Baudziamoji teise
Baudžiamosios teisės specialioji dalis
A. Abramavičius
1 tema. BT SD ir jos sistema
BT SD sąvoka ir jos normos
BT – baudžiamųjų teisės normų, apibrėžiančių NV požymius ir nustatančių kriminalines bausmes už jų padarymą, visuma.
Bendrosios dalies normos apibrėžia baudžiamojo įstatymo tikslus, baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir kt. Čia reguliuojami bendri, su asmens baudžiamąja atsakomybe susiję, klausimai.
Specialiosios dalies normos apibrėžia konkrečias nusikalstamas veikas. Aprašomos konkrečios NV sudėtys ir numatomos bausmės už jų padarymą. Specialiąją dalį bendriausia prasme galima apibrėžti kaip normų, numatančių konkrečias NV ir nustatančių aatitinkamas bausmes už jų padarymą, visumą.
SD normų specifika:
1. SD normos pasižymi didesniu konkretumo laipsniu. Jos susijusios su atitinkamų NV padarymu.
2. Ne visada vien tik iš pačios SD normos galima išsiaiškinti konkrečios NV požymius. Kartais baudžiamojo įstatymo SD straipsnių dispozicija tik bendrais bruožais apibūdina nusikalstamos veikos požymius. O konkretus šių požymių turinys atskleidžiamas kituose teisės aktuose.
3. Kartais NV požymiai baudžiamuosiuose įstatymuose sukonstruoti taip, kad iš pačio BK straipsnio nėra aiškus šio požymio turinys. Tokie požymiai – vertinamieji. Jų turinys nėra atskleidžiamas nei BK, nnei kituose teisės aktuose. Pvz., didelė žala, didelė nelaimė ir pan. Šių požymių turinį nustato pats asmuo, kuris taiko šią normą. Nustatomas remiantis sisteminiu, loginiu, gramatiniu aiškinimo metodais.
4. Pasitaiko normų – definicijų. Tai normos, kuriose paaiškinamos BK SD vartojamos sąvokos. <
5. BK SD yra normų, kuriose reglamentuojami asmens atleidimo nuo BA pagrindai (227 str.).
6. BK SD normų struktūra.
Dvi nuomonės:
1. Susideda iš dispozicijos ir sankcijos.
2. Susideda iš hipotezės, dispozicijos ir sankcijos.
Baudžiamasis įstatymas numato didelį draudžiamų veikų ratą. Būdinga, kad BT normos išdėstomos ir grupuojamos tam tikra tvarka.
BK SD sistema ir jos sudarymo principai
Naujas BK ir jo SD
1. Naujajame BK ir jo SD yra žymiai daugiau skyrių nei senajame BK (buvo 13, dabar 32). Pagrindinis kriterijus šių skyrių išskyrimui – rūšinis NV objektas. Viena vertus, detali NV reglamentacija padeda tiksliau nustatyti NV objektą ir NV vietą sistemoje. Kita vertus, vargu ar pateisinamas tam tikrų SD skyrių, susidedančių tik iš dviejų str., išskyrimas (pvz. 27 sk.). Tai kiekybinis požymis.
2. Buvo ginčas, nuo kokio skyriaus turi prasidėti naujasis BK. I sskyrius – nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. Taigi SD sudaryta priklausomai nuo ginamo teisinio gėrio vertingumo.
3. Reglamentuojant BA, atsisakyta administracinės prejudicijos.
4. Atsisakyta pakartotinumo ir teistumo kaip NV kvalifikuojančių požymių.
5. BK SD kai kuriuose straipsniuose tiesiogiai nurodoma, kad BA atsiranda tik esant nukentėjusio asmens skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui.
6. Asmuo baudžiamas už NV padarymą dėl neatsargumo tik tada, kai tai numatyta BK SD straipsnyje.
7. SD straipsniuose nurodoma, kada už NV atsako juridinis asmuo.
8. Konstruojant NV sudėtis ir numatant konkrečią bausmę, vartojama formuluotė „tas, kas ppadarė,.baudžiamas.“. Taigi akcentuojamas subjektas.
9. Visos NV suskirstytos į baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus.
2 tema. NV kvalifikavimo teoriniai pagrindai
NV kvalifikavimas – viena iš plačiai BT–e vartojamų sąvokų. Ji taikoma teisėsaugos institucijų veikloje. Yra mokyklų, kuriose NV kvalifikavimas priskiriamas BPT-ės sričiai. Lietuvoje prie BT-ės.
NV kvalifikavimo taisyklės susijusios ir su materialiąja, ir su procesine teise.
Kvalifikavimas – kokybė (lot. kvalis).
BT moksle NV kvalifikavimas pripažįstamas BK normos parinkimas ir pritaikymas asmens, padariusio NV, atžvilgiu.
NV kvalifikavimas kaip procesas ir kaip rezultatas, įtvirtintas procesiniu dokumentu (nuosprendis). Tai skirtingos nuomonės. Bet norint procesiniame dokumente įtvirtinti tam tikrą rezultatą, reikia, visų pirma, ištirti padarytą NV. Taigi NV kvalifikavimas turi dvejopą reikšmę:
1. Kaip tam tikras procesas, kurio metu asmens veikoje nustatomi vieni ar kiti NV požymiai.
2. Kaip šio proceso rezultatas, konstatuojant, kad asmens padarytos NV požymiai atitinka NV sudėties požymius.
Dėl sąvokos dvi nuomonės:
1. NV kvalifikavimas – tik tapatumo (atitikties) tarp požymių, esančių asmens padarytoje NV, ir NV sudėties požymių, numatytų BK normoje, nustatymas.
2. NV kvalifikavimas – ne tik tokio tapatumo nustatymas, bet ir šio tapatumo įtvirtinimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.
Taigi iš šių dviejų nuomonių galima skirti NV kvalifikavimą siaurąja ir plačiąja prasme. Mums – plačiąja, t.y. ne tik nustatymas, bet ir įtvirtinimas.
Pagal tai, kas kvalifikuoja NV, skiriami:
1. Oficialus NV kvalifikavimas. Atlieka įgaliotos institucijos (prokuratūra, teismai) ir tai ssukelia teisinius padarinius.
2. Neoficialus. Atlieka, kas tik nori. Nesukelia jokių teisinių padarinių.
NV kvalifikavimo teisinis pagrindas
Paprastai nurodoma, kad tai yra baudžiamasis įstatymas. Pagal A. Abramavičių, ne baudžiamasis įstatymas, o NV sudėtis, kuri yra aprašyta baudžiamajame įstatyme, nes NV sudėtis yra teorinis asmens, padariusio NV, patraukimo BA-ėn pagrindas.
Kokie turi būti NV sudėties požymiai, kad būtų galima jais remtis kvalifikuojant NV:
1. Šie požymiai turi būti tiesiogiai nustatyti įstatyme arba vienareikšmiškai iš jo išplaukiantys.
2. Šie požymiai turi būti būdingi visoms tos rūšies veikoms.
3. NV sudėties požymiai negali būti išvestiniais iš kitų požymių.
4. Vienas ar keli požymiai turi keisti ar atskirti NV, t.y. negali būti NV sudėčių su identiškais požymiais.
5. Bent vieno NV sudėties požymio, aprašyto baudžiamajame įstatyme, nebuvimas leidžia tvirtinti, kad NV yra nepadaryta.
6.
BK SD normų konkurencija
BK SD normų visuma nesudaro idealios loginės sistemos, tad egzistuoja viena iš problemų – normų konkurencija. Tai tie atvejai, kai atsakomybę numato kelios BK SD normos. Veika yra viena, bet šioje veikoje yra dviejų ar daugiau BT normų požymių. Pvz. kyšininkavimas yra vienas iš piktnaudžiavimo tarnyba atvejų. Bet BK yra du skirtingi straipsniai: vienas nustato BA už kyšininkavimą, kitas už piktnaudžiavimą tarnyba.
Tarp konkuruojančių normų visada yra glaudus ryšys ir priklausomybė. Bendras konkuruojančių normų bruožas – jos apibrėžia tos pačios NV požymius. Tačiau tokio apibrėžimo aapibendrinimo kryptis bei pilnumas skiriasi.
Konkuruojančios normos pagal apimtį ir turinį dalinai sutampa, todėl ir kyla konkurencija.
BK SD normų konkurencijos formos:
1. Bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencija. Būdinga tai, kad viena norma numato tam tikrų veikų ratą, o kita tik atskirus tokių veikų atvejus. Šios normos skiriasi pagal abstrakcijos laipsnį. Pvz. BK 129 str. 1 d. Nužudymas ir 130 str. nužudymas labai susijaudinus. Specialioji norma, be bendrojoje normoje esančių požymių, turi ir tam tikrus specifinius požymius. Tokiu atveju taikoma specialioji norma, kadangi tiksliau atspindi padarytos NV požymius. Sunkiausia nustatyti, kuri norma bendroji, o kuri specialioji. Šis atvejis tai pat vadinamas BT normų konkurencija pagal apimtį.
2. Specialiųjų normų konkurencija. Trys atvejai:
1. Kai konkuruoja normos su kvalifikuojančiais veiką požymiais. Pvz. vagystė, vagystė įsibraunant į patalpą ir didelio turto vagystė. Tokiu atveju taikoma norma, kuri numato sunkesnį kvalifikuojantį požymį.
2. Kai konkuruoja norma su kvalifikuojančiais požymiais ir norma, turinti privilegijuojančių požymių. Pvz. kvalifikuotas dviejų ir daugiau žmonių nužudymas ir nužudymas didžiai susijaudinus. Turėtų būti taikoma norma, turinti privilegijuojančių požymių.
3. Kai konkuruoja normos su privilegijuojančiais požymiais. Taikoma ta norma, kuri turi labiau privilegijuojantį požymį.
3. Visumos ir dalies konkurencija (pagal turinį). Pvz. BK 138 str. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
BK 180 str. plėšimas, kurio sudėtis apima ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju bus kvalifikuojama pagal plėšimą,
t.y. taikoma norma, kuri nustato visumą.
Reikia skirti BT normų konkurenciją nuo BT normų kolizijos. Kolizija yra tada, kai normos viena kitai prieštarauja. Vienintelis kolizijos pašalinimo kelias – vienos iš normų panaikinimas. Tai neigiamas dalykas. O konkurencija nėra prieštaravimas. Jos išvengti neįmanoma.
3 tema. Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai
Esmė: 1. Sąvoka ir sistema
2. Genocidas (99 str.)
3. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (100 str.)
Sąvoka ir sistema
BK SD 15 sk. esantys straipsniai numato BA už nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus. ŠŠiame skyriuje yra 15 straipsnių, kuriuose nustatyta BA už labai įvairias veikas, kuriomis kėsinamasi į karo vedimo taisykles ir keliama grėsmė atskirų žmonių grupių sveikatai ir gyvybei.
Šių NV vieta BK rodo, kokią svarbią reikšme įstatymų leidėjas skiria šių veikų grupei. Visos šios nusikalstamos veikos yra nusikaltimai.
Šio skyriaus pavadinimą ir jame esančių normų turinį didžiąja dalimi lėmė Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai. Dauguma normų perkelta iš Romos baudžiamojo statuto. Senajame BK tokio skyriaus nebuvo. Buvo tik genocidas ir karo nusikaltimai.
1998 07 17 priimtas TTarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas.
Jau šumerai ir majai pripažino tam tikras karo vedimo taisykles.
Tarptautinis nusikalstamumo didėjimas lėmė, kad 1889 m. G. Listo iniciatyva buvo įsteigta Tarptautinės baudžiamosios teisės sąjunga, kuri pasiūlė parengti tarptautines BT nuostatas. 1919 m. Versalio taikos sutartyje bbuvo nuostatų dėl fizinių asmenų, padariusių nusikaltimus taikai, BA-ės.
1927 m. Varšuvoje įvyko pirma tarptautinė BT unifikavimo konferencija, kurioje visus tarptautinius pažeidimus buvo pasiūlyta skirstyti į tarptautinius ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimus.
Iki Niurnbergo tribunolo, nusikaltimo žmogiškumui samprata buvo neatsiejama nuo karo nusikaltimo sampratos ir buvo vienas iš karo nusikaltimo porūšių. 1945 m. įvyko Niurnbergo procesas, kuriame buvo patvirtintas Niurnbergo karo tribunolo statutas. Jame pirmą kartą tarptautinėje teisėje buvo apibūdinti nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. Dar buvo išskirti nusikaltimai taikai. Pagal šį statutą nusikaltimai žmogiškumui buvo pripažinti: civilių gyventojų žudymas, trėmimas, pavergimas, naikinimas. Karo nusikaltimai: tam tikrų kariavimo įstatymų ar papročių pažeidimai (įkaitų ir karo belaisvių žudymas, kankinimas miestų ir kaimų griovimas nesant kariniam būtinumui ir pan.).
Šis procesas – tarptautinių BT normų atsiradimo iir kodifikavimo pradžia. Tai pirmasis teismas, kuriame buvo teisiami žmonės kalti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui padarymu. Tačiau Niurnbergo procesas neužkirto kelio masiniam žmonių naikinimui. Toliau veiklą šia kryptimi tęsė JT, kodifikuodamos BT. Plėtojama norminė bazė reglamentuojant šiuos nusikaltimus. JT nusikaltimų taikai ir žmonijos saugumui kodeksų projektai – 1954 m., 1991 m. 1998 m. priimtas Romos statutas. Įsigaliojo 2002 07 01. Lietuva ratifikavo. Pagal šį statutą Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklauso:
1. Genocido nusikaltimai
2. Nusikaltimai žmogiškumui
3. Karo nusikaltimai
4. Agresijos nusikaltimai
Jis ne tik apibrėžia teismo kkompetenciją, numato taisykles, bet ir apibrėžia minėtų nusikaltimų rūšių požymius. Kilo ginčas, ar nusikaltimai žmogiškumui gali būti padaromi tik karo metu. Nuspręsta, kad ne tik.
Rūšiniai požymiai:
Objektas.
Kėsinamasi į žmonių gyvybę, sveikatą, laisvę, orumą ir pan. Daroma žala ne tik atskirų žmonių, bet ir tautų, nacijų, religinių, politinių grupių prigimtinių teisių įgyvendinimui ir apsaugai. Tai visuotinai pripažintų ir tarptautinėje teisėje įtvirtintų bei jos saugomų vertybių, gėrių visuma, kuri užtikrina žmonijos saugaus egzistavimo pagrindus. Nukentėjusysis – tam tikros žmonių grupės. Didelis nukentėjusiųjų skaičius – skiriamasis šių nusikaltimų požymis.
Objektyvioji pusė.
Dauguma nusikaltimų padaroma veikimu, išimtiniais atvejais neveikimu. Skiriamasis požymis – itin sunkūs padariniai. Būdingos sudėtinės sudėtys, trunkamosios sudėtys.
Subjektas.
Šie nusikaltimai yra sudėtinė tam tikros valstybės politikos dalis. Be valstybės, jos struktūrų palaikymo jie praktiškai negali būti padaromi. Dvi nuomonės dėl subjekto.
a. Valstybė. Nelabai tikslu.
b. Valstybė ir konkretus fizinis asmuo (dvejopos atsakomybės principas). Valstybė patraukiama politinėn ir materialinėn, fizinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn. Asmenys gali būti valstybės, jos institucijų vadovai. Subjektais kartais įvardijami faktiniai valstybės atstovai.
Subjektyvioji pusė.
Tyčiniai nusikaltimai. Kai kurių nusikaltimų būtinasis požymis – specialus tikslas (pvz. genocidas).
Rūšys:
1. Nusikaltimai žmogiškumui
2. Karo nusikaltimai
1. Nužudymo tipo nusikaltimai
2. Persekiojimo nusikaltimai
3. Nusikaltimai, kurie pažeidžia visuotinai pripažintas karo vedimo taisykles.
Genocidas (99 str.)
Kaip atskira nusikaltimų žmogiškumui rūšis išskirta Niurnbergo procese. 1948 m. JT priėmė konvenciją „Dėl kelio uužkirtimo genocido nusikaltimams ir nubaudimo už jį“. 1992 AT-a prisijungė prie šios konvencijos, t.y. buvo numatyta BA už Lietuvos gyventojų genocidą. Tai buvo vienintelis įstatymas, kuriame buvo nustatyta BA už vieną atskirą NV. 1998 m. šis įstatymas pakeistas, o BA už genocidą perkelta į BK 71 str. Šis straipsnis buvo priskirtas valstybinių nusikaltimų grupei.
Genocido objektas
Bendriausia prasme genocidu pažeidžiamos žmonijos ar jos dalies saugumo bei egzistavimo sąlygos. Tiesiogiai juo kėsinamasi į asmenų, sudarančių nacionalinę, etninę, rasinę, religinę, politinę, socialinę grupę, gyvybę, sveikatą ir laisvę. Dėl tokio kėsinimosi kyla pavojus šių žmonių grupių egzistavimui. Pagrindinis tiesioginis objektas yra asmenų egzistavimo ir išlikimo sąlygos.
Genocido objektyvioji pusė
Pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu.
Veikų rūšys:
1. Dalyvavimas žudant žmones, priklausančius tam tikrai grupei. Taip pat organizavimas ir vadovavimas šiai veikai. Dalyvavimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu.
2. Šių žmonių kankinimas ar žalojimas, to organizavimas ir vadovavimas tam.
3. Šių žmonių protinio vystymosi trikdymas.
4. Šių žmonių deportavimas (priverstinis iškeldinimas iš jų gyvenamosios vietos).
5. Šių žmonių vaikų priverstinis perdavimas kitoms grupėms.
6. Šių žmonių gyvenimo sąlygų, lemiančių jų visų ar jų dalies žūtį ar ribojančių jų gimstamumą, sudarymas.
Nacionalinė grupė – tam tikrų žmonių grupė, priklausanti tam tikrai nacijai. Tai istorinė bendrija, susidariusi kalbos, kultūros, papročių, religijos pagrindu.
Etninė grupė – istoriškai susiformavusi, pastovi žmonių, susijusių tautiniais ryšiais, grupė, ppriklausanti tai pačiai kultūrinei aplinkai.
Rasinė grupė – grupė žmonių, priklausančių tam tikrai rasei.
Religinė grupė – grupė žmonių, susijusių bendromis religinėmis pažiūromis ir įsitikinimais.
Politinė grupė – grupė žmonių, susijusių bendromis politinėmis pažiūromis.
Socialinė grupė – grupė žmonių, susijusių ekonominiais, profesiniais ryšiais ar turintys tokį patį išsilavinimą.
Pagal Lietuvos BK genocidas galimas žmonių, priklausančių socialinei ar politinei grupei, atžvilgiu. Tarptautiniuose šaltiniuose nurodoma, kad genocidas galimas etniniu, tautiniu religiniu, rasiniu, nacionaliniu pagrindu. Mūsų BK išplėtė genocido pagrindus iki politinio ir socialinio.
Genocido subjekto sąvoka
1. Genocido subjektas – tai tik valstybių vadovai arba aukštas pareigas užimantys valstybės pareigūnai, kurie turi įgaliojimus panaudoti ginklus (per siaura).
2. Genocido subjektas – tai ne tik valstybių ar tam tikrų politinių organizacijų atstovai, bet ir teroristinių grupuočių atstovai (per platu).
3. Genocido subjektas – tai asmenys, kurie teisiniu ar faktiniu ryšiu yra susiję su valstybę (pagal dėstytoją).
Genocido subjektų grupės:
1. Tai tam tikri valstybės pareigūnai, užimantys tam tikras aukštas pareigas. Šie valstybės pareigūnai turi galimybę realizuoti tam tikrą valstybės politiką. Tai reikia nustatyti.
2. Tai faktiniai valstybės atstovai, kurie veikia valstybės vardu nesant ar neveikiant oficialiai valdžiai.
3. Tai privatūs asmenys, kurie nėra valdžios atstovai, bet genocido veikas atlieka valstybės pareigūnų pavedimu.
Genocido subjektu gali būti asmuo, sulaukęs 16 metų. Tik pagal Prancūzijos BK genocido subjektu gali būti ir juridinis asmuo.
Genocido subjektyvioji
pusė
Jis padaromas tiesiogine tyčia. Būtinu genocido požymiu yra specialus tikslas. Genocido atveju svarbiausia nustatyti tai, kad siekiama fiziškai sunaikinti tokią dalį žmonių, priklausančių tam tikrai grupei, kad ši grupė nustotų egzistuoti kaip vienetas.
(100 str. per seminarą)
4 tema. Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK SD XVI skyrius).
Iki naujo BK įsigaliojimo šita NV grupė buvo vadinama valstybiniai nusikaltimai.
Šiais nusikaltimais iš esmės yra pažeidžiama konstitucinė santvarka. Į konstitucinės santvarkos sąvoka įeina valstybės nepriklausomybė ir teritorijos vientisumas, ttad šio skyriaus pavadinimas yra netikslus. Būtų pakakę pavadinti „Nusikaltimai Lietuvos konstitucinei santvarkai“.
Objektas
Rūšinis šių veikų objektas yra konstitucinė santvarka ir jos elementai: nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas. Kai kurių nusikaltimų papildomu objektu gali būti ir kiti teisiniai gėriai.
