Darbo drausmė ir drausminė atsakomybė
TURINYS
I. ĮVADAS………………………… 2 psl.
II. DĖSTOMOJI DALIS
1. Darbo drausmės samprata……………………… 3 psl.
2 Darbo drausmės užtikrinimo būdai………………… 4 psl.
3. Drausminės atsakomybės pagrindai…………………. 5 psl.
a) Darbo drausmės pažeidimas……………………. 5 psl.
b) Drausminės nuobaudos parinkimas, jos skyrimo tvarka ir terminas….. 6 psl.
c)Drausminės nuobaudos apskundimas ir panaikinimas……….. 7 psl.
4. Specialioji drausminė atsakomybė………………….. 8 psl.
a) Teisėjų drausminė atsakomybė……………….. 8 psl.
b) Vidaus reikalų sistemos pareigūnų drausminė atsakomybė…… 9 psl.
c) Notarų drausminė atsakomybė……………….. 10 psl.
III. IŠVADOS………………………… 12 psl.
IV. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS……………….. 13 psl.
I. ĮVADAS
Mano rašto tema – darbo drausmė iir drausminė atsakomybė. Šią temą pasirinkau, nes manau, kad darbo drausmės laikymasis yra viena iš pagrindinių darbuotojų pareigų ir kiekvienas esamas ar būsimas darbuotojas, darbdavys bei kiekvienas teisininkas turi išmanyti esminius darbo drausmės ir drausminės atsakomybės bruožus. Taip pat pasikeitus darbo kodeksui, buvo įdomu susipažinti su naujovėmis įtvirtintomis naujajame Darbo Kodekse.
Mano rašto darbo dėstomoji dalis susideda iš keturių dalių. Pirmojoje dalyje aš bandysiu atskleisti kaip yra suprantama darbo drausmė, kokie norminiai teisiniai aktai reglamentuoja darbo tvarką. Antrojoje dalyje aaš išvardinsiu darbo drausmės užtikrinimo būdus ir trumpai kiekvieną jų aptarsiu. Toliau, trečiojoje dalyje aš plačiau aptarsiu vieną iš darbo drausmės užtikrinimo būdų – drausminės atsakomybės pagrindus : kas tai yra darbo drausmės pažeidimas, kokios drausminės nuobaudos už darbo drausmės ppažeidimą gali būti taikomos, kokia jų skyrimo tvarka, terminai, taip pat drausminių nuobaudų apskundimo tvarką, jų panaikinimą. Ketvirtojoje dalyje aš trumpai aptarsiu kas tai yra – specialioji drausminės atsakomybė, kam ji yra taikoma ? Bei plačiau aprašysiu teisėjų, notarų ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų drausminės atsakomybės esminius bruožus.
Visa tai pateiksiu remdamasi lietuvių autorių vadovėliais, naujuoju Darbo kodeksu, norminiais teisės aktais ir kita literatūra.
1. DARBO DRAUSMĖS SAMPRATA
Darbo drausme priimta laikyti griežtą vidaus darbo tvarkos taisyklių organizacijoje laikymąsi, sąmoningą, kūrybinę pažiūrą į darbą, jo kokybės užtikrinimą, našų darbo laiko panaudojimą . Teisės literatūroje dažniausiai darbo drausmė yra suprantama dvejopai :
1. Objektyviai – tai, kaip tam tikra normų sistema, kaip bendras teisės institutas, kuris nustato vidaus darbo tvarką, darbuotojo teises ir pareigas, ddarbdavio teises ir pareigas, skatinimo priemones, drausminę atsakomybę, taip pat jų taikymo tvarką.
2. Subjektyviai – suprantama, kaip darbuotojo pareiga vadovautis, bei laikytis visų teisės normų, taip pat ir darbdavio reikalavimų, kylančių iš darbo sutarčių. Darbo kodekso 228 straipsnyje yra įtvirtinta darbuotojų pareigos– „Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą“.
Be Darbo kodekso darbo tvarką įmonėse, įstaigose ir organizacijose aapibrėžia ir darbo tvarkos taisyklės. Darbo tvarkos taisykles tvirtina darbdavys, bet prieš tai jas turi suderinti su darbuotojų atstovais. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. Taip pat Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti ir pareigybės aprašymai ir nuostatai. Šių lokaliųjų aktų esmė yra tai, kad jais yra nustatoma įmonės, įstaigos, organizacijos darbo veiklos tvarka.
