darbo drausme ir drausminė atsakomybė
DARBO DRAUSMĖ
Darbo drausmė – tai sistema teisės normų, nustatančių įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo tvarką, darbuotojų ir darbdavio darbo pareigas, paskatinimus už sėkmingą darbą bei drausminę atsakomybę už darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą esant darbuotojo kaltei.
Paprastai darbo drausmė teisės literatūroje suprantama dvejopai: objektyviai ir subjektyviai. Suprantant objektyviai, tai tam tikra normų visuma, bendras teisės institutas, kuris nustato vidaus darbo tvarką, darbdavio ir darbuotojo teises ir pareigas, skatinimo priemones ir drausminę atsakomybę. Vertinant subjektyviai, tai konkreti darbuotojo pareiga laikytis visų tteisės normų ir darbdavio reikalavimų, kylančių iš darbo sutarties.
Darbo drausmė gamyboje apima technologinės ir gamybinės drausmės laikymąsi. Technologinė drausmė – tai gamybos produkto pagaminimo technologinio proceso laikymąsi. Gamybinė drausmė – tai administracijos atstovų pareiga užtikrinti technologinio proceso nepertraukiamumą, laiku pristatyti medžiagas, įrengimus, derinti atskirų gamybos padalinių darbą, kad būtų ritmiškai ir racionaliai dirbama. Darbo drausmė padeda pasiekti kiekvieno darbuotojo ir visos gamybos aukštos kokybės rezultatų; leidžia darbuotojui dirbti su visa energija, rodyti iniciatyvą, novatoriškumą darbe; kelia gamybos efektyvumą ir kiekvieno ddarbuotojo darbo našumą; padeda racionaliai panaudoti kiekvieno darbuotojo darbo laiką; saugo kiekvieno darbuotojo ir viso kolektyvo sveikatą ir kt.
Be DĮK, darbo drausmę įmonėse, įstaigose ir organizacijose reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės, kurias tvirtina darbdavys, suderinęs su darbdavių atstovais. Tai – ggana svarbus norminis aktas, rengiamas remiantis DK ir kitais įstatymais, atsižvelgiant į darbovietės specifiką, darbo sutarties šalių pagrindines teises, pareigas ir atsakomybę, darbo ir poilsio laiką, darbuotojams skiriamus skatinimus ir taikomas drausmines nuobaudas, taip pat kitus darbo santykių reguliavimo klausymus.
Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse tam tikrų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kt. specialūs teisės aktai (geležinkelių transporte, civilinėje aviacijoje, laivininkystėje ir kt.), numatantys padidintus darbo drausmės reikalavimus. Be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų kai kuriose profesijose ir tarnybose darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai, techninės taisyklės, institucijos ir nuostatai.
Darbo tvarkos taisyklėse ir kituose čia nurodytuose norminiuose aktuose akcentuojamos pagrindinės darbinės darbuotojų ir darbdavio teisės, kurios yra glaudžiai ttarp savęs susijusios, nes vienos darbo sutarties šalies pareigoms atitinka kitos šalies teisės, o šios teisės ir pareigos paėmus kartu sudaro pagrindinį darbo teisinių santykių turinį.
DK, kuris yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis darbo drausmę, labai glaustai bendrais bruožais pateikiamos svarbiausios darbuotojų ir darbdavių pareigos.
Darbuotojų pareigos:
1.) dirbti dorai ir sąžiningai;
2.) laikytis darbo drausmės;
3.) laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas;
4.) laikytis technologinės drausmės;
5.) laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
6.) tausoti darbdavio turtą.
Darbdavys ir administracija privalo:
1.) tinkamai organizuoti darbuotojų darbą;
2.) laikytis darbo įstatymų;
3.) laikytis darbuotojų sauga ir sveikatą rreglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų;
4.) rūpintis darbuotojų poreikiais.
Darbo drausmė įmonėse, įstaigose ir organizacijose parastai užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, įtikinėjimo metodu formuojant sąmoningą požiūrį į jį, taip pat skatinant už sąžiningą darbą.
Reikiamų organizacijų ir ekonominių sąlygų sudarymas našiam ir produktyviam darbui pasiekti turi didelės įtakos darbo drausmei palaikyti. Tai svarbiausia administracijos pareiga, nes bloga darbo organizacija, prastovos, ne laiku išmokamas darbo užmokestis ir pan. yra palankūs faktoriai darbo drausmės pažeidimams atsirasti.
