Baudžiamasis procesas

BAUDŽIAMASIS PROCESAS

DOC. GODA

N BPK įsigaliojo 2003 05 01.

Baudžiamojo proceso samprata.

Baudžiamasis procesas – tai vyksmas, nukreiptas į nubaudimą. Tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vykstantis teisme įst. nustatyta tvarka. (1) tyrimas; (2) nagrinėjimas.

Nuo kitų procesų BP skiriasi tuo, kad jis gali būti pradėtas, nukeltas, užbaigtas tik valstybinių institucijų sprendimu. Teisėsaugos institucijos sprendimą priima pagal t.t. įstatymą – tai yra jų pareiga (didelių laisvių neturi) (pareigūnai, prokurorai, teismas). Be valstybinių subjektų dalyvauja ir kiti dalyviai (turi daug teisių įrodinėt, iinicijuoti sprendimo priėmimą, skundo teisė).

Proceso funkcijos – tai veiklos kryptys. Pagal tai, kaip proceso dalyviai veikia, yra išskiriamos f-jos:

· ikiteisminio tyrimo; vykdo ikit. tyrimo įstaigos; policija, prokurorai.

· kaltinimo; tai yra prokuroro proregatyva kaltinti proceso metu. Išskiriamas valstybinis ir privatus kaltinimas. Prokuroras dalyvauja valstybiniame. Taigi šią f-ją gali vykdyti tik prokuroras, išskyrus privataus kaltinimo bylose (nustatyta K-joje);

· gynybos; kiekvienas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo turi gintis. Gintis asmeniui padeda gynėjas, t.y. advokatas (arba gali gintis pats);

· bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vvykdymo. Tai teismo proregatyva, niekas be teismo negali paskirti bausmės.

Kartais galima pasakyti, kad dvi pirmos f-jos yra viena f-ja.

Baudžiamojo proceso tipai.

Lietuvoje vyrauja 2 tipas.

Vieningos nuomonės nėra, civilizuotose šalyse yra:

· klasikinis – rungtyniškas procesas. Tai procesas, kurio baigtis ir sprendimo ppriėmimas priklauso nuo to, kuris šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia. JAV, D. Britanija. Skirtumas nuo kitų tipų, kad teismas negali pats aktyviai dalyvauti, jis turi būti objektyvus, nešališkas, jis negali pats tirti, ieškoti įrodymų. Pliusas, kad šiame procese visuomenė sprendžia, kas teisinga. Nors kartais laimi ne teisybė, o geras rungimasis (minusas).

· tiriamasis procesas – tai toks procesas, kuriame teismas neapsiriboja tik tais įrodymais, kuriuos šalys įneša į procesą ir jis gali būti pats aktyvus, pats tirti įrodymus, gali pareikalauti naujų įrodymų, vadovauti jų tyrimui. Amerikiečiai kritikuoja, sakydami, jog teismas yra šališkas, kad tai inkvizicija. Bet tokiame procese geriau nustatoma tiesa, nėra jokios inkvizicijos.

· mišrus procesas. Čia priskiriami Skandinavijos valstybių, Italijos procesai. Yra dvi nuomonės ir bandoma surasti ttrečiąjį variantą.Veikia rungimosi principas labiau nei tiriamajame,bet ne daugiau nei rungtyniškame. Teismas jei nori pats gali būti aktyvus įrodymų tyrime, o antrame procese turi pareigą, o pirmame neturi pareigos, tai trečiame turi galimybę įsikišti.

Baudžiamojo proceso paskirtis.

BPK pirmo str. keturi aspektai:

1. BP metu atskleidžiama veika, išaiškinamos jos padarymo aplinkybės;

2. Atskleidžiant nusikalstamą veiką saugomos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės interesai. Taigi demokratinėje ir teisinėje valstybėje šis procesas negali vykti bet kokiomis priemonėmis;

3. Nusikalstama veika turi būti atskleista greitai;

4. PProceso metu turi būti garantuojama, kad baudžiamas tik asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir nepatirs jokių nepagrįstų suvaržymų nekaltas asmuo. Procese negali būti jokių klaidų.

Baudžiamojo proceso stadijos.

Procesas – tai veikla, o ji susideda iš atskirų etapų, stadijų:

Proceso stadija – tai visuma proceso veiksmų ir sprendimų, kurie priimami ir atliekami tam tikro proceso etape, sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius. Visas procesas susideda iš atskirų veiksmų, o iš to ir susideda stadija.

Stadijos pagal BPK:

· ikiteisminis tyrimas;

· bylos procesas I instancijos teisme;

· apeliacinis procesas;

· nuosprendžių ir nutarčių vykdymas;

· kasacinis procesas.

Pagal s BPK buvo dar dvi stadijos:

· baudžiamosios bylos iškėlimas;

· atidavimo teismui stadija ir teisminio nagrinėjimo stadija.

Pagal NBPK prasideda:

1. Stadija pradedama ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nusprendus pradėti ir baigiama prokurorui surašius kaltinamąjį aktą. Šioje stadijoje yra siekiama nustatyti, ar iš tikro buvo padaryta nusikalstama veika. Policija atlieka, darbą organizuoja prokuroras. Ir ji pasibaigia kaltinamuoju aktu, kai prokurorui atrodo, kad jau pakanka įrodymų;

2. Stadija yra pati svarbiausia. Čia teismas sprendžia bylą. Teismas priima sprendimą (sprendžia ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar kaltas asmuo). Pradžia, kai prokuroras perduoda bylą į teismą, o pabaiga – nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas. Ši stadija susideda iš dviejų dalių: bylos parengimas nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimas.

3. Stadija – aukštesnės iinstancijos teismas sprendžia bylą pagal gautą skundą. Šios stadijos gali ir nebūti jei nebus skundo. Jos metu yra patikrinamas neįsiteisėjusių pirmos instancijos teismo priimtų nutarčių ar nuosprendžių teisėtumas.

4.Stadija – realizuojama teismo paskirta sankcija. Jei apel.skundas paduodamas, tai nuopsrendis nevykdomas, o jei apel.skundo nėra, tai tada nuosprendis įsiteisėja ir jis yra vykdomas.

5. Stadija – pagal gautą kasacinį skundą patikrinami pirmas ir apel.instancijos įsiteisėję nuosprendžiai ir nutartys. Ši stadija nėra privaloma. Skirtumas nuo apel.stadijos, kad čia yra įsiteisėjęs nuosprendis ir skiriasi ribos (apel.procese galima visą patikrinti).

Šis stadijų sąrašas tinka normaliam procesui (o yra dar supaprastintas, sumarinis procesas).

Beje, atnaujinimas nėra stadija – kaip išimtinė stadija.

Baudžiamojo proceso mokslas.

· tai teisės mokslo dalis ir turi savo savarankišką dalyką, kuris susideda iš keturių grupių:

1. BPK reglamentuojamos normos; mokslas yra reikalingas tam, kad būtų atskleistas teisės normų turinys, ką norma reiškia. Mokslas padeda aptikti trūkumus, spragas reglamentavime;

2. Teisinė praktika tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas; ši praktika parodo, koks reguliavimas yra geresnis

3. Užsienio valstybių baudžiamojo proceso institutai; tai labai madingas dalykas (lyginamasis aspektas). Kaip normos turėtų atrodyti ateityje (Europos žmogaus teisių teismo praktika – žmogaus teisių tyrinėjimas – kaip atskiras elementas galėtų būti išskirtas).

4. Baudžiamojo proceso istorija. Ši dalis nėra tiek reikšminga, kokie institutai egzistavo anksčiau ir po kkiek laiko atgaivintos normos.

Baudžiamojo proceso teisė.

(Procesas ir proceso teisė nėra tas pats)

– tai teisės normos, taisyklės.

BP teisės sąvoka

BP teisė – teisė šaka, kurią sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių ikit.tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendžius, o taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas. Tai yra normos, kurios reguliuoja, o pats procesas yra veikla.

BP teisė – tai viešosios teisės dalis. Viena pusė – v-b, prokuroras ar teismas, o kita – privatus asmuo.

BP teisės šaltiniai.

BP teisės šaltiniai – tie norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos tai teisės šakai reikalingos taisyklės tirti ir nagrinėti baudžiamąsias bylas.

Formaliąja prasme šaltinis – normų įtvirtinimo būdas. Pagrindinis šaltinis – BPK.

Pagal svarbą v-bei 5 grupės šaltinių:

1. LR K-ja;

2. Tarptautinės sutartys. Jos turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus;

3. BPK;

4. Kiti nacionaliniai įstatymai;

5. Kiti norminiai aktai: Vyriausybės nutarimai, teisingumo, vidaus reikalų ministro įsakymai ir kitų ministrų, generalinio prokuroro įsakymai it kt.)

1. K-ja – tai tiesioginio taikymo aktas, joje yra str., labai svarbių BP. T.y. du skirsniai:

antras – žmogus ir v-bė ir devintas – teismai.

Antras skirsnis.

Svarbūs 20- 24 str. – jie garantuoja žmogaus teises (žmogaus laisvės, žmogaus asmens, būsto, privataus gyvenimo, nuosavybės

neliečiamumas). Suvaržymai gali būti tik tada galimi, kai iš tiesų jų reikia.

31 str. tiesiogiai orientuotas BP. Byla turi būti nagrinėjama taip, kad nebūtų pažeistas šis str.:

1. nekaltumo prezumpcijos p-as;

2. garantuojama kiekvienam kaltinamajam nusikaltimą padariusiam asmeniui, bylos nagrinėjimas teisme.nagrinėjimas turi būti viešas, teisingas ir nepriklausomo ir nešališko teismo;

3. kiekvienas asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš save (taip pat ir pieš giminaičius);

4. kaltinamasis turi teisę, kad vyktų vienas baudžiamasis procesas, .t.y galima teisti tik vieną kartą;

5. teisės gintis nuo sulaikymo ir pirmos apklausos mmomento. Jis turi teisę gintis pats ir turėti gynėją – advokatą.

Devintas skirnis.

Svarbu:

Teismo procesą liečiantys p-ai:

109 str.

· teisingumą LR vykdo tik teismai;

· teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi;

· teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymų;

· teismas priima sprendimus LR vardu (oficialumas).

117 str.

· viešumo p-as – visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai;

· teismo procesas LR vyksta valstybine kalba (dokumentai turi būti Lt kalba arba turi būti jų vertimai);

111 str. teismų sistema;

118 str. prokuroro funkcijos;

· funkcijos, kurias teisme vykdo prokurorai:

palaiko valstybinį kaltinimą, rūpinasi iikit.tyrimu.

2. Tarptautinės sutartys.

kai yra kolizija tarp nacionalinių įstatymų ir tarptautinių sutarčių, pirmenybė teikiama tarptautinėms sutartims;

pagal turinį:

· žmogaus teises įtvirtinančios sutartys;

1950m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, LT pasirašė 1993m., o ratifikuota ir taikoma nuo 1995m., o BP rreikšminga nuo 1996m. 5, 6, 8 str. atkartota BPK 44 str.

1966m Jungtinių tautų organizacijos pilietinių ir politinių teisių paktas;

Europos konvencija Jungtinių tautų prieš kankinimą ar kitą nežmonišką, žiaurų elgesį ir baudimą.

1948m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (JTO) – priimtas dokumentas po I pas. Karo.

1989m. vaiko teisių konvencija.

· sutartys, nustatančios tarptautinio bendradarbiavimo taisykles baudžiamajame procese. Skirstomos pagal tai, kiek šalių dalyvauja: dvišalės, daugiašalės. Reikšmingiausios dvišalės – Europos Tarybos.

Europos tarybos sutartys:

1. Europos tarybos konvencija dėl ekstradicijos;

2. Europos tarybos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose;

3. Europos tarybos konvencija dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo;

4. Europos tarybos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo (vienoje v-bėje pradėtas procesas, o kitai perduotas).

Kai LT bus Europos Sąjungos nare, bus Europos Sąjungos sutartys.

3. BPK.

Juo vadovaujamasi vykdant ikit. tyrimą, nagrinėjant bylas. ĮĮsigaliojo nuo 2003m. gegužės 1d.

Sudaro 11 dalių, 461 str. su pakeitimais 3621 str.. dalys skirstomos į skyrius ir skirsnius. Skyriai skaičiuojami iš eilės (35). Skirsniai skaičiuojami kiekvienas sk. iš naujo. 11 dalių galima suskirstyti:

1, 2, 3d. skirtos procesinių taisyklių taikomų visose proceso stadijose įtvirtinimui. Kaip bendroji dalis. Likusios 8d. – reglamentuoja proceso taisykles atskirose stadijose arba nustato proceso ypatumus tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas.

1d. bendros nuostatos. Nusikalstama veika, padarytos žalos atlyginimas, procesinės prievartos taikymas.

4- 8d. atskiros stadijos;

9d. proceso yypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas;

10d. apskundimas, skundų nagrinėjimas (spec. apskundimo procedūra);

11d. baudžiamosios bylos atnaujinimas (dėl t.t. priežasčių paaiškėjimo).

4. Nacionaliniai įstatymai.

1. Instituciniai įstatymai (kaip sudaromas teismas, kas gali būti teisėju):

Teismų įst.

Prokuratūros įst.

Advokatūros įst.

Policijos veiklos įst.

Specialiųjų tyrimų tarnybų įst.

1. Kiti kodeksai: BK, CPK, CK

2. 2002m. spalio 29d. naujų kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo įst (ilgas pavadinimasJ). Šio įst. 25 – 46 str. yra BP taisyklės. VŽ. 2002m. 112Nr. 49/ 70 – baudžiamosios bylos, kurios pradėtos nuo gegužės 1d. nagrinėjimo bus pagal N BPK, o šis įst. ir nustato visą tvarką.

5. kiti norminiai teisės aktai (poįstatyminiai) – Vyriausybės nutarimai, generalinio prokuroro įsakymais įtvirtinti aktai, ministerijų aktai. Šių aktų yra daug. N BPK įsigaliojant buvo įpareigojami Vyriausybė, generalinis prokuroras parengti t.t. aktus (įgyvendinimo, įsigaliojimo). Nors yra nemažai aktų, kurie yra priimti iki N BPK, bet vieningai taikomi ir dabar. Pvz. advokatų išlaidų atlyginimo kl. yra sureguliuotas Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarimu nustatyti dydžiai, kaip turi būti mokama liudytojams, vertėjamas, specialistams. Mažiau svarbūs reikalai yra reglamentuojami ministerijų lygyje, pvz. teisingumo ministro įsakymas dėl advokato paslaugų atlyginimo tvarkos.

Sveikatos apsaugos ministras patvirtino psichiatrinių ekspertizių atlikimo taisykles.

Generalinis prokuroras. Įgyvendinimo įst. paskyrė daug įpareigojimų gen. Prokuratūrai (V.Ž. Nr. 39 2003):

1. Rekomendacijos; rekomendacijų yra 17:

· dėl anonimiškumo liudytojui ir nukentėjusiajam ir ššio sprendimo procesinio įforminimo;

· teisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK 213 str.;

· dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikit. tyrimą, surašymo;

· dėl kaltinamojo akto surašymo;

· dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu;

· dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka;

· dėl N BPK 169 ir 171 str. taikymo;

· dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikit. tyrimo įstaigoms;

· dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikit tyrimo metu;

· dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi kontrolės;

· dėl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rastų pvz. antspaudų ir genetinei daktiloskopijai paėmimo;

2. Tvarkos 2:

· ikit. tyrimo terminų kontrolės tvarka;

· ikit. tyrimo pradžios registravimo.

3. BPK dokumentų (blankų) pvz.

Šie aktai – rimtas ir svarbus šaltinis, prokuratūros įst. 16 str. – šie aktai yra privalomi prokurorams ir ikit. tyrimo pareigūnams.

Baudžiamojo proceso normų galiojimas erdvės, laiko ir asmenų atžvilgiu.

Erdvėje.

Taisyklė N BPK 4 str. nustato BP LR teritorijoje vyksta pagal LR BPK. Tai nepriklauso nuo to, kur padaryta nusikalstama veika. Galimos situacijos pagal tarptautines sutartis, t.y. t.t. atvejais procesas gali vykti pagal LT įst. už nusikalstamas veikas padarytas užsienyje.

4 str. 3d. – tarptautinės sutartys gali nustatyti ir kitas taisykles negu numatyta LR BPK, tai vyks procesas pagal tą sutartį. Šių metu tokių sutarčių nėra. Ši 4 str. 3d. orientuota į ateitį, kai LT bus ES nare.

Laike.

4 str. 11d. proceso tvarką nustato BPK, galiojantis procesinių veiksmų atlikimo metu.tai str. redakcija, kuri galioja taikymo metu. Dėl to, kad taisyklės pasikeitė anksčiau padarytų veiksmų kartoti nereikia (pvz. buvo padaryta krata). Atgalinis galiojimas yra BT (kai švelnesnis įst.), o BP teisėje to nėra.

Pareinamuoju laikotarpiu yra laikinųjų taisyklių – įst. kuris numato kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo taisykles. Šis galiojimas didžiausią reikšmę turi įrodinėjimo procese.

Asmenims.

N BPK 5 str. jei vyksta procesas LR teritorijoje, tai visiems asmenims (piliečiams, užsieniečiams, apatridams) taikomas vienodai, t.y. pagal LR BPK.

Išskyrus jei turime reikalų asmenimis turinčiais imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Su jais proceso veiksmų negalima atlikti, galima tik tarptautinių sutarčių numatyta tvarka. Čia pirmiausia kalbama apie diplomatinį imunitetą (Vienos konvencija). Gali būti ir imunitetas taikomas ir kt. asmenims, apie juos v-bės susitaria (su įvairiomis misijomis atvykstantys užsieniečiai). Imunitetą turinčio asmens negalima suimt, sulaikyti ar atlikt kitokį veiksmą, nebent bus gautas sutikimas jo paties ar užsienio reikalų ministerijos. Pareigūnai su tokiais asmenimis, taip pat bendrauja per užsienio reikalų ministeriją.

