BENDRININKAVIMAS

TURINYS

1. Bendrininkavimo samprata ………………………… 3

2. Bendrininkavimo klasifikavimas ……………………….. 4

3. Bendrininkavimo formos ………………………… 5

4. Bendrininkų rūšys ………………………… 6

5. Bendrininkų atsakomybės pagrindai ………………………. 8

6. Prisidėjimas prie nusikaltimo ………………………… 9

7. Išvada ………………………… 10

8. Literatūra ………………………… 11

1. BENDRINIKAVIMO SAMPRATA

Baudžiamosios teisės teorijoje bendrininkavimas yra apibūdinamas kai nusikaltimas yra bendros, kelių asmenų tarpusavyje atitinkamu būdu suderintos veikos bendras rezultatas.

Baužiamajame įstatyme bendrininkavimas apibūdinamas, kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme.

Konfliktą su įstatymu sukelia keletas kaltininkų, todėl neretai bendrininkaujant padaromi pavojingesni, sunkesni nusikaltimai, kurių vienas asmuo nepajėgtų padaryti, ir yra sudaromos ggalimybės kilti didesnėms nusikalstamoms pasekmėms. Suderintais kelių asmenų veiksmas yra daugiau galimybių paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir sudaryti kitas kliūtis jam išaiškinti taip pat išvengti atsakomybės ir ryžtis tęsti nusikalstamą veiklą. Nes bendrai veikiant esti tvirtesnis psichologinis nusistatymas ir pasiryžimas padaryti ar tęsti nusikaltimą, geriau apgalvojami nusikaltimo padarymo būdai, pasirenkami efektyvesni nusikaltimo įrankiai ir priemonės.

Bendrininkavimas yra neretai būtinas nusikaltimų,, paprastai labai pavojingų visuomenei, sudėties požymis. Praktikoje kiekvienas tyčinis nusikaltimas gali būti padaromas sujungiant įvairias kelių žmonių pastangas. Tada jau atsiranda asmenys, kkurie savo veiksmais tiesiogiai objektyviosios nusikaltimo sudėties pusės nerealizuoja, o atlieka organizacinę bendrų veiksmų funkciją. Todėl praktikoje iškyla problema ne tik žinoti bendrininkavimo, visų galymų bendrininkų požymius, bet ir pagrįsti jų atsakomybę , nustatyti jos ribas, apibrėžti kiekvieno bendrininko atsakomybės iindividualizavimo principus.

Bendrininkavimui pirmiausiai yra būdinga tai, kad tame pačiame nusikaltime dalyvauja – bendrai veikia – du arba daugiau asmenų. Mažiausias bendrininkavimo skaičius yra du asmenys. Bendrininku gali būti pripažįstamas tik tas bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis asmuo, kuris turi būtinus subjekto požymius – turi būti fizinis asmuo, sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, taip pat sugebantis suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Jei nusikalstamai veikai vykdyti pasitelkiamas neturintis subjekto požymių asmuo – nepilnametis, mažametis, tai jis negali būti laikomas bendriniku.

Dėl bendros veikos atsiradusios pasekmės yra bendros visiems ir atskirai yra nedalijamos bendrininkams. Tai bendrų veiksmų visumos bendrai pasiektas rezultatas. Ir tarp kiekvieno bendrininko veiksmų ir bendrų pasekmių yra priežastinis ryšys. Įvairių bendrininkų veiksmų visumą jungia tyčia. Todėl bendrininkavimui yyra būdingos abi tyčios rūšys: tiesioginė tyčia ir netiesioginė tyčia. Be abejo, bendrininkavimui yra būdingesnė tiesioginė tyčia. Nes bendrininkams daugiau yra daugiau galimybių sujungti savo veiksmus ir pasiekti bendrą nusikalstamą rezultatą, kai to objektyviai yra siekiama, o ne sąmoningai tai leidžiama ar laukiama.

Kurstytojas ar organizatorius, vykdydamas savo veiksmus, – pastumdamas asmenis į nusikaltimą, sujungdamas jų pastangas bendram rezultatui pasiekti, jiems vadovaudamas, turi būti pakankamai aktyvus – veikti tiesiogine tyčia.

