CIVILNIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

Turinys

Įvadas…………………………2

1. Civilinių teisių objektai…………………………3

1.1. Civilinio teisinio santykio objektas…………………………3

2. Intelektinės veiklos rezultatai…………………………5

2.1. Informacija…………………………5

2.2. Intelektinės veiklos rezultatai …………………………5

3. Bendrieji nuostatai…………………………6

3.1. Kūriniai, kuriems taikoma autorinė teisė…………………………6

3.2. Autorinė teisė netaikoma:…………………………8

3.3. Paskelbti kūriniai…………………………8

3.4. Autoriaus teisės…………………………8

3.5. Kūrinio vertimas į kitą kalbą…………………………9

3.6. Autorinės teisės galiojimo laikas…………………………10

4. Sutartys …………………………10

4.1. Sutarčių rūšys…………………………10

4.2. Vežimo sutartys…………………………11

5. Pervežimas…………………………12

5.1. Krovinio pervežimo sutartis…………………………12

5.2. Keleivio pervežimo sutartis…………………………12

5.3. Vežimo sutarties šalys…………………………13

5.4. Šalių teisės ir pareigos…………………………13

5.5. Vežimo sutarties dalykas…………………………14

5.6. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygos…………………………15

5.7. Automobilių transportu pervežamų krovinių pakrovimas ir iškrovimas………………………15

5.8. Pervežėjo atsakomybė už krovinio ar bbagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą…………………15

5.9. Pervežėjo atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą dydis………………16

5.10. Krovinių vežimas geležinkeliu…………………………17

5.11. Krovinio, vežamo geležinkeliu, perdavimas…………………………18

5.12. Krovinių vežimas jūra…………………………18

5.13. Buksyravimo jūra sutartis…………………………20

5.14. Krovinių vežimas oro transportu…………………………21

6. Pasauga…………………………22

6.1. Pasaugos sutarties sąvoka…………………………22

6.2. Sutarties forma…………………………22

6.3. Pasaugos terminas…………………………23

6.4. Saugotojo pareigos…………………………23

6.5. Atlyginimas už pasaugą ir išlaidų atlyginimas saugotojui…………………………24

6.6. Saugotojo atsakomybė už turto praradimą,trūkumą ar sužalojimą………………………..24

6.7. Saugotojo atsakomybės dydis…………………………24

6.8. Saugotojui padarytų nuostolių atlyginimas…………………………25

Išvados…………………………26

Naudotos literatūros sąrašas:…………………………27

ĮVADAS

CIVILNIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

1. Civilinių teisių objektai yra daiktai ir vvertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

2. Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra iišimti iš civilinės apyvartos, ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota.

Taigi civilinių teisių objektai yra visa tai, su kuo yra susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos. Šiame straipsnyje pateiktas civilinių teisių objektų sąrašas nėra baigtinis,nes nurodoma, kad civilinių teisių objektas yra ir kitos turtinės ir neturtinės vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t. y. vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekės (paslaugų) ženklas ir kitos vertybės su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą.

1. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

1.1. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO OBJEKTAS

Civilinio teisinio santykio objektas yra tai, į ką nukreiptos šio santykio tturinį sudarančios subjektinė civilinė teisė ir pareiga. Tokie objektai gali būti :

a) daiktai;

b) pinigai;

c) vertybiniai popieriai;

d) kitas turtas bei turtinės teisės;

e) veiksmai, pavyzdžiui:

• daikto pagaminimas ar taisymas,

• remontas,

• daiktų pervežimas ar kitokių paslaugų suteikimas.

f) intelektinės veiklos rezultatai, pavyzdžiui:

• mokslo, literatūros ar meno kūriniai,

• moksliniai atradimai,

• išradimai,

• racionalizaciniai pasiūlymai.

g) informacija

h) asmeninės neturtinės vertybės, kuriomis laikomos neturinčios materealinio turinio vertybės, neatskiriamai susijusios su asmenybe (piliečių, bei juridinių asmenų garbė ir orumas).

Nuosavybės teisinių santykių objektai yra daiktai. Prievolinių teisinių santykių objektai yra veiksmai (arba susilaikymas nuo veiksmų). Daiktai ššiuose sanykiuose gali būti tik kaip jų dalykas.

Daiktas, kaip civilinių teisinių santykių objektas, yra materealinio pasaulio dalykas, galintis patenkinti tam tikrus materealinius ar kultūrinius žmogaus poreikius. Daiktais laikomi tiek natūralios būklės gamtos dalykai – miškas, gyvulys ir pan., tiek ir žmogaus darbu sukurti dalykai, pavyzdžiui, pastatai, transporto priemonės, baldai ir t.t.

2. INTELEKTINĖS VEIKLOS REZULTATAI

2.1. INFORMACIJA

Didelė dalis civilinių teisinių santykių atsiranda sukūrus ir naudojant intelektinės veiklos rezultatus. Tai yra mokslo, meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia for a. jie yra nematerealus gėris. Reikia turėti omenyje, kad intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisinių santykių objektais tampa nuo to momento, kai juos pripažysta įstatymas.

LR CK 1.116 str. Numatyta, kad civilinių teisinių santykių objektu taip pat laikoma informacija, kuri yra komercinė ar gamybinė paslaptis. Šiuolaikiniame pasaulyje informacija vis labiau įgija prekinį – piniginį pobūdį. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtina, jog informacija,kuri turi potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir yra saugoma jos savininko, yra laikoma komercine paslaptimi.