Objektyvioji pusė
Dauguma šių nusikaltimų galima padaryti tik veikimu. Kai kurie iš nusikaltimų gali būti padaryti ir neveikimu, ir veikimu. Daugelio nusikaltimų sudėčių yra formalios. Kai kurios sudėtys yra ir materialios (valstybės simbolių išniekinimas). Kai kurių nusikaltimų konstitucinei santvarkai sudėčių būtinuoju požymiu yra nusikaltimo padarymo llaikas.
Subjektas
Subjektas gali būti tik asmuo nuo 16 metų. Kai kurių nusikaltimų subjektams būdingi specialūs požymiai (117 str. tik Lietuvos valstybės pilietis, 125 str. tik asmuo, kuriam valstybės paslaptis buvo patikėta ar sužinojo dėl savo tarnybos). 2004 m. priimtas 1231 str., pagal kurį gali atsakyti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pusė
Dauguma šių nusikaltimų yra tyčiniai, tik 125 str. ir 126 str. gali būti padaromi ir neatsargiai.
Valstybės perversmas (BK 114 str.)
Senajame BK tokios savarankiškos nusikaltimo sudėties nebuvo. Tada už tokią veiklą nusikaltėliui būtų kvalifikuojamas valstybės išdavimas.
Objektas
Pagrindinis objektas – valstybės konstitucinė santvarka. Papildomas – valstybės nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.
Siekis nušalinti teisėtai demokratiškai išrinktą valstybės valdžią nekonstituciniu būdu.
Objektyvioji pusė
Sąmokslas – tai slaptas susitarimas prieš ką nors politiniais tikslais. Straipsnio prasme sąmokslas – tai asmenų ar jų grupuočių susitarimas bendrai veikiant užgrobti ar neteisėtai išlaikyti valdžią visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje.
Objektyvioji pusė pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu.
1. Sąmokslo valstybės perversmui įvykdyti organizavimas. Tai pastangos suburti asmenis, grupuotes, organizacijas valstybės perversmui įvykdyti. Pasireiškia vieno ar kkelių asmenų veikla sudaryti sąlygas sąmokslui įvykdyti. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo sąmokslo pradžios.
2. Dalyvavimas tokiame sąmoksle. Tai gali būti padėjimas ir pan. Galimas ir neveikimas. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai jis padarė tą veiką, kurią buvo įpareigotas padaryti.
3. Dalyvavimas valstybės perversme. Dalyvauti valstybės perversme galima ir nedalyvaujant sąmoksle. Tai kai atliekamos konkrečios veikos, siekiant įvykdyti valstybės perversmą, nedalyvaujant sąmoksle. Galimas ir veikimas, ir neveikimas.
Valstybės perversmas gali būti taikus ir smurtinis.
Subjektas
Subjektu gali būti fizinis pakaltinamas 16 metų asmuo. Tai gali būti ir ppilietis, ir užsienietis ir asmuo be pilietybės.
Subjektyvioji pusė
Tai tyčinis nusikaltimas. 1 d. tik tiesiogine tyčia, o 2 d. gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia.
BK 114 str. 2 d. yra numatyti kvalifikuojantys požymiai:
1. Ginkluotos jėgos panaudojimas darant valstybės perversmą. Tai bet kuri ginkluota žmonių grupė.
2. Valstybės perversmas, sukėlęs sunkių padarinių. Tai tie atvejai, kai dėl valstybės perversmo ilgam laikui sutrikdomas valstybės institucijų darbas, kai dėl valstybės perversmo žūsta bent vienas žmogus ar yra sužalojamas didelis skaičius žmonių. Sunkūs padariniai yra ir turtinė materialinė žala valstybei.
Valstybės perversmas apima ir visas kitas nusikalstamas veikas. Atsako tik pagal šį straipsnį, o ne pagal NV sutaptis.
BK 114 str. 3 d. numatyta, kada asmuo atleidžiamas nuo BA už valstybės perversmą. Pagal šią dalį nuo BA atleidžiamas tik sąmoksle dalyvavęs asmuo, bet ne asmuo, kuris organizavo sąmokslą ar dalyvavo valstybės perversme. Asmuo dalyvavęs sąmoksle atleidžiamas nuo BA tik tada, jei jis savo noru valstybės institucijai suteikė svarbią informaciją apie rengiamą valstybės perversmą. Tai turi būti padaryta iki baudžiamojo persekiojimo pradžios. Svarbi informacija yra tokia, jei ja remiantis galima demaskuoti sąmokslininkus, užkirsti kelią valstybės perversmui.
Kėsinimas į LR prezidento gyvybę (115 str.)
Ši veika kvalifikuojama neatsižvelgiant į pasikėsinimo motyvus (dėstytojas nesutinka).
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas – Lietuvos konstitucinė santvarka. Papildomas – žmogaus ggyvybė. Nukentėjusiuoju yra LR prezidentas. Juo gali būti tik Konstitucijos nustatyta tvarka išrinktas LR prezidentas ir einantis savo pareigas. Pagal konstitucijos 89 str. tam tikrais atvejais prezidento pareigas laikinai eina seimo pirmininkas. Bet jis negali būti nukentėjusiuoju.
Objektyvioji pusė
Pagal BK 115 str. baudžiama už kėsinimąsi. „Kėsinimosi“ sąvokos negalima tapatinti su sąvoka „pasikėsinimas“. Pirmoji yra platesnė ir ji apima tiek rengimąsi, tiek pasikėsinimą, tiek baigtą pasikėsinimą. Šis nusikaltimas laikomas baigtu jau nuo rengimosi momento. Tai nukirstinio nusikaltimo sudėtis. Pagal dėstytoją galima padaryti šį nusikaltimą ir veikimu, ir neveikimu.
Kėsinimusi turi būti siekiama atimti LR prezidento gyvybę.
Subjektas
Juo gali būti pakaltinamas 16 metų asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybės.
Subjektyvioji pusė
Padaroma tiesiogine tyčia. Asmuo gali nežinoti, kad kėsinosi į prezidento gyvybę, tai tokiu atveju jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str.
Darant valstybės perversmą, tuo pačiu gali būti pasikėsinta ir į LR prezidento gyvybę. Šiuo atveju kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 114 str.
Galimi atvejai, kai Lietuvos pilietis karo metu ar po karo padėties paskelbimo kėsinasi į LR prezidento gyvybę, tai tokiu atveju kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 115 str. ir 117 str.
Išdavystė (117 str.)
Tai specialioji norma „Padėjimo kitai valstybei veikti prieš LR“ (BK 118 str.) normos atžvilgiu.
Objektas
Pagrindinis ttiesioginis objektas yra LR nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.
Objektyvioji pusė
Pasireiškia alternatyviomis veikomis:
1. Perėjimas į priešo pusę. Tai perėjimas, perskridimas, kitoks perbėgimas pas priešą. Perėjimu į priešo pusę yra laikoma savanoriška tarnyba priešo kariuomenėje ar represinėse struktūrose.
2. Padėjimas priešui veikti prieš LR. Ši veika gali pasireikšti labai įvairiais ardomaisiais veiksmais, nukreiptais prieš LR. Šiuo atveju padėjimas gali būti daromas tiek savo iniciatyva, tiek vykdant priešo užduotį.
Priešu laikoma valstybė, su kuria LR yra karo būklėje arba su kuria vyksta ar gresia ginkluotas konfliktas dėl ko paskelbta karo padėtis. Būtinuoju požymiu yra nusikaltimo padarymo laikas: karo metas arba po karo padėties paskelbimo. Karo metas yra laikotarpis, kai paskelbtas karas arba vyksta tarptautinis konfliktas, kurio dalyvė yra LR. Karo padėtis – tai LR Konstitucijos ir karo padėties įstatymo nustatyta ypatinga teisinė padėtis, kuri įvedama prireikus ginti tėvynę nuo ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju.
Perėjimo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas perėjo į priešo pusę.
Padėjimas laikomas baigtu nuo to momento, kai padaroma konkreti veika, kuria siekiama padėti priešui.
Kontakto užmezgimas su priešu, pažadas veikti jo interesais negali būti laikomas kaip baigtas nusikaltimas.
Subjektas
Specialus subjektas. Tai 16 metų pakaltinamas Lietuvos pilietis (ir karys, ir civilis). Jei panašią veiką padaro asmuo be pilietybės arba užsienietis, tai
esant tam tikroms sąlygoms jo veika kvalifikuojama pagal BK 118 str.
Subjektyvioji pusė
Išdavystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju svarbiausia, kad asmuo suvokia (tai reikia nustatyti), kad jis savo veiksmais padeda priešui. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.
Padėjimas kitai valstybei veikti prieš LR (BK 118 str.) (per seminarą)
Šnipinėjimas (BK 119 str.)
Pirmoje dalyje yra pagrindinė sudėtis, antrame – kvalifikuota. Vertinant su kitais 16 skyriaus nusikaltimais bendriausia prasme šnipinėjimas yra viena iš padėjimo kitai valstybei veikti prieš LR forma. Darant šį nusikaltimą rrenkama, paviešinama tam tikra informacija, kuri gali pakenkti LR konstitucinei santvarkai.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra LR saugumas. Dalykas yra specifinis. Dalykas yra tam tikra informacija ir materialūs dalykai, teikiantys tą informaciją. Ši informacija kaip nusikaltimo dalykas gali būti dvejopo pobūdžio:
1. Tai informacija, esanti LR paslaptimi. Valstybės paslaptis – tai valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę LR suverenitetui, gynybinei galiai ir pan.
2. Tai informacija, nesanti LR paslaptimi. Tokia informacija gali būti ššio nusikaltimo dalyku tik tada, kai ji domina užsienio žvalgybą. Ta informacija turi būti perduodama užsienio žvalgybos prašymu arba jai be jos prašymo (str. 2 dalis).
Objektyvioji pusė
Alternatyvūs veiksmai:
1. Informacijos pirkimas. Tai atvejai, kai informacija gaunama už materialų atlyginimą.
2. Pagrobimas. Tai tam tikra iinformacijos rinkimo rūšis. Gali būti atviras ir slaptas, smurtinis ir nesmurtinis. Kvalifikavimui tai reikšmės neturi. Bendrąja prasme pagrobimas yra informacijos paėmimas ir jos užvaldymas. Kai pagrobiamas materialus daiktas, turintis tam tikros informacijos, kvalifikuojama tik pagal 119 str., t.y. nėra sutapties su vagyste.
3. Kitoks informacijos rinkimas ir perdavimas. Kitoks informacijos rinkimas – tai atvejai, kai duomenys ar dalykai yra renkami bet kuriuo būdu, pvz. pasiklausant pokalbių, stebint ir t.t.
Informacijos perdavimas kitai valstybei ar jos organizacijai – tai atitinkamų duomenų pranešimas raštu, žodžiu, internetu, pateikiant susipažinti ir kt. Galimi atvejai, kai informacija, esanti valstybės paslaptimi, renkama panaudojant šantažą, psichinį ar fizinį smurtą ir pan. Abramavičius: šantažo sudėtis apima ir šantažą, ir psichinį smurtą. Jei šnipinėjant padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai ar nužudoma, kvalifikuojama kaip ssutaptis.
Šnipinėjimas laikomas baigtu, kai asmuo savo iniciatyva pradeda rinkti atitinkamą informaciją, turėdamas tikslą ją perduoti atitinkamam adresatui, ir bent dalį jos įgyja. Ši sudėtis formali.
Subjektas
Pakaltinamas 16 metų LR pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės. Jei pilietis šnipinėja karo metu ar po karo padėties paskelbimo, kvalifikuojama kaip išdavystė.
Subjektyvioji pusė
Tiesioginė tyčia. Būtinas subjektyviosios pusės požymis yra specialus tikslas: informacijos rinkimas siekiant perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijoms. Kai tokios veikos atliekamos neturint tikslo perduoti, gali būti kvalifikuojama pagal 124 str. – neteisėtas ddisponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis.
Kolaboravimo, 121 ir 122 str. nebus
Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (123 str.)
Diskutuotina, ar apskritai reikalinga tokia NV sudėtis, nes tai tam tikras piktnaudžiavimo (228 str.) atvejis. Bet atskiriama pagal subjekto specifiką.
Objektas
Pagrindinis ir tiesioginis – valstybės interesai. Papildomais objektais gali būti įvairūs teisiniai gėriai, priklausomai nuo veikos pobūdžio, pvz. valstybės ir visuomenės saugumas ir kt.
Objektyvioji pusė
Alternatyvios veikos:
1. Įgaliojimų viršijimas. Tai atlikimas veiksmų, kurių asmuo nebuvo įgaliotas atlikti.
2. Sąmoningas pareigų neatlikimas. Tai neatlikimas tų veiksmų, kuriuos asmuo buvo įgaliotas atlikti.
3. Sąmoningas netinkamas pareigų atlikimas.
Kad asmuo būtų patrauktas BA-ėn, visos šios veikos turi prieštarauti LR interesams.
BA atsiranda tik jeigu dėl padarytų veikų atsiranda didelė žala ar tokia žala galėjo atsirasti. Ši žala gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio.
Gali būti padaroma ir veikimu, ir neveikimu.
Subjektas
Specialus – tik asmuo, oficialiai įgaliotas atstovauti LR palaikant santykius su kita valstybe, jos organizacijomis ar tarptautine vieša organizacija. LR ex oficio gali atstovauti LR Prezidentas, Premjeras ir užsienio reikalų ministras.
Subjektyvioji pusė
Tyčinė NV. Motyvai, tikslai įvairūs. Jei tokia NV siekiama padėti kitai valstybei veikti prieš LR, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal 117 ar 118 str.
Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis (124 str.)
Objektas
Bendrąją prasme – LR saugumas. Pavojingumas yra tas, kad jei informacija, esančia valstybės paslaptimi, disponuoja daug aasmenų, tai kyla grėsmė, kad tokią informaciją gali sužinoti užsienio valstybės ar jų žvalgybos.
Dalykas – informacija, pripažinta LR paslaptimi, materialūs daiktai, kurių turinys arba informacija apie juos gali atskleisti valstybės paslaptį.
Objektyvioji pusė
Alternatyvios veikos:
1. Tokios informacijos neteisėtas įgijimas. Tai tokios informacijos gavimas bet kokiais būdais. Jei tokia informacija renkama siekiant perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijoms, bus šnipinėjimas.
2. Jos perleidimas. Tai tokios informacijos perdavimas, pardavimas, pranešimas asmeniui neturinčiam teisės ja disponuoti. Perleidimas gali pasireikšti ir tokios informacijos paviešinimu bet kokia forma.
3. Neteisėtas tam tikrų materialinių daiktų laikymas. Tai tokių daiktų turėjimas savo žinioje, neturint leidimo dirbti su valstybės paslaptimi.
Sudėtis formali ir NV laikoma baigta nuo nurodytų veikų atlikimo momento.
Subjektas
16 metų pakaltinamas asmuo. Skiriamasis požymis nuo 125 str. tas, kad subjektas yra asmuo, neturintis teisės disponuoti informacija, esančia valstybės paslaptimi, ir kurią sužinojo ar gavo ne dėl savo tarnybos ar darbo, o dėl viešųjų funkcijų atlikimo.
Subjektyvioji pusė
Tiesioginė tyčia. Inkriminuojama tik tada, kai nėra šnipinėjimo požymių.
126, 127, 128 str. nebus.
Valstybės paslapties atskleidimas (BK 125 str.)
Subjektas ypatumai leidžia šią NV atskirti nuo panašių NV, pvz. BK 124 str.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis yra valstybės saugumas plačiąja prasme. Tam tikrais atvejais gali turėti ir tam tikrus fakultatyvius objektus. Tai gali būti žmogaus sveikata, gyvybė ir kt.. Dalykas yra informacija, esanti LLR paslaptimi.
Objektyvioji pusė
Tai informacijos, esančios valstybės paslaptimi, atskleidimas. Tai reiškia, kad tokia informacija laikoma atskleista, kai ją sužino bent vienas pašalinis asmuo. Tokios informacijos atskleidimas gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Veikimu atskleidžiama, kai ji pašaliniam asmeniui atskleidžiama raštu, žodžiu, paskelbiama arba parodoma (dokumentų, daiktų parodymas ir pan.). Neveikimu atskleidimas pasireiškia, kai asmuo, kuriam patikėta valstybės paslaptis, nesilaiko jos saugojimo, naudojimo ar darbo su ja specialių taisyklių.
Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai informaciją sužino bent vienas pašalinis asmuo. A. Abramavičius mano, kad tai formali nusikaltimo sudėtis. Kai kas mano, kad tai materiali sudėtis, nes tokios valstybės paslapties atskleidimas pašaliniam asmeniui jau reiškia, kad atsirado tam tikri padariniai.
Jei niekas nesužino tos paslapties, tai veika negali būti kvalifikuojama pagal šį straipsnį.
Subjektas
BK 125 str. 1 d. lyg ir nurodyta, kas gali būti subjektu. Tai:
1. Asmuo, kuriam informacija, esanti valstybės paslaptimi, buvo patikėta. Tai ties asmenys, kurie turi leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptimi.
2. Asmuo, kuris sužinojo valstybės paslaptį dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdami viešąsias funkcijas. Ar šio nusikaltimo subjektu gali būti ir tas asmuo, kuris neturi leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptimi? Dauguma katedroje mano, kad taip. Bet tą paslaptį sužinojo dėl to, kad asmuo dirba tam tikroje įstaigoje.
A. Abramavičius mano, kad subjektu gali būti tik asmuo, kuris turi leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptimi.
Subjektyvioji pusė
Šis nusikaltimas gali būti padaromas arba tyčia, arba neatsargiai. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs. Bet jeigu ši veika daroma siekiant paslaptį perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijai, tai veika bus kvalifikuojama kaip šnipinėjimas.
5 tema. Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII sk.)
Anksčiau galiojusiame BK nebuvo tokio savarankiško BK SD skyriaus. Jame buvo III skyrius, kuriame buvo reglamentuota atsakomybė už nusikaltimus gyvybei, ssveikatai, laisvei ir asmens orumui. Jie buvo vadinami nusikaltimais žmogui. Kuriant naująjį BK tas III skyrius buvo išskaidytas į 6 savarankiškus skyrius, kuriuose buvo konkretizuotas kėsinimosi objektas (17 – 22 sk. imtinai).
Nusikaltimų žmogaus gyvybei bendra charakteristika.
Visus šiuos nusikaltimus galima suskirstyti į dvi grupes:
1. Nužudymus (129 – 131 str.)
2. Ir kitus nusikaltimus žmogaus gyvybei (132 – 134 str.)
Iki naujo BK nužudymu buvo laikomas ir neatsargus gyvybės atėmimas. Bet naujajame BK jis priskiriamas prie antros kategorijos.
Nužudymo sąvoka, požymiai, rūšinė sudėtis ir ssistema
Sąvoka
Nužudymas – tai tyčinis, neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui.
Nužudymo požymiai:
1. Tai gyvybės atėmimas kitam žmogui.
2. Tai neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui.
3. Tai tyčinis gyvybės atėmimas kitam žmogui. Kitu atveju tai bus neatsargus gyvybės atėmimas.
Rūšinė nužudymo sudėtis:
Objektas
Tai kito žmogaus gyvybė. Nuo kurio mmomento yra saugoma žmogaus gyvybė ir kada ta apsauga baigiasi? Ji įvardijama kaip gyvybės pradžios ir pabaigos problema. Gimimo momento ir gyvybės pradžios sąvokų negalima tapatinti. Du įstatymai skirtingai nustato gimimo momentą. CK 2.3 str. nurodo, kad vaiko gimimo momentas tai pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas. Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas nurodo, kad vaiko gimimas yra gyvo vaisiaus išstūmimas arba ištraukimas iš moters organizmo; vaiko gimimo momentu yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo. A. Abramavičius mano, kad gyvybės pradžia yra tada, kai gyvybingas vaisius pasirodo iš moters organizmo. Ir nuo šio momento, jei tokiam vaisiui bus atimta gyvybė, tokia veika bus traktuojama kaip nužudymas. Jei tas vaisius sunaikinamas iki to pasirodymo, tai veika gali būti kvalifikuojama kaip neteisėtas abortas.
Gyvybės ppabaiga yra žmogaus biologinė mirtis. Tai tas laikas, kai negrįžtamai nutrūksta žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas arba negrįžtamai nutrūksta visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veikla. Nukentėjusiuoju gali būti tik gyvas žmogus nepriklausomai nuo jo gyvybingumo, amžiaus, socialinių psichofizinių požymių. Nukentėjusiojo sutikimas atimti jam gyvybę neatleidžia kaltininko nuo BA.
Objektyvioji pusė
Nužudymas gali pasireikšti ir aktyviais veiksmais, ir neveikimu. Dažniausiai nužudoma aktyviai veikiant. Gali būti bet koks poveikis žmogui: cheminis, psichinis, mechaninis, fizinis.
Neveikimu paprastai nužudoma tada, kai asmuo turi pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, ttačiau tos pareigos neatlieka.
