BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS DISCIPLINOS KONSPEKTAS 3dalis (paskutinė)
170 str. – tai artima diskriminavimui sudėtis. K-ja 35 str. įtvirtina nuostatą, kad žmogus turi teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją. Tačiau daroma išlyga, kad ta teise nesuderinama su nusikalstamais veiksmais ir tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos, diskriminacijos kurstymu.
Nustatant leistinos saviraiškos ribas v-bė reaguoja į tai įskaitant ir BT priemones (170 str. )Atsakomybė už kurstymą iškyla ne tik konkrečiam fiziniam asmeniui, bet ir juridiniam asmeniui.
Šis str. turi grįžtamąją galią. Objektas- žmogaus grupių pagal jų ppriklausomumą t.t. grupei ir konkrečių asmenų teisės ir laisvės ir jų lygiateisiškumas su kitais asmenimis.
Objektyviai veika pasireiškia veikimu, aktyviais veiksmais, t.t. turinio viešais pareiškimais neapibrėžtam asmenų ratui. Tuose pasireiškimuose pateikiamos šališkos, neobjektyvios, spec.parengtos ir išdėstytos žinios, nuomonės, vertinimai, išvados, kurios visumoje išreiškia neigiamą, žeminantį nusistatymą prieš t.t. žmonių grupę dėl jų priklausomumo ar konkretų žmogų. Tie pasireiškimai skiriami nuteigti žmogų prieš tokios grupės žmones. Tai gali būti daroma žodžiu, paskaitos, diskusijos, konferencijos metu, raštu, plakatais, Interneto žinutėmis, per masinio iinformavimo priemones. Tokio turinio dalykų kūrimas, jų gaminimas turint tikslą platinti sudaro rengimąsi. Kvalifikuoja, griežtina atsakomybę viešas kurstymas smurtauti, susidoroti su tokiais žmonėmis dėl jų priklausomybės t.t. grupei arba su vienu žmogumi. Viešumas – kurstymas neapibrėžtam asmenų ratui. Neviešas kurstymas –– kurstymas, kurstyti (kaip rengimasis, kaip organizacinė forma).
Įst. pripažįsta kurstymu ir tokios veiklos finansavimą ar kitokį materialinį rėmimą.
Ši sudėtis yra formalioji, pakanka paties kurstymo fakto. Padariniai yra už šios sudėties ribų. Subjektas – fizinis ir juridinis asmuo. Jeigu veikoje yra požymių, kad kaltininkas dalyvavo žmonių persekiojime dėl priklausomumo t.t grupei tuo įgyvendindamas v-bės politiką, jam inkriminuotinas ne 170 str., o 100 str.- tarptautinėje teisėje draudžiamas elgesys su žmonėmis. 171 str. “visuotinė žmogaus teisų deklaracija” skelbia religijos laisvę. Pasirinkęs religiją religingas žmogus turi turėti galimybę praktikuoti tikėjimą, lankant pamaldas. Ir LR K-ja skelbia tikėjimo laisvę, kad religijos laisvė yra nevaržoma. Apriboti šią laisvę galiam tik įst., nes pvz. Kai kurios tikėjimo grupės pažeidžia viešąją tvarką, blogai veikia žmones, jų tteises ir laisves. Tokios grupės yra draudžiamos.
Objektyviai trukdymas yra v-bės pripažintas religinės bendruomenės ar bendrijos rengiamų pamaldų, iškilmių, kitų apeigų sutrikdymas veiksmais, įžūliais žodžiais, patyčiomis, grasinimais. Ar religinė bendruomenė ar bendrija yra pripažinta v-bės apsprendžia teisės aktai. Svarbiausias yra “religinių bendruomenių ir bendrijų įst.” pagal šio įst. nuostatas religinės bendruomenės yra bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų, bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos religijos tikslus susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip 2 relig. bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę. LT yra pripažintos 9 tradicinės rreliginės bendruomenės ir bendrijos:
Lotynų apeigų katalikų;
Graikų apeigų katalikų;
Evangelikų liuteronų;
Evangelikų reformatų;
Ortodoksų (stačiatikių);
Sentikių;
Judėjų;
Musulmonų sunitų;
Karaimų.
Kitų netradicinių religijų pripažinimo tvarką nustato “religinių bendruomenių ir bendrijų įst.”
Trukdymas visada susijęs su pamaldomis, apeigomis: mišios, krikštas, sutuoktuvių apeigos, kautynės, t.y. visos kulto ceremonijos. Jos gali būti atliekamos kulto pastatuose, taip pat namuose, pensionuose, laisvės atėmimo vietose suderinus su administracija, ligoninėse. Kariškiams taip pat tokia galimybė sudaroma vadovybės nustatyta tvarka.
Atsakomybė pagal šį str. negatyviais veiksmais. Kaltė gali būti tiek tiesiogine tyčia – siekiant sutrikdyti, tiek netiesiogine tyčia. Subjektas – privatus asmuo ar v-bės tarnautojas. Sutrikdant atlikti religines apeigas kartais pažeidžiama ir viešoji tvarka, taigi esant viešosios tvarkos pažeidimo požymiams, veika kvalifikuojama pagal 284 str. – tai jau nusikaltimas.
XXVI sk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai piliečių rinkimų teisėms ir LR prezidento, Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai
“Visuotinė žmogaus teisių deklaracija” skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per išrinktus atstovus. Žmonių valai turi būti išreikšta tiesioginiuose rinkimuose, kurie turi vykti periodiškai (atnaujinant valdžią) ir tai daroma slaptu balsavimu kiekvienas pilietis be jokios diskriminacijos ir be apribojimų turi teisę dalyvauti valdant v-bę tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus (turi teisę balsuoti ir būti išrinktu). LR K-jos 20 str. rreguliuoja rinkimų klausimus. Spec. str. yra skirtas referendumui. Referendumas yra vienas iš svarbiausių tiesioginės demokratijos institutų. Tai piliečių visumos atsiklausimo forma. Referendumais sprendžiami svarbiausi v-bės bei tautos gyvenimo klausimai. Nustatyta tvarka referendumą skelbia Seimas. Be to rinkimų klausimus reguliuoja “ LR seimo rinkimų įst.”. “LR Prezidento rinkimų įst.” ir “LR savivaldybių tarybų rinkimų įst.”
LT piliečių ir kitų rinkėjų rinkimų teisės pažeidimai esant t.t. sąlygoms pripažįstami nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais. Iš viso yra 4 sudėtys (172 str. – 175 str.)
Padarius bet kurią iš šių veikų pažeidžiama rinkėjų rinkimo teisė, nes gali būti iškreipti rinkimų rezultatai, neatspindėti tai už ką ar prieš ką balsavo rinkėjai.
173 str. – šiame kaip ir kituose str. numatytos veikos kliudo išreikšti rinkimų teisę turinčių piliečių politinę valią. Iškreipia jų tikrąją nuomonę ir pasisakymą rinkimuose ar referendumuose.
175 str. susideda iš 2 dalių. 1 dalis numato pagrindinę sudėtingą su alternatyviais požymiais sudėtį. 2 dalis – kvalifikuotą, materialiąją sudėtį.
Objektas – konstitucinės piliečių teisės bei normali jų įgyvendinimui užtikrinti sukurtų valstybės institucijų veikla. Dispozicija pateikiamas baigtinis dalykų sąrašas. Tai rinkėjų ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti sąrašai, balsų skaičiavimo protokolai, rinkimų ar referendumo biuleteniai, suklastoti ar netikri rinkimų ar referendumo dokumentai. Reikalavimus dokumentams nustato tie 3 paminėti rinkimų įst. <
Objektyviai nusikaltimas realizuojamas atitinkamų dokumentų suklastojimu, dideliu netikrų biuletenių kiekio pagaminimu, suklastoto biuletenio panaudojimu.
Sąrašų dokumentų suklastojimas ra spec. norma, nusikaltimo numatyta 300 ir 301 str., rinkimų dokumentų suklastojimui skirtas 173 str.
Netikrų biuletenių pagaminimas – tai t.t. dokumentų pagaminimas, atspausdinimas, padauginimas. pagaminus didelį netikrų biuletenių kiekį galiams rinkimų rezultatų iškraipymas. BK neišaiškina, koks netikrų dokumentų pagaminimo kiekis laikomas dideliu. Panaudojimas kaip alternatyvus veiksmas yra tokių suklastotų dokumentų pateikimas t.t. komisijoms, dalijimas rinkėjams ar į balsavimo urną.
1 dalis inkriminuojama, kai nėra padarinių numatytų 173 str. 2d. padariniai rinkimų ar referendumų pripažinimas negaliojančiais ar reikalingos įtakos rezultatams buvimas.
Pripažinimas negaliojančiais priklauso nuo kitų įst. (seimo rinkimų įst.)
Įtaka – yra požymis nusakantis buvimą aplinkybių, kurių nepakanka pripažinti rinkimus negaliojančiais, tačiau jų rezultatai ne visai teisingi. Tai vertinamasis požymis.
Veika padaroma tiesiogine tyčia ir ne spec. tikslu. Kaltininkas suvokia, kad jis klastoja balsų skaičiavimo protokolą, biuletenį sąrašus, pagamina didelį kiekį netikrų biuletenių ir turi tikslą paveikti rinkimų rezultatus, kad būtų išrinktas t.t. asmuo ar pan. subjektu gali būti tiek rinkimų komisijos narys, tiek tarnautojas, tiek privatus asmuo. Jeigu veika rinkimų dokumentų klastojimas turi sunkesnio nusikaltimo požymius (pvz. jei tai daroma dalyvaujant antikonstitucinei grupei) ši sudėtis apima ir rinkimų dokumentų klastojimą.
XXVII sk. –
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms
Socialinės žmogaus teisės tiesiogiai BK žymimos dviem str.: 176 str., 177 str. Praktiškai gyvenime taikomas 176 str.
Nusikaltimai pripažįstami tik tie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, dėl kurių kilo sunkūs padariniai . jei sunkūs padariniai nekilo, bet buvo grėsmė jiems kilti, veika traktuojama kaip baudž. nusižengimas ir kvalifikuojama pagal 2d. LR K- jos 48 str. deklaruoja kiekvienas darbuotojo sąlygas. Šią teisę sukonkretina kiti įst. ir teisės aktai. Kiti įst. taip pat ir BBK nustato, kad jeigu saugaus darbo, garantijos pažeidžiamos ir dėl to kyla sunkūs padariniai ar bent sunkų padarinių galimybė, kaltiems asmenims iškyla baudž.atsakomybė.
Jei pažeidimas nėra didelis ir nekyla grėsmė sunkiems padariniams – tai adm. pažeidimas ar drausminė atsakomybė.
176 str. 1d. yra numatyta pagrindinė materialioji su alternatyviais požymiais nusikaltimo sudėtis. 176str.2d. numatyta formalioji baudžiamojo nusižengimo sudėtis (nereikalauja padarinių). Tiek nusikaltimo 1d., tiek baudž.nusižengimo 2d. objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų sveikatos ir gyvybės apsaugą.
Objektyviai tie pažeidimai gali ppasireikšti labai įvairiai, išsamaus sąrašo nėra. Tai priklauso nuo to, kaip ši baudžiamojo įst. saugoma sritis yra sureguliuota kitais teisės aktais.
Dispozicijos ir 1d. ir 2d. yra blanketinės (siunčia į kitus teisės aktus, reguliuojančius saugos darbo sąlygas). Svarbiausias aktas “LR ddarbuotojų saugos ir sveikatos įst.” 2000m.
Yra ir siauriau orientuotų įst., pvz. “potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įst.”darbuotojų sauga apima visas prevencines priemones, skirtas jų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Šios priemonės planuojamos ir įgyvendinamos visuose įmonės veiklos etapuose. Pradedant nuo jos įsteigimo ir jomis siekiama, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos susirgti profesine liga, susižaloti darbe, žūti darbe. Įmonė suprantama plačiai. Tai bet kurios rūšinės ir ekonominės veiklos srities ir bet kurios nuosavybės formos įmonė, įstaiga, organizacija, v-bės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.
Darbų sauga ir darbuotojų apsauga realizuojama labai įvairiomis priemonėmis, o tos priemonės yra išdėstytos įvairiuose teisės aktuose. Tai yra jau paminėti ir kiti įst., seimo ir vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, LR vvyriausiojo v-inio darbo inspektoriaus patvirtinti aktai. Be to yra kiti teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamų sričių, pvz. krašto apsaugo, vidaus reikalų, muitinės, v-inio saugumo ir kt. statutinėse institucijose.
Įst. lygmeniu reglamentuojami bendresni dalykai, t.y. darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą, finansuoti reikiamas priemones, kontroliuoti jų įgyvendinimą, tvirtinti darbo saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, tvirtinti specialistų pareigines instrukcijas, mokyti ir instruktuoti darbuotojus darbo saugos kl., informuoti juos apie rizikos veiksnius, neleisti dirbti neblaiviems, aptverti t.t. teritorijas, pastatyti įspėjamuosius ženklus.
Poįstatyminiai aktai reguliuoja t.t. ssričių specifinius dalykus ir išdėsto konkretizuotas darbų saugos užtikrinimo taisykles.
Pvz. “instruktavimo, mokymo ir inspektavimo darbuotojų saugos nuostatai”, “ darbų saugos laivuose taisyklės”. Pažeisti tas taisykles galima tiek neveikimu, netinkamais veiksmais. Dažniausiai pažeidžiama neveikimu.
Taisyklių pažeidimas neturi būti mažareikšmis – tada nėra nusikaltimo. Nusikaltimas yra tada, kai dėl to pažeidimo įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms (avarija) ar atsirado kitų sunkių padarinių. Jeigu dėl pažeidimo tokių sunkių padarinių nekilo, bet jei galėjo kilti, veika traktuojama kaip baudž. nusižengimas (2d). Nelaimingus atsitikimus ir avarijas apibrėžia “darbuotojų saugos ir sveikatos įst.”
Nelaimingi atsitikimai darbe tai įvykis, įskaitant eismo įvykį darbo metu, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys yra darbuotojo ar darbuotojų lengva, sunku ar mirtina trauma.
Nelaimingu atsitikimui reikia priskirti ir susirgimą profesine liga.
Avarija tai nustatytas staigus įvykis įmonėje ar jos teritorijoje, sukėlęs staigų ar užtęstą pavojų žmonėms ir aplinkai.
Kitokie sunkūs padariniai – tai didelė materialinė žala, tai gali būti masinis darbuotojų atleidimas, verslo kontraktų nutraukimas dėl tos avarijos ir pan.
Kiekvienu atveju įvykus nelaimingam atsitikimui, susirgus profesine liga – skiriama ekspertizė nustatyti kokios taisyklės buvo pažeistos, kas dėl to kaltas ir nustatyti priežastinį ryšį, t.y įrodyti, kad sunkūs padariniai kilo būtent dėl to pažeidimo.
Taisyklės dažniausia pažeidžiamos dėl nneatsargumo,tačiau jos gali būti pažeistos ir tyčia (turi pareigą, žino, bet nedaro), tačiau padarinių atžvilgiu (mirties) tik neatsargumas.
Subjektas – tai darbdavys plačiąja prasme ar jo įgaliotas asmuo.
Darbdavys – tai bet kokios rūšies įmonės savininkas, jos vadovas (paskirtas, išrinktas ar kita tvarka turintis įgaliojimus), tai asmuo, kuris įmonės vardu gali nutraukti, pakeisti ar sudaryti darbo sutartį, atlikti kitus veiksmus vykdant darbo įst. nuostatas. Darbdaviu pripažįstamas ir pvz. ūkininkas, sudaręs darbo sutartį su bet vienu asmeniu. Darbdavio įgaliotas asmuo kaip subjektas – tai įmonėje įsteigtas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojas ar specialistas, ar darbdavio specialiai tam paskirtas asmuo.
Jeigu tokį pažeidimą padaro v-bės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurie nėra tiesiogiai atsakingi už nusikaltimą v-bės tarnybai ar viešiesiems interesams. Nukentėjusiuoju gali būti tiek įmonės darbuotojas, tiek kitas asmuo, pagal savo darbą susijęs su ta įmone (mokiniai, komandiruoti asmenys į tą įmonę). Jei nukenčia pašalinis asmuo dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo, bus kitas nusikaltimas, arba nusikaltimas žmogui sveikata, gyvybei.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams
(BK XXVIIIsk.)
Nusikaltimai nuosavybei nusikalstamumo struktūroje yra dominuojantys ir sudaro apie 70 –75 % visų egzistuojančių nusikaltimų. Kiekvienais šių nusikaltimų užregistruojama apie 50.000. Tokia situacija, kad nusikaltimai dominuojantys sudarė pastarąjį dešimtmetį. Tarybiniais laikais šie nusikaltimai ssudarė tik 20 %. Tokai situacija ne tik LR, bet ir visose postkomunistinėse valstybėse. Tai apsprendžia pagrindinis faktorius tas, kad tarybiniais laikais buvo absoliuti kontrolė politinio lojalumo ir privataus gyvenimo ir tai varžė kėsinimąsi į nuosavybę. Kitas faktorius tas, kad netikus buvusių varžtų, moralinės nuostolis įvyko labai greitai, nes subjektyviai vogti iš valdžios – nėra smerkiama. Atsirado visuomenės susisluoksniavimas ir didelis noras iš turtingųjų.
LR K-ja skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Ji gali būti perimta v-bės žinion tik įst., nustatyta tvarka ir kai tai bus atlyginta. Nuosavybės neliečiamumą saugo ir BT pripažindama tokias veikas nusikaltimais ir baudž.nusižengimais. Nuosavybė saugoma AT ir CT nuostatomis: apskaita, kontrolė, įskaitant ir turto deklaravimą.
Kai kurie turtinių nusikalimų ir baudžiamųjų nusižengimų normų bruožai pagal naują LR BK
1. Turtinių nusikalstamų veikų objektas ir jų klasifikavimo klausimai.
XXVIII naujo BK skyrius pavadintas “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams”. Taigi visos turtinių nusikalstamų veikų grupės objektas neberibojamas nuosavybės santykiais, kas buvo būdinga senajam BK. Naujai suformuluotas turinių nusikalstamų veikų objektas faktiškai apima visą turtinių santykių sferą, tuo tarpu nuosavybė, kaip ji apibrėžiama Civiliniame kodekse, turi kur kas siauresnį turinį. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo
disponuoti (CK 4.37 str.). Nors pastaruoju metu civilinėje teisėje pradėta vystyti nauja nuosavybės teisės doktrina, kuri pagrįstai pripažįsta, kad savininko nuosavybėje gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir turtinės teisės, o pačios nuosavybės teisės neriboja klasikine savininko įgalinimų triada, tačiau vis dėlto yra rimtų argumentų, kad ne visų rūšių turto priklausomumas jo turėtojui gali būti paaiškintas nuosavybės teise, kaip ir ne bet kurios turtinės nusikalstamos veikos mechanizmą įmanoma paaiškinti kaip nuosavybės teisės pažeidimą. Iš tiesų, tokiomis nusikalstamos veikomis kaip vvagystė ir plėšimas, kuomet svetimas turtas fiziškai užvaldomas ir pasisavinamas, žala daroma nuosavybei. Tačiau kitos nusikalstamos veikos gali turėti visai kitokį žalos padarymo mechanizmą, pvz., apgaulės būdu įmanoma taip paveikti kreditorių, kad šis klaidos įtakoje dokumentiškai panaikintų skolininko prievolę. Šiuo atveju civilinės teisės požiūriu žala daroma ne kreditoriaus nuosavybei, bet jo prievolinei teisei – jis netenka teisės reikalauti skolos grąžinimo. Pagaliau įmanomi atvejai, kai kaltininkas sieks neteisėtos turtinės naudos prievarta versdamas kitą asmenį prieš šio valią suteikti jo naudai tam ttikrą paslaugą arba atlikti darbą. Pripažindami tokią veiką turto prievartavimu turėtume konstatuoti, kad šiuo atveju veika nukreipta ne prieš nuosavybę, bet prieš nukentėjusiojo turtinį interesą neatlikinėti reikalaujamo turtinio veiksmo.
Taigi naujas požiūris į tai, kokie teisiniai gėriai saugomi nagrinėjamo BK sskyriaus, leidžia sukonkretinti objektą kiekvienai nusikalstamai veikai ir tokiu būdu tiksliau paaiškinti jos esmę. Atsižvelgiant į nusikaltimo objekto ir dalyko specifiką, taip pat žalos padarymo mechanizmą, visus naujo BK XXVIII skyriaus nusikalstamas veikas galima suskirstyti į 3 grupes:
1) Nusikalstamas svetimo materialaus turto pasisavinimas:
Turto pagrobimai, t.y. vagystė (178 str.) ir plėšimas (180 str.).
Radinio pasisavinimas (185 str.)
2) Nusikalstamas turtinės naudos gavimas:
Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (179 str.);
Turto prievartavimas (181 str.);
Sukčiavimas (182 str.);
Turto pasisavinimas (183 str.);
Turto iššvaistymas (184 str.);
Turtinės žalos padarymas apgaule (186 str.);
Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (189 str.).
3) Svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas:
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 str.);
Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (188 str.).
Pirmai kategorijai priskiriamos veikos ttiesiogiai nukreiptos prieš kito asmens nuosavybę. Pasisavinus svetimą materialų turtą, žalos turinį sudaro tiesioginis nuosavybėje arba teisėtame valdyme esančio turto netekimas, o kaltininko gauta nauda – pasisavintas turtas.
Antrai kategorijai priskiriamos veikos gali būti nukreiptos tiek prieš nuosavybę, tiek ir kitas turtines teises bei interesus. Žalos, turinčios reikšmę kvalifikacijai, turinį čia gali sudaryti ne tik tiesioginis materialaus turto netekimas, bet ir turtinių teisių netekimas arba jų apimties sumažėjimas, turtinių prievolių atsiradimas arba jų apimties padidėjimas (sukčiavimas), o kartais ir kitokia tturtinė žala. Pvz., turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str.) ir neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (BK 179 str.) padaro žalą, į kurios turinį įeina negautas pelnas. Šioje nusikalstamų veikų grupėje išsiskiria formali turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis, kai nusikaltimo priešingumas turtinėms teisėms ir interesams siejamas ne su nusikalstamais padariniais (žala), bet su pačia veika – vertimu atlikti tam tikrą turtinį veiksmą arba nuo jo susilaikyti.
Trečiai kategorijai priskiriamos veikos yra priešingos nuosavybės teisei, tačiau jų specifika pasireiškia tuo, kad kaltininkas negauna jokios turtinės naudos.
Visos turtinės nusikalstamos veikos taip pat gali būti suklasifikuotos pagal savo pavojingumo laipsnį, kurį rodo neteisėtai pasisavinamo, iššvaistomo, sunaikinamo ar sugadinamo turto vertė arba daromos turtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į minėtus kriterijus nusikalstamos veikos įgauna baudžiamojo nusižengimo, nusikaltimo ir kvalifikuoto nusikaltimo statusą. Nuo neteisėtai pasisavinamo, iššvaistomo, sunaikinamo ar sugadinamo turto vertės priklauso BK 178, 180, 182, 183, 184, 185, 187, 188, 189 straipsniuose numatytų veikų kvalifikavimas, tuo tarpu nuo padarytos žalos dydžio – BK 179, 181, 186 straipsniuose numatytos veikos. Sunkumai kvalifikuojant minėtas veikas pirmiausia gali kilti dėl to, kad įstatymas tiksliai apibrėžė tik turto vertės dydžius, bet turtinės žalos masto kriterijų nenurodė. Kokia žala yra didelė, o kokia – nedidelė, spręsti palikta teismo nuožiūrai, oo tai neišvengiamai formuos nevienodą teismų praktiką. Paminėtina ir tai, kad naujo BK rengėjai, įvėsdami baudžiamojo nusižengimo kategoriją, tikėjosi sukoncentruoti atsakomybę už tą pačią veiką vienos viešosios teisės šakos rėmuose, t.y. buvo siekiama panaikinti situaciją, kai už tą pačią veiką atsakomybę numatydavo tiek baudžiamieji, tiek ir administraciniai įstatymai. Tai ypač aktualu kalbant apie turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tačiau 2003 m. liepos 4 d. įstatymu Nr. IX-1706 pakeistus BK 190 straipsnį bei naujai išaiškinus nedidelės turto vertės dydį (nuo 1 iki 3 MGL), buvo įtvirtinta dar sudėtingesnė nei anksčiau turtinių veikų sistema (administracinis nusižengimas / baudžiamasis nusižengimas / nusikaltimas / kvalifikuotas nusikaltimas). Tai reiškia, kad tokios veikos kaip vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir iššvaistymas, kai pasisavinamo turto vertė neviršija 1 MGL, kaip ir anksčiau kvalifikuotinos kaip administracinės teisės pažeidimas (smulkusis turto pagrobimas. ATPK 50 str.). Toks įstatymo leidėjo žingsnis šiek tiek išbalansavo turtinių nusikalstamų veikų normų sistemą ir sudarė pagrindą naujoms kvalifikavimo problemoms atsirasti. Pvz., neaišku kaip kvalifikuoti nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, kai šio turto vertė neviršija 1 MGL? Juk ši veika negali būti pripažinta smulkiuoju turto pagrobimu pagal ATPK 50 str. – už jos padarymą administracinė atsakomybė apskritai nenumatyta. Kaip baudžiamąjį nusižengimą šios veikos taip pat kvalifikuoti negalima, nes ggauto turto vertė mažesnė nei nedidelė. Kita vertus, turtinės žalos padarymas BK 179, 186 str. numatytais būdais bet kuriuo atveju pripažintinos nusikalstamomis veikomis (net jei padaryta nedidelė žala), nes taip pat neturi analogų ATPK. Išeitų, kad 100 litų vagystė yra baudžiama kaip administracinis nusižengimas (ATPK 50 str.), tuo tarpu pabėgimas iš kavinės nesumokėjus 10 litų už išgertą alų baustinas kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 186 str. 2 d. Taigi įstatymiškai skirstant turtines nusikalstamas veikas į minėtas kategorijas akivaizdžiai stokojama logikos.
2. Turto pagrobimo koncepcija naujame BK.
Teisinė konstrukcija “tas, kas pagrobė svetimą turtą” randama dviejų nusikalstamų veikų sudėtyse: vagystės ir plėšimo. Šių dviejų veikų teisinės koncepcijos iš esmės nepakito. Pati pagrobimo sąvoka Lietuvos baudžiamojoje teisėje kildinama iš Rusijos Imperijos baudžiamosios teisės termino “похищение”, kuris žymėjo nusikalstamą veiką, pasireiškiančią kaip tyčinį neteisėtą svetimo judamojo turto užvaldymą pasisavinimo tikslu. Toks pagrobimo suvokimas savo ruožtu buvo paimtas iš Vokietijos baudžiamosios teisės suformuotos vagystės (Diebstahl) sampratos. Tačiau, priešingai nei Vokietijoje, Rusijos teisėje pagrobimu imta vadinti ne tik vagystę, bet ir sukčiavimą, turto pasisavinimą bei iššvaistymą. Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojęs LR BK šias veikas taip pat netiesiogai priskirdavo prie turto pagrobimų (žr. 280 str.), toks požiūris atsispindėjo ir teisinėje literatūroje. Analizuodami naujo
BK normas turime padaryti išvadą, kad šio požiūrio Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra atsisakyta. Įsigaliojus naujam LR BK turto pagrobimu turėtume vadinti tik vagystę ir plėšimą. Naujos sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo bei iššvaistymo normos suformuluotos tokiu būdu, kad nusikalstamas naudos gavimo mechanizmas gali pasireikšti tiek svetimo materialaus turto pasisavinimu, tiek ir turtinių teisių įgijimu, o tai leidžia kalbėti ir apie platesnį nei pagrobimo objektą ir dalyką, taip pat ir apie sudėtingesnį nei pagrobimo atveju nusikalstamos naudos gavimo mechanizmą.
Šiuolaikinė baudžiamosios teisės tteorija, laikydamasi tradicijos, traktuoja turto pagrobimą kaip tyčinį neteisėtą neatlygintinį svetimo turto paėmimą (užvaldymą) ir jo pasisavinimą. Tačiau nuo seno yra diskutuojama, ar prie būtinųjų pagrobimo požymių priskirtinas savanaudiškas (praturtėjimo) motyvas. Ankstesnėje teisinėje literatūroje labai dažnai teigiama, kad pagrobimu vadintina tik dėl savanaudiškų paskatų padaryta veika, tačiau pastaruoju metu vis daugiau autorių visiškai pagrįstai neigia būtinumą įrodinėti pagrobimo bylose šį įstatymo nenumatytą subjektyvų požymį. Pirma, iš objektyviosios pusės turto pagrobimo esmę nusako neteisėto ir neatlygintinio pasisavinimo požymis, kai kaltininkas svetimą tturtą paverčia savu turtu, ima elgtis svetimos nuosavybės atžvilgiu taip lyg būtų jos savininkas (lot. animus rem sibi habendi), dėl to tikrasis šio turto savininkas ar teisėtas valdytojas netenka savo turto, kas ir sudaro nusikalstamų padarinių turinį. Subjektyvųjį pagrobimo elementą nnusako tai, kad kaltininkas veikia tyčia, t.y. suvokia, kad savinasi svetimą turtą, numato daromą žalą turto savininkui ir jos nori. Klausimas, kodėl jis tai daro (motyvas) ir ką ketina daryti su pagrobtu turtu (tikslas) iš esmės nieko nekeičia, nes kaltininkas vis vien neteisėtai kėsinasi į svetimą nuosavybę. Todėl absoliučiai teisūs tie, kurie tvirtina, jog pavogti įmanoma ir altruistiniais motyvais.
Kartu nuo turto pagrobimo būtina atskirti neteisėtą pasinaudojimą svetimu turtu nepasisavinant jo. Pasisavinimas – tai neatlygintinis aktas, o neatlygintinumas turėtų būti siejamas ne tik su paimamo turto vertės kompensavimo nebuvimu, bet ir su turto netekimo negrįžtamumu, t.y. su faktu, kad jis paimamas visam laikui. Kita vertus, neteisėtas pasinaudojimas svetima nuosavybe, ypač transporto priemone, kai nėra pagrobimo požymių, taip pat turėtų būti kkriminalizuotas. Lietuvoje nuo 1995 m. sausio 1 d. nustojo galioti norma, kuri kriminalizuodavo transporto priemonės nuvarymą be pagrobimo tikslo. Ši veika įstatymiškai buvo prilyginta vagystei (Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 10 d. įstatymas Nr. I-654 “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, pataisos darbų ir baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo” Nr.1-551, priimto 1994 m. liepos 19 d., įsigaliojimo tvarkos”, 3 str. // Valstybės Žinios, 1994. Nr. 92-1800.). Šis prilyginimas, be abejo, palengvino įrodinėjimą automobilių vagysčių bylose, tačiau yra aabsoliučiai alogiškas – jo turinys susiveda į teiginį, kad veika, kuri buvo apibrėžiama kaip neturinti pagrobimo požymių, nuo 1995 m. sausio 1d. traktuotina kaip turto pagrobimas. Šis oficialus išaiškinimas, be abejo, turi įtakos teismų praktikai, nes argumentas, kad transporto priemonė buvo užvaldyta nesant pasisavinimo požymio ir todėl veika nekvalifikuotina kaip vagystė, įstatymiškai lyg ir yra paneigtas. Tačiau šį išaiškinimą negalima suabsoliutinti, nes tuomet reikėtų peržiūrėti visą turto pagrobimo koncepciją, kuri sieja pagrobimą su neatlygintiniu pasisavinimu.
Identifikuojant pagrobimą kaip nusikalstamą veiką nuosavybei, ypač svarbu tinkamai apibrėžti jo dalyką, nes įstatyminis terminas “turtas” gali būti įvairiai suvoktas. Pati plačiausia turto samprata suponuoja turto suvokimą kaip ekonominę vertę turinčių dalykų (tiek materialių, tiek ir nematerialių) visumą. Čia patenka ne tik materialūs piniginę vertę turintys daiktai, bet ir tokios kategorijos kaip turtinės teisės, komercinės paslaptys, prekės ženklai ir viskas, ką įmanoma pamatuoti pinigais ir vienaip ar kitaip turėti. Tačiau pagrobti įmanoma toli grąžu ne bet kokį turtą. Tradicinė pagrobimo samprata suponuoja, kad paimamas tik materialus kilnojamas daiktas. Galima skirti 5 reikalavimus, keliamus sąvokai “turtas” kaip pagrobimo dalykui: tai jo materialumas, kilnojamas pobūdis, ekonominė vertė arba objektyvi galimybė pamatuoti šią vertę pinigais, turto atskirtumas nuo gamtinės aplinkos, tai pat jo priklausomumas kitam asmeniui.
Ypač svarbus vvagystės ir plėšimo kvalifikavimo prasme turto požymis – jo ekonominė vertė. Šią savybę turi bet kuri vertybė, pretenduojanti į garbę vadintis turtu. Nėra kito kriterijaus identifikuoti ekonominės vertės buvimą kaip tik per galimybę pamatuoti ją visuotinu turto ekvivalentu – pinigais. Šia prasme ekonominė turto vertė turi būti objektyvaus ir legalaus pobūdžio. Vertės objektyvumas reiškia, kad daiktas turi tam tikrą objektyvią galimybę dalyvauti civilinėje apyvartoje kaip prekė. Todėl turtu neturėtume vadinti daiktų, turinčių vien tik subjektyvią materialinę reikšmę nukentėjusiajam (pvz., laiškas, asmeninė nuotrauka ir pan.). Teisinėje praktikoje kol kas nėra aiškios pozicijos, kaip vertinti banko mokėjimų kortelių vagystę – tokia kortelė lyg ir atitinka materialumo požymį, tačiau neturi ekonominės vertės, būdingos turtui. Manytina, kad banko mokėjimo kortelė – tai pirmiausia dokumentas, identifikuojantis sąskaitos turėtojo tapatybę bei leidžiantis disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais. Toks dokumentas pats savaime neturi ekonominės vertės ir todėl negali būti vadinamas turtu. Žiūrint iš teorinio taško, tokios kortelės pagrobimas kvalifikuotinas kaip dokumento pagrobimas (BK 302 str.), tuo tarpu jo neteisėtai panaudojimas siekiant gauti naudos sudaro sukčiavimo požymius.
Turto vertės legalumas reiškia, kad daiktas turi vertę legalioje apyvartoje. Daikto negalima vadinti turtu, jei jis yra visiškai uždraustas civilinėje apyvartoje ir turi piniginę vertę vien tik juodojoje rinkoje (pvz., kai kurios nnarkotikų rūšys, namų gamybos ginklai, padirbta valiuta). Tokių daiktų pagrobimas nevadintinas turtiniu nusikaltimu.
Ilgą laiką baudžiamojoje teisėje buvo diskutuojama, kaip kvalifikuoti neteisėtą naudojimąsi įvairių rūšių energija, vandeniu bei dujomis. Diskusijos priežastimi yra tai, kad minėto turto neteisėtas savinimasis pasireiškia ne kaip jo paėmimas (užvaldymas), bet kaip neteisėtas naudojimasis juo arba kaip jo vartojimas, nes jis tiekiamas vartotojams per specialias tiekimo linijas. Teisėsaugos institucijų praktikoje toks neteisėtas naudojimasis energija buvo kvalifikuojamas kaip administracinės teisės pažeidimas ir tik Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. IX-800 ši veika buvo kriminalizuota atskiroje normoje (BK 2711 str.). Naujame BK atsakomybė už tai taip pat numatyta atskirame 179 straipsnyje, ir tai leidžia teigti, kad minėto turto neteisėtas savinimasis nevadintinas turto pagrobimu. Kartu pažymėtina tai, kad neteisėtas minėtų rūšių turto savinimasis tik tada kvalifikuojamas pagal BK 179 str., kai pasireiškia naudojimusi atitinkama tiekimo linija. Juk tiek vanduo, tiek dujos gali būti parduodami vartotojams ne tik per tiekimo linijas, bet ir įvairiuose talpose. Galima tiesiog paimti ir perkelti erdvėje statinėje laikomą vandenį arba dujų pripildytą balioną. Tuomet veika atitinka turto pagrobimo požymius.
Kalbant apie turto pagrobimą, paminėtina viena naujai atsiradusi plėšimo kvalifikavimo problema. Problemos esmę sudaro tai, kad neteisėto turto užvaldymo metu panaudojus fizinį smurtą bei
sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, dėl veikos ima konkuruoti tiek plėšimo, tiek ir sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų norma (BK 135 str. 2 d. 9 p. arba 138 str. 2 d. 9 p.). Ankstesniame LR BK buvo numatyta tik nužudymo dėl savanaudiškų paskatų norma, taip pat buvo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato suformuluota taisykle, kad plėšimo metu atėmus gyvybę veika kvalifikuojama tik kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Naujame LR BK atsiradus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų normoms, atsirado sunkumų kvalifikuojant plėšimą, sukėlusį ssveikatos sutrikdymą.
Žiūrint iš teorinio taško (taikant normų konkurencijos įveikimo taisykles) veikas tikslinga kvalifikuoti taip: plėšimo metu padarytas nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas visada kvalifikuotinas iš sutapties: inkriminuojama tiek plėšimo norma (BK 180 str. 2 ar 3 d.), tiek ir nužudymo dėl savanaudiškų paskatų normą (BK 129 str. 2 d. 9 p.) arba sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų norma (BK 135 str. 2 d. 9 p.). Šiuo atveju turime reikalą su idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl pateisinama tai, kad kaltininkui tta pati savanaudiškumo aplinkybė inkriminuojama du kartus – per savanaudiško nužudymo ir plėšimo normas. Juk skirdamas bausmę teismas bet kuriuo atveju taikytų bausmių apėmimo principą. Tačiau kvalifikavimas turi būti kitoks, kai neteisėtai užvaldant turtą padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuomet veiką ppakanka kvalifikuoti tik kaip plėšimą, kuris pagal savo pavojingumą, išreikštą normos sankcijoje, visiškai apima nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą dėl savanaudiškumo.
178 str. vagystę nustato, kaip svetimo turto pagrobimą. Šiuo nusikaltimu vagystė, o taip pat baudž.nusižengimu pažeidžiama viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę.
Įst. nurodo, kad vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Įst. nediferencijuoja ar turtas apgrobtas slaptai, ar atvirai. Galima teigti, kad atviroji vagystė yra šiek tiek sunkesnis nusikaltimas už slaptą vagystę.
Vagystė yra slapta, kai kaltininkas veikai viešai, t.y supranta, kad jo veiksmus supranta nukentėjusysis ar kitas asmuo.
Vagystės objektas – visų formų ir rūšių nuosavybė:
viešoji: valstybės ir savivaldybės;
privati: fizinio ar juridinio asmens;
mišri.
Nuosavybės forma nuo 1995m. reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Bet tarybiniais laikais buvo net atskiri skyriai, bet tokia padėtis pprieštaravo Konstitucijai.
Vagystės dalykas – kilnojamasis turtas, priklausantis t.t asmeniui, v-bei ar savivaldybei.
Asmuo gali būti fizinis ar juridinis.
