai atstovaujamasis turi atlyginti visas atstovo turėtas

išlaidas, kurias šis patyrė vykdydamas atstovaujamojo pavedimą. Taip pat

atstovas turi teisę už darbą gauti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai

sutartis ar įstatymai nustato, jog atstovaujama neatlyginamai. Dėl

atlyginimo dydžio atstovas ir atstovaujamasis gali susitarti. III. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS

3.1 Prekybos agentas

Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė

ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant

sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir

atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. (CK 2.152 str. 1 d.).

Prieš pradėdamas veiklą, prekybos agentas privalo apdrausti savo

civilinę atsakomybę už ggalimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ar

tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų. Taip pat turi įforminti prekybos

agento teises ir pareigas:

1. Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštu

arba žodžiu.

2. Agento arba atstovaujamojo reikalavimu jų sutartis privalo būti

sudaryta raštu. Teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu atsisakymas

negalioja.

Tik sudarius sutartį raštu, galioja šios sąlygos, nustatančios:

1. agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba

visišką jos netaikymą;

2. draudimą konkuruoti nutraukus sutartį;

3. sutarties nutraukimo sąlygas;

4. išimtines prekybos agento teises;

5. prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos

sutarties įvykdymo.

Sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam ir neapibrėžtam laiko

terminui. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui ir šiam terminui

pasibaigus šalys toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripažįstama,

kad sutartis atnaujinta neapibrėžtam terminui tokiomis pat sąlygomis.

Prekybos agentas, atstovaudamas atstovaujamojo interesams, privalo

(CK 2.156 str.):

1. sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo

pavedimusir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalus

atstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų;

2. reguliariai pranešti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas

sutartis, taip pat teikti kitą svarbią informaciją, susijusią su savo ir

atstovaujamojo verslu;

3. saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties

galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus;

4. nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu ši sąlyga numatyta

sutartyje;

5. atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;

6. pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojo

perduotus dokumentus, turtą iir kitką.

Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus

atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui

tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat

priimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju,

jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje

ar atskirame įgaliojime. Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisė

sudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir

kokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties

vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises,

susijusias su įrodymų užtikrinimu.

Sutartis, kurią sudaro atstovaujamasis bei prekybos agentas,

suteikia teises ir pareigas ne tik prekybos agentui, bet ir

atstovaujamajam, kurio pareigos yra:

1) aprūpinti prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija

(kainoraščiais, prekių pavyzdžiais, reklamine medžiaga, standartinėmis

sutarčių sąlygomis ir t. t.);

2) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutikimą ar atsisakymą

sudaryti konkrečią sutartį ar ją vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygų

pakeitimą ar papildymą;

3) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutarties, kurią

prekybos agentas sudarė neturėdamas pavedimo, patvirtinimą ar

nepatvirtinimą;

4) mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą;

5) suteikti agentui . informaciją, būtiną komercinio atstovavimo

sutarčiai vykdyti, ypač pranešti apie tai, kad prekybinių sandorių daug

mažiau, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.

Labai svarbūs yra atlyginimo prekybos agentui apskaičiavimo, mokėjimo

klausimai. LR CK 2.158, 2.159 ir 2.160 str. kaip tik ir reglamentuoja šiuos

dalykus.

Prekybos agento aatlyginimas

1. Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį

atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taip

pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis,

tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas

pasibaigus atstovavimo santykiams.

2. Sutartyje gali būti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas

priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės arba kad prekybos

agentas atlyginimą gauna tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sudarytą

sutartį. Atlyginimas prekybos agentui taip pat mokamas už iš trečiųjų

asmenų atstovaujamojo naudai išieškotas pinigų sumas.

3. Jeigu prekybos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad kita tam

tikro sandorio šalis tinkamai įvykdys sutartį, tai prekybos agentas turi

teisę gauti papildomą atlyginimą (del credere). Šalių susitarimas

panaikinti tokią prekybos agento teisę negalioja. Teisė į papildomą

atlyginimą (del credere) atsiranda nuo sandorio tinkamo įvykdymo.

4. Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybos

agentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams,

paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekėms, numatytoms prekybos

agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklauso

protingumo kriterijų atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant į

visus sandorio ypatumus.

 Prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymas

1. Atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje

nurodomas konkrečia pinigų suma arba sudaryto sandorio vertės ar išieškotos

sumos procentais.

2. Prekybos agentui taip pat turi būti atlygintos jo turėtos

papildomos išlaidos, jeigu jų nepadengė kita sandorio šalis (prekių vežimo,

sandėliavimo,

saugojimo, pakavimo išlaidos, sumokėti muitai ir kitokios

rinkliavos bei mokesčiai ir t. t.) ir šios išlaidos neįskaitomos į agento

savarankiškos veiklos išlaidas.

3. Jeigu prekybos agento atlyginimas nurodytas konkrečia suma, tai

LR CK 2.160 str. taikomas tik tiek, kiek tai neprieštarauja susitarimo dėl

prekybos agento atlyginimo konkrečia suma esmei.

 Prekybos agento atlyginimo mokėjimo tvarka

1. Prekybos agentas įgyja teisę į atlyginimą nuo sandorio sudarymo,

jeigu atstovaujamasis įvykdė sandorį ar turėjo pagal su trečiąja šalimi

pasirašytą sutartį įvykdyti sandorį, ar trečioji šalis įvykdė sandorį,

tačiau visais atvejais vėliausiai tada, kai trečioji šalis įvykdė savo

sutarties dalį ar būtų tai padariusi, jei atstovaujamasis būtų įvykdęs

savąją.

2. Jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas

mokamas tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sutartį, tai prekybos agentas

turi teisę gauti avansą. Avansas negali būti mažesnis kaip keturiasdešimt

procentų atlyginimo ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki paskutinės

kito po sutarties sudarymo mėnesio dienos, jeigu sutartyje nenustatyta kas

kita.

3. Jeigu yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo sutarties neįvykdys,

prekybos agentas netenka teisės reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas ar

jo avansas jau yyra sumokėti, atstovaujamasis turi teisę iš prekybos agento

išieškoti sumokėtas sumas. Ši nuostata netaikoma tada, kai sutartis

neįvykdoma dėl atstovaujamojo kaltės.

4. Atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kas

mėnesį ir ne vėliau kaip iki. mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio,

paskutinės dienos. Šalys rašytine sutartimi gali pratęsti atsiskaitymo

terminą, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

5. Atstovaujamasis privalo kas mėnesį, o susitarus raštu – ne rečiau

kaip kas trys mėnesiai pateikti prekybos agentui buhalterinės apskaitos

dokumentus, pagal kurių duomenis apskaičiuojamas ir mokamas atlyginimas,

taip pat pranešti visas aplinkybes, dėl kurių atsisakyta mokėti prekybos

agentui atlyginimą arba dėl kurių atlyginimas sumažintas.

6. Kilus ginčui dėl atlyginimo mokėjimo, prekybos agentas turi teisę

reikalauti atlikti auditą atlyginimo ir atsiskaitymų tikslumui nustatyti.

Atsisakymas nuo audito teisės negalioja. Jeigu atstovaujamasis atsisako

leisti atlikti auditą ar nesusitariama dėl auditoriaus, prekybos agentas

turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio audito paskyrimo.

7. Reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimo

išieškojimu, taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

8. Kai prekybos agentui yra suteikta išimtinė teisė sudaryti

sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikrais vartotojais, tai

prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas, skaičiuojamas

atsižvelgiant į sandorius, sudarytus komercinio atstovavimo sutarties

galiojimo laikotarpiu su asmenimis iš tos teritorijos ar iš tų vartotojų.

9. Prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas ir tuo atveju,

kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį iki komercinio

atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijus

atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis

pasibaigė, ir sandoris yra susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi.

10. Kai prekybos agentui mokamas komisinis atlyginimas po sutarties

pasibaigimo, naujam agentui komisinis atlyginimas nemokamas, išskyrus

atvejus, kai pagal aplinkybes yra teisinga komisinį atlyginimą padalyti

agentams.

Prekybos agentas turi teisę sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus

ir teises į daiktus patvirtinančius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su

juo atsiskaitys.

Prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad

pasibaigus sutarčiai prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus

nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia nuostata turi būti išreikšta raštu,

tačiau atstovaujamasis raštu iki sutarties galiojimo pasibaigimo gali

atsisakyti konkurencijos draudimo. Jeigu sutartyje yra nuostata dėl

konkurencijos draudimo, tada prekybos agentas įgyja teisę į kompensaciją

visą konkurencijos draudimo laikotarpį. Kompensacijos dydis nustatomas

šalių susitarimu. Tačiau jei sutartis buvo nutraukta dėl prekybos agento

kaltės, jis netenka teisės į kompensaciją.

Įstatymas numato ir tokius atvejus, kai atstovaujamasis netenka

teisės remtis konkurenciją draudžiančia sutarties išlyga. Išimtys yra:

1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutraukė sutartį

pažeisdamas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus arba

nedelsdamas nepranešė prekybos agentui apie svarbias sutarties nutraukimo

priežastis;

2) prekybos agentas sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, už

kurias atsako atstovaujamasis, ir apie šias priežastis nedelsdamas pranešė

atstovaujamajam;

3) atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismo

sprendimu dėl priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis.

Prekybos agento reikalavimu teismas turi teisę pripažinti visiškai

ar iš dalies konkurenciją draudžiančią sutarties išlygą negaliojančia,

jeigu atsižvelgiant į prekybos agento teisėtus interesus tokia išlyga daro

jam didelę žalą.

Tarp prekybos agento ir atstovaujamojo sudaryta terminuota ar

neterminuota sutartis gali .būti nutraukta pagal civilinio kodekso numatytus

atvejus.

Neapibrėžtam terminui ssudarytos sutarties nutraukimas.

Neapibrėžtam terminui sudaryta sutartis gali būti bet kurios šalies

iniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešta

kitai šaliai per šiuos terminus:

1. prieš vieną mėnesį – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip

vienerius metus;

2. prieš du mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip dvejus

metus;

3. prieš tris mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip trejus

metus;

4. prieš keturis mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejus

metus.

Šalys savo susitarimu negali nustatyti trumpesnių pranešimo terminų,

bet gali nustatyti ilgesnius pranešimo terminus, tačiau visais atvejais

abiem šalims taikomi vienodi pranešimo terminai. Pranešta turi būti iki

kalendorinio mėnesio pabaigos.

Šalis, nutraukusi sutartį be kitos šalies sutikimo ir pažeidusi

išankstinio pranešimo terminus, privalo kitai šaliai atlyginti savo

veiksmais padarytus nuostolius, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta

dėl svarbių priežasčių, apie kurias nedelsiant buvo pranešta kitai šaliai.

Jeigu šalys nesusitarė kitaip, paskutinė įspėjimo termino diena ir

sutarties nutraukimo diena turi sutapti su kalendorinio mėnesio pabaiga.

Jei komercinio atstovavimo sutarties terminas yra pasibaigęs ir

terminuota sutartis tapo neterminuota, jos nutraukimui taikomi LR CK 2.156

str. 1 d. nurodyti įspėjimo terminai, į kuriuos įskaičiuojamas terminuotos

sutarties galiojimo terminas.

Apibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas:

1. Apibrėžtam terminui sudarytą sutartį kiekviena šalis turi teisę

nutraukti prieš terminą, jeigu tam yra svarbių priežasčių. Atsisakymas nuo

šios teisės negalioja.

2. Jeigu sutartis nutraukta dėl priežasčių, už kurias atsako kita

šalis, tai pastaroji privalo atlyginti nutraukiant sutartį padarytus

nuostolius.

Jeigu sutartis nutraukta prieš terminą ne dėl prekybos agento

kaltės, jis turi teisę į kompensaciją, jei:

1. po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos iš

dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas;

2. atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimas

atitiktų teisingumo principą.

Maksimalią kompensacijos sumą sudaro vidutinė metinė prekybos agento

atlyginimo suma, apskaičiuota už visą sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu

sutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis galiojo

ilgiau nei penkerius metus, skaičiuojamas paskutinių penkerių metų

vidutinis metinis atlyginimas.

Reikalavimams dėl kompensacijos išieškojimo taikomas vienerių metų

ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos.