2.2. INTELEKTINĖS VEIKLOS REZULTATAI

Civilinių teisių objektais laikomi mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma(rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.) Išradimų patentai ir kiti iintelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.

Šiame straipsnyje pateikiamas nebaigtinis intelektinės veiklos rezultatų, kaip civilinės teisės objektų, sąrašas, taip pat nustatytas momentas, nuo kurio kai kurie intelektinės veiklos rezultatai tampa civilinių teisių objektai, t.y. pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka. Kūrinys laikomas sukurtu, kai išreiškiamas kokia nors objektyvia forma. Objektyvi forma, kuria išreiškiamas kūrinys, priklauso nuo kūrinio rūšies. Pavyzdžiui , audiovizualiniai kūriniai (kino, televizijos kūriniai ir pan.) yra išreiškiami kinematografijos priemonėmis, pakankama knygų, brošiūrų, straipsnių išraiškos forma yra rankraščiai. Išradėjo teisės saugomos nuo išradimo sukūrimo, tačiau kad išradėjui atsirastų iš išradimo kylančios išimtinės teisės, išradimas turi būti patentuotas, t.y. išduotas išradimo patentas, kuris išduodamas tik patentabiliems išradimams(yra nauji, išradimo lygio ir pasižymi pramoniniu taikymu). 1994 m. sausio 18 d. Patentų įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad valstybinis patentų biuras išduoda patentą, jeigu patentinė paraiška atitinka ekspertizės reikalavimus irpareiškėjas sumokėjo mokestį. Minėto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad paskelbtai patentinei paraiškai nuo jos paskelbimo iki patento išdavimo suteikiama laikina teisinė apsauga. Tai reiškia, kad iš išradimo kylančios teisės yra ginamos dar iki išduodant patentą.

3. BENDRIEJI NUOSTATAI

3.1. KŪRINIAI, KURIEMS TAIKOMA AUTORINĖ TEISĖ

Autorinė teisė taikoma mokslo, literatūros ar meno kūriniams nnepaisant kūrinio formos, paskirties ir vertės, taip pat jo atgaminimo būdo. Autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar

nepaskelbtiems,bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, leidžiančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, vieša kalba, pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir pan.). Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą,kuriame šis kūrinys išreikštas.

„Kūriniu“ autorinėje teisėje laikomas asmens intelektualinės veiklos rezultatas. Autorinės teisės dalyku laikoma:

1) žodiniai kūriniai (kalbos, paskaitos, pranešimai, pamokslai ir pan.);

2) rašytiniai kūriniai (literatūros ir mokslo kūriniai, dienoraščiai, laiškai ir pan.);

3) dramos ir muzikos – dramos kūriniai, taip pat muzikos kūriniai su tekstu ar be teksto;

4) vertimai;

5) scenarijai, scenariniai planai;

6) kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, kiti kinematografiniai, audiovizualiniai ar radiofoniniai kūriniai, taip pat radijo ir televizijos laidos;

7) choreografijos kūriniai ir pantomimos;

8) tapybos, skulptūros, architektūros, grafikos ir taikomosios dekoratyvinės dailės, dizaino kūriniai, iliustracijos, piešiniai, brėžiniai, modeliai, maketai;

9) planai, eskizai ir plastikos kūriniai, priklausantys mokslui, technikai arba dramos ar muzikos-dramos kūrinio pastatymui scenoje;

10) geografiniai, geologiniai ir pan. žemėlapiai;

11) fotografijos kūriniai ir analogiškais fotografijai būdais gauti kūriniai;

12) kūriniai, išreikšti mechaninio, magnetinio ar kitokio techninio garso ar vaizdo užfiksavimo būdu;

13) kompiuterių programos ir

duomenų bazės;

14) kiti kūriniai.

Autorinė teisė į fotografijos kūrinius ir analogiškais fotografijai būdais gautus kūrinius pripažįstama, jeigu kiekviename kūrinio egzemplioriuje nurodytas autoriaus vardas, kūrinio paskelbimo vieta ir metai.

Autorinė teisė taikoma ir kūriniams,kurie yra sukurti pasinaudojus kitais kūriniais (inscenizacijos, muzikinės aranžuotės, kūrinių rinkiniai, enciklopedijos, antologijos, chrestomatijos, žinynai ir pan.).

3.2. AUTORINĖ TEISĖ NETAIKOMA:

1) oficialiems dokumentams (įstatymams, teismų sprendimams, nuosprendžiams ir kt.);

2) oficialiems ženklams ir simboliams (vėliavoms, herbams, ordinams, piniginiams ženklams ir pan.);

3) pranešimams apie įvairius įvykius, nnaujienas, jeigu tokie pranešimai yra įprastinės informacijos pobūdžio.

Autorius arba jo teisių perėmėjas gali visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas autorinių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: raidė C apskritime arba apvaliuose skliaustuose (C), autoriaus arba jo teisių perėmėjo vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo paskelbimo metai.