Baudž.įst vartojama turto sąvoka yra platesnė nei daiktų sąvoka. Be materialiųjų daiktų į turto sąvoką įeina ir civilinėje apyvartoje esantys nematerialieji dalykai (energija, dujos). Tačiau atsakomybė už neteisėtą naudojimąsi energija, dujomis išskirta į atskirą 179 str. Dažniausiai būna konkretūs daiktai nusikaltimo dalyku.
Daiktas turi savo paskirtį, formą, turį, teisinę priklausomybę ir materialaus įvertinimo piniginę išraišką. Vagystės atveju dalyku gali būti tiek negyvi daiktai ((automobilis, stalas), tiek gyvi (šuo, karvė).
Žmogus nelaikomas vagystės dalyku (tai būtų nusikaltimas žmogaus laisvei). Tačiau žmogaus dirbtinės kūno dalys (dantys, ranka) gali būti vagystės dalyku. Bešeimininkis turtas taip pat nėra vagystės dalyku. Paprastai vagystės dalyku gali būti dalykai, kuriuos galima paimti, pajusti, pakeisti. Tačiau daiktai atskirti nuo nekilnojamo turto: vaisiai, išimtos namo durys, langai – yra vagystės dalykas. Vagystės dalyku negali būti dokumentai, kurie suteikia teisę t.t asmenims gauti t.t.turtą: čekiai, kvitai, o taip pat įvairūs žetonai (rūbinės, bagažinės). Tokių dalykų pagrobimas turint tikslą apgaulės būdu gauti pinigus ar tą daiktą, yra nominalią vertę ar kitokią numatytą proporciją, bet kurio asmens gali būti iškeisti į pinigus, daiktus ar asmuo gali turėti kt. turtinės naudos.
Vagystės dalyku nėra iš civ. apyvartos išimti daiktai: šaudmenys, ginklai, narkotinės, nuodingosios medžiagos. Tokių dalykų vagystė traktuojama kaip kt. nusikaltimas.
Ginklai yra 2 rūšių: įsigyjami su leidimu, be leidimo.
Banko kortelės pagrobimas traktuojamas ne kaip nusikaltimas nuosavybei, o kaip finansams 214 str.
Specifika yra daiktų, kurie su mirusiuoju įdedami į karstą – iki palaidojimo vagystė, bet palaidojus – nutrūksta paveldėtojo teisės, kadangi jis laisva valai atsisakė, o atkasenos pagrobimas traktuojamas kaip nusikaltimas dorovei.
Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas, t.y. turtas kuris asmeniui nepriklauso nuosavybės tteise arba nors ir nepriklauso nuosavybės teise nėra kitaip teisėtai jo valdomas (paskolintas, patikėtas saugoti).
Vagystės atveju kaltininkas yra pašalinis asmuo. Tais atvejais, kai kaltininkui buvo tik pavesta tvarkyti daiktus, leista naudotis daiktais (sargas) – šeimininkas tokiais atvejais neperduoda daikto valdyti, todėl tokio daikto pasisavinimas vertinamas kaip vagystė. Vagis daiktą pavagia prieš savininko ar jo valdytojo valią, todėl kai tokie atvejai, kai turtą pagrobia iš mažamečio, psichinio ligonio, visiškai girto asmens. Jų sutikimas nelaikomas savanorišku. Vagystė yra tada, kai turtas pagrobiamas iš asmens, kuris turtą įgijęs neteisėtai. Teisėtas turto savininkas nepraranda turto teisės, nepriklausomai keik tas turtas buvo pagrobtas iš vagies.
Objektyvieji nusikaltimo požymiai – vagystė padaroma veikimu (turtas pagrobiamas iš teisėto arba neteisėto valdytojo).
Sudėtingas vagystės baigtinumo kl. Kada vagystė laikoma baigtu nusikaltimu? Teorijoje vagystė susideda iš 2 dalių: paėmimo ir pasisavinimo, tačiau su tuo negalima visiškai sutikti. Turto pagrobimas – tai neteisėtas daikto užvaldymas, turint tikslą tvarkytis su juo kaip su nuosavu. Vadinasi baigtumas priklauso nuo eilės aplinkybių. Jei teritorija saugoma, tai paėmimas bus pasikėsinimas.
Tais atvejais, kai su tuo turtu galiam susitvarkyti neišėjus iš svetimos teritorijos, vagystė pasibaigia anksčiau.
Gali kilti problemų dėl mažų daiktų vagystės baigtumo (kai svečiuose įsideda daiktą į kišenę – pasikėsinimas, o kai iišeina jau vagystė).
Jei vagis pavagia daiktą, bet pasisavina tik dalį jo, atsako kaip už visumą.
Teoriškai svarbus ir neatlygintinumo požymis. Tai yra kaltininkas pasisavinęs daiktą, bet neatlygina jo vertės. Jeigu asmuo paima iš kito daiktą ir padeda pinigų, tiek keik daiktas vertas, bus savavaldžiavimas, o ne vagystė. Ši teorija kai daiktas paimamas laikinai pasinaudoti, visai nepriimtina.
slaptoji vagystė;
atviroji vagystė.
Atviroji vagystė gali būti susijusi ir su jėgos panaudojimu (pvz. moteris eina su rankinuku, kurį bando nuo peties nutraukti). Atviroji vagystė panaudojus smurtą tampa sunkesniu nusikaltimu – plėšimu.
Paprastai vagystė padaro asmeniškai pats kaltininkas. Jeigu asmuo panaudoja mažamečius, nepakaltinamus, t.y. ne pats įlenda į antrą aukštą, o pasiunčia nepakaltinamą, tai tas asmuo ir atsako už vagystę, nes tai padaręs nesuvokia veikos.
Vagystės sudėtis materialioji. Tai yra nusikaltimas yra baigtas, kai kaltininkas įgyja galimybę pavogti daiktu naudotis pagal savo nuožiūrą. Tačiau galimybė naudotis turi būti neabsoliuti, o bent “ šiokia tokia”. Vagystė yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti ir jis suvokia, kad tuo padaro turtinę žalą savininkui.
Vagystės tikslas dažniausiai yra turėti daiktą kaip savą. Tačiau vagystė pripažįstama ir kai daiktas pavagiamas 3 asmenų naudai. Taigi vagystė dažniausiai yra savarankiškas nusikaltimas, tačiau gali būti padarytas
ir altruistiniais motyvais (pvz. Tadas Blinda).
Labai retai gali iškilti ir bet reikalingumo problema, pvz. žmogus miršta ir jam reikalingi vaistai, o kitas, žinodamas kur yra, įsibrauna ir juos pavagia.
Vagystės subjektu pripažįstamas pakaltinamas asmuo nuo 14m. Už nusikaltimus, kurių pavojingumas akivaizdus ir suprantamas ir paaugliams atsakomybė iškyla nuo 14m.
178 str. 1d. nurodoma tas, kas pagrobė svetimą turtą 1d. inkriminuojamas, jeigu pagrobtojo turto vertė viršija trijų minimalių gyvenimo lygio dydžių sumą, bet neviršija 250 MGL – 190 str. ir kai kkaltininkas pagrobia mažesnės vertės turtą bet įmanoma kad jis siekė pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės inkriminuojamas nusikaltimas pagal 178 str.1d.
178 str. 2d., 3d. numato kvalifikuotas vagystės sudėtis. Kvalifikuota sudėtis apima papildomus požymius, kurie didina rizikos pavojingumą ir todėl numatyta griežtesnė atsakomybė. Šie požymiai yra skirtingo lygmens, todėl išdėstyti skirtingose dalyse. Svarbus momentas esant kvalifikuotai aplinkybei, kad pavojingesniu būdu pagrobto turto vertė netenka reikšmės veikos kvalifikavimui. Taigi nukentėjusiam padaryta žala, jos vertė gali būti tiek didesnė nei 3 MGL, ttiek mažesnė (esant kvalifikuojantiems požymiams). 2d. nurodyti 2 alternatyvūs vagystę kvalifikuojantys požymiai:
įsibraunant į pastatą, saugyklą, saugomą teritoriją;
automobilio vagystė.
Įsibrovimas suvokiamas kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamą ar negyvenamą patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Tai gali būti padaryta įįsilaužiant, patenkant panaudojus apgaulę, technines priemones arba net nepatenkant į patalpą,o iš jos apgrobiant daiktus (pvz. per stogo skylę). Įsibrovimas visuomet yra neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą, saugyklą,teritoriją. Jeigu kaltininkui būti tose patalpose, teritorijose nedraudžiama – veika negali būti kvalifikuojama kaip įsibrovimas. Įsibrovimo atveju patenkama be savininko valios, ar prieš jo valią.
Patalpa suprantama uždara erdvė, statinys. Negyvenamoji patalpa yra skirta darbui ar laikinam turto saugojimui (naktinis baras, bažnyčia). Įsibraunant į gyvenamą patalpą pažeidžiamas ir papildomas objektas –būsto neliečiamumas, bet vagystės atveju, tai apima.
Kai įsibrovus į patalpą pagrobė turto, kuro vertė neviršija 1 MGL, bet įsibraunant į patalpą vagystė kvalifikuojama ne kaip nusižengimas, o kaip kvalifikuota vagystė.
Automobilis. Tais atvejais, kai pagrobiamas automobilis, veika kvalifikuojama pagal 2d. jei neviršija 2250MGL. Automobilio vertė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal 2d, jei nėra numatyta didelės vertės turtas, tada kai viršija 250 MGL. Didelio turto vagystė paprastai padaroma vienu metu ir iš tos pačios vietos. Jei kaltininkas padaro keletą vagysčių, nors jų suma ir sudaro 250 MGL – neinkriminuojama 3d, nebent vagystė tęstinė ir suma viršija 250 MGL.
Didelės vertės svetimo turto vagystė apima tik realią padarytą žalą. Negauta nauda ar nuostoliai nesudaro didelės vertės elemento (galima civ. tvarka išsireikalauti).
4d. – nustatyta aatsakomybė už vagystę (baudž.nusižengimas). Nedidelės vertės turtas pagrobtas. Nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL. Kai yra įsibrovimas į patalpą, automobilio pagrobimas – vertė neturi reikšmės.
179 str.
Objektas pagrindinis – nuosavybė, o taip pat turtinės teisės ir turtiniai interesai.
Nukentėjusysis gali būti tiek juridinis, teik fizinis asmuo, kuriam ta veika padaryta turtinė žala. Tai gali būti v-bė, juridinis asmuo, prie kurio prisijungus elektra.
Dalyku gali būti energija ir rūšių paslaugos. Energija yra rūšis elektros, dujų, šilumos,šiltas vanduo, šaltas vanduo, ryšių priemonės (telefono tinklas), telekomunikacijų priemonės. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes įst. pasakyta ir kiti ekonominę vertę turintys dalykai.
Objektyviai tai materialioji sudėtis. Nusikaltimas laikomas baigtu padarius materialią žalą. Tai sudėtis su alternatyviomis veikomis:
tai neteisėtas prisijungimas prie bet kokios rūšies energijos, dujų, vandens tiekimo, ryšių tinklo, telekomunikacijų arba prie ekonominę vertę turinčių dalykų. Dažniausiai sutinkami neteisėtas prisijungimas prie elektros tinklų, prisijungimas prie telefono linijos. (LR buvo nustatytas prisijungimas prie naftotiekio). Prisijungimas gali būti ir prie kompiuterinės energijos;
tai turimų skaitiklių ir rodmenų iškraipymas, atsukimas įskaitant ir tų skaitiklių sugadinimą jų išjungimą. Būtinas padarinys – padaryta turi turtinė žala kita asmeniui ir tas asmuo gali būti tiek dujų, energijų paslaugų teikėjas, tiek kitas asmuo.
Veikos traktuotei kvalifikacijai reikšmės turi padaryta kitam asmeniui turtinės žalos dydis, vertė – 1d. inkriminuojama, kai padaryta žala viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL. 2d. inkriminuojama, kai yra kvalifikuojamasis požymis – didelė turtinė žala viršija250 MGL ir veika traktuojama kaip baudž.nusižengimas, jei padarytoji žala viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL. Nedidelės turtinės žalos padarymas yra baudž. nusižengimas. Pagal bendras taisykles žala iki 1 MGL – adm. atsakomybė. Nustatyti padarytos žalos dydį paprastai keblu. Pvz. nustato, kad skaitiklis sugadintas, tai reikia nustatyti kiek laiko, kiek kainavo ir pan. realizuoti šį įst. yra gan sudėtinga.
180str. Plėšimas
Paplitęs nusikaltimas, tačiau per metus užregistruojama 3k. mažiau šių nusikaltimų nei vagystės atveju. Tai vienas iš pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei tai apsprendžia tai, kad šiuo nusikaltimu atvirai kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet panaudojamas fizinis ar psichinis smurtas, kuriuo grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Bet smurto panaudojimas nėra būtinas požymis.
Alternatyviu smurto panaudojimu įst. ir kitą atėmimo galimybę nukentėjusiojo priešintis.
Plėšimos sąvoka sudėtinė. Ji apjungia, sujungia vagystės požymius (pagrobiamas turtas) ir nusikaltimo žmogui požymius (fizinis ar psichinis smurtas, pasikėsinimas į laisvę, sveikatą).
Smurtas prieš žmogų, kai plėšimo metu žmogus nužudomas tyčia, veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (išaiškino AT senatas). Turto požiūriu vagystės iir plėšimo dalykas sutampa, tik dalykas čia yra konkretus daiktas. Skirtingai nuo vagystės ir kitų nusikaltimų nuosavybei pagrobto turto vertė ar turto, kurį kėsintasi pagrobti reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui neturi. Išskyrus didelės vertės turtą, kuris yra kvalifikuojamasis požymis.
Taigi būtini alternatyvūs požymiai kiekvieno plėšimo yra turto pagrobimas arba panaudojant fizinį ar psichinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis.
Plėšimas dažniausiai susijęs su staigiu užpuolimu, tačiau dabar įst. šio požymio nereglamentuoja. Iki 95m. plėšimu buvo pripažįstamas užpuolimas, siekiant pagrobti turtą panaudojant smurtą. Ir iki 95m. plėšimas buvo formalioji sudėtis, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo užpuolimo momento. Dabar plėšimas. Materialioji sudėtis. Jis laikomas baigtu pagrobus turtą. O bandymas tai padaryti reiškia tik pasikėsinimą.
Kitaip atimant galimybę priešintis gali būti ir neesminis žmogus dėl kaltininko veiksmų netenka sąmonės ir dėl to negali sutrukdyti dažniausias atvejis – išgėrinėjant įlašinama klofelino.
Gali būti panaudojama apgaulė sulašinant vaistų, gali pasireikšti izoliavimu asmens pvz. užrakinant patalpoje. Tokiu atveju plėšimo sudėtis apima trumpalaikį laisvės atėmimą.
Smurtas ar kitos priemonės neleidžiančios pasipriešinti gali būti panaudojamos tiek prieš atimant turtą, tiek atėmimo metu, tiek siekiant išlaikyti jau pagrobtą – tuo ir skiriasi nuo atvirosios vagystės, kuri šiuo atveju panaudojus smurtą perauga į plėšimą.
Smurtas gali būti panaudotas ar kitaip atimta galimybė
priešintis tiek turto savininkui, tiek turto valdytojui, arba pašaliniam žmogui, kuris arba priešinasi arba kaltininko nuomone gali pasipriešinti daromam nusikaltimui, pvz. banko užpuolimo metu gali būti grasinama kasininkei arba pačiam klientui.
Objektyviai plėšimas pasireiškia atvirais veiksmais. Tie požymiai alternatyvūs: smurtas, grasinimas panaudoti smurtą it kt. veiksmais.
180 str. 1d. apima smūgių sudavimą, smurtą nepavojingą gyvybei, bet pavojingą sveikatai, todėl pagal šiuos spteipsnius atskirai veika nekvalifikuojama.
Kaltė plėšimo atveju yra tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį pagrobti. Motyvai kkaip ir vagystės savanaudiški. Savanaudiškumas yra ir tada, kai veikai 3 asmenų naudai.
Plėšimas gali būti padarytas ir apibrėžta ir neapibrėžta tyčia.
Apibrėžta tyčia – kai kaltininkas nori pagrobti būtent tą turtą ir būtent tos vertės. Neapibrėžta – kai jis nežino, ką ras.
Kadangi didelės vertės turtas – kvalifikuoja nusikaltimą. O kaltininkas norėjo pagrobti didelės vertės, bet pagrobė ne didelės vertės, tai bus pasikėsinimas pagrobti didelės vertės turtą.
Subjektas – fizinis asmuo, nuo 14m. pakaltinamas (kaip ir vagystė). Kvalifikuojami požymiai yra ddviejų laipsnių:
(1 laipsnio kvalifikuojamieji požymiai, numatyti 2d.:
2d. inkriminuojama, kai apiplečiama įsibrovus į patalpą arba alternatyviai panaudojus ne šaunamąjį ginklą, peilį ir kitą spec. žmogui sužaloti pritaikyti daiktą.
Įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimu pripažįstamas tiek atviras, tiek slaptas neteisėtas patekimas į bet kkokią patalpą tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją. Neteisėtumas reiškia, kad jis ten papuolė nežinant ar prieštaraujant savininkui, sargui, darbuotojui ir pan. ta patalpa gali būti ir namas, ir tvartas, įstaiga, įmonė, organizacija, parduotuvė.
Įsibrovimas gali būti padarytas įvairiai: įsilaužiant, panaudojant apgaulę (apsimetant pvz. elektriku, panaudojant netikrą pažymėjimą).
Panaudojimas ne šaunamojo ginklo kaip 1 kategorijos kvalifikuojamasis požymis. Nešaunamuoju ginklu laikomas, kuriuo naudojant žmogaus raumenų jėgą ar per nuotolį galiam fiziškai paveikti. Tai gali būti peilis, durklas, kastetas, kuoka, beisbolo lazda.
Taigi daiktais, kurie pritaikyti žmogui sužaloti gali būti bet kokios ūkinės, buitinės paskirties daiktai, pritaikyti šiam tikslui.
Jais taip pat pripažįstami mechaniniai purškikiai pripildyti ašarinėmis dujomis.
Literatūroje aiškinama, kad sportiniai įrankiai (špagos, beisbolo lazdos), nors ir nėra šaunamieji ginklai, bet jais galima ssužaloti, sunaikinti turtą ir nors jų nerikai spec. pritaikyti – vis dėlto šiuos daiktus reikėtų laikyti spec. žmogui sužaloti pritaikytais daiktais.
Darant nusikaltimą nebūtinai turi būti panaudojamas smogiant. Panaudojimas yra ir tais atvejais, kai tokiu daiktu demonstruojama, įbauginama, įrodant kaltininko ketinimą jį faktiškai pritaikyti.
3d. – 2 laipsnio kvalifikuojamaisiais požymiais pripažįsta šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimą. Alternatyvi panaudojimo galimybė yra didelės vertės turo pagrobimas ir dar viena kvalifikuojama aplinkybė, kai apiplėšiantis asmuo dalyvauja organizuotoje grupėje. Grupiškumas yra kvalifikuojantis požymis.
Organizuota ggrupė yra tada (25 str. 3d), kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus neatsižvelgiant į jų sunkumą arba vieną sunkų ar labi sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys darydamas nusikaltimą atlieka t.t. uždutį ar turi skirtingą vaidmenį.
Šaunamasi ginklas arba sprogmuo.
Šaunamasis ginklas – kulkosvaidis, šautuvas, raketa, revolveris. Sprogmuo – mina.
Maketo panaudojimas nepripažįstamas ginklo panaudojimu, nors jis ir būtų labai panašus šį tikrą.
Plėšikai naudojais dažnai dujinėmis, pneumatiniais ginklais, bet jei nepripažįstami šaunamaisiais ginklais, tai nebus šios kvalifikacijos.
Panaudojimu laikomas tiek šaudymas, tiek sprogdinimas, tiek į žmogų, tiek į orą, tiek grasinimais panaudoti, demonstravimas (nors AT senatas išaiškino, kad dujiniai pistoletai priskiriami šaunamiesiems ginklams).
Sugedusio ginklo panaudojimas – tokai veika panaudojant sugedusį ginklą negali būti kvalifikuojančiu požymiu panaudojant šaunamąjį ginklą.
181 str. – Turto prievartavimas
Nors turto prievartavimo normos (BK 181 str.) koncepcija, traktuojanti šį nusikaltimą kaip vertimą suteikti turtinę naudą panaudojant psichinę prievartą, iš esmės nepakito, tačiau naujoje normoje atsirado kai kurių svarbių naujovių. Pirma, pačioje normoje nurodyta, kad vertimas atlikti turtinį veiksmą neturi teisėto pagrindo, tuo nubrėžiant aiškų šio nusikaltimo skirtumą nuo savavaldžiavimo (BK 294 str.). Antra, labai tiksliai suformuluoti nusikaltimo dalyko požymiai: tai turtinė nauda, kurios siekiama verčiant nukentėjusįjį perduoti tturtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos, arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Trečia, normoje nurodyta, kad verčiama gali būti ne tik grasinant fiziniu smurtu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, arba šantažuojant (kaip ankstesnėje normoje), bet ir panaudojant kitokią psichinę prievartą. Tokiu būdu užtikrinama, kad turto prievartavimu įmanoma pripažinti ir tokią veiką, kai kaltininkas panaudoja neįprasto turinio grasinimus, pvz., grasinimą negrąžinti rasto turto arba dokumento, jei nebus sumokėta, grasinimą paveikti darbdavį, kad šis atleistų nukentėjusįjį iš darbo, grasinimą neduoti sutikimo buvusiam sutuoktiniui nuvažiuoti su vaiku į užsienį, jei nebus sumokėta ir pan. Kitokios psichinės prievartos požymis taip pat taikytinas pripažįstant turto prievartavimu išpirkos reikalavimą už automobilio grąžinimą. Ketvirta, turto prievartavimo normoje tiksliai suformuluotas grasinimas, kurį priimta vadinti šantažu: grasinimas paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas. Penkta, formuluojant turto prievartavimą kvalifikuojančias aplinkybes, šalia fizinio smurto panaudojimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo atsirado ir laisvės atėmimo požymis. Tai svarbus pakeitimas, nes laisvės atėmimas ne visada sutampa su fiziniu smurtu, ir kai kuriose bylose iškildavo problemos, kaip jį vertinti bendroje turto prievartavimo schemoje.
Naujoje turtinių nusikalstamų veikų sistemoje toks pats išlieka turto prievartavimo santykis su plėšimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 1996 m. išaiškinime turto prievartavimo ir plėšimo aatribojimo klausimu pasisakė gana prieštaringai. Senatas nurodė, kad, atribodami šiuos nusikaltimus, teismai turi atsižvelgti į tai, kad turto prievartautojas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, už ką reikia mokėti, ir paprastai pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą (Teismų praktika. 1996. Nr.3-4. P.91). Šie aspektai gali padėti tinkamai kvalifikuoti veiką, tačiau tenka pripažinti, kad vadovautis praktikoje jais galima toli gražu ne visose situacijose. Juk plėšikas, reikalaudamas atiduoti piniginę, taip pat gali nurodyti aukai priežastį: “Esi gerai apsirengęs ir sotus, užtat reikia pasidalinti su vargšu”. Lygiai taip pat kaip ir turto prievartautojas, plėšikas gali pareikalauti, kad nukentėjusysis pats įvykdytų reikalavimą, pvz., atiduotų raktelius ir išliptų iš automobilio.
Suprasti esminius skirtumus tarp šių nusikaltimų padeda nuostata, kad turto prievartavimo sudėtis visais požymiais (tiek turtiniu, tiek ir prievartos aspektais) yra platesnė nei plėšimo sudėtis. Platesnį turto prievartavimo pobūdį rodo 3 esminiai požymiai, kuriuos reikia turėti galvoje atribojant jį nuo plėšimo.
1) Nusikaltimo dalykas. Plėšimo dalyku gali būti tik materialus kilnojamasis turtas (taip pat pinigai). Prievartavimo dalyku gali būti bet kokia turtinė nauda. Jei byloje nustatyta, kad kaltininko veika nukreipta ne į materialaus daikto (pinigų) užvaldymą, bet į turtinės naudos gavimą kaip nors kitaip, tai automatiškai rodo būtinumą kvalifikuoti veiką
kaip turto prievartavimą.
2) Naudojamos psichinės prievartos pobūdis.
Plėšimas gali būti susijęs tik su grasinimu panaudoti fizinį smurtą. Turto prievartavimas gali būti susijęs su platesnio pobūdžio psichine prievarta – čia galimi ne tik grasinimai fiziniu smurtu, bet ir grasinimai sunaikinti ar sugadinti turtą, paskelbti tam tikras žinias (šantažas), taip pat ir kitokio pobūdžio psichine prievarta. Tačiau jeigu kaltininkas vienu metu grasina ir fiziniu smurtu, ir kuo nors dar, tai neneigia plėšimo sudėties. Tuomet lemiamas tampa kitas atribojimo aspektas.
3) Laikas, kada kaltininkas kketina užvaldyti turtą ir įvykdyti savo grasinimą.
Plėšimo sudėtyje toks laikas nurodytas – tuoj pat. Veika gali būti pripažinta plėšimu tik tuo atveju, kai siekiama užvaldyti turtą nedelsiant ir grasinama tuoj pat imtis smurto. Turto prievartavimo sudėtis neribojama laiko požymiu. Čia įmanomi įvairūs variantai. Todėl bet kokios aplinkybės, rodančios kaltininko tyčios nukreipimą į ateitį (įbauginti ateities blogiu arba užvaldyti turtą ateityje), neigia plėšimą ir rodo būtinumą taikyti turto prievartavimo sudėtį.
Apibendrinant išdėstytas teorines nuostatas, turto prievartavimo ir plėšimo atribojimo taisyklė gali būti ssuformuluota taip: kai vieninga tyčia padaryta veika vienu metu atitinka turto prievartavimo ir plėšimo požymius, taikoma visais požymiais siauresnė plėšimo sudėtis.
Skirtinai nuo vagystės, plėšimo, ir kitų nusikaltimų nuosavybei, turto prievartavimo sudėtis suformuluota taip, kad nusikaltimas laikomas baigtu ir nepagrobus turtą, oo tik verčiant jį perduoti, suteikti turtinę teisę, grasinant panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti kompromituojančias žinias.
Su tokai formuluote šis nusikaltimas laikytinas ir nusikaltimu nuosavybei, ir nusikaltimu žmogaus laisvei, tačiau patalpinta prie nusikaltimų nuosavybei. (nors nuosavybei žalos gali būti ir nepadaryta).
Per metus LR turto prievartavimo faktų užregistruojama apie 250 – 300. Tai toli gražu neatspindi faktiškos padėties ir tokių nusikaltimų padaroma kur kas daugiau.
Šiš nusikaltimas paplito tik pastarąjį dešimtmetį. Sovietiniais laikais jų nebuvo. Tai apsprendė:
Totali žmogaus kontrolė;
Visas turtas priklausė v-bei.
Privatūs asmenys, kurie įsigudrino būti turtingi, tai slėpė.
Turto prievartavimas įsisavintas laisvosios rinkos ir demokratijos atributas. Tai reiškinys labai trukdantis tai laisvajai rinkai. Šį nusikaltimą daro tik nusikalstamos gaujos, grupuotės (organizuotos) tiek pavieniai asmenys, tiek paaugliai.
Demaskuoti turto pprievartautoją sudėtinga, nes nusikaltimo esmė, kai yra reikalavimas grasinant nemalonumais (nuo turto sunaikinimo iki pletkų paskleidimo).
Ir tas reikalavimas ir grasinimas būna dažniausiai vienas prieš vieną, niekam nematant, anoniminiais laiškais. Todėl tai labai latentiškas nusikaltimas, nes dažnas nukentėjusysis neskundžia, nes:
Nepasitiki teisėsaugos institucijomis, kad jos sudoros turto prievartautoją;
Nepasitiki teisėsaugos institucijomis, kad jos jį apgins.
Mažesnė rizika ir mažesnės materialinės išlaidos – patenkinti prievartautojo reikalavimą.
Turto prievartavimas yra nukreiptas į žmogų, turto savininką ar valdytoją. Reikalaujama perduoti turtą, ar jo dalį, perduoti duoklę pperiodiškai nustatyto dydžio, grasinant jei neįvykdys to reikalavimo įv. nemalonumais.
Reikalavimais ir grasinimais, drastiškais bauginimais veikiama žmogaus psichika, sveikata, sukeliama stresinė būsena.
Įst. suteikia galimybę patraukti kaltininkus baudž. atsakomybėn, bet su sąlygom, kad nukentėjusysis skundžiasi.
Daug ką apsprendžia liudininkai. Procesas ilgas ir turto prievartautojai dažniausiai randa būdų priversti liudytojus atsisakyti nuo parodymų.
Turto prievartavimą reikia skirti nuo savavaldžiavimo. Turto prievartavimas – kai reikalaujama turto, turtinių teisių, neturint tam pagrindo. Jei žmogus turi pagrindą, pvz. paskolino pinigų ir skolininkas negrąžina ir jis imasi t.t. veiksmų, tai bus savavaldžiavimas, o ne turto prievartavimas.
Objektyvūs požymiai – reikalavimas perduoti turtą ar teisę į turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo pareigos ar atlikti kitus veiksmus ar nuo jų susilaikyti.
Tais atvejais, kai turto prievartautojas panaudoja fizinę jėgą ar grasina ją panaudoti ir pats pasiima turtą, tai jam bus plėšimas. Turto priev. atveju gali būti panaudotas fizinis smurtas bet ne tam, kad galima būtų perimti turtą, bet paveikti teisę į turtą turintį asmenį, kad jis atiduotų. Ir nelabai reikšmės turi ar kaltininkas pats tą turtą atiduoda ar nukentėjusysis jam perduoda. Kiti veiksmai, kurių reikalaujama: reikalavimas parduoti, padovanoti, įkeisti turtą, nedalyvauti aukcione, perduoti vertybinius popierius, išpirkti vogtą automobilį.
Grasinimas gali būti konkretus, tiesioginis, atviras (sudeginus namą, ppavogus vaiką), gali būti išreikštas abstrakčiai, užuominomis, užuojauta.
Dažniausiai grasinama fiziniu smurtu ar turto sunaikinimu. Tas smurtas gali būti ir panaudotas kaip įbauginimo priemonės. Tada inkriminuojama 2d. (181str.)
Kvalifikuojamieji turto prievartavimo požymiai yra 2 kategorijų.
2d. kvalifikuoj. požymiais laiko fizinio smurto panaudojimą, atėmė laisvę (uždarė), sunaikino, sugadino turtą ar kt. būdu padarė jam didelės žalos.didelės turtinė žala pagal 181 str. 2d., kaip kvalifikuoj. Turto priev. Požymis nėra tolygus didelės vertės turtui (negalioja 250MGL). Kiekvienu atveju sprendžiama ar buvo padaryta didelė turtinė žala;
2 laipsnio kvalif. požymiai. Didelės vertės turto priev. ( kai turto vertė viršija 250 MGL, bet šiuo atveju turima, kokio vertės turto prievartavo, o ne kokia vertė), ir kaip ir plėšimo sudėtyje 3 d. buvo papildyta alternatyvia kvalifikuojančia aplinkybe: arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Organizuota grupė – 2 susitarimas.
Turto prievartautojai ir nemaža plėšikų grupių veikai organizuotomis grupėmis.
182 straipsnis. Sukčiavimas
1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. ,
2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės turtinės prievolės arba ją panaikino,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aaštuonerių metų.
3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Už šio straipsnio l ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Už šio straipsnio l ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.
Viena labiausiai pakitusių normų naujo baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje yra sukčiavimo sudėtis (BK 182 str.). Pakito esminiai šio nusikaltimo požymiai. Vietoj tradicinės ir lakoniškos turto ir teisės į turtą įgijimo apgaule formuluotės, atsirado žymiai sudėtingesnė konstrukcija: Sukčiavimu dabar laikytinas savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Nauja čia yra tai, kad žymiai prasiplėtė turtinės naudos, gaunamos apgaule, turinys. Ankstesnė norma leisdavo pripažinti sukčiavimu tik turto ir teisės į turtą neteisėtą įgijimą, tuo tarpu sukčiavimo dalyką naujame BK dabar nusako plačiai suvokiamas terminas “nauda”, kuri gaunama normoje nurodytais būdais – įgyjant turtą, turtinė teisę, išvengiant arba panaikinant turtinę prievolę. Tai nulemia ir platesnį šios normos apsaugos objektą – juo dabar yra ne tik nuosavybės, bet ir
kitos turtinės teisės bei interesai. Naujas požiūris į sukčiavimo normos objektą ir dalyką nulėmė ir tai, kad formuluojant sukčiavimo dalyką buvo atsisakyta teisės į turtą sąvokos, o vietoj jos buvo panaudota turtinės teisės sąvoka.
Pagal naują sukčiavimo normą (LR BK 182 str.) nusikalstamas naudos gavimas gali pasireikšti 4 skirtingomis formomis. Trijų iš jų – turto arba turtinės teisės įgijimo, taip pat turtinės prievolės panaikinimo – nurodymas sukčiavimo normoje rodo natūralų teisinės koncepcijos vystymąsi atsižvelgiant į sudėtingesnius turtinius santykius ir didesnes ggalimybes jomis piktnaudžiauti, be to, įteisina požiūrį, kuris jau pradėjo formuotis teismų praktikoje. Šios trys turtinės naudos gavimo apgaule formos išsaugo tradiciniam sukčiavimo supratimui būdingus bruožus: 1) objektyviai sukčiavimas čia pasireiškia kaip kito asmens įtraukimas apgaule į jam žalingą turtinį sandorį, dėl kurio sumažėja nukentėjusiojo turto aktyvas (jam priklausančių turto ir turtinių teisių apimtis) arba padidėja turto pasyvas (jo turtinių prievolių apimtis); 2) nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai kaltininkas (ar kitam asmuo) gauna galimybę naudotis ir disponuoti svetimu tturtu, arba kai dokumentiškai patvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis jam (ar kitam asmeniui) turtinę teisę arba panaikinantis turtinę prievolę; 3) subjektyviai šios veikos pasireiškia tiesiogine tyčia, kurią kaltininkas jau turėjo iki sandorio.
Tačiau sukčiavimo normoje atsirado dar viena turtinės naudos gavimo forma &– turtinės prievolės išvengimas. Šio požymio įraukimas į sukčiavimo normą iš esmės keičia sukčiavimo normos koncepciją. Turtinės prievolės išvengimas – tai jau nebe įtraukimas į sandorį apgaule. Šis naudos gavimas pasireiškia kaip savo pareigos, išplaukiančios iš sandorio (ar kito pagrindo), nevykdymas, o tai reiškia, kad ir kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti po sandorio sudarymo. Apgaulės mechanizmas šioje veikoje taip pat visai kitoks – apgaulė naudojama ne išgaunant iš nukentėjusiojo tam tikrą turtinį veiksmą, kas buvo būdinga tradicinei sukčiavimo koncepcijai, bet išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Esant tokiai sukčiavimo konstrukcijai pasidarė problematiška nubrėžti ribą, skiriančią nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto.
Turtinės prievolės išvengimas negali būti paaiškintas vien tik kaip turtinės prievolės neįvykdymas panaudojant apgaulę, nes prievolės neįvykdymas dar nereiškia, kkad jos išvengta. Išvengimas kaip veika ir kaip nusikalstamas rezultatas turėtų būti siejamas su tokia padėtimi, kai skolininkas ne tik yra neįvykdęs prievolės bei atsisakęs ją vykdyti, bet ir išvengia realaus pavojaus būti priverstam vykdyti savo pareigą kreditoriaus atžvilgiu. Kitais žodžiais tariant, prievolės išvengimas – tai kreditoriaus galimybės realiai apginti savo reikalavimo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis atėmimas (sumenkinimas). Šį kreditoriaus galimybių sumenkinimą (apsunkinimą) reikėtų laikyti būtinu kilusių nusikalstamų padarinių elementu. Pavyzdžiui, skolininkas, užuot vykdęs savo pareigą, vis įtikinėja kreditorių atidėti ppareigos įvykdymo terminą, tačiau per šį laikotarpį pats tyčia tampa beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimą, arba pasislepia, išvyksta iš šalies. Šioje situacijoje kreditorius neturi objektyvių galimybių efektyviai pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Neturi jis tokios galimybės ir tada, kai skolininko suklaidina kreditorių dėl savo tapatybės arba tiesiog lieka nežinomas. Taip atsitinka, pvz., kai kažkas pavalgo restorane, pasinaudojo taksi arba kirpėjo paslauga ir pasišalina nesumokėjęs (pagal pavojingumą tokia veika prilygsta vagystei). Nusikalstamą prievolių išvengimo pobūdį gali rodyti ir tai, kad skolininkas grindžia savo atsisakymą vykdyti prievolę fiktyviais dokumentais, patvirtinančiais nebūtus faktus. Neįrodžius šių faktų netikrumo, kreditoriaus teisės atstatymas tampa probleminiu.
Turtinės prievolės išvengimo požymio įtraukimas į sukčiavimo normą sukelia konkurencija su “atsiskaitymų ir kitų įmokų vengimu”, būdingu turtinės žalos padarymui apgaule (BK 186 str.). Loginė šių dviejų normų lyginamoji analizė neleidžia surasti skirtumų, nes žodinės konstrukcijos “išvengė turtinės prievolės” ir “vengė atsiskaityti ir dėl to padarė turtinės žalos” iš esmės reiškia tą patį nusikalstamą rezultatą. Manyčiau, ieškant sukčiavimo ir turtinės žalos padarymo apgaule atribojimo kriterijų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 186 str. visada vengiama tik piniginių prievolių (atsiskaitymų ir įmokų), tuo tarpu sukčiavimo sudėtyje kalbama apskritai apie prievolių išvengimą. Tai lyg ir skatina padaryti išvadą, kad turtinės žalos ppadarymas apgaule gali būti vertinamas kaip speciali sukčiavimo norma, nes joje sukonkretinta viena sukčiavimui būdinga veika – prievolės išvengimas. Tačiau tuomet sunku paaiškinti, kodėl žalos padarymas vengiant piniginių prievolių pagal sankciją vertinamas kaip mažiau pavojingas nei kitų (ne piniginių prievolių) išvengimas. Logiškai mąstant, turėtų būti atvirkščiai, nes, piniginių prievolių vengimas daromos žalos prasme yra pavojingesnis nei kitų prievolių turtinių išvengimas.
