DARBO SUTARTIES SAMPRATA: TEISINĖ IR ŪKINĖ JOS REIKŠMĖ

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

Verslo informacinių sistemų programos II k.. studentė

DARBO SUTARTIES SAMPRATA: TEISINĖ IR ŪKINĖ JOS REIKŠMĖ

Darbo vadovas:

Turinys

Įvadas…………………………2

Darbo sutarties samprata ir turinys……………………….3

Darbo sutarties rūšys…………………………6

Darbo sutarties sudarymas…………………………8

Garantijos priimant į darbą…………………………9

Darbo sutarties vykdymas…………………………10

Darbo sutarties nutraukimas…………………………11

Darbo sutarties pasibaigimas…………………………13

Išvados…………………………16

Naudota literatūra…………………………17

ĮVADAS

Prieš priimant į darbą su kiekvienu darbuotoju turi būti sudaroma darbo sutartis. Jos sudarymą reglamentuoja nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas. Ūkininko ūkyje darbo sutartis nesudaroma su pačiu ūkininku, ūkininko ūkio partneriais ir talkų atvejais. Be ddarbo sutarties ūkininko ūkyje gali dirbti jo šeimos nariai, jeigu jie nepageidauja gauti atlyginimo.

Įvykę ekonominiai pokyčiai lėmė būtinumą iš naujo apibrėžti darbo sutarties sąvoką, jos šalis ir turinį, darbo sutarties sudarymo procedūrą ir jos pakeitimo tvarką, darbo santykių nutraukimo pagrindus ir dėl to šalims atsiradusias pasekmes.

Pasaulio civilizacija nežino geresnės darbo laisvės įkūnijimo darbo santykiais teisės formos, kaip darbo sutartis, kuri suteikia galimybes kiekvienam asmeniui atlikti labiausiai jo interesus atitinkantį darbą ir atsižvelgia į darbdavio poreikius, pageidavimus pasirinkti jam tinkamus pagal kkvalifikaciją ir sveikatos būklę darbuotojus.

Rašydama darbą, kurio tema ,,Darbo sutarties samprata“ aš tikiuosi kuo daugiau sužinoti apie darbo sutartį, apie jos rūšis, kaip ji yra sudaroma ir t.t.

Darbo sutarties samprata ir turinys

Naują darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją ttvarką nustato DK. Plačios darbo sutarties galimybės glūdi jos apibrėžime.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (pagal LR DK 93 str.).

Darbo sutarties šalys, kaip matyti iš pateiktos sąvokos, yra darbuotojas ir darbdavys. Darbo teisės mokslas darbo sutarties sąvoką nagrinėja trimis tarpusavyje susijusiais aspektais: 1) kaip piliečių teisės realizuoti darbo laisvę vieną iš formų; 2) kaip darbo teisinių santykių atsiradimo ir jų tolesnės raidos pagrindą; 3) kaip darbo teisės normas, reguliuojančias asmenų ppriėmimą į darbą, darbuotojų perkėlimą į kitą darbą ir jų atleidimą.

Apibendrinant darbo sutarties sąvoką, galima pasakyti, kad:

1) tai dvišalis susitarimas, numatantis tarpusavio teises ir pareigas;

2) darbuotojas įsipareigoja personaliai atlikti tam tikrą darbo funkciją, nesiejamą su

gaunamu rezultatu, nepavedant jos kitam asmeniui;

3) darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nuro-

dymams;

4) tai atlygintina sutartis, pagal kurią darbdavys privalo mokėti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą atlyginimą;

5)darbo sąlygas šalys gali nustatyti savo susitarimu, jeigu jos neprieštarauja teisės

įstatymams ir kolektyvinei sutarčiai ir jei jos yra geresnės už numatytas nurodytuose ddoku-

mentuose.

Visi šie darbo sutarties požymiai leidžia atriboti darbo sutartį nuo kitų civilinių-teisinių sutarčių tam tikrais būdingais bruožais.

Palyginkime darbo sutartį ir rangos (civilinę) sutartį. Darbo sutarties dabras yra individualaus daro funkcijos atlikimas, o ne materialaus daikto (konkretaus užsakymo) galutinis rezultatas, kaip yra rangos sutartyje, kur darbas atliekamas atskiru užsakymu rangovo nuožiūra. Pagal rangos sutartį darbdavys negali nubausti drausmine tvarka blogai dirbančių rangovų, neatsako už jų darbo organizaciją ir jo sąlygas. Be to, asmenims, dirbantiems pagal rangos, pavedimo ir kt, sudariusiems autorines sutartis, netaikomos dabro įstatymuose numatytos lengvatos ir garantijos (nemokamos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laiką, nesuteikimos kasmetinės atostogos ir t.t.)