Yra ir kt. taisyklių, numatytų BPK 5 str. čia jau bus susiję ne su tarptautine teise, bet su LT vidaus reikalais. Tai t.t. pareigūnai: seimo nariai, teisėjai, Prezidentas, kurie turi nacionalinį imunitetą.

Konstitucinio teismo nutarimų ir LAT senato nutarimų reikšmė BP

procesui.

Tai nėra teisės šaltinis ta prasme, kad nesukuria naujų teisės normų, bet nekreipti dėmesio į LAT nutarimus negalima, nes tai yra teismo pareiga formuoti bendrą teismų praktiką. Bet išaiškinimais remtis ir juos taikyti kaip įst. negalima.

Panaši situacija ir su konstitucinio teismu. Tai nutarimai, kurie pasako kad teisės aktai prieštarauja k-jai, taigi turi reikšmę BP procesui. Šiuo atveju teisininkai sako, kad KT nutarimai yra teisės šaltiniai negatyvia prasme.

BP teisės ir BT santykis.

Tai atskiros teisės šakos, nors galima sutikti ir ssu nuomone, kad BP teisė yra aptarnaujanti BT. Ryšys labai glaudus, bet teisės šakos yra savarankiškos. Viena be kitos šios šakos būtų beprasmiškos. Yra v-bių, kur šios šakos nėra atsiskyrusios, yra kodeksai, kuriuose yra abiejų šakų normų.

Baudžiamojo proceso principai.

BP principų sąvoka ir reikšmė.

Principas (lot.) – pradas, pagrindas, vadovaujanti idėja. BP principai – baudžiamojo proceso vadovaujantis pradas. Reikšmė:

1. jų pagrindu yra kuriama visa BP teisė. normos negali prieštarauti principams.

2. Principai lemia teisės normų aiškinimą; negalima aiškinti normos priešingai;

3. Jokia BP norma nnegali būti taikoma tokiu būdu, kad ją taikant būtų pažeisti p-ai;

4. Jei yra spragos. Jei nėra konkrečios procesinės taisyklės, tai taikome principą.

5. Esant kolizijai – pirmenybė teikiama principams, principinėms nuostatoms.

BP principų sistema.

Sistema BP principų – visuma BP teisėje įtvirtintų pprincipų. Sistema – tvarkinga visuma, vieni kitiems principai neprieštarauja.

Visi p-ai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Programoje surašytų principų sąrašas nėra baigtinis.

Principų klasifikacija:

Pagal veikimo apimtį:

1. bendrateisiniai p-ai – svarbūs visai teisinei sistemai (pvz. teisinės v-bės p-as – svarbus kiekvienai šakai);

2. tarpšakiniai p –ai – bendri kelioms teisės šakoms. (pvz. valstybinės kalbos p-as);

3. vienoje teisės šakoje veikiantys p-ai (konkrečiai BP teisei);

4. atskiriems institutams taikomi p-ai (pvz.draudimo bloginti padėtį pagal asmens skundą – p-as taikomas apel., kasacijai).

Pagal tai, kur p-as įtvirtintas:

1. konstituciniai p-ai;

2. įst. įtvirtinti p-ai (čia mums reikšmingi p-ai įtvirtinti BPK);

3. p-ai, kurie nėra įtvirtinti įst, teisės normose, bet pripažįstami teisės moksle, teisinėje doktrinoje. Šie p-ai vadinami principais su klaustuku (proporcingumo p-as).

Konstituciniai BP p-ai.

· patys svarbiausi BP p-ai, nes įtvirtinti K-joje.

Atskirų BBP principų turinys.

1) nekaltumo prezumpcija – konstitucinis p-as įtvirtintas K-joje 31 str. 2d, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. – 44 str. 6d.

· kiekvienas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nėra įrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.tai, kad teismas priėmė nuosprendį dar nereiškia, kad asmuo yra kaltas. Kaltumas turi būti įrodytas įst. nustatyta tvarka. Prieiti prie apkaltinamojo nuosprendžio teismas turi įst. reikalaujama tvarka. Europos žmogaus teisių teismo praktika: nekaltumo prezumpcijos p-as pažeidžiamas, kai:

I. Iš anksto kalbama aapie asmens kaltumą. Pareigūnai anksčiau laiko visuomenei asmenį įvardija kaip nusikaltėlį. Dažniausiai taip pažeidžiamas šis p-as.

II. Negalima jokiuose procesiniuose dokumentuose rašyti apie asmenį kaip nusikaltėlį, kol tai dar nėra įrodyta.

III. Nekaltumo prezumpcija draudžia proceso metu taikyti prievartos priemones, kurios gali būti suprantamos kaip bausmė, bausmės elementai. Visa prievarta turi būti taikoma tik siekiant proceso nustatytų tikslų. Sovietinei teise toks p-as buvo svetimas.

IV. Ji nustoja galioti, kai įvyksta pagal nustatytas taisykles teismo procesas ir įsiteisėja nuosprendžiai, priimami t.t. sprendimai, tyrimas.

V. Reikalauja visas proceso metu kylančias abejones vertinti įtariamojo naudai. Negalima remtis abejonėmis.

Proceso teisingumas (sąžiningumas).

1. įst. naudojama sąvoka teisingumas, o žodis sąžinė tiksliai apibrėžia šio p-o turinį;

2. konstitucinis p-as, tačiau tik nBPK šį p-ą sureikšmina. Konstitucijos 31str.2d.,n BPK 41 str 5d.;

3. kiekvienas kaltinamasis turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Atrodytų, kad šis p-as apima tik teismo darbą, bet šio p-o aiškinimas turi būti plečiamas;

4. šis p-as atėjo iš angliškos teisės tradicijos. Pagal jų supratimą procesas turi būti garbingas. Originaliai šis p-as vadinamas Fear;

5. turinį labiausiai atskleidęs Europos žmogaus teisių teismas. Pripažįstama, kad tai svarbiausias p- as, kuris reikalauja kaltinamajam suteikti t.t. teises, neapgaudinėti jo, nežadėti to, kas pagal teisę jam būti suteikti, neišgaudinėti informacijos neteisėtais būdais, draudžia asmenį provokuoti asmenį daryti nusikaltimą. <

Šis p-as pažeidžiamas, kai kaltinamajam yra draudžiama užduoti kl. Asmenims kalbantiems prieš jį (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str.)

Proporcingumas.

Europos žmogau teisių konvencijoje neužrašytas p-as. Tai universalus, tarpšakinis p-as. Šiuo p-u dažnai remiasi Konstitucinis teismas, nors konstitucijoje jis neužrašytas.

Turinys:

šis p-as reiškia draudimą “šaudyt žvirblius iš patrankos” J turi būti atitinkamas jėgos veiksmas proporcijoje su situacija, kam ir kaip jis taikomas.

NBPK 11str. 1d. – prievartos priemonės turi būti taikomos kai kitaip neįmanoma pasiekti proceso tikslų, nutraukiamas tuoj pat, kai tikslai pasiekiami.

Kad šis p-as nebūtų pažeistas yra trys reikalavimai (turinio elementai):

· turi būti žiūrima ar taikant kokią nors prievartos priemonę gali būti pasiekti proceso tikslai;

· tikrint ar tie patys tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones (pvz. suėmimas gali būti taikomas, kai negalima pritaikyti namų arešto ar pan.)

· turi būti visada žiūrima, ar rezultatas taikant prievartos priemonę bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, taikomais asmeniui.

Teisingumą vykdo tik teismas.

Konstitucinis p-as 109 str 1d., 6 str.

Be teismo niekas negali nagrinėti baudžiamųjų bylų, tik teismas baudžiamajame procese gali priimti galutinį sprendimą. Niekas be teismo negali.

· konstatuot, kad buvo padaryta baudžiamojo įst. uždrausta veika;

· pasakyti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos, kuri padaryta, padarymo. Niekas negali spręsti dėl kaltės.

· tik teismas gali paskirti aasmeniui kriminalinę bausmę, pripažindami kaltu, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rungimosi p-as.

Nėra tiesioginis konstitucinis p-as. Numatytas konkrečiai kodekse – 7str. čia turinys nelabai yra nusakytas. Reikalauja šis p-as, kad byla būtų sprendžiama ginčo būdu. Amerikoje šis p-as suprantamas skirtingai. Mūsų teisme teisėjas turi teisę kelti kl., inicijuoti t.t. veiksmus.

Proceso viešumo p-as.

Konstitucinis p-as 117 str. 1d. Europos žmogaus teisės konvencijos 6str. BPK 9 str. 5d., kur ir atskleidžiamas p-o turinys. Visuomenė turi tiesę kontroliuoti, kaip vykdomas teisingumas.

-Kiekvienas asmuo nuo 16m. gali stebėti procesą.

-Kita vertus ir žurnalistai gali stebėti ir aprašyti.

T.y. du būdai – betarpiškai stebėti arba per žiniasklaidą.

Yra išimtys, kai procesas gali būti ir neviešas:

1. bylos dėl nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinami jaunesni nei 18m. asmenys;

2. kai nagrinėjamos bylos dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei;

3. kur gali būti pagarsintos bylos apie žmonių privatų gyvenimą;

4. jei yra byloje įslaptintas liudytojas.

Tai yra p-as yra svarbus,bet ne absoliutus. Kad gali būti išimtys numato konstitucija BPK, Europos žmogaus teisių konvencija. Tiksliausiai BPK, neiškreipiant konstitucijos ir EŽTK.

9str. Yra paslapčių rūšys: valstybės, komercinės, tarnybos, profesinės. Valstybės ir tarnybos paslapčių įst., CK 1.116 str., duomenų apsaugos įst.

Proceso greitumas.

BPK 1str., 2, 44 str. – čia

greitumas jau nurodomas, kaip kaltinamojo teisė. Tai abstraktus dalykas – ką reiškia greitai, “ per trumpą laiką” – nepasakoma. Tačiau jei kaltinamajam reikia įrodyti, kad teismas nepakankamai stengėsi atlikti veiksmus, tai bus pažeistas šis p-as ir žmogaus teisės yra pažeidžiamos. “greitai” priklauso nuo kiekvienos bylos individualiai, todėl kodeksas nenumato terminų. EŽT teismo praktika rodo, kad p-o pažeidimas pripažįstama, kai pasakoma, kad ilgą laiką byloj nieko nevyko. Nepriimami v-bei pasiteisinimai, kad nėra pakankamas finansavimas, trūksta žmonių (darbuotojų) ir pan., nes v-bė tturi garantuoti tinkamą procesą, kad žmogaus teises nebūtų pažeidžiamas.

Teisė į gynybą.

Vienas iš būtiniausių konstituciniu p-ų, 31 str. garantuojama teisė į gynybą.

Yra išskiriamos dvi sudėtinės dalys:

· pačiam gintis;

· per advokatą, gynėją

BPK 10 str. 1d. atkartota, įpareigoja, kad teismas, prokuroras ir kiti turi užtikrinti, kad būtų galimybė gintis. BPK 10 str. 2d.

susideda iš dviejų dalių, kartais išskiriamas ir trečias momentas: teisė, neturinčiam lėšų kaltinamajam naudotis valstybės teisine pagalba (yra Vyriausybės nutarimas, kuris tai detalizuoja). EŽTK paminimos visos trys dalys.

Proceso kalba ((valstybinės kalbos p-as).

Konstitucinis p-as. 117 str. 2d. – vyksta valstybine kalba procesas. Visi procesai turi vykti lietuviškai.

BPK 8 str. vyksta valstybine kalba. Kalbama lietuviškai, rašoma lietuviškai. Turi būti oficialūs vertimai. Protokolai, nutarimai rašomi lietuviškai. Asmenims nemokantiems lietuvių kalbos turi būti ggarantuojama teisė dalyvauti procese per vertėją. Procese gali naudotis jam gimtąja suprantama kalba arba gali versti į kitą kalbą, kurią proceso dalyvis moka.

Proceso dalyviams proceso dokumentai įteikiami gimtąja kalba arba ta, kurią jie moka (nuosprendis, kaltinamasis aktas).

Kitų BP principų turinys.

Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo p-as.

Tai konstitucinis p-as. Jis yra visuose procesuose, turi būti nešališkas ir nepriklausomas tiek teisėjas individualiai, tiek visas teismas. Išskyręs nepriklausomumo garantijas Konstitucinis Teismas:

· teisėjo įgaliojimų trukmė neliečiama;

· teisėjo asmuo neliečiamas- imunitetai, teisėjo negalima traukti atsakomybėn be Seimo leidimo (114 str.);

· tinkamos socialinės, materialinės garantijos – turi būti tvirtai nustatyta, aiškūs kriterijai.

Nešališkumas (bešališkumas).

Teismas negali rodyti palankumo kuriai nors vienai iš šalių. Vienodai elgiamasi su proceso dalyviais. EŽT teismo praktika. Lietuvoje – daktaro byla.

Šalių lygybės p-as.

Susijęs ssu rungimosi p-u. BPK 7 str. 2d. lygios teisės visais kl. Valstybės pareigūnai turi daugiau galimybių. Proceso metu šalys lygios, ikit. proceso metu šiek tiek kitaip.

Tikslingumo p-as.

BPK nepaminėtas. Procesas turi būti tikslingai vykdomas. Iš vakarų tradicijos atkeliaujantis p-as. Daug bylų yra tiriama šiais laikais. Jei ypatingo pavojaus visuomenei nekelia – tai nieko tokio. Mažareikšmė veika, galime apeiti be proceso. Pas mus mažiau išvystytas. Išplaukia iš BK.

BP subjektai.

BP subjektų samprata ir sistema.

Subjektai – bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, bbaudžiamajame procese turi teises ir pareigas, vykdo ar dalyvaujant vykdo funkcijas.

Kiekvienas asmuo turi ties pagal įst. dalyvauti procese.

Sistema – tai skirstymas į tris grupes:

1. valstybės institucijos;

2. proceso dalyviai;

3. kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys.

Bendras jų pavadinimas yra subjektai. Vietoje subjektų gali būti proceso dalyviai. Plačiąja prasme – tai visi subjektai (proceso dalyviai).

Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai – teismo stadijose. Sutampa su proceso dalyviais ir plius prokuroras iš valstybės institucijų.

1. Valstybės institucijos ir pareigūnai.

Teismas ir ikit. tyrimo teisėjas.

40 str. teismo sąvoka (teismu įst.) yra keturi teismai. Teismas gali reikšti bet kurį iš jų. Vienas teisėjas irgi yra teismas (40 str.2d.). Išvardintos visos galimos sudėtys: kolegija, plenarinė sesija ir pan.

teismas teisingumą vykdanti institucija.

Teisėjas – 19 str. sąvoka. Yra apylinkės teismo teisėjas apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti proceso veiksmus ir priimti sprendimus. Yra vienoje grandyje (tik apylinkės teismuose) BPK 173 str. funkcijos ikit. tyrimo teisėjo. Tik vienoje stadijoje yra.

· ikiteisminio tyrimo teisėjas (naujas dalykas). BPK 19 str. – apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įst. numatytas proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Tai nėra teisėjo pareigos, tai funkcija (bet kuris teisėjas iš apylinkės teismo gali būti ikiteisminio tyrimo teisėju).

· prokuroras – konstitucinė figūra, 118 str. pakeistas (2003 03 220), ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja bei valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuratūros įst., BPK smulkesnė reglamentacija. Pagal BPK 35 str.prokuroras – tai visų grandžių prokurorai: tiek generalinis prokuroras, tiek kiti jam pavaldūs. Prokuroras kiekvienoje stadijoje turi daug funkcijų. Daugiausia ikiteisminio tyrimo stadijoje (organizuoja ir vadovauja, nusprendžia kas atliks tyrimą, sprendžia dėl prievartos priemonių taikymo, nagrinėja skundus, gali kreiptis į ikit. tyrimo teisėją, gali nutraukti ikit. tyrimą). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, paliko valstybinį kaltinimą – veika, kuria įrodinėjama, kad asmuo yra kaltas nusikaltimo padarymu, perskaito kaltinamąjį aktą, kadangi procesas baigiasi kaltinamąja kalba. Prokuroras yra šalis, turi rungtyniauti. Apel procese dalyvauja, turi ties paduoti apel. skundą. Nuosprendžio vykdymo akto pateikimo vykdyti kontrolė. Kasaciniame procese gali paduoti kasacinį skundą ir taip dalyvauti procese.

· ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai – tai valstybiniai subjektai, dirbantys tik ikit. tyrimo stadijoje. Tai įstaigos, išvardintos BPK 165 str. (balandžio 20d. redakcija). Devynios įstaigos:

policija – tai universaliausia įstaiga, kuri rūpinasi veikų aiškinimu;

valstybės sienos apsaugos tarnyba;

STT;

karo policija;

Valstybės saugumo departamentas;

finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;

muitinės departamentas;

priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;

kalėjimų departamentas.

Taip pat jūros laivų kapitonai atlieka ikit. tyrimą (pirminius veiksmus), kai yra jūroje.

Ikit. tyrimo pareigūnas BPK 118 str. – ikit tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris ikit. tyrimo įstaigos vadovo aar vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikit. tyrimo veiksmus – siekia nustatyt asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, taip pat nustatyti veikos požymius, aplinkybes.

Kiekvienos iš devynių įstaigų vadovas gali pasakyti, kas iš jo įstaigos yra ikit. tyrimo pareigūnas.

Anksčiau buvo kvota ir tardymas, bet po reformos jų neliko.

