Darbo laiko panaudojimas įmonėje
TURINYS
ĮVADAS …………………………1
1. DARBO IR POILSIO LAIKAS UAB “MANILA” …………..2
1.1. Administracijos darbuotojų darbo ir poilsio laikas…………..2
1.2. Pagrindinių darbininkų darbo ir poilsio laikas ……………3
2. ATOSTOGŲ ORGANIZAVIMAS …………………. 5
3. DARBO LAIKO FONDO PLANAVIMAS ……………….6
4. DARBO LAIKO SĄNAUDŲ KLASIFIKAVIMAS …………..8
5. ŽMOGAUS DARBINGUMAS …………………..8 ĮVADAS
Darbas objektyviai yra ne tik žmogaus pragyvenimo šaltinis, bet ir žmogiškojo gyvenimo prasmė. Darbas yra pilietinės, demokratinės visuomenės egzistavimo ekonominis pagrindas. Tik dirbdami žmonės tampa visuomenės piliečiais pilna to žodžio prasme. Todėl būtina valstybės mastu reguliuoti darbo organizavimą, darbo ir poilsio laiką, siekti, kad žmonės būtų darbingi visą ssavo gyvenimo laiką. Yra išleista daugybė norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbo laiką, atostogų suteikimo tvarką, viršvalandinių darbų organizavimą ir kt. Tik tinkamai organizuodamas ir planuodamas savo pavaldinių darbo ir poilsio režimą, darbdavys gali tikėtis, kad darbuotojas sąžiningai dirbs siekdamas bendrų įmonės tikslų. Dažnai dirbama apgailėtinomis sąlygomis, neužtikrinamos nei sanitarinės-higieninės sąlygos, nei pačių darbuotojų saugumas. Siekdami išnaudoti darbuotojus, nustatydami ilgas darbo valandas, kurios paprastai neatsispindi jokiuose oficialiuose darbo grafikuose, darbdaviai pamiršta, kad sukelia pavojų ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir patys ssau. Nors įstatymų nesilaikymas yra paplitęs reiškinys, tačiau siekiama išvengti tokių atvejų darbdavius girežtai baudžiant įstatymų nustatyta tvarka.
Darbdavys, organizuodamas ir planuodamas darbo bei poilsio laiką, privalo atsižvelgti į bendro darbingumo dinamiką, žmonių fiziologines savybes, pačio darbo specifiką ir kitus, ddarbo efektyvumą lemiančius, veiksnius. Tokiu būdu galima išvengti darbuotojų išsiblaškymo, pasitaikančių broko atvejų, nelaimingų atsitikimų darbe ir kitų neigiamų padarinių.
Šiame darbe nagrinėjamas darbo laiko panaudojimas Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Manila“. Ši bendrovė vykdo maisto įpokavimui skirtų plastikinių indų gamybą. Šie indeliai skirti įvairių pusgaminių, o taip pat ir gatavų maisto produktų įpokavimui. Plastikiniai indeliai tiekiami ne tik Lietuvos įmonėms, bet taip pat eksportuojami į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šiuo metu UAB “Manila” bendrovė dirba pilnu pajėgumu, turi daug užsakymų, pilnai išnaudoja samdomą darbo jėgą.
Taip pat UAB „Manila“ gaminami plastmasiniai kamšteliai mineraliniam vandeniui (“Rasa”). Juos taip pat planuojama eksportuoti į kitas kaimynines šalis.
Darbo gale pateiktos išvados, apibendrinančios darbo ir poilsio organizavimo ir planavimo ypatumus Uždarojoje akcinėje bendrovėje “Manila”.
1.DARBO IR POILSIO LLAIKAS
Darbo laikas skirstomas į įmonės ir darbuotojų darbo laiką. Įmonės darbo laikas – tai laikas, kai įmonė dirba; darbuotojo darbo laikas – tai laikas, kurį dirba darbuotojas įmonėje.
Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Manila“ yra vykdoma nenutrūkstama gamyba, įrenginių darbas sustabdomas tik gedimo atveju ar nutrūkus elektros tiekimui. Todėl šiuo atveju bendrovės darbo laikas nesutampa su darbuotojų darbo laiku.
1.1. Administracijos darbuotojų
darbo ir poilsio laikas
UAB „Manila“ iš viso dirba 52 darbuotojai. Visus juos galima suskirstyti į administraciją ir pagrindinius darbuotojus. Administracijoje dirba 110 darbuotojų. Tai generalinis direktorius, gamybos vadovas, realizacijos vadovas, sekretorė-administratorė, buhalterė-kasininkė, sandėlininkas, elektrikas, 2 vairuotojai ir valytoja.
Administracijai nustatytas toks darbo laikas:
pirmadieniais – ketvirtadieniais:
darbo pradžia – 8.00 val.
darbo pabaiga – 17.00 val.
pertrauka pailsėti ir pavalgyti – nuo 12.00 val. iki 12.45 val.;
penktadienį:
darbo pradžia – 8.00 val.
darbo pabaiga – 15.45 val.
pertrauka pailsėti ir pavalgyti – nuo 12.00 val. iki 12.45 val.
šeštadienį, sekmadienį – poilsis.
Taigi, keturias darbo dienas administracijos darbuotojai dirba po 8 val. ir 15 min.; vieną dieną – 7.00 val. Per savaitę kiekvienas darbuotojas dirba penkias darbo dienas ir išdirba lygiai 40 val.
Pertrauka pailsėti ir pavalgyti trunka 45 min. Jos metu darbuotojai turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama po 4 valandų darbo. Ši pertrauka neįska.itoma į darbo laiką.
Papildomos ir specialios pertraukos administracijos darbuotojams nenustatytos.
Sutrumpinta darbo trukmė nustatoma:
1) darbuotojams nuo 16 iki 18 metų – 36 valandos per savaitę, o asmenims nuo 14 iki 16 metų – 24 valandos per savaitę;
2) moksleiviams, dirbantiems mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu, darbo laiko trukmė per savaitę negali viršyti pusės maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos įstatyme;
3) darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis darbo sąlygomis – ne ilgesnė kaip 36 valandos per savaitę. Konkrečią darbo ddienos (pamainos) trukmę, atsižvelgdama į darbo sąlygų kenksmingumą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
4) riboto darbingumo asmenims – pagal medicinos arba invalidumą nustačiusios komisijos išvadą.
Sutrumpinta darbo trukmė UAB „Manila“ nėra taikoma, kadangi darbuotojų tarpe nėra asmenų, kuriems įstatymo tvarka priklausytų taikyti trumpesnes darbo valandas.
Darbuotojui susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma ne visa darbo diena ar ne visa darbo savaitė. Darbdavys privalo nustatyti ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės darbo grafiką, jeigu to prašo: nėščia moteris, moteris, turinti vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų; tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų, taip pat globėjas, auginantis tokio pat amžiaus vaiką, invalidas, taip pat asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pristatęs medicinos išvadą. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis neapriboja darbuotojo teisių. Ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės darbo nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
UAB „Manila“ administracijos darbuotojams nėra nustatyta ne visa darbo diena ar ne visa darbo savaitė. To kol kas nepaprašė nė vienas bendrovės darbuotojas.
Švenčių dienų išvakarėse administracijos darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, t.y. iki 16.00 val. arba iki 14.45 val. jeigu šventinė diena yra šeštadienis.
Viršvalandinio darbo administracijos darbuotojams dirbti netenka. Nors dažnai tiek generalinis direktorius, tiek sekretorė-administratorė ddirba po darbo valandų, tačiau tai laikoma ne viršvalandiniu darbu, o darbu, kurį darbuotojas savo iniciatyva, susitaręs su darbdaviu, dirba pasibaigus darbo dienai.
Darbuotojų darbo laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Visi darbuotojai pasirašytinai supažindinti su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nustatyta darbo pradžia, pabaiga, petraukų laikas, trukmė ir kt.