Nužudymai yra materialios sudėtys ir laikomas baigtu, kai atsiranda padariniai, t.y. miršta nukentėjusysis. Svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir padarinių.
Subjektas
Tam tikrais atvejais subjektu gali būti nuo 14 metų (129 str.), o tam tikrais nuo 16 metų (130 ir 131 str.).
Subjektyvioji pusė
Padaromi tik tyčia. Ir tiesiogine, ir netiesiogine. Tam tikri motyvai ir tikslai atitinkamais atvejais turi kvalifikuojančią reikšmę.
Nužudymo rūšys:
1. Paprastas nužudymas. Tai nužudymas be nužudymo pavojingumą didinančių ar mažinančių aplinkybių (BK 129 str. 1 d.)
2. Kvalifikuotas nužudymas. Tai nužudymas, kai yra nužudymo pavojingumą didinančių aplinkybių (BK 129 str. 2 d.).
3. Privilegijuoti nužudymai. Tai nužudymas, kai yra aplinkybių, mažinančių nužudymo pavojingumą (BK 130 ir 131 str.)
Nužudymas 129 str.
Šis straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje yra paprasta sudėtis, o antroje – kvalifikuota. Senajame BK buvo atskiri straipsniai.
Kaltininko veika pagal šio straipsnio 1 dalį yra kvalifikuojama, kai nėra nei šio straipsnio 2 dalyje nusikaltimą kvalifikuojančių, nei 130, 131 str. numatytų privilegijuojančių požymių. Dažniausiai padaroma abipusių muštynių, buitinių konfliktų metu, iš pavydo, keršto ir pan.
Vienas iš daugelio kvalifikavimų pagal subjektyviąją pusę:
1. Nužudymai, padaryti dėl negatyvių paskatų (pavojingiausi paprasti nužudymai).
2. Nužudymai, padaryti iš altruistinių paskatų.
3. Nužudymai iš neutralių paskatų. Peržengiant būtinosios ginties ribas, darant mokslinį eksperimentą.
Subjektas
Fizinis asmuo nuo 14 metų.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tiesiogine ar netiesiogine ttyčia.
Nužudymas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori tai padaryti.
Netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori kitam žmogui atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leidžia šiems padariniams atsirasti, t.y. padarinių atžvilgiu kaltininkas yra abejingas.
Jeigu kaltininkas numato padarinių neišvengiamumą, tai nužudymas pripažįstamas padarytas tiesiogine tyčia.
BK 129 str. 2 d.
Nužudymą kvalifikuoja šioje dalyje nurodytos aplinkybės. Jas galima būtų suskirstyti į tris dideles grupes:
1. Apibūdina nukentėjusįjį (objektą). Tai aplinkybės įvardintos BK 129 str. 2 d. 1 – 5 punktuose. a) Pagal pirmą punktą nužudymas kvalifikuojamas tada, kai nužudomas asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus. Bet čia svarbus ir subjektyvusis kriterijus: kai kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis dar neturėjo 14 metų. Asmuo turėjo ar galėjo žinoti pagal savo asmenines savybes, kad nukentėjusiajam nėra 14 metų. b) Pagal antrą punktą: bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Šiuo atveju bejėgiškos būklės žmogumi yra pripažįstamas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių arba negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio ir dėl to negali gintis ar kitaip vengti pavojaus, arba nnegali aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Bejėgiškumo būklę gali sukelti liga, invalidumas, senatvė, stiprus apsvaigimas nuo alkoholio, narkotikų ir pan. Kai asmuo miega, pagal dėstytoją, nelabai gali būti bejėgiškumo požymis. Kaltininkas turi suvokti, kad žudo bejėgiškos būklės žmogų. c) Pagal 3 punktą, savo motinos, tėvo ar vaiko nužudymas. Nužudymas yra kvalifikuojamas pagal šį požymį tada, kai kaltininkas nužudo savo motiną, tėvą ar vaiką, kurie tokie yra jam pagal kilmę ir kaltininkas turi tai žinoti. Ar tai tik pagal kraujo ryšį, ar pagal teisinį statusą? Lemiamą reikšmę turi kraujo ryšys (pagal kilmę). Pagal konvencijas vaikas yra iki 18 metų. Tačiau šiuo atveju terminas „vaikas“ apima asmenis nepriklausomai nuo jų amžiaus. Svarbiausia, kad kaltininkui nukentėjusysis būtų vaikas pagal kilmę. Pagal dėstytoją, kad jeigu nužudant asmenį yra ir daugiau kvalifikuojančių aplinkybių, tai jos visos turi būti nurodytos. Nužudomas vaikas pagal kilmę, kuriam nėra 18 metų. d) Pagal 4 punktą, nėščios moters nužudymas. Svarbiausia tai, kad kaltininkas turi žinoti arba pagal bylos aplinkybes turi numanyti, kad nukentėjusioji yra nėščia. Nėštumo stadija nusikaltimo kvalifikavimui neturi. e) Pagal 5 punktą, dviejų ar daugiau žmonių nužudymas. 1. Šis požymis reiškia, kad kaltininkas vienu metu nužudo bent du asmenis. Šiuo atveju tyčia prieš pat nužudymą gali ir
neapimti dviejų ar daugiau žmonių nužudymo. 2. Pagal šį punktą kaltininko veika kvalifikuojama ir tada, kai kaltininkas skirtingu laiku, tačiau veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudo bent du asmenis. Reikia įrodyti, kad kaltininko tyčia apėmė tikslą nužudyti bent du asmenis. Pagal dėstytoją pagal šį punktą nesvarbu vieninga tyčia ar ne, tas pats nužudymo laikas ar ne, jei nužudo kaltininkas bent du asmenis, jam turi būti pritaikytas šis punktas.
2. Apibūdina objektyviąją pusę. Tai aplinkybės įvardintos BK 129 str. 2 dd. 6 ir 7 punktuose. a) Pagal 6 punktą, nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai.
Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam. Šiuo atveju kankinimas gali būti susijęs su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu nukentėjusiojo kūnui (deginant, marinant badu, panaudojamas šaldytuvas ir kt. būdais). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (numetimas iš didelio aukščio ir kt.). Šis požymis inkriminuojamas tada, kai nukentėjusiajam sukeliamos itin didelės fizinės ar dvasinės kkančios (žudoma artimųjų akivaizdoje ir kt.). Kai po nužudymo sudarkomas lavonas ir kaltininkas žino, kad žmogus yra miręs, tai paskesni kaltininko veiksmai nereiškia nužudymo itin žiauriai. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal 129 str. 1 ar 2 dalį ir 311 sstr. 1 dalį.
b) Pagal 7 punktą, nužudymas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu. Tai tie atvejai, kai kaltininkas, siekdamas nužudyti nukentėjusįjį, panaudoja tokį būdą, kuris pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Pavojus kito žmogaus gyvybei turi būti realus. Kai vienas asmuo nužudomas, o kitiems padaromi tam tikri sveikatos sužalojimai, tai veika kvalifikuojama kaip nužudymo ir atitinkamų sveikatos sužalojimų sutaptis.
3. Apibūdina subjektyviąją pusę. Tai aplinkybės įvardintos BK 129 str. 2 d. 8 – 12 punktuose. a) Pagal 8 punktą, nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Šis nužudymas yra tada, kai nužudymas padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir dorovės normų paneigimo. Dėstytojas teigia, kad šis požymis galėtų būti inkriminuojamas, kai nužudoma visai be dingsties aarba panaudojant savo veiksmams, kaip pretekstą, mažareikšmę dingstį.
b) Pagal 9 punktą, nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Šis nužudymas yra susijęs su siekimu gauti materialinės naudos. Tas noras dėl nužudymo gauti materialinę naudą yra akstinas atimti gyvybę kitam žmogui. Šiuo atveju materialios naudos gali būti siekiama tiek sau, tiek ir kitam asmeniui. Galimi trys tokio nužudymo atvejai: a) Nužudymas už atlyginimą. Šiuo atveju ir organizatorius, ir kurstytojas atsako už tokio nužudymo organizavimą ar kurstymą. b) Kai nužudoma siekiant užvaldyti turtą ar įįgyti turtines teises. c) Nužudymas siekiant išvengti materialinių išlaidų.
Šiuo atveju reikšmės neturi, ar materialinė nauda buvo gauta, ar nebuvo gauta.
Anksčiau buvo, kad jei nužudoma per plėšimą ar per turto prievartavimą, tai nužudymas buvo kvalifikuojamas kaip paprastas nužudymas ir pagal atitinkamus straipsnius. Dabar tokiu atveju, kai per plėšimą ar per turto prievartavimą nukentėjusysis yra nužudomas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir atitinkamo nusikaltimo nuosavybei sutaptis.
Galimi atvejai, kai nužudymo motyvų formavimąsi nulemia turtiniai interesai, bet šiomis veikomis nesiekiama gauti materialinės naudos. Tokiais atvejais savanaudiškų paskatų požymio inkriminuoti kaltininkui negalima.
c) Pagal 10 punktą, nužudymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Šis kvalifikuojamasis požymis yra tada, kai žmogus nužudomas dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. 1) Kai yra kerštaujama už asmens tarnybos ar piliečio pareigos vykdymą. 2) Kai asmuo nužudomas siekiant nutraukti tokią veiklą dabartyje. 3) Kai nužudoma siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje.
Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojo veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, veikla. Nukentėjusysis gali dirbti įvairiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Tiek valstybinėse, tiek privačiose. Šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad nukentėjusysis nužudomas už tam tikrus savo teisėtus veiksmus. Jei nužudoma už neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus, tai ššito požymio inkriminuoti kaltininkui negalima.
Piliečio pareigų vykdymas – tai asmens veiksmai, tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomenės labui, tiek ir atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Piliečio sąvoka vartojama plačiąja prasme, t.y. piliečio kaip žmogaus pareigų vykdymas.
d) Pagal 11 punktą, nužudymas siekiant nuslėpti nusikaltimą. Siekis nuslėpti nusikaltimą reiškia, kad nužudyta turint tikslą nuslėpti anksčiau padarytą, daroma ar rengiamą padaryti nusikaltimą. Nusikaltimo, kurį siekiama nuslėpti, sunkumas reikšmės neturi. Pagal šį punktą negali būti kvalifikuojamos tokios veikos, kai siekiama nuslėpti baudžiamąjį nusižengimą arba administracinį teisės pažeidimą. Šito požymio kvalifikavimui reikšmės neturi, ar siekiama nuslėpti savo ar kito asmens padarytą nusikaltimą.
e) Pagal 12 punktą, nužudymas siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą ar audinį transplantavimui. Jeigu nukentėjusysis nužudomas vien tik dėl to, kad tik paimti tam tikrą organą. Šis kvalifikuojantis požymis bus tik tada, kai organas ar audinys yra įgyjami siekiant juos panaudoti transplantavimui. Kaltininko tyčia panaudoti organą ar audinį transplantavimui turi susiformuoti iki gyvybės atėmimo kitam asmeniui.
Galimi atvejai, kai veika kvalifikuojama pagal kelis šiuos punktus.
Nužudymas labai susijaudinus BK 130 str.
Tai viena iš privilegijuoto nužudymo rūšių. Ją privilegijuoja tai, kad kaltininkas veikia staiga labai susijaudinus, t.y. faktiškai būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje. Šis nužudymas yra mažiau pavojingas už paprastą nužudymą ir todėl, kad tokią kaltininko bbūseną sukelia pats nukentėjusysis. Visi šie požymiai daro mažiau pavojingą negu paprastas nužudymas.
Objektas
Kito žmogaus gyvybė. Nukentėjusysis šiuo atveju – tai asmuo, kuris kaltininko atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ar jį itin įžeidė. Jis savo neteisėtas veiksmai ar įžeidimu išprovokuoja kaltininką jį nužudyti.
Objektyvioji pusė
Šis nužudymas pagal dėstytoją gali būti padaromas tik veikimu. Šio nužudymo specifika yra ta, kad nukentėjusysis nužudomas, kaltininkui esant didelio susijaudinimo būsenoje. Didelis susijaudinimas – tai tam tikru fiziologiniu afektu. Kaltininkas patiria tam tikrą emocinį stresą, dėlto jis gali ne visiškai suvokti ir valdyti savo veiksmus. Vertinant tokios būsenos buvimą ar nebuvimą, didelis vaidmuo tenka ekspertams ir specialistams. Yra skiriamos įvairios ekspertizės. Reikia nustatyti ar kaltininkas nebuvo patologinio afekto būsenoje, kai asmuo tiek susijaudina, kad gali visiškai nevaldyti savo veiksmų. Svarbu nustatyti, kas sukėlė didelį susijaudinimą. Jį turi sukelti pačio nukentėjusiojo neteisėtas poelgis ar itin įžeidžiantis poelgis kaltininko atžvilgiu. BA pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai tokią būsena sukelia pats nukentėjusysis. Jei kaltininko tokią būseną sukėlė kiti veiksniai, tai jo veika nebus kvalifikuojama pagal šį straipsnį. Neteisėtas poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jam artimą žmogų nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys. Tas elgesys gali būti ir tyčinis ir neatsargus elgesys, gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu.
Neteisėtą poelgį reikia suprasti plačiau. Tai ne tik teisės normų pažeidimas, bet ir moralės, dorovės normų pažeidimas. Vertinant, ar tas nukentėjusiojo poelgis yra įžeidžiantis, reikia atsižvelgti: kiek šie veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, kokiu laipsniu jie pažeidžia žmogaus garbę ir orumą (objektyvusis kriterijus) ir reikia atsižvelgti į tai, kaip šis poelgis paveikia patį kaltininką (subjektyvus kriterijus). Itin įžeidžiantis poelgis gali būti atliekamas žodžiu, veiksmu, raštu. Santuokinė neištikimybė nėra laikoma savaime itin įžeidžiančiu poelgiu, tačiau, jeigu tokia neištikimybė yra ttyčia įžūliai, ciniškai, demonstratyviai parodoma, yra pripažįstamas kaip aplinkybė, reiškianti itin didelį kito asmens įžeidimą.
BK 130 str. yra inkriminuojamas ir tais atvejais, kai neteisėtas ar itin įžeidžiantis poelgis nukreiptas ne tik į patį kaltininką, bet ir į kitą jam artimą asmenį. Artimas kaltininkui asmuo – tai asmenys, kurie gali būti šeimos nariai, giminaičiai (jie visada patenka į šią sąvoką) ir kiti asmenys, su kuriais kaltininką sieja glaudūs ryšiai.
Šitas nužudymas turi įvykti staiga. Tokia būsena trunka tik neilgą laiko ttarpą, todėl tas nužudymas turi įvykti gan greitai po neteisėtų ar įžeidžiančių veiksmų atlikimo. Sumanymas nužudyti nukentėjusįjį turi būti realizuotas staiga.
Pagal šį straipsnį nebus kvalifikuojami kaltininko veiksmai, jeigu didelio susijaudinimo būsena pas jį atsirado dėl teisėtų nukentėjusiojo veiksmų.
Subjektas
Asmuo nuo 116 metų.
Subjektyvioji pusė
Šis nusikaltimas padaromas esant afektinei tyčiai. Jei kaltininkas pats išprovokavo nukentėjusiojo neteisėtus ar įžeidžiančius veiksmus, tai šis straipsnis netaikomas. Nužudymas labai susijaudinus, nors ir padarytas esant nužudymą kvalifikuojančių požymių, bus kvalifikuojamas pagal BK 130 str.
Naujagimio nužudymas BK 131 str.
Pagal šį straipsnį veika kvalifikuojama tada, kai naujagimį nužudo motina dėl gimdymo nulemtos būsenos. Būtent tokia būsena ir yra ta aplinkybė, kuri mažina šio nužudymo pavojingumą. Gimdymas gali sukelti motinai tam tikrus psichinius, psichologinius pakeitimus. Tokia būsena gali atsirasti dėl psichologinių priežasčių: gimdymas nepageidautinas, kenčia nuo baimės, pergyvena dėl savo nėštumo ir pan. Gimdymas gali nulemti ir tam tikrus laikinus psichinius sutrikimus. Šis straipsnis inkriminuojamas tada, kai motina dėl gimdymo nulemtos būsenos yra tam tikroje psichofiziologinėje padėtyje. Ir dėl tokios bbūsenos yra ribotai pakaltinama. Tokia būsena paprastai gali tęstis iki dviejų mėnesių.
Objektas
Naujagimio gyvybė. Nukentėjusysis (dalykas) yra naujagimis. Šiuo atveju medicininiai naujagimio sąvokos kriterijai reikšmės neturi.
Objektyvioji pusė
Gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu.
Subjektas
Subjekto specifika leidžia atskirti nuo kitų nužudymo rūšių. Subjektu gali būti tik nukentėjusiojo naujagimio motina, jei jai yra 16 metų. Jei kartu su motina naujagimį nužudo kiti asmenys, tai jų veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. Anksčiau galiojusiame BK ši sudėtis buvo suformuluota kitaip. Tada nnusikaltimas buvo siejamas su tuo, kada nužudomas naujagimis: kai motina naujagimį nužudydavo gimdymo metu ar tuojau po gimdymo.
Jeigu sumanymas nužudyti kilo iš anksto iki gimdymo, tai visais atvejais jos veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. atitinkamą punktą.
Subjektyvioji pusė
Gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Šį nusikaltimą reikia skirti nuo naujagimio palikimo be pagalbos BK 158 str. jeigu motina siekdama atsikratyti naujagimio, jį palieka be priežiūros, bet tokioje vietoje, kur jos supratimu jį turėtų rasti ir juo pasirūpinti, tai jai atsakomybė iškyla pagal BK 158 str. Šiuo atveju motina veikia be tyčios nužudyti naujagimį.
Neatsargus gyvybės atėmimas BK 132 str.
Iki naujo BK įsigaliojimo neatsargus gyvybės atėmimas buvo vadinamas nužudymu dėl neatsargumo.
Objektas
Kito žmogaus gyvybė. Nukentėjusysis yra žmogus
Objektyvioji pusė
Praktiškai nieko nesiskiria nuo nužudymo objektyviosios pusės. Labai svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.
Subjektas
Fizinis 16 metų asmuo. O pagal 132 str. 3 d. gali atsakyti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pusė
Neatsargų gyvybės atėmimą nuo nužudymų leidžia atskirti subjektyvioji pusė. Gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Šiuo atveju yra tam ttikras kaltininko tikėjimas, kad kito žmogaus mirtis neįvyks. Kaltininko tikėjimas šiuo atveju turi būti paremtos aplinkybėmis, kurios jo manymu turi užkirsti kelią kito žmogaus mirčiai ir šios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio. Bet kaltininkas šių aplinkybių neįvertina arba jas pervertina. Jeigu kaltininkas, darydamas tokią veiką, savo tikėjimą, kad užkirs kelią kito žmogaus gyvybės atėmimui, grindžia abstrakčiomis aplinkybėmis (pranašystės, sėkmė ir pan.), tai jo veika kvalifikuojama kaip nužudymas. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios kaltininko manymu objektyviai gali padėti išvengti kito žmogaus mirties, yra pagrindinis požymis, leidžiantis atskirti neatsargų gyvybės atėmimą nuo nužudymo, padaryto esant netiesioginei tyčiai.
Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai padaryti. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus kriterijus, o galėjimas – subjektyvus. Jeigu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes matyti, kad asmuo nenumatė galimų padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti, tai šiuo atveju kaltininko veikoje nebus nusikaltimo sudėties.
Pirmoje dalyje yra bendroji sudėtis. Antroje ir trečioje dalyse yra kvalifikuotos sudėtys.
Pagal antrą dalį kaltininkas atsakys, kai jis gyvybę atima dviem ar daugiau žmonių. Tai atvejai, kai dėl kaltininko neatsargumo žūna ne vienas žmogus ir tai yra vvienos, o ne kelių veikų padarinys.
Straipsnio trečioje dalyje nustatyta BA už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Reikia nustatyti konkrečias elgesio saugumo taisykles, kurias pažeidus bent vienam asmeniui neatsargiai buvo atimta gyvybė. Kai kuriuose BK SD straipsniuose irgi yra numatyta BA už neatsargų gyvybės atėmimą, kai tai padaroma dėl tam tikrų specialių teisės aktų pažeidimų (278 str. 2 d. ir kt.). Kai yra specialus straipsnis, kuriame numatyta BA už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidus konkrečius specialius teisės aktus, tai kaltininkui turi būti taikomas ne BK 132 str. 3 d., bet konkretus straipsnis. Tai bendrosios ir specialiosios normų konkurencija.
Sukurstymas nusižudyti arba privedimas prie savižudybės (BK 133 str.)
Buvo pakeista dispozicija taip, kad išsiplėtė šio straipsnio taikymo ribos. Ankstesniame BK buvo BA tik už privedimą prie savižudybės. Naujajame atsirado objektyvusis požymis – sukurstymas nusižudyti. Senajame BK subjektu galėjo būti tik toks asmuo, kurio atžvilgiu nukentėjusysis buvo tam tikroje priklausomybėje (materialinėje ar kitokioje).