2. Proceso dalyviai.

Tai tie proceso dalyviai, kurie turi tam tikrą interesą, yra suinteresuoti tam tikra bylos baigtimi, siekia tam tikro rezultato.

Įtariamasis, kaltinamasis – siekia apsiginti.

Nukentėjusysis – taip pat apsiginti.

Civilinis ieškovas, atsakovas – turi su civiliniu ieškiniu susijusių interesų.

Įtariamasis.

BPK 21 str. ( 2003 04 10 redakcija);

šis proceso dalyvis veikia tik vienoje proceso stadijoje, perdavus bylą teismui jis tampa kaltinamuoju. Pagal sBPK jis buvo tarsi laikinas BP dalyvis, kuris dar pirmoje stadijoje tapdavo kaltinamuoju.

Kaip tampama įtariamuoju, yra numatyti keturi tapimo atvejai pagal BPK 21 str.:

· sulaikant įtarus, kad jis padarė nusikalstamą veiką; turimas galvoje sulaikymas pagal BPK 140 str. nustatytas taisykles ir pagrindus (pvz. gali būti sulaikomas 48 val.).

· asmuo, kuris yra apklausiamas apie veiką, kurios padarymu įtariamas; kai sulaikyti asmens nereikia.reglamentuoja 188, 189 str. toks asmuo turi įtariamojo statusą;

· asmuo kviečiamas į apklausą, ,t.y. surašytas BPK 187 str. numatytas pranešimas apie įtarimą. Kai šaukimu kviečiamas asmuo į apklausą, jis turi žinoti, ko kokiu tikslu jis kviečiamas. 182

str. yra numatyta šaukimo siuntimo tvarka.

· kai asmuo, kuris turi būti pripažintas įtariamuoju, kai asmuo slapstosi ar buvimo vieta nežinoma, pripažįstamas įtariamuoju prokuroro ar ikit. tyrimo teisėjo nutarimu (labiau susiję su tarptautiniu reikalavimu, norint gauti pagalbą iš užsienio reikalingas formalus pripažinimas asmens įtariamuoju).

Pagrindai yra numatyti tam, kad būtų aiškumas. Kartais asmenis vengiama vadinti įtariamaisiais. Pareigūnams yra patogu u faktiškai įtariamu asmeniu kalbėtis kaip su liudytoju (mažiau turi teisių). Todėl tie keturi atvejai parodo, kada tu esi laikomas įtariamuoju, turi tteises ir pareigas, kurias turi išaiškinti pareigūnai. Tai yra suisję su sąžiningumo principu.

Įtariamojo teisės – 21 str. 4d.:

1. žinoti, kuo yra įtariamas; ši teisė realizuojama įteikiant įtariamajam pranešimą apie įtarimą, kurio turinį reglamentuoja 187 str.

2. nuo sulaikymo iki pirmosios apklausos turėti gynėją; Konstitucija kaip BP šaltinis – teisė į gynybą. Ši teisė realizuojama BPK 50- 52 str. – tvarka, kaip gynėjas yra įtraukiamas į procesą.

3. duoti parodymus; įtariamasis turi ties tiek duoti, tiek neduoti parodymų (kiti proceso dalyviai privalo duoti), oo jis neprivalo. Jis turi tiesę apsispręsti, pareigūnai gali kviesti į apklausą, bet už nedavimą parodymų arba melagingus parodymus negali būti taikomos poveikio priemonės (faktiškai);

4. pateikti turimus reikšmingus dokumentus ir daiktus; BPK 98 str. – tai teisė aktyviai dalyvauti;

5. pateikti pprašymus; kodeksas išsamiai nereglamentuoja, kokie gali būti požymiai – jie gali būti įvairiausi, tačiau susiję su procesu. Pareigūnai privalo juos svarstyti, bet tenkina nebūtinai;

6. pareikšti nušalinimus; tai bendras institutas nušalinimo procese 57 – 61 str.

7. susipažinti su ikit. tyrimo medžiaga; 181 str – nustatyta tvarka, kaip kada galima susipažinti su ikit. tyrimo medžiaga;

8. apskųsti ikit. tyrimo pareigūno, prokuroro, ikit. tyrimo teisėjo veiksmus ar sprendimus. Bendros taisyklės 62 – 65 str. reglamentuoja, kaip nagrinėjami skundai, kaip jie paduodami ir pan.

Įtariamojo pareigos:

1. atvykti šaukiamas pas ikti. Tyrimo pareigūną, prokurorą, ikti. tyrimo teisėją ir teismą ( yra valstybių, kur įtariamasis neprivalo eiti į policiją);

2. netrukdyti ikit. tyrimo subjektams atlikti proceso veiksmus ir laikytis proceso tvarkos, jei trukdo gali būti taikomos procese numatytos poveikio ppriemonės 163 str. (iki 30 MGL bauda ir iki 1 mėn. areštas);

3. laikytis apribojimų, susijusių su kardomųjų priemonių taikymu (pvz. namų areštas); jei nesilaiko, gali būti priemonė pakeista kita priemone (po įspėjimo).

Kaltinamasis.

Kaltinamuoju galima būti ir nebuvus įtariamuoju privataus kaltinimo bylose.

Tai tas pats proceso dalyvis, bet kitoje proceso stadijoje – bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme.

Tapimas kaltinamuoju BPK 22 str.:

1. kai yra prokuroro surašytas (priimtas) kaltinamasis aktas;

2. kai prokuroras surašo pareiškimą nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka;

3. pagal prokuroro pareiškimą dėl bbylos nagrinėjimo pagreitinta tvarka – nagrinėjama pagreitinta tvarka;

4. kai vyksta privataus kaltinimo byla ir ji nagrinėjama teisme. Tai vyksta dėl t.t. nusikalstamų veikų kai kreipiasi pats nukentėjusysis pareigūnai iniciatyvos nesiima) 407 str. BPK

Tradiciškiausias būdas yra kaltinamasis aktas (BPK 218 – 220 str.) BPK 9 str. BPK 426 str. proceso pagreitinta tvarka.

Kaltinamojo teisės 22 str.:

1. žinoti, kuo yra kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; tai kaltinamojo nuorašo gavimo teisė;

2. susipažinti teisme su byla; BPK 220 str. arba susižino iš kito procesinio dokumento. Privataus kaltinimo byloje gauna nukentėjusiojo skundo nuorašą;

3. pasidaryti reikiamus dokumentų išrašus; BPK 237 str. nustatyta tvarka – už kopijas reikia mokėti;

4. turėti gynėją; asmens teisės į gynybą principas;

5. pateikti prašymus;

6. pareikšti nušalinimus;

7. teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; aktyvaus dalyvavimo I instancijos teisme nagrinėjant bylą etapas;

8. nagrinėjant bylą teisme užduoti kl. Apklausų metu jis gali užduoti kl. liudytojams, nukentėjusiesiems ir pan.

9. duoti paaiškinimus apie tiriamos bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų dalyvių pareikštų prašymų; negali būti verčiamas duoti parodymus;

10. dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo. Baigiamosios kalbos teisiamojo posėdžio baigiamoji dalis;

11. kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; šventas dalykas kiekviename valstybiniame BP – kaltinamajam duodama galimybė pasakyti paskutinį žodį;

12. apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis; kai baigiasi nagrinėjimas II instancijos teisme, kaltinamasis tampa nuteistuoju arba išteisintuoju, tame statuse jis turi ties skųstis.

Pareigos:

· atvykti;

· netrukdyti ir laikytis BP tvarkos;

· laikytis apribojimų, susijusių su kardomųjų priemonių taikymu.

Nukentėjusysis.

BPK 28 str.

tai fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Nukentėjusiuoju pripažįstama trimis momentais:

ikit. tyrimo pareigūno nutarimu;

prokuroro nutarimas;

teismo nutartis.

Sąlygos:

1. nukentėjusiuoju gali būti tik fizinis asmuo, sąvokos skiriasi palyginti su BK – nukentėjęs gali būti ir fizinis ir juridinis asmuo, bet nenukentėjusysis;

2. padaryta bet kokia žala:

turtinė – materialinių vertybių netekimas;

fizinė – asmens sveikatos sutrikdymas;

moralinė – orumo, garbės pažeidimas.

Pvz.jei pavogta iš v-bės institucijos turto. Valstybės institucija bus ne nukentėjusysis, o civilinis ieškovas.

Pripažįstama nukentėjusiuoju:

pats pareigūnas nusprendžia;

iniciatyvą rodo asmuo, pateikdamas prašymą.

Pripažinimas nesaistomas jokiais apribojimais, t.y gali būti ir fizinis, nepakaltinamas asmuo (tik tuo atveju bus jų atstovas)

Jei asmuo miršta nuo nusikalstamos veikos, jos teises perima vienas iš asmens šeimos narių ar giminaičių.

Nukentėjusiojo teisės:

Nukentėjusysis šį statusą turi visą procesą:

1. teikti įrodymus;

2. pareikšti prašymus;

3. pareikšti nušalinimus;

4. ikit. tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla;

5. dalyvauti bylą nagrinėjant teisme;

6. apskųsti ikit. tyrimo pareigūno, teisėjo, prokuroro veiksmus bei teismo nuosprendį bei nutartį;

7. pasakyti baigiamąją kalbą.

Nukentėjusiojo pareigos:

privalo duoti parodymus;

privalo atvykti šaukiamas ikit. tyrimo subjektų bei teismo;

netrukdyti ikt. tyrimo subjektams, teismui atlikti tyrimo ir laikytis tvarkos ((priešingu atveju atsako pagal BPK 163 str.);

jo statusas visiškai nesiskiria nuo liudytojo. – įspėjamas dėl melagingų parodymų.. atsakomybė 235 str.

Civilinis ieškovas.

Tai yra baudžiamojoje byloje reikalaujantis atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą fizinis ar juridinis asmuo.

Jei fizinis asmuo – gali būti ir nukentėjusiuoju, ir civilinis ieškovu, jei juridinis asmuo – tik civiliniu ieškovu.

Ieškovu tampama nuo sprendimo priėmimo. Pripažįstama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. N BPK leidžia reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo – sename buvo tik turtinė žala. Teisės:

1. duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės;

2. teikti įrodymus;

3. pareikšti prašymus ir nušalinimus;

4. ikit. tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, darytis išrašus ir nuorašus;

5. dalyvauti nagrinėjant bylą I instancijos teisme;

6. skųsti ikit. tyrimo pareigūną, teisėją, prokurorą ar teismo veiksmus, kiek tai yra susiję su civiliniu ieškiniu;

7. dalyvauti nagrinėjant bylą apel. tvarka (dėl civ. ieškinio kasaciniai skundai negalimi).

Visomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai susiję su civ. ieškiniu. Paprastai statusai sutampa – jei fizinis asmuo.

Pareigos:

1. kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant I instancijos teisme;

2. teismo reikalavimu pateikti visus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu (ir jam nenaudingus dokumentus);

3. pareiga laikytis nustatytos tvarkos teismo proceso metu.

Civilinis atsakovas.

Civiliniu atsakovu yra laikomas pagal įst. materialiai atsakingas už nusikalstamais

įtariamojo ar kaltinamojo veiksmais padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

Pats įtariamasis, kaltinamasis atsako už savo padarytą žalą – civilinio atsakovo nebus.

Kai pats kaltinamasis, įtariamasis negali mokėt, arba už jį atsakingi kiti – atsiranda civ. atsakovas.

civ. atsakovas gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai (nepilnamečiams), įmonė, įstaiga ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Procesinį statusą įgyja nuo sprendimo patraukti asmenį civ. atsakovu prokuroro nutarimu, teismo nutartimi.

Pirma procese atsiranda įtariamasis ir tada galvojama, kas turi atlyginti žalą.

Teisės tokios ppačios kaip civ. ieškovo.

Viena pareiga mažiau:

1. kviečiamas dalyvauti I instancijos teisme;

2. laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

Atstovai.

Tai asmenys, kurie veikai kitų proceso dalyvių interesais. Atstovus gali turėti nukentėjusysis, civ. ieškovas, atsakovas, nepilnamečiai įtariamasis ir kaltinamasis, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo.pilnametis įtariamasis ar kaltinamasis gali turėti tik gynėją.

Atstovavimas yra 2 rūšių:

1. atstovavimas pagal įst; tai situacija, kai pagal teisės normas aišku, kad įtariamasis turi teisę į atstovą. 53 str.: jei įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis yra nepilnamečiai; jei pripažinti neveiksniais (gali būti priverčiamųjų medicininių priemonių ttaikymas). Atstovai pagal įst. gali būti nukentėjusiojo tėvas, įtėviai, globėjai, rūpintojai, globos ir rūpybos įstaigos. Civ. ieškovas ir atsakovas visada turi būti veiksnūs ir pilnamečiai. Atstovui pagal įst. turi būti leidžiama dalyvauti procese priėmus teismo nutartį ar ikit. tyrimo pareigūno nnutarimą. Ikit. tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas gali neleisti dalyvauti atstovui pagal įst, jei tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. 53 str. 3d.

Atstovų teisės ir pareigos 54 str. turi teisę:

· dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, kuriuose dalyvauja atstovaujamasis;

· padėti atstovaujamajam naudotis savo teisėmis;

· jei įtariamasis, kaltinamasis suimtas, atstovas turi teisę pasimatyti su juo teismui ar pareigūnui leidus.

Pareigos:

· šaukiamas atvykti;

· laikytis nustatytos proceso tvarkos.

2. pagal įgaliojimą (skaičius neribojamas); nukentėjusysis, civ. ieškovas ir atsakovas gali turėti atstovą pagal įgaliojimą. Su tokiu atstovu sudaroma sutartis laisvu susitarimu.Dėl teisinės pagalbos galiam tartis su :

· fizinių asm.- asmenimis, turinčiais t.t. išsilavinimą – advokatas ar su pastarojo leidimu advokato padėjėjas, kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo prokuroro ar teismo leidimu.

· Jurid. asm.- atstovu gali būti to jjur. asmens vadovas arba kitas įgaliotas darbuotojas arba advokatas.

Įgaliotam atstovui leidžiama procese dalyvauti nuo to momento, kai atstovaujamasis pripažįstamas nukentėjusiuoju, civ. ieškovu ar atsakovu.

Yra galimybė nukentėjusiajam, kuris neturi pinigų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atstovavimo paslaugas.

Pareigas turi tas pačias, kaip ir jo atstovaujamasis asmuo.

Jeigu atstovauja nukentėjusiajam, turi teisę dalyvauti visuose su nukentėjusiuoju atliekamuose veiksmuose.

Pareiga:

Teikti atstovaujamajam sąžiningą teisinę pagalbą;

Šaukiamas atvykti;

Laikytis nustatytos tvarkos.

3. Kiti BP dalyvaujantys asmenys.

1. įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys; liudytojas, specialistas, ekspertas;

Liudytojas – asmuo, kuris matė ir kkitaip suvokė įvykį, su tuo įvykiu susijusius faktus ir gali apie tai apklausiamas duoti parodymus. Amžiaus, pilietybės ribojimų nėra.

Ekspertas – asmuo, kuris turi spec. žinių ir yra įrašytas į ekspertų sąrašą. Tik išimtiniais atvejais, kai reikia unikalios ekspertizės – galima kviesti asmenį ir ne iš sąrašo, arba ekspertą iš kitos valstybės (įtrauktas į tos šalies ekspertų sąrašą).

Specialistas – reikiamų spec. žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą, pateikt išvadas arba paaiškinimus.

2. pagalbines f-jas atliekantys asmenys; vertėjas, teismo posėdžio sekretorius;

Vertėjas – padeda susikalbėti su kalbos nemokančiais. Vertėjas reikalingas dėl to, kad viskas procese turi būti atliekama lietuvių kalba. 43 str. tai vertimui reikiamas kalbas mokantis ar nebyliojo ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, kurį ikit. tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pakviečia dalyvauti procese. Vertėjas turi pareigą versti, teisme turi prisiekti. Už atsisakymą vykdyti pareigas gali būti bauda – 163 str., o už žinomai melagingą, klaidingą vertimą – baudžiamoji atsakomybė. Teisė gauti užmokestį. Įtariamasis, kaltinamasis naudojasi nemokamu vertėju.

Teisiamojo posėdžio sekretorius – rašo tiesiamojo posėdžio protokolą, turi pareigą pasakyti, kas atvyko į posėdį, “stot, teismas eina”.tik pagal protokolą galima spręst, kaip vyko teismo procesas (greitai ir tiksliai rašyti). 261 str. protokolo turinys. Gali būti nušalintas, jei abejojama sąžiningumu. <

3. teismo procesą ar atskirus veiksmus stebintys:

· stebintys teismo procesą (sėdintys salėje); teismo proceso viešumo p-as (jei nenumatytas neviešas procesas). Iki 16 m. neįleidžiami. Pareigos: laikytis tvarkos, netriukšmauti, netrukdyti. Jei to nevykdo – bauda, areštas, pašalinimas.

· atskiruose proceso veiksmuose dalyvaujantys ir stebintys.

Kai daroma krata, poėmis- būtinas buto, namo, patalpos, kur vyksta veiksmai, savininko, nuomotojo, valdytojo, šeimos nario dalyvavimas.

Jeigu įstaigoje, t.t. organizacijoje – vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Jei vadovo negalima rasti – reikia kviesti nešališką stebėtoją ar savivaldybės institucijos atstovą. Pareiga – klaust nurodymų, elgtis kaip liepta.

Proceso dalyvių teisių užtikrinimas.

Asmens teisių užtikrinimo pagrindai.