Įtikinėjimo metodas grindžiamas darbuotojo skatinimu sąmoningai laikytis darbo drausmės pagal jo valią ir interesus, nes įtikinėjimas – tai auklėjimo, poveikio į darbuotojo sąžinę, siekiant sužadinti jo naudingą veiklą arba pristabdyti nepageidaujamus poelgius, metodas. Darbo įstatymų nustatytos skatinimo priemonės yra įtikinėjimo metodo teisinis įgyvendinimas.
Skatinimas, kaip darbo drausmės užtikrinimo būdas, – tai darbuotojo darbe pasiektų laimėjimų viešo pripažinimo forma, turintis ne tik teigiamą moralinį poveikį, bet ir suteikiantis jam tam tikras lengvatas ir pirmenybes. Skatinimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja DK 233 straipsnis, darbo tvarkos taisyklės, drausmės statutai, nuostatai ir lokaliniai norminiai aktai.
Dažniausiai darbdavys skatina darbuotojus už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kirus darbo rezultatus.
DK numato tokias skatinimo formas:
1.) pareikšdamas padėką;
2.) premijos išdavimu;
3.) apdovanodamas vertinga dovana;
4.) suteikdamas papildomų atostogų;
5.) pirmumo teisę pasiųsti tobulintis;
6.) kita.
Premijos iišdavimas ir apdovanojimas vertinga dovana nelaikoma darbo užmokesčio dalimi ir šioms pajamoms taikomas kitoks apmokestinimas. Įmonėse, kur numatyta materialiojo premijavimo sistema su konkrečiais rodikliais, darbuotojas įgyja subjektyvią teisę į premiją. Galima sujungti keletą skatinimo priemonių. Paskatinimai skelbiami administracijos įsakymais (potvarkiais) ir su jais supažindinami visi darbuotojai.
DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
Numatydami darbuotojų, sąžiningai atliekančių darbines pareigas, skatinimą, darbo įstatymai kartu nustato darbo drausmės pažeidėjams drausminio poveikio priemones. Už darbo drausmės pažeidimą, t.y. teisėtų darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, esant darbuotojo kaltei, numatyta drausminė atsakomybė.
Drausminė atsakomybė – tai darbuotojo pareiga atsakyti už padarytą drausmės pažeidimą ir patirti įstatyme nustatytas drausmines nuobaudas. Drausminės atsakomybės taikymas – drausminiai nusižengimai. Drausminiai nusižengimai – tai priešinga teisei veika, kurią padarė darbuotojas pažeisdamas vidaus darbo tvarką.
Pagal DK 237 straipsnį už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1.) pastaba;
2.) papeikimas;
3.) griežtas papeikimas;
4.) atleidimas iš darbo.
Darbuotojas atleidžiamas iš darbo už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą ar kitokį darbo drausmės pažeidimą, jei prieš tai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir kai darbuotojas nors vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.
Kaip galima spręsti iš DK 237 straipsnio redakcijos, įstatymų leidėjas sugriežtino drausminę atsakomybę, įvesdamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimų kategoriją, tuo pabrėždamas, kad net už tokius vienkartinius pažeidimus darbuotojas gali būti aatleistas iš darbo.
Kad neliktų abejonių, DK 235 straipsnyje yra pateikiamas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo apibrėžimas ir išvardijami tokie pažeidimai. Tai yra labai svarbu taikant už juos pačią griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį – atleidimą iš darbo.
Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojų darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma:
1.) Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2.) Valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei.
Valstybės paslaptis – tai Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (1999 m.) išvardyti politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms.
Tarnybos paslaptis – minėtame įstatyme nurodyta valstybės paslapčiai analogiška informacija, kurios atskleidimas ar praradimas negali būti labai pavojingas valstybei bei jos institucijoms, tačiau gali padaryti žalos tarnybos interesams.
Komercinė paslaptis, apibrėžta Konstitucijos įstatyme (1999 m.), tam tikra prasme susijusi ir su technologine paslaptimi, kuri šiame įstatyme atskirai neišskiriama. Komercinė paslaptis – tai ūkio subjektui priklausanti ir viešai neatskleista
techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo ūkio subjektas imasi tam tikrų priemonių.
DK 235 straipsnio 2 punkte kalbama ir apie darbuotojo atskleidžiamas paslaptis bet kam ir apie informacijos pranešima konkuruojančiai įmonei. Atskleidimas yra tyčinis paslapties paskelbimas bent vienam asmeniui neatsižvelgiant į darbuotojo valios padarinius. Pranešimu laikytinas ne tik tiesioginis paslapties atskleidimas konkuruojančiai įmonei, bet ir darbuotojo tyčiniai veiksmai, kuriais sudaromos galimybės tokias žinias gauti. Bausti darbuotoją darbdavys turi teisę esant vienkartiniam tokiam pažeidimui.
