Diplomatines atstovybes

2 Turinys

Turinys 2

Įžanga 3

Diplomatinės atstovybės ir jų rūšys 5

Diplomatinių atstovybių struktūra 6

Diplomatinių atstovybių funkcijos 8

Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje 11

Užsienio diplomatinės atstovybės Lietuvoje 12

Diplomatinės privilegijos ir imunitetai 14

Diplomatinių atstovybių statusas 16

Išvados 18

Literatūros sąrašas 20

Priedai 21

3 Įžanga

Tarptautinė teisė paskutiniaisiais metais tapo ypač reikšminga, mat esant vis daugiau tarpvalstybiniams bendravimams būtina apibrėžti kiekvienos šalies įtakos sferas ir prioritetus. Šiuolaikiniame pasaulyje didėjantis tarptautinės teisės vaidmuo apima vis daugiau visuomenės gyvenimo sričių. Smarkiai paplitusi migracija, vis platesni ekonominiai užmojai neretai verčia šalis susimąstyti apie tarptautinių santykių plėtimą, t. y. sutarčių sudarymą, pasirašymą ar prisijungimą prie jau esančių. TTai automatiškai reiškia tarptautinės teisės normų tobulėjimą, ieškojimą spragų ir tuo pačiu efektyvumą. Ne tik taikūs tarptautiniai santykiai verčia šalis bendradarbiauti. Taip pat „teisėtumas ir teisingumas tarptautiniuose santykiuose tampa realybe. Tarptautinės teisės svarbą valstybių santykiuose rodo, pavyzdžiui, ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, ir siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir istorinis 1990 metų kovo 11 dienos Aktas buvo pagrįsti tarptautine teise. Su ja taip pat tiesiogiai susiję Lietuvos valstybingumo stiprinimas ir nacionalinių interesų gynimas.“1

Siekiant produktyvaus valstybių bendradarbiavimo kuriamos tarptautinės organizacijos kaip Jungtinių Tautų oorganizacija, UNESCO, Europos bendrija ir Europos Sąjunga, karinės organizacijos, kaip pvz. NATO. Taip pat steigiamos diplomatinės atstovybės palaikyti artimus ryšius tarp valstybių. Visomis tarptautinėmis organizacijomis siekiama bendradarbiauti tiek politiškai, tiek ekonomiškai, ar net kultūriškai (UNESCO).

Lietuva eidama žingsnis žingsnin su pasauliu nneatsilieka ir tarptautiniuose santykiuose. Jau yra daug pasirašyta tarptautinių sutarčių ir dar daugiau jų numatoma pasirašyti bei ratifikuoti. Šis valstybės vadovų ir užsienio reikalų ministerijos darbas yra labai reikšmingas. Taip pat didelę reikšmę tarptautiniuose bendravimuose atlieka diplomatai. Kaip 1996 metais Utenoje buvo sveikinamas diplomatas Vytautas Antanas Dambrava nuskambėjo tokie žodžiai: „Šiandien Lietuva laisva, bet Ji tebėra pažeista, visuomenės mąstysena sujaukta, žmonės prispausti socialinių nepriteklių. Tačiau, nepaisant to, yra daug nuostabių dorų, Tėvynę mylinčių žmonių, kurių sąžiningas darbas, pavyzdingas elgesys, tikėjimas į Dievo Apvaizdą teikia vilčių, kad tauta atgis, išsivaduos iš esamų negerovių ir atsistos garbingai šalia kitų kultūringų pasaulio tautų. „Taigi kalbant apie diplomatus galima būtų juos pavadinti valstybių pranašais, kurie ne tik kuria ir formuoja savo atstovaujamos šalies vaizdą uužsienio valstybėje, bet tuo pačiu ir stengiasi praplėsti visuomenės akiratį, užmegzti draugiškus ryšius. „Diplomatai siekia atvirai bendrauti su

1 Vadapalas V. Tarptautinė teisė. Vilnius, 1996 m. P. 13.

kitų šalių žmonėmis, siekiant supažindinti juos su tautos mąstysena ir siekiais, institucijomis ir kultūra, nacionaliniais interesais ir vykdoma politika.“2 Diplomatai privalo būti su išskirtiniais bruožais mat vykdydami diplomatinė politiką reikalinga iš prigimties būti diplomatišku žmogumi kitaip ne visas numatomas ir būtinas funkcijas eis gerai atlikti užsienio valstybėje.

Lietuvos diplomatinių atstovybių statusas taip pat labai svarbus nnorint susipažinti su Lietuvos padėtimi pasaulyje. Tai, koki teikiami Lietuvos diplomatinėms atstovybėms privilegijos ir imunitetai gerai atspindi mūsų šalies padėtį tarptautiniu lygmeniu.

Šiame darbe bandysime apžvelgti Lietuvos diplomatinė bazę, t. Y. Diplomatines atstovybes, jų funkcijas, būtinas diplomatų savybes ir žinoma diplomatinių atstovybių statusą. Visa tai geriausiai atspindi garbingų Lietuvos diplomatų darbai užsienyje.

1 Dambrava V. A. Diplomatinėje tarnyboje. Širdis – Lietuva. Kaunas, 2000 m. P. 348.

5 Diplomatinės atstovybės ir jų rūšys

„Diplomatijos terminas yra kilęs iš graikiško žodžio diplomą, kuriuo Senovės Graikijoje buvo vadinamos lentelės su užrašais, išduodamos į užsienį siunčiamiems valstybės atstovams. Šiuo metu diplomatijos sąvoka nusakoma kaip valstybės institucijų ir oficialių asmenų veikla, įgyvendinant valstybės užsienio politiką bei ginant jos interesus užsienyje.“3. Siekiant vis platesnių tarptautinių santykių kuriamos ne tik tarptautinės organizacijos, įvairios sąjungos ir bendrijos, bet taip pat steigiamos diplomatinės atstovybės, kuriomis siekiama skleisti lietuvybę užsienyje bei domėtis jos plitimu, atspindėti atstovaujamą valstybę ir rūpintis jos užsienio reikalais tiek politikos srityje, tiek kultūriniame gyvenime.