44 – 46 str. 44 str. skirtas svarbių procesinių p-ų įtvirtinimui, kurie formuojami kaip tesės. 8 dalys – įtariamojo ir kaltinamojo teisės. 10 d. nukentėjusiojo teisės. 44 str. suformuluotas žiūrint į 5, 6, 8 EŽTK str. 1995m. KT išvada dėl EŽTK atitikimo K-jai. Prieštaravimų nėra, papildo vienas kitą.Baudžiamojoje teisenoje tiesiogiai taikyt EŽTK nuostatų negalima.

44 str. į mūsų BT atveria kelius visas EŽT jurisprudencijai (visi išaiškinimai).

Būtina, kad kiekvienas savo teises žinotų. 44 str. įpareigoja pareigūnus išaiškinti piliečiams jų teises ir pareigas bei padėti jas įgyvendinti.

46 str. papildoma pareiga – išaiškinti asmenis neteisėtais veiksmais pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką. Galima kreitis į teisingumo ministeriją ar CP tvarka. <

Gynyba.

Gali gintis pats arba turėti gynėją. Gynėjas – asmuo, kuris įst. nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nukentėjusiam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jo teises ir teisėtus interesus. Gynėjas – advokatas ar advokato padėjėjas. Gynybos f-jos priešingos kaltinimo f-joms. Siekiama visokeriopai padėti, palengvinti kaltinimą, palankesnio sprendimo. 47 str. – 52 str. advokato padėjėjas gali būti gynėju:

1. kai advokatas paveda;

2. ginamasis tam neprieštarauja. Ginamasis turi suvokti, kad jį gina padėjėjas. Taigi turi būti trišalis susitarimas.

Advokato ginamųjų sk. Neribojamas, išskyrus atvejį, kai gynybos interesai tarpusavyje prieštarauja.

Vienas asmuo turi galimybę turėti kelis gynėjus (neribotas sk).

Gynėjo teisės ir pareigos 48 str.:

1. susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu. Pagal 14 str. atliekamas sulaikymas (iki 48 val.). sulaikant turi būti rašomas protokolas (kuo įtariamas, kodėl sulaikytas) – tai yra pirminis dokumentas. Jau sulaikytas asmuo turi tiesę į gynėją;

2. dalyvauti apklausoje 188 str., 189 str. Įtariamojo apklausa;

3. matytis su sulaikytuoju ar suimtu be pašaliečių. Pasimatymų sk. ir trukmė neribojamas. Kai asmuo sėdi suimtas tardymo izoliatoriuje, niekam negirdint be pašaliečių. Pagal EŽTK – teisė į gynybą neefektyvi, jei pareigūnai, prokuroras klausosi. Išorinis stebėjimas galimas (kad neatneštų narkotikų..). nereiškia, kad gynėjas gali eit bet kada naktį, gali ateiti darbo metu;

4. dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju<.> bet kurie

ikit. tyrimo veiksmai, kuriuose dalyvauja įtariamasis ar kurių atlikimą inicijuoja įtariamasis ar gynėjas; nėra gynėjui stebėt visus veiksmus (kratoje, apžiūroje). Turi teisę dalyvauti veiksmuose su įtariamuoju arba jei įtariamasis ar gynėjas inicijuoja t.t. veiksmą (jei inicijuoja prokuroras – įtariamasis apie tai dažniausiai nežino);

5. dalyvauti kituose įrodymų rinkimo veiksmuose, veiksmai nesusiję su įtariamuoju tiesiogiai. gynėjas turi prašyt leidimą dalyvauti veiksmuose (teismo ar prokuroro leidimas);

6. gynėjo tiesė aktyviai dalyvauti – gali savarankiškai rinkti duomenis gynybai, kai nereikia taikyti procesinės prievartos priemonių; gauti ddokumentus informacijai (kalbėtis su asmenimis), apžiūrėti t.t. objektus, transporto priemones ar pan. kalbėjimasis su asmenimis – tai neformalus dalykas, negali priversti kalbėti grasindamas baudomis, gali kalbėti su potencialiais liudytojais. Tai nėra įrodymai. Taip gynėjas gauna informacijos ir gali perduoti teismui, jog yra reikšmingą informaciją žinantis asmuo.

7. Susipažinti su proceso veiksmų dokumentais 181 str. yra t..t ribojimai 111 str.

8. Pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus. Prašymai gali būti labai įvairūs- dėl tyrimo atlikimo veiksmų, leidimo susipažinti su informacija. Kiekvieną prašymą pareigūnai privalo ssvarstyti. Nušalinimai 57 str. – 61 str. – pareiškimo padarymas, kad kažkas procese yra neobjektyvus.

9. Apskųsti subjektų veiksmus ir sprendimus ir dalyvauti nagrinėjant skundus. 62 str. – 65 str. apskundimas ikit. tyrimo metu. Teismui vykstant ar pasibaigus:

1. apskundimas apel. tvarka; <

2. apskundimas kasacine tvarka;

3. žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams (10d.)

Pareigos.

Šis BPK susistemino gynėjo pareigas.

1. panaudoti visas įst. nurodytas gynybos priemones<.> daryti viską, kas naudinga įtariamajam/ kaltinamajam. visas aplinkybes išaiškinti, kurios teisina ar lengvina atsakomybę. Konsultuoti teisės kl;

2. atvykti nurodytu laiku. Jei kviečiamas – turi eiti. Priešingu atveju galima skirti baudą, išskyrus svarbias priežastis 37 str.;

3. laikytis nustatytos tvarkos, t.t. veiksmo atlikimo tvarkos, paklūsti reikalavimams;

4. saugoti profesinę paslaptį. Gynėjas sužinojęs ginamojo gyvenimo aplinkybes, negali jų viešinti, atsakingas prieš klientą. Taip pat negali sakyt ikit. tyrimo medžiagos. 17 7str. bendras p-as;

5. neatsisakyti ginti asmens, kurį jau apsiėmė ginti. Ginamasis turi teisę bet kada atsisakyti, o gynėjas negali. Jei apsiima –tai ir lydi asmenį iki galo (nors gali ir susitarti dėl gynybos iki tt.t. stadijos). Išskyrus 61 str. 1d. – jei yra t.t. aplinkybės, iš kurių matome, kad negali būti gynėju objektyviai, arba jei turi giminystės ryšių su pareigūnais, ar jau anksčiau dalyvavo procese;

6. nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių, o išnaudot visas teisines priemones. Negali klastoti dokumentų, negąsdinti liudytojų. Jei šios pareigos nevykdo, galima nušalinti nuo dalyvavimo procese 117 str. (naujovė BPK). Toks nušalinimas yra skundžiamas (nušalina prokuroras, teismas). Turi būti rimtas pagrindas.

Kvietimas, paskyrimas, pakeitimas, atsisakymas.

Gynėjo kvietimas 50 str. – ginamojo teisė kviestis nnorimą gynėją. Pareigūnų pareiga paaiškinti įtariamajam, kad jis turi šią teisę (nuo pat pirmos apklausos ar sulaikymo). Apie teisės išaiškinimą surašytas protokolas. Kvietimas – ginamojo pasirinkimas.

Gynėją gal pakviesti ir atstovai pagal įst., arba kiti, kuriems gynėjas pavedė tai padaryti.

Gynėjo paskyrimas. Gynėją procese dalyvauti kviečia valstybės subjektai. Gynėjas skiriamas tada, kai pats įtariamasis/ kaltinamasis nesugeba pasikviesti gynėjo (lėšų problema ar kt.), bet nori – 5 str. 3d.

Už gynėją tokiais atvejais moka valstybė – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įst. ir kiti Vyriausybės nutarimai. Geras bus gynėjas tas, kurį valstybė suras, į konkrečius norus neatsižvelgiama. Jei jau paskyrė valstybė advokatą, negali kviestis dar kito (iš savo lėšų) – dviejų neturės – atsisakoma iš valstybės lėšų gynėjo.

Gynėjo pakeitimas.

2 situacijos:

1. gynėjas gali būti keičiamas įtariamajam ar kaltinamojo iniciatyva;

2. galimybė gynėją ikit. tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo sprendimu:

· kai gynėjas negali daugiau nei 3d. iš eilės dalyvauti procese (procesas vilkinamas);

· kai įtariamojo/ kaltinamojo gynėjas negali per 6 val. atvykti į apklausą arba kai sprendžiamas kl. dėl suėmimo.

Tai nėra pareigos, tai yra galimybė – kaip pareigūnas, prokuroras ar teismas nuspręs, taip ir bus.

Galimybės keist gynėją reikia naudotis saikingai, nes naujam atėjusiam gynėjui irgi reikia laiko pasiruošti, susipažinti su byla.

Kas bus kitas gynėjas, pirmiausia klausiama įtariamojo/ kaltinamojo. Jei ggreit nespėsi susirast gynėjo – pareigūnas, prokuroras ar teismas skiria gynėją savo nuožiūra, nes turint įtariamąjį reikia apklausti greitai (per 6val.).

Gynėjo atsisakymas 52 str. (2d. pakeista)

Galima atsisakyti bet kuriame etape.

Išskyrus, kai kaltinamasis yra pabėgęs į užsienį ir vengia atvykti į procesą. Galima tęst procesą be gynėjo.

Gynėjo atsisakymas turi būti savanoriškas, be jokios apgaulės.

Jei atsisako gynėjo – teisė bet kada turėti kitą gynėja išlieka, apribojimų nėra.jei atsisakoma gynėjo – reikia fiksuoti – surašyti protokolą.

T.t. specifika, kai gynėjo atsisako asmenys, kurių teisės gintis suvaržytos:

· nepilnametis;

· neregys, kurčiasis, nebylys;

· su t..t fiziniais, psichiniais trūkumais;

· kai nemoka proceso kalbos;

· kai yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir kt.

Šiais atvejais yra neprivalomas atsisakymas – gali nepaisyti atsisakymo. Praktikoje išvis atsisakyt negali – būtina gynyba.

Esant normaliems atvejams, atsisakymą pareigūnai iškart priima, motyvai nesvarbūs.

Būtinas gynėjo dalyvavimas.

Šiaip gynėjas dalyvauja, kai jį kviečia ginamasis ar jei jis nori – kviečia valstybė. Tačiau yra atvejų, kai kviečiamas gynėjas būtinai:

51 dalies redakcija nuo 2005 m. gegužės 1 d.:

51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas

1. Gynėjo dalyvavimas būtinas:

1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;

3) nagrinėjant nemokančių proceso kkalbos asmenų bylas;

4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;

7) tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;

8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;

9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

3. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir parinktą gynėją paskirti.

Nušalinimai.

Visi subjektai turi teisę siekti, kad jų byla būtų nagrinėjama objektyviai. Nušalinimas – galimybė pasiekti, kad pareigūnas galintis būti neobjektyvus, nedalyvautų procese ar tam tikroje proceso stadijoje, kad neįtakotų priimtų sprendimų. Tai BP

institutas, turint garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui neturėtų suinteresuoti bylos baigtimi subjektai.

Glaudžiai susiję su nešališkumo p-u. nešališkumas – pirmiausia taikoma teismui, po t ir kitiems subjektams. Nušalint galima 57 str. 2d., juos galima skirstyt į 2 grupes:

1. valstybės pareigūnai; ikit. tyrimo pareigūnai, teisėjas, prokuroras.

2. asmenys padedantys tirti ir nagrinėti bylą. Posėdžio sekretorius, vertėjas, specialistas.

Advokatas irgi gali būti nušalintas – bet kita tvarka.

Nušalinti turi teisę 37 str.1d.:

Įtariamasis;

Kaltinamasis;

Nuteistasis/ išteisintasis;

Gynėjas;

Prokuroras;

Nukentėjusysis; (skirtumas nuo SBPK).

Privatus kaltintojas;

Civ.ieškovas/ atsakovas;

atstovai.

Vienu požiūriu tai yra proceso institutas, kkitu dalyvio teisė. kiekvienu atveju iškilus nušalinimo kl. Tai turi būti apsvarstoma. Bet paminėtina, kad teismo nušalinimas galimas tik tuomet, kai išaiškinta ši teisė.

Nusišalinimas.

Paties proceso subjekto veiksmas, kai jis mano, jog yra šališkų aplinkybių. Taip pat prokuroras ir pareigūnai gali pareikšti nušalinimą, bet geriau iškart pačiam asmeniui pasisakyt dėl suinteresuotumo. Tai turi būti daroma objektyviai – rimtas pagrindas. Ribojimas – teisėjams galioja papildoma taisyklė – 59 str. 4d. – teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. <

Nušalinimo pagrindai.

57 str. 1d. nurodyti asmenys reiškia nušalinimus. Nušalinimai gali būti esant pagrindams- 58 str. 1d. bendri pagrindai visiems, pagal kuriuos galima nušalint:

1. turėjimas procese dviejų procesinių statusų; pvz. prokuroras toje pačioje byloje yra ir nukentėjusysis / liudytojas. Vienas asmuo gali tturėti vieną vaidmenį:

2. proceso subjektų tarpusavio šeimyniniai ar giminystės ryšiai (pvz. teisėjas negali būti pusbrolis kaltinamajam). apie giminystę kalbama plačiau nei kituose str. (artimi giminaičiai). Kalbant apie nušalinimą BPK nepasako kiek plačiai traktuojami giminės – protingumo p-as.;

3. proceso subjektų, jų šeimos narių ar giminaičių suinteresuotumas bylos baigtimi;

4. kitos aplinkybės, keliančios abejonių asmens nešališkumu.

Yra papildomos taisyklės, atskiriems subjektams 58 str. 2d. – teisėjams (6 punktas).

Tas pats teisėjas negali dukart spręsti tą pačią bylą, jei buvo gynėjas ir tampa teisėju.

Be teisėjo yra spec. taisyklės 58 str. 3d. vertėjo, eksperto ir specialisto nušalinimui – kai yra nekompetentingi.

Procedūra.

Pagal stadijas:

60 str. – nušalinimo kl. ikit. tyrimo metu; 59 str. – prasidėjus teismo procesui.

Ikit. tyrimo metu. Teisę nušalinti turi pareigūnai, valstybės subjektai:

1. nušalinimas vertėjui, eekspertui, specialistui – kl. sprendžia ikit. tyrimo pareigūnas ar prokuroras;

2. jei nušalinimas reiškiamas ikit. tyrimo pareigūnui – sprendžia prokuroras;

3. jei prokuroras nešališkas, sprendžia ikit. tyrimo teisėjas.

4. Ikit. tyrimo teisėjas – apyl. teismo pirmininkas.

Nušalinimas turi būti reiškiamas raštu.

Reglamentuoti ir terminai:

– dėl vertėjo, eksperto ir specialisto nušalinimo nusprendžiamas per įmanomai trumpiausią laiką. Dėl ikit. tyrimo teisėjo ar prokuroro – raštas;

– dėl nušalinimo pateikiamas tiesiogiai tam pačiam pareigūnui, kurį nori nušalint. Šis per 1d. turi perduot kompetentingam spręsti šį kl. asmeniui, kkuris turi išspręsti per 2d. jei nušalinimas atmetamas – priimamas nutarimas ( jei teismas – nutartis).

Nušalinimas teisme – visose stadijoje galimas. BPK labiausiai orientuotas į I instanciją, bet ta pati tvarka galioja visoms teismo stadijoms.

Nušalinimas galimas tol, kol nepradedamas įrodymų tyrimas (proceso dalyvių skatinimas iškart reikšti nušalinimus). Tik išimtinais atvejais, kai pagrindą sužino vėliau galimas nušalinimas it vėlesniuose etapuose. Visus nušalinimus sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Teisėjų ir kitų subjektų nušalinimas:

Vertėjus, ekspertus, specialistus ar prokurorus – sprendžia teismas balsų dauguma (jei kolegija) ar vienasmeniškai, nebūtina eit į pasitarimų kambarį.jei teisėjui ar teisėjų kolegijai – sprendimas priimamas pasitarimų kambaryje:

1. jei nušalinimas reiškiamas vienam teisėjui – kl. išsprendžia pats teisėjas (turi teisę padaryt pareiškimą dėl nušalinimo. Teisėjas pats tinkamai įvertina aplinkybes, neužvilkinti procedūros;

2. jei bylą nagrinėja kolegija – teisėjas, kuriam reiškiamas nušalinimas, nedalyvauja. Balsų pasiskirstymo po lygiai atveju – teisėjas nušalinamas;

3. jei nušalinimas reiškiamas visai kolegijai ar keliems teisėjams – sprendžia visa kolegija.

Teisėjai, kuriems reiškiamas nušalinimas, turi teisę pasisakyti, paaiškinti.

Advokato nušalinimas.

61 str. advokato ar advokato padėjėjo nušalinimas – spec. taisyklės. Advokatas vykdo gynybos f-ją ir siekia palankaus rezultato teisėtomis priemonėmis. Advokatas irgi turi t.t. pareigas, yra advokato etikos taisyklės, veikos ribos.

T. t. pagrindams esant, advokatas negali vykdyti savo pareigų:

1. toje pačioje byloje negali tteikt pagalbos asmenis, kurių tarpusavio interesai prieštarauja;

2. gynėjas ar atstovas negali dalyvauti byloje, jei anksčiau byloje turėjo kitą statusą: teisėjas, prokuroras, ekspertas, specialistas, vertėjas, pareigūnas;

3. negali dalyvauti byloje, kai tiriant ar nagrinėjant bylą kiti pareigūnai (ikit. tyrimo pareigūnas/ teisėjas, prokuroras) yra jo giminės.

Advokatūros įst. – papildomi pagrindai:

1. negali atstovauti ar ginti teisme, kur dirba jo giminaičiai;

2. negali atstovauti ar ginti byloje prieš savo šeimos narius (tėvus, sutuoktinį, brolį, seserį);

3. atstovauti ir ginti teisme, kuriame jis dirbo tris metus.