3.3. PASKELBTI KŪRINIAI

Kūrinys laikomas paskelbtu, jeigu jis autoriaus sutikimu išleistas, viešai parodytas, perduotas per radiją ar televiziją arba kuriuo nors kitu būdu praneštas neapibrėžtam asmenų ratui. Kūrinio paskelbimu nelaikoma informacija apie kūrinį, kurioje išdėstomas jjo turinys.

3.4. AUTORIAUS TEISĖS

Kūrinio autoriui priklauso autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę, teisė disponuoti kūriniu ir teisė į atlyginimą. Autorystės teisė – tai teisė vadintis kūrinio autoriumi. Teisė į autoriaus vardą – tai autoriaus teisė spręsti, kkaip turi būti nurodomas jo vardas naudojant kūrinį (tikrasis vardas, pseudonimas, vardas nenurodomas – anonimiškai). Teisė į kūrinio neliečiamybę – tai autoriaus teisė keisti arba leisti keisti kūrinio turinį, jo pavadinimą, autoriaus vardo nurodymą, taip pat išleidžiant kūrinį leisti dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.

Teisė disponuoti kūriniu apima:

1) teisę skelbti ir leisti skelbti kūrinį;

2) teisę atgaminti ir platinti kūrinio egzempliorius;

3) teisę leisti viešai atlikti ir demonstruoti kūrinį;

4) teisę leisti padaryti ir atgaminti garso ir vaizdo užrašus;

5) teisę leisti transliuoti kūrinį radijo, televizijos, kabelinės televizijos ir palydovine technika;

6) teisę versti ir leisti versti bei skelbti kūrinio vertimus kita kalba;

7) teisę perdirbti bei leisti perdirbti kūrinį ir skelbti perdirbtą kkūrinį (inscenizacija, adaptacija, aranžuotė ir pan.). Autorius turi teisę gauti atlyginimą už kitų asmenų pasinaudojimą jo kūriniu. Autoriaus atlyginimo už pasinaudojimą jo kūriniu dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

3.5. KŪRINIO VERTIMAS Į KITĄ KALBĄ

Versti kūrinį į kitą kalbą turint tikslą jį paskelbti leidžiama tik autoriui arba jo teisių perėmėjui sutikus. Lietuvos Respublikos kompetentingi organai, vadovaudamiesi

tarptautinėmis sutartimis, gali leisti versti kūrinius į lietuvių kalbą. Vertėjui priklauso autorinė teisė į jo atliktą vertimą.

3.6. AUTORINĖS TEISĖS GALIOJIMO LAIKAS

Autorinė teisė galioja visą autoriaus gyvenimą ir 50 metų po jo mirties. Jeigu kūrinys paskelbtas pseudonimu arba anonimiškai (nenurodant autoriaus vardo), tai autorinė teisė į tokį kūrinį galioja 50 metų po kūrinio paskelbimo. Abiem šiais atvejais autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė arba buvo paskelbtas kūrinys. Jeigu anonimiškai arba pseudonimu paskelbto kūrinio

autoriaus asmenybė nekelia abejonių arba tokio kūrinio autorius paskelbia tikrąjį savo vardą per nurodytą terminą, tai autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas 50 metų po autoriaus mirties.

Autorinė teisė paveldima. Pagal paveldėjimą nepereina autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę. Autorystės, autoriaus vardo ir kūrinio neliečiamybės apsauga neterminuota.

4. SUTARTYS

4.1. SUTARČIŲ RŪŠYS

Sutartys pagal tarpusavio atsiskaitymą ir apmokėjimą gali būti atsiskaitomosios ir neatsiskaitomosios. Atsiskaitomosioma sutartims būdingas atsiskaitymas ar kompensacija. Pagal neatsiskaitomąsias sutartis viena šalis kitai apmoka arba kompensuoja tik tuo atveju, jei tai numatyta sutartyje ar įstatyme. Iš esmės, neatsisakaitomosioms sutartims nenumatomas joks apmokėjimas ar kompensacija.

Pagal teisių ir įsipareigojimų pasiskirstymą sutartys gali būti :

• Vienašalės, kai viena iš šalių turi teises, o kita tik pareigas;

• Dvišalės, kai teisės ir pareigos numatytos abiems šalims.

Gana didelę dalį sudaro viešosios sutartys. Viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo(verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis pprekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kitos įmonės ar organizacijos).

Komercinės paskirties kontraktai gali būti:

• Vienkartiniai;

• Periodiško tiekimo;

• Apmokami pinigais arba prekėmis, mišriai atsiskaitant;

• Apmokami iš karto arba dalimis;

• Apmokami iš anksto, gaunant produkciją ar paslaugas, arba atidedant apmokėjimą.

4.2. VEŽIMO SUTARTYS

Tai vežimo(žmonių ar krovinių gabenimo) paslaugų autartis. Jos pagrindinis tikslas yra žmonių ar daiktų transportavimas.

Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę krovinį gauti asmeniui (gavėjui) , o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Jeigu kroviniai vežami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemonių ar krovinių pateikimo terminus ir tvarką, vežėjas įsipareigoja sutartyje nustatytu laiku priimti, o siuntėjas – pateikti vežti sutartyje numatyto dydžio krovinį. Šioje sutartyje nustatoma priemonių ir krovinių mastas, terminai, atsiskaitymo tvarka ir kitos sąlygos.

