BPK ikiteisminis tyrimas

ĮVADAS

Ikiteisminis tyrimas, kurio atlikimo tvarką reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas yra pirmoji baudžiamojo proceso stadija. Ikiteisminis tyrimas yra vientisa stadija. Tai garantuoja greitesnį bylos tyrimą šioje stadijoje, nes daugumos tyrimo veiksmų nereikės atlikti po kelis kartus. Didžiausia atsakomybė už sėkmingą ikiteisminio tyrimo atlikimą tenka prokurorui. Prokuroras, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, numatomo tyrimo sudėtingumą bei kitas bylos aplinkybes, pats atliks visus ar dalį tyrimo veiksmų ar įpareigos tokius veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigą. Daugiausią ikiteisminio tyrimo veiksmų turės atlikti policija, kkuriai prokuroras galės pavesti atlikti procesinius veiksmus net ir bylose, kuriose formaliai šiuos veiksmus turėtų atlikti ikiteisminio tyrimo įstaiga.

Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams iš karto pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pagal kodeksą atlikti bet kokius proceso veiksmus nenusprendus, kad turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, draudžiama. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant nors minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Žinoma, tokio minimalaus pagrindo nepakanka griežtų procesinių prievartos priemonių taikymui pagrįsti, tačiau atlikti žmogaus teisių nevaržančius proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo pradžioje tturint tik nepatikrintą informaciją apie galimai buvusią nusikalstamą veiką, nėra jokių kliūčių.

Ikiteisminis tyrimas nėra saistomas jokiais griežtai apibrėžtais terminais, todėl nėra jokio reikalo tyrimą stabdyti atsiradus kokiai nors procesiniai kliūčiai. Ikiteisminio tyrimo sustabdymas iš esmės reikš preliminarų bylos nutraukimą.

PROKURORO FFUNKCIJOS IKITEISMINIAME TYRIME

Pagal BPK prokuroras yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo rezultatus. Prokuroras privalo ne tik tikrinti ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai atlieka savo procesines pareigas, bet ir pats aktyviai dalyvauti atliekant nusikalstamų veikų tyrimą. Prokuroro nurodymai yra privalomi ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau paaiškėjus, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nesėkmingai dėl to, kad prokuroras laiku ikiteisminio tyrimo pareigūnams nedavė reikiamų nurodymų, atsakomybė tenka prokurorui.

Funkcijų padalinimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui logika remiasi tuo, kas ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėtų atlikti teisiniu požiūriu mažiau sudėtingus veiksmus, reikalaujančius daugiau kriminalistinių, o ne teisinių žinių. Prokuroro pareiga priimti sprendimus, kai reikia spręsti teisines problemas. Prokuroras taip pat privalo atsakyti už tinkamą viso ikiteisminio tyrimo atlikimą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali būti pavedama atlikti veiksmus ttik dėl tam tikrų epizodų ar rinkti reikalingus tiriant bylą duomenis tik tam tikrais aspektais ar ikiteisminio tyrimo etapais.

Pagal Konstitucijos 118 straipsnį prokurorui priskirtos ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam funkcijos persipina, bet kiekviena iš jų turi išskirtines savybes. Prokuroro pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą reiškia, kad prokuroras turi nuspręsti, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimą: viena ikiteisminio tyrimo įstaiga ar kelios bendradarbiaujančios įstaigos. Pastaruoju atveju prokuroras nustato, kokie veiksmai kokiai įstaigai pavedami. Prokuroras taip pat turi nuspręsti, kada ir dėl kokių vveiksmų atlikimo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroras turi priimti sprendimą dėl tyrimo krypties ir apimties. Prokuroras prireikus turi duoti privalomus ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo. Tik prokuroras gali priimti svarbiausius sprendimus, lemiančius tolesnę proceso eigą: tik prokuroras gali priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, surašyti kaltinamąjį aktą, kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo teisėją inicijuoti griežčiausių prievartos priemonių taikymą.

Organizavimas ir vadovavimas priklauso nuo konkretaus atvejo. Labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymo atvejais prokuroras turi nuolat sekti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas ir duoti reikalingus ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodymus. Lengvesnių nusikalstamų veikų atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnams prokuroras gali suteikti daugiau galimybių savarankiškai priimti reikiamus sprendimus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams prokurorai privalo iš anksto nurodyti, kokius veiksmui jie privalo ar gali atlikti tipinėse situacijose.

Prokuroras bet kurios nusikalstamos veikos padarymo atveju gali nuspręsti atlikti ikiteisminį tyrimą pats. Jis taip pat gali nuspręsti perimti iš bet kurios ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrimą ir pats jį užbaigti, pradėti ikiteisminį tyrimą, po to perduoti jį užbaigti ikiteisminio tyrimo įstaigai, nuspręsti atlikti tyrimo metu tik sudėtingesnius veiksmus, visą tyrimą nurodydamas atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai Pagal BPK dėl bet kurios nusikalstamos veikos prokuroras pats gali atlikti tyrimą arba pavesti tai bet kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOS

Ikiteisminio ttyrimo metu kompetencija atlikti proceso veiksmus ar nuspręsti, kad jie turi būti atlikti, dalinama tarp ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai vienus proceso veiksmus gali atlikti savo nuožiūrą, kitus – tik gavę prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sankciją. Be sankcijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti daugumą BPK IV dalyje numatytų tyrimo veiksmų ir taikyti kai kurias, žmogaus teises mažiausiai varžančias, procesines prievartos priemones.