Padėjėjas, vykdytojas, kai kada nenorėdami bendrų nusikalstamų pasekmių gali sąmoningai leisti jjoms kilti – veikti netiesiogine tyčia.

Bendrininkavimo valinį turinį sudaro:

1. noras bendrininko veikti kartu su kitais bendrininkais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kitų asmenų veikia, kurie dalyvauja tame pačiame nusikaltime;

2. bendro nusikalstamo rezultato siekimas ar sąmoningas leidimas tokiam rezultatui atsirasti.

Susitarimas tarp bendrininkų iš anksto ar nusikaltimo darymo metu sujungia juos, sutvirtina pasiryžimą daryti, tęsti bendrą nusikalstamą veiką.

Taigi bendrininkavimas yra įmanomas ten, kur yra vienodai suvokiamas veikos, jos pasekmių bendrumas. Ir bendrininkavimo nėra ten, kur nusikalstamas rezultatas atsirado dėl neatsargiai besielgiančių asmenų veiksmų. Neatsargus bendrininkavimas neįmanomas ir nusikaltime, kuris yra padaromas tyčia kitų asmenų,. Neatsargumas negali sukurti to vidinio suderinamumo tarp pavienių asmenų veiksmų, kuris yra būdingas ir būtinas bendrininkavimui.

2. BENDRININKAVIMO KLASIFIKAVIMAS

Bendrininkavimas baudžiamosios teisės teorijose, atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio supratimą bei veiksmų bendrumą, suderinamumą, organizavimo laipsnį, yra skirstomas į tam tikras formas:

1. bendrininkavimas be išankstinio susitarimo;

2. bendrininkavimas su išankstiniu susitarimu:

a) bendrininkavimas su išankstiniu elementariu susitarimu;

b) organizuota grupė;

c) nusikalstamas susivienijimas.

Bendrininkavimo formų išskyrimas padeda išsamiau suprasti šio reiškinio esmę, o dar tiksliau – įvetinti visos bendros nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį.

Skirtingas bendrininkų vaidmuo tame pačiame nusikaltime yra pagrindas išskirti bendrininkavimo rūšis, kaip:

1. paprastasis bendrininkavimas( visi bendrininkai tiesiogiai, betarpiškai dalyvauja vykdydami bendro nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę);

2. sudėtingasis bendrininkavimas( bendrininkai atlieka skirtingus veiksmus).

3. BENDRININKAVIMO FORMOS

Mažiausiai pavojingas visuomenei yra bendrininkavimas be iišankstinio susitarimo. Bendrininkų nusikalstamos veikos suderinimas labai nežymus arba jo iš viso nėra. Taip yra todėl, kad bendrininkaujant be išankstinio susitarimo kelių asmenų veikos bendrumas atsiranda tik prieš nusikaltimo darymo pradžią ar jį jau predėjus. Tokie bendrininkai turi menkas galimybes suderinti savo veiksmus siekdami bendro nusikalstamo rezultato, slėpdami nusikaltimą. Bendrininkų sąmonėje tai yra suvokiama kaip: jie žino tik tiek, kad prie jų veikos turėdami tokius pat nusikalstamus tikslus prisideda kiti asmenys.

Bendrininkavimas esant elementariam išankstiniam susitarimui daug dažniau padidina bendros veikos pavojingumą visuomenei, nes siekti bendrų nusikalstamų pasekmių susitariama dar iki nusikaltimo darymo pradžios. Susitarimo pobūdis gali būti įvairus: dėl konkrečių nusikaltimo padarymo mechanizmo momentų, dėl tam tikros bendros nusikalstamos veikos epizodų, dėl nusikaltimo slėpimo ir t.t.

Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimus momentus: paruošiamas ir suderinamas nusikaltimo padarymo planas, išanalizuojamas nusikaltimo padarymo, slėpimo mechanizmas, paskirstomi bendrininkams vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai jau suformuoja tarp bendrininkų beveik tvirtus ryšius, kurie labiau stiprėja nusikaltimo darymo metu. Visada bendrininkai realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą. Tokie bendrininkai supranta sukūrę ir priklausą būtent organizuotai grupei.