5. PERVEŽIMAS

5.1. KROVINIO PERVEŽIMO SUTARTIS

Krovinio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pateikti transporto priemonę, nugabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui(gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Kroviniai gali būti vežami sausumos (geležinkeliu arba keliais), vandens, oro, vamzdynų transportu. Krovinių vežimo sutartis paprastai yra dvišalė, atlygintinė. Krovinio vežimo sutartis paprastai patvirtinama važtaraščiu arba kitokiu dokumentu.

Transporto važtaraštis arba kkrovinio priėmimo kvitas nerodoprekės nuosavybės perdavimo, nes transporto dokumentais perduoti nuosavybės teisės į prekę negalima. Taip pat prekė negali tapti transporto organizacijo užstatu už paslaugų suteikimą. Teisė disponuoti kroviniu beveik visais atvejais išlieka krovinio siuntėjui.

Užmokesčio už krovinių , keleivių ar bagažo vežimą automobilių transportu dydis, taip pat rinkliavų už vežėjų atliekamus su vežimu susijusius papildomus darbus ir operacijas dydis nustatomas šalių susitarimu arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus tarifus.

Dingus prekei, avarijos ar sulaikymo atveju krovinio gavėjas visas pretenzijas reiškia siuntėjui, nes prekių, esančių pas vežėją, nuosavybės teisę turi siuntėjas.

5.2. KELEIVIO PERVEŽIMO SUTARTIS

Keleivio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pervežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis įdavė bagažą,- taip pat nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti bagažą asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už pervežimą, o jeigu įduotas bagažas,- ir už bagažo pervežimą.

5.3. VEŽIMO SUTARTIES ŠALYS

Viena iš vežimo sutarties šalių laikomas krovinio siuntėjas – fizinis arba juridinis asmuo, perduodantis vežti krovinį jo nurodytam gavėjui. Vežimo sutartį galima įvardyti kaip sutartį trečiojo asmens(gavėjo) naudai, nes krovinio siuntėjas su gavėju sutartyje nesutampa.

Kita sutarties šalis – vežėjas – juridinis asmuo, turintis atitinkamą licenciją (leidimą) vežti krovinius tam tikru transportu. Taigi vežėjui būdinga tai, jog tai

yra ūkinės komercinės veiklos subjektas, kurio tikslas – vežti krovinius ir siekti pelno. Pažymėtina, jog paprastai vežėju laikoma autarties šalis, kuri organizuoja vežimą neatsižvelgdama į tai, ar ji veža krovinį pati(jai priklausančiomis transporto priemonėmis) , ar per kitus asmenis – subvežėjus (agentus).

Vežėju gali būti juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis viešojo transporto paslaugas, t.y. kai jis pagal įstatymą arba laidimą privalo vežti krovinius arba keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku. Tokiu atveju vežimo viešuoju transportu vežimo sutartis yšra vviešoji sutartis.

5.4. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Vežimo sutarties šalių teisės ir pareigos sudaro šios sutarties turinį, pagrindinės šalių teisės ir pareigos sudaro šios sutarties turinį, pagrindinės šalių teisės ir pareios atsispindi krovinio vežimo sutarties apibrėžime, kitos nuostatos atitinkamais CK, kitų kodeksų bei įstatų straipsniais, taip pat šalių susitarimu. Pagrindinės vežėjo pareigos :

• Pateikti transporto priemonę

• Laiku paimti kroviį ir nugabenti jį trumpiausiu keliu į paskirties punktą per nustatytą arba protingą terminą.

• Išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui

• Apsaugoti vežamą krovinį

• Laikytis siuntėjo nurodymų ir kt.

Šių paregų ppobūdį lemia jų paskirtis užtikrinti, kad vežimo sutartis būtų įvykdyta laiku bei tinkamai.

Pagrindinės siuntejo pareigos:

• Sumokėti už vežimą

• Laiku perduoti vežėjui sutartą krovinį

• Tinkamai ir laiku pakrauti krovinį ir kt.

Vienos vežimo sutarties šalies pareigos atitinka kitos sutarties šalies teises, todėl kiekviena iš vežimo ssutarties šalių pirmiausia turi teisę patikrinti, kaip kita šalis vykdo reikalavimus, pavyzdžiui, vežėjas turi teisę patikrinti krovinio būklę bei su kroviniu susijusius dokumentus ir pan.

5.5. VEŽIMO SUTARTIES DALYKAS

Vežimo sutarties dalykas – paslaugos kurias suteikia vežėjas, gabendamas krovinį. Tai ne tik paties krovinio vežimas, bet ir jo saugojimas, o kai kuriais atvejais ir pakrovimas, iškrovimas, priėmimas, išdavimas ir pan. Šio dalyko tikslas – saugiai ir laiku nuvežti krovinį į paskirties punktą, todėl būtent toks vežio rezutatas ir sudaro vežimo sutarties dalyką.

5.6. KROVINIŲ, KELEIVIŲ IR BAGAŽO PERVEŽIMO SĄLYGOS

Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas ir šių pervežimų šalių atsakomybę nustato pervežimo sutartis, atskirų transporto rūšių įstatai (kodeksai) ir nustatyta tvarka leidžiamos taisyklės.

