Dokumentinis procesas pagal naująjį CPK

DOKUMENTINIS PROCESAS PAGAL 2002 m. CPK

1. SUPAPRASTINTO (SUMARINIO) TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO IŠTAKOS

Ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamos labai įvairios bylos, todėl netikslinga visoms byloms nustatyti vienodą nagrinėjimo tvarką. Ieškojimas tam tikrų kategorijų byloms paprastesnių procedūrų prasidėjo dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1988 metais ypatingojoje teisenoje atsirado nauja bylų kategorija – “bylos dėl alimentų išieškojimo, kai tarp šalių nėra ginčo”(1964 m. CPK 3121 straipsnis). Pareiškėjas ir alimentus privalantis mokėti asmuo į teismą buvo nekviečiami, teismo posėdžio protokolas nerašomas, teisėjo nutarimas vykdomas sskubiai. Jei asmuo, privalantis alimentus mokėti, nesutinka su nutarimu, jis turėjo teisę paduoti pareiškimą bylą išnagrinėjusiam apylinkės teismui. Gavęs tokį pareiškimą, teisėjas turėjo panaikinti nutarimą ir reikalavimą dėl alimentų nagrinėti ieškininės teisenos tvarka.

Tačiau be alimentų (išlaikymo) priteisimo bylų galiojantys įstatymai iki 1999 01 01 taip vadinamojo sumarinio proceso, pagal kurį nesudėtinga civilinė byla išnagrinėjama labai greitai ir dažniausiai tik pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nerengiant teismo posėdžio, iš viso nenumatė.

Supaprastintos procedūros reikalingos siekiant šių tikslų :

– sumažinti teismuose darbo kkrūvį (nesudėtingomis bylomis neapkrauti teismų, kad jie galėtų susikoncentruoti ir daugiau dėmesio skirti sudėtingų bylų sprendimui);

– pagreitinti bylų nagrinėjimo procesą (EŽTPLA Konvencijos 6 straipsnis);

– atpiginti procesą;

– tam tikrais atvejais automatizuoti procedūras nagrinėjant teisme tam tikras bylas.

Prieš detaliau aaptariant 2002 m. CPK įtvirtinto dokumentinio proceso esmę ir ypatumus, būtų vertinga prisiminti ketverius metus galiojusiam taip vadinamam teismo įsakymo institutui būdingus bruožus – jo privalumus ir trūkumus, kadangi šio instituto tam tikri elementai buvo perkelti į naująjį teismo įsakymo institutą bei į dokumentinį procesą 2002 m. CPK. Kita vertus, teismuose dar užbaigtos ne visos bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, kurios pradėtos pagal 1964 m. CPK, todėl anksčiau galiojusio CPK atitinkamų normų taikymas teismų praktikai vis dar aktualus ir šiandien.

1964 m. CPK priimtas naujas 201 skirsnis “Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai” įsigaliojo tik nuo 1999 01 01. Šiame skirsnyje buvo nustatyta supaprastinta tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo procedūra. Šio skirsnio atsiradimas yra vienas iš reikšmingiausių pirmosios instancijos teismo proceso pakeitimų. ĮĮtvirtinus bylų dėl teismo įsakymo išdavimo supaprastintą procedūrą, buvo atsisakyta bendrosios ginčo teisenos tvarkos taikymo visų be išimties kategorijų byloms. Tai leido sutrumpinti kai kurių bylų nagrinėjimo terminus, operatyviau ginti pažeistas asmenų teises, sumažinti teismų darbo krūvį.

Pagal CPK 2561 straipsnį šis institutas buvo taikomas tik bylose dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutartinių prievolių. Pareiškėjo reikalavimas, paduotas šio skirsnio tvarka, turėjo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 104 straipsnio 2 dalį pareiškimai 201 skirsnio tvarka buvo apmokestinami 50 procentų dydžio žžyminiu mokesčiu, nustatytu už turtinius ginčus.

CPK 2561 straipsnio 1 dalyje buvo numatyti trys kriterijai, pagal kuriuos nustatomos bylos, nagrinėjamos šiame skirsnyje numatyta tvarka :

1) ginčas turėjo būti kilęs iš sutartinių santykių. Tai reiškia, kad piniginiai reikalavimai, kilę kitais pagrindais, pvz., iš daiktinių santykių, delikto darbo santykių ir pan. šio skirsnio tvarka negalėjo būti nagrinėjami.

2) Pareikštas reikalavimas turėjo būti piniginis, t.y. priteisti konkrečią pinigų sumą. Taigi, šio skirsnio tvarka negalėjo būti nagrinėjami reikalavimai dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo, kaip kad yra daugelyje kitų valstybių;

3) Iš sutartinių santykių kilusio piniginio reikalavimo egzistavimas turėjo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Vadinasi, pagal šio skirsnio normas galėjo būti nagrinėjami tik tie piniginiai reikalavimai, kurie kilę iš notaro patvirtintų ar paprasta rašytine forma sudarytų sutarčių.

Be nurodytų sąlygų, 2561 straipsnio 2 dalyje buvo nustatytos papildomos sąlygos, kai reikalavimas, nors ir atitinkantis paminėtus tris kriterijus, negalėjo būti nagrinėjamas supaprastinta tvarka, jeigu :

1) pats pareiškėjas nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti. Pvz., sutarčiai esant dvišalei, šalys savo prievoles turi vykdyti tuo pačiu metu, jei pagal įstatymą, sutartį ar prievolės esmę nereikia vykdyti kitaip. Tokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, kol savo prievolę įvykdys kreditorius. Taigi, tokiais atvejais minimas skirsnis negalėjo būti taikomas;

2) nežinoma skolininko ggyvenamoji ar darbo vieta arba įmonės, įstaigos, organizacijos buveinė. Taigi, net ir esant žinomam skolininko turtui (tiek kilnojamam, tiek nekilnojamam), taikyti šią tvarką nebuvo galima.

3) skolininkas pateikia raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo.

Bylos CPK 201 skirsnio tvarka buvo nagrinėjamos skolininko gyvenamosios vietos ar buveinės registravimo vietos apylinkės teisme. Jei pareiškimas buvo dėl didesnių kaip 100000 litų piniginių reikalavimų, bylą pirmąja instancija nagrinėjo apygardų teismai.

Buvo nustatyta tokia šių bylų nagrinėjimo supaprastinta procedūra:

– teismas atsisako priimti pareiškimą, jei jis neatitinka CPK 2563 straipsnyje numatytų reikalavimų jo formai ir turiniui ir jei nesumokėtas žyminis mokestis. Teismo nutartis atsisakyti priimti – neskundžiama ir galutinė. Tačiau tai netrukdė paduoti pareiškimą iš naujo, ištaisius trūkumus, arba pareikšti ieškinį teisme bendra tvarka. Teismas taip pat galėjo nepriimti pareiškimo, jei yra neįmanomas prievolės įvykdymas dalimis, o pareiškėjas reikalauja dalies prievolės vykdymo. Pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo pateikimo teismui dienos (CPK 3564 straipsnis).

– priėmęs pareiškimą, teismas ne vėliau kaip per tris dienas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame nurodomas siūlymas sumokėti pareiškėjo reikalaujamas sumas per 14 dienų nuo pareiškimo skolininkui įteikimo dienos ir apie tai informuoti teismą; pranešimas, kad to neįvykdžius – bus išduotas teismo įsakymas; informacija, kkad teismui bus perduotas pareiškimas nagrinėti ieškininės teisenos tvarka, jei skolininkas pateiks raštu motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus (CPK 2565 straipsnis).

– pareiškimo nuorašas ir pranešimas skolininkui siunčiami registruotu laišku ar įteikiamas per kurjerį ar dokumentus gali pareiškėjo sutikimu įteikti pats pareiškėjas skolininkui (CPK 2566 straipsnis). Pagal CPK 2567 straipsnį teisėjas pateiktų skolininko prieštaravimų klausimą išsprendžia nutartimi ir atsisako priimti prieštaravimus, jei jie nemotyvuoti ar nepagrįsti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

– jei teismas skolininko prieštaravimus priima, jis ne vėliau kaip per tris dienas informuoja kreditorių, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų turi teisę pateikti teismui ieškinį bendra tvarka, primokant žyminį mokestį ir išaiškina CPK 150 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas pasekmes. Jei pareiškėjas, gavęs teismo pranešimą, ieškinio nepareiškia ir neprimoka trūkstamos dalies žyminio mokesčio, teismas nutartimi grąžina pareiškėjui ir laikomas nepaduotu. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjui jo sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą tokiu atveju negrąžinamas ir tai galima suprasti kaip procesinę sankciją už kitos šalies ir teismo laiko gaišinimą.