Buvo kreiptasi į LRKT dėl (1) pagrindo – K-jai neprieštarauja. Rengiamas naujas advokatūros įst.

Apskundimas ikit. tyrimo metu.

Teisę pateikti skundus turi visi dalyviai. Vėlesnės proceso stadijos turi spec. procedūras (apel., kasacija, 10 d. taisyklės)

62 – 65 str. apskundimas reikalingas tam, kad nenukentėtų proceso interesai, reikalinga galimybė gintis, pataisyti klaidas pareigūnų veiksmuose.Tikslas – ginti žmogaus teises ir užtikrinti tinkamą procesą.

Galima apskųsti proceso veiksmus ir nutarimus (jei pvz. pareigūnas keikiasi- negalima apskųsti – tai ne procesas).

· ikit. tyrimo pareigūno proc. veiksmų ir nutarimų apskundimas.

Skundas paduodamas ikti. tyrimui vadovaujančiam ir šio pareigūno veiksmus kontroliuojančiam prokurorui.jei prokuroras nepatenkina – ikit. tyrimo teisėjui. Skundo pateikimas: tiesiogiai prokurorui ar per pareigūną, kuri skundžiama. Skundo forma: raštu, žodžiu (rašomas protokolas). Jei skundžiama ikit. tyrimo pareigūnui tiesiogiai – šis per 11d. skundą perduoda prokurorui su savo paaiškinimais – prokuroras nagrinėja 5d.

· prokuroro veiksmų apskundimas 63 str.

dvigubas apskundimas – iš pradžių aukštesniam prokurorui ( sąvoka – prokuratūros įst. 15 str.), po to – ikit. tyrimo teisėjui. Terminai tie patys – iškart perduodama, sprendimas priimamas per 5d. terminas gali būti skaičiuojamas nuo skundo ir jam reiškiamos išnagrinėti medžiagos gavimo.

Šių pareigūnų veiksmų ar nutarimų apskundimas nesustabdo proceso veiksmų ar nutarimų. Nebent tiriantis pareigūnas nustato kitaip. 65 str. 3d. gali būti numatyta kita tvarka, pvz. 130 str.

Taigi ikit. tyrimo pareigūno – prokuroro – dviguba galimybė apskųsti.

· ikit. tyrimo teisėjo veiksmų apskundimas. Skundžiamas apyl. teismo pirmininkui (t.t. niuansas, kad skundžiama tame pačiame teisme, o ne aukštesniajai instancijoje). Terminas – 5d. nuo skundo gavimo. Nagrinėjant skundą gali dalyvauti prokuroras, gynėjas, skundą padavęs asmuo.

Procesinės prievartos priemonės.

Sąvoka ir sistema.

Jos padeda įgyvendint pagrindinius tikslus:

Greitai, išsamiai atskleist nusikalstamas veikas;

Tinkamai pritaikyti įst. (nubausti tik kaltus).

Sąvokos požymiai apibūdinami pagal jos sistemoje esančių kardomųjų ir kitų procesinių priemonių tikslus ir turinį. Sąvoka susideda iš dviejų blokų požymių visumos:

– Kardomosios priemonės sąvokos požymių;

– Kitų procesinių priemonių.

Pagrindinis kardomosios priemonės tikslas – siekimas užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdymą atlikti ikit. tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir vykdyti teismo nuosprendį.

Kardomosiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Kitų procesinių prievartos priemonių paskirtis:

1. proceso eigos užtikrinimas (ikit. tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme);

2. proceso metu ikit. tyrimo duomenų, reikalingų nusikalstamai veikai tirti, rinkimas.

Procesinės prievartos priemonės – tokios procesinės poveikio priemonės, kurios užtikrina tinkamą BP eigą, padeda surinkti duomenis, reikšmingus baudžiamosios bylos ištyrimui ir jos išnagrinėjimui teisme, taip pat užtikrina netrukdomą nuosprendžio vykdymą.

Sistema susideda iš 2 blokų:

– kardomosios priemonės;

– kitos procesinės prievartos priemonės.

Kardomosios priemonės.

Sąvoka ir tikslai.

Sąvoka apibrėžiama per tikslų prizmę – tt..y griežčiausios prievartos priemonės, kurias pagal savo statusą ar kompetenciją skiria prokuroras, ikit. tyrimo teisėjas ar teismas.

Procesiniai tikslai:

1. kad būtų užtikrintas įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo dalyvavimas procese;

2. netrukdomas bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas bei nuosprendžio įvykdymas;

3. siekimas užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik konkrečiam ratui subjektų: įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam. Tai reiškia, kad jos negali būti skiriamos liudytojui, spec., vertėjui. Priešingai nuo kitų procesinių prievartos priemonių, kurios gali būti skiriamos ir kitiems dalyvaujantiems asmenims, pvz. tiek liudytojai, ttiek specialistai gali būti atvesdinami, gali gauti baudą, jei jie trukdo procesui.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, todėl jas taikant negali būti siekiama kitų tikslų, negu tų, kurie numatyti BPK 1 str. – turi būti garantuojama, kad veika bus išaiškinta, kkaltas nubaustas, nekaltas išaiškintas..pvz. asmuo suimamas ir tardymo izoliatoriuje suserga – reikia labai pasvert, ar paskyrus t.t. kardomąją priemonę nebus per griežta gal užteks namų arešto.

Skyrimo bendrosios nuostatos.

Kardomąsias priemones gali taikyti tik prokuroras, ikit. tyrimo teisėjas ir bylą nagrinėjantis teismas. Ikit. tyrimo stadijoje – prokuroras ir ikit. tyrimo teisėjas. Bylos nagrinėjimo metu – teismas.

KP taip pat gali būti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo, kuriam KP skiriama, padarė veiką. Tai yra ikit. tyrimo duomenų visuma, kuri leidžia daryt tokią išvadą. Sprendžiant tokį kl., nebūtina surinkti tiek duomenų, kad pakaktų surašyt nuosprendį.

Vienu metu baudžiamojoje byloje gali būti taikomos dvi ar daugiau švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.

Procese šia taisykle siekiama įvairiom kombinacijom geriau įgyvendint proceso paskirtį iir priemonių tikslus.

Pvz., paskyrę namų areštą nebūsim garantuoti, jog asmuo išvyks į užsienį, o jei dar ir paimsim dokumentus – realesnė tikimybė, kad niekur nedings.

KP gali būti skiriama tik pradėjus ikit. tyrimą. Realiai asmuo suimamas anksčiau, suėmus nusikaltėlį surašomi dokumentai (ta pati data).

Subjektai, galintys paskirti KP turi spręsti:

1. ar reikia skirti KP (ji gali būti ir nepaskirta);

2. jeigu skirti KP reikia, tai kokią jos rūšį reikia parinkti, kad procesas vyktų tinkamai.

Šie subjektai turi atsižvelgti skiriant KP:

1. į įtariamojo padarytos veikos ssunkumą;

2. į įtariamojo asmenybę (žudikas ir alkanas vagis);

3. ar turi nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą, arba kitokį pragyvenimo šaltinį;

4. turi būti atsižvelgiama į įtariamojo amžių, sveikatos būklę ir šeimyninę padėtį (pvz. senuką uždaro į izoliatorių).

KP rūšys.

BPK 120 str.:

Suėmimas;

Namų areštas;

Užstatas;

Dokumentų paėmimas;

Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje;

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Jos taikomos subjektams, kurie neturi specifinių požymių (paprastam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam).

Specifinės KP:

1. kariui gali būti paskirtas vadovybės stebėjimas to dalinio, kuriame jis tarnauja;

2. nepilnamečiui gali būti skiriama KP – atidavimas tėvams, rūpintojams ar kitiems fiziniams ar jur. asmenims, kurie rūpinasi vaikais, priežiūrėti.

KP gali būti skiriama iki nuosprendžio vykdymo (pvz. apskundžiamas nuosprendis – vykdymas atidedamas). Byla gali būti išskirta ir pateikta teismui epizodais.

203m. 04 18d. įsakymu LR generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi, kontrolės. Žin., Nr. 39. Rekomendacija detalizuoja smulkiau paaiškina, kaip turi vykti procesas, orientuoja kryptingai.

KP sąrašas yra baigtinis (negalima sugalvot ir taikyt kitas KP), pvz. S BPK dokumentų paėmimo nebuvo, bet tardytojai imdavo įtariamojo pasą ir laikydavo byloje.

Visada mąstoma, kuri KP yra griežčiausia. Griežčiausia yra suėmimas, toliau eina lengvėjimo tvarka. Buvo diskusija, kas griežčiau – užstatas ar namų areštas.

Praktiškai eiliškumas yra labai svarbus, nes pažeidus KP, skiriama kita, bet jau griežtesnė KP. Praktikoje pareigūnas pats suvokia, kkuri KP yra tam asmeniui griežtesnė (pvz. solidus verslininkas prašys užstato, o ne namų arešto, vargšui – atvirkščiai).

Suėmimas.

Suėmimo skyrimo prielaidos:

Anksčiau vadintas kardomuoju kalinimu. Šia priemone yra griežčiausiai apribojamos žmogaus teisės ir laisvės. Jei asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką už kurią gali būti skiriamas suėmimas, tai paskyrus šią KP, asmuo laikomas tardymo izoliatoriuje (Šiaulių tardymo izoliatorius ir Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas).

Taip pat kiekviename mieste yra areštinės – laikinas asmens sulaikymas 24 – 48 val. Tuomet jei skiriama KP suėmimas – patalpinama į izoliatorių. Tačiau vidaus reikalų ministras leidžia asmenį laikyti 15 parų areštinėje. Taip buvo susitarta dėl to, jog asmens laikymo sąlygos areštinėje yra griežtesnės (maitinimo normos, nieks neprausia, nei tardymo izoliatoriuje. Suėmimo pagrindas –perspektyvinis – pagrįstas manymas, kuris turi būti nustatytas ikit. tyrimo duomenimis apie tai, kad įtariamasis:

1. bėgs (slėpsis) nuo ikit. tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo (gal jau bandė bėgti, gresia didelė bausmė);

2. trukdys procesui (bandys paveikti kitus proceso dalyvius, pvz. liudytojus);

3. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2d., 180str. 1d., 181 str. 1d., 187 str. 2d. (apysunkiai nusikaltimai), bei jei darys l.sunkius ar sunkius nusikaltimus;

4. jei manoma, jog iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti anksčiau minėtas veikas.

Suėmimas gali būti skiriamas jei yra kitos valstybės prašymas tokį aasmenį išduoti (ekstradicija). Vienos konvencija dėl ekstradicijos. Jei yra prašymas perduoti asmenį tarptautiniam baudžiamajam teismui (Strasbūro).

Suėmimo sąlygos: (būtinos abi ir bent vienas pagrindas)

Skiriama tuomet, kai:

1. Švelnesnėmis KP negalima pasiekti KP tikslų, numatytų 119 str.;

2. Tiriant ir nagrinėjant bylas sankcija už tą nusikaltimą yra griežtesnė negu 1m. laisvės atėmimo., pvz. šmeižimas BK 154 str. 1d. – negalima suėmimas, 2d. – galimas.

154 str. BK – apysunkės nusikalstamos veikos, jeigu suėmimo pagrindą 122 str. 3p. tačiau neįrašyta į 122str. 4p. Bėgs, slėpsis arba trukdys procesui.

Skiriant suėmimą turi būti t.t. pakankamas kiekis duomenų rodančių, kad asmuo galėjo padaryt nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumas – pagrindas suėmimui (retrospektyvinis pagrindas).

12 str. 5d. – dar vienas pagrindas suimti – prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei ar perduoti tarptautiniam baudžiamajam teismui 69 str., 71 str., 72 str.

taigi, kad tokį asmenį suimti reikia sąlygų, pagrindų, duomenų.

Suėmimo skyrimo tvarka 123 str.

2 suėmimo tvarkos:

1. asmeniui esant laisvam;

2. esant sulaikytam.

Sulaikymas ir suėmimas – skirtingos sąvokos. Pagal 14 str. sulaikymas, tai trumpalaikis laisvės apribojimas 48 val. Tai nėra KP.

1. 123 str. 2,3d. jeigu įmanoma, jog asmeniui reikia skirt suėmimą prokuroras turi į ikit. tyrimo teisėją (į tyrimo atlikimo vietos ikit. tyrimo teisėją). Prokuroro kreipimasis – raštiškas pareiškimas, kur nurodytas asmuo, kuriam siūloma

skirti, kvalifikacija, veikos aprašymas, duomenų, iš kurių sprendžiama, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, suėmimo tikslas, sąlygos, bent vienas iš pagrindų. Teisėjas pareiškimą nagrinėja ir priima nutarimą: skirti suėmimą ar atsisakyti skirti suėmimą. Jeigu teisėjas paskiria suėmimą, ši nutartis yra pagrindas apriboti asmeniui laisvę, asmuo gali būti suimamas. Kiekvienas suimtas turi galimybę visas aplinkybes paaiškinti teismui (taigi teismas antrąkart dalyvauja šio kl. sprendime – per 48 val. Asmuo turi būti atgabentas teisėjui (tam pačiam ar kitam to pačio teismo teisėjui). Pristačius aasmenį vyksta posėdis, kurio metu asmuo apklausiamas, gali paaiškinti, ginasi pats arba per gynėją. Posėdžio metu dalyvauja ir prokuroras. Sprendžiama ar suėmimas yra pagrįstas. Išklausęs asmenį teisėjas gali:

– palikt galioti suėmimą konkrečiai nustatytam terminui;

– gali panaikinti nutartį suėmimo, gali paskirti kitą KP.

2. BPK 140 str. numato galimybę apriboti asmens laisvę, kai jis sučiuptas nusikaltimo vietoje. Suėmimas yra paprastesnis, iškart turime žmogų. Prokuroras, kartu su asmeniu, vyksta pas ikit. tyrimo vietos atlikimo teisėją. Prokuroras atvyksta su pareiškimu dėl suėmimo skyrimo. VVyksta posėdis, kur aiškinamasi, ar yra prielaidų taikyti suėmimą. Jei sąlygos ir pagrindai yra – teismas priima nutartį skirti suėmimą. Jei atsisako – priima nutartį dėl atsisakymo skirti suėmimą.

Asmens sulaikymas 48 val. Turi būti taikomas tik esant būtinybei (laisvė tturi būti varžoma tik teismo sprendimu). Dažniau turėtų būti taikoma pirma procedūra. Tačiau Lietuvoje dažniau taikoma 2 procedūra.

Europos žmogaus teisių teismo praktika – posėdis turi vykti rungtyniškai, lygios šalių teisės, įtariamasis/ gynėjas turi turėt galimybę ginčyt visus duomenis. Reikia parodyt duomenis, kuriais remiamasi. Prokuroras privalo įtikinti teisėją, tačiau kartu įtariamajam nenori rodyt to, ką jau surinko (Lami prieš Belgiją).

Lietuvoje to dažniausiai nesilaikoma, teisėjas apžiūri slaptai.

2002m. trys bylos prieš Vokietiją (jeigu kalba eina apie suėmimą, remiamasi t.t. duomenimis – šalis turi teisę su tais duomenimis susipažinti).

125 str. – rašant nutartį reikia vadovautis.

125 straipsnis. Nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę turinys

1. Skirdamas kardomąją priemonę, prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teisėjas ar teismas – motyvuotą nutartį.

2. Nutarime ar nutartyje sskirti kardomąją priemonę turi būti nurodoma:

1) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta;

2) nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo įtariamas, šios veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas;

3) duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką;

4) tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, – suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli šio Kodekso 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai.

3. Nutarimas ar nutartis skirti kardomąją priemonę paskelbiami įtariamajam pasirašytinai.

126 str. – jei atsisako.

126 straipsnis. Nutarties atsisakyti skirti suėmimą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo turinys

Nutartyje atsisakyti skirti suėmimą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo turi būti nurodoma šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardyti duomenys, taip pat motyvai, dėl kurių atsisakoma skirti suėmimą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

123 str. 5d. – kai teismas skiria suėmimą, t.t. atvejais suėmimas gali būti sąlyginis – duoti prokurorui pavedimą turint papildomą medžiagą, nes teikiama informacija yra per menka. Asmuo suimamas nors ir nesant pakankamai duomenų, tačiau yra įtariamas, jog asmuo kaltas. Pateikus duomenis – teismas gali panaikinti suėmimą arba pratęsti.

5. Teisėjas, priimdamas nutartį skirti suėmimą arba palikdamas šią nutartį galioti, gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą surinkti papildomą medžiagą. Gavęs šią medžiagą, teisėjas gali nutartį skirti suėmimą palikti galioti ir nustatyti naują suėmimo terminą arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti.

Terminai.

127 str. (2003m. 06 10d. pakeitimas – 6, 9d.)

suėmimas negali būti taikomas ilgiau nei 6 mėn., tačiau yra išimtys.

6 mėn. gali būti paskirti ne iš karto. Pirmas kyrimas – ne ilgiau kaip 3 mėn. (max terminas viena nnutartimi).

6 mėn. galima išnaudoti įvairiai: (2*3 mėn.; 3*2 mėn.)

Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties – gali būti pratęstas virš 6 mėn.

Sudėtinga byla – atliekama daug tyrimo veiksmų, bendradarbiavimas su užsieniu, finansų nusikaltimuose (pagal objektą). Kompetencija pereina į apygardos teismą (iki 6 mėn. – apylinkės teismas, ikit. tyrimo teisėjas).

Riba vienai stadijai – ikit. tyrimo metu – iki 18 mėn. (pratęsimas galimas max 3 mėn.). 6/ +3+3+3+3.

Jei pasieksim 18 mėn. ribą, ikit. tyrimo metu daugiau pratęst negalima. Nepilnamečiams – iki 12 mėn.