Tiksliausią diplomatinės atstovybės sąvoką randame Diplomatinės tarnybos įstatyme, 7 straipsnyje: „Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius iir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai.“

Taip pat labai svarbu vienyti ir burti į bendruomenes Lietuvos išeivius ką ir bandė daryti gerbiamas diplomatas S. Lozoraitis. „Iš Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone ateina žinios, kad naujasis Lietuvos atstovas S. Lozoraitis į pasiuntinybėje vykstantį priėmimą Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga kviečia visus Vašingtono apylinkėse gyvenančius lietuvius, kuriems esą užteks vietos šalia kviestų amerikiečių ir užsienio šalių diplomatų.“4

Diplomatinių atstovybių yra labai daug. Jos gali būti net kelios vienos šalies kitoje šalyje. Lietuva irgi neatsilieka savo diplomatine veikla. Lietuvos diplomatinės atstovybės išvardintos 1 priede.

Diplomatinės atstovybės būna dviejų rūšių. Tai ambasados ir misijos.

Ambasada – tai aukščiausia šalies diplomatinė atstovybė, tuo tarpu misija yra diplomatinė atstovybė, vadovaujama pasiuntinio arba reikalų patikėtinio. „Po Antrojo pasaulinio karo dvišaliams diplomatiniams santykiams palaikyti dažniausiai steigiamos ambasados, nors joms kartais vadovauja ir laikinieji reikalų patikėtiniai. Dabar misijomis dažnai vadinamos valstybių

3 Doc. Dr. Matakas J. Valstybės pagrindai. Kaunas, 1997 m. P. 57.

4 Landsbergis V. Pusbrolis Motiejus. Vilnius, 2002 m. P. 27.

diplomatinės atstovybės tarptautinėse organizacijose. Joms paprastai irgi vadovauja ambasadoriai.“5 Taigi seniau buvęs didelis skirtumas tarp ambasadų ir misijų dabar nyksta. Nors vis dar išlieka skirtinga veiksmų laisvė, funkcijų skirtumai. „„Lietuvos Respublikos specialioji misija yra užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.“6

Diplomatinių atstovybių struktūra

„Diplomatinė atstovybė sudaro diplomatinis atstovas, kurį paskiria viena valstybė ir priima kita, ir atstovybės personalas (jei toks yra). Atstovybė įkuriama diplomatinėje valstybės sostinėje. Priimančios valstybės požiūriu yra tik vienas asmuo, galintis atstovauti kitai valstybei -tai atstovybės vadovas arba jo pareigas einantis diplomatas, kuris yra vienintelis atsakingas už visos atstovybės veiklą; atstovybės personalas iš tiesų neturi jokių atstovavimo funkcijų ir tik padeda savo vadovui.“7 Taigi matome, jog visai diplomatinei atstovybei, kokia ji bebūtų, vadovauja vienas paskirtas asmuo. Be vadovavimo paskirtoje diplomatinėje atstovybėje, vadovaujantis asmuo (gali tai būti ir bet kuris diplomatinio personalo narys) gali atstovauti atstovaujamajai valstybei bet kurioje tarptautinėje organizacijoje.

Bendra diplomatinių atstovybių struktūra:

1. Atstovybės vadovas

2. Kanceliarija:

2.1. Politika

2.2. Administracija ir koordinavimas

2.3. Sekretoriatas ir archyvai

2.4. Saugumas

2.5. Komunikacijos ir kitos techninės tarnybos

2.6. Vietinis personalas

2.7. Buhalterija

3. Komercijos skyrius

4. Konsulinis skyrius

5. Spaudos ir informacijos skyrius

5 Doc. Dr. Matakas J. Valstybės pagrindai. Kaunas, 1997 m. P. 60.

6 LR Diplomatinės tarnybos įstatymas 1998 m. Gruodžio 29 d. Str. 12.

7 Feltham R. G. Diplomatijos vadovas. Vilnius, 1997 m. P. 24.

7 6. Ginkluotųjų pajėgų, karinio jūrų laivyno bei aviacijos ir kitos specialiosios

tarnybos. Atstovybių vadovai skirstomi į tris klases:

A) ambasadoriai ir

nuncijai, akredituoti prie valstybės vadovų, bei kiti

atstovybės vadovai, turintys lygiavertį rangą;

B) pasiuntiniai, ministrai ir internuncijai, akredituoti prie valstybės

vadovų;

C) reikalų patikėtiniai, akredituoti prie užsienio reikalų ministrų.

1. Atstovybės vadovo svarbiausias uždavinys – diplomatinės politikos formavimas.

Dar kaip svarbią funkciją verta paminėti, jog diplomatas perdavinėja jį priimančios valstybės

vyriausybei savo vyriausybės bei šalies požiūrį į svarbiausius bendrus interesus, politiką,

ekonominius įvykius. Vadovas yra kaip komunikacijos kanalas tarp abiejų valstybių valdančiųjų

organų. Taip pat didelės reikšmės turi pačio diplomato asmeninės savybės. Jis turi daryti garbę

savo šaliai, turėti kuo daugiau ir įvairesnių ddraugų, kad įgytų supratimą daugelyje sferų.

Diplomatinis atstovas yra pavyzdys atstovaujamos šalies visuomenės.

2. Kanceliarijai pavesta svarbi funkcija – sudarinėti ir reguliariai atnaujinti

reikalingos vietinės informacijos kartoteką, kurioje minimi įžymūs ar nauji perspektyvūs asmenys,

glausta priimančios valstybės naujųjų laikų istorijos apžvalga, valstybės, kurioje yra atstovybė,

politiniai skyriai teikiantys informaciją atstovybėms ir atstovybės personalui būtina informacija

(medicinos aptarnavimas, mokyklos, bažnyčios ir pan.).

3. Komercijos skyrius yra tarpininkas tarp atstovaujamos šalie ir valstybės, kurioje yra

atstovybė verslininkų, prekybininkų. Čia domimasi muitų tarifų pakeitimais, kvotomis, taip pat

naujų kontraktų sudarymo galimybėmis.