Prekybos agentas neturi teisės į kompensaciją, jeigu:

1. sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, išskyrus atvejus,

kai prekybos agentas sutartį nutraukia dėl neteisėtų atstovaujamojo veiksmų

arba dėl savo ligos, amžiaus ar negalios, dėl kurių jis negali tinkamai

atlikti savo pareigų;

2. sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dėl prekybos agento

kaltės;

3. prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises ir

pareigas pagal komercinio atstovavimo sutartį kitam asmeniui.

Prekybos agentas turi teisę į nuostolių, kurių jis patiria dėl

sutarties su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginimą, ypač jeigu prekybos

agentas netenka komisinio atlyginimo, o atstovaujamasis turi esminės naudos

iš prekybos agento veiklos.

Įstatymai gali nustatyti šio skirsnio nuostatų išimtis, jeigu

to

reikalauja prekybos agento veiklos ypatumai atskirose verslo srityse (CK

2.168 str.).

3.2 Komercinio atstovavimo ypatumai suda.rant ir vykdant tarptautinio prekių

pirkimo–pardavimo sutartis

Normos reglamentuojančios sudarant komercinį atstovavimą ir vykdant

tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis taikomos:

1. kai yra sudaroma ar vykdoma tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo

sutartis;

2. kai atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingose

valstybėse.

Normos netaikomos:

1. perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius

vertybinių popierių biržoje;

2. perkant ir parduodant prekes aukcione (varžytynėse);

3. atstovų pagal įstatymą, taip pat atstovų, paskirtų teismo ar

administracinių institucijų sprendimu, veiklai (atstovu šiame skirsnyje

nepripažįstami juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, jeigu jie

veikia neperžengdami įstatymų ar juridinio asmens steigimo dokumentų

nustatytų ribų).

Atstovo teisės ir pareigos gali būti aiškiai išreikštos arba

numanomos iš konkrečių aplinkybių. Taip pat jie turi teisę atlikti bet

kokius veiksmus, kurie konkrečiomis aplinkybėmis būtini atstovaujamojo

pavedimui tinkamai įvykdyti, o jų teisės ir pareigos gali būti išreikštos

bet kokia forma ir jų turinys gali būti įrodinėjamas bet kokiomis

įrodinėjimo priemonėmis.

Atstovo sudarytų sandorių galiojimą numato LR CK 2.171 str. Atstovo

sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, jeigu

atstovas veikė atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, neviršydamas jam

suteiktų teisių, ir trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sutartį

sudaro su atstovu.

Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas ne

atstovaujamajam, o atstovui, jeigu:

1. trečiasis asmuo nežinojo ir nneturėjo žinoti, kad sutartį sudaro

su atstovu (neatskleistas atstovavimas);

2. konkrečios aplinkybės (pavyzdžiui, sutarties nuoroda) patvirtina,

kad atstovas ketino sukurti teises ir pareigas sau, o ne atstovaujamajam.

Jeigu atstovas nevykdo savo prievolių trečiajam asmeniui dėl

atstovaujamojo kaltės, atstovas privalo pranešti trečiajam asmeniui

atstovaujamojo vardą, o jei trečiasis asmuo nevykdo savo prievolių

atstovui, atstovas privalo pranešti atstovaujamajam trečiojo asmens vardą.

Atstovaujamasis negali įgyvendinti atstovo įgytų su trečiuoju

asmeniu susijusių teisių, jeigu trečiasis asmuo įrodo, kad jis nebūtų

sudaręs sutarties, žinodamas, kas yra atstovaujamasis.

Jeigu asmuo veikia neturėdamas atstovaujamojo įgaliojimų arba juos

viršydamas, tokiais atvejais atsiranda šio asmens ir trečiojo asmens teisės

ir pareigos. LR CK 2.172 str. 1 d. normos netaikomos tais atvejais, kai

atstovaujamojo elgesys davė protingumo kriterijų atitinkantį pagrindą

trečiajam asmeniui sąžiningai manyti, kad atstovas turi reikiamus

įgaliojimus ir veikia jų nneviršydamas.

Atstovo veiksmų patvirtinimo atvejai:

1. Atstovaujamasis turi teisę patvirtinti veiksmus, kuriuos atliko

asmuo, neturėdamas šios teisės ar ją viršydamas. Patvirtinimas gali būti

bet kokios formos. Be to, jis gali būti numanomas iš atstovaujamojo

elgesio. Patvirtinimas įsigalioja nuo to momento, kai pasiekia trečiąjį

asmenį. Įsigaliojusio patvirtinimo nebegalima atšaukti.