BPK pagrindine ikiteisminio tyrimo įstaiga įvardyta policija. Kuriems policijos padaliniams pavedamos ikiteisminio tyrimo funkcijos, nustato vidaus reikalų ministras ir generalinis policijos komisaras. Policija, skirtingai nei kitos įstaigos, yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga, galinti pati pradėti ikiteisminį tyrimą ar atlikti prokuroro pavedimus dėl bet kurios nusikalstamos veikos.

Be policijos ikiteisminio tyrimo įstaigos yra: 1) Valstybės sienos apsaugos tarnyba; 2) Specialiųjų tyrimų tarnyba; 3) Karo policija; 4) Valstybės saugumo departamentas; 5) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba; 6)Muitinės departamentas; 7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Šios įstaigos ikiteisminį tyrimą pradeda, kai vykdydamos savo pagrindines funkcijas nustato nusikalstamos veikos pėdsakus. Tačiau šios įstaigos, prokurorui nurodžius, turi dalyvauti tiriant ir kitas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo veiksmus tiriant kitas nusikalstamas veikas lemia prokuroro nurodymai. Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių iir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGŲ PAREIGŪNŲ IR TEISĖJO TEISĖS IR PAREIGOS

Ikiteisminio tyrimo metu kompetencija atlikti proceso veiksmus ar nuspręsti, kad jie turi būti atlikti, dalinama tarp ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai vienus proceso veiksmus gali atlikti savo nuožiūrą, kitus- tik gavę prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sankciją. Be sankcijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti daugumą BPK IV dalyje numatytų tyrimo veiksmų ir taikyti kai kurias, žmogaus teises mažiausiai varžančias, procesines prievartos priemones.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti tokius veiksmus: šaukti į apklausas, apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius, atlikti akistatą, parodymą atpažinti, atlikti apklausą parodymo atpažinti metu, atlikti parodymų patikrinimą vietoje, atlikti eksperimentą, atlikti objektų apžiūrą ir šiems darbams kviesti specialistus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas neturi teisės taikyti jokių kardomųjų priemonių. Iš kitų procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK, ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali taikyti šias priemones: laikiną sulaikymą, atvesdinimą, asmens apžiūrą, fotografavimą, filmavimą, matavimą ir kt.

Profesiškai ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra pavaldus prokurorui, todėl besąlygiškai privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus, tačiau pavaldumas prokurorui nereiškia kad pareigūnas tyrimo metu negali rodyti jokios iniciatyvos.

Pareigūnas turi panaudoti visus savo sugebėjimas, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų pasiekti reikiami rezultatai. Pagal BPK visos šiek tiek labiau žmogaus teises varžančios procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu. Toks reglamentavimas neišvengiamai sąlygoja situaciją, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro kontaktai turi būti pakankamai dažni.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra savarankiškas ikiteisminio tyrimo stadijos subjektas. BPK teisminei valdžiai ikiteisminio tyrimo metu suteikiama žymiai daugiau įgaliojimų. Teisminės valdžios kompetencija ikiteisminio tyrimo metu pasireiškia per ikiteisminio tyrimo tteisėjo atliekamus proceso veiksmus. Teisminės valdžios įsikišimas į ikiteisminio tyrimą galimas tik pagal prokuroro kreipimąsi ar proceso dalyvio skundą. Teisėjas negali imtis iniciatyvos pradedamas, vykdydamas ar užbaigdamas ikiteisminį tyrimą.

IŠVADOS

1. Procese išskiriami trys ikiteisminio tyrimo subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras; ikiteisminio tyrimo teisėjas. Prokurorui priklauso vadovavimo ir kontrolės funkcija, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojui – vykdymo funkcija. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai privalo užtikrinti įrodymų tvirtumą teisminiame bylos nagrinėjime.

2. Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos tteritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Tyrimas gali būti aukštesniojo prokuroro pavestas ir kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai tada, kai siekiama užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau.

3. Ikiteisminio tyrimo atlikimas Lietuvos Respublikoje nėra saistomas jokiais terminais. IIlgametė praktika parodė, kad terminų buvimas ypatingai teigiamų rezultatų gerinant tyrimo kokybę ir ginant proceso dalyvių teises neduoda. Tačiau terminų nebuvimas dar nereiškia, kad procesas gali būti vykdomas nekreipiant į jokius terminus. Net keturiuose baudžiamojo proceso kodekso straipsniuose yra numatytas proceso greitumo principas, todėl teisėsaugos pareigūnai yra įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą kiek galima greičiau.

4. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar tik jo dalį, o Baudžiamojo proceso kodekso numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.

5. BPK nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka šios įstaigos : policija, valstybės sienos apsaugos tarnyba, specialiųjų tyrimų tarnyba, karo policija, valstybės saugumo departamentas, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, muitinės departamentas bbei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti šiuos veiksmus: šaukti į apklausas, apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius, atlikti akistatą, parodymą atpažinti, atlikti apklausą parodymo atpažinti metu, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą bei objektų apžiūrą, prireikus juos tirti.

LITERATŪRA

1. D.Mikulėnienė, V.Mikelėnas “Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai”, Vilnius, 1999, Justitia.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

3. “Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso komentaras I-IV dalys”, Teisės informacijos centras, 2003.

4. Lietuvis Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1999.