DARBŲ SAUGOS ORGANIZAVIMAS
1. TURINYS
1. TURINYS…………………. 2 PSL.
2. ĮVADAS …………………. 3 PSL.
3. ĮMONĖS VEIKLA ……………….. 6 PSL
3.1. PAGRINDINĖ VEIKLA …………… 6 PSL.
3.2. STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS ………… 6 PSL.
4. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI ………… 7 PSL.
4.1. BENDRIEJI DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI …….7 PSL.
4.2. BENDRI DARBO HIGIENOS IR EKOLOGIJOS
REIKALAVIMAI……………………. 8 PSL.
4.3. BENDRIEJI APAUGOS NUO GAISRO REIKALAVIMAI…. 9 PSL.
4.4. BENDRIEJI ELEKTROSAUGOS REIKALAVIMAI …….9 PSL.
4.5. PAVOJINGI IR KENKSMINGI VEIKSNIAI ………..10 PSL.
4.6. NELAIMINGI ATSITIKIMAI, JŲ TYRIMAS ………… 10 PSL.
2. ĮVADAS
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nuostatas, garantuojančias kiekvieno žmogaus teisę tturėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, pripažindamas Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos ir 1944 m. gegužės 10 d. Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos socialinio teisingumo nuostatas, pripažindamas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į tinkamas darbo sąlygas, įvertindamas tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir valstybei, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politiką, pagrįstą šiais principais:
1. darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su darbo aarba gamybos rezultatais,
2. darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus,
3. trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje,
4. darbuotojų saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu,
5. ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu, <
6. darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,
7. vienoda valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole,
Darbdavys taip pat privalo laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių bendrųjų principų įgyvendinimo:
1. Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.
Tuo tikslu:
1) įvertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, kaip nurodyta įstatymuose ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose;
2) užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nurodoma, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir ssveikatos teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodomos darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų;
3) vadovaudamasis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
3. DDarbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:
1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu;
2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimu;
3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu;
4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;
5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;
6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba mažiau pavojingais;
7) kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pirmenybės taikymu. Tik tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
8) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
9) kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu.
4. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje, ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.
5. Įmonės darbuotojų saugos ir ssveikatos būklės paso formą ir jo pildymo tvarką tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas:
1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų tarnautojams.
2. Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo saugą ir sveikatą visais su jo darbu susijusiais aspektais, sudarant darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos gerinimo darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje neužtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata.
3. Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir ssveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.
3. ĮMONĖS VEIKLA
Suaugusiųjų mokymo centras (sutrumpintai – SMC) yra suaugusiųjų švietimo įstaiga. Jis buvo įsteigtas 1999.07.22 Vilniuje. Centras yra įsikūręs Žirmūnų rajone buvusio vaikų darželio patalpose, adresas Žirmūnų 11. Centras priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
Centras yra juridinis asmuo. Jis savo veiklą grindžia Lietuvos respublikos Konstitucija, Švietimo įstatais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos aktais, centro įstatais.
3.1. Pagrindinė veikla
Vadovaudamasis Švietimo ministerijos patvirtintu bendrojo lavinimo mokyklų ir modulinio mokymo planu, universaliomis, bendrosiomis individualiomis programomis, Vyriausybės nustatytu išsilavinimo standartu:
1. Teikia suaugusiems moksleiviams išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinį mokslo ir kultūros lygį, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto ir individualius Centro bendruomenės poreikius;