Kitose stadijoje ribų nėra. Svarbu, kad teismas pratęsinėtu tik po 3 mėn.

Teismas turi kontroliuoti, jog nebūtų bereikalingai varžomos teisės.

Europos žmogaus teisių teismas nėra nustatęs konkretus laikotarpio priklauso nuo konkrečios situacijos (W pieš Šveicariją).

S BPK begalybės nebuvo, max riba 2/3 sankcijos.

Pratęsimas.

Rengiamas posėdis, jame nagrinėjimas prokuroro pareiškimas (kodėl byla yra sudėtinga, didelės apimties). Prokuroras privalo nurodyti, kas byloje yra atlikta po paskutinio pratęsimo.

Dėl pratęsimo turi kreiptis ne mažiau kaip likus 10d. iki suėmimo termino pabaigos. Jei buvo skirta iki 1mėn. suėmimo – ne mažiau kaip 5d. reikia kreiptis į teismą. Jei prokuroras kreipėsi vėliau – teismas turėtų nagrinėti. Pratęsimas galimas tik iki to momento, kuomet suėmimo terminas dar nepasibaigęs.

Vienoje byloje terminai skaičiuojami bendrai.

Procesas dėl pratęsimo turi bbūti rungtyniškas, duomenys turi būti atviri, kita pusė gali juos ginčyti. Ar visais atvejais suimtasis turi dalyvauti šioje procedūroje? 127 str. 6d. – prireikus į posėdį atgabenamas (iki 6 mėn.), jei peržengta 6 mėn. riba – būtina atvežti į teismą suimtąjį.

Iki 6 mėn. – apie dalyvavimą, jo būtinumą sprendžia teismas.

Posėdžio rezultatas – teismo priimama nutartis pratęst terminą ar ne.

Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika atsirado 127 str. 7d. 2 sakinys – kategoriškas pagrindas nepratęsti termino – per paskutinius 2 mėn. tyrimo veiksmai nebuvo atliekami dėl svarbių priežasčių.

Yra galimi skundai dėl visų teisėjo priimamų nutarčių. Gali skųsti abi pusės (skirti, pratęsti, nepratęsti) aukštesniam teismui (apygardos arba Lietuvos apel. teismui). Terminai 130 (20dienų),131 str. (3d.).

Išspręsti reikia per 7d., sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Namų areštas 132 str.

Tai yra įpareigojimas:

1. būti nustatytu laiku gyvenamojoje vietoje;

2. nesilankyti viešosiose vietose;

3. draudimas susitikinėti su t.t. asmenimis.

Konkrečios sąlygos nustatytos skiriant šią priemonę, ją skiria tik ikit. tyrimo teisėjas ar teismas. Prokuroro iniciatyva. Jei asmuo dirba – paprastai tuo laiku jam leidžiama nebūti namie, yra nustatomos valandos.

1. įpareigojimas yra uždedamas visada. (2) ir (3) nėra būtini, skiriama jei yra t.t. asmenų pavojingos susibūrimo vietos, neleidžiama bendrauti su bendrininkais (nurodomi vardai, pavardės – konkretumas).

Ši priemonė yra

efektyvi tuo metu, kai įpareigojimų yra laikomasi. Rekomendacijos generalinio prokuroro dėl KP, išskyrus suėmimą, sąlygų laikymosi ir kontrolė.

Nutartis, kuria paskirtas namų areštas, siunčiama policijai, kuri privalo kontroliuoti ar asmuo būna namuose ir kt. įpareigojimus ar vykdo.

Turi būti kontroliuojama ne rečiau kaip kartą per 7 d., jeigu kitokia kontrolė nenurodyta ikit. tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje.

Tikrinant turi būti pildomas tikrinimų lapas, duodama pasirašyti kontroliuojamam asmeniui. Jei tikrinamai parodo, jog asmuo pažeidinėja namų areštą, gali būti skiriama griežtesnė priemonė (apie tai turi bbūti įspėtas skiriant namų areštą).

Europos žmogaus teisių tesimas (Italija pralaimėjo bylą dėl to, kad asmeniui buvo pakeista KP iš suėmimo į namų areštą, bet ši procedūra buvo užvilkinta). Kita byla – žmogus buvęs namų arešte nežinojo, jog priemonė buvo panaikinta – asmuo laimėjo bylą dėl nepagrįsto laisvės varžymo).

Užstatas 133 str.

Socializmo metais ši priemonė nebuvo taikoma (privilegija įgyjama per pinigus). Yra šalių, kur ši priemonė yra kritikuojama (vargšas tokios galimybės neturi).

EŽTK mini kaip alternatyvą suėmimui paleist asmenį už užstatą- jam tteikiama pirmenybė. 133 str. 1d. – tai piniginė įmoka,kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka..<.>.

Tikslai 119 str. pinigai paimami tikintis, jog įtariamasis nebėgs, nekenks procesui, netrukdys nuosprendžio vykdymui.

Pinigus gali mokėt nebūtinai pats įtariamasis, nesvarbu kas moka. Dydžio BPK nenustato. SS BPK – 100 MGL. min. riba ir užstato dydį siejo su žalos atlyginimu.

Europos žmogaus teisių teismas dėl dydžio irgi nėra pasisakęs – geriau nenurodyt ribų o spręst kiekvienu konkrečiu atveju. Rekomendacijoje nurodoma, jog užstatas turi būti ne mažesnis kaip 30 MGL. Teismui ši rekomendacija nėra privaloma.

2d. į ką atsižvelgiama skiriant užstato t.t. dydį:

– padaryta nusikalstama veika;

– gresianti bausmė;

– turtinė padėtis;

– įtariamojo charakteristika.

Pareigūnas turi apsispręsti protingai, kad būtų įmanoma įmokėt, o praradus būtų poveikis.

Užstatas prarandamas, kai nesilaikoma pareigų, neatvyksta, kliudo proceso eigai, dokumentus klastoja, gąsdina liudytojus.

Jei nesilaikoma pareigų – užstatas pereina valstybei, jei laikosi – pasibaigus procesui grąžinama suma. Užstatas nėra bausmė. Jei pažeidžia šią KP, galima skųstis per 5d. (133 str.).

Dokumentų paėmimas.

Nauja priemonė, S BPK jos nebuvo. Užsienio vvalstybėse labai populiari priemonė. Gali skirt prokuroras ar teismas. Galima apimt: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą.

Generalinio prokuroro rekomendacijoje pasakyta, kad paimti dokumentai yra laikomi prie baudžiamosios bylos. Policija, sulaikiusi asmenį, kuriam yra paimtas vairuotojo pažymėjimas, turi pranešt prokurorui (o tai yra pagrindas taikyti griežtesnę priemonę). Paėmus dokumentus asmeniui išduodama pažyma, kurie dokumentai yra paimti. Pažyma tik liudija faktą, bet neatstoja dokumentų (pvz. vairuoti draudžiama). Paimt galima tiek vieną, tiek visus 3 dokumentus.

Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose.

Naujovė mūsų BBPK. Pareiga asmeniui atvykti į policijos įstaigą ir pasirodyti.

Periodiškumas yra nustatomas nutartyje teismo ar nutarime prokuroro – kur ir kada reikia atvykti registruotis. Paprastai reikia atvykti ne rečiau, kaip kartą per savaitę, antraip ši priemonė yra neefektyvi.

Jei asmuo neužsiregistruoja, tai policija praneša prokurorui ar pradeda ieškot asmens.

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Laikoma pačia švelniausia KP. Tai dvejopo pobūdžio įpareigojimai 136 str. 1, 2d.:

1. visais atvejais įpareigojimas nepasišalinti ši savo gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos be prokuroro ar teismo leidimo (niekur negali išvykti be leidimo). Sunku kontroliuot. Įpareigojimas neišvykti daugiau kaip 7 d. (judėjimas ribojamas). Žmogus pasirašo raštą;

2. papildomi įpareigojimai – nesilaikyti t.t. vietose, nebendrauti, nesusitikinėti, neieškot ryšių su t.t. asmenimis.

Idėja –aukų apsauga nuo galimo įtariamojo poveikio. Tačiau BPK tai neparašyta ir gavosi universali taisyklė – galiam įpareigoti nebendrauti ir su bendrininkais, neieškoti kontaktų, nesilankyti landynėse.

Nesilaikant įpareigojimų gali būti skiriama griežtesnė priemonė (apie tai yra įspėjamas).

Yra projektas pildyti BPK – grįžti prie aukos apsaugos idėjos (pvz. kai vyras skriaudžia žmoną ir vaikus ir vyksta bylą – reikia apsaugoti nukentėjusiuosius). Vyriausybė turėtų surast lėšų laikinai pastogei.

Karinio dalinio stebėjimas kariui. Nepilnamečio atidavimas į spec. įstaigą.

Šiems subjektams gali būti taikomos ir bendrosios KP (kai kurias taikyti nėra logikos).

Karys yra savo tarnybos vietoje, vadovybei pranešama aapie įtarimą ir ji yra įpareigojama, jog karys gerai elgtųsi, atvyktų šaukiamas.

Nepilnamečiui – pareiga tėvams prižiūrėti, jog šie garantuotų vaiko atvykimą šaukiant (arba alternatyviems subjektams; globėjams, vaikų globos, rūpybos įstaigai). Jei šie subjektai neužtikrina vaiko dalyvavimo, atsako – bauda iki 5 MGL. Tėvai, rūpintojai turi prižiūrėti vaiką, yra įspėjami apie atsakomybę.

(yra galimybė sumokėt ir už vaiką užstatą).

Kardomosios priemonės pakeitimas ar panaikinimas.

KP taikoma tik tada, kai tai būtina. Prievartos neturi būti per daug. Jei išnyksta būtinybė – reikia panaikinti paskirtas priemones.

Gali būti nuspręsta dėl vienos priemonės keitimo kita. Vienos priemonės taikymas baigiasi ir prasideda kita.

Galima situacija, jog paskirta priemonė pasirodo per griežta. Tada skiriama švelnesnė.

139 str. kaip turi būti elgiamasi, kai išnyksta suėmimo pagrindai ar sąlygos. Prokuroras turi kreiptis į suėmimą paskyrusį ar terminą pratęsti dėl nutarties panaikinimo (ikit. tyrimo metu). paleidimas S BPK buvo labai paprastas – prokuroras apleidžia. Svarstant N BPK projektą buvo sugalvota, jog dėl paleidimo prokuroras turi kreiptis į teismą (tai nereiškia, kad prokuroras naikina teismo sprendimą, jis paprasčiausiai nesinaudoja šia galimybę). Norėta išlaikyti subordinaciją. Teismas turi nuspręsti pareiškimo gavimo dieną.

Kitos prievartos priemonės.

Procesinė prievarta dalinama į dvi dalis. Bendras dalykas – prievarta reiškia žmogaus teisių ribojimą (nemaišyti su pažeidimu – teisių pažeidinėti negalima).

Skirtumai tarp KP ir kkitų priemonių:

1. skiriasi tikslai. 119 str. KP tikslai: šie tikslai tinka ir kitoms procesinėms priemonėms, tačiau jos turi ir daugiau tikslų:

– reikšmingų bylai duomenų rinkimas;

– siekiama užtikrinti civilinį ieškinį.

2. pagal asmenis, kuriems gali būti taikomos:

– KP tik įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam;

– Kitos – gali būti taikomos ir kitiems proceso dalyviams, net ir nesusijusiems su byla (galima daryti kratą).

3) kitas prievartos priemones gali taikyti ne tik teismas ar prokuroras, bet ir ikit. tyrimo pareigūnai (nemažai veiksmų).

Yra 23 prievartos priemonės + 8 KP.

Kitos proc. prievartos priemonės skirstomos pagal tai, kokias žmogaus teises apriboja:

1. žmogaus laisvės neliečiamumas (laikinas sulaikymas, atvesdinimas, atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, areštas);

2. teisė į asmens neliečiamybę ir orumą (asmens apžiūra, pvz. lyginamajam tyrimui paėmimas, asmens krata, fotografavimas, filmavimas, rankų antspaudų paėmimas, pvz. genetinei daktiloskopijai paėmimas);

3. teisė į nuosavybę (poėmis, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, bauda);

4. teisė į privatų gyvenimo neliečiamumą (pašto siuntų poėmis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas, prokuroro teisė susipažinti su informacija, savo tapatybės neatskleidžiančių ikit. tyrimo pareigūnų veiksmai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas, slaptas sekimas);

5. teisė laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamą vietą (KP);

6. teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą (nušalinimas nuo pareigų arba laikinas tesiės užsiimti t.t. veikla sustabdymas).

Bet kuri prievarta žmogaus riboja, jei ribojama

pažeidžiant įst. nuostatas, tada perauga į pažeidimą.

Skirstomos pagal tai, kas turi teisę taikyti:

1. ikit. tyrimo teisėjas arba teismas (teismas gali taikyti bet kurią priemonę).

Išimtinai teismas:

· įtariamojo/ kaltinamojo atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei įtariamasis/ kaltinamasis nėra suimtas (jei jau suimtas gali ir prokuroras);

· nuspręst dėl asmens kratos, pašto siuntų poėmio, telefoninių pokalbių pasiklausymo;

· sprendžia dėl prokuroro teisės susipažinti su informacija;

· dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar teisės vertis t.t. veikla sustabdymo;

· dėl savo tapatybės atskleidžiančių ikit. tyrimo pareigūnų veiksmų;

· dėl nnusikalstamą veiklą imituojančių veiksmų atlikimo;

· dėl slapto sekimo;

· arešto;

yra t.t išimčių – jei l. greitai reikia atlikti t.t. veiksmą, galima jį daryti, o tik vėliau aguti teismo patvirtinimą per 3d.: krata ir poėmis.

Asmens krata 146 str. be teismo nutarties:

· jei asmuo sulaikomas ar suimamas;

· jei asmuo sulaikomas patalpoje, kur yra manoma esant t.t. duomenų (daroma krata);

2. prokuroras. Veiksmai, kuriuos gali prokuroras (neprivalo kreiptis į teismą):

· įtariamojo atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei asmuo suimtas;

· laikinas nuosavybės teisių apribojimas;

· bauda.

3. ikit. ttyrimo pareigūnai (švelniausios priemonės):

· laikinas sulaikymas;

· atvesdinimas;

· asmens apžiūra;

· pvz. lyginamajam tyrimui poėmis;

· fotografavimas, matavimas, filmavimas;

· rankų antspaudų paėmimas;

· pvz. genetinės daktiloskopijai paėmimas.

Laikinas sulaikymas.

Nuo romėnų teisės laikų žinomas dalykas, sučiupimas darant nusikaltimą, ar tuojau pat po padarymo.pagrindai;

· užklupti darant;

· tuoj ppo padarymo.

Tai yra laisvės suvaržymas, yra sąlygos – kai yra pagrindas manyti, jog asmuo pabėgs ar negalima nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra suėmimo pagrindai ir sąlygos.

Po 48 val. arba paleidžiamas arba kreipiamasi dėl suėmimo.

Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą.

-kai asmuo yra suimtas (prokuroras);

-nėra suimtas (teismas).

Toje įstaigoje būna iki tol, kol padaroma ekspertizė ir surašomas aktas. Užsienio praktika apie 6 savaitės atlikti ekspertizę. Lt laikas nėra ribojamas. Teismas bent jau kas 3 mėn. turi pasvarstyti. Asmuo įstaigoje gali būti laikomas ir po ekspertizės atlikimo, jei nustatoma, jog asmuo serga.

Atvesdinimas 142 str. (04 09 pakeistas).

1d. 3 sakinys – “ tai tokia prievarta, kuri pasireiškia asmens pristatymu”. Duodamas nurodymas policijos pareigūnams atvest asmenį.

Jei įtariamojo/ kaltinamojo buvimo vieta nnežinoma, skelbiama įtariamojo paieška arba prokuroro nutarimu arba ikit. tyrimo teisėjo nutartimi.

142 straipsnis. Atvesdinimas

1. Įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška.

2. Asmenį atvesdina policija ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nnutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

Asmens apžiūra 143 str. (04 09 redakcija).

Išbraukta “teismo med. ekspertizė”.

Pasireiškia įtariamojo/ kaltinamojo ar kito asmens kūno apžiūrėjimu kai reikia to ieškant įbrėžimų, įkandimų. Pareigūnas ar prokuroras skiria. Apžiūri gydytojai ar tos pačios lyties asmenys. Asmenys turi sutikt su tokia prievartos priemone.

143 straipsnis. Asmens apžiūra

1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę atlikti įtariamojo, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų arba ypatingų žymių.

2. Jeigu asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas.

3. Jeigu apžiūra yra susijusi su asmens kūno apnuoginimu, ją atlieka tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras arba gydytojas.

4. Dėl asmens apžiūros atlikimo surašomas protokolas.

144 str. pvz. lyginamajam tyrimui poėmis.

Tai turėtų būti t.t. žmogaus kūno gabaliukai (plaukų, nagų), gali būti ir rašysena.

144 straipsnis. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas

1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Tokius pavyzdžius iš nukentėjusiojo ar liudytojo galima paimti tik prireikus patikrinti, ar šie asmenys nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktų.

2. Jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, prokuroras priima nutarimą, kkuris tam asmeniui privalomas.

3. Dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo surašomas protokolas

Krata 145 str., 149 str.

Tai veiksmas susijęs su didesniais suvaržymais – reikalinga ikit. tyrimo teisėjo ar teismo nutartis, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

-Patalpų krata (buto, namo garažo);

-Vietovės krata (sodo iškasimas).

Tikslai:

· ieškant nusik. veikos įrankių;

· nusikalstama veika gautų daiktų, įrankių;

· daiktų, galinčių padėti veiką tirti;

· kai siekiama surast žmones ar lavonus.