5.7. AUTOMOBILIŲ TRANSPORTU PERVEŽAMŲ KROVINIŲ PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS

Kroviniai pakraunami į aautomobilį siuntėjo jėgomis ir priemonėmis, o iškraunami gavėjo jėgomis ir priemonėmis, jeigu nenustatyta ko kita pervežėjo susitarimu su siuntėju arba atitinkamai su gavėju. Krovinių pakrovimo ir iškrovimo siuntėjo ir gavėjo priemonėmis terminai nustatomi šalių susitarimu arba Lietuvos Respublikos automobilių transporto įstatuose nustatyta tvarka.

Už automobilių transporto priemonių prastovą, pakraunant ir iškraunant, virš nustatytų maksimalių laiko normų dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės,taip pat už kitokias automobilių transporto

priemonių prastovas dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės siuntėjas ar gavėjas moka pervežėjui tarifais arba pervežimo ssutartyje nustatyto dydžio baudą.

5.8. PERVEŽĖJO ATSAKOMYBĖ UŽ KROVINIO AR BAGAŽO PRARADIMĄ, TRŪKUMĄ AR SUŽALOJIMĄ

Pervežėjas atsako už priimto pervežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą, jeigu neįrodo,kad praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jo kaltės (231 ir 233 straipsniai). Transporto įstatuose (kodeksuose) gali būti numatomi

atvejai, kada pervežėjo kaltę dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo turi įrodyti gavėjas arba siuntėjas.

Vežėjas atsako už prekių saugumą, todėl turi nustatyti jų svorį ir kiekį, įsipareigoja pristatyti krovinį pagal kontrakto sąlygas numatytu laiku ir maršrutu. Bei pasižada įteikti prekes nurodytam gavėjui nurodytame prekių paskyrimo punkte.

Transporto kompanija atsako už prekių dingimą ar sužalojimą, jei yra galiojantis kontraktas. Atsakomybė galioja nuo krovinio perdavimo vežėjui momento iki jo perdavimo krovinio gavėjui.

Prekių gavėjas gali per sutartyje numatytą terminą pateikti pretenziajs arba išsikviesti atsakingą atstovą. Terminas imamas skaičiuoti nuo prekių gavimo momento.

Vežėjas privalo nugabenti krovimį ar bagažą įpaskirties vietą, numatytą transporto įstatuose, taisyklėse nustatyta tvarka per nustatytą laiką. Jei pristatymo terminas nenustatytas, šalys turi teisę nurodyti jį sutatyje.;

Vežėjas neatsako už nustatyto termino kroviniui arbagažui nugabenti pažeidimą, jei taip atsitiko ne dėl jo kaltės.

5.9. PERVEŽĖJO ATSAKOMYBĖS UŽ KROVINIO AR BAGAŽO PRARADIMĄ, TRŪKUMĄ IR SUŽALOJIMĄ DYDIS

Už žalą, padarytą, pervežant krovinį ar bagažą automobilių transportu, pervežėjas atsako:

1) krovinį ar bbagažą praradus arba esant jo trūkumui, –

prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;

2) krovinį ar bagažą sužalojus, – sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;

3) praradus krovinį ar bagažą, įteiktą pervežti,

pareiškiant jo vertę, – pareikštosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu.Tačiau jeigu įrodyta, kad pareikštoji krovinio ar bagažo vertė yra mažesnė už tikrąją vertę, tai pervežėjas atsako tikrosios jo vertės dydžiu.

Jeigu dėl sužalojimo, už kurį pervežėjas atsako (451 straipsnis), krovinio ar bagažo kokybė tiek pasikeitė, kad jo nebegalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę nuo jo atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už jo praradimą. Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą pervežėjas sumokėjo atitinkamą atlyginimą,paskiau surandamas, tai gavėjas (siuntėjas) turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas;tokiu atveju jis turi grąžinti atlyginimą, gautą už krovinio praradimą ar trūkumą. Šalių susitarimu gali būti numatyta ir kitokia šalių atsakomybė už šiuos pažeidimus.

5.10. KROVINIŲ VEŽIMAS GELEŽINKELIU

Kroviniams vežti sudaromos krovinių vežimo ir vežimo organizavimo sutartys. Pagal krovinio vežimo sutartį geležinkelio įmonė įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui(gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo sutartis sudarymas patvirtinamas važtaraščiu. JJeigu kroviniai gabenami nuolat ir reikia nustatyti vežimo priemonių ir krovinių pateikimo terminus bei tvarką, geležinkelio įmonė ir krovinių siuntėjas sudaro ilgalaikę vežimo organizavimo sutartį. Vežimo organizavimo sutartyse nustatomas vežimo priemonių ir krovinių kiekis, jų pateikimo terminai, atsiskaitymo tvarka ir kitos sąlygos.

Krovinio pristatymo terminus nustato Krovinių vežimo taisyklės, jeigu siuntėjas ir geežinkelio įmonė nesusitaria kitaip. Krovinio vežimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo 24 valandos tos dienos, kurią krovinys priimtas vežti. Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės suteiktas kitas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje numatytas užmokestis. Krovinių vežimo tarifus ustato geležinkelio įmonė.

5.11. KROVINIO, VEŽAMO GELEŽINKELIU, PERDAVIMAS

Krovinio perdavimas vežėjui patvirtinamas važtaraščiu bei krovinio kvitu. Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties antspaudą, arba apskaitos mašinos spaudą. Galinėje stotyje (paskirties punkte) geležinkelio ymonė privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį už geležinkelio įmonės suteiktas kitas paslaugas krovinio vežimo sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Kadangi geležinkelio įmonei pagal krovinių vežimo sutartį priklausantios atlyginimas užtikrinamas gabenamu kroviniu, geležinkelio įmonė turi teisę šį krovinį realizuoti, jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su geležinkelio įmone.