Įvertinus administracijos darbuotojams nustatytą darbo ir poilsio režimą, galima teigti, kad organizuojamas darbo UAB „Manila“ laikas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus.
Kiek sudėtingesnė situacija yra planuojant darbo laiką pagrindiniams darbininkams.
1.2. Pagrindinių darbininkų
darbo ir poilsio laikas
Pagrindinius darbininkus UAB „Manila“ sudaro 1 mechanikas, 2 jo padėjėjai, 8 liejikai, 8 liejiko padėjėjai, 16 liejimo įrenginių operatoriai, 6 dangtelių skaičiuotojai ir 1 pakuotojas. Šių darbininkų darbo ir poilsio laikas yra skirtingas.
Mechanikas, jo padėjėjai, dangtelių skaičiuotojai ir pakuotojas dirba viena pamaina:
pirmadieniais – penktadieniais:
darbo pradžia – 7.00 val.
darbo pabaiga – 16.00 val.
pertrauka pailsėti ir pavalgyti – nuo 11.00 val. iki 12.00 val.
Taigi, šių darbuotojų darbo dienos trukmė 8.00 val., per savaitę dirbama 5 dienas, iš viso per savaitę išdirbama 40 valandų. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama po 4 darbo valandų, t.y. 11.00 val. Ši pertrauka trunka 1 val. Jos metu darbuotojai laiką leidžia savo nuožiūra.
Sutrumpinta darbo diena ar ne visas darbo laikas šiems darbuotojams nenustatytas. Papildomos
ir specialios pertraukos taip pat nenustatytos. Švenčių dienų išvakarėse dirbančiųjų darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, t.y. darbas trunka iki 15.00 val.
Viršvalandiniai darbai organizuojami retai. Tai darbas, kurį darbuotojai dirba, viršydami vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę. Darbdavys turi teisę organizuoti darbuotojams .viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis tik tam tikrais atvejais:
1) kai dirbami krašto apsaugai būtini darbai ar reikia užkirsti kelią nelaimėms ir pavojams;
2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nnelaimių ir kt.;
3) kai būtina baigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties, susijusios su techninėmis gamybos sąlygomis, nebuvo galima baigti per normalų darbo laiką, jeigu, nutraukus pradėtą darbą, gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;
4) kai dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu šiems
mechanizmams ar įrenginiams sugedus, dauguma darbuotojų negali dirbti;
5) kai neatvyksta pamainininkas (darbdavys antrą pamainą iš eilės dirbantį darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės pamainos pakeisti kitu darbuotoju);
6) krovimo ir su tuo susijusiems ttransporto darbams atlikti, kad nesusikauptų krovinių ir būtų išvengta transporto priemonių prastovų.
Kitais atvejais darbdavys gali organizuoti viršvalandinius darbus kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir gavęs raštišką darbuotojo sutikimą.
Paprastai UAB „Manila“ viršvalandiniai darbai susiję su padidėjusia gamybos apimtimi, priklausomai nuo papildomų užsakymų. Kadangi UAB „Manila“ darbas nesusijęs su labai kenksmingomis sąlygomis, todėl viršvalandinius darbus organizuoti galima. Tačiau viršvalandiniai darbai kiekvienam darbuotojui neturi viršyti 4 valandų, jeigu jie dirbami dvi dienas iš eilės, ir 120 valandų per metus. Darbdavys privalo skaičiuoti visą darbuotojų išdirbtą viršvalandinių darbų laiką.
Kur kas sudėtingiau planuojamas ir organizuojamas likusių pagrindinių darbininkų – liejikų ir jų padėjėjų bei liejimo įrenginių operatorių – darbo grafikas. Jeigu anksčiau aptartų darbuotojų darbo laiko planavimas atitiko visus įstatymo reikalavimus, tai čia galima įžvelgti daug pažeidimų organizuojant darbuotojų darbo ir poilsio laiką.
Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose su pertraukiamu darbo dienos (pamainos) režimu ir kai kuriuose darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nnustatytos dienos ar savaitės darbo trukmės, Valstybinei darbo inspekcijai leidus, galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, kad nebūtų viršijamas per apskaitinį tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius. Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota įstatymo nustatyta dienos bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas normalus darbo valandų skaičius, darbuotojams suteikiama poilsio diena (dienos) arba apmokama Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Konkreti kompensavimo forma nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ddarbdavio ir darbuotojo susitarimu.
Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Manila“ liejimo įrenginiai dirba nenutrūkstamai. Netgi profilaktinės apžiūros ir remonto darbai atliekami palaipsniui, nestabdant visos gamybos. Visa gamyba sustoja tik dingus elektros tiekimui arba sustabdoma atskiru generalinio direktoriaus nurodymu.
Ceche darbas organizuojamas dviem pamainom slenkančiu grafiku:
dieninė pamaina – nuo 7.00 val. iki 19.00 val.;
naktinė pamaina – nuo 19.00 val. iki 7.00 val.
Vieno darbuotojo slenkantis darbo grafikas nustatomas:
2 dieninės pamainos – 2 naktinės pamainos – 4 laisvos darbo dienos.
Vienos pamainos trukmė – 12.00 val. Nors įstatymu nustatyta darbo dienos (pamainos) trukmė, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 10 val. per parą. Tik įstatymu numatytais atvejais, ji gali trukti 12 val. Šiuo atveju UAB „Manila“ darbuotojas per savaitę išdirba 48 val., nors normali darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Tik išimtinais atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų bei energetikos ir. ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo (pamainos) trukmė per parą gali būti ilgesnė nei 10 val. Tokiu atveju vidutinė savaitės darbo trukmė negali viršyti 48 valandų, o poilsio tarp pamainų laikas turi būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
UAB „Manila“ vienos pamainos metu dirba 2 liejikai, 2 jo padėjėjai ir 4 liejimo įrenginių operatoriai. Jie raštiškai supažindinami su darbo grafikais, tačiau jie neatspindi tikrųjų jų darbo valandų.
Darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima palikti darbo vietos ir daryti pertraukos, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu. Šių darbų sąrašas ir valgymo tvarka bei vieta nustatomi darbo arba kolektyvinėje sutartyje. Tačiau UAB „Manila“ darbo sutartyje su darbuotoju neapibrėžtas pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas ir trukmė. Pasak darbuotojų, jiems suteikta teisė pailsėti ir pavalgyti dienos metu juos pakeičiant dangtelių skaičiuotojams, pertraukos trukmė – 30 min. Nakties metu pertraukai pailsėti ir pavalgyti liejimo įrenginių operatorius pakeičia liejikai ar jų padėjėjai. Specialios pertraukos nenumatytos.
Panagrinėjus šių darbuotojų darbo laiką, galima įžvelgti daug įstatymų pažeidimų.2. ATOSTOGŲ ORGANIZAVIMAS
Darbuotojų atostogų trukmę, suteikimo tvarką reglamentuoja Respublikos Konstitucijos įstatymai, kolektyvinės ir darbo sutartys.
Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir darbingumui atgauti, paliekant jiems vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos, paskelbtos ne darbo dienomis, į kasmetinių atostogų turkmę nėra įskaičiuojamos. Teisę į kasmetines atostogas turi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį arba narystės pagrindais Lietuvos teritorijoje esančiuose ūkio subjektuose, taip pat už jos ribų esančiuose Lietuvos jurisdikcijai priklausančiuose ūkio subjektuose.
UAB „Manila“ atostogos ttiek administracijos darbuotojams, tiek pagrindiniams darbininkams suteikiamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos darbuotojams suteikiamos po 6 nepertrauktojo darbo šioje bendrovėje mėnesių, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos. Visiems darbuotojams kasmetinės atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų grafiką, šalims susitarus.