Šiuo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ggali būti ne bet kokių įmonės komercinių ir technologinių žinių, o tik patvirtintų saugotinų paslapčių, su kurių turiniu supažindinamas priimtas į darbą (ar vėliau) darbuotojas, atskleidimas. Siekiant užtikrinti komercinės ar technologinės paslapties išsaugojimą, darbdavys su darbuotoju gali sudaryti specialią sutartį ar kitaip raštiškai jį įpareigoti.
3.) Dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
Pavyzdžiui, pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2002 m.) 23 straipsnį administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio valdymo organo lleidimo, negali būti jokios kitos įmonės administracijos vadovu.
4.) Pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;
Valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai kartais iš pelno moka premijas sau ir darbuotojams, laiku nneatsiskaičius su kreditoriais. Pareigūno ar tarnautojo tiesioginis ar netiesioginis prašymas atlikti asmeninio pobūdžio darbus už tam tikro pažado įvykdymą ar neįvykdymą.
Pagal Seimo kontrolierių įstatymą biurokratizmas – tokia pareigūnų veikla, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinybos pavaldžius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas, nevykdyti ar blogai vykdyti įstatymus ir kitus teisės aktus.
5.) Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
Apie darbdavio pareigą įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe jau ne karta minėta DK. Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą (1998 m.) moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas (diskriminacija) – tai pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, taip pat teisių apribojimas aar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.
Seksualinis priekabiavimas – tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai.
6.) Atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, visuomeninių ir kitų organizacijų informaciją apie jų veiklą, turimą apie jį informaciją, todėl pareigūnai negali atsisakyti ją ssuteikti, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Tokia tvarką reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymas (2000 m.), visuomenės informavimo įstatymas (2000 m.)
Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą (1966 m.) gydantis gydytojas paciento prašymu turi suteikti jam ir jo artimiesiems informaciją apie jo sveikatos būklę.
7.) Veiklos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veiklas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
Tai palyginti gana platus neteisėtų veikų atvejų skaičius, pasireiškiantis tyčiniais neteisėtais darbuotojo veiksmais, padarančiais darbovietėje turtinę žalą darbdaviui, darbuotojams ar pašaliniams asmenims. Dažnai įmonėse pasitaikantys materialinių vertybių vagysčių faktai, neatsižvelgiant į jų parodymo būdus ir kaltųjų teisinės atsakomybės rūšis, vis vien turi būti reikiamai įrodomi ir atitinkamai informuojami. Įrodymais gali būti pripažįstami protokolai, kuriuos už smulkųjį svetimo turto pagrobimą turi teisę surašyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų administracija ir jų apsaugos darbuotojai, revizijų aktai apie padarytus materialinių vertybių trūkumus ar išvaistymus, kiti užfiksuoti nuostoliai neatsižvelgiant į jų dydį ir reikšmę. Tam, kad darbuotojui šiuo pagrindu būtų inkriminuojamas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nors ir vienkartinis, visai nesvarbu, dėl kokių aplinkybių jis nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Tačiau už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą darbdavys gali iš kaltojo darbuotojo iišieškoti padarytą materialinę žalą, pasireiškiančią minėtais tyčiniais veiksmais. Ginčytinos žalos dydį turėtų įvertinti teismas.
8.) Tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;
Nustatant šį darbo pareigų pažeidimą, svarbu užfiksuoti darbuotojo girtumo faktą darbo vietoje ir nušalinti jį nuo darbo. Neturi reikšmės, kada darbuotojas aptiktas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų (darbo pradžioje ar pabaigoje) ir kiek laiko jis buvo darbe tokios būsenos. Be to, nereikalaujama, kad darbuotojas anksčiau būtų pažeidęs darbo drausmę arba kad jam būtų buvę taikytos drausminės nuobaudos.
Pagal Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintą Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarką (Žin., 1996, Nr. 6-158) darbdaviai turi teisę pasiųsti ar pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai darbuotojus, įtariamus neblaivumu ar apsvaigimu. Neblaivumu (girtumu) laikoma, kai alkoholio kontracepcija biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse) viršija 0,4 promiles.
Siekiant įrodyti, kad darbuotojas darbe buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, galima pasinaudoti ne tik medicinos įstaigų išvadomis, bet ir darbe surašytais aktais, liudytojų parodymais, paaiškinimai ir kitais įrodymais.