– jei skolininkas nepateikia nustatytu terminu ir nustatyta tvarka prieštaravimų, teismas ne vėliau kaip per tris dienas, pasibaigus terminui prieštaravimams pateikti, priima teismo įsakymą. Nors įstatyme nebuvo nurodyta, teismo įsakymas išduodamas ir tada, jei teismas skolininko prieštaravimų nepriima.

–

teismo įsakymas – tai vykdomasis dokumentas ir jį teismo antstoliai turi vykdyti bendra tvarka. Teismo įsakymo nuorašai išsiunčiami šalims Teismo įsakymas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu bendra tvarka (CPK 25610 straipsnis).

Abejonių dėl 1964 m. CPK naujojo skirsnio veiksmingumo kilo dėl įvairių priežasčių. Palyginti su užsienio valstybių praktika ir ikikarinės Lietuvos praktika, buvo nustatytas labai siauras priverstine tvarka teismo įsakymo pagrindu vykdomų reikalavimų ratas. Nebuvo numatyti reikalavimai pagal protestuotus vekselius, reikalavimai išreikalauti kilnojamąjį daiktą, piniginiai reikalavimai, kylantys ir ne iš sutartinių ssantykių, pvz., atlyginti žalą, išieškoti mokesčius.

Įstatymų leidėjas nebuvo iki galo nuoseklus, nes supaprastinto proceso klausimą sprendė nesilaikant sistemos:

pirma, papildžius CPK 201 skirsniu, neteko prasmės CPK 331 skirsnis dėl alimentų išieškojimo supaprastinta tvarka, nes tai irgi piniginiai reikalavimai ir taip pat gali būti nagrinėjami pagal 201 skirsnį;

antra, teismo įsakymo išdavimas nepagrįstai buvo daromas priklausomu nuo skolininko valios – jei skolininkas pareiškia motyvuotą prieštaravimą, teismas įsakymo išduoti negalėjo. Kreditoriui palankesnė tvarka – teismo įsakymo išdavimas nepranešus skolininkui, suteikiant galimybę skolininkui pareikšti pprieštaravimus po to, kai jis gaus teismo įsakymą;

trečia, liko tinkamai neišspręstas laikinųjų apsaugos priemonių (ieškinio užtikrinimo) instituto taikymo klausimas, nagrinėjant reikalavimus CPK 201 skirsnio tvarka. Todėl kilo daug diskusijų, ar supaprastintame procese gali būti taikomas CPK 12 skirsnis dėl iieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat klausimas dėl taikymo pagal analogiją CPK 223 straipsnio, numatančio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo institutą. Tuo tarpu per skolininkui įstatymu suteiktą 14 dienų terminą prieštaravimams pateikti, skolininkas galėjo turtą paslėpti, perleisti, sunaikinti;

ketvirta, buvo neišspręsta ginčo teisenos ir CPK 201 skirsnio konkurencijos problema. Nebuvo tiksliai sureguliuota, ar gali kreditorius pasirinkti, kaip jam pareikšti reikalavimą – bendrąja ginčo ar supaprastinta tvarka.

Buvo ir daug kitų aptariamo skirsnio trūkumų ir neaiškumų, į kuriuos bandė atsakyti teismų praktika. Visiškai nebuvo aptarta, kaip teismas turi elgtis su pareiškimu, jei skolininkas sumoka skolą per jam skirtas 14 dienų – ar grąžina pareiškimą, ar jį palieka nenagrinėtą, ar nutraukia bylą, kaip turi informuoti teismą apie skolos sumokėjimą, kas atsitinka su pareiškėjo ssumokėtu žyminiu mokesčiu ir t.t.

2. SUPAPRASTINTAS PROCESAS 2002 m. CPK

Sumarinis procesas pagal Lietuvos 2002 m. CPK apima:

1. Dokumentinį procesą (CPK XXII skyrius),

2. Teismo įsakymą (CPK XXIII skyrius),

3. Bylas dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnis).

Trečioji iš sumarinių procedūrų – bylų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimas, šiame pranešime analizuojama nebus.

Kartais sutinkama nuomonė, jog sumariniam procesui priskirtinas ir teismo sprendimas už akių, taip pat ypatingosios teisenos bylos. Tačiau toks priskyrimas galimas tik labai sąlygiškai. Teismo sprendimas už akių nėra ir nnegali būti civilinio proceso supaprastinimo tikslas. Priešingai, teismo sprendimas už akių ir supaprastintas procesas, susijęs su jo priėmimu bei peržiūrėjimu, yra procesinė pasekmė, kai šalys ar viena iš jų neatlieka tam tikrų procesinių veiksmų (atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar tripliko, ieškovas – dubliko, šalis neatvyksta be svarbių priežasčių į parengiamąjį ar teismo posėdį, nors jai tinkamai pranešta). Kai kuriose bylose, nagrinėjamose ypatingąja teisena, procesas yra žymiai paprastesnis, nei kitose ypatingosios teisenos ar ginčo teisenos bylose (pavyzdžiui, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, nerašomas teismo posėdžio protokolas, ypatingosios teisenos bylose visa apimtimi neveikia pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančios CPK normos ir pan.). Tačiau tai nereiškia, kad šios bylos priskirtinos sumariniam procesui. Kitokias procedūras (dažnai – paprastesnes), aktyvų teismo vaidmenį ypatingojoje teisenoje lemia pačios ypatingosios teisenos ir atskirų šios teisenos tvarka nagrinėjamų civilinių bylų specifika. Sumarinis procesas paprastai siejamas su tam tikrų supaprastintų procedūrų nustatymu nagrinėjant būtent ginčo bylas, priskiriant šioms byloms ir atvejus, kai skolininkas kreditoriaus reikalavimo byloje iš esmės neginčija, tačiau prievolės nevykdo.

2002 m. CPK galiojusią bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procedūrą pakeitė dvi naujos procedūros, kurios kiekviena turi panašumų su 1964 m. CPK 201 skirsnyje nustatyta procedūra, turi ppanašumų tarpusavyje ir turi esminių skirtumų. Tai dokumentinis procesas (CPK 424-430 straipsniai) ir bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai (CPK 431-440 straipsniai).

Kadangi dar ir šiandien nebaigtos nagrinėti visos bylos, kurios buvo pradėtos pagal 1964 m. CPK 201 skirsnio nuostatas, todėl būtų vertinga palyginti tarpusavyje tris supaprastintas procedūras.

Taigi, trijų sumarinių procedūrų (dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 1964 m. CPK ir 2002 m. CPK bei 2002 m. CPK numatyto dokumentinio proceso) bendro pobūdžio panašumai ir skirtumai yra tokie :

Skirtumai:

1. 2002 m. CPK išplečiamas ratas reikalavimų, kurių atžvilgiu teismas gali išduoti teismo įsakymą.

2. 2002 m. CPK tiesiogiai įtvirtinama nuostata, jog procedūra dėl teismo įsakymo išdavimo bei dokumentinis procesas yra alternatyvios procedūros tiek tarpusavyje, tiek ir alternatyvi ginčų sprendimo forma bendrajai ginčo teisenai (CPK 431 straipsnio 4 dalis).

3. 1964 m. CPK įtvirtintoje procedūroje reikalavimų nagrinėjimas susideda iš dviejų etapų. Pirma, teismas skolininkui išsiunčia pareiškėjo (kreditoriaus) reikalavimą; antra, teismas išduoda teismo įsakymą, negavęs per nustatytą terminą skolininko prieštaravimų ar nemotyvuotus ir nepagrįstus prieštaravimus atsisakęs priimti. 2002 m. CPK numatytame dokumentiniame ir “teismo įsakymo” procese pirmosios pakopos atsisakoma – preliminarus teismo sprendimas ar teismo įsakymas išduodamas neinformuojant atsakovo (skolininko) apie teisme gautą ieškovo (kreditoriaus) reikalavimą, atsakovui (skolininkui) išsiunčiamas iš karto ir ieškovo reikalavimo, iir teismo sprendimo (įsakymo) nuorašas ir tik tada atsakovas (skolininkas) gali pareikšti prieštaravimus.

4. Pagal 1964 m. CPK nustatytą procedūrą skolininkas gali apeliacine tvarka skųsti tiek teismo atsisakymą priimti jo prieštaravimus, tiek teismo įsakymą. Pagal 2002 m. CPK apeliacine tvarka negali būti skundžiamas nei teismo preliminarus sprendimas dokumentiniame procese, nei teismo įsakymas (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 436 straipsnio 7 dalis). Priėmus atsakovo prieštaravimus dokumentiniame procese, procesas byloje tęsiasi be atskiro ieškovo pareiškimo ir skiriasi tiek nuo bendrosios ginčo bylų sprendimo tvarkos, tiek nuo teismo įsakymo išdavimo procedūros. Gavus skolininko prieštaravimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius turi teisę per nustatytą terminą pareikšti ieškinį bendra ginčo teisena arba dokumentinio proceso tvarka (2002 m. CPK 430, 439 straipsniai, 431 straipsnio 4 dalis).

5. Pagal 1964 m. CPK teismo įsakymas įsiteisėja, jei jis per nustatytą terminą neapskundžiamas apeliacine tvarka arba apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, jei teismo įsakymas nėra panaikinamas. Pagal 2002 m. CPK teismo preliminarus sprendimas įsiteisėja, jeigu per nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų arba jeigu teismas prieštaravimus priimti atsisako (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1, 5 dalys). Jeigu atsakovo prieštaravimus teismas priima, išnagrinėjęs teismo posėdyje bylą teismas priima galutinį sprendimą, kuris įsiteisėja bendra tvarka (CPK 279 straipsnis). Teismo įsakymas įsiteisėja,

jeigu per nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis).

6. 2002 m. CPK nustatyti žymiai trumpesni terminai, per kuriuos teismas bylose dėl teismo įsakymo išdavimo turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (išspręsti kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą, priimti teismo įsakymą, išsiųsti jį skolininkui – 435, 436, 437 straipsniai).

7. 2002 m. CPK detaliai reglamentuojami klausimai, kurie 1964 m. CPK 201 skirsnyje nebuvo sureguliuoti – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo, draudimo teismo sprendimą (įsakymą) vykdyti skubiai, tteismo įsakymo ir iškeltos bylos teisinio likimo, kai skolininkas prievolę įvykdo ar įvykdo tik iš dalies ar pripažįsta visiškai ar iš dalies, dėl galimybės šalims sudaryti taikos sutartį ir pan. 2002 m. CPK, be to, nurodoma, kad tais atvejais, kai sumarines procedūras nustatančios normos tam tikrų klausimų iš viso nereglamentuoja, yra taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės (CPK 427 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).

Panašumai:

1. Iš dalies sutampa reikalavimai, kuriems nagrinėti gali būti pasinaudota visomis trimis procedūromis (piniginiai reikalavimai, kilę iš sutarties).

2. PPasinaudoti visomis nurodytomis sumarinėmis procedūromis taikoma žyminio mokesčio nuolaida (1964 m. CPK procedūroje dėl teismo įsakymo išdavimo ir dokumentiniame procese – 50 procentų nuolaida, 2002 m. CPK bylose dėl teismo įsakymo išdavimo – 75 procentų nuolaida).

3. Panašios kai kurios aplinkybės, kkurioms esant negalima pasinaudoti teismo įsakymo išdavimo procedūra (kai kreditorius nėra įvykdęs prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti, kai nežinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta, kai atsakovas (skolininkas) gyvena užsienyje ar užsienyje yra jo buveinė ir pan. – 1964 m. CPK 2561 straipsnis, 2002 m. CPK 424, 431 straipsniai).

4. Tiek reikalavimai dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 1964 m. CPK, tiek reikalavimai dokumentiniame procese turi būti pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Analogiškai, šiose procedūrose pateikiami skolininko (atsakovo) prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (1964 m. CPK 2561, 2567 straipsniai, 2002 m. CPK 424, 430 straipsniai).

5. Pagal abu CPK įsiteisėjęs teismo įsakymas turi vykdomojo dokumento galią (1964 m. CPK 373 straipsnio 11 punktas, 2002 m. CPK 587 sstraipsnio 2 punktas).

6. Bylos visose trijose procedūrose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus dokumentinį procesą po to, kai priimami atsakovo prieštaravimai – tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas teismo posėdyje (2002 m. CPK 429 straipsnio 3 dalis).

7. Gavus skolininko prieštaravimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius turi teisę per nustatytą terminą pareikšti ieškinį bendra ginčo teisena ir tai atitinka 1964 m. CPK galiojusią procedūrą (2002 m. CPK 430, 439 straipsniai; 1964 m. CPK 2568 straipsnis).

3. Dokumentinio proceso (2002 m. CPK 424-430 straipsniai) eesmė

1. Dokumentiniame procese žymiai išplečiamas reikalavimų, kurie gali būti nagrinėjami šia tvarka, ratas – pirma, šia tvarka gali būti pareiškiami piniginiai reikalavimai, atsirandantys ne tik iš sutarties, bet ir iš delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti; antra, šia procedūra gali būti nagrinėjami taip pat reikalavimai dėl kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimo ar reikalavimai dėl nuomininkų iškeldinimo, kilę iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių (424 straipsnio 1 dalis).

2. Visi reikalavimai turi būti pagrįsti leistinais rašytiniai įrodymais (424 straipsnio 1 dalis).

3. Dokumentinio proceso tvarka ieškiniai pareiškiami laikantis bendrųjų teismingumo taisyklių (424 straipsnio 5 dalis).

4. Ieškinys dokumentiniame procese turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (111, 113, 114 straipsniai), bendruosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus (135 straipsnis), taip pat papildomus reikalavimus, numatytus 425 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. Ieškinys dokumentiniame procese apmokamas žyminiu mokesčiu, kuris lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio padavimą bendrąja ginčo teisenos tvarka, tačiau ne mažiau kaip 20 litų (425 straipsnio 3 dalis). Priėmus atsakovo prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka (430 straipsnio 1 dalis)..

6. Ieškovas, kreipęsis su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, iki teismo preliminaraus sprendimo priėmimo gali dokumentinio proceso atsisakyti bei reikalauti, kad byla būtų nagrinėjama bendra ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju pper teismo nustatytą terminą ieškovas turi primokėti žyminį mokestį už ieškinį. Jei ieškovas žyminio mokesčio neprimoka, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (426 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 427 straipsnio 1 dalis).

7. Dokumentiniam procesui taikomos taisyklės, numatytos Kodekso XXII skyriuje. Kai šis skyrius tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo nereglamentuoja, taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės (427 straipsnio 1 dalis).

8. Ieškinys dokumentiniame procese nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (427 straipsnio 2 dalis).

9. Preliminarų sprendimą teismas priima tik tuo atveju, kai teismas, atlikęs pateiktų leistinų rašytinių įrodymų įvertinimą, padaro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti (428 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas mano, kad pagal pateiktus įrodymus ieškinys negali būti visiškai patenkintas, priimama nutartis bylą nagrinėti laikantis bendrosios ginčo teisenos tvarkos. Tokiu atveju nustatomas terminas ieškovui primokėti žyminį mokestį (428 straipsnio 7 dalis). Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (424 straipsnio 3 dalis).

10. Klausimą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo teismas turi išspręsti per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Atsakovui apie pareikštą ieškinį iki preliminaraus sprendimo priėmimo nnepranešama (427 straipsnio 3-4 dalys). Preliminarus sprendimas turi atitikti Kodekso 428 straipsnio 2-6 dalių reikalavimus.

11. Preliminaraus teismo sprendimo nuorašas kartu su ieškinio bei jo priedų nuorašais išsiunčiami atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo. Šio procesinio dokumento įteikimui taikomos bendrosios nuostatos, nustatytos Kodekso 124 straipsnio 1-3 dalyse, tačiau preliminaraus sprendimo įteikimui netaikomas įteikimas kuratoriui bei įteikimas viešojo paskelbimo būdu (429 straipsnis). Tuo siekiama apsaugoti atsakovo teisėtus interesus ir užkirsti kelią preliminaraus sprendimo įsiteisėjimui anksčiau, nei apie jo priėmimą sužino atsakovas, kadangi preliminarus sprendimas priimamas nepranešus atsakovui ir dėl pareikšto ieškinio bei preliminaraus teismo sprendimo atsakovas turi procesinę teisę pareikšti prieštaravimus.

12. Prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo atsakovas gali pareikšti per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jam dienos. Prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti. (430 straipsnio 1 dalis). Priėmus atsakovo prieštaravimus, bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka pasibaigia. Po to pasirengimas bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau su išimtimis, nustatytomis Kodekso 430 straipsnyje.

13. Preliminarus sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka (428 straipsnio 8 dalis), nes jį priimant yra vertinama tik ieškovo pozicija ir jis priimamas tik tada, kai teismas mano esant ieškinį pagrįstą. Taigi ieškovui skųsti teismo sprendimą

nebus teisinio intereso. Atsakovui taip pat nėra pagrindo skųsti šį sprendimą, nes jį priimant nebuvo vertinama atsakovo pozicija.

14. Preliminaraus sprendimo skubus vykdymas negalimas (428 straipsnio 9 dalis).

15. Dokumentiniam procesui šio Kodekso 225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės netaikomos. Priėmus atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą dieną jų nuorašą išsiunčia ieškovui. Per 14 dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo iš teismo dienos ieškovas turi teisę pateikti atsiliepimą į prieštaravimus, taip pat pateikti papildomus motyvus bei įrodymus ieškiniui pagrįsti. Gautą ieškovo atsiliepimą tteismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia atsakovui (430 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo ieškovui nepateikus, priimti sprendimą už akių negalima (430 straipsnio 4 dalis).

16. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti (430 straipsnio 3 dalis). Byla teismo posėdyje nagrinėjama ir įrodymai tiriami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

17. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį (430 sstraipsnio 4 dalis).

18. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, priimamas galutinis sprendimas, kuris gali būti skundžiamas bendra tvarka (430 straipsnio 6-8 dalys, 279 straipsnis).

4. Dokumentinis procesas – problematika teismų praktikoje

1. Dokumentinio proceso ir CPK 441 straipsnio santykis. Manytina, kad CPK 441 sstraipsnis taikytinas tik tais atvejais, kai ieškovas ar kreditorius savo valia nepasirenka kitos procesinės formos – dokumentinio ar teismo įsakymo proceso.

2. Bylų iš darbo teisinių santykių ir dėl kilnojamojo daikto priteisimo dokumentinio proceso tvarka santykis su CPK XX ir XXI skyrių normomis, taip pat santykis su šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiomis normomis (XIX skyrius). Priėmus atsakovo prieštaravimus procesas peraugtų į žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau ten netaikomos pasirengimo bylos nagrinėjimui ir teisminio nagrinėjimo kai kurios bendrosios nuostatos, o šeimos, darbo bylose pasirengimo ir bylos nagrinėjimo stadijos turi ypatumų – teismo aktyvus vaidmuo, ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas, priešieškinio pareiškimas ir t.t.

Šiuo klausimu galimos bent trys nuomonės:

– šeimos bylos ir darbo bylos (išskyrus žalos atlyginimo santykius) negali būti nagrinėjamos dokumentinio proceso tvarka, kkadangi šioms byloms, turinčioms ypatingą socialinį aspektą, nagrinėti įstatymas nustato specialią procesinę formą, kuri suteikia darbuotojams ar šeimos teisinių santykių subjektams daugiau procesinių garantijų ginant pažeistas teises;

– šios bylos gali būti nagrinėjamos dokumentinio proceso tvarka, nes procesinę formą pasirinkdamas asmuo žino apie tokios teisių gynimo formos privalumus ir trūkumus;

– galimas abi procesines ginčo sprendimo formas reglamentuojančių normų taikymo derinimas, nes dokumentinio proceso paskirtis ir tikslas – proceso pagreitinimas, o atitinkamai šeimos ar darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančių normų paskirtis – užtikrinti kuo vveiksmingesnę asmenų teisių apsaugą, padidinant teismo pareigas, išplečiant dalyvaujančių byloje asmenų procesines teises ir pan. Atskirai paėmus vieni tikslai kitiems neprieštarauja, todėl dokumentiniame procese pradėjus nagrinėti šeimos ar darbo bylą, gavus atsakovo prieštaravimus, toliau byla nagrinėjama atitinkamai pagal CPK XIX ar XX skyriaus normas. Manytina, jog pritarti reikėtų pastarajai nuomonei.

3. Ar teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui pasinaudoti dokumentiniu procesu, jei kreipiamasi su ieškiniu bendra tvarka? Tokios teismo pareigos įstatymas nenumato, o ieškovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti procesinę teisių gynimo formą.

4. CPK 424 straipsnio 2 dalis – teismas pasiūlo ieškovui dvi galimybes šalinant ieškinio dokumentiniame procese trūkumus – arba pateikti rašytinius įrodymus, arba primokėti žyminį mokestį. Primokėjus žyminį mokestį, ieškovas gali reikalavimą įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, taigi kartu su žyminio mokesčio priemoka gali ieškinį ir papildyti naujais argumentais bei įrodymais. Sudėtingesnis atvejis – kai ieškovas leistinus rašytinius įrodymus pateikia, tačiau teismo įsitikinimu ieškiniui patenkinti jų nepakanka. Kyla klausimas, ar ieškinio priėmimo stadijoje teismas tokiu atveju gali ieškovui pasiūlyti pateikti papildomus leistinus įrodymus arba primokėti žyminį mokestį ar įrodymų pakankamumą teismas turėtų vertinti tik per 14 dienų spręsdamas preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą. Pagal bendrąsias taisykles įrodymų pakankamumo klausimo spręsti bylos iškėlimo stadijoje teismas negali, kurioje patikrinamas tik ieškinio formos ir turinio aatitikimas formaliesiems įstatymo reikalavimams. Tačiau įvertinus bylų nagrinėjimo dokumentiniame procese ypatumus, manytina, kad įstatymui neprieštarautų abu pasirinkti variantai. Kadangi preliminarų sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka tik preliminariai įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, neinformuodamas apie ieškinį atsakovo, jei leistinų įrodymų sprendimui priimti nepakanka, pagal CPK 424 straipsnio 2 dalį dar ieškinio priėmimo stadijoje teismas gali pasiūlyti ieškovui arba pateikti papildomus leistinus įrodymus arba primokėti žyminį mokestį. CPK 427 straipsnio 3 dalis ir 428 straipsnio 1 dalis numato, kad priimti preliminarų sprendimą per 14 dienų teismas gali, jei, teismo manymu, ieškinys yra visiškai tenkintinas. Šioje stadijoje nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus ieškinį visiškai tenkinti nėra pagrindo, teismas pagal CPK 428 straipsnio 7 dalį nutaria bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti žyminį mokestį. Tačiau ir tokiu atveju teismas gali pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus leistinus rašytinius įrodymus (CPK 427 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis), nes tai atitinka supaprastintam procesui keliamus tikslus.

5. Išskirti kelis reikalavimus į atskiras bylas, kuriuos buvo prašoma nagrinėti dokumentiniame procese, teismas gali jau ieškinio priėmimo stadijoje nutartimi. Tokiu atveju įstatymo reikalavimus atitinkanti ieškinio dalis bus nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, o kitai daliai bus nustatytinas terminas trūkumams pašalinti (CPK 424 straipsnio 3 dalis).

6. Atsiimti iieškinį dokumentiniame procese galima iki atsakovui bus išsiųstas preliminaraus teismo sprendimo nuorašas.

7. Ieškovas neturi teisės dokumentiniame procese keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, atsakovas – pareikšti priešieškinį, nes priėmus teismo sprendimą, nėra galima keisti bylos medžiagą. Tačiau ieškovas gali mažinti reikalavimus, atsisakyti ieškinio, šalys gali sudaryti taikos sutartį.

8. Atisakymas dokumentinio proceso reiškia tik procesinės ginčo sprendimo formos atsisakymą, bet ne materialinio reikalavimo atsisakymą. Tokiu atveju nustatomas terminas ieškinio trūkumams šalinti.

9. Atsisakius dokumentinio proceso, galima pereiti tik į bendrąją ginčo teiseną, bet ne į teismo įsakymo procesą, į pastarąjį procesą galima pereiti dokumentiniame procese ieškinį atsiėmus.

10. Teismo nutartis bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir pašalinti ieškinio trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, nepašalinus ieškinio trūkumų – atsiranda bendrosios CPK numatytos teisinės pasekmės (CPK 115 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

11. Atsakovo prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti, jie turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, juos galima pagrįsti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Jei formalių reikalavimų dokumentas neatitinka, nustatomas terminas trūkumams šalinti, tačiau teismas negali atsisakyti priimti prieštaravimus tuo pagrindu, kad pateikti įrodymai nepakankamai pagrindžia prieštaravimų turinį – įrodymai vertinami tik juos ištyrus teismo posėdyje.

12. Priėmus atsakovo prieštaravimus, ieškovui taip pat nustoja galios ribojimas ieškinį grįsti tik rašytiniais įrodymais. Naujus argumentus ir įrodymus

ieškovas gali pateikti atsiliepime į prieštaravimus, kurie netapatūs CPK 142 straipsnyje numatytam atsakovo atsiliepimui į ieškinį. Jei atsiliepime ieškovas to neatlieka, vėliau teismas gali taikyti CPK 181 straipsnio pasekmes.

13. Pasirengimas žodiniam teismo posėdžiui vyksta raštu. Manytina, kad užbaigus pasirengimo stadiją, būtina priimti CPK 232 straipsnyje numatytą nutartį, kadangi teisminis bylos nagrinėjimas iš esmės (įrodymų tyrimas) vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK 430 straipsnio 2 dalies nuostata, kad dokumentiniam procesui netaikomos CPK 225-233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylos nagrinėjimui taisyklės reiškia, kkad netaikomi tik nurodytose normose įtvirtinti pasirengimo būdai ir tvarka.

5. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo (2002 m. CPK XXIII skyrius) nagrinėjimo esmė:

1. Lyginant su 1964 m. CPK numatyta procedūra, išplečiamas reikalavimų, kurie gali būti nagrinėjami šia tvarka, ratas – pirma, šia tvarka gali būti pareiškiami piniginiai reikalavimai, atsirandantys ne tik iš sutarties, bet ir iš delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti; antra, šia procedūra gali būti nagrinėjami taip pat reikalavimai dėl kilnojamojo daikto pritesimo (431 straipsnio 1 dalis).

2. ŠŠiame skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas (431 straipsnio 2 dalis), jeigu:

– pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;

– yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, oo kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;

– skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;

– skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.

3. Šioje procedūroje šalys vadinamos kreditoriumi ir skolininku. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (111, 113, 114 straipsniai), turi būti nurodyti duomenys, numatyti Kodekso 433 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas reikalauja nurodyti tik reikalavimų faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas), tačiau nereikalauja nurodyti bei pateikti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nors to ir nedraudžia. Faktinį pagrindą nurodyti būtina, siekiant apibrėžti kreditoriaus reikalavimo individualumą ir užkirsti kelią tapačių reikalavimų pareiškimui ateityje.

4. Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, ttačiau ne mažesnis negu dešimt litų (434 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys (434 straipsnio 4 dalis).

5. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo pateikimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus ppareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, jo priėmimo klausimas gali būti išspręstas teisėjo rezoliucija (435 straipsnio 1 dalis).

Kreditoriaus pareiškimą atsisakoma priimti, kai jis neatitinka šio skyriaus tvarka pateikiamam pareiškimui keliamų formos ir turinio reikalavimų, taip pat nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar pažeidus teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas (Kodekso 111, 113, 114, 433, 137 straipsniai), nesilaikius nustatytų leistinumo pasinaudoti šia bylų sprendimo procedūra reikalavimų (431 straipsnio 1-2 dalys), taip pat kai kreditoriaus pareiškimas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą yra aiškiai nepagrįstas (435 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Be to, įstatymų nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius (440 straipsnis).

6. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme dokumentinio proceso tvarka arba pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (431 straipsnio 4 dalis, 435 straipsnio 4 dalis). Kreditorius tokią teisę išsaugo ir tuo atveju, kai pareiškimą priimti atsisakoma dėl to, kad jis, teismo nuomone, yra aiškiai nepagrįstas.

7. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ttačiau ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (436 straipsnio 1 dalis, 144-152 straipsniai). Apie kreditoriaus pareiškimą skolininkas iki teismo įsakymo išdavimo neinformuojamas. Teismo įsakymas turi atitikti Kodekso 436 straipsnio 2-6 dalyse nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Priimdamas teismo įsakymą teismas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo netikrina (437 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

8. Teismo įsakymas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas negali būti vykdomas skubiai (436 straipsnio 7 dalis).

9. Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo išsiunčiami skolininkui (437 straipsnio 1 dalis). Kartu skolininkui išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodoma Kodekso 437 straipsnio 2 dalyje numatyta informacija:

siūlymas įvykdyti prievolę per 20 dienų ir teismui pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo,

informacija, kad nepateikus prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimo, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas priverstinai (587 straipsnio 2 punktas),

informacija, kad pareiškus prieštaravimus, kreditoriaus reikalavimu ginčas bus sprendžiamas ginčo teisenos tvarka ir nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo skolininkas turės mokėti Civiliniame kodekse nustatyto dydžio palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jei prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai,

informacija, kad priimdamas įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Kaip ir ddokumentiniame procese, siekiant apsaugoti skolininko procesines teises ir suteikti realią galimybę gintis nuo kreditoriaus reikalavimo pareiškiant prieštaravimus, procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami Kodekso 124 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui bei viešo paskelbimo būdu (438 straipsnis).

10. Skolininko prieštaravimai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau skolininkas neprivalo nurodyti prieštaravimų pagrindą, taigi skolininkui pakanka nurodyti, kad su kreditoriaus reikalavimais nesutinka. Tai susiję su aplinkybe, kad ir kreditorius neprivalo savo reikalavimų pagrįsti įrodymais ir kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (439 straipsnio 2 dalis).

Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo (439 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas pagal Kodekso XXIII skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Dėl nepatenkintos ar skolininko ginčijamos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį (439 straipsnio 4, 3 dalys). Taigi, skolininko prieštaravimais nelaikytinas argumentas, kad jis neturi lėšų prievolei įvykdyti, jeigu skolininkas kreditoriaus reikalavimą pripažįsta.

Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

11. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau

kaip per tris dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikinamos. Nutartimi, kuria išsprendžiamas kreditoriaus pateikto ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis (439 straipsnio 3, 5 dalys, 434 straipsnio 2 dalis). Jeigu pareiškiamas ieškinys neatitinka jjo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (115 straipsnis).

Jeigu kreditorius per įstatyme nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas paliktinas nenagrinėtas, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami (439 straipsnio 6 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 7, 11 punktai). Tokiu atveju už pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis kreditoriui negrąžinamas (434 straipsnio 3 dalis). Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.

12. Jeigu skolininkas per Kodekso 437 sstraipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus arba kai šalys po teismo įsakymo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia (439 straipsnio 77-8 dalys).

6. Teismo įsakymas – problematika teismų praktikoje

1. Šiame procese tiriamas tik formalusis bylos aspektas – ar pareiškimas atitinka formaliuosius įstatymo reikalavimus.

2. Pasirinkti procesinę ginčo sprendimo formą – ieškovo teisė, bet ne pareiga. Kreditorius geriausiai gali įvertinti, koks yra ginčo laipsnis, ar byla akivaizdi, ar skolininkas ginčys reikalavimą ar jo dalį.

3. CPK XIX, XX skyrių normų ir XXIII skyriaus normų santykis, kaip ir su dokumentiniu procesu. Išlaikymo priteisimą (šeimos byla) ir piniginių sumų išieškojimą iš darbo teisinių santykių tiesiogiai reglamentuoja teismo įsakymo instituto normos (431 straipsnio 1 dalis, 433 straipsnio 2 dalis).

4. Pareiškimo išduoti teismo įsakymą forma turi atitikti šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

5. Teismas netikrina, išduodant teismo įsakymą, reikalavimo pagrįstumo, tačiau gali konstatuoti, kad reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas.

6. Teismo įsakymo procese netaikomas pareiškimo trūkumų šalinimo iinstitutas ir nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama.

7. Atsisakyti pareiškimo galima ir teismo įsakymo procese (140 straipsnis), atsiimti pareiškimą (139 straipsnis) galima tik iki teismo įsakymo išdavimo.

8. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik motyvuotu kreditoriaus prašymu.

9. Reikalavimą po teismo įsakymo išdavimo patenkinus iš dalies ar prieštaravimus pareiškus tik dėl reikalavimo dalies, teismo įsakymas panaikinamas, priimamas naujas teismo įsakymas dėl neginčijamos dalies ir siųsti jį skolininkui pakartotinai nereikia. Tai teismas atlieka rašytinio proceso tvarka.

10. CPK 439 straipsnio 6 dalies atveju teismas faktiškai turėtų ppareiškimą palikti nenagrinėtą, kadangi bylos iškėlimo stadija jau pasibaigusi.

7. PRAKTINĖ MEDŽIAGA

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos

dokumentinio proceso ir teismo įsakymo tematika

Dokumentinis procesas

Klausimas. CPK XXII skyriuje yra nustatyta bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylas šia tvarka (pvz., piniginiai reikalavimai, kylantys iš delikto) įsiteisėjusiu preliminariu sprendimu gali būti nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Analogiška situacija yra galima ir išdavus teismo įsakymą (CPK XXIII skyrius). Tačiau šiuose skyriuose kalbama tik apie preliminaraus teismo sprendimo nuorašo, ieškinio ir jo priedų nuorašų išsiuntimą atsakovui (CPK 429 straipsnis) ir atsakovo prieštaravimus (CPK 430 straipsnis) bei apie kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašo ir atitinkamo pranešimo išsiuntimą skolininkui ir jo prieštaravimus (CPK 437, 439 straipsniai) ir apie teismo veiksmus gavus atsakovo ir skolininko prieštaravimus (CPK 430, 439 straipsniai). Kaip turėtų būti sprendžiama paaiškėjus, kad preliminariu sprendimu ar teismo įsakymu nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų ir šie asmenys dėl to kreipiasi į atitinkamai preliminarų sprendimą priėmusį ar teismo įsakymą išdavusį teismą, kai: 1) preliminarus sprendimas ar teismo įsakymas nėra įsiteisėję; 2) preliminarus sprendimas ar teismo įsakymas yra įsiteisėję? Ar šie klausimai turėtų būti sprendžiami CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, nors šiame skyriuje apie įsiteisėjusį teismo įsakymą nekalbama (CPK 365 straipsnis)?