Savižudybė – gyvybės atėmimas sau – nėra nusikaltimas. Todėl nėra nusikaltimas ir pasikėsinimas nusižudyti. Padėjimas nusižudyti negali būti laikomas bendrininkavimu darant nusikaltimą.
Šio nusikaltimo pavojingumas yra tas, kad kitas asmuo paskatina bet kokiomis formomis žmogų atimti gyvybę sau.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas – kito žmogaus gyvybė. Nukentėjusysis yra bet
kuris fizinis asmuo. Tačiau jei sukurstomas nusižudyti mažametis ar nepakaltinamas asmuo, tai kaltininkas atsako pagal BK 129 str. už tyčinį nužudymą (nužudymas nukentėjusiojo rankomis).
Objektyvioji pusė
Ją apibūdina dvi alternatyvios veikos:
1. Sukurstymas nusižudyti. Tai yra privedimo prie savižudybės rūšis, kai to pasiekiama ne žiauriu ir ne klastingu elgesiu, o kitais būdais: įkalbinėjimu, raginimu, vertimu, lenkimu ir pan. Tačiau tie argumentai neturi tapti grasinimais. Kitu atveju tai bus privedimas prie savižudybės. Sukurstymas nusižudyti galimas tais atvejais, kai mintį nusižudyti inicijuoja nukentėjusiajam pats kaltininkas, arba ggalimas ir tais atvejais, kai kaltininkas tik paskatina nukentėjusiojo ketinimą nusižudyti. Sukurstymas nusižudyti yra materiali nusikaltimo sudėtis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentėjusysis pats sau atima gyvybę. Jei kaltininkas sukurstė asmenį nusižudyti, tačiau tas asmuo dėl kažkokių priežasčių nenusižudė, tai tokiu atveju yra pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą. Taip pat kaip pasikėsinimą reiktų laikyti nepavykusį sukurstymą. Pagal dėstytoją šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentėjusysis realizavo savo ketinimą nusižudyti nepriklausomai nuo to, ar jam pavyko, ar nnepavyko atimti sau gyvybę. Asmenį sukurstyti nusižudyti galima tik veikimu;
2. Privedimas prie savižudybės. Pagal dėstytoją sukurstymas nusižudyti yra vienas iš galimų privedimo prie savižudybės atvejų. Tai asmens veika, dėl kurios kitas žmogus atima sau gyvybę. Privedimu prie savižudybės pripažįstamos tik veikos, kkurios yra susijusios su žiauriu ar klastingu kaltininko elgesiu nukentėjusiojo atžvilgiu. Žiaurus elgesys – tai mušimai, kankinimai, sužalojimai, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteisėtus ar žeminančius veiksmus. Taip pat jis gali pasireikšti ir tuo, kad nukentėjusiajam ar jo artimiesiems yra grasinama. Klastingas elgesys – tai išoriškai nežiaurus, tačiau apgaulingas, skaudinantis, dvasiškai žlugdantis kitą žmogų elgesys. Laikomas baigtu nusikaltimu, kai nukentėjusysis atima sau gyvybę. Galimi atvejai, kai nukentėjusiajam neigiama situacija susidaro dėl teisėtų kito asmens veiksmų.
Labai svarbu įrodyti, kad būtent kaltininko veikos nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą atimti gyvybę sau.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas 16 metų asmuo.
Subjektyvioji pusė
Gali būti padaromas tik tyčia. Šiuo atveju kaltininkas nukentėjusiojo atžvilgiu atlieka tam tikras veikas, jis suvokia ir numato, kad dėl jo veikų nukentėjusysis gali nusižudyti ir tiesioginės ttyčios atveju to nori, o netiesioginės tyčios atveju nors to nenori, tačiau sąmoningai leidžia tam atsirasti.
Privedimas prie savižudybės gali pasireikšti tam tikru žiauriu elgesiu. Žiauriai elgdamasis, kaltininkas nukentėjusiajam gali padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymus. Jei padaro sunkų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip šito nusikaltimo ir atitinkamo nusikaltimo žmogaus sveikatai sutaptis.
Padėjimas nusižudyti (BK 134 str.)
Reikia skirti eutanaziją nuo padėjimo nusižudyti. Eutanazija – tai nužudymas iš pasigailėjimo. Skiriamos pasyvioji ir aktyvioji eutanazijos rūšys. Pasyvioji eutanazija yra tada, kkai asmeniui, kuriam būtinas tam tikras gydymas, kad jis išgyventų, toks gydymas nėra teikiamas. Tai tam tikras neveikimas, kai asmuo miršta. Nukentėjusysis turi pats išreikšti valią, kad jam nebūtų teikiama medicininė pagalba. Aktyvioji eutanazija – tai atvejai, kai asmuo tam tikrais aktyviais veiksmais sunkiai sergančiam asmeniui atima gyvybę. Daugelyje valstybių už aktyviąją eutanaziją baudžiama kaip už nužudymą.
Sąlygos, kurios turėtų būti, jeigu padėjimas nusižudyti būtų dekriminalizuotas:
1. Turi būti nustatyta, kad nukentėjusysis serga sunkia, nepagydoma liga, kurios neišvengiamas padarinys yra nukentėjusiojo mirtis ir tai turi nustatyti kompetentinga medikų komisija;
2. Turi būti nukentėjusiojo laisvas apsisprendimas. Jei jis negali išreikšti savo valios, tai gali būti išreikšta artimųjų valia;
3. Gyvybės atėmimą nukentėjusiajam turi nulemti atitinkami tokios veikos tikslai ir motyvai. Motyvas yra gailestis, o tikslas yra asmens išvadavimas nuo kančių.
Objektas
Kito žmogaus gyvybė. Nukentėjusiuoju yra beviltiškai sergantis žmogus.
Objektyvioji pusė
Pasireiškia padėjimu nusižudyti. Šiuo atveju padėjimas nusižudyti gali būti intelektualus ir fizinis. Intelektualus – tai patarimai, kokiomis priemonėmis, kokiu būdu, kur ir kaip bei kada nusižudyti. Fizinis padėjimas – tai tam tikrų priemonių parūpinimas, sąlygų sudarymas, kliūčių pašalinimas. Kaltininkui šis straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai yra nukentėjusiojo prašymas. Jei asmuo atlieka tam tikrus veiksmus, kurie atima nukentėjusiojo gyvybę jo prašymu, tai jam bus taikomas BK 129 str. VViena nuomonė ta, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atliko tam tikrus padėjimo veiksmus. Antra nuomonė ta, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusysis nusižudė. Dėstytojas sutinka su pirma nuomone.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas nuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Padaroma tyčia. Asmuo suvokia, kad savo veika padeda nusižudyti. Motyvai ir tikslai neturi reikšmės.
6 tema. Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII sk.)
Samprata
141 str. tiesiogiai nenustato BA, tačiau išaiškina sąvokas. Nusikaltimais sveikatai faktiškai pripažįstami labai įvairaus laipsnio ir pobūdžio sveikatos sutrikdymai. Tik BK 140 str. BA numatyta ne tik už tam tikrą sveikatos sutrikdymo rūšį, bet ir už fizinio skausmo sukėlimą. Pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį šiame skyriuje išskiriamos tris sveikatos sutrikdymo rūšys: sunkus, nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie skiriasi vienas nuo kito pagal sveikatos sutrikdymo mastą. BK 141 str. nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės. Remiantis jomis yra nustatoma, kokio masto sveikatos sutrikdymas buvo padarytas. 2003 05 23 sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu patvirtintos šios taisyklės. Visus sveikatos sutrikdymus galima suskirstyti į tam tikras rūšis pagal kaltės formas: tyčiniai ir neatsargūs. BA už neatsargų sveikatos sutrikdymą atsiranda, kai padaromas sunkus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 136 str. yra išskiriamas ssveikatos sutrikdymas labai susijaudinus.
Rūšinė sudėtis
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas – kito žmogaus sveikata. Sveikata – žmogaus organizmo fiziologinė būsena. Kėsinimasis į savo sveikatą nėra nusikaltimas žmogaus sveikatai. Bet tam tikrais atvejais kėsinimasis į savo sveikatą gali būti laikomas kitos NV (vengimas atlikti karo tarnybą) požymiu. Nukentėjusysis yra kitas žmogus nepriklausomai nuo fizinių, psichinių savybių, amžiaus ir t.t.
Objektyvioji pusė
Šių nusikaltimų objektyvioji pusė pasireiškia iš esmės sveikatos sutrikdymu. O BK 140 str. ir fizinio skausmo sukėlimu. Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas ar susargdinimas, pažeidžiant jo kūno audinių, organų vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Susargdinimas – tai žmogaus organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu ar nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Minėti sveikatos sutrikdymai gali būti padaromi ir veikimu, ir neveikimu. Nusikaltimai sveikatai yra materialiosios nusikaltimų sudėtys. Būtinaisiais šių nusikaltimų požymiais yra tam tikri padariniai. Nusikaltimai laikomi baigtu nuo momento, kai nukentėjusiajam vienu ar kitu mastu sutrikdoma sveikata.
Subjektas
Tai fizinis asmuo. O už BK 137 str. 3 d. numatytą veiką gali būti traukiamas ir JA. Už visus nusikaltimus sveikatai, išskyrus tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą (nuo 14 metų), BA asmeniui atsiranda nuo 16 metų.
Subjektyvioji
pusė
Dauguma nusikaltimų žmogaus sveikatai yra padaromi tyčia. Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai gali būti padaromi ir neatsargiai.
Nusikaltimai žmogaus sveikatai – tai neteisėtas, be tyčios atimti gyvybę žalos padarymas kito žmogaus sveikatai, pažeidžiant žmogaus kūno audinių vientisumą ar jų funkcijas.
Kai nukentėjusiajam jo sveikata sutrikdoma jam prašant, tai BA neatsiranda tik tais atvejais, kai nukentėjusiajam jo prašymu padaromas tik nežymus sveikatos sutrikdymas (tokia vyraujanti nuomonė).
Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
Tai yra pats pavojingiausias nusikaltimas žmogaus sveikatai ir būtent, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, nnukentėjusiajam pagal mastą padaromi patys pavojingiausi sveikatos sutrikdymai. Šiame straipsnyje įstatymų leidėjas apibrėžia tuos padarinius, kurie atsiranda padarius sunkų sveikatos sutrikdymą. Ir būtent bent vieno, iš šiame straipsnyje nurodytų padarinių, buvimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas.
Sunkiu sveikatos sutrikdymu yra pripažįstamas sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio:
1. žmogus neteko regos. Regos netekimas – tai arba visiškas aklumas, arba abiejų akių regos susilpnėjimas. Kai asmuo praranda regėjimą viena akimi, tai (ne)gali(?) būti traktuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau kaip bendrojo ar profesinio darbingumo netekimas.
2. žmogus netenka kklausos. Tai visiškas kurtumas arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas.
3. žmogus netenka kalbos. Tai negalėjimas reikšti minčių suprantamais žodžiais.
4. žmogus netenka vaisingumo. Tai yra lytinės veiklos sutrikimas, kuris atima gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti.
5. moteris netenka nėštumo. Nėštumo trukmė reikšmės neturi.
6. žmogus ssunkiai suluošinamas. Tai yra labai sunkūs sužalojimai, susargdinimai arba jų sukeltos komplikacijos. Tai tokie suluošinimai, kurie, nesuteikus skubios medicininės pagalbos, gali baigtis nukentėjusiojo mirtimi.
7. žmogus suserga sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, kuri realiai gresia gyvybei. Pastarasis požymis apima tik ilgai trunkančią ligą. Sunkios nepagydomos ligos tai: ŽIV, stabligė, maras, raupai ir pan. Ilgai trunkanti liga yra: sifilis, narkomanija ir pan.
8. žmogus susargdinamas ilgai trunkančia liga, kuri stipriai sutrikdo žmogaus psichiką.
9. žmogus praranda didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo. Tai atvejai, kai prarandama 30 ir daugiau procentų tokio darbingumo. Bendras darbingumas – tai žmogaus gebėjimas dirbti darbus, kuriems atlikti nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos. Profesinis darbingumas – tai žmogaus gebėjimas dirbti darbus, kuriems atlikti reikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos.
10. žmogaus kūnas yra nepataisomai subjaurotas. Tą ffaktą, ar kūnas yra subjaurotas nepataisomai, sprendžia medikai. O tą faktą, ar kūnas yra subjaurotas, ar ne, sprendžia asmuo, taikantis šį BK straipsnį. Vertinant tai, ar kūnas buvo subjaurotas, ar ne, reikia atsižvelgti į: 1) patį sužalojimų pobūdį ir laipsnį ir 1) kaip tuos sužalojimus vertina pats nukentėjusysis.
BK 135 str. 2 d. nustato šią veiką kvalifikuojančius požymius. Jie identiški nužudymą kvalifikuojančiams požymiams.
9 punktas nustato sužalojimą dėl savanaudiškų paskatų. Šiuo atveju kaltininko veiką, kai sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas plėšimo metu, reikia kkvalifikuoti kaip plėšimo ir kaip kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis (LAT praktika).
Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.)
Požymiai tokie patys kaip ir nužudymo labai susijaudinus. Skiriasi tik padariniai.
Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str.)
Šis straipsnis susideda iš keturių dalių.
Pirmoje dalyje numatyta bendroji sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo norma. Nesant jokių kitu požymių. Nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo skiriasi tik kaltės forma.
Kai yra nusikalstamas pasitikėjimas, tai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kitam asmeniui sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti.
Kai yra nusikalstamas nerūpestingumas, tai kaltininkas nenumato, kad dėl jo veikos nukentėjusiajam gali būti padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turi ir gali tai numatyti.
Antroje dalyje numatyta griežtesnė BA tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių (gali būti vienas susargdintas, o kitas sužalotas).
Trečioje dalyje yra numatyta pati griežčiausia atsakomybė tam, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų numatytas elgesio saugumo taisykles. Už tokią veika gali būti baudžiamas ir JA. Reikia surasti tokį teisės aktą, kurio reikalavimai buvo pažeisti.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Objektas
Kito žmogaus sveikata.
Objektyvioji pusė
Žmogaus sužalojimas ar susargdinimas.
Nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal padarinius. Lyginant su sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukelia BK 135 sstr. numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas paprastai nesukelia tokių padarinių, kurie yra pavojingi žmogaus gyvybei. Tai labai įvairūs sveikatos sutrikdymai, pvz. tai tam tikras regėjimo, kalbos, klausos sutrikdymas arba tam tikras kūno anatominio vientisumo pažeidimas..
Nesunkų sveikatos sutrikdymą reikia skirti nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo. BA už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 str. Lyginant su nežymiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatos sutrikdymas sukelia sunkesnius padarinius. Nežymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai nukentėjusysis dėl tokio sutrikdymo serga ne daugiau kaip 10 dienų. Kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentėjusysis praranda darbingumo. Kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai prarandama nuo 5 iki 30 procentų darbingumo. Kai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, prarandama iki 5 procentų darbingumo. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentėjusysis serga dienų ir kokią dalį darbingumo praranda.
Bendrai apibūdinant nesunkų sveikatos sutrikdymą nusikaltimų žmogaus sveikatai sistemoje, reikia pažymėti, kad pagal pavojingumą, kurį iš esmės lemia padariniai, šis nusikaltimas yra mažiau pavojingas už sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau pavojingesnis už nežymų sveikatos sutrikdymą
Galimos situacijos, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl tam tikrų priežasčių atsiranda sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai. Pvz. nesuteikimas skubios mmedicininės pagalbos. Tokiu atveju kaltininkui inkriminuojamas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kai nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl komplikacijų perauga į sunkų sveikatos sutrikdymą – dvi nuomonės:
1. turi būti kvalifikuojama atsižvelgiant tik į tyčios kryptingumą (atsako tik už nesunkų sveikatos sutrikdymą)
2. kaltininkas atsako už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą ir už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą neatsargiai. Taigi pagal sutaptį.
A. Abramavičius laikosi pirmosios nuomonės.
Straipsnio antroje dalyje numatyti nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymiai. Jie tokie patys kaip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str.)
Pirmoje dalyje numatytas paprastas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.
Antroje dalyje numatyta griežtesnė BA.
Trečioje dalyje numatyta BA, kai sveikatos sutrikdymas padaromas dviems ir daugiau žmonių.
Iki naujojo BK už tokią veiką buvo baudžiama ir tada, kai dėl eismo įvykio, pažeidus taisykles, nukentėjusiajam buvo padaromas apysunkis kūno sužalojimas. Naujajame BK už tokią veiką (281 str.) nebuvo atskirai numatyta BA už eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata. Vėliau 281 str. papildytas.
Fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 141 str.)
BA numatyta už dvi veikas:
1. fizinio skausmo sukėlimą ir
2. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Objektyvioji pusė
Ji pasireiškia tuo, kad kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja arba trumpam susargdina. Taigi objektyviąją pusę apibūdina tam tikri veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veiksmų
ir padarinių.
Šis nusikaltimas pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas – tai poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Gali būti vienkartiniai ar daugkartiniai veiksmai. Pvz. smogimas ranka, kietu daiktu ir kt. svarbu, kad šie veiksmai nesukeltų nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių.
Veika padaroma tik veikimu.
Būtinas šio nusikaltimo požymis yra tam tikri padariniai, kurie atsiranda dėl mušimo ar smurtavimo. Gali atsirasti alternatyvūs padariniai, kurių bent vieno atsiradimas leidžia kaltininko veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį:
1. Fizinio skausmo sukėlimas arba
2. Nežymus ssužalojimas ar trumpas susargdinimas. Nekentėjusysis serga ne ilgiau kaip 10 dienų arba netenka iki 5 procentų darbingumo.
Straipsnio antroje dalyje numatyti nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai. Nusikaltimą kvalifikuoja tai, kad veika padaryta mažamečiui arba kankinant. Kankinimas – smurtauta buvo ilgai, buvo sukeliamas ne tik fizinės, bet ir moralinės, dvasinės kančios.
7 tema. Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Tai specifiniai nusikaltimai. Žala kito žmogaus sveikatai ar gyvybei tiesiogiai nėra padaroma. Darant šiuos nusikaltimus kyla tik grėsmė tokiai žalai atsirasti.
Neteisėtas abortas (BK 142 sstr.)
Lyginant BK 142 str. nustatytą nusikaltimo sudėtį su senajame BK esančia sudėtimi, kad BK 142 str. neapima sunkių aborto padarinių.
Abortas – tai dirbtinis moters nėštumo nutraukimas, t.y. žmogaus gemalo vaisiaus sunaikinimas iki naujagimio gimimo. Abortas pasireiškia tam tikru poveikiu įį moters organizmą ar į gemalą, kurio padarinys yra negimusio vaisiaus žūtis. Lietuvoje abortai yra leidžiami. Pagal BK 142 str. BA atsiranda tik už neteisėtą abortą. Neteisėtas abortas – tai:
1. Abortą padaro asmuo, neturintis teisės jį daryti.
2. Abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje.
3. Abortas padaromas esant kontraindikacijų.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra sveikata ar gyvybė. Pavojingumas yra tas, kad pažeidžiant aborto darymo taisykles padidėja žalos moters sveikatai ar gyvybei atsiradimo grėsmė. Nukentėjusiuoju yra nėščia moteris.
Objektyvioji pusė
Neteisėti abortai gali būti daromi tik aktyviais veiksmais (veikimu). Būtinuoju požymiu yra tam tikrų padarinių atsiradimas. Būtent neteisėtas abortas yra laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai yra dirbtinai nutraukiamas moters nėštumas.
BA pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai abortas daromas nukentėjusiosios prašymu. Jei daromas prieš jos valią, tai kkaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas.
Subjektyvioji pusė
Abortas padaromas tik tyčia.
Pirmoje dalyje BA numatyta gydytojui, turinčiam teisę daryti abortus, atsiranda, kai abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje, arba buvo kontraindikacijų darant abortą. Kontraindikacijos – tai tam tikros priežastys, kurioms esant aborto operacija apskritai negalima. Paprastai tai tam tikros nukentėjusiosios ligos. Joms priskiriamas ir dvyliką savaičių viršijantis nėštumas.
Pagal galiojančius teisės aktus gydytojas, turintis teisę daryti abortus, yra asmuo, baigęs aukštąjį medicinos mokslą ir turintis akušerio – ginekologo specializaciją.
Formuluotė ne ssveikatos priežiūros įstaigoje reiškia, kad aborto operacija gali būti daroma tik tam tikslui pritaikytose patalpose.
Antroje dalyje BA numatyta sveikatos priežiūros specialistui, neturinčiam teisės daryti aborto operacijų, kuris šias operacijas padarė sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai visų kitų, išskyrus akušerio – ginekologo, specializacijos gydytojai. Tai ir vidurinysis medicinos personalas (pvz. med. seselės). Jei minėti asmenys aborto operaciją padaro ne sveikatos priežiūros įstaigoje, tai jie atsako pagal šio straipsnio trečiąją dalį.
Trečioje dalyje BA nustatyta asmeniui, kuris padaro aborto operaciją ir tam neturi teisės.