Apgaulės mechanizmas išvengiant prievolės taip pat yra kitoks nei tradicinėje sukčiavimo normos koncepcijoje. Tradiciškai suprantamos apgaulės mechanizmas suponuoja nukentėjusiojo suklaidinimą išgaunant iš jo tam tikrą turtinį veiksmą. Tačiau tokia apgaulės samprata yra tinkama, kai kalbame apie sukčiavimą kaip apie įtraukimą į sandorį apgaule, tačiau bejėgiška paaiškinti turtinės prievolės išvengimo apgaule mechanizmą. Pripažįstant sukčiavimu turtinės prievolės išvengimą į apgaulės požymį reikia žiūrėti šiek tiek plačiau: apgaulė čia gali būti nukreipta tiek nukentėjusiajam (kreditoriui), tiek ir kitiems asmenims suklaidinti. Pavyzdžiui, kai vengdamas prievolės skolininkas surašo suklastotus dokumentus, kurie “įrodo”, jog jis prievolę jau įvykdęs, apgaulė tampa priemonė suklaidinti teisėją, jei byla būtų nagrinėjama teisme. Skolininkas gali suklaidinti trečiuosius asmenis ir tam, kad šie patvirtintų tam tiktą nebūtą juridinį faktą, sumenkinantį prievolės vykdymo būtinumą, pvz., apgaule išgauna ekspertų išvadą, jog darbai atlikti nekokybiškai. Turėdamas šių asmenų surašytus dokumentus, toks skolininkas gali sudaryti savo aatsisakymo vykdyti prievolę teisėtumo regimybę ir pan. Kita vertus, reikėtų pripažinti ir tai, kad nusikalstamas prievolės išvengimas gali būti susijęs ne tik su konkrečių asmenų suklaidinimu, bet vien tik su faktų suklastojimu, dėl kurių susidaro fiktyvi teisinė padėtis, klaidinančią bet kurį potencialų interesantą. Pavyzdžiui, skolininkas, sumanęs nevykdyti savo prievolės, savo turtą fiktyviai perleidžia tretiesiems asmenims, panaikindamas kreditoriaus reikalavimo teisės ekonominį padengiamumą, tuo pačiu ir sumenkindamas tos teisės realizavimo realumą. Šioje situacijoje apgaulė pasireiškia fiktyvių sandorių sudarymu, tačiau joks konkretus asmuo neklaidinamas. Atvirkščiai, kreditoriui situacija gali būti visiškai aiški, dėl ko jis ir gali dėti pastangas inicijuoti ne civilinį, bet baudžiamąjį procesą.
Apie tai, kad tradicinis apgaulės suvokimas nėra kažkas nekintama, rodo ir teismų praktika. Turiu galvoje tai, kad tradicinė apgaulės koncepcija baudžiamojoje teisėje nebuvo pritaikyta atvejams, kai kažkas neteisėtai įgyja turtą arba gauna kitos turtinės naudos ne veikdamas kito asmens intelektą, bet įveikdamas tam tikrą automatizuotą programą. Pavyzdžiui, yra žinomi atvejai, kai nusikaltėliai, pasinaudodami internetiniu ryšiu arba kitomis techninėmis priemonėmis, sugebėdavo pervesti negrynuosius pinigus iš vienos banko sąskaitos į kitą, arba, turėdami suklastotas mokėjimo korteles, paimdavo pinigus iš bankomato. Pasirodo, tradicinės baudžiamosios teisės normos (tiksliau jų aiškinimas) nėra pritaikytos tokiems atvejams. Viena vertus, vagystės norma nėra tinkama, nes suponuoja tik
materialaus turto pasisavinimą, pasireiškiantį kaip fizinis jo užvaldymas. Kita vertus, yra problematiška inkriminuoti ir sukčiavimą, nes lyg ir nėra apgaulės, kuri suponuoja žmogaus suklaidinimą. Nors naujas LR BK ir numatė baudžiamąją atsakomybę už neteisėtas operacijas su mokėjimo instrumentais, skirtais atsiskaityti ne grynais pinigais (214, 215 str.), tačiau tai neišsprendžia tokių veikų kvalifikavimo problemos, turint galvoje jų turtinį pobūdį. Lietuvos teismų praktikoje ši problematika išryškėjo D.Lenčiausko ir D.Skipariaus kasacinėje byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys. 2.15. Sukčiavimas ((BK 274 str.). Kasacinė byla Nr. 2K-682/2001 // Teismų praktika. 2001. Nr. 16.)
Daug epizodų turėjusios nusikalstamos veiklos mechanizmas buvo toks: nusikaltėliai neegzistuojančių asmenų vardu įsigydavo banko mokėjimo korteles, po to ateidavo į prekybos ir kitus verslo centrus ir, prisistatydami banko darbuotojais, į kurių pareigas įeina mokėjimo kortelių skaitytuvų tikrinimas, gaudavo iš įmonės atsakingo darbuotojo mokėjimo kortelių skaitytuvo instrukciją, iš kurios sužinodavo aparato slaptažodį. Po to slaptai atlikdavo pinigų grąžinimo operacijas – pervedinėjo pinigus į pačių atidarytas sąskaitas, o vėliau iiš bankomatų jau nuiminėdavo grynuosius pinigus. Tokiu būdu per kelis kartus buvo neteisėtai pasisavinta virš 100 000 Lt. Teismas minėtą nusikalstamą veiklą kvalifikavo kaip sukčiavimą, apgaule įgyjant teisę į turtą .
Kasaciniais skundais nuteistieji prašė pakeisti nuosprendį ir kvalifikuoti padarytas vveikas kaip vagystę, motyvuodami tuo, kad apgaulė prisistatant banko darbuotojais buvo panaudota trečiųjų asmenų, o ne nukentėjusiojo, t.y. banko, atžvilgiu, o apgaulė banko atžvilgiu buvo panaudota tik įgyjant mokėjimo kortelę, o tai nelaikytina sukčiavimu (pagal skundo logiką ši apgaulė sudaro tik parengiamuosius vagystei veiksmus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistųjų kasacinius skundus atmetė, savo nutartyje pateikdama argumentus, pagrindžiančius tai, kad turtas ir teisė į turtą buvo užvaldyti panaudojant apgaulę būtent prieš banko atstovus. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas ne klasikinės bankininkystės, kurioje klientas tiesiogiai bendrauja su banko darbuotuoju, o elektroninės bankininkystės srityje, kai klientas bendrauja su banku per elektroninę sistemą. Kaip rašoma nutartyje, “sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka ooperaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Būtent kodas pagal programos veikimo principus identifikuoja asmens, kaip sąskaitos turėtojo, tapatybę ir pažymi teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijos, jis . suklaidina elektroninę sistemą ir kartu banką” (reikia suprasti banko atsakingus darbuotojus). Kolegija nusprendė, kad šis apgaulės mechanizmas buvo panaudotas tiek pervedant negrynuosius pinigus iš vienos sąskaitos į kitą (teisės į turtą įgijimas), tiek pasiimant grynuosius pinigus iš bbankomato (turto užvaldymas).
Manytina, kad ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis ir joje pateikti argumentai turėtų tapti pavyzdžiu, “atpažįstant” apgaulę analogiškose nusikalstamose veikose elektroninės bankininkystės srityje ir pripažįstant jas sukčiavimu. Tais atvejais, kai sukčiavimas būtų padarytas neteisėtai panaudojant tikras arba suklastotas banko mokėjimo korteles, veiką reikėtų kvalifikuoti iš sutapties ir pagal LR BK 214 ar 215 str.
Sukčiavimo sudėtis įtvirtinta 2000 m. BK , nuo 1961 m. BK įtvirtintos sukčiavimo sudėties skiriasi, tuo. jog naujame BK sukčiavimo objektas yra suprantamas plačiau nei nuosavybė, žymiai pakito nusikaltimo dalyko požymiai, taip pat įstatyme įtvirtinami nauji veikos bei padarinių požymiai.
Pagal pavojingumo laipsnį sukčiavimas, kaip nusikalstama veika skirstomas į nusikaltimus (BK 182 str. l d. ir 2 d.), bei baudžiamuosius nusižengimus (BK 182 str. 3 d.). Pagrindinė sukčiavimo sudėtis įtvirtinta BK 182 str. l d., šios sudėties požymiai esti kaltininko veikoje, tuomet kai įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės arba išvengiamos ar panaikinamos turtinės prievolės vertė yra nuo l MGL iki 250 MGL dydžio sumos. Kvalifikuota sukčiavimo sudėtis (BK 182 str. 2 d.) siejama su didele įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės verte arba didele išvengiamos ar panaikinamos turtinės prievolės verte. Tokio turto vertė yra didelė kai ji viršija 250 MMGL dydžio sumą. Privilegijuota sukčiavimo sudėtis sietina su nedidele turto verte, tai yra kuomet turto vertė neviršija l MGL dydžio suma.
Sukčiavimo sudėtis yra materiali, tai yra visuomet būtina nustatyti nusikalstamos veikos išdavoje atsiradusius padarinius.
Sukčiavimo objektu laikytina kiekvieno konkretaus asmens (fizinio ir/ar juridinio) turtinių santykių, kuriuose pastarasis dalyvauja, visuma.
Sukčiavimo dalykas įstatyme įvardijamas požymiais: „svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė“.
5. Turtas yra svetimas tuomet, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise (LATS 1998 12 22 Nutarimo Nr. 81 – 4 p.), taip pat kaltininkui ar kitam asmeniui svetimu laikytinas nukentėjusiojo turtas, kuomet nei kaltininkas nei tretysis asmuo, kurio naudai veikė f“ kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturėjo jokių objektyvia teise paremtų turtiniu teisių ar turtiniu reikalavimu.
6. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (LATS 1998 12 22 Nutarimo Nr. 8 -4 p.).
7. Sukčiavimo sudėtyje terminas „turtas“ reiškia materialius daiktus (res corporales) ir nematerialius daiktus (res incorporales).
8. Materialiais daiktais laikomas bet kokie kilnojami daiktai, taip pat nekilnojamas turtas.
Nematerialiais daiktais laikytinos nematerializuotos akcijos, vyriausybės vertybiniai popieriai, pajai ir kt. j
Sukčiavimo būdu įgyta turtinė teisė kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui taip pat turi būti svetima.
Svetima turtinė teisė – tai jokiu objektyviai egzistuojančiu teisiniu pagrindu kaltininkui ar Į naudą gavusiam trečiajam aasmeniui nepriklausanti turtinė teisė, kuri atitinka nukentėjusiojo turtinę pareigą ir tokią teisę įgijęs kaltininkas ar naudą gavęs trečiasis asmuo neturi ir neturėjo į nukentėjusįjį jokių turtiniu teisių ar turtiniu reikalavimų.
12. Turtinė teisė – tai visos daiktinės teisės (hipoteka, servitutas, uzufruktas ir kt.), tai pat visos teisiniu pagrindu įgyjamos turtinės teisės ir turtiniai reikalavimai. s.
Kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui teisėtai priklausančios turtinės teisės ar j_ reikalavimo įgijimas, įtvirtinimas ar net realizavimas apgaule, nesudaro sukčiavimo sudėties.
Turtinė prievolė, kurios sukčiaujant išvengė arba net panaikino kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo, šioje sudėtyje pasireiškia kaip teisėtu pagrindu atsiradusi ir objektyviai jegzistuojanti turtinio pobūdžio pareiga, kurią kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo privalėjo įvykdyti nukentėjusiojo naudai. Pavyzdžiui: grąžinti paskolą, atlyginti žala. atlikti darbus, suteikti paslaugas, atsiskaityti už gautas prekes, patenkinti atgręžtinį nukentėjusiojo reikalavimą esant laidavimui, perduoti daiktą ir kt.
Sukčiavimas yra turtinis nusikaltimas, todėl sukčiavimo dalykas – turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė pagal civilinėje apyvartoje nusistovėjusią tvarką ir papročius, būtinai turi L turėti ekonominę vertę, bei objektyviai gali būti įvertinti pinigais.
Sukčiavimo dalyku bankų ir kitų kredito įstaigų atliekamu operacijų sferoje yra paskolų fpiniginės lėšos ir turtinės prievolės, kurias kredito įstaiga privalo įvykdyti pagal sutarti su i- klientu (LATS 1998 12 22 Nutarimo Nr. 8-4
p.).
Sukčiavimo esmė yra apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti (LATS 1998 12 22 Nutarimo Nr. 8-2 p.). ‘
18. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškreipimo, nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių j faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra perduoti ^- turtą. perleisti turtine teisę, atsisakyti realizuoti savo turtine teise, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan..
19. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti butini trys požymiai: a) objektyviosios tiesos ^ iškreipimas; b) tikslas &– suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą): c) tyčia, tai yra kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančia informaciją.
Pateikimas tikrovės neatitinkančių duomenų, be tikslo suklaidinti „vidutinių gabumų“ nukentėjusįjį arba pateikimas duomenų kurie objektyviai negali suklaidinti „vidutinių gabumų“ nukentėjusiojo yra tik „nuogas“ melas, kuris nesudaro apgaulės požymio turinio.
Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos ssukčiavimo nusikaltimu (LAT BBS~ teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Kr. 2K-S51-2001).
22. Apgaulė gali pasireikšti dviems formomis: aktyviąja ir pasyviąja.
23. Aktyvioji apgaulė yra tuomet, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią tikrove neatitinkančia informaciją ir taip ji suklaidina.
Pasyvioji apgaulė yra tuomet, kkai kaltininkas pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas turėjo teisinę pareigą pranešti.
Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų (LATS 1998 12 22 Nutarimo Nr. 8-3 p.).
Asmens įsteigusio įmonę, kuri viešai skelbiasi priiminėjanti iš gyventojų pinigus ir įsipareigojant! mokėti palūkanas, tačiau neturėjo tikslo vykdyti ir nevykdė jokios realios veiklos, o buvo panaudota tik kaip apgaulės priemonė pinigams gauti, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (LATS 1998 12 22 Nutarimo Nr. 8 – 7 p.).
Elektroninėje bankininkystėje visos operacijos su piniginėmis lėšomis yra tvarkomos žmogaus sudarytu kompiuterinių programų pagrindu. . Sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą iir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. . Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jis pateikia operacinei sistemai ir bankui save, kaip kitą asmenį turintį tokią teisę ir taip suklaidina elektroninę sistemą ir tuo pačiu banką (LAT BBS teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-6S2-2001).
Apgaule laikytina: kai kaltininkas atsiskaito aiškiai blogai pagamintais netikrais pinigais: lošiant azartinius lošimus, kai jų rezultatas kaltininko yra kontroliuojamas ar valdomas: įteikiant piniginę „„lėlę“ vietoje tikrų pinigu: reikalaujant draudimo išmokos sumokėjimo ir pateikiant neegzistavusį draudiminį įvykį „patvirtinančius“ dokumentus: pensijoms ar kitoms socialinėms pašalpoms gauti pateikiant suklastotus dokumentus; teisme apgaulingai tvirtinant apie esančias aplinkybes kurios šalina civilinę atsakomybę, pateikiant suklastotus dokumentus „patvirtinančius“ prievolės įvykdymą; pagal čekį ar vekselį antrą kartą inkasuojant pinigus: sudaromose sutartyse nurodant sutarties šalies tikrovės neatitinkančius identifikacinius duomenis: mokesčių inspekcijai pateikiant suklastotus krovinio gabenimo dokumentus ir reikalaujant grąžinti PVM ir kt..
Veika sukčiavime aprašyta keturiais alternatyviais požymiais, tai: a) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą: b) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę: c) savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės; d) savo ar kitų naudai turtinę prievolę panaikino.
Savo ar kitų naudai svetimo turto įgijimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimų kilnojamų ar nekilnojamų daiktų, taip pat nematerialių daiktu paėmimas ar priėmimas savo ar kitu asmenų žinion, kai kaltininkas ar naudą gavę tretieji asmenys, suklaidinto nukentėjusiojo ir jam nenaudingo disponavimo savo turtu išdavoje faktiškai gauna daikto valdymą, nuosavybę, naudojimą ar net tik turėjimą (decensiją).
Savo ar kitų naudai svetimos turtinės teisės įgijimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas „niekinio“ teisinio santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys, nenaudingo nukentėjusiajam disponavimo savo turtu išdavoje, gauna jiems nepriklausančią, bet realizavimui ar disponavimui tinkamą ddaiktinę teisę ar prievolinę teisę arba teisę į kitus nukentėjusiojo turtinio pobūdžio veiksmus ar jų rezultatus.
Savo ar kitų naudai turtinės prievolės išvengimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turimos turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar dalinis patenkinimas, kuomet suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių apginti ar toks gynimas yra labai apsunkintas.
Savo ar kitų naudai turtinės prievolės panaikinimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievole, nepatenkinimas, kuomet suklaidintas nukentėjusysis subjektyviai mano. jog jo turima turtinė teisė nustojo egzistuoti ir dėl to jo pažeistu teisių gynimas teismine tvarka objektyviai neįmanomas.
34. Veika sukčiavime visuomet yra neteisėta, tai yra prieštaraujanti pozityviai teisei bei užjos padarymą baudžiamajame įstatyme numatlos sankcijos.
35. Veikos neatlygintinumas esant svetimo turto ar svetimos turtinės teisės įgijimui pasireiškia tuo, jog suklaidintas nukentėjusysis perleidęs turtą ar turtinę teisę arba įsipareigojęs įvykdyti turtinę prievolę, už tai negauna jokio ekonominio ekvivalento turtu, paslaugomis ar kitomis vertybėmis ir dėl to patiria nuostolių, o kaltininkas ar tretysis asmuo, kurio naudai kaltininkas veikė, pasinaudodami apgaulės rezultatu nukentėjusiojo sąskaita nepagrįstai praturtėja.
Veikos neatlygintinumas išvengiant turtinės prievolės arba ją panaikinus pasireiškia tuo. jog suklaidintas nukentėjusysis negali patenkinti ar realizuoti savo turimų turtinių reikalavimų į kaltininką aar tretįjį asmenį, kurio naudai veikė kaltininkas, ir dėl to negauna jokio ekonominio ekvivalento turtu, paslaugomis ar kitomis vertybėmis, o kaltininkas ar tretysis asmuo nepatenkinę nukentėjusiojo turtinės teisės, jo sąskaita nepagrįstai praturtėja.
Veikos neatlygintinumas esant sukčiavimui visuomet sąlygoja turtine naudą kaltininkui ar kitam asmeniui. Turtinė nauda pasireiškia nepagrįstu praturtėjimu nukentėjusiojo sąskaita.
Turtinę naudą sudaro kaltininko ar trečiojo asmens turto aktyvo (visumos daiktų ir turtinių teisių) padidėjimas arba turto pasyvo (visumos turtinių prievolių) sumažėjimas.
Turtinę naudą taip pat sudaro kaltininko ar naudą gavusio trečiojo asmens turto kaip abstrakčios pinigais įkainuojamu gėrių piniginės vertės padidėjimas.
40.Banko paskolos gavimas apgaule, įkeičiant kaltininkui nuosavybės teise nepriklausanti pastatą, tačiau paskolos lėšomis šį pastatą rekonstravus, bei pastatą kaip įkeistą turtą, skolai padengti, realizavus varžytinėse ir tokiu būdu patenkinus įkeitimu užtikrintą banko reikalavimą, nesudaro sukčiavimo sudėties (LAT BBS teisėju kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-436-2000).
Nusikalstamos veikos padarinius sukčiavimo sudėtyje įstatymo leidėjas aprašė tokiais pat požymiais, kaip ir veiką, tai yra „įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino“. Šie požymiai faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam.
Sukčiavimo sudėtyje nusikalstami padariniai suprantami kaip nukentėjusiojo turto aktyvo sumažėjimas ar turto pasyvo padidėjimas (turtinė žala juridinės turto sampratos prasme) arba nukentėjusiojo turto aktyvo ir pasyvo, kaip abstrakčios pinigais įkainuojamų gėrių visumos
piniginės vertės sumažėjimas (turtinė žala ekonominės turto sampratos prasme). , , =-. ;:>?
Nukentėjusiojo turto aktyvas sumažėja tuomet, kai netenkama nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdomų kilnojamu ar nekilnojamų daiktų, įvairių daiktiniu teisių (pvz. hipotekos, uzufrukto), taip pat turtiniu teisių praradimas( pvz. teisė reikalauti paskolos grąžinimo; teisė reikalauti draudimo išmokos sumokėjimo; teisė gaut užmokestį už atliktas paslaugas ir pan.).
Nukentėjusiojo turto pasyvas padidėja tuomet, kai padidėja jo valdomu, tačiau daiktinės teisės pagrindu kitiems priklausančių daiktu visuma (pvz. apgautas nukentėjusysis už gerą kkainą nuperka daiktą, kuriam nustatyta hipoteka) arba padidėja prievolių kurias nukentėjęs privalės įvykdyti visuma (pvz. suklaidintas nukentėjęs savo nenaudai išduoda banko garantiją, akceptuoja vekselį, išleidžia dokumentini akredityvą, sudaro laidavimo sutartį, įsipareigoja suteikti turtinio pobūdžio paslaugas ir pan.).
Ekonominio pobūdžio turtine žalą sudaro nukentėjusiojo daiktu ar turtinių teisiu piniginės vertės sumažėjimas (pvz. suklydęs nukentėjusysis manydamas, jog piniginis reikalavimas užtikrintas hipoteka, jį nuperka už gerą kaina^ nors iš tikrųjų reikalavimas niekuo neužtikrintas, o skolininkas nemokus) arba turtinių prievolių vertės piniginės išraiškos padidėjimas (pvz. iiš draudiko reikalaujama tris kartus didesnė draudimo išmoka už krovinį, nei jis buvo vertas iš tikrųjų, bei draudikui pateikiamos suklastotos krovinio sąskaitos).
Kaltininkui inkriminuojama sukčiavimo išdavoje padaryta tiesioginė turtinė žala ir negautos pajamos.
Sukčiavimo objektyviajai pusei būtina nustatyti priežastini ryšį tarp apgaulės iir veikos. Tai reiškia, kad kaltininko pateikta apgaulė sąlygojo nukentėjusiojo suklydimą, bei buvo svetimo turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievoles išvengimo arba jos panaikinimo tiesiogine ar netiesiogine priežastimi.
Sukčiavimo sudėtyje, ja įrodinėjant, visuomet būtina nustatyti tiesiogini priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padariniu, tai yra jog veika buvo nukentėjusiojo turto aktyvo sumažėjimo ar turto pasyvo padidėjimo arba ekonominio pobūdžio turtinės žalos tiesiogine ir pagrindine priežastimi.
Sukčiavimas esti baigtas nuo turtinės žalos atsiradimo momento ir būtent:
įgyjant svetimą turtą- nuo momento, kai kilnojamas ar nekilnojamas turtas perėjo iš nukentėjusiojo valdymo į kaltininko ar naudą gavusio trečiojo asmens valdymą;
įgyjant svetimą turtinę teisę – nuo momento, kai kaltininkas ar nauda gavęs kitas asmuo gali įgytą turtinę teisę realizuoti (patenkinti) ar ja disponuoti;
išvengiant turtinės prievolės &– nuo momento, kai nukentėjęs negali ginti pažeistų teisių įprastinėmis teisinėmis priemonėmis.
panaikinus turtinę prievolę – nuo momento, kuomet nukentėjusiojo turima turtinė teisė į kaltininką ar naudą gavusį kitą asmenį nustojo egzistuoti.
Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai (LATS 1998 12 22 Nutarimo Nr. 8-12p.).
Tyčios turini esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlyginimai. savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, dėl save ar kita asmenį nneteisėtai praturtinančios veikos, nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padariniu.
Sukčiavimo subjektu gali būti fizinis, sulaukęs 16 metų asmuo.
Pagrindinėje ir kvalifikuotoje sukčiavimo sudėtyse (BK 182 str. l d. ir 2 d.) subjektu taip pat yra juridinis asmuo.
Juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą pagrindai numatyti BK 20 str. (žr. BK. 20 str. komentarą).
Už paprasta ir privilegijuotą sukčiavimą (BK 182 str. l ir 3 d.) asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Minėti dokumentai ar prašymai turi būti paduodami įgaliotoms baudžiamąjį persekiojimą vykdyti valstybės institucijoms.
Jeigu kaltininkas, pats suklastojo dokumentą ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, tai jo veika kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 182 str. ir 300 str.. Jeigu kaltininkas pats neklastojo dokumentų, o tik suklastotus ar netikrus dokumentus panaudojo kaip apgaulės priemonę sukčiavime, tai jo veika kvalifikuojama tik pagal BK 182 str.
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro sukčiavimą, tai jo veika kvalifikuojama iš sutapties, pagal BK 228 str. ir 182 str..
Jeigu paskolos gavėjas bankui ar kitai kredito įstaigai pateikė tikrovės neatitinkančius faktus arba juos nutylėjo, privalėdamas apie juos pranešti, ir. gaudamas paskolą, jau turėjo tikslą jos negrąžinti, paskolos gavėjo veiksmai kvalifikuotini kaip sukčiavimas (LATS 1998 112 22 Nutarimo Nr. 8- 18 p.).
Kaltininko veika apgaule gaunant banko ar kitos kredito įstaigos paskolą, nesant paskolos gavimo metu tyčios ją neatlygintinai užvaldyti, o turint tikslą panaudoti ją verslui ar kitam panašiam tikslui, nesudaro sukčiavimo sudėties (LATS 1998 12 22 Nutarimo Nr. 8- 18 p.).
Sukčiavimas – tai labai specifiškas nusikaltimas ir skiriasi nuo kitų, nors vienu požiūriu sutampa, kaltininkas pašalinis asmuo turtui, kurį jis neteisėtai įsigyja.
Reikalaujantis nemažų sugebėjimų įtikinti auką, kad jis veikia teisėtai ir nukentėjusysis manydamas, kad oponentas veikai teisėtai perduoda tą turtą ar teisę į tą turtą. Sukčius turi psichologiškai paveikti žmogų. Šių nusikaltimų yra kur kas mažiau nei vagysčių. Registruojama per metus apie 1500. Tas sk. realybę tik santykinai atspindi, nes tai toks nusikaltimas, kurį dažnas nekentėjusysis stengiasi nuslėpti, kad neapsijuoktų. Tai gana latentiškas nusikaltimas. Kaltininkui turtas nėra patikėtas jį valdyti, skirtingai nuo kitų nusikaltimų nuosavybei. Kaltininkas tą turtą užvaldo ne grasindamas, ne panaudodamas smurtą, o tik psichologiškai paveikdamas žmogų arba darydamas manipuliacijas su dokumentais.
Nekentėjusysis gali būti tiek savininkas, tiek asmuo, kuro žinioje tas daiktas yra.
Sukčiavimo esmė – apgaulė. Būtent panaudodamas apgaulę kaltininkas įgyja turtą, teisę į turtą, išvengia prievolės ar ją panaikina.
Apgaulė akcentuojama sudėties dispozicijoje: tas, kas apgauna savo naudai ar kkito naudai įgijo svetimą turtą, teisė į turtą ar išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina. Savo turto atgavimas apgaulės būdu nėra sukčiavimas, tai gali būti savavaldžiavimas.
Nuostata, kad sukčiavimą sudaro ir teisės į turtą įgijimas labai reikalinga laisvosios rinkos sąlygomis. Dabar sukčiavimas galimas tik primityvia apgaule, turtas gali būti nepaimtas, tačiau sukčiavimo (apgaulės) būdu įteisinama teisė į svetimą turtą. Dažnai tai daroma piktnaudžiaujant pasitikėjimu (pvz. žadėdamas vesti, amžinai mylėti, įkalba moterį užstatyti turtą sufalsifikavus dokumentus, paskola lieka jam arba pvz. verslininkas skolindamasis pinigų verslui, o turi tikslą tuos pinigus pasisavinti ir negrąžinti, atsako už sukčiavimą, bet jis skolindamasis tokio tikslo neturėjo ar tai neįrodyta – tai bus pasisavinimas, kt. nusikaltimas. Arba pvz. pasiskolinęs lengvabūdiškai perskolino ir pinigai negrįžo – bus turto išvaistymas).
Apgaulė gali pasireikšti labai įvairiai, pradedant melu, dokumentų suklastojimu iki rafinuotesnių veiksmų. Apgaulės esmė – neteisingos informacijos pateikimas, suteikimas turto savininkui ar valdytojui ir dėl to suklaidintas žmogus tą turtą perleidžia.
Sukčiavimas įmanomas ir nepateikiant informacijos, kurią turėjo pateikti, tam tikrų aplinkybių nuslėpimas, nepranešimas, nutylėjimas. Būtent apgaulės būdu suklaidinamas turto savininkas arba valdytojas, arba asmuo, institucija tą turtą įforminanti. Tos paslepiamos ar nuslepiamos žinios gali būti įvairios: tai ir faktai, apie asmenį apsimetant kitu, apie nebuvusį įvykį, kieno
nors veiksmus apie dabartį, praeitį ar ateitį.
Apgaulė gali būti išreikšta žodžiu, raštu, konkliudentinais veiksmais. Dažnas apgaulės būdas – dokumentų klastojimas. Apgaulė gali būti panaudojama ir darant kitus turtinius nusikaltimus (pvz. apgaulės būdu įsibrauna į patalpą). Sukčiavimas yra tada, kai apgaulė pasprendžia turto ar turtinės teisės perleidimą.
Sukčiavimas – materialioji sudėtis (kaip vagystė ir plėšimas). Laikomas baigtu nusikaltimu užvaldžius svetimą turtą arba įgijus teisę į turtą arba išvengus turtinės prievolės ar ją panaikinus. Sukčius įgyja galimybę tuo būdu disponuoti įgytą ttą teisę. Jeigu kalbama apie teisę, tai ta teisė galėjo būti ir nerealizuota pats teisės įgijimas laikomas baigtu nusikaltimu.
Bandymas apgaulės būdu įgyti teisę yra pasikėsinimas sukčiauti.
Sukčiavimas – tyčinis nusikaltimas, kaltininkas suvokia, kad jis būtent apgaulės būdu siekia turto, turtinės teisės.
Subjektu kitaip nei turto prievartavimo, vagystės, plėšimo atveju, kurie nuo 14m. sukčiavimas – nuo 16m.
Kvalifikuota atsakomybę už sukčiavimą didelės vertės svetimo turto įgijimas, didelės vertės turtinės teisės įgijimo, išvengimas didelės vertės turtinės prievolės išvengimas.
1d. inkriminuojama kai vertė įįgyto turto ar turtinės yra nuo 3MGL iki 250MGL. 2d. – virš 250MGL.
O nedidelės vertės turto ar teisės į turtą įgijimas traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas (nuo 1MGL iki 3MGL)(BK 190str.). Sukčiavimo būdu įgytas turtas iki 1MGL – bus administracinis ppažeidimas.
Numatytas nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas. Pagal 1 ir 2 dalis atsakomybė iškyla ne tik fiziniam asmeniui, bet ir juridiniam, jei tas fizinis asmuo veikė juridinio asmens interesais. Dokumentų klastojimas traktuojamas kaip sukčiavimo būdas ir papildomas kvalifikacijos nereikalauja.
Aptartos nusikaltimų nuosavybei sudėtys bendra joms tai, kad kaltininkas pagrobia, prievartauja ar sukčiavimo būdu įgytas turtas jau yra pašalinis, nepatikėtas valdyti, juo disponuoti. Sekančios 2 sudėtys turto pasisavinimas ir išvaistymas skirtingai nuo kalbėtų turi minty tuos atvejus ne pašalinį turtui asmenį, o asmenį, kuriame tas legaliai patikėtas, jo žinioje legaliai buvęs.
183 str. – Turto pasisavinimas
Naujame BK svetimo kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto pasisavinimas ir iššvaistymas įgavo atskirų nusikalstamų veikų statusą. Kita vertus, minėtų veikų dalykas suformuluotas plačiau nei anksčiau –– pagal naujas normas pasisavinti ir iššvaistyti įmanoma ne tik materialų turtą, bet ir turtinę teisę. Nauja yra ir tai, kad turto iššvaistymas (BK 184 str.) sietinas ne tik su tyčine kalte, bet ir su neatsargumu.
Kalbant apie pasisavinimo ir iššvaistymo išskyrimą į atskiras normas, reikėtų pasakyti, kad sunku surasti esminių skirtumų tarp minėtų sąvokų. Juk tiek pasisavinimas, tiek iššvaistymas reiškia svetimo turto uzurpavimą, kai kaltininkas svetimos nuosavybės atžvilgiu elgiasi lyg būtų jos savininkas (lot. animus rem sibi habendi). Vienaip aar kitaip, naujas LR BK įtvirtino koncepciją, pagal kurią pasisavinimas ir iššvaistymas – tai skirtingos nusikalstamos veikos. Tai nebūtų iš esmės ką nors pakeitę, jei įstatyme nebūtų nuorodos, kad iššvaistymas galimas ir dėl neatsargumo. Įtvirtinus šią aplinkybę, iš tikrųjų, pasisavinimas ir iššvaistymas įgauna nepriklausomą vienas nuo kito statusą, nes neatsargus svetimo turto savinimasis iš principo neįmanomas. Kita vertus, terminas “iššvaistymas” taip pat natūraliai suponuoja sąmoningą veikimą, o svetimo turto praradimas arba kitokios turtinės žalos padarymas dėl neatsargumo niekad iššvaistymu vadinamas nebuvo. Juk esant “neatsargiam iššvaistymui” kaltininkui bus inkriminuojama tai, kad jis netinkamai tvarkė kito asmens turtinius reikalus ir padarė jam žalos dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Savo prigimtimi tokia veika labiau atitinka aplaidumo nei iššvaistymo sąvoką.
Teismų praktikoje atsiradus kaltinimams neatsargiu iššvaistymu labai svarbu būtų užtikrinti, kad su turto iššvaistymu vis dėlto būtų siejama tik viena neatsargumo kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Tuomet bent teoriškai įmanoma pagrįsti baudžiamąją atsakomybę, nes esant pasitikėjimui netinkamo disponavimo svetimu turtu aktas yra sąmoningas (asmuo supranta nusikalstamų padarinių kilimo riziką, numato jų kilimo galimybę) ir valingas (nenori pasekmių, lengvabūdiškai tikisi jų išvengti). Manytina, kad taikant naują turto išvaistymo normą taip pat reikėtų laikytis nuostatos, kad baudžiamoji atsakomybė už neatsargų svetimo turto iššvaistymą pateisinama tik tuomet, kkai nėra galimybės kompensuoti patirtos žalos civilinės teisės priemonėmis.
Kita esminė turto pasisavinimo ir iššvaistymo normų koncepcijų naujovė yra tai, kad minėtų veikų dalyku nuo šiol gali būti tiek materialus turtas, tiek ir turtinės teisės. Toks požiūris atitinka civilinės apyvartos apsaugos poreikius. Anksčiau turtinių teisių pasisavinimas (įgijimas) buvo numatytas tik sukčiavimo bei turto prievartavimo normose, tačiau šis praturtėjimo būdas įmanomas ir be apgaulės arba prievartos. Asmuo, kuriam patikėtas kito fizinio ar juridinio asmens turtinių reikalų tvarkymas, gali neteisėtai ir neatlygintinai, viršydamas savo įgaliojimus, paversti to asmens turtinę teisę sava, t.y. tapti šios teisės oficialiu turėtoju (teisės pasisavinimas), arba perleisti ją trečiųjų asmenų naudai ar paversti ją beverte (teisės iššvaistymas). Pvz., kaip turtinės teisės pasisavinimą reikėtų traktuoti bendrovės pinigų pervedimą į savo sąskaitą, arba pavedimą apmokėti bendrovės lėšomis savo namo statybos darbus arba savo asmenines skolas ir pan. Kaip turtinės teisės iššvaistymą, manau, reikėtų traktuoti atvejį, kai įmonės atsakingas asmuo realią vertę turinčią turtinę teisę sąmoningai paverčia beverte. Pavyzdžiui, bendrovė turi teisę į skolos grąžinimą, tačiau direktorius oficialiai duoda sutikimą skolininkui perkelti šią skolą (CK 6.116 str.) kitam asmeniui, kuris yra nemokus. Rezultatas yra tai, kad bendrovės turtinė teisė lieka egzistuoti tik popieriuje, nes priversti naują skolininką grąžinti skolą civilinėmis teisinėmis ppriemonėmis pasidaro labai sunku. Tas pats pasakytina apie nepagrįstą atsisakymą įkeitimo (CK 4.224 str.), faktiškai iššvaistant realią galimybę priversti skolininką ateityje grąžinti skolą. Tokiu būdu panaikinus įmonės reikalavimo teisės užtikrinimą, pats turtinis reikalavimas gali likti tuščias.
BK nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą atsako ir jur. asmuo. (bankas, firma).
Tyrimo dėl turto pasisavinimo pradedamas esant nukentėjusiojo ar prokuroro reikalavimui.
Pasisavinimui būdingi turimi ypatingi kaltininko įgaliojimai jam patikėti turto ar suteiktų turtinių teisių atžvilgiu. dažnai asmeniui suteikiami labai platūs įgaliojimai valdyti turtą, spręsti kaip jį panaudoti, kur sandėliuoti, kur kiek investuoti, parduoti, kam perduoti.
Turto pasisavinimo bylos yra labai sudėtingos, nes tas turtas pasisavinimo išaiškėja daug vėliau nei tai apdaryta, tų dalyvių pasisavinimo būna ne vienas, o komanda ir įrodyti yra labai sunku.
Objektas – bet kokios formos nuosavybė ir turtinės teisės.skirtingai nuo kitų nusikaltimų nuosavybei – šio nusikaltimo dalyku gali būti tik esantis žinioje turtas (jam patikėtas), ar turtas, kurį jis valdo, arba turtas jam patikėtas tarnybinių, darbo sutartinių santykių pagrindu.
Kalbant apie turtines teises – tai patikėtos, perleistos teisės, kurių pagalba išsaugomi interesai ar vykdoma turto priežiūra. Taigi dalykas yra daiktai, turintys tiek vartojamą, tiek piniginę (prekinę) išraišką.
Taigi patikėtas turtas yra užimamų pareigų, spec. pavedimų bei sutarčių
pagrindu asmens valdyme esantis svetimas turtas įskaitant pinigus iš to turto atžvilgiu tas asmuo turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, kaip su juo veikti ir tam tikras pareigas to turto atžvilgiu.
Turto perdavimas kitam tvarkyti ir valdyti paprastai įforminamas atitinkamais dokumentais, tačiau fizinių asmenų tarpusavio sandėriai be oficialių sutarčių gali būti perduodami patikėti ir per žodišką susitarimą ar raštišką, paprastai patvirtinta notarine ar paprasta tvarka, arba konkliudentiniais veiksmais (tai reglamentuoja CK).
Taigi sandoris gali būti laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jjų valia (vieno perduoti, kito priimti), t.y. sandoris konkliudentiniais veiksmais.
Tas turtas gali būti patikėtas ilgam, neapibrėžtam terminui arba trumpam – atlikti tam tikrą operaciją (parduoti, pervežti). Tokiu būdu laikomas ir turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę savo pavaldiniams, kuriems tiesiogiai patikėtas tas turtas, duoti nurodymus dėl jo panaudojimo (jei nurodymai išeina už susitarimo ribų, bus pasisavinimas).
Objektyviai veika pasireiškia kaltininkui pasisavinus jam patikėtą svetimą turtą, tai yra neteisėtai jam panaudojus savo įgaliojimus ar pasisavinus turtinę teisę. <
Taigi pasisavinimas yra neatlygintinas turto, kuris patikėtas, pavertimas savu. Tai gali pasireikši turto perkėlimu į kitą vietą. Taigi savininkui tas turtas negrąžinamas arba negrąžinamos gautos pajamos iš to turto ir taip kaltininkas savininkui padaro turtinę žalą.