2. DARBO DRAUSMĖS UŽTIKRINIMO BŪDAI
Darbo drausmė darbovietėje yra užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas našiam darbui, taip pat skatinant už gerą darbą. O darbuotojam, kurie pažeidžia darbo drausmę, yra taikomos drausminio poveikio priemonės. Taigi galima išskirti tokius darbo drausmės užtikrinimo būdus :
a) Organizacinių ir ekonominių sąlygų sudarymas našiam darbui
Ši nuostata reiškia, kad darbuotojui turi būti sudarytos geros organizacinės ir ekonominės sąlygos dirbti. Darbas turi būti gerai organizuotas, turi būti kiek įmanoma sudarytos geros techninės sąlygos (įrenginiai, mašinos ir t.t.) darbuotojui dirbti. Taip pat kalbant apie ekonomines sąlygas, tai darbuotojas turi gauti atitinkamą atlyginimą už jo atliktą darbą.
b) Skatinimas už gerą darbą
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys gali skatinti darbuotoją už gerą darbo pareigų vykdymą, našų ddarbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus. Darbo kodekso 233 straipsnyje yra išvardintos tokios skatinimo formos :
· Pareikšti padėką;
· Apdovanoti dovana;
· Premijuoti;
· Suteikti papildomų atostogų
· Pirmumo teise pasiųsti tobulintis
· Ir kita.
c) Drausminė atsakomybė
Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra laikomas darbo drausmės pažeidimu. Ir už darbo drausmės pažeidimą darbuotojui yra taikoma drausminė atsakomybė, t.y taikomos drausminės nuobaudos.
3. DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI
a) Darbo drausmės pažeidimas
Darbo kodekso 234 straipsnis numato, kad darbo drausmės pažeidimas – darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Taip pat, remiantis Darbo kodekso 235 straipsniu, darbo drausmės pažeidimu laikomas ir šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Tai toks pažeidimas, kurio metu yra šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Kokie darbuotojų veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu? Remiantis Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalimi tai yra :
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti nneteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;
5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;
9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos :
· Pastaba;
· Papeikimas;
· Atleidimas iš darbo (Darbo Kodekso 136 straipsnio 3 dalis) .
Taip pat Darbo kodeksas numato, kad kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ar kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti numatytos ir kitos drausminės nuobaudos. Taigi, darbdavys negali skirti tokių nuobaudų, kurių nenumato veikiantys įstatymai .
Drausminė nuobaudos gali būti taikomos kartu su kitų rūšių atsakomybe (pvz., baudžiamąja, administracine).
b) Drausminės nuobaudos parinkimas, jos skyrimo tvarka ir
terminas
Darbdavys parinkdamas drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Svarbi Darbo kodekso nuostata yra ta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Bet drausminės nuobaudos skyrimas neatleidžia darbuotojo nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. O jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.
Kokia yra drausminės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminas ?
Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.
Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mmėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo (neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo), o iškėlus baudžiamąją bylą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat DDarbo Kodekso 241 straipsnio 2 dalis numato, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo dienos. Jei per vienerius metus nuo tos dienos kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Jei darbuotojas, drausminės nuobaudos galiojimo metu, nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, tai darbdavys turi teisęs nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo.
c) Drausminės nuobaudos apskundimas ir panaikinimas
Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. DDarbo ginčus nagrinėja ( jei Darbo kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios sprendimo tvarkos ) :
· Darbo ginčų komisija. Ji yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus ( aišku įstatymai gali numatyti ir kitą ginčo sprendimo tvarką).
· Teismas. Jis gali būti tiek antrinis organas, nagrinėjantis darbo ginčus ir pirminis.
Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar bbuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos. Taip pat jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.
4. SPECIALIOJI DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
Tam tikrų kategorijų darbuotojams taikoma specialioji drausminė atsakomybė, o būtent :
1) Teisėjams;
2) Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams;
3) Prokuratūros pareigūnams;
4) Muitininkams;
5) Geležinkelio transporto darbuotojams;
6) kitiems .
Toliau savo darbe aš aptarsiu teisėjų, notarų ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų drausminės atsakomybės ypatumus.
a) Teisėjų drausminė atsakomybė
Teisėjų drausminė atsakomybė – teisinis instrumentas, padedantis valstybei išlaikyti optimalią teisėjų nepriklausomumo ir jų atsakomybės principų pusiausvyrą .
Teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme už :
1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį (teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties);
2) už administracinio teisės pažeidimo padarymą ( Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir kituose Lietuvos įstatymuose dėl administracinės teisės pažeidimų numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas);
3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.
Drausmės byla teisėjui gali būti iškelta tuoj pat, kai paaiškėja bent vienas iš prieš tai paminėtų numatytų nusižengimų, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ttos dienos, kurią apie nusižengimą sužinojo turinti teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų. Jei praeina daugiau kaip treji metai nuo nusižengimo padarymo – drausminės bylos iškelti negalima. Siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teismų taryba, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausmės bylas turi teisę iškelti Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Jeigu iškelti drausmės bylą siūlo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, tai dėl drausmės bylos iškėlimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje sprendžiama tam Komisijos nariui nedalyvaujant. Iškelta drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui. Jei nusprendžiama nekelti drausmės bylos, tuomet tai pranešama iškelti drausmės bylą pasiūliusiam subjektui. Taip pat kai drausmės byla teisėjui iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinamas.
Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:
· pareikšti pastabą;
· pareikšti papeikimą;
· pareikšti griežtą papeikimą.
Apie priimtus sprendimus Teisėjų garbės teismas praneša Teismų tarybai. Teisėjų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja praėjus dešimčiai dienų ppo jos paskyrimo ir galioja vienerius metus.
b) Vidaus reikalų sistemos pareigūnų drausminė atsakomybė
Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas nustato ne tik drausmines nuobaudas, bet i paskatinimus. Taigi, už pavyzdingą tarnybą pareigūnai gali būti paskatinti:
· padėka;
· pinigine premija arba vertinga dovana;
· papildomomis atostogomis;
· žinybiniu ženklu;
· paaukštinti pareigose;
· suteikiant eilinį laipsnį anksčiau nei nustatyta arba viena pakopa aukštesnį laipsnį;
· Už ypač didelius nuopelnus Lietuvos valstybei pareigūnai gali būti pristatyti valstybiniams apdovanojimams.
Pareigūnams taikomos šios drausminės nuobaudos:
· pastaba;
· papeikimas;
· griežtas papeikimas;
· pažeminimas pareigose;
· vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pažeminimas viena pakopa;
· atleidimas iš tarnybos.
Statute numatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos, jei nuo to laiko, kai tiesioginis viršininkas pranešė apie administracinės teisės ar tarnybinės drausmės pažeidimą, praėjo 30 dienų. Taip pat negalima pareigūno bausti drausmine tvarka, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, o už šiurkščius finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus – jeigu praėjo daugiau nei dveji metai. Teikimus paskatinimui ir drausminei nuobaudai rengia tiesioginiai arba aukštesnieji vadovai.
c) Notarų drausminė atsakomybė
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus.
Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali:
· jį išteisinti;
· pasitenkinti drausmės bylos svarstymu;
· nutraukti drausmės bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
· įpareigoti viešai atsiprašyti nukentėjusįjį
arba notaro biuro kolektyvą;
· pareikšti jam pastabą;
· pareikšti jam papeikimą;
· pareikšti jam griežtą papeikimą;
· uždrausti profesinę veiklą iki trijų mėnesių;
· pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti jį iš pareigų.
Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui.
Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas.
III. IŠVADOS
1. Darbo drausme priimta laikyti griežtą vidaus darbo tvarkos taisyklių organizacijoje laikymąsi, sąmoningą, kūrybinę pažiūrą į darbą, jo kokybės užtikrinimą, nnašų darbo laiko panaudojimą. Teisės literatūroje dažniausiai darbo drausmė yra suprantama dvejopai : objektyviai ir subjektyviai.
2. Be Darbo kodekso darbo tvarką įmonėse, įstaigose ir organizacijose apibrėžia ir darbo tvarkos taisyklės, atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai, taip pat gali nustatyti ir pareigybės aprašymai bei nuostatai.
3. Galima išskirti tokius darbo drausmės užtikrinimo būdus : Organizacinių ir ekonominių sąlygų sudarymas našiam darbui, Skatinimas už gerą darbą, drausminė atsakomybė.
4. Darbo drausmės pažeidimas – darbo pareigų nevykdymas aarba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, taip pat ir šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
5. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos – pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo.
6. Drausminė nuobaudos gali būti taikomos kartu su kitų rūšių atsakomybe (pvz., baudžiamąja, aadministracine).
7. Darbdavys parinkdamas drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir gali skirti tik vieną drausminę nuobaudą už vieną darbo drausmės pažeidimą.
8. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei darbuotojas to nepadaro tai drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo
9. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo dienos.
10. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
11. Tam tikrų kategorijų darbuotojams taikoma specialioji drausminė atsakomybė (teisėjams, muitininkams, prokuratūros pareigūnams ir t.t).
IV. NAUDOTOS LLITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 2002m. birželio 4d.
2. Dambrauskas A., Nekrašas V., Nekrošius I. Darbo teisė. – Vilnius : Mintis, 1990.
3. Tiažkijus V., Petravičius R., Bužinskas G. Darbo teisė. – Vilnius : Justitia, 1999.
4. Smaliukas A., Smaliukas P. Teisėjų drausminės atsakomybės taikymo teoriniai ir praktiniai aspektai // Teisės Problemos. – 1999. Nr. 4.
5. Konsultacijos notarų veiklos klausimais // Verslo ir Komercijos teisė.- 2002. Nr.4.
6. Davidavičius H. Darbo įstatymų komentaras. – Vilnius, 2001.
7. LR Notariato įstatymas, 2003m. sausio 23d. Nr. I-2882.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 229 d. nutarimas Nr. 304.“ Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto”.
9. LR Teismų įstatymas, 2002m. sausio 24d. Nr.IX-732, Vilnius.