Nusikalstamas susivienijimas yra sukuriamas siekiant daryti sunkius nusikaltimus, bet kartais jis gali būti reikalingas vvienam, bet labai sudėtingam nusikaltimui padaryti. Tokiam nusikalstamam susivienijimui yra būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau bendrininkų susitarimas, aiškaus organizatoriaus – vadovo buvimas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis, bet ir ilgalaikiai, glaudūs ir tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai, sukurti ir išplėtoti atitinkami veikos metodai. Tokio susivienijimo nariai paprastai būna apsirūpinę ryšio priemonėmis ir kitomis techninėmis priemonėmis, kurios palengvina jū nusikalstamą veiką. Asmuo įstodamas į nusikalstamą susivienijimą suvokia jo tikslus, jų pasiekimo būdus ir priemones ir taip pat yra pasiryžęs aktyviai vykdyti jam paskirtą vaidmenį.

4. BENDRININKŲ RŪŠYS

Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra galimas ir būtinas tikslus bendrininkų rūšies nustatymas, nes tai reikalinga sprendžiant bendrininkų atsakomybės pagrindą ir bausmės individualizavimą.

Bendrininkų rūšys yra:

1. vykdytojas;

2. organizatorius;

3. kurstytojas;

4. padėjėjas.

Vykdytoju (pagal BK 24 str. 3 d. ) yra laikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius amžiaus, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Kiekvieno bendrininkavimo atveju vykdytojui tenka ypatingas vaidmuo – jis realizuoja visų bendrininkų nusikalstamus ketinimus. Jei nėra vykdytojo, tai neįmanomas ir bendrininkavimas. Ir jei vykdytojo nusikalstama veika sustojo pasirengimo ar pasikėsinimo stadijoje, tai yra laikoma, kad ir kiti bendrininkai baigė savo veiką atitinkamose stadijose.

Organizatoriumi (pagal BK 24

str. 4 d. ) yra laikomas asmuo, kuris yra subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis šio bendrininkavimo požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje arba išankstinėse jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Organizatorius yra bendro nusikaltimo vadovas. Jis yra galimas darant bet kurį tyčinį nusikaltimą bet kuria nusikaltimo forma, net jeigu bendrininkaujama yra be išankstinio susitarimo, kai vienas iš vykdymo bendrininkų jau paties nusikaltimo darymo mmetu imasi vadovautis kitiems, tokiu būdu labai padidindamas bendros veikos pavojingumą. Ir be vadovo nusikalstamas susivienijimas, organizuota grupė yra praktiškai neįmanomi.

Organizatoriaus veikla yra gana įvairi. Jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia, verbuoja, asmenis dalyvauti nusikaltime, juos vienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato įvykdymo būdus, priemones, bendrininkams paskirsto vaidmenis, nustato tarpusavio ryšius ir t.t. Norint pripažinti vieną iš bendrininkų organizatoiumi, nebūtinai visi šie veiksmai turi būti jo veikoje, užtenka bet kurio iš šių veiksmų.

Kurstytoju (pagal BK 24 str. 5 d. )) yra laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Jis yra nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nusikaltimą.

Kurstymo būdai daugiausiai priklauso nuo kurstytojo, kurstomo charakterio savybių, tarpusavio santykių, todėl yra patys įvairiausi: prašymai, ppažadai, įrodynėjimai, grasinimai, papirkimas, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir t.t. Kurstytojo veiksmai neturi užgniaužti kurstomojo asmens valios, o tik sukelti sąmoningą, suvokiamą norą daryti bendrą nusikaltimą. O jei nusikaltimą daryti yra sukurstomas to nesuvokiantis asmuo, t. y. nesulaukęs atitinkamo amžiaus, apgautas, nepakaltinamas, psichinine, fizine prievarta priverstas, užhipnotizuotas, tai tada kurstytojas atsako kaip netiesoginis vykdytojas.

Padėjėju (pagal BK 24 str. 6 d. ) yra laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones ar šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anskto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, o taip pat ir asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus, pagamintus daiktus. Padėjėjas nusikalstama savo veika prie kitų bbendrininkų padaryti veiklos prisideda tada, kai pastariesiems jau yra susiformavęs ketinimas padaryti atitinkamą nusikaltimą.

Pagalba visada yra teikiama konkrečiam bendrininkui ar visiems bendrininkams. Padėjėjo pagalba yra visada nukreipiama į konkretaus nusikaltimo padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Tokiu būdu padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis. Norint pripažinti asmenį padėjėju būtina yra nustatyti tyčią jo veikoje.