Galimos situacijos, kai padarius neteisėtą abortą, nukentėjusioji miršta arba sutrikdoma sunkiai sveikata, tai tada veika kvalifikuojama kaip neteisėto aborto ir atininkamo nusikaltimo sutaptis. Neteisėtas abortas apima nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, o sunkų neapima.
Privertimas daryti neteisėtą abortą (BK 143 str.)
Senajame BK tokio straipsnio nebuvo. Tai specialioji norma BK 148 str. atžvilgiu.
Objektas
Nėščios moters sveikata arba gyvybė. Kai darant šį nusikaltimą ir naudojant psichinę prievartą, grasinama paskleisti asmens orumą ar garbę žeminančią informaciją, papildomu šio nusikaltimo objektu yra žmogaus garbė ir orumas. Nukentėjusioji yra nėščia moteris.
Objektyvioji pusė
Ji pasireiškia privertimu nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Veika – tai psichinės prievartos panaudojimas nėščios moters ar jos artimųjų atžvilgiu, siekiant priversti nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. PPsichinė prievarta šiuo atveju naudojama nukentėjusiosios ar jos artimųjų atžvilgiu. Pabrėžtina, kad tokia psichine prievarta siekiama nėščią moterį darytis ne apskritai abortą, o būtent neteisėtą abortą, už kurį baudžiama pagal BK 142 str. Jei moteris verčiama darytis apskritai abortą, tai paprastai tokia veika kvalifikuojama kaip žmogaus veiksmų laisvės varžymas pagal BK 148 str. Psichinė prievarta šioje nusikaltimo sudėtyje – tai grasinimas reikalavimo darytis neteisėtą abortą nevykdymo atveju padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nėščia moteris dėl psichinės prievartos pasidaro abortą. Jei psichinė prievarta buvo panaudota, tačiau moteris nesutiko pasidaryti neteisėtą abortą, tai tokiu atveju bus pasikėsinimas padarytį šį nusikaltimą.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Tyčinis nusikaltimas.
Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 str.)
Objektas
Kito žmogaus gyvybė. Pavojingumas tas, kad nukentėjusysis paliekamas tokioje būsenoje, kai jo gyvybei kyla rimtas pavojus. Nukentėjusiuoju yra toks žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus. Nukentėjusysis turi būti pavojingoje gyvybei padėtyje. Pavojinga gyvybei padėtis yra tokia kritinė situacija, kai žmogui gresia realus mirties pavojus dėl stichinės nelaimės, nelaimingo atsitikimo ir pan. ir jam aiškiai reikalinga neatidėliotina pagalba. Šiuo atveju pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir žmogus negali jo pašalinti savo jėgomis.
Objektyvioji pusė
Padaromas neveikimu, t.y palikimu be ppagalbos žmogaus, kurio gyvybei gresia pavojus. Šis požymis BK 144 str. apibūdinamas nepagelbėjimo sąvoka. Nepagelbėjimas pagal BK 144 str. – tai pirminės, būtinos ir neatidėliotinos pagalbos nukentėjusiajam nesuteikimas. BA pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, jeigu asmuo turi galimybę tokią pagalbą nukentėjusiajam suteikti. Jeigu tokios galimybės nėra, tai asmuo apie susidariusią padėtį privalo pranešti atitinkamoms institucijoms. Jei jis nepraneša, tai toks asmuo atsako pagal šį straipsnį.
Reikia nustatyti tai, kad asmuo nukentėjusiajam suteikia pirmą ir būtiną pagalbą. Jeigu ši pagalba nukentėjusiajam nepadėjo, asmuo, suteikęs tokią pagalbą, negali būti traukiamas BA pagal šį straipsnį. Šio nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi tai, ar asmuo pagalbą suteikė tinkamai ar netinkamai. Bet reikia kiekvieną situaciją vertinti individualiai. Tai formali nusikaltimo sudėtis. Laikomas jis baigtu nuo to momento, kai kaltininkui atsiranda pareiga pagelbėti, o šis neįvykdo tokios pareigos. Jeigu dėl šios veikos nukentėjusiajam atsiranda tam tikri padariniai, tai kaltininko veika gali būti kvalifikuojama pagal kelių straipsnių sutaptį.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas 16 metų asmuo. Tačiau jis turi turėti tam tikrus specialius požymius. Taigi subjektu gali būti tik asmuo, kuris arba turėjo pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, arba pats sukėlė pavojų žmogaus gyvybei. Pareiga rūpintis nukentėjusiuoju gali būti nustatyta įstatyme arba kilti dėl asmens profesijos. Ši pareiga rūpintis gali atsirasti ir dėl tam
tikrų konkliudentinių veiksmų.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tik tiesiogine tyčia.
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Pagal senąjį BK minėtos veikos buvo laikomos nusikaltimais visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
BA numatyta šiame straipsnyje už du skirtingus nusikaltimus, t.y. už grasinimą nužudyti ir už žmogaus terorizavimą.
Pagal pirmą dalį.
Objektas
Kito žmogaus gyvybė ir sveikata. Pavojingumas yra ir tas, kad darant šį nusikaltimą nukentėjusysis yra psichiškai traumuojamas.
Objektyvioji pusė
Ją apibūdina tam tikrų aktyvių veiksmų padarymas: grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus ssveikatą. Grasinimas – tai kaltininko aktyvūs veiksmai, kuriais pranešama nukentėjusiajam, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, gestais ir kitais įvairiais būdais. Toks grasinimas gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, ar viešai pareiškiant. BA atsiranda tik tada, kai grasinimas yra realus. BA atsiranda tada, kai yra rimto pagrindo manyti, kad šis grasinimas bus realizuotas. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko ir nukentėjusiojo santykius, grasinimo motyvus ir į tai, kaip ttuos grasinimus suprato pats nukentėjusysis. Grasinimas turi būti nukreiptas prieš konkretų asmenį ar konkrečią asmenų grupę. Tai formali nusikaltimo sudėtis. Jis laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo. Kiti mano, kad baigtas yra tada, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Dėstytojas nesutinka
Subjektas
Fizinis pakaltinamas 116 metų asmuo.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs.
Pagal antrą dalį.
Objektas
Kito žmogaus gyvybė ir sveikata bei turtas. Pavojingumas yra ir tas, kad darant šį nusikaltimą nukentėjusysis yra psichiškai traumuojamas.
Objektyvioji pusė
Terorizavimas – tai tam tikrų veiksmų atlikimas žmogaus atžvilgiu, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Tai padaroma tik aktyviais veiksmais, kai nukentėjusiajam pranešama apie minėtų veikų padarymą. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėto grasinimo pareiškimo. Formali sudėtis. Paprastai žmogaus terorizavimas reiškia tam tikros veiksmų visumos padarymą, o ne kaip vienkartinis veiksmo padarymą.
Asmuo baudžiamas pagal šią dalį ir tada, kai jis sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Sistemingumas reiškia, kad bauginama ne mažiau kaip tris kartus. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai trečią kartą aatliko bauginimo veiksmą.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas 16 metų asmuo.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs.
Jeigu šiame straipsnyje nurodyti grasinimai yra įgyvendinami, tai jis atsako pagal kitus BK straipsnius. Ir šis straipsnis neinkriminuojamas.
8 tema. Nusikaltimai žmogaus laisvei (BK XX skyrius)
Nusikaltimų žmogaus laisvei samprata
Žmogaus laisvė yra konstitucinė vertybė. Konstitucijoje yra įtvirtintas žmogaus laisvės neliečiamumo principas. Iki 1998 metų nusikaltimai žmogaus laisvei BK buvo traktuojami siaurai – tik kaip žmogaus laisvės pasirinkti buvimo vietą suvaržymas (fizine prasme). Kėsinimasis į žmogaus laisvę ppasirinkti norimą elgesį nebuvo laikomas nusikaltimu žmogaus laisvei. Tik 1998 metais BK buvo papildytas straipsniu, reglamentuojančių atsakomybę už žmogaus šantažą. Ir naujame BK nusikaltimais laisvei yra laikomos ne tik veikos, kuriomis siekiama fiziškai suvaržyti žmogaus laisvę pasirinkti buvimo vietą, bet ir tos, kuriomis siekiama priversti asmenį elgtis pagal kaltininko norus.
Rūšiniai požymiai
Objektas
Visų nusikaltimų objektas yra žmogaus laisvė. Konkrečiai tai žmogaus laisvė pasirinkti kaip elgtis, įskaitant ir žmogaus laisvę pasirinkti savo buvimo vietą. Tam tikrais atvejais kaltininkas grasina panaudoti smurtą, o tam tikrais atvejais ir panaudoja. Fakultatyviniu objektu gali būti ir žmogaus sveikata. Kai yra daromi nusikaltimai žmogaus laisvei, tai papildomu objektu yra ir žmogaus garbė bei orumas (pagal dėstytoją). Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris žmogus nepriklausomai nuo lyties, socialinės padėties ir kt. Tais atvejais, kai yra pažeidžiama mažamečių vaikų laisvė, tai kaltininko veika paprastai klasifikuojama pagal BK 23 skyriaus straipsnius.
Objektyvioji pusė
Paprastai padaromi veikimu. Sudėtys formalios. Įstatymų leidėjas šių nusikaltimų pabaigtumą sieja su tam tikrų veiksmų, susijusių su žmogaus laisvės suvaržymų, atlikimu. Bendriausia prasme nusikaltimų žmogaus laisvei objektyviuosius požymius apibūdina veikos, susijusios su žmogaus laisvės pasirinkti norimą elgesį, suvaržymu.
Subjektas
Tai fizinis asmuo nuo 16 metų. Jei minėtas veikas padaro valstybės tarnautojai pasinaudodami savo pareiginiais įgaliojimais, tai jų veikos kvalifikuojamos pagal straipsnius, numatančius aatsakomybę už nusikaltimus tarnybai. 2004 liepos 5 dieną BK padarytas pakeitimas, pagal kurį gali būti baudžiamas ir JA už žmogaus laisvės varžymą.
Subjektyvioji pusė
Visi nusikaltimai žmogaus laisvei yra tyčiniai nusikaltimai.
Neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.)
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra žmogaus laisvė. Konkrečiai šiuo nusikaltimu yra pažeidžiama žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietą. Nukentėjusiuoju gali būti tik asmuo nuo 14 metų. Kitu atveju tai veika bus kvalifikuojama pagal BK 156 str. – vaiko pagrobimas.
Objektyvioji pusė
Šis nusikaltimas pasireiškia neteisėtu laisvės atėmimu žmogui. Neteisėtas laisvės atėmimas gali pasireikšti labai įvairiai: žmogaus pagrobimu, sulaikymu, uždarymu, laikymu apibrėžtoje vietoje ar kt. BA atsiranda tik už neteisėtą laisvės atėmimą. Visi šie veiksmai bus neteisėti, jei jie daromi prieš asmens valią. Tam tikrais atvejais laisvės atėmimas prieš asmens valią negali būti pripažįstamas neteisėtu (arešto, suėmimo ir kt. atvejai).
BA pagal BK 146 str. atsiranda tik tada, kai neteisėtas laisvės atėmimas neturi žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymio. Jei žmogui neteisėtai laisvė atimama pagrobiant jį kaip įkaitą, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 252 str.
Kartais neteisėtas laisvės atėmimas yra kitų sunkesnių nusikaltimų požymis (plėšimas).
Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti atviras arba slaptas, gali būti panaudojama apgaulė, gali būti ir smurtinis neteisėtas laisvės atėmimas.
Bendra taisyklė ta, kad neteisėtas laisvės atėmimas yra laikomas bbaigtu, kai nukentėjusysis neturi galimybės laisvai pasirinkti savo buvimo vietos. O kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į tai, kokiu veiksmu buvo padarytas neteisėtas laisvės atėmimas.
Yra formali nusikaltimo sudėtis.
Subjektas
Gali būti privatus asmuo nuo 16 metų, o taip pat valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, veikęs kaip privatus asmuo. Jei šį nusikaltimą pastarieji padaro pasinaudoję savo tarnybine padėtimi, tai jų veika kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas.
Subjektyvioji pusė
Tai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad jis kitam asmeniui neteisėtai atima laisvę.
Šio nusikaltimo kvalifikuojantys požymiai (BK 146 str. 2 d. ir 3d.):
1. smurto panaudojimas. Jis reiškia, kad neteisėtai atimant laisvę prieš patį nukentėjusįjį, o tam tikrais atvejai ir prieš kitus asmenis buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas. Smurtas gali būti naudojamas ir po to, kai asmuo yra pagrobtas. Jeigu naudojant smurtą asmeniui yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai šis straipsnis apims tokį sutrikdymą. O jei bus padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai veika kvalifikuojama pagal sutaptį.
2. pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai sukėlimas. Jis gali kilti tiek dėl asmens pagrobimo, sulaikymo būdo, tiek dėl laikymo nelaisvėje sąlygų. Jeigu dėl neteisėto laisvės atėmimo būdo atsirado tam tikri padariniai nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, tai veika kvalifikuojama kaip sutaptis.
3. laikymas nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Kvailas požymis.
4. neteisėtas nukentėjusiojo uždarymas i psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos. Nukentėjusiuoju
šiuo atveju yra žmogus arba apskritai nesergantis jokia liga, arba sergantis tokia liga, dėl kurios neturi būti apribota laisvė. Psichikos ligonių hospitalizavimo tokiose ligoninės pagrindus ir tvarką nustato psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Jame nustatyta, kad jei asmuo serga psichikos liga, tai jį į tokią ligoninę jį galima uždaryti tik su jo globėjo sutikimu. Nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai nukentėjusysis neteisėtai uždaromas į psichiatrijos ligoninę ir tęsiasi tol, kol yra laikomas šioje ligoninėje. Subjektu gali būti tik tas asmuo, kuris ppriima sprendimą dėl neteisėto asmens uždarymo į psichiatrijos ligoninę (gydytojas). O artimieji, globėjai, kurie savo veiksmais prisideda prie uždarymo, turėtų būti laikomi organizatoriais arba kurstytojais. Padaromas tiesiogine tyčia. Visada reikia įrodyti, kad gydytojas uždarė asmenį į ligoninę sąmoningai suvokdamas, kad tas asmuo neserga tokia liga, dėl kurios jį būtina uždaryti.
Prekyba žmonėmis (BK 147 str.)
Objektas
Šis nusikaltimas pasireiškia tuo, kad su žmogumi yra elgiamasi kaip su daiktu, juo yra disponuojama. Pagrindinis tiesioginis objektas yra žmogaus laisvė. Šiuo atveju pažeidžiama žmogaus teisė llaisvai pasirinkti savo buvimo vietą. Nukentėjusiuoju gali būti abiejų lyčių asmenys, sulaukę 14 metų. Jei asmenys jaunesni nei 14 metų, tai veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas vaikui ir šeimai.
Objektyvioji pusė
Šiuo nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina tam tikri alternatyvūs kaltininko veiksmai:
1. Asmens pardavimas. Pardavimas yyra žmogaus atlygintinas perdavimas kitam žmogui, jų grupei ar atitinkamai įstaigai ir pan. Šiuo atveju pardavėjas įsipareigoja kitai šaliai už atitinkamą pinigų sumą perduoti žmogų.
2. Kitoks asmens perleidimas. Tai bet koks žmogaus perdavimas trečiajam asmeniui. Žmogaus atidavimas už skolą, paslaugą, kaip dovaną ir kt.
3. Asmens pirkimas. Tai asmens atlygintinas žmogaus įgijimas. Kai yra asmens pirkimas ar pardavimas, tai visais atvejais nukentėjusiojo asmens sutikimas šios veikos kvalifikavimui neturi.
4. Kitoks asmens įgijimas.
Subjektas
Subjektu gali būti fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų. Galimi atvejai, kai prekyba žmonėmis užsiiminėja asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, tai tokie asmenys atsakys už nusikaltimą valstybės tarnybai.
Subjektyvioji pusė
Tai tyčinis nusikaltimas ir padaromas tik tiesiogine tyčia. Būtinuoju šio nusikaltimo požymiu yra specialus tikslas. BA atsiranda tik tada, kai minėtos veikos padaromos turint tikslą gauti turtinės aar kitokios asmeninės naudos. Turtinė nauda – tai minėtų veiksmų atlikimas siekiant pinigų, materialinių vertybių ar kitos materialinės naudos. Kita asmeninė nauda – tai bet kokia nauda sau. Tik vienu atveju įgijimas nėra šiuo nusikaltimu: kai žmogus įgyjamas siekiant jį išlaisvint.
Žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148 str.)
Tai yra bendroji nusikaltimų žmogaus laisvei norma. Nes nustato BA už bet kokį žmogaus laisvės varžymus (pirkimą, pardavimą, neteisėtą laisvės atėmimą ir kt.)
Objektas
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti savo elgesį. Darant šį nusikaltimą yyra visada naudojama psichinė prievarta ir dėl to žmogus verčiamas elgtis taip, kaip to nori kaltininkas. Tai ne tik fizinių veiksmų ribojimas, bet ir norimo elgesio suvaržymas.
Objektyvioji pusė
Objektyviąją pusę apibūdina veika ir būdas. Veika – tai kaltininko reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas. Toks reikalavimas yra paremtas psichinės prievartos panaudojimu (tai veikos būdas). Šioje nusikaltimo sudėtyje atitinkamas reikalavimas gali būti išreiškiamas ir žodžiu, ir raštu, ir konkliudentiniais veiksmais, tiesiogiai ar per tarpininkus. Darant šią veiką reikalaujama: arba atlikti neteisėtus veiksmus, arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, arba kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą. Reikalavimas atlikti neteisėtus veiksmus gali pasireikšti reikalavimu padaryti nusikaltimą, administracinį teisės pažeidimą arba kitokį teisės pažeidimą. Jeigu kaltininkas reikalauja, kad nukentėjusysis padarytų tam tikrą nusikalstamą veiką, tai jo veiksmai dar turi būti kvalifikuojami ir kaip kurstymas padaryti nusikaltimą. Taigi sutaptis. Jeigu nukentėjusysis padaro dėl kaltininko reikalavimo konkretų nusikaltimą, tai jis traukiamas atsakomybėn už šio konkretaus nusikaltimo padarymą.
BA atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai reikalavimai paremti psichinės prievartos panaudojimu. Tai yra grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti žalą nukentėjusiojo asmens ar jo artimųjų interesams. Žala gali būti labai įvairi: sumušimas, sužalojimas, atskleisti kompromituojančias žinias ir pan.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai yra pateiktas reikalavimas, grindžiamas ggrasinimu. Baigtinumui reikšmės neturi, ar nukentėjusysis įvykdė tą reikalavimą ar ne. Gali atvejai, kai kaltininkas realizuoja savo grasinimus. Tai paprastai tokie atvejai yra kvalifikuojami kaip nusikaltimų sutaptis. Dėstytojo manymu, kai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, tai nebus sutaptis.
Subjektas
Juo gali būti pakaltinamas asmuo nuo 16 metų. Taip pat gali būti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui neturi. Reikia nustatyti ar žmogaus laisvės varžymas neturi būti kvalifikuojamas pagal kitus straipsnius, nes ši norma yra bendroji kitų normų atžvilgiu.
9 tema. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK XXI straipsnis)
Sąvoka ir rūšiniai požymiai
Šiais nusikaltimais yra kėsinamasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę, o tada kai nukentėjusiuoju yra mažametis, tai yra kėsinamasi į seksualinį neliečiamumą. Darant kai kuriuos šiame skyriuje numatytus nusikaltimus galima padaryti fizinė prievarta. Ir dėl tos fizinės prievartos panaudojimo gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, apribota jo laisvė. Taigi papildomu kai kurių nusikaltimų objektu gali būti ir nukentėjusiojo asmens sveikata ir laisvė. Nukentėjusiaisiais gali būti tiek moterys, tiek vyrai ir mažamečiai asmenys. Šie nusikaltimai pavojingi ir tuo, kad gali būti padaryta ir psichinė žala, kuri trunka ilgai.
Objektyvioji pusė
Visi šie nusikaltimai padaromi aktyviais veiksmais. Visos sudėtys yra formalios. Kai kurie autoriai mano, kad išžaginimas yra materiali sudėtis.
Subjektas
Subjektu ggali būti tik fiziniai asmenys. Už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą atsako asmuo nuo 14 metų, o už kitus – nuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Visi nusikaltimai yra tyčiniai.
Buvusios spragos:
1. Pagal ankstesnį BK subjektu nebuvo pripažįstama moteris. Dabar subjektu gali būti ir vyras, ir moteris. Tad nukentėjusiuoju gali būti ir moteris, ir vyras.
2. Pagal ankstesnį BK tiesiogiai nebuvo numatyta BA už prievartinį lytinės aistros tenkinimą oraliniu ar analiniu būdu.
3. Pagal ankstesnį BK faktiškai nebuvo reglamentuota BA už prievartinį lytinės aistros tenkinimą neįsiskverbiant.
4. Pagal ankstesnį BK iš esmės nebuvo numatyta BA už lytinės aistros tenkinimą grasinant pavartoti smurtą ateityje ar grasinant sunaikinti turtą.