Vežėjo atsakomybės yatumai panašūs į vežėjo, gabenančio krovinius kelių transportu, atsakomybės reglamentavimą.

5.12. KROVINIŲ VEŽIMAS JŪRA

Šių šalių santykius daugiau reglamentuoja dispozityvios

normios,todėl krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo, jos turinio, šalių atsakomybės ypatumai šiek tiek skiriasi nuo krovinių vežimo kitomis transporto priemonėmis reglamentavimo.

Krovinių vežimo jūra sutartis yra susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą fraktą.

Krovinio vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas laivo frachtavimo sutartimi (čarteriu) bei konosamentu arba kitu dokumentu.

Laivo frachtavimo sutartis – susitarimas, pagal kkurį laivo valdytojas (frachtininkas) įsipareigoja kitai šaliai (frachtuotojui) už mokestį (frachtą) leisti naudotis laivu arba jo dalimi kroviniams vežti. Čarteris yra konsensualinė, dvišalė ir atlygintinė sutartis.

Gali būti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba laivo frachtavimo sutartis laivo reisui.

Laivo frachtavimo sutartis sudaroma raštu. Laivo frachtavimo sutartyje turi būti nurodutos sutarties šalys, laivo pavadiniams, frachto dydis, numetomas vežti krovinys. Šalių susitarimu į laibvo frachtavimo sutartį (čarterį) gali būti įrašomos ir kitos sąlygos. Laivo frachtavimo sutartį (čarterį) pasirašo laivo valdytojas ir frachtuotojas ir jjų atstovai, pagal laivo frachtavimo sutartį laivo valdytojas frachtuotojui laivą suteikia kartu su įgula. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teisę duoti nurodymus dėl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) numatytiems tikslams, tačiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teisės duoti nurodymų dėl tvarkos llaive, laivo įgulos sudarymo, taip pat dėl laivo valdymo.

Krovinių vežimo jūra sutartis, sudaryta be sąlyguos duoti visą laivą, jo dalį arba laivo patalpas, paprastai įforminama konosamentu, kuris gali būti vardinis, orderinis, pareikštinis. Jis išduodamas ir vežant krovinius čarteriu. Konosamento teisinė reišmė trejopa:

1) Juo patvirtinamas krovinio vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir sutarties sąlygos

2) Tai yra įrodymas, kad pervežėjas priėmė krovinį

3) Jis yra disponavimo kroviniu dokumentas

Užmokesčio už vežimą (frachto) dydis nustatomas krovinių vežimo jūra sutarties šalių susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nebuvo, frachto dydis nustatomas pagal normas, taikomas krovinių pakrovimo į laivą uoste jų pakrovimo į laivą dieną. Tuo vežimas jūra skiriasi nuo vežimo sausuma.

5.13. BUKSYRAVIMO JŪRA SUTARTIS

Buksyravimas naudojamas kroviniams transportuoti (kai velkamas (stumiamas) laivas, barža su kroviniais ir panašiai) arba kai velkami plaukiojantys kranai, ddokai ir kiti plaukiojantys objektai laivams manevruoti.

Buksyravimo jūra sutartis – susitarimas, kuriuo laivo valdytojas įsipareigoja už atlyginimą buksyruoti kitą laivą arba kitokį plaukiojantį objektą.

Sutarties dalykas – plaukiojančio objekto vilkimo arba stūmimo paslaugos. Sutartie šalys – laivą buksyruojančio laivo valdytojas ir buksyruojamo laivo arba kito plaukiojančio objekto valdytojas. Ši sutartis dvišalė, atlygintinė, konsensualinė.

Buksyravimo jūra sutartis gali būti sudaroma raštu arba žodžiu, tačiau visais atvejais susitarimas dėl pavedimo buksyruojančio laivo kapitonui vadovauti buksyravimui gali būti įrodomas tik rašytiniais dokumentais.

Kiekviena buksyravimo jūra sutarties ššalis privalo iš anksto tinkamai parengti savo laivą arba kitą objektą buksyruoti. Buksyruojančio laivo valdytojas taip pat privalo laiku pristatyti laivą buksyruoti, per nustatytą terminą nugabenti plaukiojantį objektą į paskirties punktą arba atlikti kitą sutartą manevrą. Buksyruojamo objekto valdytojas privalo sumokėti sutartą mokestį už sutąrtas paslaugas.

Buksyravimo sutarties šalių atsakomybė dėl žalos, padarytos buksyruojamam objektui ir buksyruojančiam laivui, priklauso nuo to, kurio – buksyruojamo ar buksyruojančio objekto kapitonas vadovauja buksyravimui.

Atsakomybė už žalą, padarytą buksyruojančiam laivui arba jame esančiam turtui, kai buksyruojamo laivo arbe kito plaukiojančio objekto kapitonas vadovauja buksyruojančiam laivui, jei nėra kitokio šalių susitarimo, tenka buksyruojamo laivo arba kito plaukiojančio objekto valdytojui, jeigu jis neįrodo, kad jo kaltės nebuvo.