Vykdymas gali būti:

1. tiesioginis;

2. netiesioginis;

3. bendras vykdymas.

Tiesioginiu vykdytoju yra laikomas tas bendrininkas, kuris pats asmeniškai įvykdo baudžiamąją veiką.

Netiesioginiu vykdytoju yra llaikomas tas bendrininkas, kuris baudžiamąją veiką padaro per ,,kitą asmenį“, t. y. ,,svetimomis rankomis“ realizuoja nusikaltimo sudėtį. Toks vykdytojas yra nusikaltimo užkulisiuose esantis asmuo, bet jis teisingai suvokia situaciją, kur daromas nusikaltimas, supranta jo padarymo mechanizmą ir planingai panaudojęs nukreipia ,,žmogiškąjį įrankį“.

Bendravykdžiais gali būti pripažįstami tik tokie bendro nusikaltimo dalyviai, kurie sąmoningai ir to norėdami bendrai įvykdo nusikaltimą. Bet vien tik susitarimo, kad asmenys veiks bendrai, bendram vykdymui konstatuoti nepakanka. Bendras vykdymas turi būti pagrįstas veiklos ir vaidmenų bendrame nusikaltime pasidalijimu.

Bendrame vykdyme kiekvienas dalyvis yra lygiavertis partneris, nuo kurio kiekvieno priklauso bendras sprendimas ir apsisprendimas padaryti nusikaltimą. Ir jei vieni bendravykdžiai darydami nusikaltimą prisilaikė ankstesnio susitarimo, tai kiti bendravykdžiai irgi atsakys kaip vykdytojai, nors ir nusikaltimo darymo vietoje nebuvo. Dalyviu pripažįstamas toks bendrininkas, kuris veikia turėdamas dalyvio valią, nes jis nori skatinti, remti ,,svetimą“ – vykdytojo valią.

Dalyvavimas bendrininkavime gali pasireikšti:

1. kurstymu;

2. padėjimu.

Kurstymu yra siekiama paveikti kitą asmenį taip, kad jis ryžtųsi padaryti nusikalstamą veiką. Padėjimu sudaromos galimybės padaryti nusikalstamą veiką arba palengvinti jos padarymą. Tai yra skatinantis įnašas į pagrindinę veiką, nes vykdytojas remiamas yra fiziškai arba psichiškai.

5. BENDRININKŲ ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI

Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Teismas privalo įvertinti kiekvieno bendrininko asmenybės ppavojingumą visuomenei. Daugiausiai tą nulemia dalyvavimo bendrame nusikaltime pobūdis ir laipsnis. Pobūdį kiekvieno bendrininko pirmiausiai apibūdina bendrininkavimo rūšis. Ir visada turi būti vertinamas realus kiekvieno bendrininko poveikis kitiems bendrininkams, visai nusikaltimo eigai.

Kartu yra pabrėžtinas vykdytojo vaidmuo, kuris lemia kitų bendrininkų atsakomybės ribas. Paprastai bendrininkų veiksmų kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendrą nusikalstamą ketinimą. Būtent vykdytojo veiksmai lemia, kurią stadiją pasiekia bendra nusikalstama veika.

Jei vykdytojas nebaigė savo veikos ar jei ir baigė, bet ji nesukėlė laukiamo bendro rezultato, tai vykdytojo veika yra vertinama kaip rengimasis ar pasikėsinimas padaryti konkretų nusikaltimą bendrininkaujant.

Taigi bendrininkai atsako atitinkamai: organizatorius – už rengimosi ar kėsinimosi padaryti nusikaltimą bendrininkaujant organizavimą, kurstytojas – už kurstymą rengtis padaryti nusikaltimą ar kėsintis padaryti nusikaltimą, padėjėjas – už padėjimą rengtis, kėsintis padaryti nusikaltimą. Atskirai taip pat reiktų aptarti atsakomybę, kai bendrininkai savanoriškai atsisako pabaigti bendrą nusikaltimą. Toks atsisakimas savanoriškas galimas, jei vykdytojas dar yra nebaigęs nusikaltimo. Kai savanoriškai pabaigti nusikaltimą atsisako vykdytojas, tai tokia vykdytojų baudžiamoji atsakomybė gali iškilti tik tada, jei jo faktiškai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudėtis.