Taigi kaltininkas neišeina svetimo tturto iš valdymo, o pasilieka sau.
Turto paėmimas laikinai turint mintyje juo pasinaudojus juo grąžinti arba atlyginti jo vertę – pasisavinimo sudėties nėra. Tačiau jei jis vertės negrąžina, tada pasisavinimas.
Konkretaus turto ar turtinės teisės pasisavinimas gali būti tęstinis, taigi kelis kartus padaryta kaltininko veika vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas, kai kaltininkas savinasi iš vieno turto šaltinio arba ilgesnį laiką naudojais ta pačia turtine teise.
Pasisavinimas – materialinė sudėtis. Būtinas požymis – turtinė žala, padaryta savininkui, turi būti priežastinis ryšys. Svarbus tos žalos dydis. Pasisavinimas laikomas nusikaltimu, jei padaryta žala viršija 3 MGL.
Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir realią galimybę juo naudotis, disponuoti kaip savu arba gauti iš jo turtinės naudos.
Baigtumas iš esmės priklauso nuo pasisavinimo rūšies. PPaprastas pasisavinimas išaiškėja savininkui ar jo įgaliotam asmeniui pareikalavus atsiskaityti už turto valdymą arba grąžinti turtą, kai baigiasi grąžinimo terminas.
Pasisavinimas yra tyčinis nusikaltimas ir jis suponuoja neteisėtą kaltininko praturtėjimą. Kita vertus reikia turėti omenyje, kad pats turto trūkumo faktas dar nereiškia, kad turtas buvo pasisavintas. Jis galėjo būti prarastas, be to asmuo, kurio žinioje turtas buvo, kaltės pavyzdžiui, pavogtas, pamestas, paskolintas arba jis sugedo. Subjektu pasisavinimo gali būti asmuo nuo 16m., pakaltinamas, turintis specialius požymius, kurie būtini šiai sudėčiai. TTai apsprendžia kaltininko santykis su pasisavinamu turtu, tas turtas savininkui yra specialiai patikėtas, perduotas, arba jam suteikta turtinė teisė įgyti turtą, jį valdyti, parduoti.
Ir tas asmuo, kuriam turtas patikėtas turi tam tikras pareigas: tarnybines, susijusias su konkrečiu darbu, specialūs įgaliojimai.
Jei turtą pasisavina asmuo, kuriam jis nebuvo patikėtas, pasinaudodamas savo darbu, tai bus vagystė.
Be fizinio asmens atsakomybė už turto pasisavinimą gali iškilti ir juridiniam asmeniui.
Subjektais dažniausiai yra asmenys, dirbantys su materialinių gėrybių apskaita ir apsauga, priėmimu ir išdavimu.
Atskirą grupę sudaro subjektai, kurie dėl savo pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Taigi jei jie duoda ne savo kompetencijos ribose užduotis, tai ir atsako už to turto pasisavinimą (įmonių, įstaigų vadovai).
Taigi tokių asmenų veika pasisavinant turtą gali pasireikšti neteisėtais poelgiais, dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu. Dokumentų suklastojimo atveju inkriminuotina sutaptis (ir pasisavinimo, ir suklastojimo).
Kvalifikuojantis požymis – didelė turto vertė, viršijanti 250 MGL.
Nedidelės vertės turto patikėto pasisavinimas laikomas baudžiamuoju nusižengimu nuo 1 iki 3 MGL. O iki 1 MGL administraciniu teisės pažeidimu.
Labai panaši sudėtis į pasisavinimą – išvaistymas.
184 str. turto išvaistymas
Tiek pasisavinimui, tiek išvaistymui bendra yra tai, kad turtas kaltininkui yra patikėtas jį valdyti, juo disponuoti llaikantis tam tikrų taisyklių, tai yra tą turtą panaudojant savininko naudai.
Taigi svetimo turto išvaistymas – turėtų būti inkriminuojamas, kai jis nebuvo pasisavintas. Išvaistymo atveju turtas prarandamas nepagrįstai, pvz. rizikuojant nepamatuotai pasitiki kitu verslo partneriu arba aplaidžiai, netinkamai vykdant savo įsipareigojimą valdyti svetimą turtą, nerūpestingai elgiantis su svetimu patikėtu turtu ir būtent dėl to jo nelieka. Būtent dėl to ir dabar žlunga daug firmų, verslininkų, kurie nesugeba su tuo turtu jiems patikėtu disponuoti (ne tik jį išsaugoti, bet kad jis duotų ir pelną).
Patikėto turto asmuo ne pasisavina, o praranda – tuo skiriasi nuo pasisavinimo.
Dar vienas esminis pasisavinimo ir išvaistymo skirtumas subjektyviniuose požymiuose. Jei dėl asmens neapdairumo, nekvalifikuotumo turtas prarandamas – tai išvaistymas. 184 str. 4d. – nurodyta, kada veikos nusikaltimas ir kai padaryta dėl neatsargumo.
Radinio pasisavinimas 185 str.
Objektas – nuosavybė, tai yra lobis arba svetimas didelės vertės kilnojamasis daiktas.
Lobis – tai žemėje iškastas ar sienoje įmūrytas vertingas daiktas ar daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas, nes dažniausiai tai seniai padaryta. Lobis gali turėti ne tik piniginę, bet ir istorinę, archaišką išraišką vertę.
Savininko ar kito valdytojo netyčinio turto praradimo atvejis, tai apibrėžia ir dalykas. Tai gali būti nuklydę naminiai gyvuliai, gamtos jėgų pernešti daiktai.
Radinio dalyku ggali būti tiek esantys civilinėje apyvartoje, tiek nesantys civilinėje apyvartoje daiktai (narkotikai).
Radus iš civilinės apyvartos išimtus daiktus, jų vertė dažniausiai nesiekia 250 MGL, todėl radinio pasisavinimas neinkriminuotinas. Tačiau yra specialios normos: nusikaltimais pripažįstama narkotikų, šaunamųjų ginklų laikymas. Vadinasi jei asmuo randa tokius daiktus ir laiko juos, tai atsako pagal tuos specialius straipsnius (narkotinių medžiagų laikymas) ir tai nebus radinio pasisavinimas.
Dalyku yra tik didelės vertės svetimas turtas, pamestas ar atsitiktinai rastas daiktas, kuris išėjo iš šeimininko faktinio valdymo. Visi lobiai buvo anksčiau traktuojami kaip valstybės nuosavybė, o pagal dabartinį BK – nuosavoje žemėje, mane rastas lobis, nepriklausomai nuo jo vertės yra radusiojo nuosavybė.
Jei kitas randa mano nuosavame name, žemėje, tai jam priklauso ¼ radinio (CK).
Rastu laikomas toks didelės vertės turtas, kuris yra be priežiūros ir nekontroliuojamas šeimininko, tai yra šeimininkas nežino.
Užtikus apklydusį gyvūną reikia pranešti savivaldybės institucijai, policijai (CK).
Atsitiktinai patekusios didelės vertės svetimas turtas (per klaidą) – radinio pasisavinimas.
Tais atvejais, kai perduodantis klysta – veikai traktuojama kaip sukčiavimas.
Nedidelės vertės rasto turto ar atsitiktinai patekusio turto pasisavinimo įstatymas nelaiko nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka.
Radinio pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas radęs radinį ar atsitiktinai jį pasisavinęs turėjo realią galimybę apie
tai pranešti jo savininkui, jei jis jį žinojo ar valdžios institucijai, bet to nepadarė.
Radinio pasisavinimas – tiesioginė tyčia. Subjektas – nuo 16m., pakaltinamas asmuo.
186 str. – Turtinės žalos padarymas apgaule
Tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas a/¬ vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu,arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Tas, kas apgaule kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą iir ,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda,arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Už šio straipsnio l dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Už šio straipsnio l ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis 2000 m. BK. nuo 1961 m. BK analogiškos sudėties skiriasi nusikalstamos veikos požymiais, bei tuo jog. 2000 m. BK 186 str. dispozicijoje atsisakyta požymio „piktnaudžiaujant pasitikėjimu“.
Pagal pavojingumo laipsnį turtinės žalos ppadarymas apgaule skirstomas į nusikaltimus ( BK 186 str. l d.) ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 186 str. 2 d.). Pagrindinė turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis įtvirtinta BK 186 str. l d., šios sudėties požymiai kaltininko veikoje esti tuomet.kai nusikalstami padariniai ppasireiškia kaip „didelė turtinė žala“, o šios žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL dydžio piniginę sumą. Privilegijuota turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis esti tuomet, kai nusikalstami padariniai pasireiškia kaip „nedidelė turtinė žala“..tai yra žalos dydis pinigine išraiška neviršija 150 MGL dydžio piniginės sumos.
Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis yra materiali.todėl visuomet būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius nusikalstamus padarinius – „turtine žalą“.
Šios sudėties objektu laikytina kiekvieno konkretaus asmens (fizinio ir/ar juridinio) turtiniu santykiu, susijusių su iš sandoriu ar kitais pagrindais atsiradusiomis turtinėmis teisėmis, dalis.
5. Turtinės žalos padarymo apgaule dalykas yra nukentėjusiojo kreditoriaus teisės į kitų asmenų turtinio pobūdžio veiksmus, konkrečiai teisės gauti pinigų sumas pagal teisėtai sudarytas darbu atlikimo, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar kitas atlygintinas sutartis.
6. Apie apgaulę žr. BBK 182 str. komentarą.
7. Veika turtinės žalos padarymo apgaule sudėtyje aprašyta dvejais alternatyviais požymiais.tai: a) vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas; b) vengė privalomų įmokų.
8. Vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas kaip veikos požymis reiškia kaltininko neteisėtus veiksmus, kuomet kaltininkas netenkina nukentėjusiojo, sandorio pagrindu įgytos ir galiojančios piniginio pobūdžio, turtinės teisės. Nukentėjusiojo turtinė teisė, dėl kaltininko besąlygiško vengimo įvykdyti savo pinigine prievolę, netenka savo ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuota arba jjos realizavimas yra objektyviai apsunkintas.
9. Požymiai „vengė atsiskaityti“ parodo, kad pagal šios nusikalstamos veikos prasme gali būti vengiama tik piniginės prievolės įvykdymo, tai yra sumokėti ir atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas.
Paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas be apgaulės elementu yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla.
Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, o pats vengimo besąlygiškumas esti tuomet. kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės, nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Tais atvejais, kai kaltininkas vengia įvykdyti savo piniginę prievolę, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas turi ekonominį padengima turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jei piniginio reikalavimo padengimas išnyksta ne dėl kaltininko veikos, o dėl aplinkybių nepriklausančiu nuo kaltininko valios ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai byloja apie civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė taip pat negalima.
Atkreiptinas dėmesys, jog vykdant pinigines prievoles, kai mokama negrynaisiais pinigais, mokėjimo ir atsiskaitymo momentai nesutampa, todėl esant mokėjimui, bet neesant atsiskaitymo, esti vengimas atsiskaityti, pvz. už prekes kaltininkas sumoka čekiu, neturėdamas banko sąskaitoje pakankamai piniginiu lėšų; kai mokama nepadengtu vekseliu ir pan..
Veikos požymis „vengė privalomų įmoku“ suprantamas, kaip kaltininko nneteisėti veiksmai, kuomet kaltininkas nevykdo įstatymo ar kito norminio teisės akto pagrindu atsiradusios prievolės sumokėti tam tikrą pinigų suma.
Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtyje nusikalstami padariniai – turtinė žala gali pasireikšti tiesioginės turtinės žalos (damnum emergens) ir negautu pajamų (lucrum cessans) formomis.
Nuo padarytos turtinės žalos pobūdžio priklauso ir šio nusikaltimo baigtumo momentas. Padarius tiesiogine turtine žala. nusikaltimas laikomas bai»tu nuo to momento, kai iš kaltininko reikalaujamas turtas (piniginė suma) nebuvo atgautas.o esant negautoms pajamoms – nuo to momento, kai iš kaltininko įstatyme ar sutartyje numatytais terminais negaunama teisėtai reikalaujama pinigų suma.
Vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas visuomet pasireiškia sutartiniu turtiniu santykių sferoje ir tiesiogiai susijęs tik su piniginiais atsiskaitymais, todėl nepiniginiu prievolių įvykdymo vengimas negali sudaryti nagrinėjamo nusikaltimo sudėties.
Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtyje tarp veikos ir padariniu būtina nustatyti tiesioginį priežastini ryšį. Toks ryšys esti tuomet, kai kaltininko apgaulingas vengimas atsiskaityti arba vengimas kitų privalomu įmoku yra tiesioginė nukentėjusiajam atsiradusios turtinės žalos priežastis.
Turtinės žalos padarymas apgaule gali būti padaromas esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčioms,tačiau tokia tyčia visuomet susiformuoja po sandorio už kurį būtina atsiskaityti sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento arba po juridinio fakto dėl kurio privalu atlikti įmokas atsiradimo momento.
Šio nusikaltimo ar baudžiamojo nnusižengimo subjektu gali būti fizinis, sulaukęs 16 metų asmuo.
Pagrindinėje turtinės žalos padarymo apgaule sudėtyje subjektu taip pat yra juridinis asmuo. Juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai numatyti BK 20 str.
Už turtinės žalos padarymą apgaule asmuo atsako tik tuomet, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Minėti dokumentai ar prašymai turi būti pateikti baudžiamąjį persekiojimą vykdyti įgaliotoms valstybės institucijoms.
Turtinės žalos padarymas apgaule nuo sukčiavimo atribojamas pagal veikos pasireiškimo formas. Esant sukčiavimui, veika visuomet yra neatlygintino pobūdžio. vciko> išdavoje kaltininkas savo ar kitų naudai įgyja svetima turtą, turtinę teisę ar išvengia turtines prievolės ar ja panaikina. Turtinės žalos padarymo sudėtyje kaltininkas besąlygiškai vengia patenkinti teisėtai atsiradusia nukentėjusiojo turtinę teisę -gauti iš kaltininko piniginiu prievolių įvykdymą. Sukčiavimo sudėtyje nusikalstami padariniai – turtinė žala – gali pasireikšti tuno nkto ir/ar turto pasyvo sferoje, kai tuo tarpu turtinės žalos padarymo apgaule sudėtyje turtinė žala gali pasireikšti tik nukentėjusiojo turto aktyvo sferoje.
187 str. turto sunaikinimas ar sugadinimas
Baudžiamoji atsakomybė pagal šį str. kyla kai tai padaroma tyčia. 188 str. padaroma dėl neatsargumo. Kaltininkas sunaikindamas ar sugadindamas svetimą turtą padaro materialią žalą savininkui. Sunaikinimas ar sugadinimas tyčia. Turtas turi būti svetimas. Savo turto sugadinimas ar sunaikinimas savarankiško nusikaltimo nesudaro, jei tai nesudaro
kito nusikaltimo sudėties. Jei naikinat savo turtą iškyla grėsmė kitam turtui, tai ir atsako už grėsmės sukėlimą. Beje, ne visada ir svetimo turto sugadinimas kvalifikuojamas pagal 186 str. kai tai padaroma darant kitą sunkesnį nusikaltimą, turto sunaikinimas yra to kito nusikaltimo požymis.
Pvz. masinių riaušių matu susisiekimo kelių transporto priemonių sunaikinimas ar sugadinimas arba turto sunaikinimas prievartaujant turtą.
Vertė 1d. inkriminuojama, kai sugadintas ar sunaikintas turtas tarp 3 ir 250 MGL vertės. Kai viršija 250 MGL – bus kvalifikuojamasis požymis.
Be ddidelės vertės kvalifikuoja atsakomybę turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu, išardant ar sunaikinat įrenginį ar agregatą, o taip pat sunaikinus ar sugadinus didelės vertės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes, pvz. labai sena knyga – kaip istorinė relikvija, nors jos vertės ir nesieks 250 MGL, vis tiek kvalifikuojantis požymis.
Nedidelės vertės turto sugadinimas nuo 1 iki 3 MGL yra baudžiamasis nusižengimas. Turtas laikomas sunaikintu, kai jo nebetinka arba nebeįmanoma naudoti pagal paskirtį.
Turtas laikomas sugadintu, kai jo negalima pataisyti.
Jei svetimas tturtas sunaudojamas pagal paskirtį, tai irgi nusikaltimas.
Tyčia gali būti ir tiesioginė, kai yra siekiant tai padaryti, tiek ir netiesioginė, tai yra tada kai tai darant suvokiama, kad dėl to gali būti sunaikintas svetimas turtas, bet to nesiekiant leidžiama kilti ppavojingiems padariniams.
188 str. skirtingai nuo 187 str. – nusikaltimu pripažįstamas tik tuo atveju, kai padaroma didelė turtinė žala. Čia turima minty ne turto vertė, tai yra 250 MGL, o didelė turtinė žala, kuri šiuo atveju yra vertinamasis požymis. Pvz. žmogui neturtingam 1000 Lt žala gali būti pripažinta didele.
Alternatyva didelei turtinei žalai kaip būtinas požymis gali būti didelė mokslinė, istorinė ar kultūrinė reikšmė to sunaikinto ar sugadinto turto ar daikto.
Kvalifikuojančiais požymiais išsiskirianti iš kitų nusikaltimų nuosavybei tuo, kad veika laikoma sunkesniu nusikaltimu, jei tai padaryta dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio taisykles. Pvz. yra vietų, kur yra draudžiama rūkyti.
Yra ir specialių normų,nustatančių baudžiamąją atsakomybę už turtinės žalos padarymą (svetimo turto sunaikinimą) dėl neatsargumo pvz. autoįvykio metu ddažant sugadinami automobiliai, tačiau tai yra požymis kito nusikaltimo ir 188 str. nei 1d. nei 2d., kai pažeidžiamos saugumo taisyklės – netaikomos.
189 str. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.
Skirtingai nuo kitų nusikaltimų nuosavybei, šiuo atveju svetimas turtas nepagrobiamas, nesugadinamas, neįgyjamas sukčiavimo būdu ar kitaip, nes jis jau anksčiau buvo pagrobtas kitų asmenų neteisėtai įgijus.
Tačiau šita veika nusikalstamu būdu gautas turto įgijimas daro žalą savininkui, nes asmuo disponuoja svetimu turtu, pažeidžiama savininko teisės ir taip apsunkinama savininko ggalimybė atgauti tą turtą.
BK įtvirtina, kad svarbu yra tai, kad tas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu. Tais atvejais, kai tikrai žino, kokį nusikaltimą tas asmuo padarė, atsako už nepranešimą, jei tai atsakomybė numatyta.
Objektyviai veika pasireiškia tokio turto įgijimu, naudojimusi tokiu turtu arba tokio turto realizavimu.
Įgijimas tokio turto – pardavimas, mainai, dovanojimas, naudojimasis – kai jam paskolino (pvz. pavogtą automobilį – davė draugui važiuoti, jis juo naudojai, žinodamas, bet tą reikia įrodyti, kad įgyja, naudoja, dovanoja, iškeičia būtent nusikalstamu būdu įgytą turtą).
XXIX sk. – Nusikaltimai intelektinei teisei ir pramoninei nuosavybei
Nusikaltimais intelektinei nuosavybei daroma žala 2 dalykams:
autoriaus garbei, orumui;
autoriaus honorarui.
XXIX skyriuje yra 5 sudėtys.
192 str. – tai labi paplitęs nusikaltimas. Mūsų rinkoje didžiąją dalį įrašų, dainų sudaro neteisėtos kopijos. Todėl kai tai nustatoma, kad pakankamai dideliu mastu tai daroma, tada pripažįstama nusikaltimu: neteisėtas atgaminiams kūrinio, importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ir net laikymas tokių kopijų pripažįstamas nusikaltimu, kai tų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršija 100 MGL.už šį nusikaltimą atsako fizinis ir juridinis asmuo.
Objektas – intelektinės nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su autoriaus turtinėmis teisėmis. Pavojingumą apsprendžia tai, kad kūrinio autorius netenka galimybės realizuoti įstatymų jam suteiktą teisę gauti atlyginimą už kūrinio panaudojimą.
Dalykas – mokslo, meno ar kkitoks kūrinys ar jo dalis.
Vadinasi, gaminimas, kad ir BK kūrinių kopijų, ir jų platinimas yra nusikaltimas.
Taigi neteisėtai pagamintos kopijos – platintos, gabentos, laikytos be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto ar teisių perėmėjo ar jų įgalioto asmens leidimo. Neteisėtumą apsprendžia tai, kad tas veikas daro pažeisdamas pareigą kreiptis į autorių, gretutinių teisių subjektą.
Veika pasireiškia aktyviais veiksmais: atgaminimu, importavimu, eksportavimu, laikymu tik komerciniais tikslais. Jei vertė 100 MGL – tai akivaizdu, kad komerciniais tikslais.
Importavimas – užsienio valstybės pagaminto kūrinio originalo ar jo dalies įgabenimas bet kuriuo būdu. Importavimas tiek teisėtai, tiek neteisėtai pagaminto kūrinio. Dažniausiai neteisėto.
Eksportavimas – išvežimas.
Platinimas – realizavimas, perleidimas ar natūra ar elektronine forma tiek parduodant, tiek neatlygintinai laikymas – turėjimą savo žinioje, įskaitant mechaninėse, magnetinėse ar elektroninėse laikmenose.
Kai vertė kopijų mažesnė nei 100 MGL – atsakomybė pagal ATPK (21410 str..)
Kaltininkas suvokia, kad įgyja, platina neteisėtas kopijas.
Komercinis tikslas reiškia, kad jis iš tų veiksmų tikisi gauti pajamų arba siekdamas suvaržyti kitų komercinių ūkinių santykių dalyvių teises teisėtai siekti komercinių tikslų.
Juridinis asmuo atsako baudžiamąja tvarka , jei tos veikos buvo darytos jo vardu arba jo naudai, interesams. Šis 192 str. yra spec.norma neteisėto vertimosi ūkine, finansine veikla, kuri numatyta 202 str. 2d. atžvilgiu (nusikaltimai ekonomikai, finansinei tvarkai). <
Atskiras skyrius skirtas nusikaltimams informatikai. Yra 3 sudėtys.
XXXI skyrius – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai
Kontrabanda 199 str.
199 str. baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą, Dabartinis BK žymiai sušvelnino atsakomybę lyginant su senuoju BK ta prasme, kad nusikaltimu, kaip kontrabanda pripažįstama tik tuo atveju, kai neteisėtai gabenamo dalyko per sieną vertė viršija 250 MGL.
Taigi kontrabanda kaip dalykas mažesnės vertės pripažįstama nei nusikaltimu, nei baudžiamuoju nusižengimu – tai administracinis pažeidimas. Tačiau kai kurių dalykų neteisėtas gabenimas per v-bės sieną neatsižvelgiant į jų kiekį ar vertę pripažįstamas nusikaltimu. Tai šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios, narkotinės, psichotropinės medžiagos..
Kontrabanda kaip reiškinys yra labai senas. Susikūrus valstybėms jos suinteresuotos kontroliuoti, kas per jų sieną gabenama, keliauja, kad surinktų pinigų muitams ir, kad į šalį nebūtų vežami narkotikai, ginklai ir t.t nesant muitų v-bės ekonomika gali žlugti.
Kontrabanda yra neteisėtas daiktų, privalomų pateikti muitinei gabenimas per v-bės sieną. Neteisėtu gabenimu laikomas tais atvejais, kai gabenami daiktai nepateikiami muitinės kontrolei arba kitaip išvengiama kontrolės. Pvz. gabenama ne per muitinę, o per kitur. Anksčiau buvo diferencijuojama atsakomybė. Dabar sulyginta.
Objektas – LR įst. ir kt. teisės aktams nustatyta daiktų, kuriuos privaloma pateikti muitinės kontrolei gabenimo per LR v-bės sieną tvarka.
Kontrabanda pažeidžiama ūkininkavimo ir verslo tvarka, reguliuojanti rinkos
plėtrą, užsienio prekybos interesus, muitų politikos įgyvendinimą. Kūrimosi kontrabanda pagal 2d. už pažeidimas tų medžiagų kvaišalų, prekių gabenimo per v-bės sieną reglamentas.
Kontrabanda pažeidžiami ir sąžiningo ūkininkavimo interesai.
Objektas – finansų sistema.
Dalyku kontrabandos laikomi visi daiktai, kuriuos privaloma pateikti muitinės kontrolei. Tai prekės, pinigai, meno dirbiniai ir kt. vertybės, o taip pat asmeniniai naudojimo daiktai, kuriuos privaloma deklaruoti.
Taigi prekės kontrabandos požiūriu – tai daiktai, kuriuos fizinis ar juridinis asmuo neteisėtai gabeno per sieną, turėdami tikslą juos neteisėtai parduoti ar kitaip realizuoti. <
Detaliau tai reglamentuoja Muitinės kodeksas.
Pinigai – tiek LR, tiek užsienio v- bės, esantys apyvartoje. Yra nustatyta riba nedeklaruotinų pinigų ir virš tos ribos privaloma deklaruoti.
Nesantys apyvartoje pinigai kaip ir kitos vertybės gali būti kontrabandos dalyku, kai jie turi istorinę vertę. Meno vertybės ir kt.vertybės yra “ LR vertybių apsaugos įst.”
Jomis laikomos kilnojamos kultūros vertybės, turinčios archeologinę, istorinę ar kt. reikšmę ar vertę.
Objektyviai kontrabanda pasireiškia veikimu – gabenimu neteisėtu per v-bės sieną. Gabenimu laikomas bet koks daiktų perkėlimas pper v-bės sieną (pernešimas, perplukdinimas).
Dabar nedaromas baudžiamosios atsakomybė skirtumas ar daroma ne per v-bės sieną, ar per v-bės sieną nedeklaruojant.
Kontrabanda yra ir tada, kai gabenama slepiant slėptuvėse ar kt. sunkiai prieinamose vietose. Kt. muitinės kontrolės išvengimu laikoma, kai kontrolės dalykas ggabenamas ne per muitinę, apeinant muitinės postus.
Ne visais atvejais pildoma muitinės deklaracija, kuri yra nustatytos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiamas .apie prekes. Muitinės kodeksas skelbia, kad deklaracija gali būti pateikta ir veiksmu, ir žodžiu, ir raštu. Tačiau raštu deklaracija turi pateikti visi ūkio subjektai (fiziniai asmenys, įmonės, įstaigos). Fiziniai asmenys raštu turi deklaruoti tik tuos daiktus ne kuriuos reikia mokėti valiuta (tarp jų ir už pinigus), jeigu jie viršija nustatytą sumą (virš10.000). Deklaravus atliekamas patikrinimas. Visų pirma tikrinamos pačios prekės, dokumentai, tų dokumentų atitikimas ir galiojimas kitiems dokumentams, taip pat keleivių, jų bagažo tikrinimas. Tikrinimu siekiama patikrinti ar laikomasi įst. ir kt. teisės aktų reikalavimų, už kuriuos atsako muitinė.
Jei gabenami daiktai, kuriuos privaloma ddeklaruoti, bet jei nedeklaruojami (apie juos nepranešama) – tai traktuojama kad tie daiktai nebuvo pateikti muitinės kontrolei, tai yra buvo gabenami neteisėtai.
Nepateikimas muitinės kontrolei apima ir tuos atvejus, kai suklastojama deklaracija, kt. dokumentai, kuriais remiantis gabenamos prekės. Taigi suklastoti gali būti kiekio prekių nurodymas, jų vertės nurodymas, suklastotos gali būti licenzijos, leidimai..taigi vyksta tokių dokumentų patikrinimas. Kitais dokumentais laikomi lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai,prekių faktūros, važtaraščiai. Nepateikimas yra tais atvejais, kai gabenantys asmenys nenustoja, o toliau važiuoja.
Yra muitinės postai, kkurie yra prie v-bės sienos. Tai teritorinis muitinės padalinys. Jis gali būti ir ne prie v-bės sienos. Taigi gabenimas ne per v-bės sieną yra draudžiama. Bendra taisyklė teorijoje, kad kontrabanda yra laikoma formaliąja sudėtimi, t.y pakanka gabenti. Tačiau yra t.t išlygos. Kai daiktai gabenami juos muitinės nepateikiant jų muitinės skyriuj, nusikaltimas laikomas baigtu, kad asmeniui buvo atsiradusi pareiga parodyti dokumentus, muitinei, bet jis to nepadarė.
Baigta kontrabanda ir tada, kai naudojama suklastota deklaracija ar kt. dokumentai nuo jų pateikimo. Tačiau kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per postą, o per miškelį, tai kontrabanda laikoma baigta jau perkirtus v-bės sieną.
Būna atvejų, kai kontrabandos dalykas aptinkamas ne muitinio tikrinimo metu, bet jau pervažiavus sieną. tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo sienos kirtimo momento (neretai kontrabandinės prekės aptinkamos jas iškraunant).
Kai kontrabandos dalykas ir ją gabenantys asmenys sulaikomi anksčiau, tik paruošus dokumentus, tai veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą. Visais atvejais galioja vertė (jei viršija – nusikaltimas, o jei ne – adm. pažeidimas.). Kontrabanda visada tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai reikšmės neturi (dažniausiai tikslai savanaudiški).
Kvalifikuoja griežtina atsakomybę ir neatsižvelgiama į gabenamų daiktų vertę, kai gabenami šaudmenys, sprogmenys, šaunamieji ginklai, taip pat strateginės prekės. Strateginėmis prekėmis (pagal strateginių prekių technologinių iimporto tranzito ir eksporto įst.) laikomi karinės ir..paskirties prekės.
Taip pat technologijos, programinė įranga, gamybos priemonės, cheminės ir biologinės medžiagos, kurios gali būti panaudotos cheminių ir bakterologinių masinių ginklų gamybai, branduolinės medžiagos, branduolinė įranga ir technologija, kuri gali būti naudojama ir civilinėje..ir branduolinėje veikloje. Taip pat strateginės prekės ir technologijos naudojamos raketų gamyboje.
Asmens veika be kontrabandos padariusio kitą nusikaltimą, kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis, jei šios veikos nėra būtinas ar kvalifikuojantis požymis kontrabanda. Tačiau pagal tą nuostatą šaunamųjų ginklų ir kt. 2d. išvardintų dalykų gabenimas per v-bės sieną, numatytas 2d. kaip disponavimas ginklais. Neturėtų būti kvalifikuojamas. Tačiau kai kuriais atvejais vis tik yra sutaptis.
Tada, kai kontrabanda yra susijusi su neteisėtu sienos perėjimu, veika visuomet sudaro 2 nusikaltimų sutaptį ir kontrabandą, ir neteisėtą v-bės perėjimą.
Suklastota muitinės deklaracija ar kt. dokumentų suklastojimas, jeigu asmuo apie tai, kad jie suklastoti nežino, kvalifikuojama pagal 199 str. Tačiau jei asmuo pats suklastojo ar žinojo, kad jei suklastoti, yra nusikaltimo sutaptis ir kontrabandos ir dokumentų suklastojimo.
Pareigūnai, kurie atlikdami v-bės sienos apsaugą ir muitinės kontrolę bendrininkauja su kontrabandininkais, atsako ir už pareiginį nusikaltimą ir už nusikaltimą kontrabandai…289 str. gali būti.
200 str.
Iki 1998m. ši norma buvo numatyta pačioje kontrabandos sudėtyje. Šios sudėties esmė – negabenimas ,, o neteisėtos kontrabandos – neteisėtas gabenimas. Dabartiniame BK kaip ir kontrabandos atveju pripažįstami nusikaltimu tie atvejai, kai neteisėtai neišvežama prekių iš LR, kurių vertė viršija 250 MGL, vadinasi mažesnės vertės prekių neišvežimas – adm. pažeidimas.
Taip pat numatyta juridinių asmenų atsakomybė.
Objektu yra įst. ir kitais teisės aktais nustatyta prekių pagal tranzito ar eksporto dokumentus išvežimo iš LT tvarka.
Neišvežant prekes, kurias pagal dokumentus reikia išvežti kėsinamasi į ūkininkavimo tvarką bei finansų sistemą.
Žala padaroma negautos naudos pavidalu: muitų nesumokėjimu, PVM nesumokėjimu. Prekės – tai bet koks kilnojamas turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu.
Produkcija – LT pagaminti gaminiai.
Bendra taisyklė – prekių neišvežimas padaromas neveikimu, tai yra neteisėtai prekės neišvežamos, kurios turėjo būti išvežtos ir tai užfiksuota t.t tranzito, eksporto dokumentuose.
Eksporto procedūras reglamentuoja Muitinės kodeksas ir kt. poįstatyminiai aktai.
Eksportas – tai prekių išvežimas iš LT muitinės teritorijos.
Reeksportas – tai prekių anksčiau importuotų į LT išvežimas iš LT.
Tranzitas – tai ne LT prekių gabenimas per LT muitinės teritoriją.
Prekių ar produkcijos tranzitas reiškia, kad ne LR prekės įvežtos į LR nebus čia realizuojamos, tai yra joms nebus suteiktas prekių statusas.
Kiekvienas asmuo susijęs su prekių importu, o eksporto arba tranzito per LT operacijomis, muitinės reikalavimu privalo pateikti visus dokumentus: apie tas prekes, informaciją,
susijusią su prekių gabenimu. Privalomi dokumentai – tai prekės ar produkciją lydintys dokumentai, duomenys apie tas prekes.
Neišvežimu laikoma:
pažeidžiamas prekėms nustatytas terminas dokumentuose. Jis nėra pratęstas nustatyta tvarka. Tranzito terminą nustato muitinės.< padaroma neveikimu>
neteisėtas prekių ar produkcijos iškrovimas LT teritorijoje. Pats faktas iškrovimas, laikomas baigtu nusikaltimu.
Pradėjus realizuoti tas prekes, kurios turėjo būti išvežtos.
Eksporto ar tranzito atveju tas laikotarpis pagal kurį galiam padaryti 200str. numatytą veiką, trunka nuo prekių išvežimo iš įstaigos momento iki jų atvežimo į paskirtą muitinės įstaigą. Formali ssudėtis. Gali būti padaroma neveikimu ir išreikšta veiksmais, tai yra prekių iškrovimu.
Numatytą BK 200str. nusikaltimą nuo prekių gabenimo tvarkos pažeidimo, kuris numatytas kaip adm. teisės pažeidimas (numatytas ATPK 209 str.).veikos yra tapačios, tačiau prekių vertė apsprendžia kada tai, tai nusikaltimas, t.y prekių vertė didesnė nei 250 MGL ir kada tai tada adm. teisės pažeidimas.
Padaromas tiesiogine tyčia. Subjektu gali būti ir juridinis asmuo, jei fizinis asmuo vykdo juridinio asmens interesus.
201str.
Nusikaltimu pripažįstami tie atvejai, kai tie alkoholiniai gėrimai panaudojami, gaminami ssu tikslu realizuoti. Be tikslo realizuoti, parduoti.
201 str. reglamentuota atsakomybė už neteisėtą vertimąsi atitinkamos ūkinės veiklos rūšimi (gaminimas, gabenimas, laikymas, realizavimas). Tai yra speciali norma 202 str. atžvilgiu.
Tiesioginis objektas yra denatūruoto, techninio etilo alkoholis, aparatų jiems gaminti, gaminimo, llaikymo, realizavimo tvarka.
Dalykas – stiprus namų gamybos alkoholiniai gėrimai, etilo alkoholiai ir jų mišiniai. Alkoholiniais gėrimais pripažįstami – tie gėrimai, kurių teisinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 %laipsnių.
Etilo alkoholiai, skiediniai, mišiniai. Mišiniai – tai, kai tie dalykai yra atskirti. Skiediniais, mišiniais reikėtų pripažinti užpiltines, trauktines.
Dalyku taip pat gali būti aparatai tiems dalykams gaminti. Sename BK turėjimas aparato buvo traktuojamas kaip nusikaltimas, o dabar reikia dar įrodyti, kad tuo aparatu buvo gaminama su tikslu realizuoti.
Namų gamybos alkoholiniai gėrimai, kurie neviršija 18 % nėra šio nusikaltimo dalyku, tai administracinės teisės pažeidimas. Tačiau jeigu jei atskiedžiami spiritu, tai tampa jau dalyku.
Šio nusikaltimo dispozicija numato alternatyvius veiksmus: stiprių gėrimų neteisėtą gaminimą, laikymą, realizavimą, taip pat ir aparatų jomis gaminimą.
Kai ttai daroma legaliai yra 1995m. “ Alkoholio kontrolės įstatymas”, Vyriausybės nutarimas “dėl alkoholio licenzijavimo tvarkos”.
“Alkoholio kontrolės įstatyme” nurodyta, kad gaminti stiprius alkoholinius gėrimus leidžiama tik toms įstaigoms, kurios turi Vyriausybės išduotą leidimą. Licenzijos gali būti išduodamos visų tipų registruotoms įmonėms, mažmeninė tvarka taip pat registruotoms įmonėms.
Nelaikoma nusikaltimu gamyba sau iki 10 litrų – visiškai nebaudžiama, o disponavimas 10 litrų ir daugiau be tikslo realizuoti pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu.
Sudėtis – formalioji. Pats faktas gaminimo, laikymo, turėjimo su tikslu realizuoti yyra laikomas baigtu nusikaltimu. Pats faktas sau gaminti, naudoti virš 10 litrų – baudžiamasis nusižengimas. 201 str.1d. – kalbama apie gaminimą (formalioji sudėtis), 2d.,3d. kalbama apie pagaminimą (materialioji sudėtis).
Kai kalbama apie 50 litrų ar daugiau, tai nebūtinai tai turi būti vienos rūšies. Tais atvejais, kai nėra nusikaltimo požymių, yra administracinė atsakomybė.
202 str. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Subjektu gali būti ir juridinis asmuo. 202 str. numatyta atsakomybė už dvejopo pobūdžio neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
1d. – užsiėmimas ūkine, komercine, finansine veikla versliškai, stambiu mastu, jei tai pažeidžia įst. nustatytą tvarką vertis ta veikla.
2d. – nustatyta atsakomybė už vertimąsi ta veikla, kuriai leidimai, licenzijos neišduodamos.
Pagrindinis objektas – nusikaltimu yra kėsinamasi į nustatytą tvarką. Šią tvarką reglamentuoja daug teisės aktų (įmonių, investicijų, laisvųjų ekonominių zonų, LT banko, komercinių bankų, farmacinės veikos bei kiti įst.)
Tokios veiklos pavojingumas nesilaikant nustatytos tvarkos pažeidžia tą tvarką. Žala padaroma finansų sistemai, gali iškilti grėsmė visuomenės saugumui, žmonių sveikatai (pvz. neteisėtai gydant). Papildomas objektas yra finansų sistema, žmogaus sveikata. Ūkinė veikla – tai įvairi gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, paslaugų teikimu. Komercinė veikla – tai veikla, susijusi su prekių pirkimu, pardavimu. Finansų veikla – tai veikla, susijusi su ffinansinių paslaugų teikimu. Profesinė veikla – tai t.t. profesijos asmens teikiamos paslaugos.
Neteisėta veikla pripažįstama jei tai daroma:
neįspėjus įmonės nustatyta tvarka. Jei asmuo neįsteigęs tokios įmonės, verčiasi tokia veikla, tai atsako pagal 1d.;
kitokia neteisėta veikla – nereikalaujama steigti įmonės, bet reikia turėti patentą, jei jo neturi bus neteisėta veikla;
veikla,kuriai reikia licenzijos, leidimo – leidimas yra būtinas.