Teisinė darbo sutarties reikšmė yra darbuotojo teisinių santykių atsiradimo ir tolesnės jų raidos pagrindas. Šalims pakeitus darbo sutarties sąlygas, kinta ir darbo teisiniai santykiai, o darbo sutarties nutraukimas reiškia darbo teisinių santykių pasibaigimą.

Tam, kad būtų sudaryta darbo sutartis, darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl keleto svarbių klausimų, kurie sudaro darbo sutarties turinį, t.y. jos šalių sulygtas sutarties sąlygas, apibrėžiančias šalių teises ir pareigas. Darbo sutarties sąlygos gali būti skirstomos į sąlygas, sulygtas pačių šalių susitarimu, ir į sąlygas, nustatytas darbo įstatymų ir kitų norminių teisės aktų.

Sąlygos, kurias parengia susitariančios šalys, skirstomos į būtinąsias ir papildomas.

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl bbūtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t.y. tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio, papildomo darbo ir antraeilių pareigų ir kt.).

Pirmoji iš būtinųjų sąlygų yra darbuotojo darbo vieta, t.y. įmonė, įstaiga, organizacija, jos struktūrinis padalinys pagal darbovietės buvimo vietą, o ne pagal darbo funkcijų atlikimo vietą. Tai reiškia, kad darbuotojas gali būti panaudojamas bet kokiame struktūriniame padalinyje, esančiame toje pačioje vietovėje.

Antroji sąlyga, dėl kurios būtina susitarti, – tai darbo funkcijos nustatymas. Reikia sulygti, kuo ir kokį darbą darbuotojas dirbs. Darbo funkcija apibrėžiama nustatant, pagal kokią profesiją, specialybę ir kvalifikaciją darbuotojas dirbs arba kokias jis eis pareigas.

Bet kuri darbo sutartis, kurioje nėra aptartos šios dvi pirmosios būtinosios sąlygos, negali būti pripažinta galiojančia.

LR DK 95 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo apmokėjimo sąlygų nustatymas anksčiau buvo priskiriamas prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų, o dabar nėra laikomas tokiomis sąlygomis, nors darbo ssutartyje ir reikalaujama nurodyti konkrečią darbo užmokesčio sumą, kuri neturi būti mažesnė už valstybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.

Šalims susitarus dėl būtinųjų sąlygų, sutartis laikoma sudaryta, nes būtinosios darbo sutarties sąlygos yra privalomos kiekvienai darbo sutarčiai ir nesant bent vienos, darbo sutartis laikoma nesudaryta, asmuo nepriimtas į darbą, neatsiranda darbo teisiniai santykiai.

Šalių susitarimu gali būti numatytos ir papildomos sąlygos, konkretizuojančios šalių įsipareigojimus, tačiau jos negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis, nors dažnai sunku pasakyti ar tam tikras susitarimas pablogina darbuotojų padėtį ar ne.

Prie papildomų sąlygų, dėl kurių susitarus jos abiem šalims tampa privalomos, galima priskirti, pavyzdžiui, susitarimą dėl darbo ir poilsio laiko režimo, reguliaraus papildomo mokymo, vežiojimo į darbą įmonės transportu, gyvenamojo ploto suteikimo ir pan. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja nurodytiems teisės aktams, taikomos šių aktų nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.

Darbo sutarties rūšys

Darbo kodekso 108 straipsnyje yra nustatyta, kad darbo sutartys gali būti:

1. neterminuotos (darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui). Darbo sutartis dažniausiai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). Neterminuotoje darbo sutartyje nėra aptartas jos veikimo laikas, t.y. ji sudaroma nuolatiniam darbui arba apskritai terminas nenustatomas.

Neterminuota darbo sutartis tęsiasi tol, kol to panorės sudariusios sutartį šalys.