Tada kiti bendrininkai atsako už bendrininkavimą iki tos stadijos, kur nutrūko vykdytojo veika. Tačiau organizatorius ar kurstytojas, atsisakęs tęsti bendrą nusikalstamą veiką, privalo būti aktyvus, turi imtis įįvairiausių priemonių, kad ir kitų bendrininkų nusikalstama veika nutrūktų, bendrai siektas nusikalstamas rezultatas neatsirastų.

O savanoriškas padėjėjo atsisakymas pabaigti nusikaltima gali pasireikšti:

1. tų veiksmų, kuriuos jis, kaip padėjėjas, privalėjo atlikti ir be kurių tolimesnė kitų bendrininkų veika būtų neįmanoma ar labai sunkiai tęsiama, nepadarymu;

2. aktyvia veika, kuria siekiama pašalinti savo indėlį, pagalbą ir užkirsti kelią galimoms pasekmėms, kurioms sąlygas ruošė atsirasti ir jis.

Ir jei organizatoriui ar kurstytojui, savanoriškai atsisakiusiam pabaigti bendrą nusikaltimą, nepasiseka nutraukti kitų bendrininkų veikos, ir jei padėjėju nepavyko atsisakyti teikti savo pagalbos, tai jiems baudžiamosios atsakomybės pagrindai už bendrininkavimą neišnyksta, bet bandymas atsisakyti tolesnės nusikalstamos veikos turėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, švelninanti atsakomybę.

6. PRISIDĖJIMAS PRIE NUSIKALTIMO

Prisidėjimas prie nusikaltimo – pavojinga visuomenei veika, nes apsunkina ruošiamų nusikaltimų prevenciją, išaiškinimą jau padarytų nusikaltimų ir jų subjektų, o taip pat ir nubaudimą.

Iš anksto nepažadėtas nusikaltėlio slėpimas – tai vykdytojo ar kurio nors bendrininko, padariusio bendt vieną iš nusikaltimų slėpimas. Nusikaltėliai nuo valstybės organų , kurie tiria ar nagrinėja nusikaltimą, gali būti slepiami bet kuriam laikui. Tai gali būti daroma slepiant nusikaltėlius, aprūpinant juos transportu, padirbtais dukumentais, pakeičiant jų išvaizdą ir t.t. veiksmais, kuriais yra padedama išvengti baudžiamojo persekiojimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau tokiu būdu slepiant nusikaltėlį, asmuo

turi žinoti ne tik tai, kad slepia nusikaltėlį, bet ir suvokti nusikaltėlio padaryto nusikaltimo esmę, nes ne visų nusikaltimų ir juos padariusių asmenų slėpimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Nusikaltimas gali būti slepiamas ir kitais tyčiniais veiksmais: sunaikinant nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones arba keičiant jų išvaizdą, juos paslepiant. Nusikaltėliams taip pat gali būti padedama slėpti nusikaltimo pėdsakus – naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pėdasakus, kurie buvo palikti nusikaltimo padarymo įrankių ar priemonių. Prisidėti prie nusikaltimo ir padėti nusikaltėliams galima ir saugojant nnusikalstamu būdu įgytus daiktus (materialines vertybes). Tačiau vėl gi, jei nusikalstamu būdu įgytos materialinės vertybės perkamos vartoti, naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo yra nesiekiama sutrukdyti nusikaltimo tyrimui, nusikaltimo slėpimo sudėties kaltininko veikoje nėra.

IŠVADA

Nusikaltimai yra padaromi ne tik vieno asmens pastangomis, ir neretai jie yra padaromi kelių, bendrai veikiančių asmenų (kaltininkų) veika. Baudžiamajame kodekse tai yra vadinama bendrininkavimu. Bendrininkavimas yra ypatinga nusikaltimo padarymo forma. Akivaizdu, kad kelių asmenų suderinta bendra nusikalstama veika potencialiai yra pavojingesnė visuomenei negu analogiška, bet padaroma vvieno asmens.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis Kodeksas

2. A. Klimka ,,Bendrininkų atsakomybės principai“

3. Vadovėlis ,,Baudžiamoji teisė“ bendroji dalis