4. Konsulinis skyrius dažnai būna įįsikūręs diplomatinės atstovybės patalpose, neretai

šalies sostinėje. Tai gali būti savarankiška atskira įstaiga, kuri daugiau bendrauja su migruojančiais

asmenimis išduodant jiems pasus, kelionės dokumentus, vizas ir pan. Konsuliniame skyriuje

dirbantys asmenys tiesiogiai gina savo šalies piliečių interesus remiantis tarptautine teise.

5. Spaudos ir informacijos skyriaus ddarbuotojai fiksuoja žiniasklaidos naujienas,

domisi jų formavimosi ypatumais, stengiasi kuo efektyviau pateikti informaciją apie šią šalį. Šis

skyrius stengiasi kuo geriau ir išsamiau informuoti žmones apie atstovaujamą šalį.

6. Specialiosios tarnybos. Čia gali būti suformuota nenustatytas skaičius atašė

(žemiausias diplomatinis rangas). Galimos ginkluotųjų pajėgų, prekybos, spaudos, kultūros ir

švietimo, darbo, žemės ūkio, mokslo, turizmo, teisės reikalų, socialinių santykių, laivininkystės ir kitos atašė.

Diplomatinių atstovybių funkcijos

Diplomatinių atstovybių funkcijos yra išvardintos 1961 m. Vienos diplomatinių santykių konvencijoje. Jos yra išdėstytos ganėtinai abstrakčiai, nėra tiksliai pateikiama kaip turi atstovauti diplomatas savo šalį. Net jei ir yra pasakyta pvz.: derybos su priimančios valstybės vyriausybe, nepaaiškinta kaip turėtų atrodyti draugiškos, pagarbios, teisingos ir tuo pačiu diplomatiškos derybos. Tai paliekama kiekvieno diplomato asmeniniam suvokimui.

Na o kaip patys diplomatai supranta savo darbo tikslą?

Paminėkime gerb. SStasį Lozoraitį, kuris į tokį klausimą Vašingtone laikraščiui „Pasaulio lietuvis“ 1991 m. Atsakė: „Dabar diplomatinės misijos turės daug naujų uždavinių. Svarbiausi jų: ieškoti mūsų kraštui reikiamos paramos, interpretuoti mūsų valstybės įvykius, jos evoliuciją, visur ir visada ginti jos reikalus, padėti užmegzti ekonominius ryšius, stiprinti kultūrinius santykius ir t. T. Mano paties uždavinys dabar yra visa tai, ką esu paminėjęs, gerai atlikti, gerai suorganizuoti darbą, kuris turės būti atliekamas ne tiktai tvarkingai ir gerai, bet taip pat įsisąmoninus, kad dirbame valstybei, jjai atstovaujame, ir kad reikia žiūrėti ne tik į tai, kas atsitinka šiandien, bet ir į tai, kas galėtų įvykti tolimoje ateityje. Niekada nereikia pasiklysti smulkmenose.“8

Na o konvencijoje yra pateikiamos šios funkcijos:

1. Atstovavimas atstovaujamai ai valstybei priimančioj oje valstybėje;

2.atstovaujamosios valstybės ir jos piliečių interesų gynimas priimančioj oje valstybėje laikantis tarptautinės teisės normų;

3. Derybos su priimančiosios valstybės vyriausybe;

4. Informacijos apie sąlygas bei įvykius priimančioj oje valstybėje rinkimas teisėtomis

priemonėmis ir šios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybės vyriausybei;

5. Draugiškų santykių tarp atstovaujamosios ir priimančiosios valstybių skatinimas bei

jų ekonominių, kultūrinių ir mokslinių ryšių plėtojimas.

Panagrinėkime diplomatinių atstovybių funkcijas remdamiesi kai kurių diplomatų darbais.

! Landsbergis V. Pusbrolis Motiejus. Vilnius, 2002 m. P. 266.

1. Atstovavimas pasireiškia labai įvairiai. Bendrai pažvelgus į visas diplomatinių

atstovybių funkcijas matome, jog atstovavimas ir yra visos kitos likę funkcijos, t. y. diplomatas

privalo ginti atstovaujamosios valstybės ir jos piliečių interesus, mokėti deramai derėtis, turėti

bendradarbiavimo įgūdžių. Asmuo turi sekti informacines priemones ir pranešinėti informaciją

atstovaujamajai valstybei, sugebėti veikti įvairiose kultūrose, netgi turėti tokių asmenybės bruožų

kaip patrauklumas ir simpatingumas, taip pat intelektualinis visapusiškumas. Na o pagal britų

formulę atstovaujančiajam asmeniui svarbiausia savybė yra „ moralinis asmens integralumas. Jis

turi būti teisingas, sugebėti ramiai kontroliuoti nepaprastas situacijas (ir pats save), būti tikslus,

kantrus, kuklus, laikytis etiketo. Jis jokiu būdu neturi būti pasipūtęs ir pompastiškas. Ir būtiniausia

– llojalumas prezidentui ir vyriausybei.“9

Atstovavimas taip pat ne tik pasireikšti teisingu ir sąžiningu užduočių vykdymu, bet ir pačio asmens, kaip pavyzdžio pateikimu. Diplomatas turi būti saikingai nacionalistas ir tuo pačiu labai pasaulietiškas bei liberalus žmogus.

2. Antra funkcija (atstovaujamosios valstybės ir jos piliečių interesų gynimas

priimančiojoje valstybėje laikantis tarptautinės teisės normų) yra bene labiausiai tiesiogiai susijusi

su atstovaujamosios valstybės piliečiais. Šia funkcija sprendžiamos asmenų migracijos problemos,

iškilusių nesusipratimų tarp tarpvalstybinių verslo partnerių aiškinimasis ir pan.

Dar XX a. Pirmoje pusėje žinomas lietuvių visuomenininkas ir diplomatas B. K. Balutis stengėsi kuo geriau atlikti savo darbą siekė užsienio lietuvių pripažinimo. „Dirbdamas pasiuntiniu Amerikoje B. K. Balutis stengėsi teikti paramą nusipelniusiems JAV lietuviams, tuo pačiu nevengdamas pareikšti kritikos „pasišiukšlinusiems“ išeivijos veikėjams. Pavyzdžiui, 1929 m. Gruodžio 26 d. Jis parašė laišką užsienio reikalų ministrui D. Zauniui, kuriame pranešė, jog sunkiai serga kompozitorius Mikas Petrauskas ir prašė šį nusipelniusį lietuvių tautai žmogų paremti.“. Tai ne vienintelis atvejis, kuomet diplomatas siekė pripažinimo Lietuvos išeiviams.

