atstovavimas
Turinys
II. Įvadas…………………………1
II Dėstymas…………………………2
1. Sandorių sudarymas per atstovus………………….3
2. Įgaliojimas…………………………3
3. Dokumentų pavyzdžiai………………………5
4. Per atstovą sudaryto sandorio pasekmės ……………….13
4.1 Civilinė byla Nr. 3K-3-228/2003 m……………….13
III. Išvados…………………………18
Literatūra…………………………19
I. Įžanga
Šiame darbe pasistengsiu patarti sutarties sudarymo ypatumus, atstovavimo būdus ir pasekmes. Darbe rėmiausi keletu pagrindinių teisės aktų : Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu , civilinio proseso kodeksu.
Sutartis yra neatsiejamas civilizuoto verslo kasdienybės elementas. Sutartimi sukuriami, nutraukiami arba pakeičiami turtiniai ir neturtiniai santykiai tarp verslo partnerių. Vystantis normaliems rinkos santykiams ssutartis tapo verslo santykių stabilumo garantu; ginčo atveju sutartis yra pagrindinis įrankis ginant pažeistas teises. Tačiau ne visais atvejais sutartis vertinama kaip teigiamas dalykas. Ginčo atvejais iškyla sutarties pasirašymo metu nepastebėtos, netikėtos sutarties sąlygos, kurių negali pakeisti net pats geriausias advokatas. Todėl minimalių teisinių žinių apie sutartis reikėtų jau sutarties sudarymo metu.
II. Dėstymas
Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų teisės aktų nustatyta tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo arba nutraukimo. Dažnai sutarties sąvoka naudojama kaip ssinonimas sandoriui. Tačiau tai nėra vienareikšmės sąvokos. Tiktai dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai visada yra dvišaliai ar daugiašaliai sandoriai. Ne kiekvienas susitarimas gali būti pripažįstamas sutartimi. Tam reikia trijų esminių elementų:
• subjekto;
• turinio;
• formos.
Sutarties subjektai yra sutartį sudarantys asmenys. Praktikoje dėl ššio sutarties elemento rečiausiai kyla problemų, bet vis tik sudarant sutartį reikėtų patikrinti, ar sutartį sudarantis asmuo turi teisę ją sudaryti. Tam reikia pareikalauti juridinį asmenį atstovaujantį asmenį pateikti savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai kita sutarties šalis yra fizinis asmuo – asmens tapatybę liudijantį dokumentą.
Svarbiausias sutarties elementas yra sutarties turinys, kurį sudaro visa sutarties sąlygų sistema. Nustatant sutarties sąlygas vadovaujamasi vienu iš pagrindinių civilinės teisės – sutarties laisvės – principų. Remiantis šiuo principu, šalys turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis bei nustatyti jų sąlygas, taip pat sudaryti sutartis, kurios nėra numatytos LR Civiliniame kodekse, jeigu yra laikomasi įstatymų reikalavimų. Peržiūrėdamas sutarties turinį, žmogus turėtų atidžiai įvertinti sutarties objektą, sutarties kainą, teisių įgyvendinimo ir ((ar) pareigų įvykdymo terminus bei savo atsakomybę pagal sudaromą sutartį. Taip pat svarbu atsižvelgti į ginčų sprendimo tvarką – paprastai sutarties pabaigoje esančios sąlygos labai greitai perskaitomos. Iškilus ginčui pasirodo, kad, tarkime, buvo susitarta visus ginčus spręsti derybų keliu, o nesutarus – brangiai kainuojančiame arbitraže.
1. Sandorių sudarymas per atstovus
Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo aar administracinio akto pagrindu. Atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).
2. Įgaliojimas
Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais
asmenimis. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.