Dažniausiai krata būna netikėta, nemaloni, kyla daug ginčų.

145 str. 4d. vieniems pareigūnams negalima atlikti kratos (+ kas gyvena, naudojasi patalpa);

yra situacijų, jog reikiamo asmens neįmano surast, tuomet krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Be savininko žinios: žemėje, miške, vandens telkiniuose.

Prieš pradedant kratą yra skelbiama nutartis ir asmeniui pasiūloma geruoju viską atiduoti, ar nurodyt t.. informaciją. Jei atsisako – galima ieškot, išlaužt visas patalpas ar talpyklas.

Turi vengt bereikalingų veiksmų. Kol krata nėra baigiama, nieks neišleidžiamas iš patalpos.

Pareigūnų pareiga siekt, kad nebūtų paskelbtos su byla nesusijusios aplinkybės, galima pasiimt tik tuos daiktus, kurių ieškoma, ar randami kiti uždrausti daiktai.

Rašomas protokolas, nurodoma, kas apimta, žymės, susidėvėjimas.

27 str. (22 – 6 val.)

draudžiama daryti naktį, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

156 str. negalima daryti kratų diplomatinių atstovybių patalpose (reiktų gauti leidimą).

Poėmis.

Ta pati tvarka, kaip ir krata (teismo nutarimas, neatidėliotini atvejai)- per 3d. gauti ppatvirtinimą.

Kratos ir poėmio bendras tikslas – paimt t.t. daiktą ar dokumentą. Kratos atveju ieškomi tikslai nežinomi. Poėmio atveju tiksliai žinoma, jog asmuo turi t.t. būtinus daiktus. Dokumentus. Jei manoma, kad asmuo turi, bet nerandama, reikia kito dokumento – kratos. Jei per 3d. (esant neatidėliotinam poėmiui) negaunamas teismo patvirtinimas, reikia grąžint viską, ką paėmė.

Pašto siuntų poėmis 148 str.

Tai įvairūs siuntiniai, laiškai. Reikalinga teismo nutartis. Tikrint siuntą gali prokuroras arba teismas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Tai veiksmas, kuris daromas siekiant užtikrinti civ. ieškinį ar turto konfiskavimą (jei mąstoma, jog tas turtas bus reikalingas). Skiriama prokuroro nutarimu. 151 str. 5d. – greitesnė apskundimo tvarka per 3d. 151 str. 6 ir 7d. – pakeistos.

Bendras terminas apribojimui 6 mėn. galimas pratęsimas 2+ 3 mėn., tik ikit. tyrimo teisėjas. Dėl sunkių ar l. sunkių galima pratęst daugiau – neribota.

Tai tokia prievarta, kuri taikoma prokuroro nutarime nurodoma apimtimi (pvz. paimami daiktai, uždraudžiama disponuoti). BA už turto išvaistymą 146 str. 152 str. – prokuroro nutarimo turinys.

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė.

Faksai, meilai, telefoniniai pokalbiai. Galima įrašinėti.

Yra neatidėliotini atvejai – per 3d. turi patvirtinti teismas. Terminai 6 mėn. tiriant sudėtingą bylą + 3 mėn. (viso 9 mėn.). Teismo sankcijos nereikia, jei asmuo pats prašo, jog pokalbių klausytųsi. Negalima

klausytis gynėjo pokalbių.

Prokuroro teisė susipažinti su informacija 155 str.

Teisė ateit į bet kurią viešą, privačią, valstybinę įstaigą, kurie renka sistemina duomenis, kurie reikalingi baudžiamajai bylai.

155 straipsnis. Prokuroro teisė susipažinti su informacija

1. Prokuroras, priėmęs nutarimą ir gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją aarba gauti nurodytą informaciją raštu, jei tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką.

2. Asmenys, atsisakantys pateikti prokurorui reikalaujamą informaciją ar dokumentus, gali būti remiantis šio Kodekso 163 straipsniu nubausti bauda.

3. Prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gautą informaciją gali panaudoti tik nusikalstamai veikai tirti. Nusikalstamos veikos tyrimui nereikalingą informaciją prokuroras privalo nedelsdamas sunaikinti.

4. Prokuroro pavedimu susipažinti su informacija šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

5. Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti prokuroro teisės susipažinti su informacija aapribojimus.

Fotografavimas, filmavimas, matavimas 156 str.

Pakanka pareigūno sprendimo. tikslas – atpažinimui, daugiau prevenciniu tikslu (dedama į kartoteką ateičiai).

Genetinė daktiloskopija – DNR tyrimai, tiksliai galima nustatyti, patikimas dalykas. Europoje DNR reikia teismo sankcijos (visam gyvenimui lieka informacija apie žmogų).

156 straipsnis. FFotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas

1. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu įtariamasis, o teismo nutartimi kaltinamasis, nors jie tam ir prieštarautų, gali būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali būti paimami jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai.

2. Kai atsiranda su tyrimu susijusi būtinybė, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai gali būti atliekami ir kitiems asmenims. Jei tokie asmenys nesutinka, kad jiems būtų atliekami tokie veiksmai, šiuos veiksmus galima atlikti priverstiniu būdu, bet tik tuo atveju, kai yra prokuroro nutarimas.

Laikinas nušalinimas <.>

Veika susijusi su darbo santykiai. 6 mėn. + pratęsimų sk. neribojamas.

157 straipsnis. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas

1. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro pprašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti.

2. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.

3. NNutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per penkias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

4. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

5. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Trys operatyviniai veiksmai 158 str. – 160 str.

Slaptos prievartos. Įterpiam agentą, galima imituoti veiką (provokacija draudžiama).

158 straipsnis. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai

1. Tiriant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII ir XXXVII skyriuose numatytus apysunkius nusikaltimus, be to, nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai šio Kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

2. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų vveiksmai leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą, kurio turinys turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nutarties turinį.

3. Nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus turi būti nurodyta:

1) asmenys, atliksiantys slaptus veiksmus;

2) asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti;

3) duomenys apie asmens nusikalstamą veiką;

4) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;

5) siekiamas rezultatas;

6) slaptų veiksmų trukmė.

4. Atliekant tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

5. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, negali taikyti procesinių prievartos priemonių, jeigu dėl to šio Kodekso III dalyje nustatyta tvarka nepriimtas atskiras nutarimas ar nutartis, išskyrus šiame Kodekse numatytus neatidėliotinus atvejus.

6. Ypatingais atvejais, kai nėra kitų galimybių nustatyti nusikaltimus darančius asmenis, šiame straipsnyje nustatyta tvarka tyrimą gali atlikti ir asmenys, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

7. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka tyrimą atlikę asmenys prireikus gali būti apklausiami kaip liudytojai. Kai yra šio Kodekso XIV skyriaus ketvirtajame skirsnyje numatyti pagrindai, tokiems asmenims gali būti suteiktas anonimiškumas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, NNr. 38-1734 (2003-04-24)

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

159 straipsnis. Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus

1. Prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties turinį.

2. Leisdamas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi priimti nutartį. Šioje nutartyje turi būti nurodyta:

1) asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;

2) asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti;

3) duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką;

4) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;

5) siekiamas rezultatas;

6) veiksmų atlikimo trukmė.

3. Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

4. Asmuo, šio straipsnio nustatyta tvarka atlikęs nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, laikomas vykdžiusiu teisėsaugos institucijos užduotį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 straipsnį ir negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tų veiksmų atlikimą.

160 straipsnis. Slaptas sekimas

1. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje paskirti

asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą turi būti nurodyta:

1) asmuo ar transporto priemonė arba objektas, kuris bus sekamas;

2) duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti šią priemonę;

3) slapto sekimo trukmė.

2. Jei slapto sekimo metu norima daryti vaizdo ar garso įrašą arba filmuoti, tai taip pat turi būti numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje.

3. Objekto sekimas, nesusijęs su informacijos apie konkrečius asmenis rinkimu, galimas be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties.

4. Slapto sekimo protokolas ir kiti su slaptu sekimu susiję bbylos dokumentai surašomi vadovaujantis šio Kodekso 201 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

5. Slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Apklausa gali būti atliekama vadovaujantis šio Kodekso 203 ir 282 straipsniuose, o parodymas atpažinti ir akistata – šio Kodekso 204 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Areštas ir bauda.

Drausmės palaikymai procese, baudžiam nedrausmingus, iki 30MGL bauda, iki 1 mėn. arešto. Baudą gali skirt ir prokuroras. 4d. nauja.

Įrodymai.

Pasikeitimai, nes apie įrodymus N BPK pradeda kalbėti nuo teismo proceso. Iš pradžių kalbama tik apie duomenis. <

Įrodymų sąvoka (kitaip nei sBPK).

BPK 2 str. pirmos 4 dalys (mokėti visas 4).

Įrodymai – tai įrodymais pripažinti, įst. nustatyta tvarka gauti teisėtais būdais duomenys, patvirtinantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (žinoti ne šį apibrėžimą. O 20 str. visus 4 punktus). <

20 str. 3d. liečiamumo p-as:

1. aplinkybės, kurios įrodo ar paneigia asmens kaltę;

2. įrodinėjimo veikos padarymo aplinkybės;

3. aplinkybės, kurios turi reikšmę skiriant bausmę (lengvinančios, sunkinančios);

4. aplinkybės, susijusios su žala.

Įrodymais bus tie duomenys, kurie galės patvirtinti ar paneigti šias aplinkybes.

Leistinumo p-as 20 str. 4d:

1. teisėtais būdais gauti duomenys yra tokie duomenys, kurie gauti nepažeidžiant proceso p-ų;

2. įrodymai ar duomenys nebus laikomi įrodymais, jei buvo pažeistas leistinumas, t.y. panaudotas smurtas, prievartos priemonės;

3. įrodymas būtų neleistinas jei tas veiksmas būtų atliktas nesilaikant tam veiksmui nustatytos tvarkos;

4. leistinumo p-as pažeistas, jei proceso veiksmo atlikimo rezultatai buvo netinkamai užfiksuoti (protokolai, jo surašymo tvarka).

Leistinumas susijęs su teisėtumu. Įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurių teisėtumas patikrintas. Burtai, gandai negali būti įrodymais, tokios info patikrinti negalima.

Užnuodyto medžio vvaisiaus problema įrodymų teisėje. Padarant neteisėtą įsiskverbimą į būstą randa pvz. korėjietį ir neteisėtai apklausia ir išsiaiškina narkotikų platinimą. Visų pirma buvo neteisėta krata, apklausa, t.y. neteisėta pradžia. Taip yra Amerikoje.

O Europoje ir pas mus LT BPK pirma apklausia bloga ir jos gautos info nepanaudoja. Ji yra neleistina, neleistina ir procese nebus naudojama.tai yra užnuodyta grandinė. Tas įrodymas ne įrodymas, o visi kiti geri. O Amerikoje iš vis neleistini tokie įrodymai.

Gali skirtis kaip vienoje ar kitoje valstybėje yra renkami įrodymai rri duomenys. Jei pagal tarptautinę sutartį padaroma viską kaip parašyta – įrodymas leistinas (smurtu išgauti įrodymai bet kokioje valstybėje negalimi). Skiriasi ir protokolo surašymo tvarka.

Įrodymų teorija ir įrodymų teisė.

Įrodymų teorija yra BPT dalis. Kuri nagrinėja įrodymus BP.

Įrodymų teisė – tai BPT institutas, skirtas įrodymų reglamentavimui. Yra v-bių, kuriose nėra BPT, bet įrodymų teisė yra paknakamai išvystytas dalykas. čia turi būti aišku, normos, nurodymai, kaip renkami. Nei vienas sprendimas BP negali būti priimtas be įrodymų.

Įrodinėjimo samprata ir įrodinėjimo tikslas. Duomenų pateikimas, rinkimas.

Įrodinėjimas – tai proceso dalis, kuri nukreipta į reikalingos info rinkimą, vertinimą. Tai dalis procesinės veiklos, nukreiptos į įrodymų suradimą ir nukreipimą. Pagal S BPK skiriasi kalbama apie etapus:

S BPK:

1. įrodymų rinkimas;

2. fiksavimas;

3. pateikimas;

4. vertinimas.

Įrodymų pateikimas ir rinkimas pagal tai, kas tokią veiklą vykdo:

Rinkimas

Fiksavimas

Pateikimas

Vertinimas

Pateikimas

Fiksavimas

Patikrinimas

Vertinimas.

Pagal N BPK įrodymai atsiranda tik teisme. Pagal N BPK visus yra duomenys:

Duomenų rinkimas ar pateikimas;

Fiksavimas;

Patikrinimas

Vertinimas.

Sakysim, kad surinkom duomenis, o ar jie taps įrodymais spręs teismas. Įrodymų samprata labiau sureikšminama. Duomenys per teismo procesą pavirs įrodymais. Jei renkame įrodymus ar duomenis turime laikytis tam nustatytų reikalavimų. 20 str. 5d. (kokį veiksmą atliekam, tokių taisyklių ir laikomės tam veiksmui atlikti).

Įrodinėjimo dalykas ir ribos

S BPK įrodinėjimo dalykui yra atskiras str., o N BPK – tokio nnėra.

Įrodinėjimo dalykas susijęs su įrodymų sąsajumo ir liečiamumo p-u. tai aplinkybės, kurias baudžiamojoje byloje reikia nagrinėti. SBPK 71 str. tinka. Įrodinėjimo dalyką sudaro 4 elementai:

1. nusikalstamos veikos įvykį reikia įrodinėti (jos padarymo laikas, vieta, būdas);

2. kaltės kl. – reikia rinkti įrodymus, kurias grindžiama įtariamojo, o po to kaltinamojo kaltumas;

3. turi būti įrodinėjamos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant atsakomybės kl., bausmės skyrimo kl. (kokia bausmė skiriama griežta, švelni). Aplinkybės lengvinančios, sunkinančios.

4. Žalos pobūdis ir dydis. Tai ypač svarbu, aki yra civilinis ieškinys. Reikia nustatyti, kokia buvo padaryta žala (turtinė, neturtinė).

S BPK dar išskiria kad nepilnamečių amžius labai svarbus įrodinėjant, gyvenimo, auklėjimo sąlygos. Liudytojų suaugusiųjų vaidmuo svarbus.N BPK tai nėra išskiriama, bet nėra klaidinga kas yra S BPK (žinoti apie nepilnamečius).

Įrodinėjimo ribos.

· įrodymų pakankamumo kl, t.y kiek įrodymų užtenka. Šis kl. išsprendžiamas individualiai kiekvienoje byloje. Jų turi būti tiek, kad asmuo būtų pripažintas altu, kitaip nuosprendis bus nepagrįstas. Teismas turi pasakyti, kad tai aplinkybei tirti įrodymų pakanka.

Įrodymų vertinimas.

· teismas įvertina įrodymus ir išsprendžia bylą. 20 str. taisyklės, kad reikia įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą. Įsitikinimas turi turėti pagrindą. Įsitikinam, tik kai ištiriam įrodymus. Išskiriamas laisvo įrodymo vertinimo p-as.- jokie įrodymai neturi išankstinės galios, nei vienas įrodymas neturi pranašumo prieš kitą įrodymą. Laisvas įįrodymų vertinimas istoriškai anksčiau buvo formalus. Laisvas įrodymų vertinimas vius sulygino, vivi lygūs.

Įrodymų klasifikavimas ir rūšys.

1. pagal info atspindėjimo būdą:

· asmeniniai įrodymai; jei info išlikusi galvoje, t.y. ką žmogsu kalba. Liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, protokolai įvairūs dokumentai – nes juose surašytos svarbios mintys, specialisto išvada, ekspertizės aktas.

· daiktai kaip įrodymai. Tai materialūs objektai, ant kurių atsispindi info.

2. pagal info šaltinio pirmumą:

· pirminiai; kai asmuo, kuris duoda parodymus yra tiesiogiai matęs, jautęs. Lietęs tą reiškinį. Ir daiktai gali būti pirminiai įrodymai, jei ant jų yra info.

· antriniai. Info gauta iš tarpinio šaltinio (kopijos, nuorašai).

Geriau yra pirminis įrodymas, nes išvestinis gali būti iškraipytas. Bet ne visada pirminiai įrodymai (pvz. pėdsakai sniege) gali išlikti, tuomet bus naudojamas išvestinis pagal batą šiuo atveju.

3. pagal santykį su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis:

· tiesiogiai; kur tiesiogiai įrodinėtinos aplinkybės padedančios nustatyti

· netiesiogiai. Netiesiogiai aplinkybės padedančios nustatyti.

Tiesiogiai yra geriau (matė vagį ir jį pažino) negu sako, kad jis turėjo būti tuo laiku, o jis sako, kad ten nebuvo. Netiesioginiai įrodymai sudėtingesni. Daiktiniai įrodymai visada būna netiesioginiai įrodymai (kad turi vogtą daiktą, dar nereiškia, kad kaltas).

4. pagal įrodymų santykį su kaltinimo versija:

· kaltinamas; įrodymai, kurie rodo, kas padarė nusikalstamą veiką. Jei pagrindžia kaltę.

· teisinantis. Neigia kaltę, yra lengvinančių aplinkybių.

Įrodymų rūšys.

1. liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai;

2. ekspertizės aktai;

3. specialisto išvados;

4. daiktai kaip įrodymai;

5. dokumentai kaip įrodymai.

S BPK 72 str. 2d. yra 13 ar 14 rūšių, tačiau iš esmės tai tas pats. Nebeliko revizijos akto, patikrinimo akto – bus arba ekspertizės aktas ar specialisto išvada. Yra įvairių nuomonių, kad dar priskiriama ir kaltininko parodymai, bet Goda sako, kad įrodymais jų bendrąja prasme kol kas nevadinam.