9.) Neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
Tai – pravaikšta, kuriai be svarbių priežasčių pprilyginamas ne tik neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą), bet ir šie atvejai:
a) Kai darbuotojas, sudaręs neterminuotą darbo sutartį, nutraukia darbą neįspėjęs nustatyta tvarka darbdavio arba dar nepasibaigus nustatytiems įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas;
b) Kai darbuotojas, sudaręs terminuotą darbo sutartį, nutraukia darbą nepasibaigus jos terminui be darbdavio sutikimo arba įstatymais numatyto pagrindo.
Negalima bausti darbuotojo, kuris į darbą neatvyksta dėl svarbių priežasčių. Darbo įstatymuose tokių priežasčių sąrašo nėra. Apie priežasties svarbumą sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į visas neatvykimo aplinkybes. Pravaikšta nelaikoma: kai darbuotojas buvo perkeltas į kitą darbą pažeidžiant įstatymą ir atsisako vykdyti darbines pareigas naujoje vietoje; kai darbuotojas buvo atšauktas iš atostogų be jo sutikimo ir į darbą negrįžo ir pan.
10.) Atsisakymas tikrinti sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
Sveikatą, kaip numatyta DK 265 straipsnyje, privalo periodiškai grafike nustatytu laiku tikrintis asmenys, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, nepilnamečiai, kol sukaks 18 metų, naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą, turi būti periodiškai tikrinama maisto pramonė, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų ir kai kurių kitų darbuotojų sveikata. Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarka nustato Vyriausybė.
11.) Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai
pažeidžiama darbo tvarka.
Skiriant drausminę nuobaudą reikia laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį nuo teisės pažeidimo padarymo dienos galima skirti drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui, be ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai padarytas nusižengimas, išskyrus atvejus, kai darbuotojo nusižengimą nustato kvotos, tardymo organai ar kiti įįstatymų įgalioti tyrimą atlikti pareigūnai ar institucijos. Tokie terminai nustatyti DK 156 straipsnyje. Tačiau kodekse šiuo klausimu yra keletas neaiškumų.
Pirma, kai drausminės nuobaudos negalima skirti praėjus 6 mėnesiams, kyla klausimas ar šis terminas bus pratęstas, jeigu buvo iškelta baudžiamoji byla it tyrimas truko ilgiau nei 6 mėnesius. Tipinėse vidaus darbo tvarkos taisyklėse buvo nustatyta, kad šis tyrimo laikotarpis į terminą neįskaitomas.
Antra, į vieno mėnesio terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogų. Įstatyme palikti neaptarti kiti nebuvimo ddarbe atvejai – pravaikšta ir pan. Turėtų būti laikomasi bendrojo principo, kad į nuobaudos skyrimo terminą neturi būti įskaitomas joks nebuvimas darbe neatsižvelgiant į priežastį.
Darbdavys turi reikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl padaryto teisės pažeidimo. Jei darbuotojas atsisako pateikti pasiaiškinimą, ssurašomas aktas ir jame fiksuojamas šis faktas.
Drausminė nuobauda skiriama darbdavio įsakymu ir jį būtina įteikti darbuotojui pasirašytinai. Jei darbuotojas atsisako susipažinti ir pasirašyti, dėl šio fakto surašomas atitinkamas aktas. Kai darbuotojas neinformuojamas apie drausminės nuobaudos skyrimą, laikomasi nuomonės, kad jam drausminė nuobauda nebuvo paskirta.
Skiriant drausminę nuobaudą, reikia atsižvelgti į padaryto drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.
Drausminę nuobaudą galima apskusti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti, atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jjis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.
Jeigu per vienerius metus nuo drausminės nuobaudos skyrimo dienos darbuotojui nebuvo skirta nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Be to, jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, tai jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.
Drausminės nuobaudos skyrimas neatleidžia darbuotojo nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. Drausminė nuobauda gali būti taikoma kartu su kitų rūšių aatsakomybe (pvz., baudžiamąja, administracine).
Tam tikrų kategorijų darbuotojams taikoma specialioji drausminė atsakomybė:
1.) teisėjams;
2.) Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams;
3.) prokuratūros pareigūnams;
4.) Valstybės saugumo departamento pareigūnams;
5.) geležinkelio transporto darbuotojams;
6.) muitininkams;
7.) kitiems.