Į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas:
1) faktiškai dirbtas laikas;
2) laikas, kai pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis, taip pat kai jam mokama stipendija arba kitokios išmokos;
3) laikas, kai darbuotojas gavo laikinojo nedarbingumo arba nėštumo ir gimdymo pašalpą;
4) nemokamos atostogos iki 14 kalendorinių dienų;
5) nemokamos atostogos iki 30 kalendorinių dienų invalidams, taip pat tėvams, globėjams, rūpintojams, slaugantiems invalidą;
6) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;
7) teisėto streiko laikas;
8) asmenų, atleistų iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, įmonės likvidavimo, persikvalifikavimo laikas;
9) kiti įstatymų numatyti laikotarpiai.
UAB „Manila“ darbuotojų kasmetinių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Darbuotojų, kuriems įstatymu numatyta ilgesnė kasmetinių atostogų trukmė, šioje bendrovėje nėra.
Į kasmetinių atostogų laiką neįskaičiuojama ir jos pratęsiamos, kai:
1) darbuotojas laikinai nedarbingas;
2) darbuotojas kasmetinių atostogų metu įgyja teisę į tikslines atostogas;
3) darbuotojas dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ar avarijų pasekmes
nepriklausomai nuo to, kokia tvarka jis buvo pasitelktas šiems darbams.
UAB „Manila“ administracijos darbuotojams jų pageidavimu suteikiamos visos kasmetinės atosgogos jų neskaidant dalimis. Tačiau pagrindiniai darbininkai išleidžiami atostogauti dalinant atostogos į dvi dalis – po 14 dienų.
Tik dažnai ši bendrovė nesugeba laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, kuri nurodo, kad darbo užmokestis už kasmetines minimalias atostogas turi būti mokamas ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms. Jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis už kasmetines atostogas laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kkasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už praleistą laiką mokant kaip už atostogas.
Sudarytose UAB „Manila“ su darbuotojais darbo sutartyse nėra numatytos papildomos lengvatos pasirinkti atostogų laiką, gauti didesnį apmokėjimą už atostogas, negu garantuoja Atostogų įstatymas.
3. DARBO LAIKO FONDO
PLANAVIMAS
Darbo laiko fondas – tai laikas, kuris gali būti panaudotas tam tikram darbui atlikti, Tuo tikslu nustatomas planinis vieno darbuotojo darbo laiko balansas, kuriame pateikiami rodikliai, leidžiantys apskaičiuoti efektyvų vieno darbuotojo darbo laiko fondą.
Efektyvaus vieno darbuotojo darbo llaiko apskaičiavimas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė
Vieno darbuotojo efektyvus metinis darbo laiko fondas
Darbo laiko sdėtis Planas
1. Kalendorinės dienos periode (2001 m.) 365
2. Poilsio ir švenčių dienos 111
3. Nominalus darbo laiko fondas, dienomis 254
4. Neatvykimai į darbą, dienos
. Eilinės ir papildomos atostogos
Dekretinės atostogos
Ligos
Kitos priežastys 29
22,5
1
4
1,5
5. Efektyvus darbo laikas, dienos 225
6. Režiminė pamainos trukmė, h 8
7. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h
Prieššventimėmis dienomis 0,09
0,09
8. Efektyvi pamainos trukmė, h 7,91
9. Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1780
Tačiau čia neįtraukti darbo laiko nuostoliai, susidarantys dėl pravaikštų, vėlavimų, prastovų. Šie skaičiai atsispindi ataskaitiniame darbo laiko balanse, kuris rodo faktišką darbo laiko panaudojimą.
Faktiškas darbo laiko panaudojimas apskaičiuotas 2 lentelėje.