5.14. KROVINIŲ VEŽIMAS ORO TRANSPORTU

Krovinio vežimo oru sutartis – susitarimas, kuriuo vežėjas (įmonė, turinti galiojantį vežėjo pažymėjimą, t.y. dokumentą, patvirtinantį, kad vežėjas turi profesinių ir organizacinių pajėgumų saugiai verstis vežėjo pažymėjime nurodyta veikla) įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti orlaiviu į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui(gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo oru sutarties sudarymą patvirtina važtaraštis, kuriame turi būti nurodyta:

• išvykimo ir paskirties punktai;

• bent vienas sustojimo punktas, jei vienas arba keli iš numatyti kitos valstybės teritorijoje, o išvykimo ir paskirties punktai yyra Lietuvos Respublikos teritorijoje;

• krovinio svoris.

Krovinio važtaraštis, kol nebus įrodyta priešingai, yra sutarties sudarymo, krovinio priėmimo ir jame nurodytų vežimo sąlygų patvirtinimas. Važtaraštį pildo siuntėjas. Jis atsako už žalą, kurią dėl jo paties arba jo vardu pateiktų neteisingų, netikslių arba ne visų duomenų ir informacijos patyrė vežėjas arba kuris nors kitas asmuo. Prireikus atlikti muitinės bei valstybės sienos apsaugos ir kitas panašias procedūras, iš siuntėjo gali būti papildomai reikalaujama pateikti dokumentus, kuriuose aprašytas krovinio pobūdis.

Susisiekimo ministras nustato krovinių vežimo sąlygas ir tvarką.krovinių vežimo tarifus bei jų taikymo tvarką paprastai nustato vežėjas. Krovinių vežimo pagal užsakomųjų skrydžių (čarterio) sutartį trifai nustatomi šios sutarties šalių susitarimu.

Kroviniai dažniausiai vežami tiesioginiais reisais ir trumpiausiu maršrutu. Atsižvelgiant į transporto ypatumus vežimo taisyklėse numatomos sutrugdumo aplinkybės, dėl kurių vežimo ternimas laikomas nepažeistu (pvz.: dėl meteorologinių sąlygų ir panašiai ) . T okiais atvejais vežimo termino eiga sustabdoma.

Siuntėjas , jei jis laikosi visų vežimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, turi teisę disponuoti kroviniu pasiimdamas jį iš išvykimo arba atvykimo oro uosto arba sustabdydamas jį pakeliui, arba duodanas nurodymus apie jo išdavimą paskirties punktui ar pakeliui kitam asmeniui, ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjiu, arba reikalaudamas sugrąžinti krovinį į išvykimo oro uostą. Naudojantis šia teise neturi būti padaroma žala vežėjui aarba kitiems siuntėjams ir privalu atlyginti visas su tuo susijusias išlaidas.

6. PASAUGA

6.1. PASAUGOS SUTARTIES SĄVOKA

Pasaugos sutartimi pasaugos davėjas perduoda saugotojui turtą pasaugoti, o saugotojas įsipareigoja pasaugoti priimtą turtą ir grąžinti jį išsaugotą.Pasaugos sutartyje saugotojas gali įsipareigoti priimti pasaugoti turtą, kurį jam ateityje perduos pasaugos davėjas.

6.2. SUTARTIES FORMA

Pasaugos sutartis, kurioje viena ar abi šalys yra fiziniai asmenys, jeigu perduodamo pasaugoti turto vertė didesnė kaip penki šimtai litų, turi būti sudaroma rašytine forma, išskyrus tuos atvejus, kada turtas perduodamas trumpam laikui pasaugoti į įstaigų, įmonių ir organizacijų rūbines, kurios duoda numerius ar žetonus arba ir neduoda jų, jeigu įstaigos, įmonės ar organizacijos lankytojai turi palikti savo daiktus pasaugoti.Kilus ginčui dėl priimto pasaugoti turto ir saugotojo grąžinimo turto tapatybės, leidžiami liudytojų parodymai.Turto perdavimas pasaugoti, esant nepaprastoms aplinkybėms(gaisras, potvynis ir t.t.), gali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais nepriklausomai nuo perduoto pasaugoti turto vertės.

6.3. PASAUGOS TERMINAS

Pasaugos sutartis gali būti sudaroma tam tikram terminui,

terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino.Pasaugos davėjas turi teisę bet kada pareikalauti iš saugotojo duoto pasaugoti turto.Jeigu turtas duotas pasaugoti iki pareikalavimo arba nenurodant termino, tai saugotojas turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, bet privalo suteikti pasaugos davėjui pakankamą tomis aplinkybėmis terminą šiam turtui atsiimti.

6.4. SAUGOTOJO PAREIGOS

Saugotojas

privalo imtis turtui saugoti visų priemonių, kurios numatytos sutartyje arba reikalingos turtui išsaugoti. Saugotojas pagal neatlygintinę pasaugos sutartį, sudarytą tarp fizinių asmenų, privalo rūpintis perduotu jam pasaugoti turtu taip pat, kaip ir nuosavu turtu.Saugotojas neturi teisės naudotis perduotu jam pasaugoti turtu, jeigu ko kita nenumato sutartis.