Konsultacija. Kai supaprastinto pproceso (dokumentinio proceso ar teismo įsakymo išdavimo proceso) tvarka priimtu teismo procesiniu sprendimu nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių bei pareigų ir šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tai: 1) dokumentinio proceso atveju šie asmenys, kaip ir atsakovas, dėl pareikšto ieškinio bei preliminaraus teismo sprendimo (CPK 428 straipsnis) gali pareikšti savo prieštaravimus, kurie turi būti išnagrinėti CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) teismo įsakymo (CPK 436 straipsnis) išdavimo kreditoriui atveju šie asmenys, kaip ir skolininkas, dėl kreditoriaus pareiškimo ar jo dalies gali pateikti teismui savo prieštaravimus, kurie turi būti išnagrinėti CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 5 dalis).

Kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų ir preliminarus teismo sprendimas ar teismo įsakymas jau yra įsiteisėjęs, tokie asmenys gali kreiptis į bylą supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 367 straipsnio 3 dalis). Prašymai dėl proceso atnaujinimo nagrinėjami CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka. Atnaujinęs procesą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles ir dokumentinio proceso (CPK XXII skyrius) ar teismo įsakymo išdavimo proceso (CPK XXIII skyrius) ypatumus, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 427 sstraipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).

Klausimas. Ar ieškinyje, paduotame CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka, be atsakovo ieškovas gali nurodyti ir trečiuosius asmenis, dėl kurių teisių ir pareigų gali būti nuspręsta preliminariu teismo sprendimu? Jeigu gali, tai kokius procesinius veiksmus turėtų atlikti teismas?

Konsultacija. Ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (CPK 425 straipsnio 1 dalis), be atsakovo, ieškovas turi nurodyti ir trauktinus dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Priėmęs preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnis), teismas išsiunčia ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims šio sprendimo, ieškinio ir jo priedų nuorašus, kurie šiems asmenims įteikiami įstatymo nustatyta tvarka (CPK 429 straipsnis).

Klausimas. Daug ieškinių apygardos teismui paduoda įmonės, kurioms iškeltos bankroto bylos. Paprastai tai būna piniginiai reikalavimai atsakovams (tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims) dėl neatsiskaitymų už parduotą produkciją ar kitokių sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ir prašoma bylas nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas, priima preliminarų sprendimą ir atlieka veiksmus, numatytus CPK 429 straipsnyje. Tačiau paaiškėja, kad preliminaraus sprendimo, ieškinio ir jo priedų nuorašų paštas atsakovui įteikti negali ir laiškus grąžina teismui nurodydamas, kad atsakovo nurodytu adresu nerasta, įmonė veiklos nevykdo, adresatas išvykęs, nurodytu adresu veikia kita įmonė

ar gyvena kitas fizinis asmuo ir pan. Taigi galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovui CPK 123, 124 straipsniuose nustatyta tvarka nėra. Įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu negalima (CPK 429 straipsnis). Analogiškai yra ir dėl kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašo ir pranešimo skolininkui įteikimo (CPK 438 straipsnis). Kaip turėtų toliau elgtis teismas, jeigu nėra galimybės CPK 429 straipsnyje ir 438 straipsnyje numatytus procesinius dokumentus įteikti per paštą, o jų įteikimui per antstolius ar per asmenis, teikiančius kurjerio paslaugas, ieškovas ar kreditorius nneturi lėšų?

Konsultacija. Vienas iš preliminarų teismo sprendimą (CPK 428 straipsnis) ir teismo įsakymą (CPK 436 straipsnis) apibūdinančių požymių yra specifinė šių procesinių sprendimų įsiteisėjimo tvarka. Pagal CPK 428 straipsnio 8 dalies prasmę ir šios teisės normos santykį su 429 straipsniu preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja tik tuo atveju, jeigu šio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas atsakovui ir šis per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepareiškia motyvuotų prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Teismo įsakymas taip pat įsiteisėja ttik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 33 punktai, 438 straipsnis). Taigi tinkamas preliminaraus teismo sprendimo nuorašo įteikimas atsakovui, o teismo įsakymo nuorašo – skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų (conditio sine qua non), kurioms esant šie teismo procesiniai sprendimai įgyja res judicata galią.

Pareiga įteikti šiems asmenims minėtų procesinių sprendimų nuorašus tenka teismui. Šiuos dokumentus adresatams galima įteikti tik CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais įteikimo būdais (pvz., registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį), nes dokumentiniame procese ir teismo įsakymo procedūroje procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ar viešo paskelbimo spaudoje būdu yra negalimas (CPK 429, 438 straipsniai) (plačiau apie procesinių dokumentų įteikimą žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio 2 d. konsultaciją).

Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vvietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo (CPK 437 straipsnio 1 dalis), teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, tačiau tai neatima iš kreditoriaus teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tų pačių reikalavimų, kuris būtų nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 297 straipsnio 2 ddalis, 431 straipsnio 4 dalis). Bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles metu teismas šaliai, kurios gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos nežinomos, adresuotus procesinius dokumentus gali įteikti paskirtam kuratoriui arba viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 129, 130 straipsniai).

Kai dokumentiniame procese priėmus preliminarų teismo sprendimą paaiškėja, kad atsakovo gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl šios priežasties jam negalima įteikti šio sprendimo, ieškinio bei jo priedų nuorašų (CPK 429 straipsnis), pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 5 dalis) su CPK 424 straipsnio 2 dalimi, 428 straipsnio 7 dalimi, teismas nutartimi turi panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir nustatyti terminą ieškovui primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Jeigu ieškovas neprimoka žyminio mokesčio, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Žyminį mokestį primokėjus byla perduodama nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 426 straipsnis).

Teismo įsakymas

Klausimas. CPK 431 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. CPK 433 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad procesinių dokumentų formas pagal reikalavimų rūšis tvirtina teisingumo ministras. Ar galima priimti nagrinėjimui procesinius dokumentus, kuriuose yra visi CPK 433 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti pareiškimo elementai, tačiau jie surašyti ne tokia forma, kokią patvirtino teisingumo ministras?

Konsultacija. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos supaprastinto pproceso tvarka. Tai lemia šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti CPK XXIII skyriuje. Vienas iš tokių ypatumų yra tai, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus (CPK 431 straipsnio 5 dalis). CPK 433 straipsnio 3 dalis numato, kad procesinių dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (Žin., 2002, Nr. 125-5689), patvirtintos trys civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamos procesinių dokumentų formos: pareiškimo, pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo, pareiškimo dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Taigi paduodami teismui pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo turi atitikti nurodytame teisingumo ministro įsakyme šiems dokumentams nustatytą formą, todėl teismas privalo nutartimi atsisakyti priimti pareiškimą, neatitinkantį procesiniam dokumentui nustatytos formos (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Klausimas. CPK 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyta teismo nutartis nedelsiant nusiunčiama antstoliui. Kuriam antstoliui turi būti nusiunčiama CPK 152 straipsnyje nurodyta nutartis, jeigu pagal teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 16 punktą teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo išduodama šaliai, kurios iniciatyva taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ir ši nutartį vykdyti pateikia pasirinktam antstoliui? Be to, pažymėtina, jog teismui nėra žinoma, kkurį antstolį šalis pasirinks. Kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl teismo įsakymo nuorašo išsiuntimo antstoliui, kai skolininkui taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 436 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir 6 dalis)?

Konsultacija. CPK 152 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyta nutartis, t.y. teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita ar jos panaikinimo (CPK 152 straipsnio 1, 2 dalys), nedelsiant nusiunčiama antstoliui [.]. CPK 152 straipsnio 3 dalies paskirtis – užtikrinti šio straipsnio 1, 2 dalių įgyvendinimą, konkrečiai šiose dalyse nurodytų teismo nutarčių įvykdymą laiku. Lingvistinė nurodytos teisės normos prasmė neleidžia teigti, jog būtent teismas yra tas subjektas, kuriam tenka pareiga išsiųsti antstoliui bet kurią priimtą nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, vienos priemonės pakeitimo kita arba jos panaikinimo, todėl aiškinant šios normos turinį būtina atsižvelgti į jos sisteminius ryšius su kitomis CPK nuostatomis. CPK 152 straipsnio 4 dalis nustato, kad nurodytas nutartis antstolis vykdo teismo sprendimams nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra reglamentuota CPK VI dalyje “Vykdymo procesas”. CPK 583 straipsnio 1 dalimi Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavesta patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje būtų nustatyta šio kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcija patvirtina teisingumo ministro 2002

m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432. Šios instrukcijos 16 punktas numato, kad nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą teismo iniciatyva, teismas pateikia pasirinktam antstoliui, o tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos šalies iniciatyva, nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo išduodama šiai šaliai, kuri ją pateikia vykdyti pasirinktam antstoliui. Tokia pat tvarka turi būti antstoliui pateikiama vykdyti ir teismo nutartis dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita arba taikytos priemonės panaikinimo. Vadinasi, pagal CPK 153 straipsnį pats teismas aantstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta (CPK 590 straipsnio 1-3 dalys, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas), išsiunčia nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę, pakeisti vieną priemonę kita arba ją panaikinti tik tuo atveju, kai tokia nutartis priimta teismo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 146 straipsnio 5 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

Kai išduodamas teismo įsakymą teismas nutartimi patenkina pareiškėjo prašymą taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir šias priemones skolininkui taiko, tai vadovaujantis CPK 4436 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 16 punktu teismo įsakymas, kuriame pažymėta apie skolininkui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį (CPK 436 straipsnio 2 dalies 6 punktas), ir teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo skolininkui išduodami kreditoriui, kuris jjuos pateikia vykdyti pasirinktam antstoliui. Pats teismas priimtą nutartį taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones antstoliui, kurio teritorijoje aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta, privalo išsiųsti tik tuo atveju, kai tokia nutartis priimta teismo iniciatyva.

Klausimas. CPK 436 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismo įsakyme turi būti nurodoma laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jeigu tokios priemonės taikomos. Ar teismo įsakymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui turi atitikti reikalavimus, keliamus nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 148 straipsnio 4 dalis), ar pakanka nurodyti tik šių priemonių rūšį? Jeigu pakanka nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, ar bus pagrindas turto registro tvarkytojui įregistruoti skolininkui priklausančio turto areštą?

Konsultacija. CPK 436 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą teismas [.] ššio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Pagal CPK 145 straipsnio 4 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai teismas dėl to priima motyvuotą nutartį. Pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį tokia nutartis vykdoma skubiai, o CPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, jjeigu išduodant kreditoriui teismo įsakymą nusprendžiama taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, teismas dėl jų taikymo turi priimti atskirą nutartį, atitinkančią CPK 148 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus tokios nutarties turiniui. Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismo įsakyme reikia nurodyti tik skolininkui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį (CPK 145 straipsnio 1 dalis).

Jeigu teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), tai teismo įsakymo, kuriame apie šią taikomos priemonės rūšį būtina pažymėti, nuorašas šio įsakymo išdavimo dieną teismo turi būti išsiunčiamas turto registro tvarkytojui (CPK 436 straipsnio 6 dalis). Turto registro tvarkytojui įregistruoti skolininko turto areštą nedelsiant po priėmimo turi būti siunčiama ir teismo nutartis areštuoti skolininkui priklausantį turtą (CPK 152 straipsnio 3 dalis). Šie teismo dokumentai yra pagrindas turto registro tvarkytojui įregistruoti skolininko teisių į konkretų daiktą suvaržymus (1999 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Klausimas. Kaip ir kokia tvarka turi būti išsprendžiamas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo esantis prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas), jeigu teismas nusprendžia, jog taikyti šias priemones nėra pagrindo, ir jas taikyti atsisako, bet yra pagrindas išduoti tteismo įsakymą?

Konsultacija. Pagal CPK 436 straipsnio 1 dalį, išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Ši įstatymo nuostata lemia, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo suformuluotas kreditoriaus prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas) išsprendžiamas CPK 436 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu rašytinio proceso tvarka ir apie tokio prašymo nagrinėjimą skolininkui nepranešant (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus prašymą taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuria skolininkui taikomos laikinosios apsaugos priemonės arba jas taikyti atsisakoma. Kai kreditoriui išduodamas teismo įsakymas, bet taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones atsisakoma, teismo įsakyme apie atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones papildomai nurodyti nereikia (CPK 436 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad teismo nutartis atsisakyti taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 151 straipsnio 1 dalis).

Klausimas. CPK 433 straipsnio 3 dalis numato, kad procesinių dokumentų formas pagal reikalavimų rūšis tvirtina teisingumo ministras. Patvirtintoje teismo įsakymo formoje nurodyta, kad teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, ir teismo įsakymas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas. Ar teismo įsakymo neskundžiamumas neprieštarauja CPK 1151 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta, jog dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas?

Konsultacija. CPK 431 straipsnio 5 dalis nustato, jog civilinės bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus, kuriuos pagal reikalavimų rūšis tvirtina teisingumo ministras (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 patvirtino šiose bylose naudojamas procesinių dokumentų, tarp jų teismo įsakymo, teismo įsakymo dėl išlaikymo priteisimo, teismo įsakymo dėl kilnojamojo daikto priteisimo, formas. Siekiant užtikrinti CPK 436 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, jog teismo įsakyme turi būti nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jeigu tokios priemonės taikomos, patvirtintose teismo įsakymų formose ir buvo numatyta galimybė teismui nurodyti teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį. Išduodamas teismo įsakymą, teismas laikinąsias apsaugos priemones skolininkui taiko tik motyvuota nutartimi (CPK 145 straipsnio 4 dalis), kuri remiantis CPK 151 straipsnio 1 dalimi gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi teismo įsakymas ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra du savarankiški teismo procesiniai dokumentai. Kadangi CPK 436 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas, todėl patvirtintose teismo

įsakymo formose esanti informacija apie tai atitinka CPK 436 straipsnio 7 dalį, taip pat neprieštarauja CPK 151 straipsnio 1 daliai, nes teismo įsakymu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nėra sprendžiamas.

Klausimas. CPK 436 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismo įsakymo skubiai vykdyti negalima. Ar teismo įsakymas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo, kurio negalima skubiai vykdyti, neprieštarauja CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktui, kuris numato privalomą skubų sprendimų ir nutarčių dėl išlaikymo priteisimo vykdymą?

Konsultacija. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 11 punktą teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo. Civilinė byla dėl išlaikymo priteisimo gali būti nagrinėjama tiek CPK XXIII skyriuje nustatyta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka, tiek pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 431 straipsnio 1, 4 dalys). Nagrinėdamas bylą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles gali taikyti tik tuo atveju, jeigu CPK XXIII skyriuje tam tikro procesinio veiksmo atlikimas nėra reglamentuotas (CPK 432 straipsnis). CPK 436 straipsnio 7 dalis įsakmiai nnustato, kad teismo įsakymą skubiai vykdyti negalima. Taigi, išduodant teismo įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismui taikyti CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą nėra teisinio pagrindo, nes CPK XXIII skyriuje šio procesinio veiksmo atlikimas yra aiškiai reglamentuotas. CPK 4436 straipsnio 7 dalis neprieštarauja CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nes šio atžvilgiu ji vertintina kaip lex specialis, draudžianti bet kurį teismo įsakymą, taigi ir teismo įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nukreipti skubiai vykdyti.

Klausimas. Ar nėra prieštaravimo tarp CPK 436 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 7 dalies? Praktikoje pasitaiko atvejų, kai išdavus nedelsiant kreditoriui teismo įsakymą, o skolininkui pareiškus prieštaravimus daliai kreditoriaus reikalavimų, pirmasis teismo įsakymas lieka kreditoriui, todėl ar nereikėtų kreditoriui teismo įsakymą išsiųsti tik šiam įsiteisėjus?

Konsultacija. Pagal CPK 436 straipsnio 1 dalį, išsprendęs kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, turi išduoti kreditoriui teismo įsakymą. Įstatymo nuostata, jog teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, turi išduoti kreditoriui teismo įsakymą, aaiškintina, kaip nustatanti teismo pareigą per nurodytą laiką priimti šį procesinį dokumentą. Priimto (išduoto kreditoriui) teismo įsakymo įteikimo kreditoriui (išieškotojui) tvarką nustato ne CPK 436 straipsnio 1 dalis, o 438 straipsnis, kuriame nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui. Pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimo, t.y. priėmimo, skolininkui įteikimo dienos šis nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Taigi jokio prieštaravimo tarp CPK 436 straipsnio 1 ddalies ir šio straipsnio 7 dalies nėra, nes išieškotojui (kreditoriui) turi būti siunčiamas tik įsiteisėjęs teismo įsakymas. Šią nuostatą paaiškina tai, kad teismo įsakymas gali būti vykdomas tik jam įsiteisėjus (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 588 straipsnio 1 dalis).

Klausimas. CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad priimant teismo įsakymą turi būti išieškomos bylinėjimosi išlaidos. Kaip reikia išspręsti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, klausimą, nes priimant teismo įsakymą jos dar nėra žinomos?