3. Derybos su priimančiosios valstybės vyriausybe, tai tvirtų ryšių užmezgimo

pradžia. Pirmiausiai aptariami įvairūs klausimai, išklausomos abi pusės, išsakomos būtinos sąlygos

bei norai, žodžiu deramasi. Tai ne tik sutvirtina draugiškus santykius, bet ir leidžia jiems teisiškai

galioti. Sudarytos sutartys plečia tiek konkrečiose sferose dirbančių asmenų veikimo sritį, tiek

valstybės galimybes.

Lietuvos diplomatai yra daug pasiekę derybų kkeliu. Sparčiai plečiasi bendradarbiavimas politikos, ekonomikos, kultūros, sporto ir kt. Reikaluose. Kaip S. Lozoraitis per

‘ Dambrava V. A. Vakar/Šiandien/Visuomet. Vilnius, 2000 m. P. 260.

Vatikano radiją pareiškė: „Diplomatinė tarnyba nuolat veikia. Paskutiniu metu jos interesų apimtis nepaprasta padidėjo. Vašingtone, pasiuntinybėje, personalas yra labai padidėjęs. Jis dabar rūpinasi ir prekybos klausimais, ir kultūros, ir įvairių santykių stiprinimu. O kasdien kyla vis naujos problemos, kurios laukia sprendimų.“10

Žvelgiant į šių laikų diplomatiją, svarbu paminėti, jog su vis greitėjančiu gyvenimo tempu sunku suspėti laiku plėtoti reikiamą sritį tuo labiau Lietuvai, kaip šaliai daug metų buvusiai izoliuotai. Ir nors mes daug mažiau turėjome laiko kurti diplomatinius santykius, mūsų diplomatija neatsilieka nuo kitų pasaulio šalių. „Nedidelio krašto atsivėrimas pasaulio įtakoms neišvengiamai sudėtingas ir skausmingas. Tačiau jau šiandien turime gerų Lietuvos atvirumo patirčių. Strateginė partnerystė su Lenkija, kuriai taip pat netrūko skeptikų, tapo vienu svarbiausių praėjusio dešimtmečio Lietuvos diplomatijos pasiekimų.“11

4. Sunkiai būtų įgyvendinami diplomatinės atstovybės tikslai be gerai atliekamos

funkcijos kaip informacijos apie sąlygas bei įvykius priimančioj oje valstybėje rinkimas teisėtomis

priemonėmis ir šios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybės vyriausybei.

Ši funkcija yra labai galinga, nes tai ką skleidžia visuomenės informavimo priemonės, kokie gandai sklando ar nuotaikos, daro didelę įtaką rezidavimo šalyje ir dar didesnį poveikį gali turėti atstovaujamajai šaliai.

Tai klaidina ir trikdo tarpvalstybinius draugiškus santykius. Svarbu, kad diplomatas teisingai suprastų užsienio šalies pareiškimus ir savarankiškai neinterpretavęs perduotų informaciją atstovaujamajai vyriausybei. Tam ypatingai svarbu idealiai mokėti reikiamą užsienio kalbą, susipažinti su istorija, išmanyti vietinius papročius.

Nemažiau svarbu tik teisėtais būdais rinkti informaciją taip gerbiant užsienio valstybę ir save. Taip pat laiku pateikta informacija turės geresnį poveikį nei pavėluota. Atstovaujamosios valstybės vyriausybė iš karto sužinojusi apie nuotaikas tam tikru bendru klausimu darys išvadas ir pradės spręsti reikaląjam dar nepasiekus kulminacijos. Tai ggali palengvinti bendradarbiavimą, nes reaguojanti vyriausybė rodo tinkamą dėmesį klausimo sprendimui. Kad tai būtų realu, informacija turi būti laiku ir patikrinta. Šioje vietoje diplomatas atlieka labai svarbią užsienio politikos plėtojimo galimybę.

Tamprūs santykiai tarp diplomatų ir atstovaujamosios šalies vyriausybės turi didelę reikšmę valstybės tarptautiniams santykiams.

5. Draugiškų santykių tarp atstovaujamosios ir priimančiosios valstybių skatinimas bei

jų ekonominių, kultūrinių ir mokslinių ryšių plėtojimas – paskutinė konvencijoje minima funkcija

10 Landsbergis V. Pusbrolis Motiejus. Vilnius, 2002 m. P. 164.

11 Adamkus V. Trys metiniai pranešimai. Vilnius, 2001 m. P. 71.

yra nne mažiau svarbi. Viskas prasideda nuo draugiškų santykių, kurie yra būtina tarptautinio bendradarbiavimo sąlyga. Pilnai įgyvendinant šią funkciją reikia aktyviai veikti visuomenėje skleidžiant informaciją apie bendraujančias valstybes.

„Visada reikia turėti omenyje, kad masinės informacijos priemonės daro didžiulį poveikį viešajai nuomonei, o jji savo ruožtu dar vis didesnę įtaką šalies užsienio politikos formavimui.“12 Teisinga, naudinga ir prieinamai pateikta informacija yra efektyvi. Abipusiai informacijų mainai gali suaktyvinti turizmą, naujų užsienio investicijų atsiradimą, skatinti dalyvavimą rengiamose tarptautinėse parodose, seminaruose, netgi sudaryti palankias sąlygas naujiems politiniams užmojams.

Diplomatai atlikdami draugiškų santykių palaikymo funkciją rašo straipsnius į spaudą, dalyvauja televizijos ir radijo laidose, leidžia bukletus rengia konferencijas ir jose dalyvauja, skaito paskaitas, rašo bei leidžia knygas ir pan. Pvz.: V. A. Dambrava aktyviai atlikdamas šią funkciją yra organizavęs per 16 įvairius klausimus plėtojančių pranešimų daugiau kaip 5 šalyse. Tai ir Meksikoje (tema: Politiniai Lietuvos nepriklausomybės aspektai), ir Venesueloje (tema: Profesinė etika), žinoma ir Lietuvoje bei kitose valstybėse.

Lietuvos diplomatiniai santykiai sparčiai plečiasi, to pasėkoje šalis atlieka vis daugiau dderybų su Europos Sąjunga bei NATO, kaip svarbiausiais Lietuvos pasiekimais. Numatyti ir susitarti konkretūs klausimai verčia šalį eiti koja kojon su sparčiai pirmyn besiveržiančiu pasauliu. Puikūs tarptautiniai susitarimai plečia ne tik politikos gaires, bet ir plėtoja ekonominio bendradarbiavimo sferas. Svarbus kiekvienai valstybei diplomatinių atstovybių darbas nelieka nepastebėtas. Daugelis pasižymėjusių diplomatų yra apdovanoti už nuopelnus vienai ar kitai šaliai.

Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienyje yra LR diplomatinės tarnybos dalis.13 Diplomatinės atstovybės sudėtį nagrinėjome diplomatinių atstovybių struktūros skyriuje. Taigi dabar aapžvelgsime atstovų kitose valstybėse paskyrimo tvarką, veiklos pradžią bei pabaigą. „Diplomatinių atstovų parinkimo ir paskyrimo tvarka yra akredituojančios (siunčiančios) valstybės aukščiausios valdžios institucijos kompetencijoje. Be kita ko ši procedūra turi būti suderinta su tarptautinių konvencijų nuostatomis.“14

12 Feltham R. G. Diplomatijos vadovas. Vilnius, 1997 m. P. 30.

13 LR Diplomatinės tarnybos įstatymas, 1998 m. Gruodžio 29 d. Str. 2.

14 Doc. Dr. Matakas J. Valstybės pagrindai. Kaunas, 1997 m. P. 64.

Lietuvos diplomatiniu atstovu gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis, o administracinio, techninio bei aptarnaujančiojo personalo nariai gali būti valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, piliečiai. Apie jų priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo būtina pranešti valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, Užsienio reikalų ministerijai.13

Skiriant atstovybės vadovą, būtina gauti priimančios valstybės sutikimą- agremaną.* Taip pat pranešama apie atvykstančio vadovo šeimyninę padėtį, pateikiamos biografinės žinios. Visa svarstymo procedūra vyksta konfidencialiai. Jeigu asmuo tinka į skiriamas pareigas jam įteikiami kredencialai**, liudijantys jo teisę atstovauti savo valstybei.

„Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovas gali būti paskirtas atstovauti Lietuvos Respublikai ir tarptautinėje organizacijoje.“16 Paskirtas asmuo negali užsiimti kita veikla negu būti diplomatu. Jam draudžiama turėti verslą ar pelnytis iš kitokių užsiėmimų.

Įdomu paminėti, kad „jei dviejų atstovybių vadovai įteikia kkredencialus tą pačią dieną, pirmenybė nustatoma pagal jų atstovaujamų valstybių pavadinimų (prancūziškų) alfabetą arba, kaip labiau įprasta, pagal laiką, kada jie formaliai pradėjo eiti pareigas.“17

Atšaukiamas diplomatas siunčiant notą užsienio reikalų ministrui, jei jo atšaukimo nereikalauja priimanti valstybė. Atstovybės vadovas gali protestuoti notą įteikdamas atšaukiamąjį raštą. Jo įgaliojimai nutrūksta pagal atšaukiamojo rašto datą arba jis anksčiau pasitraukia iš šalies.

Lietuvos diplomatinės atstovybės (kaip jau buvo minėta) išvardintos 1 priede.

Užsienio diplomatinės atstovybės Lietuvoje

Lietuvoje yra 96 užsienio atstovybės neskaitant tarptautinių organizacijų atstovybių ir konsulinių įstaigų (jos išvardintos 2 priede). Kaip ir yra įprasta, Lietuvoje užsienio diplomatinės atstovybės susitelkia sostinėje – Vilniuje. Savo darbe jos vadovaujasi Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių. Šioje konvencijoje skelbiama, kad šalys susitaria:

1. Pažymėdamos, kad visų šalių tautos nuo senų laikų pripažįsta diplomatų statusą;

15 LR įstatymas dėl diplomatinių atstovybių užsienyje statuso, 1991 spalio 03. Str. 6.

pranc. Agrement – sutikimas, pritarimas.

** it. Credenziale – akreditavimo (įgaliojamasis) raštas.

16 LR Diplomatinės tarnybos įstatymas 1998 m. Gruodžio 29 d. Str. 11.

17 Feltham R. G. Diplomatijos vadovas. Vilnius, 1997 m. P. 37.

2. Atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų Įstatų tikslus ir principus, susijusius su suverenia

valstybių lygybe, tarptautinės taikos ir saugumo palaikymu bei draugiškų santykių tarp valstybių

stiprinimu;

3. Įsitikinusios, kad tarptautinės konvencijos dėl diplomatinių santykių, privilegijų ir

imunitetų sudarymas skatins draugiškų santykių tarp valstybių plėtrą nepriklausomai nnuo jų

konstitucinės ir socialinės sistemos skirtumų;

4. Suprasdamos, kad tokios privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskirų asmenų

poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad diplomatinės atstovybės, kaip valstybėms

atstovaujančios institucijos, veiksmingai vykdytų savo funkcijas;

5. Patvirtindamos, kad šios Konvencijos nuostatų tiesiogiai nesureguliuoti klausimai ir

toliau bus sprendžiami laikantis tarptautinės paprotinės teisės normų.

Užsienio atstovybės laikosi Vienos konvencijos nuostatų net jei jos prieštarauja LR įstatymams, taigi diplomatams galioja tokios pačios pradėjimo ir baigimo eiti savo pareigas normos kaip ir Lietuvos atstovams užsienyje. Protokolas taip pat išlieka vienodas.

Kadangi diplomato skyrimas ir atšaukimas yra aptartas prieš tai skyriuje, dabar panagrinėsime protokolo ypatumus.