Įgaliojimas — dokumentas, kuriuo įstaiga, organizacija ar asmuo kitam asmeniui suteikia teisę jo vardu atlikti nurodytus veiksmus. Galima duoti įgaliojimą atlikti vieną pavedimą arba nuolat ar tam tikrą laiką tvarkyti kokius reikalus
Įstaigų įgaliojimų antraštinė dalis įforminama pagal raštvedybos taisykles ir turi: įstaigos pavadinimą, dokumento pavadinimą (gali būti ir numeris), datą (gali būti ir vietos nuoroda) ir adresatą — kam pateikti įgaliojimas skiriamas. Tokia tvarka rašomi ir individualių asmenų įgaliojimai, tik čia įgaliotoją (asmenį) galima rašyti ne formaliai standartiškai, o kilmininko linksniu: Petro Budniko. / Įgaliojimas. Arba individualių įgaliojimų antraštinė dalis gali būti laisvos formos — turėti tik dokumento pavadinimą.
Tekstas paprastai pradedamas veiksmažodžiu Įgalioju. Po jo įvardijamas asmuo, kuriam įgaliojimas duodamas — rašomas jo darbas ir pareigos, vardas ir pavardė (gali būti ir gyvenamoji vieta); nnurodomi paso duomenys. Toliau rašoma, ką tas asmuo įgaliojamas daryti. Jei antraštinėje dalyje įgaliotojas nepasakytas, tekstas pradedamas įvardžiu Aš ir įgaliotojas įterpiamas tarp įvardžio ir veiksmažodžio įgalioju, pvz.: Aš, Petras Budnikas, įgalioju. Įstaigų įgaliojimą galima rašyti neveikiamąja forma, pvz.: Tadas Girskis (nurodoma gyvenamoji vieta, paso duomenys) įgaliojamas.
Individualų įgaliojimą pasirašo įgaliojantis asmuo (jei parašas neįskaitomas, nurodoma vardo raidė ir pavardė), įstaigos įgaliojimą — jos vadovas ir buhalteris.
Bendresnio pobūdžio ir svarbesnius įgaliojimus tvirtina notaras. Savo darbuotojų ir vidaus reikalams išduotus įgaliojimus parašu ir antspaudu gali tvirtinti atsakingas įstaigos pareigūnas. Tvirtinimo žodžiai turėtų būti: .parašą tvirtinu arba tiesiog Tvirtinu.
3. Dokumentų pavyzdžiai:
Petras Budnikas
asmens kodas ……..,
pasas išduotas 199……
……………..
…………..pasų
poskyrio
Taupomojo banko
Antakalnio skyriui
ĮGALIOJIMAS
2002-08-14
——————-
(vietovė)
Įgalioju savo dukterį Jurgitą Budnikaitę, gyvenančią Vilniuje, Jurginų g. 4 – 15, pasas Nr. LM524896, išduotas 1993 02 09, tvarkyti mano sąskaitą Nr.____________ Taupomojo banko Antakalnio skyriuje ir imti man pervedamą pensiją.
(Parašas) Petras Budnikas
……………
……fakultetas….k.,
asmens kodas…….,
pasas išduotas 199….
…………pasų
poskyrio
Vilniaus pedagoginio universiteto
vyr. Buhalterei
ĮGALIOJIMAS
200….
………..
(vietovė)
Įgalioju …………………fakulteto……………kurso
studentą (-ę) ……………… , asmens kodas…………..,
pasas išduotas………………………… pasų poskyrio
199……….., paimti man skiriamą ………. mėn. stipendiją.
(Parašas) (Vardas,pavardė)
Lietuvos Respublika
ĮGALIOJIMAS ATSTOVUI / PATENTINIAM PATIKĖTINIUI
Aš(Mes), žemiau pasirašęs(ę)…………………………
(pareiškėjo pavadinimas ir adresas)
įgalioju(ame)…………………………
(pavadinimas ar vardas ir pavardė, adresas)
tvarkyti visus reikalus, susijusius su patento(ų) gavimu Lietuvos Respublikoje, ir pavedu(ame) vykdyti visus tam reikalingus veiksmus: pasirašinëti pareiškimus, prašymus iir t.t.; pateikti ir gauti dokumentus; gauti pažymas apie paraiškų priëmimą, oficialius pranešimus, apsaugos ir kitus dokumentus; taisyti ir keisti paraiškų dokumentus; atsiimti paraiškas; pateikti paaiškinimus, protestus; ir t.t.