5. Pagal ankstesnį BK nebuvo numatyta BA už seksualinį priekabiavimą.
Seime yra įregistruota BK pataisa. Joje yra numatyta BA pilnamečiam asmeniui, kuris lytiškai santykiavo arba kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu, kai yra abiejų pusių sutikimas.
Išžaginimas (BK 149 str.)
Išžaginimas – tai lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieš vieno iš jų valią. Pagal BK išžaginimas yra baudžiamas tik tada, kai lytiškai santykiaujama su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būklę.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra moters ar vyro seksualinio apsisprendimo laisvė. Tais atvejais, kai yra išžaginamas mažametis
asmuo, pagrindiniu objektu yra mažamečio seksualinis neliečiamumas. Išžaginimas gali pasireikšti fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį. Todėl tam tikrais atvejais išžaginimo fakultatyviniu objektu gali būti kito žmogaus sveikata. Visais atvejais darant išžaginimą žala padaroma asmens garbei ir orumui. Taigi papildomu objektu yra žmogaus garbė ir orumas. Nukentėjusiuoju išžaginime gali būti vyras ir moteris. Jei nukentėjusysis nepilnametis, tai yra kvalifikuota sudėtis. O jei mažametis, tai itin kvalifikuota sudėtis.
Išžaginimo atveju kaltininkas ir nukentėjusysis paprastai yra skirtingų lyčiu. Tuo išžaginimas skiriasi nuo seksualinio prievartavimo, nnes seksualinio prievartavimo atveju nukentėjusysis ir kaltininkas gali būti ir tos pačios lyties asmeniu.
Objektyvioji pusė
Paprastai išžaginimo objektyviąją pusę sudaro dvi stadijos. Pirma stadija, tai fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti, ar kitoks atėmimas galimybės priešintis. Antra stadija, tai pats lytinis santykiavimas su nukentėjusiuoju. Savarankiška išžaginimo forma, kur būtų sunku išskirti šias stadijas, yra lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška asmens būkle.
Išžaginimas pasireiškia lytiniu santykiavimu su nukentėjusiuoju. Jis galimas tik aktyviais veiksmais. Lytinis santykiavimas – tai vaginalinis lytinis aktas tarp vvyro ir moters. Šis lytinio akto būdas leidžia šį nusikaltimą atskirti nuo BK 150 str. numatyto nusikaltimo – seksualinio prievartavimo. Esminis skirtumas tarp išžaginimo ir seksualinio išprievartavimo yra lytinės aistros tenkinimo būdas (vaginalinis būdas).
1. Fizinio smurto panaudojimas išžaginimo atveju. Šis požymis ppasireiškia tuo, kad kaltininkas nukentėjusįjį muša, smaugia, sukelia kitokį fizinį skausmą ar padaro tam tikrus sveikatos sužalojimus ir būtent tokiais veiksmais siekiama nuslopinti nukentėjusiojo asmens pasipriešinimą. Išžaginimo sudėtis apima nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (kiti mano, kad apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą). Jeigu dėl išžaginimo nukentėjęs asmuo miršta (yra nužudomas), tai bus nusikaltimų sutaptis. Jei gyvybė išžaginimo metu atimta neatsargiai, tai irgi bus sutaptis.
2. Išžaginimas, kai grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Tai yra viena iš psichinio smurto rūšių. Šio psichinio smurto tikslas yra nuslopinti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Šis požymis yra tik tada, kai šį fizinį smurtą grasinama panaudoti tuoj pat, bet ne ateityje. Jeigu fizinį smurtą grasinama pavartoti ateityje ir reikalaujama lytinių santykių, tai išžaginimo nebus ir veika bus kvalifikuojama kaip pprivertimas lytiškai santykiauti. Gali būti grasinama panaudoti smurtą ne tik prieš patį nukentėjusįjį, bet ir prieš jam artimą asmenį. Jeigu yra grasinama tuoj pat panaudoti ne fizinį smurtą, o kitokį smurtą (sudeginti namą ir kt.), tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip privertimas lytiškai santykiauti.
3. Išžaginimas atimant nukentėjusiajam galimybę kitaip priešintis. Tai tokie kaltininko veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis praranda galimybę aktyviai pasipriešinti kaltininkui.
4. Išžaginimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būklę. Tai tokie atvejai, kai nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų negali ssuvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų prasmės arba suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali veiksmingai pasipriešinti kaltininkui. Kaltininkas šiuo atveju turi suvokti, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės. Bejėgišką būklę gali lemti įvairūs veiksniai: liga, amžius, fiziniai sveikatos sutrikimai ir kt. Tais atvejais, kai lytiškai santykiaujama su psichiniu ligoniu, visais atvejais turi būti skiriama psichiatrinė ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar asmuo tikrai nesuvokia prieš jį atliekamų veiksmų prasmės. Tais atvejais, kai lytiškai santykiaujama su mažamečiu asmeniu, reikia nustatyti, ar mažametis dėl savo išsivystymo ir patirties suvokia lytinio santykiavimo prasmę ir reikšmę. Visais atvejais reikia atsižvelgti į partnerio amžių.
Jeigu lytiškai santykiaujama su kitu asmeniu panaudojant kitus būdus (apgaulė, pasitikėjimas: aš tave myliu, tu amžinai busi mano ir pan.), tai išžaginimo nebus. Kai asmuo suvokia, kad vartodamas alkoholį su kitu asmeniu, pastatys save į tokia padėtį, kad su juo bus lytiškai santykiaujama, tai irgi nebus išžaginimo.
Išžaginimas yra formali sudėtis ir jis laikomas baigtu nuo lytinio akto pradžios, t.y. nuo įsiskverbimo momento.
Vien tik pačio fizinio ar psichinio smurto panaudojimas dar nereiškia, kad išžaginimas yra įvykdytas. Tokiu atveju bus pasikėsinimas išžaginti.
Yra atveju, kai kaltininkas, pavartojęs psichinį ar fizinį smurtą, lytiškai toliau nesantykiauja su nukentėjusiuoju asmeniu, tai traktuojama kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Tačiau už ssmurto veiksmus kaltininkas turi būti traukiamas BA.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 metų.
Subjektyvioji pusė
Išžaginimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja prieš asmens valią ir to nori. Galimos situacijos, kai kaltininkas nuoširdžiai mano, kad pasipriešinimas yra tariamas, tokiu atveju išžaginimo nebus. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Dažniausiai yra siekis patenkinti savo lytinę aistrą.
Kvalifikuojantys požymiai:
1. Išžaginimas padarytas bendrininkų grupės. Šis požymis yra tada, kai šį nusikaltimą padaro du ar daugiau asmenų bendrai veikdami. Nusikaltimas laikomas padarytas bendrininkų grupės tiek tais atvejai, kai lytiškai santykiauja kiekvienas iš bendrininkų grupės, tiek tais atvejais, kai tai padaro tik vienas asmuo, tačiau kiti asmenys padeda palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Tais atvejais, kai lytiškai santykiaujama su asmeniu, kurio pasipriešinimas buvo palaužtas kitų asmenų veiksmais, irgi bus išžaginimas padarytas bendrininkų grupės (dėstytojas abejoja dėl šio atvejo). Jeigu intelektiniu būdu sudaromos tik sąlygos išžaginimui, tai šio požymio nebus ir asmuo atsakys už padėjimą padaryti paprastą išžaginimą.
2. Nepilnamečio asmens išžaginimas. Tai kaltininkas turi žinoti arba pagal įvykio aplinkybes tai turi ir gali numatyti.
3. Mažamečio asmens išžaginimas. Atvejai, kai nukentėjusysis neturi 14 metų.
Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.)
Tai nauja nusikaltimo sudėtis. Senajame BK tokios sudėties nebuvo.
Praktiškai seksualinis prievartavimas apima tam tikras veikas, kurios pagal senąjį BK arba buvo laikomos išžaginimu, arba bbuvo pripažįstamos chuliganizmu, arba pripažįstamos tvirkinamaisiais veiksmais.
Objektas
Toks pats kaip ir išžaginimo. Kaltininkas ir nukentėjusysis gali būti ir tų pačių, ir skirtingų lyčių.
Objektyvioji pusė
Pagrindinis ir esminis šio nusikaltimo skirtumas nuo išžaginimo yra lytinės aistros tenkinimo forma. Išžaginimo atveju lytinė aistra tenkinama natūraliu – vaginaliniu – būdu. O seksualinio prievartavimo atveju lytinė aistra tenkinama ne natūraliu būdu, o analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Analinis lytinės aistros tenkinimas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro išeinamojoje angoje. Oralinis yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro burnoje. Kitokio fizinio sąlyčio būdu apima labai įvairias seksualinio pasitenkinimo formas: kai fiziškai kontaktuojama su lytiniais organais. Kai lytiniais organais liečiamos įvairios vyro ar moters kūno dalys. Kitokio fizinio sąlyčio būdas bus ir tada, kai moters ar vyro įvairios kūno dalys yra liečiamos įvairiais dirbtiniais lytiniais organais siekiant lytinio pasitenkinimo. Tai tokie atvejai, kai imituojamas lytinis aktas.
Kiti požymiai yra tokie patys kaip ir išžaginimo: fizinis ir psichinis smurtas ir kt.
Seksualinio pasitenkinimo siekimas nėra būtinasis požymis.
Sudėtis formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda tenkinti savo lytinę aistrą.
Subjektas, subjektyvioji pusė ir kvalifikuojantys požymiai yra tokie patys kaip ir išžaginimo.
Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.)
Objektas
Šiuo nusikaltimu yra kėsinamasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę.
Darant šį nusikaltimą žmogus verčiamas lytiškai santykiauti su kitu žmogumi prieš savo valią. Nukentėjusiuoju gali būti ir moteriškos, ir vyriškos lyties asmuo. Nukentėjusiuoju gali būti tik asmuo nuo 14 metų. Jeigu priverčiamas lytiškai santykiauti jaunesnis nei 14 metų asmuo, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip išžaginimas arba kaip seksualinis prievartavimas.
Objektyvioji pusė
Bendriausia prasme šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia privertimu kitą asmenį lytiškai santykiauti. Baudžiamas asmuo, kuris lytiškai santykiavo arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią, grasinant pavartoti smurtą, panaudojant kitokią psichinę pprievartą arba pasinaudojant asmens priklausomumu. Dvi stadijos: smurto panaudojimas ir lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas. Šis nusikaltimas apima tiek natūralų lytinės aistros tenkinimą, tiek ir nenatūralų lytinės aistros tenkinimą. Nuo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo šis nusikaltimas skiriasi pagal psichinio smurto pobūdį. Skirtingai nuo iš žaginimo ir seksualinio prievartavimo grasinimas panaudoti smurtą šioje sudėtyje reiškia grasinimą tai padaryti ne tuoj pat, bet ateityje. Privertimas lytiškai santykiauti yra ir tada, kai yra naudojama ir kitokia psichinė prievarta. Skirtingai nuo išžaginimo ššioje sutartyje kitokia psichinė prievarta nėra susijusi su grasinimu padaryti nukentėjusiajam fizinę žalą. Gali būti grasinama sunaikinti turtą, augintinį ir kiti. Tokiu atveju neturi reikšmės, ar grasinama atlikti tuos veiksmus dabar ar juos atlikti ateityje. Kai kaltininkas priverčią nukentėjusįjį lytiškai ssantykiauti pasinaudodamas asmens priklausomumu. Dvi pagrindinės priklausomumo formos: materialinis ir tarnybinis priklausomumas.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo lytinių santykių ar kitokios lytinės aistros tenkinimo pradžios.
Kai daromas šis nusikaltimas, nukentėjusysis gali būti verčiamas lytiškai santykiauti su pačiu kaltininku arba su kitu asmeniu. Tas kitas asmuo neatsakys, jei jis nesuvokia, kad nukentėjusysis lytiškai santykiauti buvo priverstas. Jei žinojo arba suvokė, tai atsakys kaip bendrininkas.
Subjektas
Fiziniai abiejų lyčių asmenys nuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tiesiogine tyčia.
Kvalifikuojantis požymis yra tada, kai minėti veiksmai atliekami nepilnamečio asmens atžvilgiu.
Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.)
Tai nauja sudėtis. Jos senajame BK nebuvo.
Seksualinis priekabiavimas yra pripažįstamas baudžiamuoju nusižengimu.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė. Pagal dėstytoją, objektu yra garbė ir orumas. Nukentėjusiuoju gali būti tiek moteris, tiek vyras, kurie yra nuo kaltininko ppriklausomi tarnybiškai arba kitaip.
Objektyvioji pusė
Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti tam tikrų veiksmų atlikimu, t.y.:
1. Įvairių vulgarių veiksmų atlikimu. Tai gestai, išreiškiantys kaltininko siekį seksualiai bendrauti arba imituojantys tokį bendravimą. Tai paglostymai, prisilietimai, pliaukštelėjimas, per ilgas rankos laikymas, oro bučinys ir pan.
2. Panašių į vulgarius veiksmus atlikimu. Tas pats kaip ir vulgarių veiksmų.
3. Įvairiais pasiūlymais. Tai gali būti išreikšta žodžiu, raštu, gestais, mimika.
4. Įvairiomis užuominomis. Tas pats kaip ir pasiūlymų.
Turi būti veiksmų nuoseklumas. Tai formali sudėtis. Šie veiksmai pripažįstami seksualiniu priekabiavimu, kai siekiama seksualinio bendravimo. NNusikaltimas laikomas baigtu nuo tų veiksmų atlikimu.
Subjektas
Abiejų lyčių asmenys nuo 16 metų ir tiks toks asmuo, nuo kurio nukentėjusysis yra tarnybiškai arba kitaip priklausomas.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tiesiogine tyčia ir būtinuoju požymiu yra specialusis tikslas – siekia seksualinio bendravimo.
Mažamečių tvirkinimas (BK 153 str.) (savarankiškai pasiruošti)(nebus per egzaminą)
10 tema. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus orumui ir garbei (BK XXII skirsnis)
Šmeižimas (BK 154 str.)
Šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti arba pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu.
Objektas
Kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė ir orumas – tai žmogaus dorovinės vertybės, apibūdinančios pačio žmogaus požiūrį į save, savęs vertinimą ir kitų žmonių požiūrį ir vertinimą to žmogaus. Garbė yra siejama su aplinkinių žmonių konkretaus asmens vertinimu. Tai žmogaus padorumo, moralės, užimamos padėties visuomenėje vertinimas ir pan. Garbė suvokiama kaip kiti vertina tą žmogų. Orumas yra žmogaus paties savęs vertinimas. Nukentėjusiuoju yra bet koks kitas žmogus. Neturi reikšmės amžius, jo veiksnumas ar neveiksnumas, taip pat nukentėjusiuoju gali būti ir miręs asmuo.
Objektyvioji pusė
Ji pasireiškia veikimu. Tai reiškia melagingų žinių, prasimanymų, žeminančių kito žmogaus garbę ar orumą, skleidimu. Skleidimas suprantamas kaip tokių žinių perdavimas bent vienam trečiam žmogui. Jeigu tokios žinios perduodamos nukentėjusiajam, tai bus ne šmeižimas, bet įžeidimas. Tokio pobūdžio vveiksmai gali būti padaromi raštu, žodžiu, spaudinyje, per visuomenės informavimo priemones.
Šmeižimas yra baigtas nusikaltimas, kai tam tikro pobūdžio žinios yra perduodamos bent vienam kitam žmogui. Reikšmės neturi, ar tas žmogus patikėjo gauta informacija, ar nepatikėjo.
Subjektas
Pakaltinamas fizinis asmuo nuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas turi suprasti, kad pateikia melagingas žinias ir to norėjo. Jei tokios žinios buvo paskleistos pačiam asmeniui nežinant, kad tos žinios yra melagingos, tai šmeižimo nebus.
Šmeižimą kvalifikuoja tai, kad apie asmenį paskleidžiama informacija, neva nukentėjusysis yra padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.
Ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai yra atitinkamo asmens prašymas arba prokuroro reikalavimas.
Įžeidimas (BK 155 str.)
Įžeidimas – tai kito asmens viešas arba neviešas pažeminimas žodžiu, raštu arba veiksmu. Esminis skirtumas nuo šmeižimo yra tas, kad tai yra daroma matant pačiam nukentėjusiajam arba jam nors ir nedalyvaujant, bet žinant, kad nukentėjusysis sužinos apie įžeidimą.
Objektas
Tai garbė ir orumas.
Objektyvioji pusė
Įžeidimu yra laikomas nepadorus veiksmas, kuris pažemina žmogaus garbę ir orumą. Įžeidimas gali būti atliekamas ir veiksmu (antausio skėlimas ir pan.). Įžeidimą reiktų atriboti nuo chuliganizmo, nes chuliganiški veiksmai atliekami siekiant parodyti nepagarbą visuomenei ir tarp kaltininko ir nukentėjusiojo negali būti jokių nustatytų tarpusavio santykinių ryšių.
Subjektas
Pakaltinamas fizinis asmuo nuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Tyčinis nusikaltimas.
Antroje ddalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad įžeidimas atliktas ne viešai.
11 tema. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (XXVIII skyrius)
Sąvoka ir sistema
Šiame skyriuje įtvirtintos įvairios nusikalstamų veikų sudėtys. 193 str. pateiktas turto vertės išaiškinimas.
Nuosavybė užima labai svarbią vietą mūsų gyvenime. Nuosavybė yra vienas iš kiekvieno asmens socialinis gėris. Nuosavybė ginama labai įvairiomis teisinėmis priemonėmis: pagal CK, pagal ATPK. Kai tam tikromis veikomis šiurkščiausiai pažeidžiamos asmens nuosavybės teisės, tai tada įtraukiamos BK normos. Nuosavybės neliečiamumas yra įtvirtintas ir LR Konstitucijoje 23 str.: nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymas.
Pagal CK turtinės teisės – tai daiktinės teisės ir prievolinės teisės. Tai reikštų, kad šio skyriaus normos saugotų ir intelektinės nuosavybės objektus, tačiau BK yra atskiras skyrius nusikalstamoms veikoms, kurios pažeidžia intelektinę nuosavybę. Tad BK 28 skyriaus pavadinimas yra per platus. Pagal dėstytoją būtų pakakę šį skyrių pavadinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei.
Iki 1995 metų BK buvo du savarankiški skirsniai, kuriuose buvo reglamentuota atsakomybė už nusikaltimus nuosavybei: nusikaltimai valstybės nuosavybei, o kitas skirsnis nustatė BA už nusikaltimus asmeninei nuosavybei. Tai buvo sovietų laikų liekanos.
Rūšinė sudėtis
Objektas
Objektas yra nuosavybė. Yra nuomonių, kad rūšiniu objektų yra turtinės teisės ir turtiniai interesai. Pagal dėstytoją nuosavybė apima ir turtinius interesus, ir turtines teises.
taip pat dėstytojas mano, kad šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiama ne tik asmens teisė laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausantį turtą, bet ir iš to disponavimo, valdymo ir naudojimo pažeidžiami turtiniai interesai ir turtinės teisės. Nuosavybė šio skyriaus prasme apima ir teisėto turto valdytojo, kuris nėra turto savininkas, bet turtą valdo pagal įstatymą ar sutartį, teisę tą turtą valdyti ir juo naudotis.
Kai kurios iš nusikalstamų veikų nuosavybei turi ir papildomus objektus (plėšimas, kada kėsinamasi ne tik į nuosavybės ssantykius, bet žala padaroma žmogaus sveikatai ir laisvei).
Tik teisingas NV nuosavybei dalyko apibrėžimas yra tinkama prielaida atskirti nuo kitų NV. Bendriausia prasme NV nuosavybei dalyku yra turtas. Taigi yra dvi kraštutinės nuomonės.
Vieni autoriai pateikia plačią turto kaip NV nuosavybei dalyko sampratą. Turtu jie laiko bet kokius ekonominius išteklius, kurie turi vertę ir savininką. Kiti autoriai turtą apibrėžia kaip materialius daiktus, kurie žmogaus darbu atskirti nuo gamtinės aplinkos ar sukurti gamybos procese. Dėstytojas pritaria antrajai nuomonei. Pagal dėstytoją turtas – tai ddaiktai, kurie yra pasisavinti iš gamtos ar yra sukurti gamybos procese. Tai gali pinigai, vertybiniai popieriai, fauna, flora ir kt. Kyla klausimas ar NV nuosavybei dalyku gali būti žemė, augalija, gyvūnija. Vienu atveju pastarieji dalykai yra NV nuosavybei dalyku, o kkitu atveju NV gamtinei aplinkai dalyku. NV aplinkai dalyku yra laukiniai žvėrys, esantys natūralioje gamtinėje aplinkoje. Ir jei jie yra naikinami neteisėtai, tai kaltininkas traukimas BA pagal 272 str. NV nuosavybei gali būti ne tik gyvūnija, bet ir žemė ir tam tikra augmenija (miškai). Tačiau reikia turėti omeny, jeigu naikinami miškai ar kita augmenija, esanti saugomose gamtos objektuose, tai kaltininko veika pripažįstama NV ne nuosavybei, bet NV aplinkai. NV nuosavybei dalyku gali būti tik tokie daiktai, kurie turi tam tikrą ekonominę vertę ir savininką. NV nuosavybei dalyko reikšmė turi didelę reikšmę turi ir NV kvalifikavimui (kai pagrobiamas nedidelės vertės ar didelės vertės svetimas turtas). Jei pagrobiamas nedidelės vertės turtas, tai NV pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu, o jei pagrobtas didelės vertės turtas, ttai jau kvalifikuojantis požymis.