2 lentelė
Vieno darbuotojo faktinis metinis darbo laikas
Darbo laiko sdėtis Planas
1. Kalendorinės dienos periode (2001 m.)
365
2. Poilsio ir švenčių dienos 111
3. Nominalus darbo laiko fondas, dienomis 254
4. Neatvykimai į darbą, dienos
Eilinės ir papildomos atostogos
Dekretinės atostogos
Ligos
Kitos priežastys 29
22,5
1
4
1,5
5. Efektyvus darbo laikas, dienos 225
6. Režiminė pamainos trukmė, h 8
7. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h
Prieššventinėmis dienomis
Pravaikštos
Vėlavimai
Prastovos 0,15
0,09
0,01
0,01
0,04
8. Efektyvi pamainos trukmė, h 7,85
9. Efektyvus darbininko darbo llaikas, h
Sugretinus ataskaitinį darbo laiko balansą su planiniu, nustatomas darbo laiko panaudojimo lygis įmonėje; atlikus palyginamąją analizę, galima numatyti darbo laiko nuostolių mažinimo priemones.
UAB “Manila” pagrindinė nepilno darbo laiko fondo panaudojimo priežastis yra prastovos. Jos susidaro dėl techninių liejimo įrenginių gedimų. Todėl vadovybė turėtų didžiausią dėmesį skirti šių problemų sprendimui. Jos taip pat susijusios su žema mechanikų kvalifikacija. Todėl vadovybė turėtų numatyti ir šių darbuotojų siuntimo į kursus galimybes.
Tačiau neužtenka vien nustatyti efektyvų darbo laiko fondą, kuris liks potencialiu, jjei nebus tinkamai planuojamas darbas laike. Tuo tikslu atliekama darbuotojų darbo laiko sąnaudų klasifikacija.
4. DARBO LAIKO SĄNAUDŲ
KLASIFIKAVIMAS
Darbuotojų darbo laiko sąnaudos susideda iš dviejų pagrindinių darbo laiko sąnaudų grupių – tai dirbimo laikas ir pertraukos. l paveiksle pamėginau suklasifikuoti UAB “Manila” darbo laiko sąnaudas.
1 pav. Darbuotojų darbo laiko sąnaudų klasifikacija
Sudarant darbo laiko normas, nei su gamybine užduotimi nesusijęs laikas, nei nereglamentuotos pertraukos nėra įtraukiamos, tačiau, atliekant darbo laiko naudojimo analizę, tokias “siauras” vietas išaiškinti būtina, norint efektyviau panaudoti turimą darbo laiko fondą.5. ŽMOGAUS DARBINGUMAS
Darbingumas – tai būsena, kai žmogus yra pajėgus atlikti visas jam pagal jo galimybes pavestas užduotis ar darbus. Per dieną darbingumas kinta dėl įvairių veiksnių: pernelyg intensyvaus darbo, darbo sąlygų ir t.t. Todėl norint išties efektyviai panaudoti darbo laiką, labai svarbu, nustatyti tinkamą darbo ir poilsio režimą.
Darbo ir poilsio režimas – tai nustatyta darbo ir pertraukų kaita per dieną, savaitę, mėnesį ar metus.
Analizuojant UAB “Manila” darbuotojų darbo ir poilsio režimą, galima pastebėti, kad administracija ir pagrindinių darbininkų, dirbančių viena pamaina, darbo ir poilsio režimas yra sureguliuotas atitinkamai atsižvelgiant į normas ir tvarką, nustatytą norminių dokumentų ir įstatymų. Tačiau kur kas keblesnė situacija su pagrindiniais darbininkais, dirbančiais
dviem pamainom (dienine ir naktine). Monotoniškas darbas, nuolatinis įsitempimas vvargina žmogų greičiau, nei bet koks kitas darbas. Darbo sunkumas priklauso nuo daugelio veiksnių – fizinės, protinės emocinės įtampos; darbo judesių monotoniškumo; higienos sanitarinių sąlygų; technologinių procesų pertraukų dažnumo ir kt. Liejimo įrenginių operatorių darbą aš priskirčiau III sunkumo kategorijai, kuri apibūdinama taip: “Darbo sąlygos ne visiškai palankios, atliekamas darbas gerokai apkrauna raumenų ir nervų sistemą”1. Siekiant pailginti pastovaus didelio darbingumo laiką, šiuo atveju būtų tikslinga daryti specialias pertraukėles, kurios oficialiai yra nereglamentuotos. Nereikia pamiršti, kad dėl darbo sunkumo, gali apimti nuovargis, pakisti kitos fiziologinės funkcijos, galima netgi susirgti, prarasti darbingumą. Be to, reikia nepamiršti, kad žmogaus darbingumas per parą yra nevienodas. Į tai taip pat būtina atsižvelgti organizuojant jų darbą.