2. terminuotos (gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys); laikinosios (laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui); sezoninės (sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais pperiodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

3. dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų. Papildomo darbo sutarties esmė pasireiškia tuo, kad darbuotojas per nustatytą darbo dienos laiko trukmę be savo pagrindinio darbo, sulygto darbo sutartyje, toje pačioje darbovietėje atliks kitos profesijos ir kitų pareigų papildomą darbą. Tokį darbą paprastai lemia ekonominis tikslingumas ir jokiu būdu neturi atsiliepti produkcijos arba teikiamų paslaugų kokybei. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas aarba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu tai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.

4. su namudininkais (darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose);

5. patarnavimo darbams (patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja tteikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas).

Darbo sutarties terminui pasibaigus, šalys turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl termino pasibaigimo. Kadangi praktikoje dažnai terminuota darbo sutartis, jos terminui pasibaigus, yra įvairiais motyvais toliau pratęsiama. Terminuotos sutartys dažnai tampa neterminuotomis. Kai:

1) darbo sutarties terminui pasibaigus, darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir

nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma,

kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui;

2) kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių

buvo apibrėžtas sutarties terminas (pavyzdžiui, nuolatinis darbuotojas po atos

togų arba privalomąją karo tarnybą atlikęs karys negrįžta į darbą ir pan.);

3) jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutrau-

kiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš

darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui,

tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis ppripažįstama sudaryta neapibrėžtam

laikui, išskyrus atvejus, kai darbas yra nuolatinio pobūdžio ir kai terminuota su

tartis yra sudaryta su renkamaisiais darbuotojais. Ginčus šiuo klausimu spren-

džia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu darbo sutartis pripažįstama ne-

terminuota, pertrauka darbe įskaičiuojama į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo

stažą toje darbovietėje.

Darbo sutarties sudarymas

Darbo įstatymai numato tam tikrą priėmimo į darbą, darbo sutarties sudarymo ir jos įforminimo procedūrą. Visų pirma darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl, anksčiau aptartų darbo sutarties sąlygų.

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę fformą, kurią pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama Darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų.

Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu.

Siekdamos sustiprinti kovą su nelegaliu darbu, pagal šiuo metu galiojančius norminius aktus darbdavys apie priimtą dirbti darbuotoją privalo tą pačią dieną pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui, išsiųsdamas jam nustatytos formos pranešimą.

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Už darbo sutarties sudarymą, jos įregistravimą, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms oorganizacijoms užtikrinimą yra atsakingas darbdavys.

Prieš sudarant darbo sutartį reikia patikrinti, ar darbuotojas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Todėl darbdavys turi pareikalauti tam tikrų dokumentų. Pagal LR DK, kitus įstatymus ir norminius aktus kiekvienas priimamasis į darbą privalo pateikti tokius dokumentus:

▪ asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, o nepilnametis – gimimo liudijimą).

▪ Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, kuris yra pagrindinis asmens dokumentas, liudijantis per visą darbo veiklą jo įgytą darbo stažą bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Jei asmuo neturi šio pažymėjimo, tai darbdavys privalo jam išduoti pažymą, su kuria jis galėtų jį gauti.

Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsilavinimu ar profesiniu pasirengimu, darbdavys privalo pareikalauti, kad pradedantis dirbti asmuo pateiktų tai patvirtinančius dokumentus apie atitinkamą mokslo įstaigos ar specialių kursų baigimą (diplomą, licenciją, vairuotojo ar mašinisto pažymėjimą, elektriko ar santechniko sertifikatą ir pan.).

Priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14—16 metų, darbdavys privalo pareikalauti gimimo liudijimo, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiško sutikimo bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo.Visi jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys priimami į darbą tik po išankstinės medicininės apžiūros ir vėliau, iki sueis 18 metų amžiaus, jiems kasmet privaloma medicininė apžiūra.

Garantijos ir apribojimai priimant į ddarbą

Darbo sutarties sudarymo procesas – tai asmens priėmimas į darbą. Įstatymas, numatydamas priėmimo į darbą tvarką, nustato ir teisines garantijas bei apribojimus sudarant darbo sutartį.

Garantijos priimant į darbą — tai laidavimas tam tikrų teisių, kurios teikiamos asmenims sudarant su jais darbo sutartis. Darbo įstatymai apriboja darbdavio laisvę pasirinkti darbuotojus ir neleisti nepagrįstos jų diskriminacijos. DK 96 straipsnis draudžia atsisakyti priimti asmenį į darbą dėl jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, religinių pažiūrų ir kitų aplinkybių.