Įmonių įst. ir kt. teisės aktuose yra nustatyta, kad norint užsiimti tam tikra veikla, reikia turėti Vyriausybės išduotą leidimą, licenziją (pvz. be leidimo draudžiama teikti turizmo paslaugas, užsiimti draudimo veikla ir t.t.)
Kad už neteisėtą vertimąsi iškiltų baudžiamoji atsakomybė reikalinga viena iš 2 sąlygų:
pirmiausia jei tai daroma versliškai;
arba jei tai daroma stambiu mastu.
Nesant nei vieno iš šių požymiu, užsiėmimas tokai veikla užtraukia adm. atsakomybę. Versliškumas pasireiškia tuo, kad užsiimam sistemingai (bent 3 kartus) ar nuolat ir iš šios veiklos yra gyvenama.
Stambus mastas – vertinamasis požymis, sprendžiama kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį iš tos veiklos, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų dydį, veiklos apimtį.
2 d. reglamentuotas faktiškai savarankiškas – sunkesnis nusikaltimas.
Skirtingai nuo 1d. numatytos veiklos, 2d. taikoma už vertimąsi tokia veikla, kuria verstis iš vis draudžiama (šiai veiklai neišduodami nei leidimai, nei licenzijos, įmonės neregistruojamos). O kokiomis veiklomis neleidžiama verstis yra išvardinta įvairiuose įst.
Vertimasis nneteisėta t.t veikla – tai visuma susietų veiksmų, kuriais siekiama gauti pajamų. Ir šiuo atveju reikalinga arba vertimasis, arba stambus mastas. Tas sąrašas uždraustų veikų nuolat siaurėja. Pvz. ilgą laiką azartiniai lošimai buvo uždrausti verslu.
Tai tyčinis nusikaltimas. Užsiimant neteisėta ūkine, komercine, finansine, ar profesine veikla atsakomybė kyla jos organizatoriui, bet dažniausiai jis veikia ne vienas. Taigi asmenys dirbantys kaip samdomi darbuotojai tokiuose versluose atsako kaip bendrininkai, jei jie žino, kad tokia įmonė neregistruota.
203 str. neteisėta įmonės veikla
Turima omenyje tai, kas stambiu mastu vertėsi įmonės steigimo dokumentuose nenumatyta veikla. Įmonė įsteigta, bet užsiimama kita veikla arba šalia oficialiai yra ir kita veikla.
203 str. atsakomybė nustatyta už du nusikaltimus:
1d. – jau minėta.
2d. atsakomybė nustatyta tokios neteisėtos veikos steigėjui ir vadovui.
1d. nustatytu nusikaltimu kėsinamasi į nustatytą įmonių steigimo veiklą, neregistruojant t.t. įmonės veiklos rūšių, nemokant mokesčių. Būtina požymis – stambus mastas.
-1) nurodyta steigimo dokumentuose;
-2) stambus mastas.
Kiekviena įmonė pradėdama veiklą turi būti įsteigta. Steigėjas gali būti v-bė, savivaldybė, v-bės institucijos, LR ar užsienio juridiniai asmenys. Sudaroma steigimo sutartis, įstatai. Ir būtent steigimo dokumentuose išvardijamas tos veiklos rūšys, kuriomis įmonė užsiims. Taigi vertimasis nenurodyta steigimosi dokumentuose veiklos rūšimi ir yra šis nusikaltimas.
Atsakomybė iškyla, kai ta nenumatyta veikla vykdoma stambiu mastu. Stambus mastas – vertinamasis
požymis. Jį apsprendžia apimtis tos nelegalios veiklos, panaudojamų medžiagų kiekiu, gaunamų pajamų už j dydis.
Sudėtis teoriškai formali (vertimasis nenurodyta veikla), tačiau reikalingas stambus mastas, todėl tas teiginys abejotinas. Čia yra daug panašumų su 202 str. skirtumas tas, kad šiuo atveju įmonė yra įregistruota, tačiau užsiima kita veikla arba šalia legalios kita veikla.
2d. 203 str. reglamentuotu nusikaltimu taip pat pažeidžiama įmonių steigimo tvarka, bet šiuo atveju ta įmonė naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti (priedanga nusikalstamai veiklai). Pvz. įmonė įsteigta padėti susirasti ggyvenimo draugą, o faktiškai užsiima sąvadavimu.
Ta įmonė gali būti naudojama nusikalstamai veiklai (ginklų, šaudmenų, narkotikų gaminimui).
Kai yra neteisėta veikla ir ji sudaro kito nusikaltimo požymius, inkriminuojama šių nusikaltimų sutaptis (ir 203 str. 2d. ir pvz. narkotinių priemonių gamybai).
Steigimas – kai yra steigėjas, kuris rūpinasi steigimu. Vadovavimas gali pasireikšti įvairių organizacinių f)jų atlikimu (darbuotojų priėmimas, gamybos planavimas), bet turi vadovauti visa įmonė. Jei vadovauja tik daliai – tai jis nepripažįstamas vadovu.
Sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo tokios fiktyvios įįmonės įsteigimo momento.
Veiklai kvalifikuoti turi reikšmės, kada įmonės steigėju kilo mintis užsiimti nelegalia veikla. Jei tas ketinimas kilo jau įsteigus įmonę, tai šios sudėties nėra.
206 str. kredito ar paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį.
Kalbant apie 206 str. pirmiausia kyla jo ssąsajos su nusikaltimais nuosavybei, o konkrečiai su sukčiavimu. Dispozicijoje pasakyta, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ir negrąžino jo laiku ir padarė didelės turtinės žalos. Reikia atskirti nuo nusikaltimų nuosavybei: jei asmuo jau imdamas kreditą, turėjo sumanymą juo pasitvarkyti kaip savu,veika traktuojama kaip kreditinis sukčiavimas 207 str.
206 str. inkriminuojamas, kai nėra sukčiavimo požymių. Kai panaudojo kreditą ne pagal paskirtį, pvz. skoloms padengti ir nustatytu laiku negrąžina. Jei ne pagal paskirtį panaudojo ir grąžino nustatytu laiku – tai šios sudėties nebus.
Baudžiamoji atsakomybė iškils, kai bus padaryta didelė turtinė žala kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui (įskaitant akcininkus padarė didelės turtinės žalos). O didelė turtinė žala pagal šį skyrių, kai padaryta žala yra didesnė nei 150 MGL. Nesant ššio nusikaltimo visų požymių pvz. kai žala padaryta mažesnė, atsakomybė kyla civiline tvarka.
Už kredito ar paskolos panaudojimą ne pagal savo paskirtį atsakomybė iškyla tiek tam asmeniui, kuris tą veiką padarė, o jei jis veikė juridinio asmens interesais, tai atsakomybė iškyla ir juridiniam asmeniui.
Tuo atveju, kai yra iš anksto sumanymas kreditą panaudoti ne pagal savo paskirtį, tai yra ne sukčiavimas, o 207 str. kreditinis sukčiavimas.
Apgaulė yra ir sukčiavimas. Kai kuriais atvejais 206 str. ir 207 str. netaikomi, kai iš anksto tturima mintyje pasisavinti.
208 str. skolininko nesąžiningumas
Atsakomybė nekyla ir asmuo atlikęs BK 208 str. l d. ir 2 d. numatytus veiksmus gali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn.
BK 208 str. l d. ir 2 d. numautos nusikaltimu sudėtys viena kitos atžvilgiu yra savarankiškos, šios sudėtys abi pagrindinės ir materialios.
BK 208 str. l d. numatyto nusikaltimo objektu laikytina socialinė vertybė – kreditorių interesai, tai reiškia, jog nagrinėjamos sudėties objektu negali būti individuali vertybė – vieno kreditoriaus interesai. Papildomas šio nusikaltimo objektas yra sąžiningo ūkininkavimo principai.
BK 208 str. l d. įtvirtintos nusikaltimo dalyku yra.tai: a) kuo kaltininkas patenkina išskirtiniu kreditorių reikalavimus – tai gali būti piniginės lėšos, konkretus turtas, turtinės teisės ir reikalavimai, turtinio pobūdžio paslaugos ir veiksmai; b) kuo kaltininkas užtikrina išskirtiniu kreditorių reikalavimus – tai gali būti hipoteka. kilnojamojo daikto įkeitimas, depozitai, banko garantija ir pan..
Veika nagrinėjamoje sudėtyje gali pasireikšti dviems alternatyviais veiksmais, tai: a) patenkino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus; b) užtikrino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus.
Patenkino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus – tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai pastarasis sąmoningai ir laisva valia, esant kreditorių daugetui. bei negalėdamas patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pasirinktinai ir likusiu kreditorių nenaudai, įvykdo savo prievoles pilnai ar dalinai tik išskirtinių kreditorių naudai, tuo panaikindamas ssavo skolas išskirtinių kreditorių atžvilgiu arba šias skolas sumažindamas. Reikalavimų patenkinimas galimas įvairiomis civilinių teisiniu sandoriu formomis, tai gali būti : pinigų sumokėjimas; turto perdavimas, įvairių turtinio pobūdžio veiksmu atlikimas ar paslaugų suteikimasjeigu tokių veiksmu išdavoje patiriamos kaltininko turtą mažinančios sąnaudos, taip pat reikalavimų perleidimas, vekseliu ar čekiu perdavimas indosamentu. skolų už trečiuosius asmenis prisiėmimas, jei tokiais veiksmais kaltininkas padengia savo skolas išskirtiniams kreditoriams.
Užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus – tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai pastarasis sąmoningai ir laisva valia, esant kreditorių daugetui. bei negalėdamas patenkinti visu kreditorių reikalavimų ar jų užtikrinti, pasirinktinai ir likusių kreditorių nenaudai užtikrina tik vieno ar keleto išskirtinių kreditorių reikalavimus. Reikalavimu užtikrinimas galimas įvairiais civiliniais teisiniais sandoriais,tai gali būti hipoteka. kilnojamojo turto įkeitimas, laidavimas, garantija ar banko garantija ir pan.. Vienok, visuomet reikalavimą užtikrinamasis sandoris turi būti sudarytas likusių kreditorių nenaudai, tai yra dėl tokio sandorio sumažėja kaltininko turto vertė ir išskirtiniam kreditoriui ar kreditoriams suteikiamos teisės padengti savo reikalavimus iš hipotekos. įkeisto turto, laiduotoju ar garantų arba suteikiant galimybe išskirtiniams kreditoriams užimti aukštesnę vietą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje.
Šis nusikaltimas gali būti padaromas iki to momento, kai Įsiteisėja civilinio teismo nutartis iškelti kaltininko įmonei bankroto bylą (LR įmonių bankroto įstatymo“5 14 str. l d.). Kai kkaltininkas patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ar juos užtikrina, jau po bankroto bylos iškėlimo, tai tokie veiksniai kvalifikuotini kaip turto iššvaistymas (BK 184 str.). nes po bankroto bylos iškėlimo, kaltininko įmonės turtas tampa konkursine mase. kurios paskirtis patenkinti kreditorių reikalavimus, o toks turtas kaltininkui yra svetimas.
Komentuojamas nusikaltimas gali būti padaromas tik esant bent vienai iš šių aplinkybių: a) sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus; b) kaltininko įmonės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus.
Sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus esti tuomet,kai nustatoma trijų sąlygų visuma,tai yra:
sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, tai įmonės būklė, kai jos veiklos efektas nepadengia šios veiklos sąnaudų ir dėl to įmonė negali sukurti reikiamo savo skolų ekonominio padengimo ir
akivaizdi bankroto grėsmė, tai tokia įmonės būklė, kai egzistuoja LR bankroto įstatymo 4 str. l d. numatyti pareiškimo civiliniam teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindai; ir
neturėjimas galimybės patenkinti visus kreditorių reikalavimų, tai tokia situacija, kai kaltininko įmonės turto aktyvo ir turto pasyvo santykis ekonomine prasme yra neigiamas.
Kaltininko įmonės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė
neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus esti tuomet.kai nustatoma trijų sąlygų visuma, tai yra:
kaltininko įmonės nemokumas,tai įmonės būsena,kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų. taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse, įmonės įsipareigojimams įvykdyti,arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę įjos balansinę vertę įrašyto turto vertės; ir
akivaizdi bankroto grėsmė, tai tokia įmonės būklė, kai egzistuoja LR bbankroto įstatymo 4 str.l d. numatyti pareiškimo civiliniam teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindai; ir
neturėjimas galimybės patenkinti visus kreditorių reikalavimus.tai tokia situacija, kai kaltininko įmonės turto aktyvo ir turto pasyvo santykis ekonomine prasme yra neigiamas.
Būtinas „favoritizmo vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu“ nusikaltimo sudėties požymis yra nusikalstami padariniai, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams“.
Pagal komentuojamą straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada. kai turtinė žala padaroma dviems ir daugiau kreditorių, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 1150 MGL sumą. Šios sumos nustatomos sudedant visų kreditorių patirtos žalos dydžius.
Turtinės žalos turinį sudaro tiesioginė turtinė žala (dainnum emergens) ir/ar negautos pajamos (lucrum cessans). Turtinė žala gali pasireikšti tik nukentėjusių kreditorių turto aktyvo sferoje.
Nustatant turtinės žalos dydi imama domėn kkiekvieno kreditoriaus piniginių reikalavimų nominali vertė ir įstatymu nustatytos palūkanos. Negali turtinės žalos turinio sudaryti delspinigiai, baudos ir kitos represini poveiki turinčios turtinio pobūdžio priemonės, nes tokio pobūdžio turtinė žala faktiškai ir teisiškai esti už civilinės apyvartos rėmų ir ji visiškai nesusijusi su ekonomine turto verte normalioje civilinėje apyvartoje. Pvz. 0,2 % delspinigių už kiekvieną praleistą mokesčiams ar muitams sumokėti dieną.
Tarp veikos ir padariniu turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Šiais atvejais būtina konstatuoti, kad veika buvo turtinės žalos padarymo likusiems kreditoriams priežastimi.
BK 208 str. 1d. numautas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčioms. Motyvas ir tikslas kvalifikuojant veika savarankiškos teisinės reikšmės neturi.
Kaltininkas suvokė, jog jo įmonei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar esant nemokiai, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir neturint ggalimybės patenkinti visu kreditorių reikalavimu, jis sąmoningai, laisva valia ir likusiu kreditorių nenaudai, patenkino tik vieno ar keleto kreditorių reikalavimus, numatė, kad dėl šių veikų atsiras ar gali atsirasti turtinė žala likusiems kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido minėtiems padariniams atsirasti.
Komentuojamo nusikaltimo subjektu gali būti fizinis ir juridinis asmuo.
Fizinis asmuo turi būti sulaukės 16 metų amžiaus,bei turi turėti specialaus subjekto požymį. Specialaus subjekto požymis šioje sudėtyje suprantamas.kaip „tas, kurio įmonė buvo sunkioje ekonominėje padėtyje ar nnemoki“. Tai reiškia, kad subjektu gali būti individualios įmonės savininkas,ūkinių bendrijų valdytojai.AB ar UAB administracijos vadovas ir pan. Galiausiai nėra svarbu, kaip vadinasi kaltininko juridiniame asmenyje einamos pareigos ar šių pareigų pavadinimas.o svarbu yra tai. jog pagal užimamas pareigas įmonėje kaltininkas turėjo teisę ir galimybe disponuoti įmonės-skolininkės turtu.
Juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už komentuojamo nusikaltimo padarymą.pagrindai numatyti BK 20 str..
Tais atvejais, kai kaltininkas atlikdamas BK 208 str. l d. nurodytus veiksmus, bei papildomai suklastoja dokumentus, tai tokia kaltininko veika atsižvelgiant į kitas aplinkybes gali būti kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 208 str. l d. ir BK 300 str. l d. arba BK 208 str. l d. ir BK 222 str. l d..
BK 208 str. 2 d. įtvirtinta skolininko nesąžiningumo susijusio su savo turto neteisėtu perleidimu ar kitokiu konkursinės masės menkinimu, tuo padarant turtine žalą kreditoriams sudėtis.
Komentuojamo nusikaltimo objektu laikytina socialinė vertybė- kreditorių turtiniai interesai, papildomas objektas – sąžiningo ūkininkavimo principai.
Nusikaltimu dalykas yra turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Šiuo atveju turto sampratos turinį sudaro : materialūs ir nematerialūs daiktai, turtinės teisės ir reikalavimai, tai yra visa tai kas ūkinėje apyvartoje turi ekonomine vertę ir tai kas civiliniu sandoriu gali būti paversta pinigais ar kitu turtu.
Nagrinėjamoje sudėtyje veika gali pasireikšti vvisa eile aktyvių veiksmų.tai: a) paslėpė turtą; b) iššvaistė turtą: c) pervedė turtą į užsienį: d) nepateisinamai pigiai pardavė turtą.
paslėpė turtą- reiškia tokius kaltininko aktyvius veiksmus, kai šių veiksmų išdavoje aplinkiniams tampa nežinomu kaltininko įmonei priklausančio turto teisinis ar faktinis likimas. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu daikto paslėpimu. perleidžiant įmonės turimas turtines teises, asmeniui.kurio indentifikuoti objektyviai nėra galimybių arba suklastojant dokumentus, kuomet juose nurodomas neegzistuojantis teisės įgijėjas. slepiant įmonės turimus vekselius ar kitus reikalavimus, pinigines lėšas fiktyviu pagrindu perrašant kitų asmenų vardu, imituojant įmonei priklausančio turto žuvimą ir pan..
iššvaistė turtą – reiškia tokius kaltininko aktyvius veiksmus, kai kaltininkas savo įmonės turtą,panaudoja savo ar kitu asmenų interesais ir naudai, bei už tai kaltininko įmonė negauna jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėja skolininko įmonės turto abstrakti piniginė vertė. Pagal šios veikos prasmę iššvaistomas kaltininkui savas turtas, o jei iššvaistomas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje,tačiau jam svetimas turtas, tai tokia veika kvalifikuotina pagal BK 184 str.. O tais atvejais, kai kaltininkas būdamas įmonės administracijos vadovu iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą, tuo padarydamas turtinės žalos ir šio turto savininkams, ir įmonės kreditoriams.tai kaltininko veika turi būti kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 184 str. ir 208 str. 2 dd..
perleido turtą – tai tokie kaltininko veiksmai, kai pastarasis savo įmonės turtą bet kokio civilinio sandorio pagrindu perduoda tretiesiems asmenims.tuo mažindamas savo įmonės turto piniginė verte. Tai gali būti vekseliu ar čekių indosamentas. reikalavimo perleidimo (cesijos) aktas, turimo reikalavimo atsisakymo aktas,savo t įmonei labai nenaudingos taikos sutarties sudarymas ir pan..
pervedė turtą į užsieni – tai tokie kaltininko veiksmai, kuomet pastarasis savo įmonės turtą bet kokio civilinio sandorio pagrindu perleidžia už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantiems subjektams ir todėl toks turtas jau nepatenka konkursine masę. Praktikoje dažniausiai sutinkami atvejai, kai įmonė patekusi į sunkia ekonominę padėtį.jos turimus reikalavimus į kitas užsienio įmones perleidžia užsienio firmoms, dažniausiai orsorinėms, o pastarosios jau šias įgytas teises sėkmingai realizuoja ir neoficialiai su kaltininku ar jo artimais asmenimis atsiskaito. kai tuo tarpu Lietuvos įmonės kreditoriai negauna jokio savo reikalavimu patenkinimo.
pardavė turtą nepateisinamai pigiai – tai veiksmai, kai kaltininkas sąmoningai ir laisva valia, savo įmonės turtą parduoda kitam asmeniui už žymiai mažesnę kainą, nei iš tikrųjų rinkoje vertas šis turtas, tuo aiškiai mažinant savo įmonės turto pinigine vertę.
Komentuojamas nusikaltimas gali būti padaromas iki civilinio teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą. įsiteisėjimo momento.Veiksmai, kai kaltininkas savo turtą kreditorių nenaudai paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsieni ar nepateisinamai pigiai
pardavė, po bankroto bylos iškėlimo, laikytini turto iššvaistymu (BK 184 str.). nes po bankroto bylos iškėlimo, įmonės turtas laikytinas konkursine mase. kurios paskirtis tenkinti kreditorių reikalavimus, o toks turtas kaltininkui yra svetimas.
Apie būtinas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra: a) sunkią ekonominę padėtį ir bankroto grėsme: b) nemokumą ir bankroto grėsme, žr. šio straipsnio komentaro 12.1.; 12.2. ir 13.1.: 13.2. p.p.
Būtinas BK 208 str. 2 d. įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymis yra nusikalstami padariniai – turtinė žala kreditoriams, apie tai žr. ššio straipsnio komentaro 14-17 p., o apie priežastinį ryšį- 18 p..
BK 208 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčioms.
Kaltininkas suvokė, jog jo įmonei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar esant nemokiai, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtą kuris gali būti pateiktas skoloms padengti, jis sąmoningai, laisva valia ir kreditorių nenaudai, paslėpė, iššvaistė. ; perleido, pervedė į užsieni ar nepateisinamai pigiai pardavė, numatė, kad dėl šių veiku .,,. kreditoriams atsiras ar gali atsirasti turtinė žala ir norėjo tokių ppadariniu arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Šio nusikaltimo subjektu gali būti fizinis ir juridinis asmuo. _
Fizinis asmuo turi būti sulaukęs 16 metų amžiaus,bei privalo turėti specialius J požymius.tai yra būti individualios įmonės savininku, ūkinių bendrijų.AB, UAB ar kkitokių įmonių administracijos vadovu, bei pagal užimamas pareigas turintis teisę ir galintis disponuoti įmonės turtu.
Juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už BK 208str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką tik esant BK 20 str. numatytiems pagrindams.
209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas
Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
Nusikalstamo bankroto sudėtis naujame 2000 m. BK, nuo 1961 m. BK 315 str. įtvirtintos sudėties skiriasi keletu aspektų: a) naujame BK atsisakyta kvalifikuojančios nusikalstamo bankroto sudėties,kuri buvo įtvirtinta 1961 m. 315 str. 3 d.; b) 2000 m. BK dekriminalizuota, seno 1961 m. BK 315 str. l d. buvusi veika – nepranešimas apie įmonės nemokumą; c) 2000 m. BK 209 str. ddispozicija nuo panašios dispozicijos buvusios 1961 m. BK 315 str. 2 d. skiriasi veikos požymiais – 2000 m. BK veika – “blogai valdydamas įmone nulėmė jos bankrotą“, 1961 m. BK 315 str. 2d.- „privedimas įmonės prie bankroto“, nusikalstamais padariniais – 2000 m. BK 209 str. – „didelė turtinė žala kreditoriams“, 1961 m. BK 315 str. 2 d. – „turtinė žala kreditoriui, akcininkui ar kitam asmeniui“. Būtina pažymėti, jog nusikalstamas bankrotas kuomet turtinė žala padaroma tik akcininkams ar kitiems asmenims pagal 22000 m. 209 str. nėra baudžiamas.
Pagal pavojingumo laipsnį BK 209 str. numatyta nusikalstama veika laikoma nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį atsiranda tik padarius žalą didelę turtine žalą kreditoriams. Didelė turtinė žala esti tuomet, kai kreditoriams padarytos turtinės žalos piniginė išraiška viršija 150 MGL dydžio sumą.
Nusikalstamo bankroto sudėtis yra materiali, todėl šio nusikaltimo objektyvioji pusė reikalauja veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padariniu nustatymo.
Nusikalstamo bankroto objektas yra kreditorių turtiniai interesai, gauti savo turimu turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei – bankrotui suteikta turtą, prekes ar paslaugas.
Veika komentuojamoje sudėtyje apibūdinama žodžiais „blogai valdydamas įmone nulėmė jų bankrotą“. Blogu įmonės valdymu laikytinas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius „protingam ir rūpestingam šeimininkui“ keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmones visišką nemokumą ir turimo turto praradima.tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams.
Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, tai gali būti:
6.1. per didelis išlaidavimas – kuomet kaltininkas valdant įmone atlieka žymiai didesnes išlaidas, nei gaunama iš veiklos pajamų arba kuomet tokios išlaidos nebuvo pateisinamos dėl įmonės esamos ekonominės padėties ar turimo turto ir todėl kaltininko įmonės veiklos efektas buvo neigiamas. Pvz. įmonė reklamai išleidžia visa turimą aktyvą ir todėl priversta skolintis; didelė įmonės turto aktyvo ddalis išleidžiama įmonės atstovybėms kurti, nors tuose vietovėse įmonė visiškai neturi rinkos.o sumažėjęs aktyvas sąlygojo įmonės nemokumą bei galutinį prasiskolinimą; netinkama kadrų politika, kuomet pasamdomi darbuotojai, kurie neaprūpinami darbu ir todėl mokamos didelės prastovos ir pan..
sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, kuomet tokiu operacijų išdavoje susiduriama su itin didele turtinių nuostolių rizika. Pvz. „lošimas“ akcijų biržoje; kontrabandinių prekių pervežimas; labai rizikingų draudimo sutarčių sudarymas.kai draudimo suma sudaro didesnę dalį įmonės turto aktyvo, greitai gendančių produktų užpirkimas, neturint jokiu galimybių šiuos produktus perdirbti ar sandėliuoti; didelio prekių kiekio pardavimas be jokių prekybos apyvartoje priimtinų apmokėjimo garantijų; ilgalaikis paslaugu tiekimas klientui.kuris už šias paslaugas jau ilgą laika nemoka.o skolos dydis lyginant su kaltininko įmonės turtu yra labai didelis ir pan..
sąmoningai nesilaikoma elementariu ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių. Pvz. gabenant neapdraustą itin brangų, lyginant su įmonės turtu, krovini, kuris žuvo; suteikiamos didelės, lyginant su įmonės turimu turtu, paskolos be jokių jų gražinimą užtikrinančiu priemonių; nepagrįstai prisiimant labai didelę delkredere riziką ir pan..
sąmoningai neplėtojant įmonės veiklos, piktybiškai nevykdant sutarčių ir tuo prarandant prekių ar paslaugu rinkas, teisminiu ar neteisminiu keliu neišieškant skolų, kai skolų dydis lyginant su įmonės turtu yra esminis.
Įmonės bankrotas – tai nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto bbyla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. l d.4).
Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena, turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis.
Nusikalstami padariniai įstatyme apibrėžiami žodžiais „dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams“. Dėl to nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviems asmenims – kreditoriams,o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL suma.
Jeigu dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo kaltininko įmonė bankrutavo,tačiau vykdant bankroto procedūra įmonės kreditoriai nepatyrė turtinės žalos arba patyrė žalą kurios dydis pinigine išraiška neviršija 150 MGL sumos, tai tokia veika nėra baudžiama, išskyrus atvejus, kai kaltininkas siekė padaryti kreditoriams žala viršijančią 150 MGL dydžio sumą. tačiau tokio dydžio žala neatsirado dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių – tokiais atvejais kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 22 str. l d. ir 209 str..
Nusikalstamo bankroto sudėtyje turtinės žalos turinį sudaro tiesioginė turtinė žala (damnum emergens) ir/ar negautos pajamos (lucrum cessans). Turtine žala visuomet pasireiškia tik nukentėjusiųjų- kreditorių turto aktyvo sferoje.
Nustatant turtinės žalos dydį imama domėn kiekvieno kreditoriaus piniginiu reikalavimų nominali vertė ir įstatymu nustatytos palūkanos. Negali turtinės žalos turinio sudaryti delspinigiai, baudos ir kitos represinį poveiki turinčios turtinio pobūdžio
priemonės, nes tokio pobūdžio turtinė žala faktiškai ir teisiškai esti už civilinės apyvartos rėmu ir ji visiškai nesusijusi su ekonomine turto verte normalioje civilinėje apyvartoje. Pvz. 0.2 % delspinigių už kiekvieną praleista mokesčiams ar muitams sumokėti diena.
Komentuojamo nusikaltimo objektyviai pusei būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp įmonės blogo valdymo ir šios įmonės bankroto, ir priežastinį ryšį tarp įmonės bankroto ir didelės turtinės žalos kreditoriams.
Šio nusikaltimo subjektu gali būti tik fizinis sulaukęs 16 metu amžiaus asmuo, kuris įstatymo, sutarties ar administracinio aakto pagrindu valdė įmone. Tai gali būti personalinių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų valdytojai. AB ar UAB administracijos vadovai ir pan..
Nusikalstamas bankrotas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčiomis.
Kaltininkas suprato.kad sąmoningai valdė įmone pažeisdamas elementarius „protingam ir rūpestingam šeimininkui“ keliamus reikalavimus ir tuo nulėmė savo įmonės bankrotą, numatė, jog dėl savo įmonės bankroto kreditoriams atsiras ar gali atsirasti didelė turtinė žala ir norėjo tokių padariniu arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
XXXII sk. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengiami finansų sistemai
213str. atsiradus, aatsirado ir jų padirbėjai. Nusikaltimas gan išplitęs. Padirbėjų yra labai įvairių (kvalifikuotų ir nelabai).
Dabartinis BK nustato, kad:
baudžiama už perdavimą pinigų kaip tikrų;
baudžiamoji atsakomybė ne tik už netikrų pinigų gaminimą, laikymą, realizavimą, bet ir nustatyta alternatyvi veika: už netikrų pinigų įrangos jjiems gaminti gaminimą, laikymą ir už tokios įrangos realizavimą. Kuomet kompiuteriu gamina pinigus – jo negaliam pripažinti įranga netikriems pinigams gaminti;
Nustatyta atsakomybė ir juridiniam asmeniui;
Tai yra vienas iš pavojingiausių nusikaltimų finansams. Jos pavojingumą apsprendžia tai, kad padaroma turtinė žala fiziniam asmeniui ar kitam. O tokių pinigų realizavimas gali sužlugdyti visą v-bės finansų sistemą. Šis nusikaltimas tarptautinio pobūdžio, nes padirbinėjami ne tiks savos v-bės, bet ir kitų valstybių pinigai. Todėl 1929m. priimta “Ženevos konvencija”.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į pinigų ar vertybinių popierių apyvartą. Dalyku gali būti suklastoti užsienio ar Lt pinigai, t.y. visi banko išleisti pinigai esantys apyvartoje pas mus ir užsienyje.
Tai tiek litai, tiek centai. Dalyku yra teik visiškai netikri pinigai, tiek tikri, bet suklastoti. Dalyku taip pat gali būti nnetikri suklastoti pinigai, kitos v- bės pinigai, esantys apyvartoje tiek popieriniai, tiek metaliniai) dar vadinami užsienio valiuta.
Pagal šį str. baudžiamas tiek konvertuojamas valiutos padirbinėjimas, tiek nekonvertuojamas. Netikri pinigai pripažįstami dalyku, jei atitinka 2 požymius:
jei yra apyvartoje (pvz. tokių pinigų nėra);
pinigų kokybė. Pagaminti ar suklastoti pinigai turi būti panašūs į tikruosius, kad eilinis žmogus juos laikytų tikrais. Akivaizdžiai nepanašių pinigų gaminiams traktuojamas kaip pasikėsinimas sukčiauti, o pavykęs – kaip sukčiavimas. Dalyku be pinigų pripažįstami ir vertybiniai popieriai – tai dokumentai įteisinti vv-bės teisės aktais ir suteikiantys t.t. turtinių teisių, kuriuos galima realizuoti pateikus tuos vertybinius popierius. Jie naudojami tt. finansų operacijoms. Tai pažymėjimai, liudijimai.
Tai akcijos, obligacijos ir išvestiniai vertybiniai popieriai. Dalyku gali būti tiek lt tiek užsienio v-bės vertybiniai popieriai. Šio nusikaltimo dalyku negali būti loterijos bilietai, kasos čekiai ir pan. tokių dalykų suklastojimas yra rengimasis sukčiauti. Įranga netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti – tai įvairūs įrenginiai spec. pagaminti šiam tikslui, taip pat spec. reikmenys pritaikyti netikrų pinigų klastojimui.
Objektyviai gali pasireikšti alternatyviai šis nusikaltimas:
gaminimas – tai naujo piniginio ženklo (vertybinio popieriaus) gaminiams. Būdas kaip jie gaminami neturi reikšmės. Tai formalioji sudėtis. Pats gaminimo faktas reiškia baigtą nusikaltimą.
klastojimas – tai dalinis tikro pinigo ar vertybinio popieriaus pakeitimas dar vadinamas falsifikavimu. Dažniausiai pasireiškia didesnės nominalios vertės jiems suteikimu.
2 dalyje 213 str. reglamentuojama griežtesnė atsakomybė už didelio kiekio arba didelės vertės netikrų vertybinių popierių pagaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą.
1dalis baigtas gaminant, o 2 dalis – jau pagaminta. Šie požymiai didelė vertė, kiekis vertinamieji. Įst. nenurodoma kokia yra didelė vertė ir didelis kiekis. Sprendžiama atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Kai kaltininkas demaskuojamas gaminant bet dar nepagaminus didelio kiekio – bus pasikėsinimas pagaminti didelį kiekį netikrų pinigų ar vertybinių popierių.
3 ddalis privilegijuojantis požymis. Mažina veikos pavojingumą, kai asmuo ne gamina, o gauna netikrus pinigus, net gaudamas to nepastebėjo ir priėmė kaip tikrus, o po to suprato, kad tie pinigai netikri. Jeigu siekiama atsikratyti tokių pinigų nedidelio kiekio ar nedidelės vertės netikrais pinigais ar vertybiniais popieriais – nusikaltimas laikomas lengvesniu (baudžiama pagal 3d.). reikia įrodyti, kad asmuo suvokė, kad jei gavo netikrus pinigus – tik tada bus atsakomybė.
214 str.
Iki 2000m. tokios veikos buvo traktuojamos kaip rengimasis sukčiauti, pasikėsinimas arba sukčiavimas. Tačiau paplitusi mokėjimui kortelėmis, prasidėjo ne mažas jų falsifikavimas. Ši norma gimė ne tik iš praktikos, bet ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, o būtent ES tarybos pamatinis sprendimas “dėl kovos su sukčiavimu, naudojant priemones skirtas atsiskaityti netikrais pinigais”.
Žala padaroma naudojant netikrus mokėjimo kortelės (instrumentus atsiskaityti netikrais pinigais) didžiulė. Ir kiekvienais metais žala bankams didėja. JAV žala bankams naudojant netikras mokėjimo korteles milijoninė – tai rodo šios veikos pavojingumą. Įrodyti tai sunku, bet pats faktas gaminimo, disponavimo, turėjimo netikros kortelės laikomas baigtu nusikaltimu.
Nusikaltimo dalykas – mokėjimo instrumentai.
Objektyviai – teisėtų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti, naudojimo tvarka.
Šia veika kėsinamasi į kredito santykius, sutrikdomi teisėti atsiskaitymai netikrais pinigais. Šia veika padaroma materialinė žala, tačiau baudžiamoji atsakomybė su tuo nesiejama. Pakanka pačių veikų. <
Mokėjimo instrumentų sąvokos galiojantys įst. nepateikia. “LR mokėjimų įst.” vartojama sąvoka mokėjimo priemonė, bet tai yra pinigai, todėl ši sąvoka nepriimtina. Taigi mokėjimo instrumentas – tai popierinis ar plastikinis arba elektroninis dokumentas, kuriame išreikštas mokėjimo nurodymas, t.y. mokėjimo sistemos dalyvio raštu suformuluotas nurodymas pervesti lėšas.
Straipsnio dispozicijoje įvardintos veikos leidžia daryti išvadą, kad komentuojamo nusikaltimo dalyku gali būti tik iš popieriaus ar plastiko (materialieji) mokėjimo dokumentai.
215 str. instrumentu laikomi ir nematerialūs elektroniniai mokėjimai. 214 str. dalyku gali būti tik mokėjimo instrumentai skirti atsiskaityti negrynais pinigais, kuriais laikomi LT banko, kitų komercinių bankų įsipareigojimai įrašyti į sąskaitą. Dalyku nelaikomi čekiai, vekseliai (vekseliais atsiskaitymai gali vykti tiesiogiai, be banko). Taip pat dalyku nelaikoma ne banko kortelės (pvz. IKI kortelės).
Dalyku laikomos netikros arba suklastotos banko kortelės bei svetimi mokėjimo pavedimai, pvz. debeto.
Netikras mokėjimo instrumentas yra sukurtas, padarytas, išlietas, atspausdintas iš plastiko arba nukopijuotas ir turintis visus tikro inkvizitus.
Dalyką sudaro ir tikro instrumento netikra dalis, detalė, fragmentas.
Taigi suklastotas mokėjimo instrumentas yra toks, kurio viena iš detalių yra padirbta, pvz. magnetinė ląstelė, skaitmenys, kuriuose užfiksuota informacija apie kortelės savininką.
Dalyku gali būti ir įranga netikriems mokėjimo instrumentams gaminti (ar tikriems klastoti), pvz. staklės.
Dalyku yra ir svetimas (tikras) mokėjimo instrumentas, kai jis yra mokėtojo žinioje
be savanoriško kortelės valdytojo sutikimo. Objektyviai gali nusikaltimas pasireikšti įvairiomis alternatyviomis veikomis.
Mokėjimo instrumentų ar įrangos gaminimu.
mokėjimo instrumento gaminimas, laikymas, sukūrimas ar tikro instrumento pakeitimas taip, kad juo gali būti naudojamasi kaip tikru. Įrangos tiems instrumentams gaminimas- tai t.t. prietaisų sukūrimas ar pritaikymas. Šiuo atveju sudėtis formali. Pats gaminimo faktas laikomas baigtu nusikaltimu (tiek instrumento, tiek priemonių tam gaminti);
mokėjimo instrumento įgijimas (netikro ar suklastoto ar svetimo). Įgijimu laikomas atlygintinas ar neatlygintinas. Svetimo instrumento įgijimas turi būti neteisėtas (be turėtojo sutikimo pagrobtas). VVeika laikoma baigtu nusikaltimu užvaldžius;
alternatyviai veika yra tokio instrumento laikymas, turėjimas savo žinioje;
mokėjimo instrumento (svetimo) realizavimas, atligintinas ar neatlygintinas perdavimas kitam asmeniui.
Netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento panaudojimas finansinių operacijai realizuoti. Finansine operacija yra mokėjimo ir atsiskaitymų atlikimas netikru ar suklastotu instrumentu. Inicijuojant yra išrinktas bet kokia forma, valia,.. kad turintis teisę atlikti finansines operacijas tas subjektas bei darytų (pvz. tokios kortelės pateikimas banko kasininkui arba parduotuvės kasininkui, paslaugų įmonės atstovui.
Jeigu darant tas veikas pasiseka, piniginės lėšos pasisavinamos – vveika sudaro nusikaltimo sutaptį (214 str. ir sukčiavimas).
Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis naudojasi netikra, suklastota ar svetima kortele.
215 str.