Šis įgaliojimas galioja….. metus.
…………………………
…………………………
(Pareiškėjo(ų) parašas(ai) (nurodant pilną vardą, pavardę)
………….. …………
(Vieta) (Data)
NARYSTĖS SUTARTIS Nr. ______
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Įstatų 5.3 punktu,
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, toliau vadinama LATGA-A, esanti Vilniuje, J.Basanavičiaus g. 4/Vingrių g. 6, atstovaujama generalinio direktoriaus Edmundo Vaitekūno, veikiančio pagal Įstatus, iš vienos pusės,
ir Autorius _____________________________ ______________________________________
vardas, pavardė rašyti čia, jeigu pasikeitė Autoriaus pavardė
arba Autoriaus ____________________________________________ teisių perėmėjas
______________________________________, veikiantis pagal įgaliojimą, paveldėjimo teisės liudijimą ar kitą teisių perėmimą patvirtinantį dokumentą,
gyvenantis ___________________________________________________________, iš kitos pusės,
sudarė šią sutartį.
Autorius ar autoriaus teisių perėmėjas, pasirašęs šią sutartį, tampa LATGA-A nariu.
Sutarties sąlygos
1.PERDUODAMOS TEISĖS
1.1. Narys perduoda LATGA-A išimtinę teisę leisti:
Autoriaus parašas
1) viešai atlikti visus jo sukurtus kūrinius bet kokiais būdais ir priemonėmis, tiek tiesiogiai atliekant kūrinį (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinio kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją
2) atgaminti visus jo sukurtus kūrinius bet kokia forma ar būdu, atsižvelgiant į 1.2. punkto nuostatas
3) transliuoti visus jo sukurtus kūrinius
4) retransliuoti
visus jo sukurtus kūrinius
5) viešai skelbti kompiuterio tinklais (internetu) visus jo sukurtus kūrinius
6) teikti nuomai visus jo sukurtus kūrinius
1.2. Kai kūrinys naudojamas reklamoje, Narys pasilieka teisę pats tartis dėl tokio panaudojimo sąlygų. Nepaisant to, Narys atskiru susitarimu gali perduoti LATGA-A teisę leisti panaudoti kūrinį reklamoje.
2. NARIO ĮSIPAREIGOJIMAI
Narys įsipareigoja:
1) suteikti LATGA-A visą būtiną informaciją apie save ir savo kūrinius, registruojant juos LATGA-A;
2) pranešti LATGA-A apie visus pakeitimus ir papildymus, padarytus kūriniuose, taip pat apie pasikeitimus duomenų, įtrauktų į narystės registravimo dokumentus (veikla, adresas, banko ssąskaita, į kurią pervedamas autorinis atlyginimas, ir kt.);
3) neperduoti per visą sutarties galiojimo laiką tretiesiems asmenims teisių, kurias perdavė administruoti LATGA-A pagal šios Sutarties 1 straipsnį, išskyrus LATGA-A arba užsienio šalių autorių teisių kolektyvinio administravimo bendrijų, su kuriomis LATGA-A yra sudariusi abipusio atstovavimo sutartis, atstovaujamus leidėjus;
4) nesudaryti jokių sutarčių, prieštaraujančių šiai sutarčiai;
5) susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali pakenkti LATGA-A veiklai;
6) sumokėti LATGA-A’i sutarto dydžio sumą nuo išieškotos priteistos sumos, kai ji pagal atskirą susitarimą su Nariu atstovauja jo interesams teisme.