DARBO SUTARTIES VYKDYMAS

Vienas iš pagrindinių teisės principų — besąlygiškas sutarčių laikymasis. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti aptarta darbo sutartyje. Savo ruožtu darbuotojas be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo neturi teisės savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui, išskyrus Kodekse nustatytus atvejus, kai darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.

Darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas ir kitais gamybinio būtinio atvejais darbdavys turi teisę keisti darbo sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, jis gali būti atleidžiamas.

Darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Taip pat keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Dabro apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti

tik tokiu atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamastam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.

Ypatingais atvejais darbo sąlygos gali būti pakeistos laikinai. Tuomet darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietoje, taip pat pakeisti nustatytas sąlygas, kai reikia užkirsti kelią nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti ir t.t., tačiau negalima perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus darbuotojąį kkitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

Darbo sutarties nutraukimo pagrindai gali būti šie:

• Šalių susitarimas. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai piją už nepanaudotas atostogas, atleidimo datą ir atsiskaitymo tvarką ir kt.

• Termino pasibaigimas. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą, kuriame numato išeitinę išmoką, kompensaciją. Suėjus terminuotos ddarbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį.

• Darbuotojo pareiškimas (ne dėl svarbių priežasčių). Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų (jei kitoks įspėjimo terminas nenumatytas kkolektyvinėje sutartyje).

•Darbuotojo pareiškimas (dėl svarbių priežasčių) Darbuotojas taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas taip pat turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna.

• Nuo darbuotojo nepriklausančios aplinkybės. Darbuotojas turi teisę nutraukti

darbo sutartį, jeigu:

1. prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius ddvylika mėnesių.

2. daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

• Darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės .

1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir pan.

2. Atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

3. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės ppensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

4. Darbdavys turi raštu įspėti darbuotoją prieš 2 arba prieš 4 mėnesius.

5. Darbdavys turi suteikti darbuotojui laisvo laiko naujo darbo paieškoms.

6. Darbo sutartis negali būti nutraukiama su nėščiomis moterims ir darbuotojais, auginančiais vaikus iki trejų metų, jei nėra jų kaltės, taip pat darbuotojais, susirgusiais profesine liga ar sužalotais darbe, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas.

7. Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo be išankstinio to organo sutikimo.

8. Darbuotojams turi būti išmokama išeitinė išmoka, kurios dydis nustatomas pagal LR DK 140str.

• Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo.

Darbo kodeksas numato atvejus, kada darbo sutartis gali būti nutraukta be įspėjimo (pvz: darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, nerūpestingai atlieka savo pareigas, darbuotojas nuteisiamas, darbdavys likviduojamas ir pan.) Išeitinė išmoka nepriklauso tuomet nepriklauso.

Pirmenybės teisę būti paliktam dirbti turi darbuotojai, (kurie toje darbovietėje buvo sužaloti), išrinkti darbuotojų atstovai taip pat tie, kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS

Darbo sutartis — pagrindinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma. JJos sudarymas lemia darbo teisinių santykių atsiradimą, o pasibaigimas — šių santykių nutrūkimą.

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra gyvenimiška aplinkybė, įtvirtinta įstatyme kaip juridinis faktas darbuotojo darbo teisiniams santykiams nutraukti. Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik remiantis įstatyme nustatytais pagrindais ir laikantis nustatytų taisyklių.

Darbo sutartis gali būti nutraukta:

• šalių susitarimu;

• suėjus darbo sutarties terminui;

• darbuotojo pareiškimu;

• dėl nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių;

• darbdavio iniciatyva.

Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tai, ko gero, pats demokratiškiausias ir paprasčiausias darbo sutarties nutraukimo pagrindas, paprastai nesukeliantis darbo sutarties šalims nepalankių pasekmių ir galimų konfliktų. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Jei antroji šalis per nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

Reiškia, kad darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu iniciatorius gali būti tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys. Nutraukiama gali būti tiek neterminuota, tiek terminuota darbo sutartis.

Pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu dažniausiai pateikia darbuotojai. Tokiam sprendimui gali bbūti įvairių priežasčių: išeiti iš darbo pačiam ir skubiai gauti geresnį darbą kitoje darbovietėje arba noras palikti įmonę dėl galimo atleidimo darbdavio iniciatyva ateityje dėl neigiamų motyvų ir pan.