Objektas – finansų sistema. Konkrečiai – neteisėta mokėjimo instrumento panaudojimo tvarka, taip pat nuosavybė, informatika, verslo tvarka. <
Dispozicija yra blanketinė, t.y str. aprašyti nusikaltimo požymiai atskleidžiami teisės aktuose, kurie reglamentuoja mokėjimo instrumentų rūšis ir naudojimo tvarką. Pagrindiniu aktu laikomas “Mokėjimų įst.”
dalykas – neteisėtai panaudotas mokėjimo instrumentas, kuriame neišreikštas nurodymas ar nenurodyti identifikavimo duomenys ir rekvizitai;
dalyku gali būti tikri ar netikri mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys. (jei suvokia, kad instrumentas neteisėtas, o pripažįsta teisėtu yra šis nusikaltimas).
Instrumentas panaudojamas finansinei operacijai inicijuoti. Instrumentu gali būti ir plastikinis, ir popierinis ir elektroninis pvz. mokėjimo pavedimas, debeto pavedimas.
Popierinės mokėjimo priemonės yra čekis ir vekselis. Plastikinis – banko kortelės.
komentuojamo nusikaltimo dalyku gali būti ir kt. mokėjimo instrumentai, kuriuos išleidžia bankas, pvz. mokėjimo kvitai, elektroniniai pinigai.
Mokėjimo instrumentu nepripažįstamas ne banko kortelės, kai jos išleidžiamos asmenų užsiimančių ūkine, komercine veikla, skirtas atsiskaityti uuž jų paslaugas. Tokai veika bus nusikaltimai nuosavybei.
Dispozicijoje kalbama apie mokėjimo instrumento identifikavimą, duomenų neteisėtą perdavimą. Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys – bet kokia užfiksuota ir patikėta informacija, kurią turint galima nustatyti mokėtojo, gavėjo vardą, pavardę, asmens kodą, parašą, banko sąskaitos nr. Ir pasinaudojant ta informacija ir daroma netirki mokėjimo instrumentai.
Objektyviai veika gali pasireikšti žinomai neteisėto mokėjimo pripažinimu teisėtu ir asmuo, turintis teisę vykdyti finansines operacijas, tai atlieka.
Žinomai neteisėti instrumento pripažinimas teisėtu. Žinomai neteisėtų instrumento duomenų perdavimas – kai ppanaudojama tuos duomenis neteisėtai informacijai sudaryti. Jeigu tokiomis veikomis pasisavinamas ar išvaistomas turtas, tas, kas gauna naudos, atsako už sukčiavimą, o tas kas pripažino neteisėtą instrumentą teisėtu, atsako už šį nusikaltimą, t.y. BK 215 str. ir už išvaistymą. O jei tai padarė tyčia, t.y. pripažino tą instrumentą, t.y. pasisavinimas.
Sudėtis formali. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo nurodytų alternatyvių veikų atlikimo. Padariniai yra už šios sudėties ribų. Padaroma tiesiogine tyčia.
216 str. (buvo pinigų plovimas). BK kalbama apie tai, kad tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo ar kt. asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus, turtą, su juo atlieka tam tikras finansines operacijas. Kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn reikia įrodyti, kad pinigai ir turtas buvo įgyti nusikalstamu būdu.
217 str.
Įst. leidėjas atsižvelgdamas į ekonominius santykius ir tarptautinius įsipareigojimus kriminalizavo daugelį veikų susijusių su vertybinių popierių apyvarta. Jo esmė yra tai, kad tiesiogiai ar netiesiogiai, asmeniškai ar per trečiuosius asmenis pasinaudojama viešai atskleista informacija apie esminis, t.y svarbius su emitentu (juridiniu asmeniu siūlančiu būti ar leidžiančiu savo vertybinius popierius) susijusius įvykius prekiaujant to emitento vertybiniais popieriais. Sąlyga baudž. atsakomybei – tokia veika padaroma didelė žala (tai vertinamasis požymis). Dalykas yra emitento siūlančio leisti ar leidžiančio vertybinius popierius bei su tuo susijusi informacija.
Vertybinis popierius suprantamas kaip ddokumentas patvirtinantis jį išleidusio asmens įsipareigojimus šio dokumento turėtojui.
Pagal “ vertybinių popierių rinkos įst.” tokiais popieriais laikomi vertybiniai popieriai, kuriais galiam prekiauti vertybinių popierių rinkoje. Tai dažniausiai yra AB akcijos, skolų vertybiniai popieriai. Ta informacija yra apie jų turėtojus, sandorius sudarytus dėl tų vertybinių popierių. Nelaikomi vertybiniais (dalyku nėra) – Vyriausybės ir Lt banko vertybiniai popieriai, pvz. taupomieji lakštai.
Kas tai yra esminis įvykis nustato “vertybinių popierių rinkos įst.”. viešai neatskleista informacija – tai su emitentu (leidėju ar turėtoju) ar jo vertybiniais popieriais susijusi informacija apie planuojamas ar įvykusius esminius įvykius. Tokios informacijos atskleidimas gali turėti nemažos reikšmės tų vertybinių popierių kainai.Todėl tokia informacija asmeninėmis žinutėmis draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti kitam asmeniui taip pat remiantis ta informacija sudaryti sandorį dėl vertybinių popierių.
Objektyviai veika padaroma, kai asmuo žino tą informaciją arba pats sudaro sandorį dėl šio emitento vertybinio popieriaus arba perduoda tą informaciją kitam asmeniui, arba remdamasis tokai žinoma informacija siūlo 3 asmeniui arba įsigyti, arba perleisti.
218 str.
Tai yra tie atvejai, kai siekiam dirbtinai padidinti arba dirbtinai sumažinti vertybinių popierių kainą skleidžiant informaciją, kuri nėra tikra, bet skatinti vienaip ar kitaip veikti. Ši sudėtis artima sukčiavimui. Dalykas – su emitentu ar jo vertybiniais popieriais susijusi informacija.
Terpė tam nusikalstame yra vertybinių ppopierių rinka. Joje organizuojama prekyba vertybiniais popieriais. Kad neiškreiptų tos rinkos įst. ir draudžia skleisti tikrovę neatitinkančią informaciją apie tuos vertybinius popierius.
Tikslas tų manipuliacijų yra arba dirbtinai pakelti ar sumažinti kainą vertybinių popierių. Sudėtis materialioji. Nusikaltimas laikomas baigtu padarius didelę turtinę žalą (tai vertinamasis požymis).
219str.
Tas, kas laiku nesumokėjo ir buvo įspėtas, bet vis tiek nesumokėjo. Sunkina (kvalifikuoja) atsakomybę, kai nesumoka daugiau kaip 500 MGL. Kai nesumoka ne daugiau kaip 10 MGL mokesčių vertės bus baudž.nusižengimas.
Atsako ir juridinis asmuo.
220str.
Turimi minty atvejai, kad į deklaraciją ar oficialią ataskaitą ar kitą dokumentą įrašomi žinomai neteisingi duomenys ir jei pateikiami v-bės įgaliotai institucijai ir kai tai daroma siekiant kad būtų mažesni mokesčiai.
Vertė tų siekiamų nuslėpti mokesčių turi reikšmės tik vienu atveju, t.y. neviršija 10 MGL, tad yra baudž. nusižengimas.
221str.
pats faktas nepateikimo deklaracijos pagal tai, kas turi ją pateikti v-binei mokesčių inspekcijai arba apie savo pajams, pelną, turtą, jei tai nebuvo padaryta po to, kai t.t. v-bė institucija priminė pareigą tai atlikti. Tokia veika – baudž. nusižengimas.
222str.
Apgaulingai tvarko apskaitą nemažai įmonių, tačiau tai įrodyti retai pasiseka, nebent randama faktiška apskaita ar apgaulingai vedama apskaita. Beveik visais atvejais, nors tai yra apgaulingos apskaitos tvarkymas, nesant įrodymų inkriminuojamas
aplaidus apskaitos tvarkymas. Tai daroma tyčia (apgaulingas apskaitos tvarkymas).
Nesant įrodymų tai traktuojama kaip aplaidus tvarkymas, nors padariniai tie patys kaip ir apgaulingo apskaitos tvarkymo (užmišo,nesugebėjo tvarkyti apskaitą).
224str.
Dalykas – netikri, suklastoti pašto ženklai, važiavimo belietai ar kt. bilietai ir kt. oficialūs ženklai.
Kiti oficialūs žymėjimo ženklai – tai numeruoti, turintys apsaugos priemones ženklai, patvirtinantys v-bės ar savivaldybės institucijų atliktą patikrą ar apžiūrą (pvz. automobilio techninė apžiūra).
Nusikaltimo baigtumu yra pripažįstamas pagaminimas, t.y kai yra bent vienas egzempliorius.o taip pat laikymas ttokių daiktų arba realizavimas.
Nereikalaujama įrodinėti, kad turi suklastotus bilietus kad juos ketina realizuoti. Pats faktas turėjimo laikomas baigtu nusikaltimu.
Kvalifikuoja atsakomybę didelis kiekis arba didelė vertė. Sankcijos šiek tiek sušvelnintos.
Objektyviai veika gali pasireikšti žinomai neteisėto instrumento panaudojimo pripažinant teisėtu ir asmuo, turintis teisę vykdyti fin. operaciją, tai atlieka (nepastebėjo ir nepripažino);
Pastebėjo, kad netinkamas, bet pripažino, kad tinkamas.neteisėtas žinomo instrumento, duomenų perdavimas..neteisėtas duomenų įgijimas panaudojo mokėjimo instrumentui (netikram padaryti..).
Jeigu tokiomis veikomis pasisavina – išvaistymas turtas tas kas gauna naudą atsako už ssukčiavimą (sutaptis) + 141 str.; tas, kas pripažino neteisėtą finansinę operaciją teisėta – atsako už turto išvaistymą. Jei tyčia tai padarė – atsakys už pasisavinimą.
XXXIIIsk. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendroji norma nusikaltimai vvalstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra piktnaudžiavimas 228 straipsnis.
Kalbant bendrai apie nusikaltimus valstybės tarnybai pabrėžtina, kad šių nusikalstamų veikų išplitimą apsprendė subjektas. XXXIII skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai valstybės tarnybai 230 straipsnyje sąvokų išaiškinime būtent ir užfiksuojama, kas gali būti visų šių nusikalstamų veikų subjektu.
Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.
Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai įį tokias pareigas.
Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus, ar teikia viešąsias paslaugas, išskyrus ūkines ar technines funkcijas atliekantį asmenį.
Taigi pirmiausia, tai pareigūnai ir valstybės tarnautojai: valstybės politikai (Seimo nariai, diplomatai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (aptarti valstybės tarnybos įstatyme), kiti asmenys, kurie dirba valstybės, savivaldybės institucijose ar įstaigose, teisme, teisėsaugos institucijose, taip pat policijoje, valstybės kontrolės ir jjiems prilygintose institucijose ir atlieka valdžios atstovų funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus.
Šių nusikaltimų subjektais pripažįstami ir oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Pagal konvenciją ir pagal BK subjektais pripažįstami ir jiems prilyginti asmenys. Jei skirstomi į 2 kategorijas:
asmenys, turintys atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijose, tarptautinėse institucijose bei kandidatai į visas šias institucijas;
taip pat dar viena kategorija, prilyginama valstybės tarnautojams.tai asmenys dirbantys valstybinėje – ūkinėje institucijoje, ne valstybinėje institucijoje ar privačioje įmonėje ar organizacijoje. Vadinasi visos įmonės, netgi ir privačios įmonės, jų tarnautojai taip pat prilyginami valstybės tarnautojams.
Valstybės tarnautojams, kadangi jei tvarko viešuosius reikalus, prilyginami asmenys, kurie verčiasi profesine veikla ar turi tam tikrus administracinius įgaliojimus ar teikia viešąsias paslaugas. Taigi valstybės tarnautojams yra prilyginami, pavyzdžiui, ir advokatai, notarai, antstoliai, medikai užsiimantys privačia praktika.
Taigi nusikaltimų valstybės tarnybai subjekto – vykdytojo samprata pagal BK gana plati. Pagal BK valstybės tarnautojais laikomi ir tie valstybės tarnybos darbuotojai, kurie atlieka ir viešųjų paslaugų funkcijas. Viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių įsteigtų įstaigų veikla, teikianti visuomenei socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12d.). taigi galiam teigti, kad pagal BK nusikaltimų valstybės tarnybai subjektais – vykdytojais pripažintini ir tie asmenys, kurie valstybinėse ar savivaldybių įstaigose atlieka pprofesinę specialisto (pvz. mokytojo, gydytojo) funkciją.
Objektyvioji šių nusikaltimų pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Tik tarnybos pareigų neatlikimui labiau būdingas neveikimas, nors neretai ir šio nusikaltimo padarymo mechanizme aktyvūs veiksmai būna susiję su pasyviu kaltininko elgesiu.
Daugumos nusikaltimų valstybės tarnybai sudėtis yra materialioji, nes apibūdinant nusikaltimo objektyviąją pusę BK nurodomos ir pasekmės: didelės žalos atsiradimas, kuris numatytas šių nusikaltimų bendrojoje normoje – piktnaudžiavime 228 straipsnis, taip pat 229 straipsnyje, kuris reglamentuoja tarnybinių pareigų neatlikimą.
Žala gali būti ne tik materialinė, bet ir fizinė, moralinė, politinė, organizacinė. Apie tokios žalos pobūdį ir dydį turi būti sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Beje, paminėtina, kad jeigu nukentėjusiajam padaroma fizinė žala, tai net ir nežymi žala sveikatai turi būti vertinama kaip didelė žala. Didele žala laikytinas ir neteisėtas konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių apribojimas ar pažeidimas, trukdymas, nepagrįstas verslo varžymas, vilkinimas priimant sprendimus, išduodant leidimus, trukdymas konkurencijai. Taip pat didele žala vertinamas valstybės tarnybos darbuotojų prisidėjimas prie nusikalstamos veikos, kadangi jie privalo užkirsti kelią nusikaltimams, juos tirti, traukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau visgi didelė žala yra vertinamasis požymis. Todėl žalos pobūdis ir dydis yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Ir taip pat pabrėžtina, kad pasekmių dydis yra lemiamas kriterijus nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai atriboti nnuo drausminio nusižengimo valstybės tarnyboje.
Tais atvejais, kai nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų sudėtyse nurodytos pasekmės, būtina įrodyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir didelės žalos valstybės interesams ar kitiems asmenims.
Jei nusikaltimo sudėtis ir neaprašoma kaip materialioji, o kaip formalioji – dar nereiškia, kad ji nesukelia pasekmių. Kiekviena nusikalstama veika valstybės tarnybai neišvengimai pažeidžia normalią valstybės tam tikros institucijos ar įstaigos veiklą, menkina jos autoritetą. Neretai pasekmės yra akivaizdžios arba labi įvairios, o kartais atsiranda, pajuntamos praėjus daug laiko po nusikalstamos veikos padarymo, todėl ir atskirų nusikaltimų sudėtyse nenurodomos.
Subjektyvioji nusikalstamų veikų valstybės tarnybai pusė apibūdinama kaip tyčia, o atskirose nusikaltimo sudėtyse savanaudiški ar asmeniniai tikslai nurodomi kaip būtinasis požymis. Tik tarnybos neatlikimas pasireiškia neatsargia kaltės forma.
Daugumos tyčinių nusikalstamų veikų valstybės tarnybai sudėtyse kaip būtini požymiai savanaudiški ar asmeniniai tikslai. Bet visgi atskirose nusikaltimų valstybės tarnybai sudėtyse (pvz. kyšio paėmimo) savanaudiškumas nėra tiesiogiai įtvirtintas kaip būtinasis požymis. Tačiau šių nusikaltimų padarymo būdas, aplinkybės, subjektyvioji pusė suponuoja būtent savanaudiškus, asmeninių tyčinių nusikaltimų valstybės tarnybai motyvus, tikslus.
Bendroji norma šių visų nusikaltimų yra piktnaudžiavimas. Piktnaudžiavimas valstybės tarnybai ir piktnaudžiavimas tarnyba plačia prasme sujungti į vieną
Piktnaudžiavimo esmė yra ta, kad piktnaudžiaujant naudojamasi savo tarnybos padėtimi. Asmuo veikia ne tarnybos interesais,
o prieš tarnybos interesus arba viršija savo įgaliojimus, daro tai, kad nėra jo kompetencijoje.
Piktnaudžiavimo sudėtis yra materialioji. Ne bet kuris piktnaudžiavimas pripažįstamas nusikaltimu. Piktnaudžiavimas pripažįstamas nusikaltimu tada, jei dėl to piktnaudžiavimo (pasinaudojus tarnybine padėtimi ar viršijant įgaliojimus) padaroma didžiulė žala valstybei, įmonei ar fiziniam asmeniui.
Vadinasi turi būti nustatyta žala ir ji turi būti didelė. Ar žala didelė, ar ne – tai vertinamasis požymis. Žala gali būti materiali, moralinė ir kitokia. Turi būti priežastinis ryšys, kad ta žala kilo dėl aasmens piktnaudžiavimo. Jei asmuo piktnaudžiavo, bet padarytoji žala nėra pripažįstama didelė – tai yra tarnybinis pažeidimas. Reikia paminėti, kad dėl turinės žalos padarymo gali būti išieškoma civiline tvarka.
Nusikaltimu pripažįstama ir tarnybos plačiąja prasme (visų kitų tarnybų pareigų) neatlikimas. Įstatyme parašyta dėl neatlikimo (229 straipsnis) – dėl neatsargumo neatliko ar netinkami atliko savo pareigų. Tai yra jie ne piktnaudžiavo, bet kad tuo neveikimu ar parastu veikimu (netinkamu atlikimu) buvo padaryta didelė žala.
Dažniausiai sutinkamas piktnaudžiavimo variantas yra kyšininkavimas.
Kyšininkavimas baigtu nusikaltimu pripažįstamas ne tik neteisėtas pinigų priėmimas, bet ir pažadas, susitarimas priimti, reikalavimas, provokavimas. Reikalavimas būna akivaizdus dalykas. O provokavimą yra sunku įrodyti.
Skirtingai nuo seno BK dabar galiojantis BK reglamentuoja, kad nėra nusikaltimas, o tik baudžiamasis nusižengimas duoti mažesnės vertės nei 11 MGL kyšį.
Kvalifikuojamuoju požymiu, kai susitariama, reikalaujama pažadą priimti ar provokuojama duoti didelį kyšį, tai yra kai kyšio vertė yra didesnė nei 250 MGL. Paminėtina, kad atsako baudžiamąja tvarka ir juridinis asmuo (tai yra naujovė).
226 str. reglamentuojamas tarpininko kyšininkavimas. Čia jau negalioja subjekto apribojimai, išdėstyti 230 straipsnyje. Subjektu gali būti bet kuris asmuo, tai yra kuris naudojasi savo padėtimi (tarnyba, įgaliojimais, giminyste ar kita įtaka institucijai, asmeniui), tai yra kai už neatlyginimą pažada padėti asmeniui paveikti tam tikrą instituciją, įstaigą ar organizaciją.
Kyšio priėmimas neatskiriamas nuo papirkėjo, tai yra asmens, kuris duoda.
Papirkimo sudėtis suformuluota analogiškai kyšininkavimo sudėčiai. Papirkimo atveju – kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė. Pažadėjo duoti ar davė kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą 227 straipsnio 1 dalis, ar neteisėtą vveikimą – 2 dalis, kai viršijo 250 MGL.
Kaip ir kyšininkavimo atveju, papirkimo atveju, kai siūlomo, duodamo kyšio vertė mažesnė nei 1 MGL – bus baudžiamasis nusižengimas.
Esminiai pakeitimai reglamentuojantys atsakomybę:
jei kyšio buvo reikalaujama, jei kyšis buvo provokuojamas ir asmuo reaguodamas į tą reikalavimą pažadėjo duoti arba davė kyšį, jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės su sąlyga, jei tuoj pat, t.y. nedelsdamas pranešė teisėsaugos institucijai (policija, prokuratūrai) apie tai, kad iš jo reikalavo, provokavo,o jis sutiko ir davė;
antra alternatyva, kai papirkėjas ssiūlo pažadą arba duoda kyšį su išankstine teisėsaugos institucijos žinia.
Sename BK irgi buvo numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bet tik be šių dviejų sąlygų.
XXXIV sk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
BP įst. nustato, kad teisingumą LT v-bėje vykdo tik teismas. Tik teismas žmogų gali pripažinti kaltu arba išteisinti. Tačiau iki teismo sprendimo tą bylą rengia teisėsaugos institucijos (policija, prokuratūra), be to jau priėmus teismui nuosprendį jį vykdo atitinkamos įstaigos, kurioms tai pavesti vykdyti.
Taigi plačiąja prasme tai irgi yra teisingumo vykdymas. Taip suprantamas teisingumas (plačiai) ir 34 skyriuje. Šiame skyriuje nereglamentuojami nusikaltimai teisingumui, padaromi teisingumo institucijų pareigūnų. Pvz. nekalto asmens patraukimas baudž.atsakomybėn, neteisėtas suėmimas, atvesdinimas, vertimas duoti parodymus. Šių institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai traktuojami ne kaip nusikaltimai teisingumui, o valstybės tarnybai (piktnaudžiavimas, kyšininkavimas). Tai gal ir nelabai pagrįsta įst. leidėjo pozicija, nes pagrindinis objektas, į kurį kėsinamasi – teisingumas.
Dažniausiai sutinkamas praktikoje daromas nusikaltimas teisingumui numatytas BK 235 str. melagingi parodymai policijoje, prokuratūroje, teismuose apklausiant nukentėjusiuosius, o ypač liudytojus..jei labai dažnai teikia melagingus parodymus). Bet tai retai pavyksta, nes įvykį matę du žmonės ir nemeluodami gali duoti skirtingus parodymus. Įrodyti, kad jie sąmoningai iškreipia duomenis praktiškai neįmanoma. Akivaizdu, kai jei sąmoningai keičia parodymus.
Melagingais parodymais suprantamas ne tik neteisingų duomenų pateikimas, bbet ir nutylėjimas žinomų duomenų.
Atsakomybė už melagingus parodymus iškyla liudytojams, nukentėjusiems (teoriškai specialistams, vertėjams, ekspertams).
Kvalifikuoja atsakomybę, kai meluojama, kad padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Įst. nustato, kad nukentėjusysis asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jei pagal įst. jei turėjo teisę parodymų neduoti, bet apie tą teisę nebuvo įspėtas.
231 str. papildytas trukdymas ir antstolio veiklai.
232 str. nauja sudėtis. Nepagarba teismui gali būti išreikšta žodžiu, veiksmu ar raštu, užgauliai pažeminant teisingumą vykdantį teisėj, teismą. Vadinasi teismo metu.
Čia yra spec. norma bendra įžeidimo sudėčiai.
233 str. – tai dažnai sutinkama veika, kai teisiami turto prievartautojai, plėšikai ir kt. Tačiau realizuojama norma labai retai.
236 str. pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra naujovė.
Sąlyga baudž.atsakomybei – jei asmuo dėl to buvo pradėtas persekioti (įskųstas) arba buvo pranešta ne apie bet kokį nusikaltimą, o sunkų ar labai sunkų. Suklastojus įrodymus, tai padarymas – sunkinanti aplinkybė (kvalifikuojanti aplinkybė).
237 str., 238 str.
S BK buvo pateiktas sąrašas nusikaltimų, kurių padariusių asmenų slėpimas užtraukia baudž.atsakomybę. Dabar užtraukia baudž.atsakomybę slėpimas asmens, kuris padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
238 str. – tas pats nepranešimas apie labai sunkų nusikaltimą.
244 str. nauja sudėtis
245 str. – teismo įpareigojimų ir apribojimų nevykdymas pripažįstamas baudž.nusižengimu.
XXXVsk. – Nusikaltimai visuomenės saugumui
Skyriuje visuomenės saugumui yra 4 sudėtys, kkurių tiesioginis objektas – visuomenės saugumas.
249 str.
Nusikalstamas nusivienijimas kaip savarankiška sudėtis BK atsirado 1993m. ir tą sudėtį inicijavo tarptautiniai teisės aktai: ES sprendimas bendras veiksmas prieš organizuotą nusikalstamumą. Šiame akte nusikalstamas susivienijimas apibūdinamas kaip struktūrizuota organizacija, egzistuojanti t.t. laikotarpį, kurią sudaro > kaip du asmenys, siekianti daryti nusikaltimus, baudžiamų > kaip 4m. laisvės atėmimo arba kuriasi siekiama materialinės naudos.
2000m. JT konvencija priimta “ Prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą” LR ratifikavo. Nusikalstamas susivienijimas apibūdinamas kaip organizuota grupė, kuri struktūrizuota iš 3 ar > asmenų ir veikianti bendrai siekiant padaryti kelis ar > nusikaltimus.
Taigi nusikalstamas susivienijimas palyginti nauja sudėtis, kuri per 10m. buvo nuolat keičiama.
Nusik. susiv. siejamas su užpuldinėjimu, bet gali būti padarytas ir užpuolant (tuo skiriasi nuo banditizmo). N BK banditizmo nėra – šią sudėtį apima nus. susiv. sudėtis.
Papildant BK nusik. susivienijimo sudėtimi, buvo viliamasi, kad tai padės kovoti su nusikalstamumu. Bet praktiškai parodė, kad mūsų teismai nelinkę inkriminuoti šios sudėties.
Skirtingai nuo S BK kas tai yra nus.susivien. reglamentuojama ne spec. dalies 249 str., o 25 str. 4d, kur kalbama apie bendrininkavimo formas.Ir būtent nus. susivien. yra pripažįstamas sunkiausia forma (kai bendrai nusikalstamai veiklai vienam ar keliems labai sunkiems nusikaltimams, susivienija 3 ar > asmenų. Kaip būtinas požymis, kad
juos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Šiuo požymius vertinant ir nėra teismų praktika vienoda).
Objektas – visuomenės saugumas.
Objektyviai 249 str. tą nusikaltimą įvardina dalyvavimu nus. susivien.veikloje ir griežtesnė atsakomybė yra organizavimą nus. susivien., o taip pat už vadovavimą.
Kvalifikuojantis požymis 1d.a atžvilgiu yra ginkluotumas, aki nors vienas iš asmenų turi ginklą, ir kiti tai žino (arba nors vienas žino).
Sugriežtinta sankcija nuo šių metų – nuo 3m. iki 15m. – 1d, 2d. – nuo 6 iki 20m., 3 d.- nnuo 10 iki 20m.
Konkretus asmuo net gali būt nepadaręs nusikaltimo, bet pats faktas rengiant nusikaltimą, jau yra dalyvavimas nus. susivien. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo tos organizacinės veiklos pradžios, jei yra įrodymų kad tos gaujos tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Kiekybinis požymis – 3 ar > asmenų susitarimas yra nus. susivien.
Susivienijimas – teoriškai gali būti ir nepadarę jokio konkretaus nusikaltimo, bet jei bus įrodyta, kad subūrė, tai bus baigtas nusikaltimas.
Mūsų tesimų praktikoje inkriminuojant šią sudėtį, tie nusikaltimai konkretūs, kuriuos ppadarė nus.susivien. nariai (plėšimas, nužudymas), tiems asmenims dalyvaujant darant tuos nusikaltimus – bus sutaptis, kai dalyvavo pvz. nužudyme atsakys ir pagal 249 str. ir pagal tą nusikaltimą, kuriame dalyvavo).
BK 391str. – čia kalbama apie atleidimą nuo baudž.atsakomybės tiek organizuotos grupės, ttiek nusikalstamo susivienijimo nario. Įst. numato galimybę atleisti esant t.t. sąlygoms:
jei jis pripažino dalyvavęs;
aktyviai padėjo atskleisti nus. susivein. padarytus nusikaltimus.
Tokia norma būtinai reikalinga. Apribojimai yra tais atvejais, kai asmuo pripažinęs ar padėjęs dalyvavo nužudyme arba jau anksčiau jau buvo atleistas tokiais pagrindais, taip pat netaikoma nus. susvien. vadovui ir organizatoriui.
250 str. Teroro aktas
Jeigu nus. susivienijimo sudėtis reglamentuojama kaip reikalauja tarptautiniai tesiės aktai, tai teroro aktas visai neatitinka tarptautinių dokumentų keliamų reikalavimų. 1977m. ET konvencija dėl kovos su terorizmu.
2002m. 06 13d. tarybos bendrasis sprendimas dėl kovos su terorizmu.
Nusikaltimą laikyti teroro aktu būtinas subjektyvus požymis, kai veika siekiama:
įbauginti gyventojus;
neleistinai arba neteisėtai priversti Vyriausybę ar tarptautinę organizaciją atlikti kokį nors veiksmą ar nuo jo susilaikyti;
kuria rimtai siekiama sunaikinti ar destabilizuoti pagrindinius ppolitinius, konstitucinius, ekonominius šalies dalinius ar tarptautinę organizaciją.
Vadinasi, veika traktuojama teroro aktu, jei yra bent vienas iš siekių.
Išvardinti alternatyvūs objektyvieji požymiai:
kėsinimasis į žmogaus gyvybę;
kokio nors objekto užgrobimas (informacinės sistemos);
turto naikinimas;
ginklų, sprogmenų, biologinio,cheminio ginklo gaminimas, laikymas, įgijimas, gabenimas;
pavojingų medžiagų paskleidimas, gaisrų, potvynių sukėlimas, vandens, elektros ir pan. teikimo trikdymas, o taip pat pagrasinimas padaryti tokius veiksmus.
Deja į šiuos ES sprendimo reikalavimus ir N BK neatsižvelgta 250str.
252 str. žmogaus pagrobimas įkaitu.
Žmogaus pagrobimas įkaitu BK pripažįsta atvejus, kai pagrobęs žmogų pagrobėjas ggrasina jį tuoj pat nužudyti, reikalaudamas sudaryti sąlygas siekiant išvengti sulaikymo. Kvalifikacija, jei pagrobia ar laiko tokiais tikslais 2 ar > žmonių.
XXXVIsk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis
Nusikaltimu pagal BK 253 str. laikoma kai neturint leidimo gamino, įgijo, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis ars sprogstamąsias medžiagas. Disponavimas šiais dalykais, jų apyvarta yra draudžiama be spec. leidimo. Licenzijuojant ir legalus disponavimas yra griežtai reglamentuotas, nes apyvarta ar disponavimas šiais dalykais sudaro sąlygas daryti kitus nusikaltimus. Nusikaltimu pripažįstamas ir teisėto disponavimo tais dalykais taisyklių pažeidimas, nes tai gali sukelti nelaimingus atsitikimus. Dalis šių normų numatytų šiame skyriuje efektyvios ir prevencine prasme.
Dalykų ratas gan platus, jį reglamentuoja “ginklų ir šaudmenų kontrolės įst”. ginklais pripažįstami tiek gamybiniai, tiek savadarbiai ginklai, sprogstamosios medžiagos. Nuo 1998m. pripažįstami ginklu ir lygiavamzdžiai medžiokliniai šautuvai.
Kvalifikuojantys požymiai pagal BK 3, tačiau kvalifikuojančiu požymiu šalia tų trijų laikomas ir didelės galios sprogstamųjų medžiagų ar sprogmenų arba didelis keikis šaudmenų..
254 str.
Dalykai išimti iš civilinės apyvartos ir jiems yra spec. normos, o tai ir yra 254 str.
Veiką kvalifikuoja panaudojimas fizinio smurto arba kiekis (> kaip 2).
255 str.
ginklams prilyginamos radioaktyviosios medžiagos 256 str.
258str. dalykas – nešaunamas ginklas.
XXXVIIsk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, ssusiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.
37 skyrius. Narkomanija yra socialinis reiškinys, keliantis pavojų visuomenei ir kiekvienam asmeniui, kuris pripranta naudoti.
Žmonės įklimpę į narkomaniją degraduoja ir yra linkę daryti nusikaltimus, nes narkotikai kainuoja. Taigi visuomenė yra priversta bausti už neteisėtą disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Nors bausti narkomaną už tai, kad jis yra narkomanas yra jo teisių pažeidimas, todėl už patį naudojimą baudž.atsakomybė nenumatyta. Atsakomybė nustatyta už gaminimą, laikymą, gabenimą. Atskiras str.yra kai gamina, laiko tas medžiagas neturėdamas tikslo realizuoti – tai lengvesnis nusikaltimas, ir kai tai daroma su tikslu – bus sunkesnis nusikaltimas 260 str.
Kai kalbama apie disponavimą be tikslo parduoti, platinti- turint omenyje labai nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Kai disponuojama dideliu kiekiu (nėra įrodymų, bet tai nesvarbu)- tai traktuojama kaip su tikslu realizuoti.
1d. apima atvejus, kai tų medžiagų yra visiškai nedaug. Reglamentuoja kiekius Sveikatos apsaugos ministerija ir ji nustato kokį kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir kokį labai dideliu.
Nedidelis kiekis be tikslo realizuoti –ne nusikaltimas, o baudž.nusižengimas.
259 str. 1d. turi mintyje vidutinį kiekį.
BK numatytas atleidimas nuo baudž.atsakomybės asmens, kuris kreipėsi į medikus pagalbos gydytis nuo narkomanijos arba atiduoda turimas narkotines medžiagas savo noru. Nuo baudž.atsakomybės taip pat atleidžiamas už įgytas medžiagas be tikslo platinti iir už pasigaminimą be tikslo parduoti.
260 str. reglamentuoja atsakomybę, kai yra tikslas platinti.
Kai yra labai didelis kiekis, to tikslo įrodinėti nereikia.
1d. inkriminuojama neatsižvelgiant į kiekį ( sankcija nuo 5 iki 8m.)
Neteisėtas disponavimas didelio kiekio – kvalifikuojantis požymis, tačiau šiuo atveju reikia įrodinėti tikslą. O kai labai didelis 3d. – tikslo įrodinėti nereikia. Platinimas nepilnamečiams – atskiras str., su griežtesne sankcija, neatsižvelgiant į kiekį 261 str.
262 str.
kadangi šie dalykai išimti iš civilinės apyvartos, tai jų pagrobimas sudaro savarankišką nusikaltimą.
Kova su narkomanija. Amerikiečiai atliko tyrimą kiek miršta žmonių nuo narkotikų, alkoholio vartojimo ir rūkymo. Skaičiai tokie: tiesiogiai nuo narkotikų poveikio per metus JAV miršta 4000žmonių, nuo netiesioginio poveikio kelios dešimtys tūkst. žmonių.
Nuo tiesiog. alkoholio vartojimo – per metus 100000 žmonių miršta. Degraduoja nuo alkoholio milijonai.
O nuo rūkymo kasmet miršta 300000 žmonių.
Tyrime teigiama, kad panagrinėjus žmonių istoriją, kokai žmonių dalis vartojo narkotikus procentas yra beveik toks pat. kyla todėl abejonės ar nereikia uždrausti rūkymo, alkoholio vartojimo. Per tą laiką kol buvo draudžiamas alkoholio vartojimas, jo sunaudojimas nesumažėjo.
XXXVIII skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmogaus sveikatai
270 str.
Tai bendra norma, su sąlyga, jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos. Sudėtis materialioji – turi būti padariniai būtent dėl to teisės akto
pažeidimo. Ar žala didelė ar ne – vertinamasis požymis. Nedidelės žalos padarymas pažeidžiant tuos teisės aktus – baudž.nusižengimas.
Subjektu gali būti ir juridinis asmuo.
Nors taisyklės gali būti pažeistos tyčia, bet padarinių atžvilgiu turi būti neatsargi kaltė ( neatsargumas).
272 str.
Pagal 1d. nusikaltimu pripažįstamas medžiojimas ar žvejojimas uždraustu laiku, o taip pat draudžiamomis priemonėmis.
Ši sudėtis materiali. Jei taip pat žvejojant ar medžiojant buvo padaryta didelės turtinės ar neturtinės žalos.
272 str. inkriminuojamas ir už tam tikrų priemonių medžiojimui ar žvejojimui gaminimą, įsigijimą, llaikymą, realizavimą, t.y tokių priemonių, kurios gali padaryti didelės žalos.
Naujovė.pats faktas gaminimo, turėjimo tokių priemonių pripažįstamas baudž.nusižengimu (nereikia įrodyti, kad ketino juos panaudoti).
Nusikaltimu pripažįstama ir tais atvejais, kai gyvūnijai padaroma didelė žala arba sumedžiojami arba sužvejojami gyvūnai, kuriuos medžioti uždrausta, dėl neatsargumo.
273 str. turima omenyje visiško miško iškirtimą ar nusavinimo faktą neturint leidimo ir daugiau kaip 1 ha – bus nusikaltimas. Atsako ir juridinis asmuo (jei padaro įmonė). Pelkės dydis nenurodytas.
274 str. – čia reikalingi leidimai.
Neturint leidimo rinko augalus bbus baudž.nusižengimas.
275 str. neteisėtas vaistų medžiagų pagaminimas su tikslu realizuoti, jei tie vaistai galėjo pakenkti kito žmogaus sveikatai, gyvybei. Jei asmuo sau gamina – šios sudėties nėra.
Kvalifikuotas nusikaltimas, kai dėl to nukentėjo gyvybė.tai tyčinė veika, o padarinių atžvilgiu neatsargumas, nes kkitaip bus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir gyvybei.
276 str. tai panaši sudėtis į 275 str.
Turima omenyje, kai gamina produktus su tikslu realizuoti, tačiau naudojo nepriimtinas medžiagas, priedus.
Atsakys ir kas gamina, ir kas realizuoja. Jei vartotojui buvo sunkūs padariniai – tai kvalifikuoja, bus sunkesnė atsakomybė. Jei spec. pridėjo tokių medžiagų, bus nešis nusikaltimas, o pvz. sveikatos sutrikdymas ar nužudymas.
277 str. Teisės aktų, t.y. sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimas pripažįstamas nusikaltimu, jei dėl to užkrėtimo išplito epidemija. Veika neatsargi.
277 str. 2d. – nustačius, kad serga pvz. živ. ar kitomis sunkiomis ligomis, jis įspėjamas kad elgtųsi atsargiai, kad neužkrėstų kitų.
2d. taikoma, jei žmogus nepaisydamas šito įspėjimo nesilaikė atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti – tai pripažįstama baudž.nusižengimu. jie jis užkrėtė – tai bbus nusikaltimas sveikatai, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas. Jei ir neįspėtas užkrečia, bet žinodamas – tai vis tiek nusikaltimai sveikatai.
XXXIX sk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui
Dažniausiai iš šitų sudėčių taikomas 281 str., nes šie nusikaltimai padaromi kiekvieną dieną.
278 str.
Pripažįstama nusikaltimu v-bei ir turima omenyje 4 rūšių transporto priemonės:
Geležinkelis, vandens, oro transporto priemonės ar dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priemones.
Netinkama šių priemonių priežiūra ar remontas pripažįstama nusikaltimu, jei buvo sužalotas žmogus ar padaryta didelės turtinės žalos.
Kvalifikuoja –– kai padaryta didelė turtinė žala ar jei žuvo žmogus, ar sunkiais sužaloti keli.
Ta pati veika jei padarinių nebuvo, bet jei galėjo kilti bus baudž. nusižengimas. Kadangi padariniai kilo dėl neatsargumo – tai nusikaltimas dėl neatsargumo.