Kalbant apie protokolą būtina paminėti, jog šioje srityje yra labai daug suvaržymų bei griežtai nustatytų taisyklių. Pavyzdžiui atstovybės vadovo pirmumą lemia jo rangas. Oficialiame susitikime esant vienodo rango diplomatams pirmumas teikiamas seniau dirbančiam diplomatui. Taip pat bendravimas tarp diplomatų tarpusavyje ar su užsienio vyriausybe vyksta pagal nusistovėjusius standartus. Yra pateikiami blankai, kurie šiek tiek lengvina oficialųjį susirašinėjimą. Jei tarp atstovybių vadovų yra užsimezgę draugiški ryšiai, jie dėl susitikimų tariasi tiesiogiai telefonu.

Demonstracijas diplomatai priima pagal savo nuožiūrą, jei ši nepažeidžia Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių ir netrikdo atstovybės rimties ar nepažeidžia jos orumo. Atstovybės vadovai gali neatidaryti durų arba priimti peticiją be komentarų,arba pakviesti grupės atstovą pokalbiui.

Apranga – ne

mažiau svarbi diplomatų darbe. Nors atstovybių vadovų aprangos taisyklės skirtingose šalyse vis kitokios, yra keletas nekintančių reikalavimų. Tautiniais drabužiais galima vilkėti per visus diplomatinius renginius, tačiau juos pakeičiant svarbu laikytis taisyklių. Vizitinis kostiumas vilkimas dažniausiai lauke atvykstant ir išvykstant įžymiems svečiams. Ypatingai iškilmingomis progomis būtinas juodas frakas su jam būtinais aksesuarais. Neoficialiems vakaro renginiams – smokingas ir pan.

Minint valstybines šventes iškeliama valstybinė vėliava. Tai daroma ir per priimančios šalies valstybines šventes. Garbingo svečio vizito proga taip pat rodoma jam garbė vvėliavos iškėlimu. „Mirus valstybės ar vyriausybės vadovui, karališkos šeimos nariui arba įvykus nacionalinei nelaimei, atstovybės vadovas gauna savo šalies ministerijos nurodymus, kaip ilgai truks gedulas, ar bus iškabinama vėliava iki pusės stiebo.“18

Žvelgiant į struktūrą, kuri išanalizuota antrame skyriuje (diplomatinių atstovybių struktūra) pastebėtina, jog ji nesiskiria nei Lietuvoje, nei užsienyje. Tai priklauso nuo to, kokio dydžio yra diplomatinė atstovybė, kiek joje dirba narių.

Diplomatinės privilegijos ir imunitetai

Jau nuo seno diplomatų tarnyba turi privilegijų. Taip yra todėl, kad „valstybės atstovai tinkamai gali vykdyti ssavo funkcijas tik visiškai nepatirdami jokio – nei teisinio, nei fizinio, nei moralinio – spaudimo, kurį galėtų daryti juos priimanti valstybė.“19 Savo pareigas jie gali gerai atlikti tik nekliudomai ir nevaržomai bendraudami su savo vyriausybe.

Privilegijos ir imunitetai skiriami tiek diplomatiniai aatstovybei, tiek atskiram asmeniui. Atstovybėms suteikiamas patalpų ir turto neliečiamumas t. Y. Ten draudžiama daryti kratą, konfiskuoti atstovybėje esantį turtą ir automobilius. Į patalpas negalima įeiti be vadovo sutikimo. Ne mažiau reikšminga dokumentų ir archyvų neliečiamybė, kuri draudžia atplėšti ar net sulaikyti į diplomatinę atstovybę ateinančias siuntas, paketus. Apsaugoti svarbius dokumentus ir korespondenciją diplomatiniai kurjeriai taip pat naudojasi neliečiamumo teise.

Laiku išsiųsti arba gauti reikiamus raštus atstovai gali naudotis visomis šalyje esančiomis ryšio priemonėmis (kai kuriais atvejais reikalingas priimančios šalies vyriausybės sutikimas).

Diplomatinė atstovybė turi ir finansinių lengvatų. Ji atleidžiama nuo vietinių ir valstybinių mokesčių, rinkliavų. Jai negalioja mokesčio už pajamas rinkimas. Atstovybė temoka už paslaugas (pvz.: vandenį, elektrą, šildymą ir pan.).

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga finansuojamos iš Lietuvos Respublikos vvalstybės biudžeto per Užsienio reikalų ministeriją.

Patys diplomatai turi ne ką mažiau privilegijų ir imunitetų nei jų vadovaujamos atstovybės. „Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo nariai bei

18 Feltham R. G. Diplomatijos vadovas. Vilnius, 1997 m. P 47.

19 Feltham R. G. Diplomatijos vadovas. Vilnius, 1997 m. P 49.

jų šeimos nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, susitarimuose. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, ggali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.“20

Visos diplomatinės privilegijos ir imunitetai teikiami atstovybės vadovui ir jo šeimos nariams su išimtim, kad jie nėra piliečiai ar nuolatiniai gyventojai šalies, kurioje dirba diplomatas.

Suteikiamos privilegijos ir imunitetai yra:

1. diplomato asmuo neliečiamas;

2. privati diplomato rezidencija yra neliečiama;

3. diplomato dokumentai, korespondencija ir nuosavybė neliečiama;

4. diplomatas naudojasi imunitetu nuo priimančiosios valstybės baudžiamosios

jurisdikcijos;

5. jis naudojasi imunitetu nuo civilinės ir administracinės j urisdikcijos (su išimtimis);

6. diplomatas neprivalo duoti parodymų kaip liudytojas;

7. diplomatui negali būti taikomos jokios vykdomosios priemonės (su išimtimis);

8. diplomato imunitetas nuo priimančiosios valstybės jurisdikcijos;

9. Diplomatas atleidžiamas nuo visų asmenų ir nekilnojamojo turto, valstybinių,

regioninių ar municipalinių mokesčių ir rinkliavų (su išimtimis);

10. priimančioji valstybė atleidžia diplomatus nuo visų darbo ir kitų viešųjų prievolių;

11. priimančioji valstybė, vadovaudamasi savo įstatymais ir kitais teisės aktais, leidžia

įvežti ir atleidžia nuo visų muito mokesčių ir susijusių rinkliavų (su išimtimis);

12. asmeninis diplomato bagažas atleidžiamas nuo apžiūros.