APIE ATSKIRAS RŪŠIS SKAITYTI BPK KOMENTARE (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, ekspertas, specialistas (78 – 90 str. – 2205 – 227 psl.), daiktai, dokumentai).

V skyrius

Liudytojai, ekspertai IR SPECIALISTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

Liudytojai

78 straipsnis. Liudytojas

Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.

79 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti liudytojais

Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.

80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys nnegali būti apklausiami kaip liudytojai

Kaip liudytojas negali būti apklausiamas:

1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką;

2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį;

3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, ccivilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas;

4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį;

5) viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus.

81 straipsnis. Liudytojo teisės

Liudytojas turi teisę:

1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba;

2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas;

3) prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai;

4) pats surašyti parodymus;

5) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam aapsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones;

6) gauti turėtų išlaidų atlyginimą.

82 straipsnis. Liudijimo ypatumai

1. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas.

2. Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

83 straipsnis. Liudytojo pareigos ir atsakomybė

1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jjam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.

3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą.

4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

ANTRASIS SKIRSNIS

Ekspertai

84 straipsnis. Ekspertas

1. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo.

3. Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį.

85 straipsnis. Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašas

1. Asmenys į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašomi įstatymų nustatyta tvarka.

2. Į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai yra įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą ir proceso metu atskirai neįspėjami.

86 straipsnis. Eksperto teisės

1. EEkspertas turi teisę:

1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku;

2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti;

3) dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme.

2. Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados.

87 straipsnis. Eksperto pareigos ir atsakomybė

1. Ekspertas privalo šaukiamas atvykti į teismą ir pateikti nešališką išvadą jam pateiktais klausimais.

2. Ekspertui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.

3. Už melagingos išvados pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

88 straipsnis. Ekspertizės akto turinys

1. Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų.

2. Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; eksperto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo ekspertu stažas; tyrimų pradžios ir pabaigos datos; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys.

3. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objektų būklė; jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, naudoti mmetodai ir priemonės; gauti rezultatai ir jų vertinimas.

4. Išvadose suformuluojami atsakymai į pateiktus klausimus. Eksperto išvados negali peržengti jo specialių žinių ribų.

TREČIASIS SKIRSNIS

SPECIALIStai

89 straipsnis. Specialistas

1. Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais.

2. Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.

3. Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą.

4. Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą.

5. Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso

163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

90 straipsnis. Specialisto išvada

1. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą.

2. Specialisto išvada gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Po išvada, įrašyta į tyrimo veiksmo protokolą, specialistas pasirašo.

3. Jeigu objektus būtina tirti laboratorijoje, specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu. Specialisto išvadoje nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai iir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga.

Taip pat KOMENTARE:

· ekstradiciją ir ryšius su užsienio organizacijomis (BPK komentaras 66 – 77 str. 177 – 200 psl.)

Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis

66 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarka

1. Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką, taip pat šių įįstaigų ir organizacijų prašymų vykdymo tvarką nustato šis Kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

2. Lietuvos Respublikos teismai ir prokuratūra prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Lietuvos Respublikos ttarptautinių sutarčių numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms gali siųsti tiesiogiai.

67 straipsnis. Užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo vykdymas

1. Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, vykdydamos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atlieka šiame Kodekse nustatytus proceso veiksmus. Vykdant užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais gali būti atliekami ir šiame Kodekse nenumatyti proceso veiksmai, jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams.

2. Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus gauna per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar LLietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Lietuvos Respublikos teismas, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaiga tiesiogiai gautą užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymą vykdo tik gavę Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros leidimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

3. Užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymas, kuris negali būti įvykdytas, grąžinamas tai įstaigai per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir nurodomos prašymo neįvykdymo priežastys.

4. Užsienio valstybių teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų aarba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių organizacijų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos pareigūnams.

5. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos vykdo tiesiogiai gautus užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus bei tiesiogiai užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia atsakymus į prašymus.

68 straipsnis. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą

1. Baudžiamojo persekiojimo pradžios ir perėmimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato šis Kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

2. Užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymą pradėti arba perimti nusikalstamą veiką užsienio valstybėje padariusio ir į Lietuvos Respubliką grįžusio Lietuvos Respublikos piliečio baudžiamąjį persekiojimą nagrinėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra patikrindama to prašymo pagrįstumą. Apie patikrinimo rezultatus pranešama prašymą atsiuntusiai užsienio valstybės įstaigai ar tarptautinei organizacijai. Jeigu dėl užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašyme nurodyto asmens veikos Lietuvos Respublikoje jau išnagrinėta baudžiamoji byla, priimtas nuosprendis ir jis įsiteisėjo, kartu su pranešimu išsiunčiamas išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas to nuosprendžio nuorašas.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje nusikalstamą veiką padarė užsienio valstybės pilietis ar kitas asmuo ir po to išvyko iš Lietuvos Respublikos, ikiteisminio tyrimo įstaigų surinkti apie šį aasmenį duomenys perduodami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri sprendžia, ar reikia siųsti užsienio valstybės įstaigai prašymą pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą.

69 straipsnis. Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį

1. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

2. Lietuvos Respublikos prašyme išduoti asmenį nurodoma: įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pavardė, vardas, gimimo metai, asmens kodas, pilietybė; padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio padarytą nusikalstamą veiką, tekstas; įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) išorės požymiai. Prie prašymo pridedama prašomo išduoti asmens nuotrauka, į užsienio kalbą išverstas ir reikiamai patvirtintas nuosprendžio nuorašas, taip pat kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyti dokumentai.

69(1) straipsnis. Europos arešto orderio išdavimas dėl asmens perdavimo Lietuvos Respublikai

1. Siekdama iš Europos Sąjungos valstybės narės perimti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, kurio baudžiamasis persekiojimas yra pradėtas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi teismo nutartį suimti asmenį, išduoda Europos arešto orderį ir kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos valstybės narės instituciją, kad ši perduotų Europos arešto orderyje nurodytą asmenį.

2. Dėl Lietuvos Respublikos piliečio ar kito asmens, kuris Lietuvos RRespublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo bausmės atlikimo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos arešto orderį išduoda ir į kompetentingą šios valstybės instituciją kreipiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

3. Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

70 straipsnis. Užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos

1. Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai:

1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas;

2) asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo;

3) asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo;

4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų,

padarytų iki jo perdavimo;

5) asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas;

6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

2. Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo išduotas ar perduotas, bei kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo išdavimo ar perdavimo, gali būti išduodamas ar perduodamas trečiajai valstybei ttik šio straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose numatytais atvejais.

3. Prireikus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenį išdavusią ar perdavusią užsienio valstybę dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto sutikimo gavimo.

4. Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per ddešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal EEuropos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes. Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.

5. Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo sutinka būti išduotas ar perduotas trečiajai valstybei už nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai, jis išduodamas (perduodamas) trečiajai valstybei šio Kodekso 75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

71 straipsnis. Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija) arba perdavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui

1. Lietuvos Respublikos pilietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas TTarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

2. Užsienietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

3. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu:

1) padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar bbaudžiamuoju nusižengimu;

2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje;

3) asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą;

4) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;

5) asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė;

6) suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas;

7) asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos aktą arba malonės tvarka;

8) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų.

4. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus suteiktas prieglobstis, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus.

71(1) straipsnis. Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį

1. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas padaręs nusikalstamą veiką arba neatlikęs šioje valstybėje paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9(1) straipsnyje numatytais pagrindais ir sąlygomis perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.

2. Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas šio Kodekso 72–77 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu asmuo sutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo rrašytinio sutikimo dienos. Kitais atvejais sprendimas dėl asmens perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo jo suėmimo dienos.

3. Išimtiniais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai gali būti pratęsti iki trisdešimties dienų, tačiau apie pratęsimo priežastis būtina nedelsiant pranešti Europos arešto orderį išdavusios valstybės institucijai. Jeigu ypatingais atvejais ir pratęstas terminas nėra pakankamas, apie uždelsimo priežastis turi būti pranešama Europos Sąjungos baudžiamojo persekiojimo institucijai (Eurojustui).

4. Jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl asmens, pagal tarptautinės teisės normas turinčio imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti terminai prasideda nuo to laiko, kada šis asmuo prarado imunitetą ar kada gautas kompetentingos institucijos leidimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra privalo kreiptis į kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją dėl tokio leidimo suteikimo ar imuniteto panaikinimo.

5. Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas tik dėl baudžiamojo persekiojimo už tame orderyje nurodytą nusikalstamą veiką ar paskirtos bausmės vykdymo. Jeigu užsienio valstybė kartu su išduotu Europos arešto orderiu pateikia prašymą perduoti asmenį ir dėl jo baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios negali būti išduodamas Europos arešto oorderis, šis prašymas nagrinėjamas kartu su Europos arešto orderiu. Sprendimą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį priimantis teismas gali sutikti, kad asmuo būtų perduotas ir dėl šios nusikalstamos veikos, jeigu ji pripažįstama nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

6. Jeigu užsienio valstybė po to, kai Lietuvos Respublika jai perdavė asmenį pagal Europos arešto orderį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, arba prašymą dėl šio asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios nebuvo išduotas Europos arešto orderis, arba dėl asmens perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9(1) straipsnyje nustatyti Europos arešto orderio nevykdymo pagrindai ir (ar) sąlygos. Sutikimas pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei perduotą asmenį išduoti trečiajai (ne Europos Sąjungos) valstybei gali būti duodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sutikimą arba nesutikimą dėl asmens baudžiamojo persekiojimo, paskirtos bausmės vykdymo arba asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei turi

duoti per dvidešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą dėl pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei perduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, arba dėl šio asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei per dešimt dienų nutartimi patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

7. Europos arešto orderį išdavusios valstybės prašymu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra užtikrina daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir aasmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, nusikalstamu būdu įgyto turto paėmimą ir perdavimą Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Jeigu šie daiktai turi būti konfiskuojami ar perduodami teisėtiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra juos gali perduoti tik laikinai, kol jie reikalingi baudžiamajam procesui Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

72 straipsnis. Kardomosios priemonės asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto oorderį

1. Asmenys, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suimami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir šiame Kodekse numatytais pagrindais.

2. Asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam tteismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimo skyrimo bei apskundimo tvarką nustato šis Kodeksas.

3. Asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimo trukmę nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei šis Kodeksas.

4. Asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, gali būti taikomos ir kitos šiame Kodekse numatytos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

73 straipsnis. Asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka

1. Remdamasis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ar išduotu Europos arešto orderiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens iišdavimo iš Lietuvos Respublikos arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.

2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per septynias dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdis protokoluojamas.

3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, priima nutartį išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, o nusprendęs atsisakyti patenkinti pareiškimą, – nutartį atsisakyti išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos aarba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį. Jei asmuo, kurį atsisakoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, yra suimtas, teisėjas, priimdamas nutartį atsisakyti išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, išsprendžia ir kardomosios priemonės klausimą. Nutartis atsisakyti perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį turi būti motyvuota.

4. Jeigu gautos informacijos nepakanka sprendimui dėl asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį priimti, Vilniaus apygardos teismo teisėjas paveda Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nedelsiant kreiptis į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo.

5. Jeigu dėl vieno asmens gaunami keli prašymai išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, sprendimą dėl jų priima Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis:

1) prašymas perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui turi viršenybę prieš kitus prašymus;

2) prašymas dėl baudžiamojo persekiojimo turi viršenybę prieš prašymą dėl paskirtos bausmės vykdymo;

3) likusiais atvejais atsižvelgiama į visas asmens išdavimui reikšmingas aplinkybes, ypač į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir mastą, veikos padarymo vietą ir atitinkamų prašymų išduoti (perduoti) asmenį datas. Teisės aktuose numatytais atvejais teismas aatsižvelgia ir į tarptautinių baudžiamojo persekiojimo institucijų (įskaitant Eurojustą) konsultacijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

74 straipsnis. Nutarties apskundimas

1. Asmuo, dėl kurio priimta nutartis, ar jo gynėjas, nesutikdami su nutartimi išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, arba prokuroras, nesutikdamas su nutartimi atsisakyti išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, turi teisę per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo padavimo dienos. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami išduotinas (perduotinas) asmuo ir jo gynėjas arba tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas gali priimti nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį arba palikti ją galioti.

3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

4. Paduotas skundas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutarties sustabdo šios nutarties vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

75 straipsnis. Supaprastinta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka

1. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais arba gavus Europos arešto orderį gali būti taikoma supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) iiš Lietuvos Respublikos tvarka.

2. Supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino (perduotino) asmens sutikimas, o ekstradicijos atvejais – ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas. Pagal Europos arešto orderį prašomas perduoti asmuo taip pat gali raštu sutikti būti perduodamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo išduotas Europos arešto orderis. Gavęs asmens rašytinį sutikimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.

3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.

4. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nustatęs, kad išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat kad yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas taikyti supaprastintą išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, priima nutartį išduoti (perduoti)

asmenį. Jeigu išduotinas (perduotinas) asmuo atsisako savo sutikimo, teisėjas turi priimti nutartį taikyti šio Kodekso 73 straipsnyje numatytą išdavimo (perdavimo) tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

76 straipsnis. Asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, perdavimo tvarka

1. Asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, perdavimo užsienio valstybės institucijai ar Tarptautiniam bbaudžiamajam teismui tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.

2. Asmuo, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis perduoti pagal Europos arešto orderį, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei ne vėliau kaip per dešimt dienų. Jeigu susidaro nenumatytos aplinkybės, dėl kurių perduoti tokį asmenį per šį terminą neįmanoma, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir atitinkama užsienio valstybės institucija nedelsdamos nustato kitą perdavimo dieną. Tokiu atveju asmuo turi būti perduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios dienos. <

3. Išimtiniais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad asmens perdavimas keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių, asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį kitai valstybei gali būti atidėtas. Tokioms priežastims išnykus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra iir atitinkama užsienio valstybės institucija nedelsdamos nustato kitą asmens perdavimo dieną. Tokiu atveju asmuo turi būti perduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios dienos.

4. Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį taip pat gali būti atidedamas, kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Tačiau asmuo šio Kodekso 77 straipsnyje numatyta tvarka gali būti laikinai perduotas kitai valstybei proceso veiksmams atlikti.

5. Jeigu asmuo nebuvo perduotas per šio straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytus terminus, jam paskirta kardomoji priemonė panaikinama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

77 straipsnis. Suimto arba nuteisto asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui proceso veiksmams aatlikti

1. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba nuteistas asmuo gali būti laikinai perduotas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui proceso veiksmams atlikti.

2. Sprendimą dėl suimto arba nuteisto asmens laikino perdavimo kitai valstybei ir šio perdavimo sąlygų priima Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

77(1) straipsnis. Suimtų asmenų vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją

1. Užsienio valstybės suimti asmenys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti vežami tik gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ssutikimą.

2. Suimtą asmenį vežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją draudžiama šiais atvejais:

1) užsienio valstybės suimtas asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, o Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai draudžia Lietuvos Respublikos piliečius išduoti (perduoti) valstybei, į kurią suimtas asmuo vežamas;

2) užsienio valstybės suimtas asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, vežamas į trečiąją valstybę atlikti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kai nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos ar šio asmens prašymą leisti su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje;

3) kitais tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

3. Užsienio valstybės suimtą Lietuvos Respublikos pilietį vežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į trečiąją valstybę baudžiamojo persekiojimo tikslais gali būti leidžiama tuo atveju, kai nuteistas asmuo galės atlikti paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę Lietuvos Respublikoje, jei to pageidautų.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

· nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas – BPK komentaras 107 – 118 str. – 273 – 278 psl.

Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

IX skyrius

Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas

107 straipsnis. Savanoriškas žalos atlyginimas

Įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žžala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

108 straipsnis. Daiktų ir vertybių grąžinimas

1. Teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

3. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, negrąžinami.

X skyrius

Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas

109 straipsnis. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

110 straipsnis. Civilinis ieškovas

1. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą tturtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

2. Civilinis ieškovas turi teisę:

1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės;

2) teikti įrodymus;

3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;

4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus;

5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu;

7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

3. Civilinis ieškovas privalo:

1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

2) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu;

3) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

111 straipsnis. Civilinis atsakovas

1. Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

2. Civilinis atsakovas turi šio Kodekso 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises.

3. Civilinis atsakovas privalo:

1) kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;

2) laikytis nustatytos teismo

proceso tvarkos.

112 straipsnis. Civilinio ieškinio pareiškimas

1. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

2. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.

3. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

4. Jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas nnetenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

113 straipsnis. Civilinio ieškinio nagrinėjimas

1. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas.

2. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

114 straipsnis. Civilinio ieškinio perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

Jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis aatsakovas įtraukta įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apie tai turi būti pranešta civiliniam iieškovui ir jam turi būti išaiškintos jo teisės bankroto byloje.

115 straipsnis. Civilinio ieškinio išsprendimas

1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

2. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas:

1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką;

2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kkaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

116 straipsnis. Civilinio ieškinio užtikrinimas

Proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

117 straipsnis. Prokuroro pareiga pareikšti civilinį ieškinį

Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu ššis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų.

118 straipsnio redakcija iki 2005 m. gegužės 1 d.

118 straipsnis. Avanso suteikimas iš valstybės lėšų

Jeigu kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti, įstatymų numatytais atvejais žala teismo sprendimu gali būti atlyginama avansu iš valstybės tam skirtų lėšų.

118 straipsnio redakcija nuo 2005 m. gegužės 1 d.

118 straipsnis. Žalos kompensavimas iš valstybės lėšų

Jeigu kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų.