Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai
Turinys
|2 |
|3 |
|3 |
|3 |
|3 |
|5 |
|6 |
|7 |
|8 |
|8 |
|11|
|12|
1. Įvadas
……………………..
……………
2. Bendrieji nuosavybės teisės
nuostatai…………………..
2.1. Nuosavybė kaip ekonominė
kategorija……………..
2.2. Nuosavybės formos ir
rūšys……………………
2.3. Privačios nuosavybės
teisė…………………..
2.4. Teisinės nuosavybės santykių
reglamentavimas…………..
2.5. Savininko teisės jų turinys ir
įgyvendinimas……………
2.6. Nuosavybės teisės
objektai……………………
.
2.7. Žemės nuosavybės
teisė…………………….
.
2.8. Nuosavybės teisės įgijimas ir
pasibaigimas…………….
3.
Išvados…………………..
……………
4.
Literatūra………………….
…………….
1. Įvadas
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir
kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą
ir juo disponuoti.
Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
Nuosavybės tteisės subjektai pagal LRCK gali būti fiziniai ir
juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės.
Nuosavybės teisė suprantama kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet
nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti
daiktą bei juo disponuoti. Savininko teises turtą valdyti, naudotis juo ir
disponuoti atitinka visų kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo
veiksmų, kliudančių savininkui šias pareigas įgyvendinti. Savininkas valdo
jam priklausantį turtą, naudojasi juo pagal LR įstatymus, nepažeisdamas
kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijant
visas savininko teises įį turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,
kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gauti
daikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,
teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė turėti daiktą neterminuotai, teisė
naudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiems
asmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad bus
užtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas.
Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis savininkas privalo leisti
ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.
Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės
pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės
subjektų sudarytos sutartys.
2. Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai
2.1. Nuosavybė kaip ekonominė kategorija
Nuosavybė (1 prasme) – santykiai tarp asmenų dėl objekto naudojimo,
disponavimo.
Nuosavybė (2 prasme) – kaip pats objektas.
2.2. Nuosavybės formos ir rūšys
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas
ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs
ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai
sudarė sąlygas Lietuvos respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims
ir formoms.
Klasifikuojant nuosavybę į rūšis ir fformas, pagrindiniais kriterijais
turėtų būti pasirenkami subjektas ir nuosavybės panaudojimo tikslas.
Pagal CK 95 str.LR yra privati ir viešoji nuosavybė,taip pat leidžiama
mišri nuosavybė,jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.
2.3. Privačios nuosavybės teisė
LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos
ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Priimti ir kiti įstatymai,
įteisinantys valstybės turto didžiosios dalies perdavimą privačion
nuosavybėn, bei nustatantys tokio perdavimo tvarką ir sąlygas.
Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip
pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisės objektais
gali būti bet kkoks turtas, neribojant kiekio, jeigu neuždrausta tą turtą
turėti privačios nuosavybės teise.
Privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo
nuosavybės teisę į turtą.
Privati juridinio asmens nuosavybė yra ,kai privatus juridinis asmuo
yra perduoto jam turto savininkas,o tą turtą perdavusieji asmenys –
steigėjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcijų,pajų
savininkai,bet visais atvejais jie išsaugo reikalavimo teisę į perduotą
turtą.
Bendroji nuosavybė – tai kai fizinis asmuo,įgyvendindamas nuosavybės
teisę į savo turtą,gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai
veiklai,neįsteigiant juridinio asmens.Bendrąja nuosavybe yra laikomas
turtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams.
Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustatytos
kiekvieno savininko dalys.
Bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.Pvz:
santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės
teisei atsirasti.
Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių
nuosavybė.
Pagal LR konstitucijos 47 str.3 dalį,LR išimtine teise priklauso:žemės
gelmės,taip pat valstybinės reikšmes vidaus
vandenys,miškai,parkai,keliai,istorijos,archeologijos ir kultūros
objektai.Valstybės nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas,būtinas
gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti:šalies parūpinimas
kuru,energija,vandeniu,kai kuriomis žaliavų rūšimis;aprūpinimas
pašto,telefono,telegrafo ir kt. komunikacijos rūšimis;automobilių
kelių;geležinkelių;oro ir vandens transporto vystymas;atsilikusių gamybos
šakų,pasižyminčių dideliu kapitalo imlumu ir mažu kapitalo
grįžtamumu,modernizavimas;mažai pelningos socialinės – ekonominės
infrastruktūros vystymas ir t.t.
Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 21 str.1 d.nustatyta ,kad
savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė.Savivaldybės
nuosavybė – tai nuosavybės teise savivaldybei priklausantis turtas ,kurio
savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina taryba.
Mišri nuosavybė.Lietuvos Respublikoje leidžiama bendra Lietuvos
Respublikos juridinių ar fizinių asmenų ir užsienio valstybių juridinių ar
fizinių asmenų nuosavybė, bendra Lietuvos valstybės ir užsienio valstybių
nuosavybė, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei
tarpvalstybinės sutartys.
Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama užsienio piliečių, asmenų
be pilietybės, užsienio valstybių juridinių asmenų, tarptautinių
organizacijų bei užsienio valstybių nuosavybė, jeigu ko kita nenustato
Lietuvos Respublikos įstatymai.
2.4. Teisinės nuosavybės santykių reglamentavimas
Kadangi bet koks visuomeninis santykis gali susiklostyti tik tarp ne
mažiau kaip dviejų subjektų,negali būti išimtimi ir nuosavybės teisinis
santykis.Todėl kiekviename konkrečiame nuosavybės santykyje iš vienos pusės
dalyvauja asmenys,valdantys,naudojantys daiktą bei juo disponuojantys, o iš
kitos pusės asmenys,kurie privalo elgtis su šiuo daiktu kaip su
svetimu.Vadinasi ,nuosavybės teisiniam santykiui būdingas tik pasyvus
įpareigotų asmenų elgesys.Toks santykis susiklosto būtent tarp asmenų dėl
daiktų,ir tai jokiu būdu nėra asmens santykis su daiktu.
Nuosavybės teisinių santykių būdingas bruožas, kad jie tęstinio
pobūdžio. Kol savininkas yra nuosavybės teisiniuose santykiuose ,jis negali
iš kitų asmenų reikalauti nieko kito, kaip tik susilaikyti nuo jo turto
valdymo,naudojimo bei disponavimo juo.Teisę iš kitų asmenų reikalauti
teigiamų veiksmų savo turto atžvilgiu jis įgauna tik tuo atveju,jei
nuosavybės teisinių santykių pagrindu kiti teisinai santykiai,kurių
subjektu savininkas tapo.
Teisiniams santykiams atsirasti būtini mažiausiai du subjektai.Vienas
subjektas nuosavybės teisiniuose santykiuose yra savininkas,kuris
nuosavybės teise turimą turtą gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti.
Kadangi nuosavybės teisė absoliuti, tai paprastai laikoma,kad kita
nuosavybės teisinių santykių šalis yra pasyvi įpareigotų subjektų
visuma.Kadangi ši visuma neturi teisių valdyti ir naudoti savininkui
priklausantį turtą,juo disponuoti,ir netgi privalo susilaikyti nuo tokių
veiksmų,todėl teisiškai reikšmingiausias nuosavybės teisiniuose santykiuose
yra turto savininkas,kaip nuosavybės teisės subjektas.
Nuosavybės teisė objektyviąja prasme – nuosavybės teisė apibūdina kaip
visuma teisės normų,reguliuojančių ekonominius santykis dėl daiktų
valdymo,naudojimosi jais bei disponavimo.Nuosavybės teisės objektyviąja
prasme kaip teisės instituto uždavinys ir yra reguliuoti visuomenėje
egzistuojančius nuosavybės santykius.
Nuosavybės teisė subjektyviąja prasme – nuosavybės teisė suprantama
kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų
asmenų teisų ir interesų,valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti.
Savininko teises turtą valdyti ,naudotis juo ir disponuoti atitinka visų
kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksmų,kliudančių savininkui
šias pareigas įgyvendinti.Pagal CK 96 str.savininkas valdo jam priklausantį
turtą,naudojasi juo pagal LR įstatymus,nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar
teisėtų interesų.
2.5. Savininko teisės jų turinys ir įgyvendinimas
Turinys.Pagal CK 96 str.Savininkas valdo jam priklausantį turtą,
naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Įstatymų nustatytais
atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privalo
leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar
savivaldybei.
Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijant
visas savininko teises į turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,
kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gauti
daikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,
teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė
turėti daiktą neterminuotai, teisė
naudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiems
asmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad bus
užtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas.
Teisės turinį apibūdinti užtenka trijų pagrindinių teisių,t.y.daikto
valdymo,naudojimo ir disponavimo juo. Kai kurių teisininkų nuomone, šias
tris pagrindines teises sudaro atskiros teisių grupės.
Nuosavybės teisės įgyvendinimas. Nuosavybės teisę savininkas gali
įgyvendinti pats tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam nuosavybės teise
priklausantį turtą bei juo disponuodamas,arba kitiems asmenims perduodamas
kai kurias iš jam priklausančių teisių į turtą.Lemiamas vaidmuo
įgyvendinant nuosavybės teisę tenka valdymo ir ypač naudojimo teisių
realizavimui,kadangi sąvoka “įgyvendinimas” reiškia besitęsiantį procesą,o
ne veiksmo rezultatą.
Nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas priklauso nuo to,ar asmuo pats
turtą valdo,naudoja juo disponuoja ir tokiu būdu įgyvendina nuosavybės
teisė,ar perduoda dalį šių teisių kitiems asmenims.Jeigu perduoda kitiems
asmenims,tai nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas priklauso ir nuo to,kokią
tų teisų dalį jis perduoda.
Valstybė bei savivaldybė taip pat gali įvairiais būdais įgyvendinti
savo nuosavybės teises.Pvz.,nuosavybės teisės į finansinius biudžetų
išteklius atitinkamai valstybė ar savivaldybės įgyvendina tiesiogiai per
savo valdžios ir valdymo organus.Nuosavybės teisių įgyvendinimui į
valstybinėms(savivaldybės) perduoda toms įmonėms,įstaigoms,bei
organizacijoms ir didelę dalį nuosavybės teisės turinį sudarančių
teisių,kurios sudaro turto patikėjimo teisę.
Nuo to,kokius nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus nustato
įstatymai,priklauso gyventojų pajamų šaltiniai,šalies ekonomikos vystymosi
tempai ir daugelis kitų veiksmų.
2.6. Nuosavybės teisės objektai
Teisės teorijoje labiausiai paplitusi nuomonė, kkad nuosavybės teisinių
santykių objektai gali būti tik daiktai, nors jie dažnai vadinami turtu.
Kadangi pinigai ir vertybiniai popieriai taip pat priskiriami daiktams ir
sudaro ypatingą daiktų grupę,todėl jie irgi gali būti nuosavybės teisnių
santykių objektai.
Lietuvoje tam tikra turto dalis taip pat yra valstybės nuosavybė.
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip
pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai,
istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvoje šiuo metu yra
nauja nuosavybės forma- savivaldybių nuosavybė. Valstybės ir savivaldybių
nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe.
Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję
su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus
jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė,
pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra
nekilnojamasis arba ttokiu pripažįstamas įstatymuose.
Kilnojamuoju turtu, laikome tokį turtą, kurį galima perkelti iš
vienos vietos į kitą nepakeitus jo esmės, iš esmės nesumažinus jo vertės ar
be didelės žalos jo paskirčiai, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
2.7. Žemės nuosavybės teisė
Žemės nuosavybės turinys CK projekte išdėstomas sekančiai:
1. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis
žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų
priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymu ar sutartimi
nenustatyta kitaip.
2. Žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę turi
tokias teises ir tokia apimtimi, kiek jos neprieštarauja Lietuvos
Respublikos įstatymams ir kiek tai būtina naudoti žemės sklypą pagal
paskirtį .
3. Žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį
žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas, kiek ši teisė
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kiek tai būtina naudoti
žemės sklypą pagal paskirtį .
2.8. Nuosavybės teisės įgijimas ir pasibaigimas
Teisės teorijoje nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindai skirstomi
į pradinius ir išvestinius. Išskiriami taip pat ir bendrieji bei
specialieji nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai.Toks
skirstymas pagrįstas tuo, kad kai kurie nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
būdingi visiems nuosavybės teisės subjektams,t.y.tais pagrindais nuosavybės
teisė į daiktą gali įgyti bet kuris nuosavybės teisės subjektas,o kai kurie
– tik tam tikriems nuosavybės teisės
subjektams.Pvz.nacionalizacija,konfiskacija ir kt.panašūs nuosavybės teisės
įgijimo pagrindai būdingi tik valstybės nuosavybei įgyti,kadangi šios
nuosavybės teisės subjektas turi turėti politinę valdžią.
Bendrieji įgijimo pagrindai – kai kurie nuosavybės įgijimo pagrindai
yra būdingi visiems nuosavybės teisės subjektams t.y.tais pagrindais
nuosavybės teisę į daiktą gali įgyti bet kuris nuosavybės teisės subjektas;
Specialieji – tik tam tikriems teisės subjektams (kai nuosavybę
įgyti gali tik tam tikri subjektai).
Pagal CK projektą nuosavybės įgijimo pagrindai.
Nuosavybės teisė gali būti įgyjama:
1) pagal sandorius;
2) paveldėjimu;
3) pasisavinant vaisius ir pajamas;
4)pagaminant naują daiktą;
5)pasisavinant bešeimininkį daiktą;
6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites;
7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius gyvūnus;
8) pasisavinant radinį, lobį;
9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūrines vertybes bei
paimant kitus daiktus visuomenės poreikiams;
10) konfiskavus ar kitokiu būdu už pažeidimus pagal įstatymą paėmus
daiktus;
11) įgyjamąja senatimi;
12) kitais įstatyme nustatytais pagrindais.
Nuosavybės teisės įgijimas perdavimu:
1. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko
įgaliotas asmuo.
2. Perdavimu naujasis savininkas įgyja į perduotąjį daiktą tiek
teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu ko kita
nenumato įstatymas ar sutartis.
3. Jeigu buvo perduotas daiktas, kurio perdavėjas neturėjo teisės
perduoti, tai naujasis savininkas įgyja nuosavybės teisę, jeigu perduotasis
daiktas nebuvo nekilnojamasis daiktas, perdavimas buvo atlygintinas, o
daikto įgijėjas buvo sąžiningas.
Kitas nuosavybės atsiradimo pagrindų skirstymo būdas:
1.pradiniai;
2. išvestiniai.
1 – priskiriami tokie nuosavybės teisė įgijimo pagrindai, pagal
kuriuos:
– daiktas įgyjamas pirmą kartą;
2 – priskiriami tokie atvejai, kada nuosavybės teisė įgyjama iš kito
asmens, perimant ir teises į turėtą daiktą.
3. Išvados
Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip
pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagal
įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiai
privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo
nuosavybės teisę į turtą. Taip pat įvairiais įstatymų numatytais būdais
gali atsirasti ne vieno, o kelių asmenų nuosavybė, t.y. bendroji nuosavybė.
Skiriamos tokios bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė
nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Subjektas nuosavybės teisiniuose santykiuose yra savininkas, kuris
nuosavybės teise turimą turtą gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti, kita
nuosavybės teisinių santykių šalis yra pasyvi įpareigotų subjektų visuma,
ši visuma neturi teisių valdyti ir naudoti savininkui priklausantį turtą.
Teisiškai reikšmingiausias nuosavybės teisiniuose santykiuose yra turto
savininkas,kaip nuosavybės teisės subjektas.
Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar
teisėtų interesų interesų.
Valstybės ir savivaldybių nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis
vadinama viešąja nuosavybe.
Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės
sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai,
kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta
kitaip.
Teisės teorijoje nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindai skirstomi į
pradinius ir išvestinius. Išskiriami taip pat ir bendrieji bei specialieji
nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai.
4. Literatūra
2. Vitkevičius P. ir kt. Civilinė teisė: vadovėlis.- K.: Vijusta, 1997.
3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas .-K.: Poligrafija ir informatika
, 2004.
4. www.tm.lt
5. www.spes.lt
6. www.lrkt.lt