2. Jeigu sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo nežinojo ir negalėjo

žinoti, kad atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai trečiasis asmuo

neatsako atstovaujamajam, jeigu iki atstovo veiksmų patvirtinimo momento

jis praneša atstovaujamajam, kad sandoris jam neprivalomas net jį

patvirtinus. Jeigu atstovaujamasis patvirtino atstovo veiksmus, bet tą

padarė ne per protingumo kriterijų atitinkantį terminą, trečiasis asmuo

gali atsisakyti sandorio apie tai nedelsiant pranešdamas atstovaujamajam.

3. Jeigu tre.čiasis asmuo sandorio metu žinojo ar turėjo žinoti, kad

atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai trečiasis asmuo negali

atsisakyti sandorio nei iki atstovo veiksmų patvirtinimo, nei po to.

4. Trečiasis asmuo visais atvejais gali atsisakyti priimti tik

dalinį atstovo veiksmų patvirtinimą.

5. Jeigu atstovas atliko veiksmus dėl būsimo juridinio asmens

interesų iki juridinio asmens įsteigimo, tokius veiksmus galima patvirtinti

tik įstatymų nustatytais atvejais.

Jeigu asmuo veikė neturėdamas atstovo veiksmų patvirtinančios teisės

ar turimas teises viršydamas ir atstovaujamasis atsisakė jo veiksmus

patvirtinti, tai asmuo privalo atlyginti trečiajam asmeniui tuos

nuostolius, kurie leistų trečiajam asmeniui grįžti į tą padėtį, kurioje jis

būtų buvęs, jeigu atstovas būtų turėjęs teisę ar būtų veikęs neviršydamas

savo teisių.

Asmuo neatsako trečiajam asmeniui, jeigu trečiasis asmuo žinojo ar

turėjo žinoti, kad asmuo neturi teisių ar jas viršija.

Atstovo teisės komerciniame atstovavime sudarant ir įvykdant

tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis pasibaigia:

1. atstovaujamojo ir atstovo susitarimu;

2. sudarius sandorį ar atlikus kitą veiksmą, kuriam atlikti buvo

išduotas įgaliojimas;

3. kai atstovaujamasis panaikina atstovui suteiktas teises;

4. kai atstovas atsisako savo teisių;

5. kitais LR CK numatytais atvejais.

Atstovo teisių pasibaigimas neturi įtakos trečiojo asmens teisėms,

išskyrus atvejus, kkai trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie atstovo

teisių pasibaigimą arba apie aplinkybes, kurios yra atstovo teisių

pasibaigimo pagrindas.

Nepaisant atstovo teisių pasibaigimo, atstovas turi teisę dėl

atstovaujamojo ar jo įpėdinių interesų atlikti veiksmus, kurie būtini, kad

nebūtų padaryta žalos atstovaujamojo ar jo įpėdinių interesams. IV. PROKŪRA

Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas)

suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir

dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio

asmens (verslininko) verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo

vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne

teismo institucijose (CK 2.176 str.).

Prokūra – tai specifinė įgaliojimo rūšis. Palyginti su paprastu

įgaliojimu, skiriasi jos subjektai ir naudojimo paskirtis. Prokūrą gali

išduoti tik juridiniai asmenys – verslininkai. Prokūra paprastai išduodama

juridinio asmens darbuotojui, o kartais ir kitam asmeniui. Bet kuriuo

atveju, ji gali būti išduodama tik fiziniam asmeniui, vadinamam prokuristo.

Skirtingai nuo bendrojo įgaliojimo, prokūra taikoma verslo santykiams: ji

suteikia prokuristui teisę atstovaujamojo vardu ir jo interesais atlikti

teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.

Prokūra taip pat suteikia teisę prokuristui atstovaujamojo vardu ir jo

interesais atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose, ne teismo

institucijose.

Atsižvelgiant į juridinio asmens rūšį, prokūrą išduoda atitinkamas

valdymo organas arba savininkas. Prokūrą taip pat gali išduoti atitinkamo

valdymo organo ar savininko įgaliotas asmuo. Detalesnė prokūros išdavimo

tvarka turėtų bbūti numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose.

Prokūra skirstoma į vienasmenę (išduodamą vienam asmeniui) ir bendrąją

(išduodamą keliems asmenims). Bendroji prokūra leidžia veiksmingai

kontroliuoti asmenis, kuriems suteikta teisė veikti juridinio asmens vardu:

turėdami bendrąją prokūrą, visi prokuristai privalo veikti kartu.

Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę ją

išduoti. Nustatytos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro prokūros

negaliojančios, nes toks padarinys nėra įsakmiai nurodomas CK, tačiau tokiu

atveju, kilus ginčui dėl prokūros išdavimo, šalys negalės remtis liudytojų

parodymais siekdamos įrodyti šį faktą. Taip pat prokūra turi būti

įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.

Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti

šių veiksmų:

1. perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti

teises į jį;

2. pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;

3. skelbti atstovaujamojo bankrotą;

4. duoti prokūrą;

5. priimti į įmonę dalininkus.

Skirtingai nuo bendrųjų atstovavimo taisyklių, prokuristas privalo

veikti atstovaujamojo interesais tik asmeniškai ir negali perduoti savo

įgaliojimų kitam asmeniui. Tokie sandoriai būtų laikomi negaliojančiais.

Prokūra gali būti ribota. Tačiau bet kokie prokūros ribojimai,

išskyrus įtvirtintus įstatyme (CK 2.179 str.), negalioja tretiesiems

asmenims, tačiau gali būti atstovaujamojo ir prokuristo vidinio susitarimo

dalykas. Vidiniai prokūros ribojimai gali būti nustatyti konkrečiam

juridinio asmens filialui, veiklos sričiai ar rūšiai, ribojimai taip pat

gali būti siejami su tam tikromis aplinkybės, laiku, teritorija. Tačiau

tretieji asmenys negali remtis tuo, kad jiems

neturi įtakos prokūros

ribojimai, jeigu jie sąmoningai siekė pakenkti atstovaujamojo interesams

arba prokuristas sąmoningai veikė priešingai atstovaujamojo interesams, o

tretieji asmenys šitai žinojo ar galėjo suprasti. Vis dėl to, jeigu

tretieji asmenys veikia sąžiningai, tai prokuristo veiksmai įpareigoja

atstovaujamąjį. Šiuo atveju atstovaujamasis galės tik išsiieškoti iš

prokuristo patirtus nuostolius.

Skiriami du prokūros įsigaliojimo etapai: prokūra įsigalioja

atstovaujamojo ir prokuristo tarpusavio santykiams, kai yra išduota, o

prokuristo ir trečiųjų .asmenų tarpusavio santykiams – būdama įregistruota

teisės aktų nustatyta tvarka. Prokuristas turi tretiesiems asmenims

atskleisti, kad veikia juridinio asmens vardu ir interesais. CK nustatyta

privaloma tokio atskleidimo forma: pasirašydamas atstovaujamojo vardu

dokumentus, prokuristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas,

t. y. įrašyti žodį „prokuristas“ arba jo sutrumpinimą „pp“. Prokuristo,

neįvykdžiusio šių reikalavimų, sudarytų sandorių padariniai nustatomi pagal

neatskleisto atstovavimo taisykles (CK 2.133 str.).

Prokuristo atsakomybė atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims yra

tokia pat kaip ir prekybos agento (CK 2.152–2.168 str.)

Prokūra pasibaigia, kai:

1. atstovaujamasis ją atšaukia;

2. prokuristas jos atsisako;

3. atstovaujamajam iškelta bankroto byla;

4. likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo;

5. prokuristas miręs.

Prokūra pasibaigia nuo atitinkamo įrašo atitinkamame registre datos,

išskyrus likvidavus ar reorganizavus prokūrą išdavusį juridinį asmenį arba

mirus prokuristui.

Išduodant prokūrą, juridinio asmens darbuotojų įgaliojimai nebūtinai

visais atvejais privalo būti patvirtinti. Kasdieniai ir įprasti tam tikros

verslo srities darbuotojų veiksmai gali būti atliekami be specialaus

įgaliojimo ir prokūrą reglamentuojančios normos taikomos pagal analogiją.

Veiksmų kasdieniškumas ir įprastumas nustatomi atsižvelgiant į kiekvieno

verslo specifiką. Preziumuojama, kad parduotuvėje ar sandėlyje dirbantys

darbuotojai be specialaus įgaliojimo turi teisę parduoti, išduoti ar

priimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės.

Tai reiškia, kad darbuotojas gali teisėtai perleisti nuosavybės teises į

daiktus, o trečiojo asmens apmokėjimas darbuotojui bus tinkamas. Jeigu

darbuotojas vis dėl to nebuvo faktiškai įgaliotas atlikti tokius veiksmus,

tai juridinis asmuo privalo įrodyti, kad trečiasis asmuo tai žinojo ar

turėjo žinoti. Darbuotojai, veikiantys be specialaus įgaliojimo, turėdami

pasirašyti atstovaujamojo vardu kokius nors dokumentus, be parašo, privalės

nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas ir konkrečius įgaliojimus. V. IŠVADOS

Atstovavimo taikymo sfera yra gana plati. Ji aprėpia daug civilinių

teisinių santykių. Būtinumas pasinaudoti atstovo paslaugomis gali būti

sąlygotas įvairių tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio aplinkybių.

Atstovavimas plačiai taikomas, siekiant apsaugoti neveiksnių asmenų

(nepilnamečių iki 14 metų, psichinių ligonių) interesus. Tokių neveiksnių

asmenų vardu visus reikiamus juridinius veiksmus atlieka jų atstovai.

Tačiau atstovavimu gana dažnai naudojasi ir veiksnūs fiziniai, taip pat ir

juridiniai asmenys, siekdami geriau įgyvendinti savo civilines teises ir

įvykdyti civilines pareigas, išplėsti savo veikimo sferą ir pan.

Reikia pažymėti, kad ne visos sandorio šalys – atstovaujamasis,

atstovas ar tretieji asmenys – siekia tikslo, remdamiesi įstatymais. Kai

kurių jų tikslas – ne optimalus, o maksimalus rezultatas. Taigi tiek

sudarant sutartis ppagal bendruosius CK nuostatus, tiek sudarant komercinius

sandorius, reikia atidžiai sekti ar nenusižengiama įstatymams, kadangi

daugelis teisinių atstovavimo normų yra panašios tiek bendrosiose

atstovavimo nuostatose, tiek komerciniame atstovavime ir prokūroje. Todėl

labai svarbu nesupainioti sąvokų bei jų taikymo sričių.

Tik elgiantis sąžiningai ir nenusižengdamos įstatymui visos sandorio

šalys gali sėkmingai bendradarbiauti sudarydamos sutartis ir plėtodamos

savo veiklą.

VI. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2=;

2. Vasarienė D. Civilinė teisė. Vilnius, 2002. 248 p. ISBN 9986-9349-6-

6;

3. Kecorytė D. Atstovavimas ir įgaliojimas. Vadovo pasaulis. 1999. Nr.4;

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga.

Asmenys / V. Mikelėnas, G. Bartkus, V. Mizaras, Š. Keserauskas.

Vilnius, 2002. 435 p.

———————–

ĮGALIOJIMAS – rašytinis dokumentas, įgaliotojo asmens duodamas įgaliotiniui

atstovauti nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

prokūristo teisės ir atsakomybė

forma

Atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautines pirkimo – pardavimo

sutartis

Prekybos agentas

sutarties nutraukimas

atlyginimas

teisės, pareigos, atsakomybė

ATSTOVAVIMAS – civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir

atstovaujamojo sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinio

teisės akto pagrindu.

ATSTOVAUJAMASIS – kiekvienas civilinės teisės subjektas, kurio vardu ir

interesais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jo paties, įstatymų,

teismo sprendimu ar administracinės teisės duotais įgalinimais.

ATSTOVAS – atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinio

akto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais

ir sąskaita.

Pasibaigimas

Perįgaliojimas

Terminas

Forma

neapibrėžtas

prilyginama notarinei

notarinė

apibrėžtas

supaprastinta

KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS – asmens, nuolatos ir savanoriškai atstovaujančio

verslininko vvardu sudarant sutartis verslo veiklos sferoje, veiksmai.

Prokūra