280 str. Šiame str. nurodyta, tas kas išardė transporto priemonę ar kelią, dujotiekį, naftotiekį ir kt., jeigu tai grėsė sunkiais padariniais. Turima omenyje visas transporto priemones ir visus kelius.
280 str. turi apimti ir autotransporto priemones ir autotransporto kelius.
2d. – sunkūs padariniai, bet padarinių atžvilgiu yra neatsargumas ir nusikaltimai yra neatsargūs.
Bet šis teiginys ne visai tinka, nes gali tyčia išardyti pvz. geležinkelį.
281 str.- tai labai dažnai padaromas nusikaltimas.
Pavojingumas veikų aprašytų, 281 str. ypatingas tuo, kad šį pavojingumą apsprendžia blanketinė nuoroda į kitus tiesės aktus.
Tai reiškia, kad ja vairuojant ar eksplotuojant buvo sutrikdyta žmogaus sveikata (nesunkiai ar sunkiai), net žmonės žuvo, bet nebuvo pažeistas eismo saugumo taisyklės – šio nusikaltimo nėra.
Tiesioginis objektas yra saugus eismas, automobilių ir kt. eksploatavimas.
Kadangi veikos kvalifikavimas nusikaltime priklauso nuo žalos, ar ji padaroma ar ne, tai papildomas objektas – žmogaus gyvybė, sveikata.
Transporto priemonėmis laikomi įvairių rūšių automobiliai, motociklai, traktoriai.
Ne transporto priemonės – arklys, traukiami vežimai, dviračiai, t,y. ne mechaninė transporto priemonė.
Taigi kitomis mašinomis laikomi gatvių valymo, laistymų šiukšlių ssurinkimo, sanitarinės ir kitos preimonės.
Ji turi būti savaeigė – transporto preimonė.
2d. numatyta padariniai: nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba padaryta didelės turtinės žalos – nenustatyta įst. bet teismų praktikoje nustatyta apie 3000 Lt.
Transporto priemonės vairuojamos keliais, bet gali būti įvairūs šunkeliai, ten taip pat turi būti laikomasi taisyklių.
Eismo saugumo taisyklių pažeidimai gali būti padaromi ne tik keliuose, bet įvairiose aikštėse, laukuose. Bet jei sukeliami nurodyti padariniai, bus šis str.
Sudėtis materialioji. Nusikaltimu pripažįstamas tik toks eismo, eksploatavimo taisyklių pažeidimas, kuris sukelia sunkius padarinius: padaro turtinę žalą, žalą sveikatai.
Reikia nustatyti priežastinį ryšį, kad ta žala kilo būtent dėl tų taisyklių pažeidimo. Žalos dydis ir rūšis apsprendžia nusikaltimo sunkumą. Lengviausiai, kai buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o jei vairavo transporto priemonę, girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai ir turtinės žalos padarymas yra to nusikaltimo požymis. Tai yra kai girtas pakanka turtinės žalos.atsakomybė diferencijuojama pagal padarymo žalos dydį ir ar buvo apsvaigęs nuo narkotinių ir kitų medžiagų – bus griežtesnės sankcijos.
Nors taisyklės gali būti pažeistos tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, kadangi padarinių atžvilgiu galimas tik neatsargumas visuomet šis nusikaltimas laikomas tik neatsargiu. Nes jei pvz. tyčia trenkėsi į kitą automobilį – bus svetimo turto sunaikinimas.
Nesant tų padarinių – adm. tteisės pažeidimas.
Apsvaigimas – 0.4 ir > promilės.
O nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų kada apsvaigę, o kada ne kiekvienu atveju turi nustatyti medikai.
282 str.
Transporto priemonių eismo eiga – socialinis, sudėtingas reiškinys. Transporto dalyviai automobiliai, troleibusai, traktoriai..tačiau į šį eismą įsijungia ir kitos savieigės mašinos. Įsijungia kitos priemonės: važnyčiotojai, dviratininkai, riedutininkai, pėstieji, kurie ne visada laikosi taisyklių. Ie neretai jie ir jų veiksmai būan nelaimingų atsitikimų, autoįvykių preižastis. Šios sudėties tiesioginis objektas – transporto eismo saugumas, tvarka.
Papildomas – žmogaus gyvybė, sveikata.
Įst. objektyviosios pusės požymių neišskiria, pažymėdamas, kad yra pažeisto spec. taisyklės. Nusikaltimu toks pažeidimas prpažįstamas tik esant padarniams (žmogus žuvo, sunkiai sutikdyta žmogaus sveikata). Jei taisyklės pažeistos, bet padarinių nėra – adm. teisės pažeidimas ( ne ten perėjo gatvę).
Tai tiek geležinkelio, tiek oro, tiek autotransportas. Ir kiekvienai tarnsporto rūšiai yra taisyklės kitiems asmenism, kurie nevairuoaj. Tokio pažeidėjo kaltė – tyčia gali būti pažeistos taisyklės, gali būti ir dėl neatsargumo. Padarinių atžvilgiu tik neatsargumas, vadinasi nusikaltimas yra neatsargus.
XL sk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai
283 straipsnis. Riaušės
1. Tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką,
baudžiamas areštu arba
laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas atlikdamas šio straipsnio l dalyje numatytus veiksmus panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui,
baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Pagrindinis riaušių kėsinimosi objektas yra viešoji tvarka, t.y. visuomenėje priimtos, pagarbos vieni kitiems principu pagrįstos, bendros viešo elgesio (taisyklės. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Papildomais riaušių kėsinimosi objektais yyra sveikata, orumas, nuosavybė. Riaušės priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų kategorijos.
Riaušių objektyviąją pusę sudaro 3 alternatyvios veikos: 1) žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką organizavimas; 2) žmonių sambūrio išprovokavimas atlikti minėtus veiksmus; 3) smurtavimas, turto niokojimas ar kitoks šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, padaryti sambūryje kartu su kitais žmonėmis.
Žmonių sambūris – tai žmonių, nesusietų organizaciniais struktūriniais ryšiais, susirinkimas vienoje vietoje, suėjimas. Priežastys, dėl kurių žmonės susiburia į sambūrį, gali būti įvairūs: demonstracija, mitingas, sporto renginys, kkoncertas, noras išreikšti viešą protestą ir kt. Sambūrį sudarančių žmonių skaičius turi būti ne mažesnis kaip trys. Riaušėmis vadinami žmonių sambūrio viešai atliekami fizinio smurto veiksmai (sumušimai, kūno sužalojimai, kankinimas), svetimo turto niokojimas (daužymas, padegimas, sprogdinimas, kitoks gadinimas) arba kitoks vviešosios tvarkos šiurkštus pažeidimas (transporto stabdymas, eismo blokavimas, nesankcionuotos baimę keliančios eitynės, smurtą propaguojančių plakatų demonstravimas ir pan.). Apie tai, ar kitoks viešosios tvarkos pažeidimas yra šiurkštus sprendžiama atsižvelgiant į jo agresyvumo lygį, amoralumą ir ciniškumą, sukeltą visuomenėje baimę ir pan. Riaušėms būdingas viešas pobūdis, t.y. jie išeina už privataus konflikto ribų ir padaromi viešosios tvarkos pažeidimo motyvais. Paprastai riaušės atliekami viešose vietose (gatvėse, stadionuose, parkuose ir kt), tačiau svarbiausias viešumo kriterijus yra ne vieta, bet atliekamų veiksmų akivaizdumas, jų atviras demonstratyvus antivisuomeninis pobūdis.
Žmonių sambūrio viešosios tvarkos pažeidimo tikslais organizavimas pasireiškia kaip žmonių raginimas susirinkti, susirinkusių žmonių sutelkimas vienam tikslui, nurodinėjimas atskiriems žmonėms ir grupėms, aprūpinimas daiktais, skirtais kūnui žaloti arba turtui naikinti, provokacijų numatymas ir kiti veiksmai, kuriais stengiamasi ssuteikti sambūrio agresyviems veiksmams organizuotumo ir kryptingumo. Riaušių išprovokavimas pasireiškia įvairiais šūkiais pradėti antivisuomeninius veiksmus, tam tikros melagingos informacijos paskleidimu, kurstant agresyvumą, tam tikro įvykio falsifikavimu arba sukurstymu tikslu paskatinti neigiamą sambūrio reakciją ir pan. Riaušių išprovokavimas galimas demonstracijos, protesto piketo, šventinio ar kitokio renginio metu. Asmenys, kurie nebuvo riaušių organizatoriais ar provokatoriais, atsako pagal BK 283 str., jeigu jų dalyvavimas pasireiškė aktyviais veiksmais, atliekant smurto veiksmus, niokojant turtą arba kitaip šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką. Pasyvus buvimas riaušių vietoje arba vvien tik pritarimas kitų agresyviems veiksmams nėra pagrindas kaltinti asmenį pagal BK 283 str.
Riaušės – tai formali nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nusikaltimu, kai žmonių sambūrio dalyviai faktiškai pradėjo smurtauti, niokoti turtą arba atliko kitus veiksmus, kuriais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka. Nesėkmingi bandymai organizuoti arba išprovokuoti riaušes gali sudaryti rengimosi arba pasikėsinimo stadiją.
Subjektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad jis organizuoja arba provokuoja žmonių sambūrio šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus arba pats aktyviai atlieka šiuos veiksmus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini nusikaltimo sudėtis požymiai, tačiau jie padeda nustatyti, kad grupiniai veiksmai pirmiausiai buvo nukreipti prieš viešąją tvarką, o ne prieš asmens sveikatą ar nuosavybę. Riaušėms paprastai būdingi protesto, nepagarbos demonstravimo visuomeninei tvarkai ir bendroms elgesio taisyklėms motyvai, dėmesio pritraukimo ir rezonanso sukėlimo tikslai. Jeigu grupiniais veiksmais pirmiausia buvo siekiama atkeršyti arba paveikti konkretų asmenį dėl asmeninių ar savanaudiškų motyvų ir tikslų, veika kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius.
Riaušių subjektu gali būti fizinis asmuo, turintis 16 metų. Asmenys nuo 14 iki 16 metų, dalyvavę riaušėse, pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tuo atveju, jei jų veikoje yra kito nusikaltimo, numatyto BK 13 str. 2 dalyje, požymiai.
Riaušių nusikaltimo sudėtis apima šias smurto veiksmų pasekmes: nesunkų ir nežymų sveikatos ssutrikdymą, taip pat fizinio skausmo sukėlimą, todėl jų atskirai kvalifikuoti nereikia. Tuo tarpu sunkus sveikatos sutrikdymas arba nužudymas, padaryti riaušių metu, turi būti kvalifikuojami atskirai pagal BK 135 arba 129 str. ir inkriminuojami tiems riaušių dalyviams, kurie tiesiogiai padarė šiuos nusikaltimus, sukurstė, organizavo arba padėjo juos padaryti. Turto sunaikinimas ar sugadinimas, padarytas riaušių metu, atskirai nekvalifikuojamas.
BK 283 str. 2 dalis taikoma tam riaušių dalyviui, kuris smurtaudamas, niokodamas turtą ar kitais veiksmais šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas kaip riaušes kvalifikuojančios aplinkybės taikomos tada, kai minėti daiktai panaudoti kaip fizinės ar psichinės prievartos priemonės (šaunant, sprogdinant, bauginant jais). Tačiau vien tik šių daiktų turėjimas riaušių metu, jų nepanaudojant, nesudaro pagrindo taikyti BK 283 str. 2 d. Pasipriešinimas policininkui arba viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaip kvalifikuojantis požymis taikomas tada, kai prieš šiuos asmenis riaušių dalyvis, siekdamas sutrukdyti jiems eiti pavestas funkcijas, panaudoja fizinį smurtą arba grasina tuoj smurtauti. Policininko ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimų nevykdymas, nenaudojant fizinio ar psichinio smurto, nelaikomas pasipriešinimu. Esant pasipriešinimui riaušių metu veika kvalifikuojama tik pagal BK 283 str. 2 d. Kartu taikyti normas, numatančias atsakomybę už nnusikaltimus valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 286, 287 str.) nereikia. Jeigu pasipriešinimo metu policininkui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata arba atimta gyvybė, veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 283 str. 2 d. ir BK 135 str. 2d. 10 p. arbaBK 129 str. 2 d. 10 p.
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas
1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Pagrindinis BK 284 str. l ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų objektas – viešoji tvarka, papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Nagrinėjama norma pakeitė anksčiau galiojusią chuliganizmo nusikaltimo sudėtį, sukonkretindama viešosios tvarkos pažeidimus, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tais atvejais, kai iki šio BK įsigaliojimo asmuo padarė veiką, atitinkančią anksčiau galiojusio BK 225 str. (chuliganizmas), tačiau pagal naują BK tokia veika atitinka BK 284, veika kvalifikuojama (arba kvalifikacija peržiūrima) atsižvelgiant į BK 3 str.
reikalavimus, taikant švelnesnę bausmę numatančią normą. Tam tikri viešosios tvarkos pažeidimai, kurie anksčiau buvo kvalifikuojami kaip chuliganizmas, pagal naują BK gali neatitikti 284 str. požymiu. Tokiais atvejais būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip anksčiau padaryta veika būtų kvalifikuojama pagal šį BK ir, palyginus seno ir naujo įstatymų nuostatas, taikyti švelnesnį įstatymą.
BK 284 str. l dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijų. BK 284 str. l dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vvietos požymiai. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais; veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; c) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje.
Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įįvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais.
Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (pvz., garsiu rėkimu, šaudymu, pavojų keliančių daiktų demonstravimu ir pan.).
Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais, ppvz., prievarta apnuoginant kitą žmogų, apipilant kavinėje gėrimu, agresyviai elgiantis invalido, ligonio ar nusenusio žmogaus atžvilgiu, kankinat naminį gyvūną j o savininko akivaizdoje ir pan.
Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipilimas dažais ar kitoks niokojimas.
Viešoji vieta – tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos ir kt.), taip pat ir ta, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių susirinko keli ar daugiau žmonių (miškelyje, prie ežero ir pan.). Nagrinėjamą nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. l d., būtina nnustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniam ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką,t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei.
Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas « fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, ;j aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių į poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas iir pan. Sprendžiant apie tai. kad kaltininko veiksmai turėjo neigiamu padarinių visuomenėje, būtina atsižvelgti i tai, kokia, buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo (vaikai, moterys, pagyvenę žmonės ir 1.1.), kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie trūko, ar kaltininkas panaudojo daiktus, skirtus kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės, ir kt. Tarp neigiamų padarinių visuomenėje ir kaltininko veikos būtina nustatyti priežastinį ryšį, t.y. kad .; visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta būtent kaltininko veiksmais, o ne trečiųjų veiksnių. sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais.
Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu arba turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos įveikimo taisykles: jeigu veikoje yra nusikaltimo, už kurį numatyta sankcija yra griežtesnė nei numatyta BK 284 str. l dalyje, šis nusikaltimas inkriminuotinas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. Pvz., viešosios tvarkos pažeidimo metu padaryti nužudymas (BK 129 str.), sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135, 138 str.), fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis (140 str. 2 d.), žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.), turto sunaikinimas ar sugadinimas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis (BK 187 str. 2 d.), neteisėtas laisvės aatėmimas (146 str.), žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148 str.), lytinės prievartos aktas (BK 149-151 str.), mažamečio tvirkinimas (BK 153 str.), žmogaus pagrobimas įkaitu (BK 252 str.) kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai. Tuo tarpu fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. l d.), grasinimas (145 str. l d.), seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.), įžeidimas (BK 155 str.) atskirai neinkriminuotini.
Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas panaudojant neteisėtai turėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenį, sprogmenį, sprogstamąją medžiagą ar nešaunamąjį ginklą, kaltininko veika kvalifikuojama ir pagal BK straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą disponavimą minėtais daiktais (BK 253, 258 str.).
Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padariniu visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto. Jeigu daroma išvada, kad minėti veiksmai neturėjo realios įtakos visuomenės rimčiai arba tvarkai, jie gali būti kvalifikuojami tik pagal tuos BK straipsnius, kurie numato atskirą atsakomybę už jų padarymą, pvz., už svetimo turto sunaikinimą arba sugadinimą, fizinio skausmo sukėlimą arba nežymu sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir kt.
Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rrimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. l d., ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Konkrečiu asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant apibrėžtai tyčiai, kaltininkas tiksliai numato neigiamą poveikį, kuri siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas nekonkretizuoja, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bendrais bruožais numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta.
Nagrinėjamo nusikaltimo subjektu gali būti fizinis asmuo, turintis 16 metų. Asmenys nuo 14 iki 16 metų, pažeidę viešąją tvarką BK 284 str. l d. nurodytais būdais, pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tuo atveju, jei jų veikoje yra kito nusikaltimo, numatyto BK 13 str. 2 dalyje, požymiai.
BK 284 str. 2 d. numato viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos padarymo būdų ir vietos požymiai. Veika
pasireiškia kaip visuomeninės rimties trikdymas, kuris gali būti padarytas dviem būdais: a) vartojant necenzūrinius žodžius; b) nepadoriai elgiantis. Veika turi būti atlikta viešoje vietoje.
Visuomenės rimties trikdymas – tai savo elgesiu vertimas aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs žodžiai. Tačiau, tokių žodžių pavartojimą pripažįstant baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuojant pagal BK 284 str. 2 d.. būtina nustatyti, kad pavartoti žodžiai, frazės ar pasisakymai buvo aiškiai netinkamo nepadoraus turinio ir jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žžeidė aplinkinius. Nepadorus elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ar tvarką, – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys. Jis gali pasireikšti kaip apsinuoginimas viešoje vietoje, atskirų apnuogintų kūno daliu įžūlus demonstravimas, šlapinimasis aplinkinių akivaizdoje, spjaudymasis, žeidžiamas kibimas prie aplinkinių, jų gąsdinimas, nepadorių piešinių demonstravimas ir pan.
Nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo sudėtis – formali. Baudžiamojo nusižengimo baigtumas siejamas su necenzūrinių žodžių pavartojimu ar kito nepadoraus elgesio, trikdančio visuomenės rimtį ar tvarką, pradžia. Tais atvejais, kai daroma išvada, kad kaltininko nnepadorus elgesys buvo didesnio pavojingumo laipsnio ir realiai sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. l d. Jeigu darant BK 284 str. 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, kaltininko veikoje taip pat yra kokio nors nnusikaltimo požymių, pvz., įžeidimo (BK 155 str. l d.), šis nusikaltimas inkriminuotinas kaltininkui kartu su BK 284 str. 2d.
Baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesioginės tyčios forma. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje pavartodamas necenzūrinius žodžius ar nepadoriai elgiantis trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip elgtis. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams, padaužiškumas ir pan.
Nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo subjektu gali būti fizinis asmuo, turintis 16 metų.
285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę
1. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. TTas, kas padarė šio straipsnio l dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
BK 285 str. l ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų objektas – viešoji tvarka, kuri pažeidžiama tuo, kad dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų arba ištikusią nelaimę sutrikdomas valstybinių institucijų, reaguojančių į tokius pranešimus, darbas, laikinai nutraukiama įmonių ir įstaigų veikla, iš pastatų evakuojami žmonės, keliama baimės atmosfera.
BK 285 str. ll dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. BK 285 str. l dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių ir priežastinio ryšio požymiai. Veika pasireiškia melagingų žinių pranešimu arba paskleidimu apie visuomenei gresiantį pavojų arba nelaimę. Pasekmės kaip būtinas nusikaltimo požymis pasireiškia tuo, kad kyla žmonių sumaištis arba padaroma didelė turtinė žala fiziniams arba juridiniams asmenims arba valstybei.
Melagingu pranešimu laikytinas bet kokiu būdu (telefonu, faksu, laišku, elektroniniu paštu ir 1.1) netikros informacijos perdavimas valstybės institucijoms arba bet kuriam kitam asmeniui. Pranešimo turinys – informacija: a) apie visuomenei gresiantį pavojų (pvz., apie padėtą bombą tam tikrame pastate, ant geležinkelio bėgių ar kitur, apie pavojingų žmonių gyvybei ir sveikatai medžiagų aptikimą, ir pan.); b) apie visuomenę ištikusią didelę nelaimę (pvz., apie galingą sprogimą, pavojingų medžiagų patekimą į aplinką, pastato griūtį, traukinio arba orlaivio katastrofą, didelį radiacinį foną, vaiko dingimą ir pan.). BK 285 str. l d. taikoma tik tada, kai melagingas pranešimas sukėlė žmonių sumaištį arba padarė didelę turinę žalą. Žmonių sumaištis – tai stichinė žmonių reakcija į pranešimą, kuomet jie bėga iš pastato, skubiai palieka savo darbo vietas, panikuoja ir pan. Didelės turtinės žalos turinį sudaro tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautas pelnas. Žala gali kilti dėl įmonės ar įįstaigos darbo nutraukimo, transporto eismo sutrikimo, sumaišties metu sužaloto turto, specialiųjų tarnybų didelių išlaidų ieškant sprogstamojo įtaiso ir 1.1. Nesant nustatyto konkretaus didelės turtinės žalos kriterijaus apie jos didelį mastą sprendžiama atsižvelgiant į jos piniginę išraišką, žalą patyrusio asmens padėtį ir susiklosčiusią teismų praktika.
4. Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis – materialioji, todėl jo baigtumas siejamas su padarinių (žmonių sumaišties arba didelės turtinės žalos) atsiradimo momentu. Jeigu kaltininkas siekė minėtų padarinių, bet jie neatsirado dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti BK 285 str. l d. numatytą nusikaltimą. Jeigu asmuo veikė netiesiogine tyčia, t.y. nesiekė minėtų padarinių, tai nekilus didelei turtinei žalai arba žmonių sumaiščiai, BK 285 str. iš viso netaikytinas.
5. Subjektyvioji nagrinėjamo nusikaltimo pusė pasireiškia tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, tiek ir netiesioginė. Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia, kad melagingai praneša ar paskleidžia žinią apie visuomenei gresianti pavojų arba didelę nelaimę, numato, kad dėl to kils žmonių sumaištis ar bus padaryta didelės turtinės žalos, ir šių padarinių nori. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas minėtų padarinių atsiradimo galimybę, jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tais atvejais, kai asmuo praneša apie neegzistuojantį pavojų arba nelaimę, pagrįstai arba kad ir nepagrįstai galvodamas, kad toks pavojus arba nelaimė iš tikrųjų egzistuoja, vveika nesudaro nagrinėjamo nusikaltimo sudėties, net jei dėl to ir kiltų žmonių sumaištis arba būtų padaryta didelės turtinės žalos.
Nagrinėjamo nusikaltimo subjektu gali būti fizinis asmuo, turintis 16 metų.
BK 285 str. 2 d. numato melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šios sudėties numatymo pagrindas – melagingo pranešimo mažesnio pavojingumo nei numatyti BK 285 str. l d. padariniai – iškviestos specialios tarnybos, bet nesant žmonių sumaišties ir didelės turtinės žalos. Visi kiti nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo požymiai yra tokie pat, kaip ir numatyti BK 285 str. l d.
Specialių tarnybų iškvietimas kaip melagingo pranešimo padarinys reiškia, kad minėtos tarnyboms buvo perduota informacija apie pavojų arba nelaimę ir jos sureagavo į tai, išsiųsdamos specialistus į įvykio vietą arba ėmėsi kitų darbų likviduojant pavojų. Tais atvejais, kai kaltininkas, melagingai pranešdamas arba paskleisdamas žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, siekė, kad būtų iškviestos specialios tarnybos, tačiau jos nebuvo iškviestos, jo veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti BK 285 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau jeigu jis tokių padarinių nesiekė, t.y. veikė netiesiogine tyčia, nekilus minėtiems padariniams, nėra ir baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką.
Tais atvejais, kai melagingas pranešimas apie pavojų arba nelaimę pasireiškė kaip pranešimas apie nebūtą sunkų ar
labai sunkų nusikaltimą, atribojant BK 285 str. l ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas nuo BK 236 str. l d. numatyto viešąją tvarką ar teisingumą. Apie tai galima spręsti ir iš pranešimo turinio ir iš motyvų, dėl kurių tai daroma. Pvz., pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą, norint inicijuoti teisėsaugos institucijų tyrimą, pareigūnų susidomėjimą tam tikrais faktais, sukelti įtarimų dėl tam tikro asmens veikos ir pan., labiau rodo veikos priešingumą teisingumui. Tačiau, kai tuo buvo norima sutrikdyti tam tikros įstaigos darbą, iišprovokuoti skubų specialių tarnybų atvykimą į įvykio vietą, arba buvo tiesiog išdykaujama, veika labiau atitinka BK 285 str. numatytų veikų požymius.
XLIIsk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai
291 str.
Nusikaltimu pripažįstama tas, kas perėjo v-bės sieną. V-bės siena yra linija ir ja einanti vertikalia apibrėžianti v-bės teritoriją, jos gelmių, vandens, oro erdvės ribas.
V-bės sienos nustatytos tarptautinėmis sutartimis ir jau visos ratifikuotos. Liko tik vandens sienos su Latvija klausimas.
Režimą reglamentuoja v-bės sienos ir jos apsaugos įst. v-bės sieną galima pereiti ttik nustatytose vietose ir turint t.t. dokumentus(pasą, vizą).
Objektas – v-bės sienos neliečiamumas.
Objektyviai – tai v-bės sienos kirtimas neteisėtu, bet kuriuo būdu tiek iš LR tiek į LR.
Neteisėtas, kai tai daroma neturint reikiamų dokumentų arba kad ir su dokumentais, bbet nenustatytoje vietoje. Baigtas nusikaltimas – perėjus sieną. bandymas pereiti v-bės sieną traktuojamas kaip pasikėsinimas.
Žmogus suvokia, kad jis netisėtai pereina v-bės sieną, todėl jei žmogus būdamas miške netyčia pereina – tai nebus nusikaltimas.
Tai tyčinis nusikaltimas. Motyvai reikšmės neturi. Jei pervežama kontrabanda – bus sutaptis.
2 d. nustatoma, kad atleidžiamas nuo baudž. atsakomybės asmuo, kai pereina neteisėtai sieną turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. Tai tarptautinių teisės aktų išdava. Šia teise piktnaudžiauja nelegalūs imigrantai, kurie siekdami geresnio ekonominio gyvenimo, apsimeta persekiojamais. Yra reikalavimas prisistatyti perėjus sieną ir pranešti apie persekiojimą.
3d. – kai neteisėtai perėjo sieną turėdamas tikslą toliau gyvent keliauti iš LR, atleidžiamas nuo baudž. atsakomybės, jei jis išsiunčiamas į v-bę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo LR v-bės sieną, arba į vv-bę, kurios pilietis jis yra.
292str.
Nelegalus gabenimas paplito, todėl įst. leidėjas suformulavo atskirą sudėtį (tam, kad būtų baudžiama griežčiau).
Kalbama ne apie užsieniečius, o apie nuolatinės gyvenamosios vietos LR neturinčius užsieniečius. Taigi tokių asmenų gabenimas per sieną traktuojamas nusikaltimu, o taip pat tokių asmenų gabenimas LR teritorijoje, o taip pat gabenimui neteisėtam prilyginama slėpimas tokių asmenų (neteisėtai perėjusių LR v-bės sieną). Griežtesnė atsakomybė numatyta už tokias veikos organizavimą. Atsako ir juridinis asmuo.
BK 293 str.
Eilė firmų prisidengdama turizmu faktiškai organizuoja kelionę..tai sspec. norma. Pvz. prižada jais pasirūpinti, o nuveža, juos ten palieka su daiktais ir nesirūpina.
294 str.
Sovietiniais laikais ši norma praktiškai buvo nereikalinga. Sutinkama savavaldžiavimo forma buvo savavališkas turto pagrobimas ir savo vaiko pagrobimas. Situacija pasikeitė, pasikeitus ekonominei sistemai žmogui tapus ūkio subjektui, sudarant civilinius sandorius, įsipareigojant atlikti t.t. veiksmus.
Antrajai šaliai nevykdant savo įsipareigojimų, nesilaikant sąlygų bendra tvarka reikia kreiptis į teismą, bet kadangi tas procesas yra ilgas ir pasidėjo savavališkas skolų išmušinėjimas. Tai nėra nusikaltimas nuosavybei, ne nesikėsinama į svetimą turtą, o siekia atgauti savo turtą,savo teises. Savavaldžiavimas šiek tiek panašus į turto prievartavimą, bet čia nesiekiama svetimo turto. 1995m. buvo pakeista ši sudėtis. Sugriežtintos sankcijos.
Objektyviai pasireiškia savavališkais veiksmais, t.y nesilaikant įst., teisės aktų nustatytos tvarkos savavališkas savo teisės vykdymas, kai skolininkas pripažįsta tą pretenziją arba ne.
Baudž.atsakomybės už šį nusikaltimą sąlyga, kad taip veikiant buvo padaryta didelės žalos žmogaus teisėms ar teisėtiems interesams. Didelė žala – vertinamasis požymis.
Sudėtis materialioji. Turi būti padaryta didelė žala. Kvalifikuoja fizinės ar psichinės prievartos panaudojimas ar prieš tą asmenį, ar pieš jo artimą.
Sunkesnių nusikaltimų ši sudėtis neapima: jei buvo atimta laisvė, buvo sužalojimas bus sutaptis. Kai nepadaryta didelės žalos – adm. teisės pažeidimas. O kai panaudotas smurtas – kvalifikuoja atsakomybę.
Turto prievartautojai neretai inicijuoja savavaldžiavimą. JJuo bus ir tie atvejai, kai neteisėtai gina ir kito asmens interesus. Jei iniciatorius reikalauja didesnės skolos, nei asmuo skolingas, bus sunkesnis nusikaltimas.
XLIIIsk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas
1. Tas, kas pagamino netikra dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas. kas padarė šio straipsnio l dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Naujojo BK 300 str. įtvirtintos dokumento suklastojimo sudėties turini sudaro tiek intelektualaus dokumento suklastojimo atvejai, tiek ir materialaus dokumento suklastojimo atvejai. Taip pat būtina pažymėti, jog komentuojamo nusikaltimo dalykas yra „dokumentas“, kai tuo tarpu 1961 m. BK 207 str. ir 289 str. buvo vartojama“oficialaus dokumento“ sąvoka, o tai reiškia, jog įstatymų leidėjas baudžiamąją teisinę apsaugą suteikė visiems dokumentams, neskiriant „oficialių“ ir „privačių“, šiuo atveju svarbu tik tai. jog neteisėtai suklastojamas ar pagaminamas aktas, turėtų dokumento požymius.
Pagal pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas, kaip nusikalstama veika laikomas tik nusikaltimu. Šio nusikaltimo pagrindinė sudėtis įtvirtinta BK 300 str. ll d., kvalifikuota – BK 300 str. 2 d., o kvalifikuojantis požymis šioje sudėtyje yra nusikalstami padariniai – „didelė žala“.
BK 300 str. l d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už nusikalstamos veikos padarymą. Tuo tarpu BK 300 str. 2 d. įtvirtinta kvalifikuota dokumento suklastojimo ar panaudojimo sudėtis yra materiali, todėl joje reikalaujama nustatyti nusikalstamus padarinius – didele žala.
Dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo objektu laikytinas teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama, kaip juridiniu faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose.
Komentuojamo nusikaltimo dalykas įstatyme įvardintas terminu „dokumentas“. Žodis „documentum“ lotynų kalboje reiškia įrodymą, todėl šio nusikaltimo dalykas yra tik tokie dokumentai kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisiu ir/ar pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, arba net kitu teisinę reikšme turinčiu aplinkybių įrodymu.
6. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas kuriame įtvirtinta juridine reikšme turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę esti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridiniu faktu įrodymu ar turinčiu juridine reikšme aplinkybių įrodymu. Tinkamai patvirtintos dokumentų kopijos arba nuorašai, teisine prasme prilyginami autentiškiems dokumentams.
7. Šio straipsnio komentaro 6 p. pateikta dokumento samprata yra bendrai taikoma { visiems dokumentams, tačiau tais atvejais kai BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose nurodomi konkretūs dokumentai, kaip pvz. netikri mokėjimo »- instrumentai (BK 214 str.): netikri pinigai ar vertybiniai popieriai (BK 213 str.); deklaracija (BK 220 str.): netikri ar suklastoti pašto ženklai, banderolės (BK 224 str.). tai esant specialių straipsnių konkurencijai su BK 300 str., turi būti taikoma taisyklė lex specialis generali derogat (specialus įstatymas eliminuoja bendro taikymą) ir vveika kvalifikuojama tik pagal specialų straipsnį.
Būtina pabrėžti, jog komentuojamo nusikaltimo dalyku gali būti tik tokie dokumentai f- kurie esti tiesioginiu tam tikro teisinio santykio ar juridinio fakto įrodymu, pvz. pasas. l. važtaraštis, sutartis, banko mokėjimo dokumentas, draudimo polisas, invalido pažymėjimas, aukštojo mokslo diplomas, mirties liudijimas ir pan. Tuo tarpu f dokumentai negalintys būti tam tikro teisinio santykio ar juridinio fakto tiesioginiu L įrodymu nėra šio nusikaltimo dalyku, pvz. mokėtojo neakceptuota sąskaita – faktūra, išvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, laiškai, suvestinė ir ppan.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje Teismų praktikoje: automobilio L techninės apžiūros talonas yra oficialus dokumentas (LAT BBS teisėju kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-315/2001); prašymas išduoti vairuotojo teises iš tiesu nėra oficialus dokumentas, iki tol kol kelių policijos pareigūnas nepadaro jjame įrašo apie egzaminų išlaikymą, pareigūnui tokius įrašus padarius, minėtas prašymas tampa ‘ oficialiu dokumentu, nes juo konstatuojama, kad pilietis išlaikė KET teorinį ir praktini egzaminus ir tuo pagrindu jis įgyja teisę gauti vairuotojo pažymėjimą (LAT BBS teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-726/2001); valdybos posėdžio protokolas yra oficialus dokumentas (LAT BBS teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje ;;:i/ byloje Nr. 2K-153/2001): greitosios medicinos pagalbos iškvietimu registravimo žurnalas yra pirminės apskaitos dokumentas ir pagal jame užfiksuotus duomenis . formuojama sveikatos priežiūros įstaigų atskaitomybė, o tai reiškia, jog šiame žurnale užfiksuoti duomenys turi teisine reikšmę, šis žurnalas yra oficialus dokumentas (LAT BBS teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-662/2000) „
10. Dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo •, dalyku gali būti netikri aarba suklastoti dokumentai:
dokumentas esti netikras tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas toki dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu.
tikras dokumentas esti suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto. ;. atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras ddokumentas gali būti suklastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdais.
Veika komentuojamo nusikaltimo sudėtyje gali pasireikšti keturiais alternatyviais veiksmais, tai: a) pagamino netikra dokumentą; b) suklastojo tikrą dokumentą: c) netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo; d) netikrą ar suklastotą dokumentą realizavo.
Veikos požymis pagamino netikrą dokumentą- esti tuomet, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkantį informacija, surašė, atspausdino ar kitokiais būdais sukūrė, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentiška.
Tikro dokumento suklastojimas gali pasireikšti kaip dalinis materialus suklastojimas arba kaip intelektualus dokumento suklastojimas, tai yra:
suklastojo tikrą dokumentą – yra tada. kai kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir/ar turinį, tuo tame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą.
suklastojo tikrą dokumentą – taip pat esti ir tuomet, kai kaltininkas objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, tuo minėtame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją arba kito asmens į dokumentą patalpintus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą.
Netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo, kaip veikos požymis, esti tuomet, kai kaltininkas neteisėtai patalpino netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, ssiekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisine reikšmę turinčias aplinkybes.
Netikrą ar suklastotą dokumentą realizavo, kaip veika, esti tuomet, kai kaltininkas neteisėtai netikrą ar suklastotą dokumentą, patalpinimo į teisine apyvartą tikslu, perleido tretiesiems asmenims. Realizavimo forma, taip pat perleidimo atlygintinumas kvalifikuojant veiką neturi jokios savarankiškos reikšmės, tačiau į tai turi būti atsižvelgiama skiriant bei individualizuojant bausmę.
BK 300 str. l d. įtvirtinta formali nusikaltimo sudėtis, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu:
pagaminus netikrą dokumentą- nuo netikro dokumento sukūrimo momento;
suklastojant tikrą dokumentą- baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus;
panaudojus netikrą ar suklastotą dokumentą- nuo tokio dokumento patalpinimo į teisinę apyvartą momento;
realizavus netikra ar suklastota dokumentą – nuo to momento, kai toks dokumentas patenka trečiojo asmens žinion.
17. Šio nusikaltimo subjektu gali būti fizinis, sulaukęs 16 metu amžiaus, asmuo, taip pat juridinis asmuo (BK 300 str. 3 d.).
1S.BK 300 str. l d. numatytas dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Kaltininkas supranta, jog tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaule, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo arba realizavo ir norėjo taip veikti.
Komentuojamo straipsnio antroje dalyje įtvirtinta kvalifikuota dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo sudėtis.
Šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis yra tuomet, kai nusikalstamos vveikos išdavoje tretiesiems asmenims padaroma didelė žala.
BK 300 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl šalia veikos būtina nustatyti nusikalstamus padarinius – „didelę žalą“ ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.
Sąvokos “didelė žala“ turinį sudaro bet kokio pobūdžio turtinė ir neturtinė žala. Klausimą ar žala didelė, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas atsižvelgdamas į žalos pobūdį, vertybes kurios buvo pažeistos, žalos pašalinimo ar atstatymo galimybes ir pan.. Visais atvejais žala bus didelė, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, tai pat kai turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL dydžio sumą.
Komentuojamo straipsnio 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine ir/ar netiesiogine tyčiomis.
Remiantis BK 300 str. 3 d. juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už BK 300str. l ir 2 d. numatytas veikas, tik esant BK 20 str. numatytiems pagrindams.
302 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas
1. Tas, kas pagrobė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo pagrobtu antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas šio straipsnio l dalyje numatytus veiksmus darė versliškai arba jeigu dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla, arba padaryta didelės žalos valstybei
arba fiziniam ar juridiniam asmeniui,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
BK 302 str. dispozicijoje įtvirtinta antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimo arba pasinaudojimo pagrobtais antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku sudėtis.
Komentuojamame straipsnyje numatytos veikos pagal pavojingumo laipsnį pripažįstamos tik nusikaltimu. BK 302 str. l d. įtvirtinta pagrindinė sudėtis, o BK 302 1 str. 2 d. – kvalifikuota. Kvalifikuojantys požymiai esti tuomet, kai: a) nusikalstamos veikos ppadaromos versliškai. arba b) dėl BK 301 str. l d. numatytų veikų buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla, arba c) dėl nurodytų veikų buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Šio nusikaltimo objektas yra teisinės apyvartos patikimumas ir saugumas. Apie teisinės apyvartos sampratą žr. BK 300 str. komentaro 4 p.