Prie gausiai išvardintų privilegijų ir imunitetų paminėtina, jog visi diplomatinės atstovybė darbuotojai turi teisę laisvai keliauti buvimo valstybėje jei to neriboja nacionalinis saugumas. O diplomatai ir jų šeimos nariai nevaržomai gali judėti ir per trečiases šalis, jei jie tturi diplomatines vizas arba važiavimo tikslo raštus.

LR Diplomatinės tarnybos įstatymas 1998 m. Gruodžio 29 d. Str. 15.

Personalas, esantis priimančios šalies piliečiais turi labai nedaug privilegijų ir imunitetų. Jiems suteikiamos tik tokios lengvatos, kurios netrugdant padėtų vykdyti atstovybės funkcijas.

Diplomatinių atstovybių statusas

Valstybių atstovybių bei pačių atstovų statusą apibrėžia:

1. 1975 m. kovo 14 dienos Vienos konvencija dėl valstybių atstovavimo jų

santykiuose su universaliomis tarptautinėmis organizacijomis;

2. 1946 m. vasario 13 dienos Konvencija dėl Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų;

3. 1947 m. lapkričio 21 dienos Konvencija dėl specializuotų agentūrų privilegijų ir

imunitetų.

Statusą, kitaip tariant, teisinę padėtį diplomatinių atstovybių apibūdina joms suteikiamos privilegijos ir imunitetai bei jų gausa ir išskirtinumas. Jungtinių Tautų įstatai numato, kad „kiekvienos valstybės narės teritorijoje Organizacija turi tokį teisinį subjektiškumą, koks yra būtinas vykdant jos funkcijas ir siekiant jos tikslų. <.> kiekvienos jos valstybės narės teritorijoje Organizacija naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kokie yra būtini siekiant jos tikslų, bei kad Jungtinių Tautų valstybių narių atstovai ir Organizacijos pareigūnai taip pat naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kokie yra būtini funkcijų, susijusių su Organizacijos veikla, nepriklausomam atlikimui“21

„Valstybių nuolatinių atstovybių tarptautinėse organizacijose statusas diplomatinės teisės požiūriu yra artimas diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse statusui. Panašūs būna ir tose valstybėse bei ambasadose dirbančių diplomatų imunitetai ir privilegijos. Tie imunitetai ir privilegijos paprastai būna ddidesni negu pačių tarptautinių organizacijų pareigūnų.“22 Tai aiškiai matoma pvz. Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų konvencijoje sakoma, jog valstybių narių atstovai gali naudotis tais pačiais imunitetais ir lengvatomis dėl asmeninio bagažo, kurie suteikiami diplomatiniams atstovams, arba kitomis privilegijomis, lengvatomis ir imunitetais, kuriais naudojasi diplomatiniai atstovai, išskyrus teisę siekti atleidimo nuo muito mokesčių už įvežamas prekes (nesančias jų asmeninio bagažo dalimi), arba nuo akcizo mokesčių bei pardavimo mokesčių. Taigi diplomatiniai atstovai pagal savo statusą yra aukščiau, negu kiti valstybių narių pareigūnai.

Valstybės atstovybės statusą taip pat apibūdina tai, kaip jąpriima kitos valstybės, koks jų požiūris ir kokius tolimesnius santykius ketinama užmegzti. Diplomatine atstovybe turi būti

21 1946 m. Vasario 13 d. Konvencija dėl Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų.

22 Doc. Dr. Matakas J. Valstybės pagrindai. Kaunas, 1997 m. P. 72.

pasitikima, žinoma ir jos nariai neturėtų menkinti atstovaujamos šalies vardo. Tai lemia teisingos ir laiku pateiktos nuomonės pareiškimas, draugiškas bei produktyvus bendravimas, informacijos perdavimo kompetentingumas, atstovybės, kaip atskiros įstaigos geras vardas, galbūt netgi prestižas dėl kurio irgi buvo stengiamasi. Kaip minima knygoje apie gerb. Diplomatą B. Balutį: „Lietuvos laisvės paskolos palūkanų mokėjimo ar pačių bonų išpirkimo laikotarpis B. K. Balučiui paliko nelabai malonų įspūdį, nes sugaišino daug brangaus laiko. Tačiau šį

darbą pasiuntinys atlikdavo pareigingai, nes tai buvo Lietuvos prestižo JAV lietuvių akyse klausimas.“23

Taigi ne tik suteikiamos privilegijos ir imunitetai atskleidžia diplomatinių atstovybių ir jų vadovų statusą, bet taip pat kaip įgaliotieji asmenys elgiasi būdami diplomatais ir atlikdami jiems paskirtas funkcijas.

23 Skirius J. Lietuvių visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis. Vilnius, 2001 m. P. 358.

18 Išvados

„Šiandien diplomatija yra toli pasistūmėjusi. Sienų su kaimynais klausimas yra praktiškai išspręstas. Gana sėkmingai vykdoma šalies ekonominė politika – ekonominė diplomatija jau visur tampa veiklos prioritetu. PPolitiniai prioritetai – integracija į Europos ir Atlanto gynybos sąjungas – yra aiškūs ir nuolat kartojami. <.> Pamažu politinius paskyrimus pakeis išmintingai planuojama karjeros diplomatų kadrų politika. Aišku, mūsų diplomatijai dar ilgai trūks patirties, dar reikės laiko brendimui. Bet ko nepadaro patirtis, iš diplomatijos išspaudžia darbo krūvis, o sunkios darbo sąlygos diplomatą greičiau subrandina ir užgrūdina.“24 Net ir okupacijos laikotarpiu kiek nukentėjusi, tačiau nenutraukta Lietuvos diplomatinė veikla nenusileidžia kitų šalių atstovybėms nei savo pasiekimais, nei išsivystymo lygiu. Lietuva yra įkūrusi ddaugelyje pasaulio šalių savo diplomatines atstovybes ir yra jų darbu labai patenkinta. Užsienio šalys taip pat mielai atsiunčia savo gerbiamus diplomatus. Dabar Lietuvoje veikia per 90 užsienio atstovybių. Šalyje galioja 8 diplomatiniai rangai (3 priedas), kurie užtikrina galimybę optimaliai dirbti iir siekti puikių rezultatų. 1998 12 29 LR Seimo buvo priimtas ilgai lauktas ir labai reikalingas Diplomatinės tarnybos įstatymas, kuris yra pagrindas diplomatinėje tarnyboje, žinoma be ratifikuotų tarptautinių sutarčių, kurių Lietuva pasirašo vis daugiau.