Specialioji drausminė atsakomybė yra numatyta statutuose ir kituose specialiuosiuose norminiuose aktuose. Pagrindinis tokių statutų ir įstatymų tikslas – nustatyti specialias taisykles ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Paprastai tokiuose teisiniuose aktuose numatyta sugriežtinta drausminė atsakomybė. Pažymėtina, kad specialiąją drausminę atsakomybę kartais reglamentuoja įstatymas, o kartais – Vyriausybės nutarimai, taigi vieno teisinio pagrindo taikyti drausminę atsakomybę nėra. Kadangi drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja skirtingos teisinės galios norminiai aktai, kyla tokių aktų galiojimo klausimas. Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato išaiškinime patvirtinamas tokių Vyriausybės nutarimų galiojimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtintas Tarybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas nusako ne tik drausminės nuobaudas, bet ir paskatinimus.
Už pavyzdingą tarnybą vidaus reikalų sistemos pareigūnas gali būti paskatintas:
1.) pinigine premija arba vertinga dovana;
2.) papildomomis atostogomis;
3.) žinybiniu ženklu;
4.) skyrimu į aukštesnes pareigas;
5.) suteikiant eilinį laipsnį anksčiau, nei nustatyta, arba viena pakopa aukštesnį laipsnį.
Už ypač didelius nuopelnus Lietuvos valstybei pareigūnai gali būti pristatyti valstybiniams apdovanojimams.
Statutas pareigūnams nustato tokias drausmines nuobaudas:
1.) pastabą;
2.) papeikimą;
3.) griežtą papeikimą;
4.) skyrimą į žemesnes pareigas;
5.) vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pažeminimą viena pakopa;
6.) atleidimą iš tarnybos.
Statute numatyti pailginti drausmės nuobaudos skyrimo terminai: drausminės nuobaudos negalima skirti praėjus daugiau kaip 30 dienų nuo pranešimo tiesioginiam vviršininkui apie nusižengimą. Drausminės nuobaudos negalima skirti, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jei padarytas šiurkštus finansinės-ūkinės veiklos pažeidimas, drausminę nuobaudą galima skirti dviejų metų laikotarpiu.
Teisėjų drausminę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Drausmines nuobaudas teisėjams taiko Teisėjų garbės teismas. Ją galima skirti už:
1.) aplaidumą darbe;
2.) pareiginį nusižengimą, kenkiantį teisėjo autoritetui;
3.) administracinį teisės pažeidimą;
4.) kita.
Teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn ir už materialiosios ir proceso teisės pažeidimus. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjo drausminę bylą, gali:
1.) teisėją išteisinti;
2.) pasitenkinti drausminės bylos svarstymu;
3.) pareikšti pastabą;
4.) pareikšti papeikimą;
5.) pareikšti griežtą papeikimą;
6.) pasiūlyti atleisti iš pareigų.
Prokuratūros darbuotojams už padarytus nusižengimus galima skirti tokias Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statute numatytas drausmines nuobaudas:
1.) pastabą;
2.) papeikimą;
3.) griežtą papeikimą;
4.) laipsnio pažeminimą;
5.) pažeminimą pareigose;
6.) atleidimas iš tarnybos.
Terminai skirti drausminę nuobaudą yra tokie patys kaip nurodyti DK, t.y. 1 ir 6 mėnesiai. Drausminė nuobauda galioja vienus metus, išskyrus 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarime Nr. 118 numatyta speciali geležinkelio transporto darbuotojų drausminė atsakomybė. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto darbuotojų drausmės statutas numato tokias drausmines nuobaudas:
1.) išvardytas DK;
2.) atimti iš mašinisto teisę valdyti lokomotyvą;
3.) perkelti darbuotoją iki 3 mėnesių į darbą, nesusijusį su traukinių eismu, keleivių aptarnavimu ir t.t.
4.) atimti vairuotojo pažymėjimą.
Darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, atleidimą būtina derinti su profesine sąjunga, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ir ((arba) Geležinkelio valdybos ir profesinės sąjungos susitarime.
1996 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute muitinės darbuotojų atsakomybė labai panaši į prokuratūros darbuotojų drausminę atsakomybę.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1270 dėl Valstybės saugumo departamento darbuotojų numatyta, kad į žemesnes pareigas pareigūnus galima perkelti nebūtinai dėl darbo drausmės pažeidimo, bet ir dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo arba dėl to, kad netinka eiti pareigų.
Literatūra:
1. Viktoras Tiažkijus, Ramūnas Petravičius, Gintautas Bužinskas – „Darbo teisė“. 1999 m. Vilnius
2. „Darbo teisė“ 2000 m. rugsėjo 20 d.
3. Petras Čiočys – „Teisės pagrindai“. Vilnius