2. Taiko intensyvaus, modulinio, distancinio, neakivaizdinio vidurinės mokyklos kurso mokymo ir mokymosi metodus.
3. Suteikia galimybę tobulėti, prisitaikyti besikeičiančioje visuomenėje;
4. Lavina suaugusiųjų kūrybinį mąstymą, gebėjimą pritaikyti turimas ir gaunamas žinias;
5. Puoselėja suaugusiųjų moksleivių dvasines ir fizines galias.
3.2. Struktūra ir funkcijos
Centras veikia dviem pakopom:
1. Pagrindinės mokyklos kurso išdėstymo pakopa;
2. Vidurinės mokyklos kurso išdėstymo pakopa.
3. Modulinis mokymas.
Centras sudaro sąlygas gyventojams mokytis siekiant bendrojo pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo pagal sekančius mokymo planus:
1. formalaus švietimo bendrojo mokymo;
2. formalaus švietimo atskirų dalykų mokymo;
3. neformalaus švietimo (kursai);
4. intensyvaus mokymo;
5. neakivaizdinio mokymo;
6. organizuoja suaugusiųjų moksleivių mokymą ir papildomą ugdymą;
7. sudaro sąlygas mokytis pagal individualią programą, eksternu;
8. sudaro sąlygas mokytis neakivaizdiniu būdu;
9. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo
egzaminus, teikia bendrojo pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo cenzą;
10. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos kurso kartojimo grupes ir iš jų formuoja klases.
SMC vadovauja direktorius. Jį skiria steigėjas – Švietimo ministerija ir Vilniaus apskrities viršininkui pritarus. Direktoriumi skiriamas asmuo, turintis aukštąjį pedagoginį išsilavinimą. Jis atsako už centro darbo rezultatus, klausytojams teikiamų valstybės nustatytų švietimo standartų įgyvendinimą, optimalų mokymo ir mokymosi sąlygų sudarymą, nuolatinį ugdymo turinio atnaujinimą, rengia vidaus darbo tvarkos taisykles ir teikia jas centro tarybai aprobuoti.
Direktoriui yra pavaldūs 30 darbuotojų, tai yra ppedagogai ir pagalbinis personalas. Suaugusiųjų mokymo centre šiuo metu mokosi 700 mokinių.
4. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI
4.1. Bendrieji darbų saugos reikalavimai
Suaugusiųjų mokymo centre yra nustatyti sekantys bendrieji darbų saugos reikalavimai, kurie yra numatyti įvadinėje instrukcijoje. Jie yra sekantys:
1. Darbuotojas gali pradėti darbą tik esant tvarkingiems įrenginiams ir tinkamai sutvarkytai darbo vietai;
2. Prieš pradedant dirbti darbuotojas turi apžiūrėti darbo vietą ir radęs trūkumus, privalo apie juos nedelsiant pranešti tiesioginiam vadovui;
3. Darbuotojas gali dirbti tik tą darbą, kuriam jis apmokytas ir instruktuotas;
4. darbuotojams, dirbantiems su elektros įrenginiais aaparatais ar instrumentais, juos prižiūrintiems ar remontuojantiems, turi būti suteiktos atiinkamos elektrosaugos grupės;
5. Darbuotojas privalo:
a.) saugoti ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių darbų reikalavimus;
b.) nedirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis ir apie tai pranešti ppadalinio vadovui;
c.) darbo drabužiai privalo būti švarūs ir tvarkingi;
d.) imtis priemonių pagal galimybes ir kompetenciją šalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, apie tai nedelsiant informuoti padalinio vadovą;
e.) vykdyti padalinių vadovų ir kitų darbuotojų, kontroliuojančių darbų saugą darbe, nurodymus.
6. Darbuotojas turi teisę:
a.) reikalauti, kad padalinio vadovas užtikrintų saugų darbą, nustatyta tvarka aprūpintų tinkamais darbo drabužiais, individualios saugos priemonėmis;
b.) atsisakyti dirbti, jei yra pavojus sveikatai ar gyvybei;
c.) atsisakyti dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai dirbti nėra apmokyti, apie tai pranešant (žodžiu ar raštu) padalinio vadovui;
7. Prieš uždarant ir atrakinant patalpas, darbuotojas privalo įsitikinti, kad visi įrengimai ir komunikacijos atjungtos;
8. Darbo vietoje negalima būti ir dirbti neblaiviems, apsvaigus nuo narkotikų arba toksinų medžiagų;
9. Darbų vadovai negali darbuotojams duoti nurodymų, kurie prieštarauja darbų saugos įstatymams, normos taisyklėms.
4.2. Bendri darbo higienos ir ekologijos reikalavimai
1. Darbo vietose sagoti maisto pproduktus saugoti draudžiama;
2. Valgyti galima valgyklose ar specialiai tam skirtose patalpose;
3. Darbuotojai privalo:
a.) saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius;
b.) laikytis atliekų rūšiavimo, sandėliavimo, nukenksminimo tvarkos.