Šio nusikaltimo dalykas įstatyme įvardijamas terminais: antspaudas, spaudas, dokumentas ir griežtos atskaitomybės blankas: –
apie dokumento sampratą žr. BK 300 str. komentaro 5 ir 6 p.;
antspaudas – tai įįrankis (klišė) su išpjaustytu, išgraviruotu ar kitokiu būdu pagamintu užrašo ir/ar ženklo atvaizdu. Paprastai juridiniai ir fiziniai asmenys tokiuose antspauduose raidėmis bei skaitmenimis įtvirtina savo identifikacinius duomenis ir valstybinio herbo ar individualaus ženklo atvaizdus. Antspaudais kaip taisyklė tvirtinami svarbiausi juridinio aar fizinio asmens dokumentai.
spaudas – tai taip pat įrankis (klišė) su išpjaustytu, išgraviruotu ar kitokiu būdu pagaminto užrašo atvaizdu. Spaudas skiriasi nuo antspaudo tuo, jog antspaudas pagal paskirtį gaminamas vieninteliame egzemplioriuje ir naudojamas svarbiems teisiniams santykiams ar juridiniams faktams įtvirtinti ar patvirtinti. Tuo tarpu spaudo paskirtis siejama su dokumentu apyvarta ir raštvedyba, tiek juridinio ir/ar fizinio vidine ir išorine veiklos sferomis. Praktikoje juridiniai ir/ar fiziniai asmenys tokius spaudus pasigamina įvairioms vienarūšėms dokumentų apyvartos operacijoms fiksuoti ar tvirtinti. Pvz. spaudas fiksuoti valstybės sienos kirtima, spaudas fiksuoti dokumento gavimą ar išsiuntimą, spaudas naudojamas antspauduojant paštą, patalpas ir pan..
griežtos atskaitomybės blankas – tai specifinio ir individualaus dokumento formuliaras, kurį užpildžius dokumentas tampa unikalus ir vizualiai atskiriamas pagal individualius požymius. Kaip taisyklė tokių dokumentu iidentifikavimas vykdomas pagal seriją ir numerį. Pvz: PVM sąskaitos – faktūros, kasos pajamų orderiai, advokato orderiai, banko čekių blankai, transporto priemonių registracijos liudijimu blankai ir pan..
Šio nusikaltimo dalyku gali būti tik tikri antspaudai, spaudai, dokumentai ar griežtos atskaitomybės blankai, kurie priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Veika komentuojamo nusikaltimo sudėtyje gali pasireikšti dvejais alternatyviais veiksmais, tai: a) antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimas, arba b) pasinaudojimas pagrobtais antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku.
Požymiai pagrobė antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos aatskaitomybės blanką esti tada. kai kaltininkas neteisėtai antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką paima arba išima iš teisėto šių dalyku turėtojo fizinio ar juridinio asmens, sau ar tretiesiems asmenims.
Pagrobimas gali būti padaromas įvairiais būdais, tai yra slaptai, atvirai, panaudojant apgaule ar smurtą, taip pat pasisavinant kaltininkui patikėtą ar esanti jo žinioje antspaudą, spaudą, dokumentą arba griežtos atskaitomybės blanką. Pagrobimo būdas kvalifikuojant veiką pagal BK 302 str. savarankiškos reikšmės neturi, tačiau kai nusikalstama veika daroma panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, tai tokia veika kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 302 str. ir atitinkama nusikaltimą žmogui.
Požymiai pasinaudojo pagrobtu antspaudu, spaudu, dokumentu arba griežtos atskaitomybės blanku, esti tada, kai kaltininkas neteisėtai pasinaudoja iš fizinio ar juridinio asmens turėjimo nusikalstamai paimtu ar išimtu antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku, patalpindamas šiuos dalykus į teisinę apyvartą arba pasinaudodamas minėtais dalykais sukūrė tikrovės neatitinkančius dokumentus.
Šio nusikaltimo subjektu gali būti fizinis, sulaukęs 16 metų amžiaus, asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (BK 302 str. 3 d.).
Jei kaltininkas fizinis asmuo, tai pastarojo kaltė padarant BK 302 str. l d. numatytą veiką, gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia:
11 .[kaltininkas supranta, jog neteisėtai pagrobia fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančius antspaudą,, spauda, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, numato jog veikos išdavoje nnukentėjęs neteks šių dalykų ir nori tokių padarinių;
11.2 kaltininkas supranta, jog neteisėtai pasinaudoja pagrobtu fizinio ar juridinio asmens antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku ir nori taip elgtis.
12. Komentuojamo straipsnio 2 d. numatyti kvalifikuojantys požymiai: a) versliškumas; b) dėl veikos buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla; c) dėl veikos buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Versliškumo požymiai kaltininko veikoje esti tada, kai nustatomos ne mažiau kaip trys kaltininko nusikalstamos veikos epizodai arba kai pagrobtų dalykų kiekis ir kitos aplinkybės parodo kaltininko ketinimą naudotis pagrobtais dalykais versliškai ir šių nusikalstamu veikų išdavoje gaunama nauda yra pastovus kaltininko pagrindinių ar papildomų pajamų šaltinis.
Fizinio ar juridinio asmens veikla laikoma sutrikdyta, kai dėl nusikalstamos veikos nukentėję asmenys negali įgyvendinti savo tikslų, vykdyti savo funkcijų ar normaliai funkcionuoti ir dėl to objektyviai būtina imtis prevencinių priemonių arba skubių priemonių žalai pašalinti.
Žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui yra didelė, kai nukentėjusiesiems padaroma turtinė ir/ar neturtinė žala. Klausimas ar žala didelė, yra fakto klausimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas atsižvelgdamas į neturtinės žalos pobūdį ir turinį, pažeistų vertybių svarbą, į žalos pašalinimo ar atstatymo galimybes, žalai sumažinti panaudotu prevencinių priemonių mąstą, bei išlaidas ir pan.. Jei nusikalstama veika padaroma turtinės žžalos,tai tokia žala laikoma didele, kai jos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL dydžio pinigų sumą.
Pagal komentuojamą straipsnį juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už l ir 2 dalyje numatytas veikas (302 str. 3 d.), tačiau tik esant BK 20 str. numatytiems pagrindams.
303 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas arba paslėpimas
1. Tas, kas sunaikino ar paslėpė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Komentuojamame straipsnyje įtvirtinta antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko sunaikinimo arba paslėpimo sudėtis. 1961 m. BK 205 str. buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už oficialaus dokumento sunaikinimą, sužalojimą ir paslėpimą, o tai reiškia, jog 2000 m. BK 303 str. faktiškai buvo r kriminalizuotas antspaudo, spaudo ir griežtos atskaitomybės blanko sunaikinimas ar paslėpimas.
BK 303 str. l d. numatytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsni r pripažįstamos tik nusikaltimu.
Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl joje reikalaujama nustatyti veiką, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.
4. Šio nusikaltimo pagrindiniu objektu laikytinas teisinės apyvartos patikimumas ir ,. funkcionalumas, papildomu – fizinio ar juridinio asmens
turtiniai ir neturtiniai interesai.
5. Nusikaltimo dalyku gali būti: antspaudas, spaudas, dokumentas ir griežtos » atskaitomybės blankas:
apie antspaudo sampratą žr. BK 302 str. komentaro 4.2. p.p.
apie spaudo sampratą žr. BK 302 str. komentaro 4.3. p.p.
apie dokumento sampratą žr. BK 300 str. komentaro 5 p. ir 6 p.
apie griežtos atskaitomybės blanko sampratą žr. BK 302 str. komentaro 4.4. p.p.
Šio nusikaltimo dalyku gali būti tik tikri antspaudai, spaudai, dokumentai ar griežtos atskaitomybės blankai, kurie priklauso fiziniams ir/ar juridiniams asmenims.
Veika, komentuojamo nusikaltimo sudėtyje ggali pasireikšti dvejais alternatyviais veiksmais, tai: a) antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko sunaikinimas; b) antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko paslėpimas.
Požymiai „sunaikino antspaudą,, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką" esti tada, kai kaltininkas prieš šių dalyku turėtojo valią antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką fiziškai likvidavo arba sugadino ir dėl to šių dalyku panaudojimas pagal tiesioginė paskirtį tapo nebeįmanomas.
Požymiai "paslėpė antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką" esti tuomet, kai kaltininkas prieš šių dalykų turėtojo valią aantspaudą, spauda, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką paėmė ar išėmė iš teisėto šių dalykų turėtojo fizinio ar juridinio asmens žinios ir šiuos dalykus patalpino tokioje vietoje, kuri nežinoma nukentėjusiajam ir dėl to pastarasis prarado galimybe šiais dalykais naudotis, disponuoti ar jjuos tvarkyti.
Nusikalstami padariniai, komentuojamoje nusikaltimo sudėtyje įvardinti žodžiais "didelė žala". Žalos sąvokos turini sudaro turtinė ir/ar neturtinė žala.
Žalos dydžio nustatymas, tai fakto klausimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgiant į turtinės ir/ar neturtinės žalos pobūdį ir turinį, pažeistų gėrių svarba, į žalos pašalinimo ar atstatymo galimybes, žalai sumažinti ar eliminuoti panaudotų prevenciniu priemonių mąstą, jų išlaidas ir pan.. Jei nusikalstama veika padaroma turtinės žalos, tai tokia žala laikoma didele, kai jos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL dydžio pinigų sumą.
Tarp nusikalstamos veikos ir padarinių būtina nustatti tiesiogini ar netiesiogini priežastinį ryšį.
Antspaudo, spaudo, dokumento ir griežtos atskaitomybės blanko sunaikinimas ar paslėpimas esti baigtas nuo didelės turtinės žalos atsiradimo momento.
Šio nusikaltimo subjektu gali būti fizinis, sulaukės 16 metų amžiaus asmuo (BK 113 str. l d.), taip pat ir juridinis asmuo (BK 303 str. 2 d.).
Fizinio asmens kaltė komentuojamoje sudėtyje gali pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
16. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė pagal BK 303 str. 2 d. galima tik esant BK 20 str. numatytiems pagrindams.
304 straipsnis. Melagingos informacijos pateikimas, siekiant įgyli dokumentą
1. Tas, kas siekdamas gauti dokumentų ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melaginga informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba arėsiu.
2. Už šiame straipsnyje numatytą veika aatsako ir juridinis asmuo.
Komentuojamame straipsnyje įtvirtinta melagingos informacijos pateikimo siekiant gauti tikrą dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą sudėtis. Ši sudėtis 1961 m. BK nebuvo žinoma, todėl 2000 m. BK 304 str. melagingos informacijos pateikimas siekiant gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą naujame 2000 m. BK yra kriminalizuotas.
BK 304 str. l d. numatyta nusikalstama veika, pagal pavojingumo laipsnį pripažįstama tik baudžiamuoju nusižengimu.
Nagrinėjamo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda už BK 304 str. l d. numatytos veikos padarymą.
Nagrinėjamo nusikaltimo objektas yra teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, kadangi melagingos informacijos pateikimu siekiant gauti dokumentą sukeliama abstrakti teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo pažeidimo grėsmė.
Veika komentuojamo nusižengimo sudėtyje įtvirtinta žodžiais „pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją".
Melaginga informacija, tai objektyvios tikrovės neatitinkantys faktiniai duomenys apie aplinkybes, faktus ar kitus mus supančio pasaulio reiškinius, kuomet šie duomenys objektyviai klaidina ar gali suklaidinti įstaigą ar tarnautoją.
Asmens nuomonė, apie objektyvios tikrovės faktus, tai mastymo veiklos rezultatas. visuomet savyje turintis subjektyvų faktorių, tai yra kiekvieno asmens subjektyvų objektyviosios tikrovės reiškiniu vertinimą, kuriam netaikytinas tiesos kriterijus, todėl tokia nuomonė, negali būti laikoma melaginga informacija.
Jei subjektyvi konkretaus asmens nuomonė grindžiama, to asmens sąmoningai išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, tai kartu su tikrovės neatininkančiais faktais pateikta nuomonė, vis tiek llieka tik nuomone, tačiau tikrovės neatitinkantys duomenys esti melaginga informacija.
Melagingos informacijos pateikimas įstaigai ar tarnautojui, kaip veika, pasireiškia bet kokia forma materializuotos informacijos perdavimu įstaigos ar tarnautojo žinion, užtikrinant sąlygas minėtiems asmenims su šia informacija susipažinti. Melaginga informacija gali būti perduodama raštu, žodžiu, elektroninėse laikmenose ar kitais būdais, leidžiančiais adresatui šią informaciją suvokti, objektyvizuoti ir apdoroti.
Sąvokos „įstaiga" ir „tarnautojas" reiškia, bet kokią įstaiga, esančią viešos ar privačios teisės subjektu, o tarnautojai yra bet kokie šių įstaigų darbuotojai, galintys pagal savo kompetenciją savo ar įstaigos vardu išduoti dokumentus ar tvirtinti dokumentų tikrumą arba galintys inicijuoti tokių dokumentų išdavimą ar tokių dokumentu tikrumo patvirtinimą.
Komentuojamas nusižengimas laikomas baigtu, nuo to momento, kai melaginga informacija pasiekė adresatą.
Šio nusižengimo subjektu gali būti. fizinis, sulaukęs 16 metų amžiaus asmuo ir/ar juridinis asmuo (BK 304 str. 2 d.).
Subjektyviajai komentuojamo nusižengimo pusei konstatuoti būtina nustatyti: a) kalte, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir b) tikslą- tai yra kaltininko sieki gauti dokumentą ar suklastoto dokumento patvirtinimą.
Fizinio asmens kaltės turini sudaro, tai jog kaltininkas suvokė, kad įstaigai ar tarnautojui pateikė žinomai melagingą informaciją ir norėjo taip veikti.
Nusižengimo padarymo tikslas pasireiškia, kaltininko noru (siekiu) gauti dokumentą, kuriame bus įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys arba noru (siekiu) gauti bet kokiu būdu suklastoto dokumento, iš ttiesų neegzistuojančio tikrumo, patvirtinimą.
Jei asmuo pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informacija, siekdamas gauti dokumentą, kuriame įtvirtinta objektyvi tiesa, tai už tokiu veiksmų atlikimą baudžiamoji atsakomybė nekyla.
Pagal komentuojamą straipsni, juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (BK 304 str. 2 d.), tačiau tik esant BK 20 str. numatytiems pagrindams.
305 straipsnis. Matavimo priemonių išleidimas į apyvartą, jų naudojimas be valstybinės metrologinės kontrolės ar jų parametrų pakeitimas
1. Tas, kas išleido Į apyvartą arba naudojo matavimo priemonę, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokio kontrolės rezultatų Įforminimo arba pakeitęs matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės.
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
BK 305 str. l d. įtvirtinta matavimo priemonių išleidimo į apyvarta, jų naudojimo be valstybės metrologinės kontrolės, patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokio kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitus matavimo priemonių parametrus, po valstybinės metrologinės kontrolės, sudėtis.
Komentuojamame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pripažįstamos tik nusikaltimu. BK 305 str. l d. įtvirtinta tik pagrindinė nusikaltimo sudėtis.
Šio nusikaltimo objektu laikytina teisinė metrologija, kuri suprantama, kaip metrologijos šaka. išreiškianti valstybės politiką norminant matavimus, jų metodus, priemones matavimų vienovei ir reikiamam matavimų tikslumui pasiekti.
Nusikaltimo dalykas įstatyme įvardijamas terminu „matavimo priemonė, kuriai taikoma valstybinė
kontrolė".
Matavimo priemonė tai įrankis, prietaisas ar jų sistema, skirti matavimui. Matavimas suprantamas, kaip dydžio vertės nustatymas matavimo priemone.
Šio nusikaltimo dalyku gali būti ne bet kokia matavimo priemonė, o tik ta kuriai pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymą (1996 07 09 Nr. 1-1452) yra taikoma valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė.
Valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė suprantama, kaip valstybės įgaliotų institucijų veikla – matavimo priemonių gamybos, laikymo, naudojimo, taisymo ir patikros taisyklių laikymosi kontrolė. Si kontrolė vykdoma matavimo priemonių patikrų metu. Patikros yra kelių rrūšių, tai : pirminė patikra, periodinė patikra ir inspekcinė patikra. Patikrų metu paprastai eksperimento būdu tiriami matavimo priemonių metrologinės charakteristikos, bei tikrinamas matavimo priemonėms nustatytu reikalavimų atitikimas.
Matavimo priemonės kalibravimas – tai matavimo priemonės rodmenų arba mato verčių atitikties etaloniniu dydžių vertėms patikrinimas įvertinant pasikliautinumo ribas.
Valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė taikoma matavimo priemonėms, kurios naudojamos: a) atliekant matavimo priemonių patikrą; b) sveikatos apsaugoje; c) veterinarijoje; d) įvertinant ekologinę būklę bei poveikį jai; e) darbų saugoje; f) nustatant produktu ir žaliavų kokybe; gg) nustatant prekių, energijos, paslaugu kiekį ir verte; h) banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijose; k) teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu atliekant matavimus. Šiems tikslams pasiekti naudojamų matavimo priemonių sąrašą sudaro ir tvirtina, jų valstybine metrologinę kontrole oorganizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Lietuvoje naudojami Tarptautinių vienetų sistemos (SI) vienetai ir jų išvestiniai, kartotiniai bei daliniai dydžiai. Vienok, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali įteisinti nesistemintų, susijusių su Tarptautine vienetų sistema (SI), vienetu naudojimą.
Veika komentuojamo nusikaltimo sudėtyje gali pasireikšti dvejais alternatyviais veiksmais, tai: a) matavimo priemonės, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, išleidimas į apyvartą, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokiu kontrolės rezultatu įforminimo arba pakeitus matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės; b) matavimo priemonės, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, naudojimas, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokių kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitus matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės.
Veikos požymiai „išleido į apyvartą matavimo priemonę, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokių kontrolės rezultatų įforminimo arba ppakeitus matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės" esti tada, kai kaltininkas matavimo priemonę, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokiu kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitęs matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės, perleidžia tretiesiems asmenims, kad pastarieji šią matavimo priemonę naudotu atliekant įvairius matavimus, kurių rezultatai turi juridinę reikšme ir įforminami atitinkamuose dokumentuose.
Požymiai „naudojo matavimo priemonę, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokių kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitęs matavimo priemonės parametrus ppo valstybinės metrologinės kontrolės" esti tada, kai kaltininkas matavimo priemone, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokių kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitęs matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės, atlieka įvairius matavimus ir šių, juridinę reikšmę turinčius, matavimų rezultatus įformina atitinkamuose dokumentuose.
Komentuojamo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, nuo dalyko išleidimo į apyvartą arba dalyko naudojimo momentų.
Šio nusikaltimo subjektu gali būti fizinis, sulaukęs 16 metų amžiaus asmuo, taip pat juridinis asmuo (BK 305 str.2 d.).
Jei kaltininkas fizinis asmuo, tai pastarojo kaltė padarant BK 305str. l d. numatytą nusikalstamą veiką pasireiškia tik tiesiogine tyčia.
Pagal komentuojama straipsnį juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už BK 305 str. l d. numatytą veiką, tik esant BK 20 str. numatytiems pagrindams.
XLV sk. – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai mirusiojo atminimui
311 straipsnis. Mirusiojo palaikų išniekinimas
1. Tas, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš F mirusiojo palaikų, arba juos išniekino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus ar iš jų tyčiojosi arba paėmė ten buvusius daiktus,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Ši nusikalstama veika yra nusikaltimas, kurio ttiesioginis objektas yra visuomenės dorovė, taip pat susiklostę papročiai, tradicijos, susijusios su r mirusiuoju, jo atminimu. Šio straipsnio tikslas yra saugoti emocinę žmonių santykių sferą, susijusią su pagarba mirusiajam, jo palaidojimu.
Nusikaltimo dalykas pagal pirmąją šio straipsnio dalį yra nepalaidoti mirusiojo palaikai, o pagal antrąją dalį – palaidoti mirusiojo palaikai, o taip pat kape esantys daiktai. Kadangi šiuo metu pagal susiklosčiusias laidojimo tradicijas – mirusiojo lavonas gali būti kremuojamas, tai mirusiojo palaikų išniekinimo dalyku bus ir lavono pelenai, kurie laikomi kolumbariume ar artimųjų saugomi urnose kitoje vietoje (pav., jų ar mirusiojo namuose ir pan.). Taip pat nusikaltimo dalyku gali būti ne tik kape, bet ir kolumbariume esantys daiktai.
Šio nusikaltimo objektyvinė pusė yra aktyvūs veiksmai, kuriais padaroma fizinė ir moralinė žala.
Neteisėtas mirusiojo palaikų ar jo dalių paėmimas – tai teisės aktais nustatytos tvarkos, susijusios su mirusiojo palaikų, jo dalių paėmimu, pažeidimas.
Lietuvos Respublikos 1996m. lapkričio 19 d. Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas Nr. 1-1626 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (Žin., 1996, Nr. 116-2696; 2000, Nr. 1-2; 2000, Nr. 89-2749) nustato žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos sąlygas ir tvarką. Minėto įstatymo 6 str. nustato kiekvieno veiksnaus asmens, ne jaunesnio kaip 18 metų, teisę pareikšti apie sutikimą ar nnesutikimą, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, o 7 str. reglamentuoja asmens audinių ir (ar) organų paėmimą po mirties transplantacijai, jeigu nėra žinoma asmens valia. Nebus laikoma neteisėtu mirusiojo palaikų ar jo dalių paėmimu, kai asmuo prieš mirtį davė sutikimą iš jo kūno po mirties paimti tam tikrus organus, audinius arba rtokį sutikimą jau po mirties davė artimi giminaičiai.
Taip pat nebus neteisėtas mirusiojo palaikų ar jo dalių paėmimas, kai audiniai ar organai paimami žmogaus patologoanatominio ar teismo medicininio tyrimo metu.
Gali būti atvejų, kai asmuo nužudomas tam, kad iš jo paimtų vieną ar kelis organus transplantavimui. Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 12p. numato kaltininko baudžiamąją atsakomybę už kito žmogaus nužudymą, siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą ar audinį transplantavimui. Tokiu atveju kaltininko veiksmai bus kvalifikuojami tik pagal baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 12 p., nes organų ar audinių paėmimas transplantavimui yra šią veiką kvalifikuojantis požymis ir papildomai kvalifikuoti pagal 311 str. l d. kaip mirusiojo palaikų paėmimą nereikia.
Tyčiojimasis iš mirusiojo palaikų – tai ciniškas pasityčiojimas iš jų kitų žmonių akivaizdoje , nors ir be fizinio kontakto su jais.
Mirusiojo palaikų išniekinimas – tai amoralus elgesys, pasireiškiantis nekrofiliniais veiksmais: kūno dalių atskyrimu, aprangos ar lavono
suteršimu ar sugadinimu daiktų, kurie yra prie palaikų. Lavonas išniekinamas, kai sunaikinamos atskiros jo kūno dalys – išbadomos akys, nupjaustomi organai ir kt. Šie veiksmai gali būti atliekami po mirties ir iki palaidojimo, o taip pat ir po palaidojimo atkasus kapą. Pirmuoju atveju kaltininko veiksmai bus kvalifikuojami pagal pirmąją šio straipsnio dalį, o antruoju – pagal antrąją šio straipsnio dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senatas 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose" 10 p. nurodė, jog vveiksmai prieš lavoną, kai kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis yra miręs negali būti vertinami kaip nužudymo tąsą, ir jų pobūdis nužudymo būdo vertinimui reikšmės neturi. Jeigu po nužudymo lavonas sunaikinamas ar susmulkinamas į dalis, turint tikslą paslėpti nužudymą, tokia veika taip pat negali būti kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas itin žiauriai (Teismų praktika, 1999, Nr. 11, psl. 213). Tokiais atvejais šie kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. atitinkamą dalį ir 311 str. l d.
Nebus mirusiojo palaikų išniekinimu jų eekshumacija, daroma įstatymo nustatyta tvarka, o taip pat kiti veiksmai, daromi sutinkamai su įstatymu visuomenės interesais. Tačiau ir tokius veiksmus atliekant turi būti prisilaikoma pagarbos mirusiojo palaikams.
Baudžiamoji atsakomybė pagal antrąją šio straipsnio dalį atsiras tada, kai mirusiojo palaikų išniekinimas ar ttyčiojimasis iš jų bus atliekami po palaikų palaidojimo, neteisėtai atkasus kapą.
Baudžiamoji atsakomybė pagal antrąją šio straipsnio dalį atsiras ir tada, kai neteisėtai atkasus kapą bus paimami ten buvusieji daiktai. Tam tikros vertybės pas mirusįjį lieka nuo mirties momento: žiedai, auksiniai dantys, o taip pat ir drabužiai, įkapės, Šie daiktai lieka su mirusiuoju ir karste su juo užkasami į žemę.
Atkasimas kapo ir paėmimas ten buvusių daiktų laikytinas šių daiktų pagrobimu. Ši norma nukonkuruoja bendrąją svetimo turto grobimo (vagystės) normą.
Komentuojami nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad atlieka neteisėtus veiksmus, paimdamas mirusiojo palaikus ar jų dalis, tyčiojasi iš jų ar išniekina, o taip pat neteisėtai atkasa kapą, paima ten esančius daiktus, ir nori tokius veiksmus atlikti. Tikslai ir motyvai, kuriais vvadovaujantis tokie veiksmai atliekami, turi tik fakultatyvią reikšmę. Motyvai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, priešiškumas, seksualinio poreikio tenkinimas ir kt. Jei mirusiojo palaikų išniekinimas bus susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimų sutaptis pagal baudžiamojo kodekso 311 str. ir 284 str. atitinkamas dalis.
Nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas asmuo, turintis 16 metų.
Nusikaltimas laikomas baigtu, pradėjus atlikti nusikaltimo objektyvinės pusės veiksmus.
Kaltininkas, atlikęs veiksmus, numatytus pirmoje šio straipsnio dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės ff atėmimu iki dvejų metų, o atlikęs veiksmus, numatytus straipsnio antroje dalyje baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
312 straipsnis. Kapo išniekinimas
1. Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba [ laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse arba dėl rasinių, L nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapus,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
l. Ši nusikalstama veika yra nusikaltimas, savo pobūdžiu ir esme labai artimas kitam nusikaltimui – mirusiojo palaikų išniekinimui. Šio nusikaltimo, kaip ir mirusiojo palaikų išniekinimo, tiesioginis objektas yra visuomenės dorovė, taip pat susiklostę papročiai, tradicijos, susijusios su mirusiuoju, jo atminimu, pagarba į laidojimo vietai.
2. Nusikaltimo dalykas yra mirusiojo laidojimo vieta, ant kapo esantys daiktai(pvz. paminklas) ar kiti įrengimai.
Vieta, kur mirusysis yra palaidotas žemėje, yra kapas. Tačiau laidojimo vieta yra ne tik ten, kur karstas užkastas į žemę, bet ir urnų su sudegintais palaikais saugojimo (kolumbariumas) ar simbolinės laidojimo vietos, kur palaikų nėra, tačiau ant žemės yra vienaip ar kitaip pastatyti paminklai ar kitos atžymos (pvz., nesurastų palaikų įamžinimo vietos, Nežinomojo kareivio kapas ir pan.). Šiuo metu tai gali būti ne tik mirusiųjų laidojimo vieta žžemėje, bet ir kitur, pvz., jūroje nuskendusių laivų su žmonėmis vietos, kurios net pagal tarptautinius susitarimus pripažintos kapavietėmis. Pvz., Estijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė 1995m vasario 23 d. pasirašė susitarimą, kuriuo paskelbė, kelto „Estonia", nuskendusio 1994 m. rugsėjo 28-osios naktį Baltijos jūroje, nuolaužos ir apie jas esantis tam tikras nustatytas plotas laikomas paskutine katastrofos aukų amžinojo poilsio vieta ir yra deramai gerbiamas. Susitariančiosios Šalys įsipareigojo savo vidaus procedūrų tvarka priimtais teisės aktais nustatyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokią veiklą, trikdančią paskutinės amžinojo poilsio vietos ramybę. Šios šalys Susitarimą papildančiu 1996m. balandžio 23 d. protokolu pasiūlė visoms kitoms valstybėms prisijungti prie šio Susitarimo (Zin., 2002, Nr. 15-558). Lietuvos Respublika minėtą Susitarimą bei jį papildantį protokolą ratifikavo 2002 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikai jis įsigaliojo 2002 m. kovo 6 d. (Žin., 2002, Nr. 15-558, Nr. 32).
Kapais taip pat laikomos vietos, kuriose laidojimų nebėra, tačiau yra išlikę kapaviečių atžymos, paminklai, kol oficialiai toji vieta nepanaikinta kaip kapinės.
3. Šio nusikaltimo objektyvinė pusė yra aktyvūs veiksmai, kuriais sunaikinama ar išdarkoma laidojimo vieta, sužalojami ar sunaikinami ant kapo esantys paminklai ar kiti įrenginiai ir tuo padaroma fizinė bei moralinė žala.
Kapo išniekinimas — tai bet kokie veiksmai, kuriais suardoma kapavietė, t.y. pats kapas, tvorelė aar kiti daiktai: veja ant kapo, gėlės, apšvietimas, kiti įrenginiai, skirti mirusiojo atminimui pagerbti, o taip pat veiksmai, kuriais suniokojamas paminklas. Kapo išniekinimu taip pat gali būti įvairių įžeidžiančių užrašų užrašymas ant paminklo, kuriais tyčiojamasi iš mirusiojo ar jo artimųjų, paminklo ar kitų įrenginių užpylimas dažais, įvairių daiktų, rodančių nepagarbą mirusiajam ar jo artimiesiems, primėtymas ir pan.
Kapo išniekinimui priskirtini ir tie atvejai, kai sudaužoma ar sunaikinama ne ant atskiro kapo esantys paminklai ar kiti daiktai, o kapinėse esantys bendri įrengimai – tvoros, medžiai, želdiniai ir 1.1.
Kapo išniekinimas gali pasireikšti visišku jo sunaikinimu, kai kapavietė, jos įrenginiai, paminklas yra sulaužomi, suskaldomi ar kitaip sudarkomi tiek, kad juos panaudoti toliau pagal paskirtį yra neįmanoma.
Sužalojimas bus, kai šiuos daiktus suremontavus ar kitaip patvarkius galima palikti ant kapo.
Kapo išniekinimas yra susijęs su svetimo turto sunaikinimu ar sugadinimu. Šiuo atveju nukonkuruoja specialioji norma, numatanti atsakomybę už kapo išniekinimą, o ne bendroji norma, numatanti atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tačiau kapo išniekinimo veiksmai gali būti atliekami visuotinai pavojingu būdu arba kapo įrenginiai, paminklas išardomi arba į sugadinami taip, kad dėl to gali nukentėti žmonės, arba sunaikinamas ar sugadinamas didelės vertės svetimas turtas ar paminklai, kurie yra itin reikšmingos r
mokslo, istorijos, kultūros vertybės, tai
atsiranda normų, numatytų baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. ir 312 str., konkurencija. Šiuo atveju kaltininkas atsakys pagal baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., kur įvardinti visi nusikalstamos veikos objektyvinės pusės požymiai.
Kai tais pačiais veiksmai bus siekiama išniekinti kapą, sudarkyti kapavietę ir tuo pačiu išniekinti mirusiojo palaikus, t.y. veiksmai bus susiję ir su mirusiojo palaikų išėmimu, tyčiojimusi iš jų, bus dviejų nusikaltimų – mirusiojo palaikų išniekinimo ir kapo išniekinimo idealioji sutaptis.
4. Šio straipsnio antroji dalis numato kvalifikuotą minėto nusikaltimo ssudėtį, t.y. kai kapinėse atliekami vandališki veiksmai arba kai kapai išniekinami dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų.
Vandalizmas – tai sąmoningas naikinimas turto ir kultūros vertybių, paminklų, meno kūrinių (Tarptautinių žodžių žodynas, V., 2001, psl. 1015).
Atliekant vandališkus veiksmus, kaltininkas siekia sunaikinti ar sužaloti ne vieną konkretų kapą, paminklą, o neapibrėžtą jų skaičių. Kartais tai siejama su tam tikrų religinių sektų veikla, pavienių asmenų ar atskirų grupių rasiniais ar nacionaliniais motyvais.
5. Kapo išniekinimo veiksmai gali būti susiję su viešosios tvarkos ppažeidimu, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu, religiniais, nacionaliniais ar rasiniais motyvais organizavimas ar išprovokavimas žmonių sambūrio viešai niekinti kapavietes, paminklus, dalyvavimu tokiuose veiksmuose. Šiuo atveju [ padarytos veikos atitiktų dviejų nusikaltimų sudėtį: riaušių (BK 283 str.) arba viešosios tvarkos pažeidimo ((284 str.) ir kapo išniekinimo (312 str.).
6. Nusikaltimo subjektyvinės pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine L tyčia. Kaltininkas suvokia, kad išniekina kapą ir to siekia, t.y. jis suvokia, kad kėsinasi į kapą ar ant jo esantį paminklą, kitokį įrenginį ar daiktus, ir to nori.
Priklausomai nuo motyvo, kuriais kaltininkas siekia išniekinti kapą, jis atsakys pagal pirmąją (kerštas, priešiškumas mirusiajam ar jo giminaičiams) arba antrąją (religiniai, rasiniai, nacionaliniai) šio straipsnio dalį.
Šio nusikaltimo subjektas – pakaltinamas 16 metų asmuo. Jeigu kapo išniekinimas bus pripažintas turto sunaikinimu ar sugadinimu kvalifikuojančiomis [~ aplinkybėmis, tuomet atsakomybė atsiras pagal baudžiamojo kodekso 187 str. 2d. Tuomet nusikaltimo subjektu bus pakaltinamas 14 metų asmuo.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo pradėjimo atlikti objektyvinės pusės veiksmus.
Kaltininkas, atlikęs veiksmus numatytus šio straipsnio ppirmojoje dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o atlikęs veiksmus numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
313 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas.
1. Tas, kas siekdamas paniekinti mirusįjį ar jo artimuosius sutrikdė laidotuvių rimtį, padarė baudžiamą]į nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo aatminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
3. Už šio straipsnio l ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. .
1. Valstybė, įstatymai saugo žmogaus garbę ir orumą, ir žmogus turi teisę į garbės ir orumo gynimą. Jo garbė ir orumas gali būti ginami net ir po mirties. Garbė ir orumas yra dorovės sferos kategorijos, apibūdinančios ir kitų žmonių požiūrį į individą, šiuo atveju mirusįjį asmenį, jų vertinimas, ir paties žmogaus požiūrį į save, savęs vertinimą.
Ši nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, kurio tiesioginis objektas yra laidotuvių rimtis, susiklostę laidojimo papročiai, tradicijos, susijusios su mirusiuoju, pagarba jo atminimu, t.y. mirusiojo garbė ir orumas. Komentuojamo baudžiamojo nusižengimo objektas savo turiniu ir esme sutampa su kitų nusikalstamų veikų – šmeižimo ir įžeidimo, numatytų baudžiamojo kodekso atitinkamai 154 str. ir 155 str., objektu. Tik šmeižimo ir įžeidimo nusikalbamų veikų objektu yra gyvo žmogaus garbė ir orumas.
2. Mirusiojo atminimo paniekinimo objektyvinė pusė – tai kaltininko aktyvūs veiksmais, kuriais, sutrikdant laidotuvių rimtį, siekiama paniekinti mirusįjį ar jo artimuosius, o taip pat viešas paskleidimas apie mirusįjį melagingų prasimanymų, kuriais siekiama sukelti žmonių panieką mirusiajam ar ppakirsti pagarbą jo atminimui.
Laidotuvių rimties sutrikdymas — tai bet kokie kaltininko nusikalstami veiksmai: mirusiojo ir jo artimųjų užgauliojimas, neigiami ir nepadorūs atsiliepimai apie juos, nepadorus, įžūlus elgesys mirusiojo šarvojimo vietoje ar laidojimo metu. Nuo įžeidimo jie skirsis tuo, kad tokie paniekinantys veiksmai daromi mirusiojo ar jo artimųjų atžvilgiu laidotuvių metu. Kaltininkas tokiu atveju atsakys ne už įžeidimą, o už mirusiojo atminimo paniekinimą. k
Laidotuvių rimties sutrikdymas paprastai susijęs su viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymu. Jeigu tokių veiksmų tikslas buvo noras paniekinti mirusįjį ar jo artimuosius, tai kaltininkas atsakys pagal specialiąją normą – mirusiojo atminimo paniekinimą. Jeigu tokio tikslo nebus, tai kaltininkas atsakys už viešosios tvarkos pažeidimą pagal baudžiamojo kodekso 284 str.
Melagingų prasimanymų viešas paskleidimas – tai melagingų, neatitinkančių tikrovės žinių paskleidimas raštu, žodžiu ar kuriuo nors kitu būdu. Paprastai kas teigiama esant ar buvus, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Tai gali būti padaryta privačiame, tapusiu vieša „paslaptimi“, pokalbyje, viešame pasisakyme, laiške, anoniminėje proklamacijoje ir kitais būdais. Visais šiais veiksmais siekiama sukelti žmonių panieką mirusiajam ar pakirsti pagarbą jo atminimui.
Jeigu skleidžiamos žinios yra teisingos, baudžiamosios atsakomybės neatsiras, nepriklausomai nuo to, kad jos sukels minėtas neigiamas pasekmes.
Čia taip pat konkuruoja dvi baudžiamojo kodekso normos, t.y. norma numatanti atsakomybę už šmeižimą iir komentuojamoji specialioji norma. Šiuo atveju kaltininkas, siekiantis pažeminti mirusįjį, atsakys pagal specialiąją normą t.y. už mirusiojo atminimo paniekinimą.
3. Šis baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, suvokiant savo veiksmų žeminantį pobūdį mirusiojo ir jo artimųjų atžvilgiu ir to siekiant.
4. Šio baudžiamojo nusižengimo subjektas – pakaltinamas 16 metų asmuo.
Baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas atsiras tik tuo atveju, kai bus nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Kaltininkas gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už šių baudžiamųjų nusižengimų padarymą jei jis su nukentėjusiu asmeniu susitaiko. Tokiu atveju turi būti visos baudžiamojo kodekso 38 str. išvardintos sąlygos.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai
314 str.
Nauja yra baudž. nusižengimas. Šaukimo vengimas jei nebuvo požymių nurodytų 1d. (nesimuliavo ir pan.). Tas pats subjektas, t.y. šauktinis aktyviojo rezervo ar karys vengė šaukimo karo metu – sunkesnis nusikaltimas.
316 str. nauja sudėtis. Čia kalbama apie karį, kuris vengdamas atlikti karo tarnybą ar ją tęsti susižaloja, suklastoja dokumentus, siekdamas išvengti tarnybos. Sunkesnė griežtesnė atsakomybė, kai tai padaryta karo padėties metu. 318 str.
322str. nusikaltimas, kai savavališkai pasisavinęs nebuvo ilgiau kaip 3 paras, net ne ilgiau kaip 10 parų ir kai neįrodo, kad turėjo tikslą visiškai
pasisavinti. Jei įrodomas tikslas – bus dezertyravimas. Nauja pagal dabartinį BK tai, kad apibrėžiamas karys ir šauktinis 330 str.