NV dalyku gali būti tiks svetimas turtas, t.y. toks, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar kitaip nėra jo teisėtai valdomas. Tam tikri veiksmai nuosavo turto atžvilgiu irgi gali būti NV, bet tik ne NV nuosavybei.
NV nuosavybei dalyku apskritai negali būti antspaudai, spaudai ar dokumentai, nes už jų pagrobimą BA numatyta BK 302 str., t.y. nusikaltimai valdymo tvarkai. Tačiau tam tikrų dokumentų pagrobimas gali būti susijęs su NV nuosavybei. Pvz., pagrobiamas pasas, kad kito vardu atlikti kažkokius vveiksmus.
NV nuosavybei dalyku negali būti dokumentai, kurie personifikuotiems asmenims suteikia teisę gauti tam tikrą turtą (čekiai, kvitai ir pan.). Jie neturi savaime patys jokios vertės. Jie tik yra įrankiu užvaldyti turtą. Mokėjimo priemonės (kredito kortelės ir kt.) taip pat nėra NV nuosavybei dalyku, o prisipažįstama NV finansams. Tačiau jei su ja išimama pinigų iš bankomato, tai tokiu atveju yra sukčiavimo ir BK 214 str. (nusikaltimas finansams) sutaptis.
NV nuosavybei dalyku nėra intelektinės veiklos rezultatai. Jie NV, numatytų BK 29 skyriuje, dalyku.
NV nuosavybei dalyku nėra išimti iš apyvartos ar ribotos apivartos tam tikri daiktai: šaunamieji ginklai, narkotinės medžiagos, radioaktyviosios medžiagos ir kt. Čia NV objektu bus visuomenės saugumas.
NV nuosavybei dalyku negali būti žmogus ar jo dalys bei organai. Taip pat dalyku nėra mirusiojo palaikai, nes BK numato BA už mirusiojo palaikų išniekinimą. BK 311 str. 2 d. numato BA už daiktų pavogimą iš kapo.
Šilumos, elektros energija, dujos ir ryšio paslaugos yra NV nuosavybei dalyku.
Objektyvioji pusė
Beveik visos NV nuosavybei padaromos veikimu. Tik turtinės žalos padarymas apgaule yra padaromas neveikimu. Turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti padaromi ir veikimu, ir neveikimu. Yra nuomonių, kad sukčiavimas gali būti padaromas ir neveikimu. Dėstytojas nesutinka. Dauguma NV nuosavybei yra materialiosios nusikaltimų sudėtys. Tik turto prievartavimas ir nusikalstamu bbūdų gauto turto įgijimas yra formaliosios sudėtys.
Kai kurių NV nuosavybei būtinuoju požymiu yra padarymo būdas ir tas būdas skiria nuo kitų panašių NV nuosavybei. Sukčiavimo atveju turtas užvaldomas apgaule.
Subjektas
Daugelio NV nuosavybei subjektu gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Už daugelį NV BA atsiranda nuo 16 metų. O už vagystę, plėšimą ir turto sunaikinimą ar sugadinimą esant kvalifikuojančioms aplinkybėms BA atsiranda asmeniui nuo 14 metų. Yra NV, kurių subjektai be bendrųjų požymių turi turėti ir tam tikrus specialiuosius požymius. Turto pasisavinimo atveju yra nurodyta, kad subjektu gali būti tik asmuo, kuriam turtas patikėtas ar yra jo žinioje.
Subjektyvioji pusė
Dauguma NV nuosavybei yra tyčiniai nusikaltimai. Neatsargiai gali būti padaromas tik turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo. Turto iššvaistymas gali būti padaromas ir tyčia ir neatsargiai. Dėstytojas nelabai su pastaruoju atveju nelabai sutinka.
Motyvai ir tikslai nėra būtinuoju požymiu, nors dauguma NV nuosavybei padaromi savanaudiškais motyvais ir tikslais.
NV nuosavybei – tai BK SD 28 skyriuje numatytos veikos, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę ir tuo paprastai padaroma turtinė žala asmeniui.
NV nuosavybei galima bendriausia prasme galima suskirstyti į dvi grupes:
1. NV nuosavybei, susijusios su nusikalstamu praturtėjimu. Tai visos veikos, išskyrus veikas, numatytas BK 187, 188, 189 (dėl 189 str. nėra vieningos nuomonės) straipsniuose.
2. NV nuosavybei, nesusijusios su nusikalstamu ppraturtėjimu. Tai 187, 188, 189 straipsniai. Dėstytojas dėl 189 str. nesutinka, kad ji galima priskirti prie antros grupės.
Vagystė (BK 178 str.)
Vagystė – tai slaptas ar atviras nesmurtinis svetimo turto pagrobimas.
Vagystė yra tipinė pagrindinė svetimo turto užvaldymo forma.
Objektas
Tiesioginis objektas – atitinkamo asmens konkreti nuosavybė. Nuosavybė ir privati, ir vieša, ir t.t. darant vagystę kiti teisiniai gėriai nėra pažeidžiami. Vagystės dalykas – svetimas turtas. Dalyką apibūdina trys momentai:
1. Šis turtas visada yra materialus.
2. Vagystės dalyku gali būti tik daiktas, turintis ekonominę vertę (ekonominis vagystės dalyko požymis).
3. Teisinis požymis, kuris reiškia, kad vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas, t.y. esantis kito asmens nuosavybėje ar kito asmens teisėtai valdomas. Kaltininkas gali būti traukiamas BA už savo turto pagrobimą pagal sukčiavimo sudėtį. Tais atvejais, kai asmuo paima turtą, kuris yra jo ir kito asmens bendroji nuosavybė, be bendraturčio žinios, tai byla keliama tik esant nukentėjusiojo skundui.
Galima pagrobti dar kartą jau pagrobtą turtą. Vagystės dalyku gali būti ir nekilnojamieji daiktai.
Vagystės dalyko vertė turi reikšmės vagystės kvalifikavimui (virš 250 MGL, arba nuo 1 iki 3 MGL, iki 1 MGL, bus pagal ATPK 50 str., jeigu nėra BK 178 str. 2 d. numatytų kvalifikuojančių požymių).
Objektyvioji pusė
Pasireiškia svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai slaptas ar atviras, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo
turto paėmimas ir jo užvaldymas. Padaromas tik veikimu. Neteisėtumas reiškia, kad vagystė yra padaroma ne tik tokiu būdu, kuris uždraustas įstatymo, bet ir tai, kad kaltininkas šiuo atveju neturėjo jokių teisių į šį turtą. Neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas ekvivalentiškai (pinigais ar kitu turtu) neatlygina pagrobto turto vertės. Apie šio požymio nebuvimą galima kalbėti, kai paėmus svetimą turtą yra įvykdytos dvi sąlygos:
1. už turtą turi būti atlyginta jo paėmimo metu ar arba iškart po paėmimo.
2. turi būti atlyginama visa jo vertė.
Gali būti padaroma sslaptai ar atvirai. Paprastai atviras svetimo turto pagrobimas laikomas pavojingesniu vagystės atveju ir yra baudžiamas griežčiau. Vagystė padaromas slaptai tada, kai turtas yra pagrobiamas nematant turto savininkui ar kitiems asmenims arba nors ir matant, tačiau nesuvokiant, kad yra grobiamas svetimas turtas. O atviras yra tada, kai savininkas ar kiti asmenys mato ar suvokia, jog yra grobiamas turtas.
Kalbant apie pagrobimą kaip vagystės objektyviąją pusę apibūdinantį požymį, tai pagrobimas pasireiškia svetimo turto paėmimu. Paėmimas – neteisėtas svetimo turto perkėlimas iš vienos vietos įį kitą.
Užvaldymas – neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas, kai kaltininkas turi galimybę šį turtą naudoti savo nuožiūra. Vagystė yra laikoma baigta NV nuo turto užvaldymo momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę su tuo turtu elgtis savo nuožiūra.
Paprastai teismų praktikoje pats ppaėmimo faktas yra vertinamas kaip pasikėsinimas padaryti vagystę.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 metų.
Subjektyvioji pusė
Padaroma tik tyčia. Diskusija dėl to, ar yra netiesioginė tyčia, ar ne. Dėstytojas nesutinka. Motyvai ir tikslai nėra būtinuoju požymiu.
Vagystę kvalifikuojantys požymiai.
1. BK 178 str. 2 d. kvalifikuoja patį pagrobimo būdą. Įsibrovimas – neteisėtas, atviras arba slaptas kaltininko patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.
Išskiriami keturi dažniausiai pasitaikantys įsibrovimo atvejai:
1. įsibrovimas, pasireiškiantis įsilaužimu nugalint kliūtis, susijusias su daiktų naikinimu. Teismų praktikoje tokių įsibrovimų atveju kaltininko veika kvalifikuojama kaip vagystės ir turto sunaikinimo ar sugadinimo sutaptis.
2. patekimu į patalpą nugalint žmonių pasipriešinimą. Neturi virsti tokiu smurtu, kad būtų kvalifikuojama kaip apiplėšimas.
3. patekimas į patalpą panaudojant apgaulę.
4. (diskutuotinas) kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant technines priemones kai daiktai paimami, užvaldomi neįeinant įį patalpas.
Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšio paslaugomis (BK 179 str.)
Bendriausia prasme BT doktrinoje šiuo klausimu galima išskirti tris nuomones:
1. Kai kurie mokslininkai siūlo vertinti energijos neteisėtą naudojimą kaip vagyste, nes šilumos, elektros energija yra vagystės dalykas. Taip yra Olandijoje.
2. Kiti mokslininkai tokius veiksmus siūlo kvalifikuoti kaip turtinės žalos padarymą apgaule. Taip yra Rusijoje.
3. Dar kiti mano, kad išvengti tokių diskusijų, tai reikia įvesti į baudžiamuosius įstatymus straipsnius, reglamentuojančius už neteisėtą naudojimąsi energija. Taip yra Lietuvoje.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra nuosavybė. Tačiau šiuo atveju nuosavybės tteisių pažeidimas yra specifinis ta prasme, kad pažeidžiamos energijos ar ryšių savininkų turtinės teisės.
Dalykas yra specifinis. Pagal dalyką šis nusikaltimas yra skiriamas nuo kitų panašių nusikaltimų nuosavybei. Dalyku yra:
1. Elektros energija.
2. Šilumos energija.
3. Dujos.
4. Vanduo.
5. Telekomunikacijų teikiamos paslaugos (ryšių paslaugos).
6. Kiti ekonominę vertę turintys dalykai.
Objektyvioji pusė
Ją apibūdina:
1. Atitinkamas kaltininko veikimas, t.y. neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšio paslaugomis gali pasireikšti:
• neteisėtu prisijungimu prie energijos tiekimo, ryšių tinklo ar saugyklos;
• skaitiklių rodmenų iškraipymu, kad kaltininkas turėtų mažiau mokėti už sunaudotą energiją;
• kitoks neteisėtas naudojimasis energija ar ryšio paslaugomis. Tai reiškia, kad energija ar ryšio paslaugomis pažeidžiant nustatytą tvarką.
2. Tam tikri padariniai, t.y. turtinės žalos kitam asmeniui padarymas. Tai būtinasis šio nusikaltimo požymis. Turtinė žala gali būti padaroma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kitam asmeniui yra padaroma turtinė žala. Nuo padarytos turtinės žalos dydžio kaltininko veika kvalifikuojama pagal straipsnio pirmą, antrą ar trečią dalis. Jeigu asmeniui padaroma didelė turtinė žala, tai kaltininko veika bus kvalifikuojama pagal BK 179 str. 2 d. Jeigu kitam asmeniui padaroma nedidelė turtinė žala, tai kaltininko veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu ir jis yra baudžiamas pagal trečiąją dalį. Kada yra didelė, o kada nedidelė, o kada normali žala? Tai vertinamasis požymis. Ir visais atvejais sprendžiant, ar turtinė žala yra didelė aar ne, reikia atsižvelgti į atsiradusios žalos dydį ir asmens, kuriam ta žala padaryta, turtinę padėtį. Šiuo atveju aiškinant turtinės žalos turinį, negali būti taikomos BK 190 str. nuostatos dėl turto vertės išaiškinimo.
3. Priežastinis ryšys tarp veikimo ir atsiradusių padarinių.
Subjektas
Juo gali būti ir fizinis ir juridinis asmuo. Jeigu šis nusikaltimas padaromas pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 228 str.
Subjektyvioji pusė
Gali būti padaromas arba tiesiogine, arba netiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs, bet jie paprastai susiję su savanaudiškumo tikslais.
Galimi atvejai, kad darant šį nusikaltimą yra išardomi ar sugadinami tam tikri energiją tiekiantys ar ryšių įrenginiai. Tai šiuo atveju kaltininko veika bus kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal šį straipsnį ir BK 187 str.
Plėšimas (BK 180 str.)
Lyginant plėšimą su vagyste, tai plėšimas yra pavojingesnis nusikaltimas nei vagystė. Bendriausia prasme plėšimą galima būtų apibrėžti kaip neteisėtą, smurtinį svetimo turto paėmimą ir neatlygintinį jo pasisavinimą. Pagrindinis šių veikų skirtumas yra tas, kad plėšimas yra smurtinis svetimo turto pagrobimas.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra konkreti nuosavybė. Papildomas objektas yra asmens sveikata, laisvė ir orumas. Pagal dėstytoją žmogaus gyvybė nėra papildomas objektas.
Dalyku yra svetimas turtas. Taip pat specifika dalyko požiūriu yra ir ta, kad darant plėšimą yra pagrobiamas svetimas turtas, bet ir daroma žžala nukentėjusiojo sveikatai. Todėl plėšimo dalyku gali būti ir žmogus, kuris šiuo atveju yra vadinamas nukentėjusiuoju.
Objektyvioji pusė
Plėšimas padaromas tam tikrais aktyviais veiksmais. Plėšimą nuo kitų NV nuosavybei skiria jo padarymo būdas. Konkrečiai plėšimo atveju svetimas turtas yra pagrobiamas:
1. panaudojant fizinį smurtą. Šiuo atveju fizinio smurto panaudojimas plėšime gali pasireikšti:
• smūgio ar smūgių sudavimu nukentėjusiajam;
• kitais smurtiniais veiksmais, kuriais nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas;
• bet kokio sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymu. Kaip kvalifikuoti plėšimą, jeigu darant šį nusikaltimą nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas? Šiuo atveju yra nusikaltimų sutaptis pagal plėšimo ir kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis (BK 135 str. 2 d. 9 p.);
• kaip fizinis smurtas plėšimo atveju suprantami ir tam tikri kiti veiksmai, kuriais tiesiogiai nukentėjusiojo sveikatai žala nepadaroma, bet atsiranda grėsmė tokiai žalai kilti;
2. grasinant tuoj pat jį panaudoti. Tai viena iš psichinio smurto rūšių. Šiuo atveju gali būti grasinama panaudoti ir tokį smurtą, kuris yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei. Tokį smurtą grasinama panaudoti ne ateityje, o tuoj pat. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas labai įvairiai: žodžiais, gestais, smurtinių veiksmų imitavimu, ginklų rodymu ir kt. Nukentėjusysis turi suprasti smurto realumą. Taigi grasinama panaudoti fizinį smurtą ir tuoj pat jį panaudoti.
3. kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis:
• kai nukentėjusysis yra izoliuojamas;
• nukentėjusiojo surišimas, prirakinimas antrankiais;
• kai prieš nukentėjusįjį panaudojamos stipriai
svaiginančiai veikiančios tam tikros priemonės.
Plėšimo nebus, jei žalojamas nukentėjusiojo turtas.
Plėšimo esmė yra ta, kad smurtas yra naudojamas tam, kad pasiekti tikslą – pagrobti turtą. Smurto panaudojimo tikslas yra palaužti ar susilpninti nukentėjusiojo pasipriešinimą.
Plėšimu nelaikomas toks turto užvaldymas, kai kaltininkas nugali tam tikrą nukentėjusiojo pasipriešinimą ne smurtu, o tam tikrais netikėtais veiksmais.
Fizinis smurtas, grasinimai gali būti panaudoti ne tik prieš patį turto savininką ar jo valdytoją, bet ir prieš kitus asmenis, kurie siekė ar galėjo sutrukdyti kaltininkui pagrobti turtą.
Plėšimas yra mmateriali NV sudėtis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas turi realią galimybę elgtis su pagrobtu turtu savo nuožiūra.
Subjektas
Gali būti tik fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 metų.
Subjektyvioji pusė
Plėšimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.
Plėšimo atveju labai svarbu nustatyti, kada svetimo turto pagrobimo procese pas kaltininką susiformavo ketinimas panaudoti smurtą turto užvaldymui. Jeigu ketinimas pagrobti turtą atsirado po smurto panaudojimo, tai kaltininko veika kaip plėšimas paprastai negali būti kvalifikuojamas. Taigi plėšimo atveju smurtas turi būti naudojamas kkaip priemonė turtui pagrobti.
Tam tikrais atvejais vagystė gali peraugti į plėšimą.
Jeigu asmuo pagrobia turtą nenaudodamas smurto, o po to siekdamas šį turtą išlaikyti panaudoja smurtą, tai kaltininko veika iš vagystės perauga i plėšimą.
Plėšimą kvalifikuojantys požymiai
Pagal straipsnio 2 d. plėšimą kkvalifikuoja svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Nešaunamas ginklas – tai įvairūs daiktai, kurie nepripažįstami šaunamaisiais. Tai sprendžia ekspertai.
Kai naudojamas peilis (bet kokio dydžio ir pan.), tai plėšimas visada kvalifikuojamas pagal 2 d.
Kai naudojami kiti specialiai pritaikyti daiktai, skirti sužaloti žmogų, tai reikia nustatyti ar kaltininkas siekė sužaloti žmogų panaudodamas tokį daiktą.
Pagal straipsnio 3 d. plėšimą kvalifikuoja tai, kad pagrobiamas didelės vertės turtas arba apiplėšiama dalyvaujant organizuotai grupei, arba panaudojamas šaunamasis ginklas ar sprogmuo. Pagal BK šaunamasis ginklas suprantamas kaip tam tikras veikiantis įrenginys ar daiktas. Šaunamasis ginklas plėšimo metu turi būti panaudojamas pagal savo tikslinę paskirtį, tai tik tada gali kaltininko veika būti kvalifikuojama pagal šio straipsnio 3 d.
Turto pprievartavimas (BK 181 str.)
Turto prievartavimas tam tikra prasme yra artimas plėšimui, nes abu nusikaltimus sieja atitinkamas panašus nusikaltimo padarymo būdas ir darant plėšimą, ir darant turto prievartavimą nukentėjusiojo atžvilgiu yra naudojama prievarta.
Objektas
Tiesioginis – nuosavybė. Papildomas – asmens sveikata, garbė ir orumas, laisvė.
Dalykas yra svetimas turtas (tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas).
Objektyvioji pusė
Bendriausia prasme turto prievartavimas pasireiškia dvejopo pobūdžio veiksmais:
1. vertimu nukentėjusįjį atlikti tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Turto prievartavimo atveju nukentėjusysis yra verčiamas:
• arba perduoti turtą;
• arba suteikti turtinę teisę. Šiuo aatveju kaltininkas gali reikalauti, kad nukentėjusysis perduotu tam tikras turtines teises;
• arba atleisti kaltininką nuo turtinės pareigos;
• arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti.
Vertimas nukentėjusįjį atlikti aukščiau išvardintus veiksmus ar nuo jų susilaikyti gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais. Vertimas gali būti atviras (žodinė ar rašytinė forma, gestais, ginklų demonstravimas ir pan.), kuris gali būti pareiškiamas tiek tiesiogiai savininkui ar jo artimiesiems, arba užmaskuotas vertimas (nukentėjusiojo ar jo artimųjų asmenų, turto apsauga, sutarčių sudarymas; bendriausia prasme šiuo atveju vertimas gali būti užmaskuojamas tam tikrų paslaugų siūlymu). Svarbu nustatyti, kad aukščiau paminėtiems veiksmams nebuvo teisėto pagrindo. Jeigu tokį vertimą lemia tam tikra esanti ar ginčijama kaltininko teisė, tai kaltininko veika negali būti kvalifikuojama kaip turto prievartavimas. Bet tokiu atveju kaltininko veika gali būti kvalifikuojama pagal kitus straipsnius (savavaldžiavimas ir kiti.). Turto prievartavimas yra tik tada, kai kaltininkas neturi jokių teisių į reikalaujamą turtą.