3. LATGA-A ĮSIPAREIGOJIMAI
LATGA-A įsipareigoja:
1) sudaryti llicencines sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl kūrinių panaudojimo;
2) surinkti autorinį atlyginimą, mokamą trečiųjų asmenų už kūrinių panaudojimą pagal LATGA-A Tarybos patvirtintus tarifus;
3) paskirstyti ir išmokėti Nariui jam priklausantį autorinį atlyginimą pagal LATGA-A įgaliotų atstovų konferencijos nustatytas autorinio atlyginimo paskirstymo taisykles;
4) kartą per metus ppateikti Nariui ataskaitą apie jo panaudotus kūrinius, paskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą;
5) visais atvejais nutraukus šią sutartį ar jai pasibaigus, paskirstymo taisyklėse numatytais terminais išmokėti Nariui autorinį atlyginimą, priklausantį jam už kūrinių panaudojimą iki sutarties nutraukimo dienos;
6) teikti informaciją giminingoms užsienio autorių organizacijoms apie Nario kūrinius;
7) teikti nemokamas konsultacijas visais autorinės teisės klausimais;
8) esant atskiram susitarimui su Nariu, atstovauti jį visose teisminėse ir valstybės valdžios bei valdymo institucijose;
9) neteikti tretiesiems asmenims informacijos apie Nariui paskaičiuoto ir išmokėto autorinio atlyginimo dydį bei kitas sutartyje numatytas sąlygas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
4. ATSKAITYMAI
Narys sutinka, kad iš LATGA-A surenkamo autorinio atlyginimo būtų išskaičiuojami LATGA-A įgaliotų atstovų konferencijoje nustatyto dydžio atskaitymai, reikalingi LATGA-A administravimo sąnaudoms padengti.
5. SUTARTIES PASIBAIGIMAS
Ši sutartis pasibaigia nariui mirus. Atsiradus paveldėjimo teisei pagal paveldėjimo teisės liudijimą, su įpėdiniu ppasirašoma nauja narystės sutartis.
6. SUTARTIES PAKEITIMAS, PAPILDYMAS IR NUTRAUKIMAS
6.1. Visi Sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami raštu.
6.2. Nariui pateikus LATGA-A klaidingą informaciją, perdavus tretiesiems asmenims teises, kurios yra nustatytos šios Sutarties 1 straipsnyje arba nevykdant Nario įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje, LATGA-A gali vienašališkai nutraukti šią Sutartį, pranešdama apie tai Nariui registruotu laišku prieš 3 mėnesius.
6.3. Narys turi teisę nutraukti šią Sutartį, pranešdamas apie tai LATGA-A registruotu laišku prieš 3 mėnesius.
7. SUTARTIES GALIOJIMAS
Ši Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos iir galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje bei teritorijose visų užsienio valstybių, su kurių autorių teisių kolektyvinio administravimo bendrijomis LATGA-A yra pasirašiusi abipusio atstovavimo sutartis.
8. GINČŲ SPRENDIMO TVARKA
Ginčai, kilę tarp šalių, vykdant šią Sutartį, sprendžiami LATGA-A Taryboje, o šalims nesusitarus – teismine tvarka.
9. KITOS SĄLYGOS
Sutartis pasirašoma dviem, vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas perduodamas Nariui, o kitas – LATGA-A.
Edmundas Vaitekūnas Narys
LATGA-A Generalinis direktorius ………….
__________________________ __________________________
/parašas/ /parašas/
Vilnius
200.m….mėn….d. 200.m….mėn….d.
4. Per atstovą sudaryto sandorio pasekmės
‘Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas’
4.1 Civilinė byla Nr. 3K-3-228/2003 m.
2003 m. vasario 12 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas), viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Elenos Peleckytės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Elenos Peleckytės ieškinį atsakovams Valerijui Kuntelijai, Raimondai Narmontienei ir Julijai Kutkienei bei trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei Rimai Vižinytei dėl įgaliojimo ir buto įkeitimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei arešto butui panaikinimo.