Taigi, svarbu sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žmonės būtų darbingi per visą darbo dieną ir visą savo darbingo gyvenimo laiką.
___________________________
1Martinkus B. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas, p.120.
IŠVADOS
Išanalizavus UAB “Manila” darbo laiko panaudojimą, galima padaryti keleta apibendrinančių išvadų:
1. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Manila“ su visais darbuotojais sudarytos darbo sutartys. Visi darbuotojai raštiškai supažindinti su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra nurodytas darbo ir poilsio laikas, t.y. darbo pradžia ir pabaiga, poilsio dienos, pertraukų trukmė, darbas prieššventinėmis dienomis ir kt. Darbuotojai, dirbantys dviem pamainom (dienine ir naktine) yra raštiškai supažindinami su viešai skelbiamais ddarbo grafikais.
2. Administracijos darbuotojų ir darbininkų, dirbančių viena pamaina, darbo ir poilsio režimas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas normas. Jie dirba 5 darbo dienas, šeštadienį ir sekmadienį ilsisi. Per savaitę šie darbuotojai išdirba 40 val. Pagrindiniai darbininkai, dirbantys dieninėse ir naktinėse pamainose, per savaitę išdirba 48 val. O tokių darbų, kuriems taikomi išimtiniai darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Darbuotojų, kuriems būtų suteikta sutrumpinta darbo trukmė ar ne visa darbo diena, nėra. Su tokiais prašymais darbuotojai į vadovybę nesikreipė.
4. Atostogos darbuotojams suteikiamos, vadovaujantis Atostogų įstatymu. Tik pasitaiko atvejų, kai laiku neišmokėjus darbo užmokesčio už kasmetines minimalias atostogas, atostogų laikas nepratęsiamas. Manau taip yra ne tik UAB „Manila“, bet ir daugelyje Lietuvos įmonių.
5. Palyginus ataskaitinį darbo laiko balansą su planiniu, galima teigti, kad darbo laiko nuostolių pagrindinė priežastis – prastovos. Todėl didžiausias vadovų dėmesys turėtų būti skirtas prastovų dėl liejimo įrenginių gedimų ir kitų priežasčių šalinimui.
6. Didesnis dėmesys turėtų būti skirtas darbuotojų didelio darbingumo palaikymui, nes liejimo įrenginių operatorių darbas susijęs su monotoniškumu, fizine įtampa ir kitais veiksniais, nuo kurių priklauso darbo sunkumas. Vadovybė t.urėtų griežtai reglamentuoti trumpalaikes pertraukas. Jos neturi būti stichiškos, pasirinktos pačių darbininkų nuožiūra.
7. Taip pat reikia sudaryti darbuotojams
tinkamas higienos – sanitarines sąlygas, tinkamai įrengti persirengimo kambarius, kurie šiuo metu yra apleisti, neveikia dušai, tiekiamas tik šaltas vanduo ir pan. Būtina įrengti tinkamus poilsio kambarius, kuriuose galėtų darbuotojai efektyviai ilsėtis.
8. Tik tinkamai suplanavus darbo ir poilsio laiką, atsižvelgus į kiekvieno darbuotojo fiziologines būsenas, galima tikėtis iš darbuotojo efektyvaus darbo, didelio darbo našumo, suinteresuotumo sąžiningai atlikti savo darbą, o taip pat ir mažiau broko, nelaimingų atsitikimų darbe ir pan.
LITERATŪRA
1. Martinkus B. Darbo ištekliai ir jų naudojimas. K.: Technologija, 1998.
2. Martinkus BB. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. K.: Technologija, 2000.
3. Zarembaitė J. Darbo kaina.-Lietuvos ekonomikos apžvalga. 1998. Nr. 2.