4.3. Bendrieji apaugos nuo gaisro reikalavimai
1. Patalpos tyri būti švarios, reguliariai valomos, atliekos ir šiukšlės išvežamos;
2. Laiptinės, koridoriai ir kiti evakuaciniai keliai visuomet turi būti laisvi, neužkauti daiktais;
3. Rūkyti galima tik tam skirtose vietose;
4. Nuo įrengimų, šviestuvų, komunikacijų turi būti valomos dulkės;
5. Išlieti degūs skysčiai turi būti nedelsiant užberti smėliu ir pašalinti iš patalpos;
6. Negalima dėvėti tepaluotų ar degalais suteptų drabužių;
7. Naudojantis elektriniais virduliais ir el. Šildymo priemonėmis, būtina jjuos statyti ant nedegių stovų;
8. Indų su degiais skysčiais, dujomis atidarymui naudoti įrankius nesukeliančius kibirkščių;
9. Kilus gaisrui, darbuotojas privalo:
a.) nedelsiant pranešti ugniagesiams;
b.) gesinti gaisrą turimomis priemonėmis;
c.) į gaisro vietą iškviesti vadovaujantį darbuotoją.
4.4. Bendrieji elektrosaugos reikalavimai
1. Darbuotojai, naudojantys elektrinius prietaisus prieš įjungdami juos į el. tinklą, privalo įsitikinti, kad būtų nepažeisti jų korpusai, laidai, rozetės;
2. Darbuotojai privalo laikytis el. prietaisų naudojimosi taisyklių, esančių prietaisų pasuose;
3. Negalima vienu metu liesti el. prietaisų korpuso ir apšildymo bei vandentiekio vamzdžių;
4. Pirmoji pagalba nukentėjusiems nuo el. srovės:
a.) jei nukentėjęs žmogus negali pats atsitraukti nuo laidų, išjungiama elektra (nuspaudžiamas jungiklis, išsukami saugikliai, kirviu nukertami laidai ir pan.) , žmogus atitraukiamas už sausų drabužių;
b.) atitraukus, reikia tuj pat jam suteikti pirmąją med. pagalbą, iškviesti greitąją pagalbą. Nukentėjusiam draudžiama vaikščioti. Jei nukentėjęs nekvėpuoja, bet apčiuopiamas pulsas, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą. Jei pulsas neužčiuopiamas (akies vyzdys išsiplėtęs), reikia daryti dirbtinį kvėpavimą, masažuoti širdį.
4.5. Pavojingi ir kenksmingi veiksniai
1. Pagrindiniai traumuojantys veiksniai:
a.) mašinų ir ir įrengimų besisukančios ir judančios dalys;
b.) krintantys daiktai;
c.) elektros rovė;
d.) agresyvūs skysčiai ir medžiagos;
e.) netvarkingi įrenginiai, įrankiai, grindys, laiptai ir t.t.
2. Sveikatai kenkia:
a.) dulkės;
b.) kenksmingos medžiagos, garai, dujos, aerozoliai;
c.) triukšmas;
d.) vibracija.
4.6. nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas
1. Nelaimingi atsitikimai, dėl kurių darbuotojai mirė, neteko darbingumo vienai ar daugiau dienų ar dėl sužalojimo buvo perkeltas į kitą darbą įforminami „N“ formos aaktu.
2. Įvykus nelaimingam atsitikimui, nukentėjęs ar įvykio liudininkas privalo nedelsiant pranešti padalinio ar įstaigos vadovui.
3. nelaimingais atsitikimais nelaikomi įvykiai atsitikę dėl ligos, nesusijusios su darbo sąlygų poveikiu.