Teisėjų kolegija n u s t a tt ė:
Ieškovė nurodė, kad nuo vaikystės yra ligota. 1998 m. pavasarį buvo užpulta ir sumušta, ko pasekoje išsivystė abiejų akių potrauminė katarakta, reikėjo kuo skubiau operuotis, o pinigų tam nebuvo. Ieškovė buvo giliame nerviniame sukrėtime, paūmėjo depresija. 1999 m. spalio 27 d. bei 2000 m. vasario 29 d. įvykių ji neprisimena, kur ir su kuo buvo, kokius veiksmus ji atliko sandorių sudarymo metu ji pasakyti negali, mano, kad dokumentus pasirašė būdama tokios būsenos, kada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovė teigė, kad V.Kuntelija pasinaudojo jos liguista būsena, sunkia turtine padėtimi, jos pasitikėjimu ir tuo, kad buvo jos darbdavys, todėl ieškovės teigimu, sandoriai buvo pasirašyti dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Atsakovas V.Kuntelija, turėdamas E.Peleckytės įgaliojimą ir atstovaudamas ieškovę, turėjo veikti jos interesais, tačiau jis paėmė paskolą, įkeisdamas ieškovės butą, tik siekdamas sau asmeninės naudos. Jokio atlygio iš V.Kuntelijos E.Peleckytė nėra gavusi. Ieškovė teismo prašė 1964 m. galiojusio CK 54, 57, 65 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento išduotą įgaliojimą ir visus hipotekos sandorius dėl buto įkeitimo bei panaikinti buto areštą.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas nustatė, kad 1999 m. spalio 27 d. E.Peleckytė įgaliojo V.Kunteliją gauti reikiamus dokumentus iš ŽKNTKR VĮ VVilniaus filialo buto Erfurto 22-2, Vilniuje ir įkeisti šį butą savo nuožiūra, pasirašyti už ieškovę hipotekos sandorį, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. 1999 m. spalio 28 d. V.Kuntelija pasiskolino iš J.Kutkienės 40 000 Lt, o iš R.Narmontienės 20 000 Lt iki 2000 m. vasario 28 d. Remiantis įgaliojimu, V.Kuntelija tą pačią dieną įkeitė E.Peleckytės butą Erfurto 22-2, Vilniuje paskolos grąžinimui užtikrinti. Laiku negrąžinus paskolos, 2000 m. vasario 29 d. šalys pratęsė terminą iki 2000 m. gegužės 31 d., o vėliau dar kartą pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2000 m. lapkričio 1 d. Skola grąžinta nebuvo, todėl remiantis priimta 2001 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2001 m. rugpjūčio 12 d. įkeistas ieškovės butas buvo areštuotas.
Teismas taip pat nustatė, kad atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, ieškovei diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, tačiau ekspertai konstatavo, kad šis psichikos sutrikimas netrukdė E.Peleckytei suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Byloje apklausta notarė paaiškino, kad bendravo su ieškove, išaiškino jai įkeitimo pasekmes, jeigu nebus grąžinta paskola. Pati ieškovė perskaitė ir pasirašė įgaliojimą, abejonių, kad ji ko nors nesuprato, notarei nekilo. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog
E.Peleckytė sandorių sudarymo momentu buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės. Teismas taip pat nustatė, kad sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo darbą UAB “Vaistuva”, kurios direktoriumi buvo V.Kuntelija, ji dirbo antraeilėse pareigose. Ieškovė pripažino, kad atsakovas atlyginimą mokėdavo laiku. Ieškovės sūnus užsidirbdavo dirbdamas laboratorijoje ir darydamas muzikos įrašus, tokiu būdu teismas konstatavo, kad ieškovė nebuvo priversta sudaryti jai nenaudingus sandorius dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.
Tenkindamas ieškinį teismas konstatavo, jog atsakovas negali sudarinėti sandorių atstovaujamojo vardu savo naudai. Įstatymas sudaryti sandorius aatstovo interesais draudžia (CK 65 straipsnis), todėl šių apribojimų pažeidimas daro ginčijamus sandorius negaliojančiais. Žinodama visas aplinkybes, notarė privalėjo išaiškinti, kad įgaliojimas įkeisti butą šiuo atveju atsakovui neturi būti duodamas, nes įstatymas draudžia atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktą.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovės išduotas įgaliojimas neatitinka įstatymų reikalavimų, ttodėl pripažinti jį negaliojančiu teismas neturėjo pagrindo. Ginčo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės, kurią atstovavo V.Kuntelija pagal jos įgaliojimą ir kreditorių R.Narmontienės bei J.Kutkienės. V.Kuntelija kitų sutarties šalių atstovu nebuvo. Kad jis, kaip ieškovės atstovas, sudarė sandorį su pačiu savimi, ttokiai išvadai daryti, teismo nuomone, nėra pagrindo. Kolegija, konstatavo, kad ginčijama sutartis neprieštarauja CK 65 straipsnio nuostatoms.