2. grasinimu, kad jeigu nukentėjusysis nesielgs taip, kaip kaltininkas reikalauja, tai jo atžvilgiu bus panaudotas smurtas. Kaltininkas šiuo atveju reikalauja atlikti tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus ir priešingu atveju žada panaudoti prieš nukentėjusįjį panaudoti tam tikrą prievartą. Tuo atveju, jeigu nukentėjusysis neįvykdys kaltininko reikalavimu, jam grasinama:
• prieš jį panaudoti fizinį smurtą (sumušti, sukelti fizinį smurtą ir pan.);
• sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiojo tturtą;
• paskelbti nukentėjusįjį ar jo artimuosius kompromituojančią informaciją.
Taigi turi būti vertimas atitinkamai elgtis ir tas vertimas turi būti paremtas atitinkamu grasinimu.
Turto prievartavimas yra formali nusikaltimo sudėtis ir jis laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentėjusiajam pateikiamas atitinkamas reikalavimas, kuris yra paremtas minėtais grasinimais.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 metų.
Subjektyvioji pusė
Gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.
2 d.:
• Numatytas fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis požymis. Šiuo atveju smurtas naudojamas kaip nukentėjusiojo įbauginimo priemonė. Jeigu turto prievartavimo atveju naudojant fizinį smurtą bus padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai bus kvalifikuoto sunkaus sutrikdymo ir turto prievartavimo sutaptis.
• Turto prievartavimas sunaikinant ar sugadinant nukentėjusiojo turtą. Šiuo atveju nesvarbu, ar tas turtas yra pačio nukentėjusiojo ar kitų jam artimų asmenų.
• Turto prievartavimas atimant asmeniui laisvę. Tai visi neteisėti laisvės atėmimo atvejai.
• Didelės turtinės žalos padarymas.
3 d.:
• didelės vertės turto prievartavimas (pagal BK 190 str.). taip pat šis požymis apims ir tuos atvejus, kai reikalaujama perduoti teisę į didelės vertės turtą.
• turto prievartavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.
Turto prievartavimo ir plėšimo atskyrimas
1. Formalus pagrindas: plėšimas yra materiali nusikaltimo sudėtis. O turto prievartavimas yra formali nusikaltimo sudėtis.
2. Plėšimo atveju visada, kai yra grasinama panaudoti fizinį smurtą, šį smurtą grasinama panaudoti tuoj pat. Turto prievartavimo atveju paprastai fizinį smurtą grasinama panaudoti ateityje.
3. Plėšimo atveju yra žymiai siauresnis psichinės prievartos tturinys, t.y. grasinama panaudoti tik nedelsiant fizinį smurtą, o turto prievartavimo atveju gali būti grasinama ne tik pavartoti fizinį smurtą, bet ir paskleisti kitą asmenį kompromituojančią informaciją.
Turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą (kvalifikuojantis turto prievartavimą požymis). Kai yra kvalifikuota turto prievartavimo sudėtis, tai atskyrimo kriterijumi išlieka tai, kad turtą reikalauja perduoti ne tuoj pat, o ateityje.
Turto prievartavimo atveju paprastai reikalaujama tam tikro apibrėžto turto dydžio.
Turto prievartavimo atveju būdinga tam tikra motyvacija, kodėl reikalaujama tam tikro turto.
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Sukčiavimą nuo kitų NV veikų nuosavybei skiria specifinis jo padarymo mechanizmas. Sukčiavimą nuo kitų NV nuosavybei skiria tai, kad darant šį nusikaltimą svetimas turtas yra įgyjamas panaudojant apgaulę.
1998 12 28 LAT nutarimas.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra visų rūšių nuosavybė. Dalykas – svetimas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, kurį apgaule įgyja kaltininkas.
Objektyvioji pusė
Ji pasireiškia tam tikrų alternatyvių veiksmų padarymu:
1. Svetimo turto įgijimu. Svetimo turto įgijimas – tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis panaudodamas apgaulę paima ir pasisavina svetimą turtą. Šiuo atveju nukentėjusysis pats paprastai perduoda kaltininkui šį turtą. Sukčiavimu nebus pripažįstamos tokios veikos, kai prie turto yra patenkama panaudojant apgaulę, tai yra turtas nėra užvaldomas apgaule, o tik patenkama prie jo panaudojant apgaulę.
2. Svetimos turtinės teisės įgijimu. Jis dažniausiai pasireiškia tuo, kad kaltininkas apgaule įgyja ir panaudoja
įvairius dokumentus, kuriuose įtvirtinta teisė kaltininkui gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti.
3. Turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu. Dažniausiai pasireiškia tuo, kad kaltininkas apgaule įgyja įvairius dokumentus, kurių pagrindu yra išvengiama turtinė prievolė ar ši turtinė prievolė yra panaikinama. Pagal BK 182 str. už sukčiavimą baudžiama nepriklausomai nuo to, ar buvo išvengta pačio kaltininko turtinė prievolė, ar kitų asmenų turtinės prievolės.
Būtinuoju sukčiavimo požymiu yra šio nusikaltimo padarymo būdas. Sukčiavimo esmė ta, kad įgyjant svetimą turtą, teisę, išvengiant ar panaikinant turtinę pprievolę yra panaudojama apgaulė.
Būtinuoju požymiu yra pagaulės panaudojimas. Šiuo atveju apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar kitą asmenį, kurio žinioje turtas, ir pastarieji savanoriškai perleidžia turtą ar turtinę teisę. Apgaulė gali pasireikšti žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Apgaulė skirstoma į aktyviąją ir pasyviąją apgaulę. Aktyvioji apgaulė bus tada, kai yra pateikiamai tam tikri apgaulingi duomenys. Pasyvi apgaulė yra tada, kai yra nutylimi tam tikri duomenys.
Sukčiavimas yra materiali arba tam tikrais atvejais formali (kai įgyjama turtinė teisė) NV sudėtis iir yra susijęs su turtinės žalos padarymu.
Subjektas
Fizinis arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo tik niuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tik tiesiogine tyčia. Vyrauja nuomonė, kad sukčiavimo būtinuoju požymiu yra savanaudiškumas kaip sukčiavimo tikslas.
Sukčiavimo atveju turtas yra įgyjamas panaudojant apgaulę. Vienas iš aapgaulės galimų atveju yra tada, kai panaudojami suklastojami dokumentai. Kaip vertinti kaltininko veiką, kai jis svetima turtą ar svetimą turtinę teisę įgyja suklastodamas dokumentą, nes BK 300 str. yra numatyta BA už dokumento suklastojimą ir tokio dokumento panaudojimą. Jei kaltininkas tik panaudojo suklastotą dokumentą, tai BK 182 str. apima tokį veiksmą. O jei kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir po to jį panaudojo, tai bus BK 182 str. ir BK 300 str. sutaptis.
Kaip atskirti sukčiavimą, numatytą BK 182 str., nuo kreditinio sukčiavimo, numatyto BK 207 str.?
Galimo situacijos, kai kaltininkas panaudoja apgaulę ir užvaldo turtą iš asmens, kuris dėl amžiaus ar tam tikrų fizinių ar psichinių savybių, negali suvokti su juo atliekamų veiksmų. Tokiu atveju yra ne sukčiavimas, o vagystė.
Kaip kvalifikuoti kaltininko vveiką, kai svetimas turtas yra įgyjamas panaudojant netikrus pinigus? Pagal dėstytoją, tokiu atveju yra sukčiavimo ir netikrų pinigų realizavimo sutaptis.
Kvalifikuojantis požymiai
2 d.: didelės vertės turto įgijimas ir didelės vertės turtinės teisės įgijimas bei didelės vertės turtinės prievolės išvengimas ar panaikinimas.
3 d.: sukčiavimas pripažįstamas baudžiamuoju nusižengimu, kai yra įgyjamas nedidelės vertės turtas ir t.t.
Turto pasisavinimas (BK 183 str.)
Objektas
Tai visų formų nuosavybė. Dalykas yra specialus ir dalyko požymiai leidžia atskirti šį nusikaltimą nuo kitų panašių NV nuosavybei. Dalykas – tai svetimas turtas aar svetima turtinė teisė, kuri kaltininkui yra patikėta ar buvo jo žinioje. Patikėtas turtas ar patikėta turtinė teisė – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas arba turima svetima turtinė teisė, kurių atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Taigi yra trys požymiai:
1. turto ar turtinės teisės valdytoju yra kaltininkas;
2. toks turtas valdomas ar turtinė teisė turima teisėtu pagrindu;
3. asmuo, valdantis turtą ar turintis turtinę teisę, turi ir tam tikrus įgaliojimus šio turto ar turtinės teisės atžvilgiu.
Patikėtu turtu reiktų pripažinti ir tokį turtą, kurį gauna tam tikrus įgaliojimus turintys asmenys (policininkai surenka baudas, už stovėjimą surenka rinkliavas ir pan.).
Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas tas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto.
Pagal dėstytoją sąvokos kaltininkui patikėtas turtas ir buvęs kaltininko žinioje yra sinonimiškos.
Objektyvioji pusė
Turto pasisavinimas pasireiškia tam tikra veika, kai kaltininkas jam patikėtą ar buvusį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu arba savo turtine teise.
Pagal dėstytoją turto pasisavinimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais. Bet yra nuomonių, kad turto pasisavinimas gali būti padaromas neveikimu.
Tai materiali – formali NV sudėtis. Kai yra pasisavinamas turtas, tai nukentėjusiajam yra padaroma turtinė žala ir tai yra būtinasis ppožymis, o kai yra pasisavinama turtinė teisė, tai yra formali NV sudėtis, nes tai nereiškia žalos atsiradimo.
Subjektas
Juo gali būti arba fizinis, arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo turi būti ne jaunesnis nei16 metų. be bendrųjų požymiu subjektas turi ir tam tikrus specialiuosius požymius, kurie išplaukia iš kaltininko santykio su pasisavintu turtu. Subjektu gali būti tik asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas ar buvo jo žinioje.
Jei kaltininkas jam patikėtą turtą pasisavina kaip valstybės tarnautojas ir tais jis padaro vykdydamas savo tarnybines funkcijas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo sutaptis.
Subjektyvioji pusė
Gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.
Galimi atvejai, kai kaltininkas tik laikinai gauna pasinaudoti tam tikru turtu, tai tokiu atveju bus vagystė, o ne turto pasisavinimas.
Kaip vagystė bus kvalifikuojami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobia tokį turtą, kuris perduotas kaltininkui tam, kad su tuo turtu būtų atliktos tam tikros techninės operacijos.
Kvalifikuojantys požymiai:
2 d.: didelės vertės svetimo turto ar didelės vertės turtinės teisės pasisavinimas.
3 d.: turto pasisavinimas bus baudžiamuoju nusižengimu, jei turtas ar turtinė teisė bus nedidelės vertės.
Turto iššvaistymas (BK 184 str.)
Objektas
Visų formų nuosavybė. Dalykas yra analogiškas turto pasisavinimo dalykui.
Objektyvioji pusė
Ji pasireiškia arba kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto iššvaistymu, arba turtinės teisės iššvaistymu. Taigi padaromas tik aktyviais veiksmais. Turto iiššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą ar buvusį joje žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip neteisėtai perleidžia tretiesiems asmenims. Tai materiali – formali NV sudėtis.
Turto pasisavinimas nuo turto iššvaistymo skiriasi tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t.y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Jei turtas užvaldomas bent trumpam laikui, o po to jis yra iššvaistomas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas.
Paprastai kai turtas yra iššvaistomas, tai pas kaltininką turto nebelieka, o turto pasisavinimo atveju turtas pas kaltininką išlieka, tačiau šiuo atveju teisėtas turto valdymas pakeičiamas neteisėtu turto naudojimu ir disponavimu.
Subjektas
Pagal BK subjektu gali būti tik fizinis asmuo. Turi ir specialiuosius požymius. Jie tokie patys kaipo ir turto pasisavinimo atveju.
Subjektyvioji pusė
Gali būti padaromas tyčia arba atsargiai.
Turto iššvaistymas skiriasi nuo turto pasisavinimo objektyviąja puse ir subjektyviąja puse.
Radinio pasisavinimas (BK 185 str.)
Objektas
Visų rūšių nuosavybė. Pagal dalyką atskiriama ši veika nuo vagystės, turto pasisavinimo. Dalykas – yra arba lobis, arba didelės vertės radinys, arba kaltininkui atsitiktinai patekęs didelės vertės svetimas turtas.
Lobis – pagal CK tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai ar vertingi daiktai, kurių savininkas paprastai negali būti nustatytas dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. Dėstytojas mano, kad lobis turi būti didelės vertės.
Didelė vertė nustatoma pagal BK 190 str. Vertinant, ar lobis yra didelės vertės, reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus: istorinė, socialinė, mokslinė, kultūrinė vertė. Nuosavoje žemėje ar nuosavybės teise asmeniui priklausančiame objekte rastas lobis yra to asmens nuosavybė.
Didelės vertės radinys – pagal CK radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Asmuo, radęs pamestą daiktą, turi perduoti tą daiktą jo savininkui, o jei savininkas nežinomas, tai per savaitę reikia pranešti policijai.
Yra nuomonė, kad kai asmuo žino rasto daikto savininko asmenybę, tai bbus vagystė, o jei nežinoma savininko asmenybė, tai bus radinio pasisavinimas.
Atsitiktinai kaltininkui patekęs didelės vertės svetimas turtas – tai tie atvejai, kai toks turtas kaltininkui patenka ir kaltininkas jį gauna neteisėtai ir nesant kaltininko tyčios. Šiuo atveju kaltininkas prieš jam gaunant tokį turtą ar šio turto gavimo metu neturi tyčios šį turtą neteisėtai užvaldyti. Būtent tyčią tokį turtą neteisėtai pasisavinti, užvaldyti pas kaltininką atsiranda tik tada, kai jis tą turtą yra neteisėtai gavęs. Taigi pagal tyčios susiformavimo laiką ši veika aatskiriama nuo kitų NV nuosavybei.
Objektyvioji pusė
Šis nusikaltimas yra padaromas aukščiau paminėtų daiktų pasisavinimu. Dėstytojas mano, kad šis nusikaltimas padaromas tik aktyviais veiksmais. Tai yra, kai minėtais daiktais kaltininkas pradeda naudotis kaip su nuosavais. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kkai kaltininkas pradeda naudotis tais daiktais kaip su nuosavais. Nuosavumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas nežada daikto grąžinti savininkui.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 metų. jei radinį pasisaviną atitinkamas valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas savo tarnyba, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas valstybės tarnybai.
Subjektyvioji pusė
Padaromas tik tiesiogine tyčia.
Turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str.)
Jeigu lyginti šį nusikaltimą su kitais nusikaltimais nuosavybei, tai reikia paminėtai tai, kad šio nusikaltimo specifika yra ta, jog kaltininkas šiuo atveju praturtėja neteisėtai išlaikydamas pas save turtą, kuris turi būti perduotas nukentėjusiajam.
Objektas
Visų rūšių nuosavybė. Papildomu objektu yra atsiskaitymų tvarka tarp paslaugų teikėjų ir jų gavėjų.
Dalykas – tai prekės ar pinigai, kurių negavo nukentėjusysis. Teoriškai dalyku gali būti ir nekilnojamasis turtas.
Objektyvioji pusė
Ją apibūdina:
• Veika. Šiuo atveju veika padaroma neveikimu. Bendriausia prasme kkaltininkas neatlieka tam tikrų veiksmų, kuriuos jis privalėjo ir galėjo atlikti. Yra atitinkamos alternatyvios veikos:
1. Vengimas atsiskaityti už atliktus darbus.
2. Vengimas atsiskaityti už perduotas prekes.
3. Vengimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
4. Vengimas mokėti privalomas įmokas.
• Veikos padarymo būdas. Aukščiau paminėtos veikos yra daromos naudojant apgaulę. Jei nėra apgaulės, tai nebus šio nusikaltimo. Čia apgaulė yra nukreipta ne užvaldyti turtą, bet siekiant tą turtą išlaikyti, siekiant išvengti tam tikrų mokėjimų. Šis nusikaltimas bus ir tuo atveju, kai asmuo apgaulę panaudoja sumokėti tik dalį privalomų mokėjimų.
• Padariniai. Šis nusikaltimas llaikomas baigtu nuo to momento, kai kitam asmeniui padaroma turtinė žala. Kai apgautam asmeniui padaroma nedidelė turtinė žala, tai veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu pagal straipsnio antrąją dalį. Turtinė žala gali būti padaroma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Sąvoka nedidelė turtinė žala negali būti tapatinama su nedidelės vertės turtu pagal BK 190 str., bet pirmiausia reikia atsižvelgti į piniginę žalos išraišką. O po to į asmenį: ar fizinis asmuo, ar JA, nukentėjusiojo turtinę padėtį.
• Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Jis turi būti visada nustatomas.
Subjektas
JA ir FA nuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Gali būti padaromas tiek netiesiogine, tiek tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini požymiai.
Turto sužalojimas ra sunaikinimas tyčia (BK 187 str.)
Objektas
Nuosavybė. Dalykas – tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis tik svetimas turtas. Jeigu kaltininkas sunaikina ar sugadina savo turtą, tai kaltininko veika gali būti tam tikrais atvejais kvalifikuojama tik pagal kitus BK straipsnius (sukčiavimas ir kt.).
Dalyku nėra turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas sudaro savarankišką NV sudėtį (BK 127 str., 220 str., 280 str.).
Sunaikintas ar sugadintas turtas turi turėti tam tikrą materialią vertę ir savininką. ATPK 503 str. numatyta atsakomybė, kai nukentėjusiam padaroma nežymi žala.
Objektyvioji pusė
Šis nusikaltimas padaromas dvejomis alternatyviomis veikomis:
1. Svetimo turto sunaikinimas. Jis pasireiškia tuo, kad dėl tam tikros veikos turtas netenka savo eekonominės bei ūkinės vertės ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Esant turto sunaikinimui jo vartojamosios savybės negali būti atkurtos. Turtas gali būti fiziškai sunaikinamas, kai jo nebelieka, o kitas atvejis yra tas, kad jis fiziškai išlieka, bet praranda savo vartojamąsias savybes.
2. Svetimo turto sugadinimas. Tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis dalinai tampa netinkamu naudoti pagal tikslinę paskirtį. Šiuo atveju vartojamosios savybės paprastai gali būti atkuriamos.
Tiek sugadinimas, tiek sunaikinimas gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu. Neveikimas yra tada, kai tyčia nesilaikoma tam tikrų saugumo taisyklių arba tyčia nesiimama reikiamų turtui išsaugoti veiksmų.
Būtinuoju požymiu yra tam tikrų padarinių atsiradimas. Taigi tai materiali nusikaltimo sudėtis. Nuo to momento, kai turtas sugadintas ar sunaikintas, nusikaltimas laikomas baigtu.
Subjektas
Pagal pirmąją straipsnio dalį atsako asmuo nuo 16 metų. Pagal antrąją dalį atsako asmuo nuo 14 metų.
Subjektyvioji pusė
Padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Kvalifikuojantys požymiai
1. Šį nusikaltimą kvalifikuoja turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Tai toks būdas, kuris paprastai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei. Jei sunaikinant ar sugadinant žūva žmonės, tai priklausomai nuo kaltininko santykio su atsiradusiais padariniais galimi įvairūs BA už tą veiką variantai.
2. Sugadinami tam tikri daiktai, kurių sugadinimas kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei. Tai atvejai, kai išardomas ar sugadinamas įįrenginys ar agregatas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės.
3. Didelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas.
4. Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės turto sunaikinimas ar sugadinimas.
Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl atsargumo (BK 188 str.) (nebus)
Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra nuosavybė.
Dalyko specifika leidžia šį nusikaltimą nuo kitų nusikaltimų. Dalyku yra ne bet koks turtas, bet turtas gautas atitinkamu būdu – nusikalstamu būdu. Yra nesvarbu, dėl kokios nusikalstamos veikos yra gautas tas turtas.
Ar dalyku gali būti turtas, kuris yra pagamintas nusikalstamu būdu??? Dėstytojas mano, kad gali būti, bet nėra užtikrintas.
Objektyvioji pusė
Pasireiškia alternatyvių veiksmų padarymu:
1. Tokio turto įgijimu. Tai tokio turto gavimas įvairiais būdais: perkant, dovanojant, mainant ir pan. Gali būti įgyjamas ir už atlygį ir be jo.
2. Tokio turto naudojimas. Tai tam tikras disponavimas šiuo turtu savo nuožiūra.
3. Tokio turto realizavimas. Tai atlygintinas ar neatlygintinas tokio turto perdavimas tretiesiems asmenims. Kaltininkas neturi pažadėti tą turtą realizuoti iki nusikaltimo darymo.
Tai formali sudėtis. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų
Subjektas
JA ir FA nuo 16 metų.
Subjektyvioji pusė
Padaroma tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi žinoti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuotas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu.
Kvalifikuojantys požymiai
Didelės vertės turto įgijimas, naudojimas ar realizavimas.
Trečioje dalyje yra numatytas baudžiamasis nusižengimas.
