DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO PAGRINDAI. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

ĮVADAS

Darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai tvarkai, o drabdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ar šalių susitarimu.

Darbo sutartis – pagrindinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma. Jos sudarymas sąlygoja darbo yteisinių santykių atsiradimą, o pasibaigimas – šių santykių nutrūkimą. Atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę darbo sutarties svarbą, darbo įstatymai neatsitiktinai ttiek daug reikšmės teikia darbo sutarties pasibaigimo teisiniam reguliavimui.

(Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000, – 164,165,180 p.)

1. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO PAGRINDAI

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai – tai tokios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės (juridiniai faktai), kurioms atsiradus darbo sutartis gali būti nutraukta. Darbo sutarties pasibaigimas – tai plačiausia sąvoka, apimanti visus teisinių darbo Santykių pasibaigimo atvejus.

Pagal DK darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais (šalių susitarimu – DK 125 str.; suėjus terminui – DK 126 str.; darbuotojo ppareiškimu – DK 127 str.; dėl nepriklausančio nuo darbuotojo aplinkybių – DK 128.; darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės – DK 129 str.; be įspėjimo – DK 136 str.). darbo sutartis taip pat baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo ar ddarbuotojui mirus.

Darbo sutarties nutraukimas būna tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia vienos iš šalių iniciatyva arba šalių susitarimu.

(Lietuvos teisės pagrindai. – Vilnius., 2004, – 368 p.)

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra gyvenimiška aplinkybė, įtvirtinta įstatyme kaip juridinis faktas darbuotojo darbo teisiniams santykiams nutraukti.

Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik remiantis įstatyme numatytais pagrindais ir laikantis nustatytų taisyklių.

Įstatymuose vartojami trys terminai, kurie reiškia darbo teisiniuų santykių pasibaigimą. Tai darbo sutarties pasibaigimas; darbo sutarties nutraukimas; atleidimas iš darbo.

Pirmieji du vartojami, kai kalbama apie darbo sutartį, o trečias – kai kalbama apie darbuotoją. Darbo sutarties pasibaigimas – tai plačiausia sąvoka, apimanti visus darbo teisinių santykių pasibaigimo atvejus. Sąvoka „darbo sutarties nutraukimas“ vartojama tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia vienos iš šalių iniciatyva arba dėl įstatymų įįgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimo. Atleidimas iš darbo yra darbo yra sutarties pasibaigimo rezultatas, išskyrus atvejį, kai ji pasibaigia dėl darbuotojo mirties.

Lietuvos darbo įstatymuose, skirtingai nuo kitų užsienio valstybių norminių aktų, bandoma aprėpti visus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir šitaip juos padaryti išsamius, ir dėl to šis sąrašas nuolatos papildomas naujais punktais. DSĮ 26 straipsnyje yra numatyti net 18 tokių pagrindų, o tai apsunkina suvokti bet kokios sistemos išdėstytus darbo sutarties pasibaigimo atvejus.

Todėl darbo teisės specialistai šiuos darbo sutarties pasibaigimo ppagrindus klasifikuoja įvairiais kriterijais. Atsižvelgiant į įvairių darbo sutarties pagrindų lyginamąjį svorį tarp visų nutraukimo sutarčių, didesnis dėmesys skiriamas pasibaigimo pagrindų, priklausančių nuo šalių valios pareiškimo, analizei. Tai darbo sutarties pasibaigimas: šalių susitarimu; darbuotojo iniciatyva; darbdavio iniciatyva ir val;ia; įgalioto organo reikalavimu ( t.y. trečiųjų asmenų iniciatyva)

(Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000, -280 p.)

2. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

2.1. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU

Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas DSĮ 27 straipsnyje: viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusio nutraukti sutartį šalys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

Jei antroji šalis per penkias kalendorines dienas nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atmestas.

DSĮ 27 straipsnio formuluotė reiškia, kad darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu iniciatorius gali būti tiek darbdavys tiek darbuotojas. Gali būti įvarių tokio sprendimo priežasčių.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu gali būti atliktas bet kuriuo laiku, nesaistant su kokiomis nors konkrečiomis priežastimis.

Tokio sutarties nutraukimo pagrindas yra tik šalių raštiškas pasiūlymas (prašymas), kkuriame turi būti nurodytos visos nutraukimo sąlygos – ar kompensacijos, ar kitokios išmokos ir pan. Jeigu darbdavys gavo darbuotojo sutikimą apgaulės būdu (atsisakė išmokėti kompensacijas, dėk kurių buvo susitarta), tai tokį darbo sutarties nutraukimą galima ginčyti teismine tvarka.

(Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000, -281 p.)

2.2. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREIŠKIMU

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo lika ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęsdarbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu jis jau įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais tturi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

Darbo sutartyje gali būti sąlyga: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.

Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.

(Lietuvos teisės pagrindai. – Vilnius., 2004, – 369 p.)

2.3. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA

Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindus, sąlygas ir tvarką griežtai reglamentuoja DSĮ, nes darbuotojo atleidimas yra vienas iš pačių opiausių klausimų darbo santykiuose ir viena iš piliečių, jau realizavusių savo teisę į darbą, esminių garantijų.