Darbdavys savo ruožtu gali siūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, jeigu jo nepatenkina darbuotojo sugebėjimai, įgūdžiai, elgesys, dažni sirguliavimai ir kt., arba kai abi šalys nuolatos konfliktuoja. Suprantama, kad panašiais atvejais darbdavys gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir kitais pagrindais, tačiau tai padaryti darbdaviui ne visada yra naudinga, nes įstatymas tokius atleidimus sieja su tam tikrais apribojimais (negalima atleisti laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu, be išankstinio įspėjimo apie numatomą atleidimą, be išankstinio išrinktų į darbuotojų atstovaujamuosius organus – profesinę sąjungą arba į darbo tarybą – sutikimo ir t-t.

Tokio sutarties nutraukimo pagrindas yra tik šalių raštiškas sutikimas, kuriame turi būti nurodytos visos nutraukimo sąlygos – kompensacijos, kitokios išmokos, atsiskaitymo tvarka ir pan. Jeigu darbdavys gavęs darbuotojo sutikimą atsisakė išmokėti kompensacijas, dėl kurių buvo susitarta ir įvykdyti kitas sąlygas, tai tokį darbo sutarties nutraukimą galima ginčyti teismine tvarka.

Išmokamos kompensacijos bendra tvarka apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, nuo jų skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma,

kad sutartis tapo neterminuota.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo ddienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mmėnesius. Darbuotojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenys iki aštuoniolikos metų, invalidai, darbuotojai, auginantys vaikų iki keturiolikos metų, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Per įįspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Nutraukus darbo sutartį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąji stažą toje darbovietėje.

Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams, kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti:

• dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;

• daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nnuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;

• trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

IŠVADOS

Rašydama šį rašto darbą, supratau, kad kiekvienam asmeniui – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, kuo daugiau žinoti apie darbo sutartį yra labai svarbu. Darbuotojui išmanyti LR darbo kodeksą yra naudinga, todėl, kad jis galėtų ginti savo teises. Taip pat pasidomėjusi apie darbo sutartis sužinojau, kad dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai darbo sutartyje yra numatytos vienos darbuotojo funkcijos, o darbdavys jam liepia atlikti kkitas. Šiuo atveju pagal „Darbo kodeksą“ dėl tokio darbo, jeigu jis atliekamas toje pačioje darbovietėje, turi būti sudaryta sutartis dėl papildomo darbo. Nesudarius tokios sutarties darbdavys neturi teisės reikalauti iš darbuotojo, kad jis tokį darbą atliktų“.Be trijų būtinųjų elementų: susitarimas dėl darbo vietos, susitarimas dėl darbo funkcijos ir susitarimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbuotojas ateidamas į naują darbą įsipareigoja daug daugiau. Jis įsipareigoja laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių ir to, kas numatyta jo pareigybės aprašyme. Darbo sutartis tik gana ribotai apibrėžia tai, ką darbuotojas turi daryti.

Tam, kad darbuotojas laikytųsi, vidaus darbo taisyklių, jis privalo pasirašyti. Jeigu darbuotojas nepasirašė, vadinasi jis nesusipažinęs, taigi darbdavys neįvykdė pareigos supažindinti darbuotoją su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Tuomet už šių taisyklių nesilaikymą darbdavys neturi teisės skirti darbuotojui drausminės nuobaudos.

Taip pat sužinojau, kad, jeigu laikinoji darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.

Šiame darbe plačiau apžvelgiau darbo sutarties sampratą ir jos turinį. Taip pat domėjausi darbo sutarčių rūšimis, darbo sutarties sudarymu, vykdymu ir pasibaigu. Mažiau nagrinėjau garantijas ir apribojimus priimant į darbą.

Iš šios temos ,,Darbo samprata“ , aš manau, aapžvelgiau pačius svarbiausius pagrindus. Esu tikra, kad pasigilinusi plačiau, ateityje neturėsiu problemų dėl nežinojimo savo teisių, sudarant darbo sutartis.

Naudota literatūra:

1. Čiočys P., Teisės pagrindai. Trečiasis leidimas. – Vilniaus vadybos katedra, Vilnius, 2002.

2. Darbo teise – Vilnius:Musu sauluze

3. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas, – 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926, Vilnius.

4. www.lrtt.lt

5. http://online.5ci.lt

6. www.sanitex.lt