6.5. ATLYGINIMAS UŽ PASAUGĄ IR IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS

SAUGOTOJUI

Jei pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojo atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu arba pagal atitinkama tvarka patvirtintus tarifus.Pasaugai esant neatlygintinei, pasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui išlaidas, reikalingas turtui išsaugoti.

6.6. SAUGOTOJO AATSAKOMYBĖ UŽ TURTO PRARADIMĄ,TRŪKUMĄ AR SUŽALOJIMĄ

Saugotojas-organizacija, kuriai pasauga yra vienas iš jos veiklos tikslų, numatytų jos įstatuose (nuostatuose), arba kuri saugo turtą ryšium su savo veikla, atleidžiama nuo atsakomybės už turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą tik tuo atveju,kada tai kilo tik dėl nenugalimos jėgos.Jeigu, pasibaigus pasaugos terminui, dalyje nustatyta tvarka, pasaugos davėjas turto neatsiima, tai saugotojas po to atsako už šio turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, tiktai esant jo kaltei.

6.7. SAUGOTOJO ATSAKOMYBĖS DYDIS

Jeigu įstatyme arba sutartyje nenumatyta ssaugotojo pareiga atlyginti nuostolius,kilusius dėl turto praradimo, trūkumo ar sužalojimo, saugotojas atsako:

1) už turto praradimą ir trūkumą – prarasto ar trūkstamo

turto verte;

2) už turto sužalojimą – suma, kuria sumažėjo turto vertė.

Jeigu, perduodant į pasaugą, turtas buvo įkainotas ir tas įkainojimas buvo nurodytas sutartyje ar kitokiame saugotojo išduotame dokumente, tai saugotojas atsako įkainojimo suma. Tačiau jeigu įrodyta, kad tikroji prarasto, trūkstamo ar sužaloto turto vertė yra mažesnė už tą sumą, tai saugotojas atsako tikrosios turto vertės suma. Jeigu dėl sužalojimo, už kurį saugotojas atsako, turto

kokybė taip pasikeitė, kad jis nebegali būti naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, tai pasaugos davėjas turi teisę nuo šio turto atsisakyti ir reikalauti iš saugotojo atlyginti turto vertę, kaip jo praradimo atveju.

6.8. SAUGOTOJUI PADARYTŲ NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS

Pasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui nuostolius, padarytus duoto pasaugoti turto savybių, jeigu saugotojas, priimdamas turtą pasaugoti, apie šias savybes nežinojo ir neturėjo žinoti.

IŠVADOS

Civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir kt.). VVienas iš svarbiausių šio civilinių teisinių santykių objektų požymių yra tas, kad tai gali būti pasiekta kiekvieno asmens, kuris turi reikiamų žinių, išsilavinimą ar kvalifikaciją. Tuo šis objektas skiriasi nuo intelektinės veiklos rezultatų.

Straipsnyje nustatyta, kad civiliniai teisiniai santykiai tarp asmenų gali atsirasti ir dėl įvairių veiksmų bei jų rezultatų, t.y. įvairūs veiksmai ir jų rezultatai yra civilinių teisių objektas. Pavyzdžiui, CK 6.808 straipsnyje sakoma , kad, pagal krovinio vežimo sutartį, vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą iir išduoti gavėjui. CK 6.645 straipsnyje, reglamentuojančiame rangos sutarties dalyka, numatyta, kad tokią sutartį galima sudaryti pagaminti tam tikrą daiktą ar atlikti kitus darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui. Darbai gali būti ne tik daikto gamyba, bet ir esamo daikto, pavyzdžiui, remontas. Pagal viešąją sutartį juridinis asmuo(verslininkas) gali teikti, pavyzdžiui, ryšių paslaugas. Patarnavimas (paslauga) reiškia veiklą, kuria tenkinamas konkretus materealus ar nematerealus vartotojo poreikis. Civilinių teisių objektas taip pat gali būti keleivių vežimas(CK 6.809 str.) ir kiti veiksmai bei jų rezultatai.

Taigi veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų teikimas, darbų atlikimas, krovinių gabenimas, pasauga, daiktų remontas ir panašiai. Darbai – tai veiksmai, kuriais siekiama sukurti tam tikrą materealų rezultatą – daiktą, perdirbti daiktą, jį suremontuoti ir panašiai. Darbo rezultatas paprastai iš anksto žinomas ir nustatomas asmens, užsakančio darbus, o darbų eigą nustato pats juos atliekantis asmuo. Paslauga – tai veiksmai ar veikla, atliekama pagal užsakymą, nesiekiant sukurti materialaus rezultato, pavyzdžiui saugojimas. Kai kada paslauga gali sukurti materialų rezultatą, pavyzdžiui, gydytojas stomatologas sudeda pacientui dantis, tačiau šis rezultatas neatskiriamas nuo pačios paslaugos.

Naudotos literatūros sąrašas:

1. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia .Vilnius. 2001

2. Civilinė teisė : paskaitų ciklas Dalia Vasarienė. 2002

3. Verslo priežiūros institucijos paskaitų medžiaga.

4. Civilinė teisė. Bendroji dalis. II t. J. Kiršienė, V. Pakalniškis ir kt., 2004

5. www.tm.lt Teisės aktai>Civilinis kodeksas>I knyga.

6. www.svv.lt

7. www.infolex.lt

8. www.lrs.lt