Pagal DSĮ 29 straipsnį darbdaviai gali atleisti darbuotojus iš darbo savo iniciatyva tik šiais pagrindais:

• Kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla.

Įmonės likvidavimo tvarką ir teisines pasekmes reglamentuoja Civilinis kodeksas, Įmonės bankroto įstatymas bei įmonės steigimo dokumentai. Įmonės likvidavimas galimas atvejais, numatytais galiojančio CK 37-39 straipsniuose ir naujo CK 2.106-2.113 straipsniuose.

• Darbuotojų skaičiaus sumažinimas dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų.

Atleidžiant asmenis iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo darbdavys privalo laikytis šių sąlygų:

1. sumažinimas turi būti realus;

2. jis turi būti padarytasdėl gamybos arba darbo organizavimo pakeitimų;

3. pasiūlyti atleidžiamąjam kitą darbą;

4. apie būsimą

atleidimą iš darbo įspėti DSĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka;

5. laikytis pirmenybės teisės būti paliktam dirbti. DSĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, kai sumažinamas darbuotojų skaičius turi drabuotojai, kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba ktus šeimos narius, pripažintus I arba II grupės invalidais; kurie turi ne mažiau 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje; kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai; kkuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

• Kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad neturi reikiamos kvalifikacijos.

• Atleidimas iš darbo dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo.

Nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu galima tik tada, kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutionius 12 mėnesių. Asmenims, laikinai netekusiems darbingumo dėl susirgimo tuberkulioze ar kitomis ligomis, numatytomis sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ir Socialinės aapsaugos ir darbo ministerijų, darbo vieta (pareigos) paliekama iki 12 mėnesių.

Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe ar profesinės lios, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas.

• Kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du mėnesius ppo atleidimo negrįžo į darbą.

Jį darbdavys gali gali atleisti iš darbo pagal DSĮ 29 straipsnio 1d. 5p.

• Atleidimas iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės.

Kai nėra darbuotojo kaltės, nutraukiant darbo sutartį, DSĮ 34 straipsnis darbdaviui numato: įspėjimą dėl atleidimo iš darbo ir kito darbo siūlymą.

• Atleidimas iš darbo, dėl darbuotojo kaltės.

1. kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėn. buvo taikytos drausminės nuobaudos.

2. kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai darbuotojas tyčine neteisėta veikla padaro darbdaviui nuostolių.

3. kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą.

4. kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų.

5. kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą).

6. kai darbuotojas aatskleidžia įmonės, įstaigos ar organizacijos komercines bei trechnologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei.

7. kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

(Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000, -284-194 p.)

Darbo sutarties nutraukimo pagrindai, numatyti DSĮ 26 ir 29straipsniuose yra bendri ir gali būti taikomi visų rūšių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Tačiau įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nevalstybinių įstaigų ir organizacijų teisinį statusą, numatė papildomus atleidimo iš darbo pagrindus, kuriuos gali taikyti privatūs juridiniai asmenys ir ūūkio subjektai, neturintys juridinio asmens teisių, kaip užsiimantys komercine veikla, taip pat ir ne pelno siekiančios organizacijos, pavadindamas tokią atleidimo rūšį darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia, numatyta DSĮ 30 straipsnyje.

Palikdamas darbdaviui galimybę nevaržomai atleisti nepageidaujamą darbuotoją, įstatymas kartu numatė kai kurių bendrų atleidimo iš darbo tvarkos taisyklių liberalizavimą, tačiau nustatė didesnes išeitines kompendacijas bei paliko tam tikras draudimo garantijas.

Darbo sutartis darbdavio valia gali būti nutraukta darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu, taip pat atostogų metu. Apie numatomą atleidimą darbdavys neprivalo įspėti darbuotoją net ir nesant jo kaltei, tačiau panašiais atvejais jis turi sumokėti ankščiau nurodytą kompensaciją.

Tačiau darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su nėščia moterimi ir su motina, auginančią vaiką iki 3 metų, išskyrus atvejį, kai įmonė likviduojama.

Darbdavys taip pat negali atleisti iš darbo darbuotoją – profesinės sąjungos narį – be toje įmonėje renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimo.

(Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000, -197-198 p.)

IŠVADOS

1. Darbo sutartis – pagrindinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma. Jos sudarymas sąlygoja darbo yteisinių santykių atsiradimą, o pasibaigimas – šių santykių nutrūkimą.

2. Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik remiantis įstatyme numatytais pagrindais ir laikantis nustatytų taisyklių.

3. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu gali būti atliktas bet kuriuo laiku, nesaistant su kokiomis nors konkrečiomis priežastimis.

4. Įstatymuose vartojami trys terminai, kurie reiškia ddarbo teisiniuų santykių pasibaigimą. Tai darbo sutarties pasibaigimas; darbo sutarties nutraukimas; atleidimas iš darbo.

5. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.

6. Darbdaviai gali atleisti darbuotojus iš darbo savo iniciatyva tik pagal DSĮ 29 straipsnyje numatytais pagrindais

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000

2. Lietuvos teisės pagrindai. – Vilnius., 2004