Kasaciniu skundu Elena Peleckytė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 30 d. sprendimą. Kasatorė nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CK 67, 65 straipsnius), įrodymus įvertino nesivadovaujant visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 1999 m. spalio 27 d. ieškovė atvyko į notarinę kontorą, turėdama tikslą įkeisti savo butą už atsakovo paskolą. Kasatorės teigimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Objektyvus faktas yra tai, kad E.Peleckytė neturėjo reikiamų turto įkeitimui dokumentų. Šį faktą reikėtų vertinti kaip įrodymą, kkad realiai E.Peleckytė minėtą dieną nesiruošė atlikti turto įkeitimo sandorį.
Kasatorė nurodo, kad jos valia įkeisti butą neišreikšta, nors pagal CK 67 straipsnį tai turėjo būti padaryta. Įgaliojimo neapibrėžtumas sukūrė situaciją, kai atsakovas V.Kuntelija privalėjo atlikti veiksmus, pažeidžiančius CK 65 straipsnį. Iš V.Kuntelijos veiksmų seka išvada, kad įgaliojimo nuostatą, leidžiančią ginčo butui įkeisti atsakovo nuožiūra, jis išaiškino sau reikiama linkme, tai yra, kad jis gali įkeitimą daryti savo naudai ir saviems interesams užtikrinti. Iš įgaliojimo turinio galima spręsti, kad įgaliotoja davė nnuorodą įkeisti butą jos interesais. Plečiamai traktuodamas įgaliojimo turinį, atsakovas įsiterpė į ieškovės vienašalio sandorio sudarymą, atliko veiksmus savo naudai ir taip sudarė sandorį pats su savimi.
Atsiliepimu į kasacinį skundą R.Narmontienė bei J.Kutkienė prašo jį atmesti. Nurodo, kad kasatorės išvados yra nepagrįstos, nes V.Kuntelija, sudarydamas kasatorei priklausančio buto įkeitimo sutartį, veikė jam suteiktų įgalinimų ribose, t.y. atliko jam pavestus veiksmus pagal įgaliotojos valią ir nurodymus (CK 398 straipsnio 1 dalis, CK 6.759 straipsnis). Būtent tokias įgalinimo ribas – kad įgaliotinis V.Kuntelija įkeistų įgaliotojos butą už V.Kuntelijos imamą paskolą – nustatė pati įgaliotoja.
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:
Kasaciniame skunde keliama turto įkeitimo sutarties, esant turto savininko įgaliojimui atlikti tokius veiksmus, negaliojimo problematika. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Esant tokiems kasacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija laiko būtinu pasisakyti dėl atstovavimo instituto.