Lietuvos diplomatinės atstovybės savo struktūra atitinka tarptautinius reikalavimus ir gali vykdyti visas įstatymų numatytas diplomatinių atstovybių funkcijas:

1. Atstovavimas atstovaujamai ai valstybei priimančioj oje valstybėje;

2. Atstovaujamosios valstybės ir jos piliečių interesų gynimas priimančioj oje

valstybėje laikantis tarptautinės teisės normų;

3. Derybos su priimančiosios valstybės vyriausybe;

4. Informacijos apie sąlygas bei įvykius priimančioj oje valstybėje rinkimas teisėtomis

priemonėmis ir šios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybės vyriausybei;

5. Draugiškų santykių tarp atstovaujamosios ir priimančiosios valstybių skatinimas bei

jų ekonominių, kultūrinių ir mokslinių ryšių plėtojimas.

Tačiau į diplomatiją negalima žvelgti tik iš įstatymų pusės, mat tik gerbiamas žmogus gali būti gerbiamas diplomatas. „Politiką, ekonomiką, pprekybos ryšius, kultūrą, informaciją ir įvairias kitas sritis turi panaudoti diplomatas, tarnaudamas savo šaliai. Tačiau jo veikla kiekvienoje

Dambrava V. A. Vakar/Šiandien/Visuomet. Vilnius, 2000 m. P. 258.

srityje turi paisyti moralės. Juk diplomatas veikia į žmogų ir veikia per žmogų.“25 Yra manoma, kad diplomatu gali būti žmogus tiktai turintis tam tikras asmenines savybes, kai pvz.: nuovokumas politikoje, asmenybės patrauklumas ir simpatingumas ar net sveika nuovoka ir sugebėjimas vadovauti.

Vykdant paskirtas funkcijas diplomatinės atstovybėms suteikiami tam tikri imunitetai ir privilegijos, kad būtų užtikrintas darbo eefektyvumas. Patys diplomatai taip pat turi nemažai jų atstovaujamąjį darbą bei asmeninį gyvenimą užsienyje lengvinančių faktorių, kurie išvardinti 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

Nemažiau svarbus yra ir diplomatinių atstovybių statusas, kurį reglamentuoja keletą tarptautinių dokumentų. Greta numatytų diplomatinių atstovybių privilegijų ir imunitetų įgaunant tarptautinį statusą būtina pačiam asmeniui elgtis pagirtinai ir nepažeidinėti suteikiamų lengvatų.

Lietuva plėsdama savo diplomatinę veiklą ir vykdydama tarptautinius reikalavimus bei turėdama jai suteikiamą statusą yra praktiškai įkėlusi koją į visus žemynus. „Būdama kelyje į Europos Sąjungą ir NATO, Lietuva turi mokytis iš savo patirties, kurią išgyveno Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Mums būtinas nuolatinis strateginis planavimas, alternatyvūs planai, įžvalgumas, nepaprastų, mums grėsmingų situacijų numatymas ir įvertinimas. Ne pro šalį ir kritiškas cinizmas. Viena išeitis – ne išeitis. Diplomatija mus moko būti pasirengusiems bet kokiems netikėtumams ir jų atveju rasti šaliai priimtiniausią išeitį. Be abejo, mums reikalingi sąjungininkai, mums reikalingi draugai ir priešai niekada nebūna maži.“26

Be galo svarbus diplomatijos vaidmuo šiandieniniame gyvenime jau yra žinomas, tačiau būtina pripažinti, jog visada yra ko siekti, tik reikia ieškoti galimybių, kurios realizuotų užsibrėžtus tikslus ir tai daryti reikia žmogiškomis ir žmoniškomis priemonėmis, ko ir siekiama gerbiamų asmenybių ir puikių diplomatų darbu.

„Gal vienintelis iš Lietuvos diplomatų Vytautas A. Dambrava šaukia mums apie ttai, kad būtina gyventi ir dirbti dorai: „be politinės moralės visuomenė žūsta, be asmeninės moralės visuomenės išlikimas yra bevertis!“

25 Dambrava V. A. Diplomatinėje tarnyboje. Širdis – Lietuva. Kaunas, 2000 m. P. 331.

26 Dambrava V. A. Vakar/Šiandien/Visuomet. Vilnius, 2000 m. P. 259.

20 Literatūros sąrašas

1. Adamkus V. Trys metiniai pranešimai. Vilnius, 2001 m.

2. Dambrava V. A. diplomatinėje tarnyboje. Širdis – Lietuva. Kaunas, 2000 m.

3. Dambrava V. A. Vakar/Šiandien/Visuomet. Vilnius, 2000 m.

4. Feltham R. G. Diplomatijos vadovas. Vilnius, 1997 m.

5. Landsbergis V. Pusbrolis Motiejus. Vilnius, 2002 m.

6. Doc. Dr. Matakas J. Valstybės pagrindai. Kaunas, 1997 m.

7. Skirius J. Lietuvių visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis. Vilnius,

2001 m.

8. Vadapalas V. Tarptautinė teisė. Vilnius, 1996 m.

9. LR Diplomatinės tarnybos įstatymas 1998 m. gruodžio 29.

10. LR Diplomatinės tarnybos įstatymas, 1998 m. gruodžio 29.

11. LR įstatymas dėl diplomatinių atstovybių užsienyje statuso, 1991 spalio 03.

12. Konvencija dėl Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų, 1946 m. vasario 13