Įstatymas nedraudžia sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti fizinių asmenų sudaromi asmeniškai ir kitokius sandorius, nurodomus įstatyme (CK 63 straipsnis, galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.). Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir šiuo mmetu galiojančiame CK 2.132 straipsnio 1 dalyje. Nežiūrint į tai, įstatymai numato tam tikrus atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimus. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiame civiliniame kodekse, atstovo teises ribojo 65 straipsnis, o šiuo metu galiojančiame – CK 2.134 straipsnis. Šiuose įstatymuose numatytų ribojimų esmė yra ta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Šiuo metu galiojančiame CK 2.134 straipsnyje, apribojimai yra išplėsti nurodant, kad sandoriai negali būti sudaryti taip pat su savo sutuoktiniu (partneriu), tėvais, vaikais bei kitais artimais giminaičiais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiais apribojimais yra siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis būtų galima išvengti galimo atstovo ir atstovaujamojo intereso konflikto. Įstatymas draudžia atstovui sudaryti sandorius atstovaujamojo vardu savo naudai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas V.Kuntelija, 1999 m. spalio 27 d. gavo iš ieškovės (kasatorės) E.Peleckytės įgaliojimą gauti reikalingus dokumentus iš Žemės ūkio ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro valstybės įmonės Vilniaus filialo dėl jos buto, esančio Erfurto 22-2, Vilniuje teisinio statuso. Įgaliojimu atsakovui buvo suteikta teisė įkeisti ieškovės butą savo nuožiūra, pasirašyti už ieškovę hipotekos sandorį, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Atsakovas V.Kuntelija jau sekančią dieną, t.y. 1999 m. spalio 28 d. savo iinteresų tenkinimui sudarė su atsakovėmis J.Kutkiene ir R.Narmantiene 60 000 Lt paskolos sutartį ir tą pačią dieną šios paskolos sutarties užtikrinimui įkeitė ieškovės (kasatorės) E.Peleckytės butą, esantį Erfurto 22-2, Vilniuje. Tokiu būdu, atsakovas V.Kuntelija, veikdamas pagal 1999 m. spalio 27 d. įgaliojimą, įkeitė ieškovės (kasatorės) butą, tikslu užtikrinti savo skolinio įsipareigojimo įvykdymą prieš kreditorę R.Narmontienę. Iš 1999 m. spalio 27 d. įgaliojimo nesimato, kad atsakovas V.Kuntelija gali įkeisti ieškovės (kasatorės) butą užtikrinant jo, atsakovo, skolas. Teisėjų kolegija, aiškindama įgaliojimo turinį konstatuoja, kad įgaliojimo nuoroda “įkeisti butą savo nuožiūra”, negali pažeisti įstatyme numatytų apribojimų. Be to, iš byloje esančių duomenų matosi, kad atsakovas V.Kuntelija buvo ieškovės (kasatorės) darbdavys, dėl ko pastaroji buvo materialiai priklausoma nuo atsakovo ir pasitikėjo juo. Ieškovė (kasatorė), suteikdama galimybę atsakovui įkeisti jos turtą nenorėjo ir nesitikėjo prarasti savo vienintelį gyvenamąjį būstą.
Dėl pasakyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės (kasatorės) ieškinį, netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius civilinius santykius, netaikė teisės normos, kurią turėjo taikyti. Atsakovas veikė akivaizdžiai nesąžiningai ieškovės (kasatorės) atžvilgiu. Dėl savo interesų tenkinimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengtos įkeisto turto pasekmės, kurių ieškovė (kasatorė) ir nesitikėjo. CK 65 straipsnio galiojusio iki 2001
m. liepos 1 d. ir dabar galiojančio CK 2.134 straipsnis draudžia sudaryti sandorius atstovo interesais ir toks sandoris, atstovaujamojo reikalavimu, pripažintinas negaliojančiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 30 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra ggalutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai: Juozas Šerkšnas, Sigitas Gurevičius, Bronius Pupkovas
III. Išvados
1. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų teisės aktų nustatyta tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo arba nutraukimo
2. Sutartimi sukuriami, nutraukiami arba pakeičiami turtiniai ir neturtiniai santykiai tarp
verslo partnerių
3. Svarbiausias sutarties elementas yra sutarties turinys, kurį sudaro visa sutarties sąlygų
sistema. Nustatant sutarties sąlygas vadovaujamasi vienu iš pagrindinių civilinės teisės –
sutarties llaisvės – principų.
4. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus,
kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto
priežiūrai.
5. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kkurie
dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų
nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar
administracinio akto pagrindu
Litaratūra
1. Civilinė teisė. Vilnius 1997 m.
2. Valstybės ir teisės teorija .-Vilnius „Mintis“, 1989 m.
3. Valstybės žinios. 1994 m. Nr. 58-1132.
4. S. Vansevičius. Teisės teorija. – Vilnius,1998
Teisės aktai:
1. LR civilinis kodeksas, Vilnius “ Saulužė”2001 m.
2. LR civilinio proceso kodeksas, Vilnius, “ Saulužė” 2002m
3. LR Konstitucija , Vilnius , 1999m.
4. Civilinė byla Nr. 3K-3-228/2003 m Bylų kategorija 22.2; 27.6