Konsultacija. CPK 79 straipsnis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, yra priskirtos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismo įsakyme reikia nurodyti išieškomas bylinėjimosi išlaidas, taigi ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 437 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą kreditoriaus pareiškimo (CPK 433 straipsnis) ir teismo įsakymo (CPK 436 straipsnis) nuorašus kartu su teismo pranešimu (CPK 437 straipsnio 2 dalis) ne vėliau kaip kitą dieną po teismo įsakymo išdavimo, t.y. priėmimo, išsiųsti skolininkui. CPK 438 straipsnyje nustatyta, kad šie procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami šio kodekso 124 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ar viešo paskelbimo būdu. TTai reiškia, jog nurodytus procesinius dokumentus skolininkui galima įteikti bet kuriuo iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytų jų įteikimo būdų, t.y. registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį, dydžiai yra nustatyti teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintų Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėse bylose, dydžių ir jų apmokėjimo tvarkos (toliau-Tvarka) 2-4 punktuose, teismui sudaryta galimybė prieš išduodant kreditoriui teismo įsakymą (CPK 436 straipsnio 1 dalis) apskaičiuoti būsimas kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašų ir teismo pranešimo įteikimo skolininkui išlaidas ir apie tokių išlaidų išieškojimą iš skolininko pažymėti teismo įsakyme, kaip to reikalauja CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Pagal Tvarkos 6 punktą procesinių dokumentų įteikimas registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui, išskyrus tą atvejį, kai kreditorius pareiškia prašymą nurodytus procesinius dokumentus skolininkui įteikti konkrečiu būdu. Tokį įteikimą iš anksto turi apmokėti pats kreditorius arba teismas iš lėšų, kreditoriaus pervestų į teismo specialiąją sąskaitą. Taip sudaroma galimybė teismui sužinoti ir nurodyti teismo įsakyme išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Klausimas. Ar priėmus naują teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 4 dalis) reikia ssiųsti skolininkui naują pranešimą (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Jeigu nereikia, tai kada naujas teismo įsakymas įsiteisėja?

Konsultacija. Išdavęs kreditoriui teismo įsakymą (CPK 436 straipsnis), teismas ne vėliau kaip kitą dieną turi išsiųsti skolininkui šio įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašus bei teismo pranešimą (CPK 437 straipsnis). Išsiunčiant ir įteikiant šiuos procesinius dokumentus skolininkui, siekiama išsiaiškinti šio asmens poziciją, t.y. sužinoti, ar jis sutinka (visiškai ar iš dalies) su kreditoriaus pareikštais reikalavimais. Taip užtikrinama skolininko, kaip ginčo šalies, teisė į tinkamą teismo procesą: jo teisė būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi civiliniame procese principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Kai skolininkas pagal teismo įsakymą kreditoriui priteistų reikalavimų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo (CPK 439 straipsnio 4 dalis). Aiškinant šią nuostatą būtina atsižvelgti į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo esmę ir paskirtį. Kreditoriaus piniginių reikalavimų, taip pat reikalavimų dėl kilnojamojo daikto priteisimo (CPK 431 straipsnio 1 dalis) sprendimas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka reiškia supaprastintą šios kategorijos bylų nagrinėjimo procedūrą. Supaprastintas procesas – tai viena iš įstatyme nustatytų priemonių, kuria užtikrinama asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta

per įmanomai trumpesnį laiką, bei siekiama kuo greičiau tarp ginčo šalių atkurti teisinę taiką (CPK 2, 7 straipsniai). CPK 439 straipsnio 4 dalyje nurodytu teismo įsakymu iš esmės įforminamas skolininko pripažinimas ir sutikimas su tam tikra kreditoriaus pareikštų reikalavimų dalimi, todėl šio įsakymo išsiuntimas skolininkui, siekiant dar kartą išsiaiškinti jo poziciją, kurią jis jau yra išdėstęs teismui, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Taigi šio įsakymo nuorašą bei dar kartą teismo pranešimą (CPK 437 straipsnis) skolininkui siųsti nnereikia, nes skolininkas apie kreditoriaus pareikštus reikalavimus jau buvo informuotas CPK 437 straipsnyje nustatyta tvarka, o minėto teismo įsakymo priėmimas nereiškia naujų kreditoriaus reikalavimų patenkinimo.

Įstatyme tiesiogiai nenurodyta, kada įsiteisėja CPK 439 straipsnio 4 dalyje nurodytas teismo įsakymas. Tai priklauso nuo to, kada skolininkas atsiliepia į teismo pranešimą (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Gavęs skolininko prieštaravimus dėl dalies kreditoriaus reikalavimų, teismas dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo ne vėliau kaip kitą dieną (CPK 3 straipsnio 5 dalis, 436 straipsnio 11 dalis) priima naują įsakymą, kuris įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad spręsdamas šį klausimą teismas turi vadovautis CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatomis (CPK 432 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui (CPK 438 straipsnis).

Klausimas. Teismams ppaduodami pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo turi atitikti šių procesinių dokumentų formas, kurias tvirtina teisingumo ministras (CPK 431 straipsnio 5 dalis, 433 straipsnio 3 dalis). Ar tai reiškia būtinybę pareiškėjams visais atvejais naudoti blankus, kurių formą Lietuvos Respublikos teisingumo ministras patvirtino 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362? Ar tuo atveju, kai pateiktas pareiškimas savo forma ir turiniu atitinka visus blanko elementus, tačiau surašytas ne ant blanko, yra pagrindas teismui pagal CPK 435 straipsnio 2 dalies 1 punktą tokį pareiškimą atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui?

Konsultacija. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (Žin., 2002, Nr. 125-5689) (toliau–teisingumo ministro įsakymas) patvirtintos procesinių dokumentų formos, naudojamos civilinėse bylose dėl teismo įsakymų išdavimo, nėra procesinių dokumentų bblankai (teisingumo ministro įsakymo 1 punktas, Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių 4 punktas). Todėl CPK 431 straipsnio 5 dalies ir 433 straipsnio 3 dalies reikalavimas laikytis teisingumo ministro įsakymu patvirtintos procesinių dokumentų formos reiškia, kad kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodyti šiam procesiniam dokumentui būtini rekvizitai, patvirtinti teisingumo ministro įsakymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio 2 d. konsultaciją), ttaip pat turi būti laikomasi jų išdėstymo tvarkos. Kai kreditorius nesinaudoja tam tikromis materialinėmis ar procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, neprašo priteisti netesybų (delspinigių), palūkanų, neprašo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir pan.) pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nebūtina nurodyti šiuos reikalavimus atitinkančius rekvizitus, išdėstytus teisingumo ministro įsakymo patvirtintoje formoje. Šiuos reikalavimus, taip pat CPK 111 straipsnio ir 433 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nėra pagrindo atsisakyti priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Klausimas. Įteikiant skolininkui kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir išduoto teismo įsakymo nuorašus bei teismo pranešimą, šių dokumentų įteikimo išlaidos viršija teismo įsakyme nurodytą išieškomų išlaidų sumą (pvz., teismo įsakyme nurodyta, kad išieškomos jo įteikimo skolininkui registruotu paštu išlaidos, tačiau, šiuo būdu nepavykus šio dokumento įteikti skolininkui, teismo įsakymas skolininkui įteiktas per antstolį). Kaip teismas po teismo įsakymo išdavimo turėtų išspręsti papildomai turėtų išlaidų, susijusių su šių procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo klausimą, jeigu skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą?

Konsultacija. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismo įsakyme reikia nurodyti išieškomas bylinėjimosi išlaidas, taigi ir išlaidas, susijusias su pprocesinių dokumentų įteikimu. CPK 438 straipsnis nustato, kad kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo nuorašai bei teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 124 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Taigi nurodytus procesinius dokumentus skolininkui galima įteikti bet kuriuo iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytų jų įteikimo būdų, t.y. registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį. Jeigu kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo nuorašus bei teismo pranešimą nepavyksta įteikti skolininkui vienu iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimo būdu (pvz., registruotu paštu), gali būti naudojamas kitas joje nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (pvz., per antstolį). CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuota, kaip teismas po teismo įsakymo išdavimo turi išspręsti papildomai turėtų išlaidų, susijusių su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašų bei teismo pranešimo įteikimu skolininkui, išieškojimo klausimą, todėl pagal CPK 432 straipsnį šiam klausimui spręsti turi būti taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės. Kadangi teismo procesinių dokumentų įteikimas dalyvaujantiems byloje asmenims apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui (CPK 92 straipsnio 2 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintų Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžių ir jų aapmokėjimo tvarkos 6 punkto 1 dalis), todėl, skolininkui nepareiškus prieštaravimų dėl jam įteikto kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 1, 2 dalys) ir teismo įsakymui įsiteisėjus (CPK 436 straipsnio 7 dalis), teismas turi priimti nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria CPK 437 straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimo skolininkui išlaidos, atsiradusios jau po teismo įsakymo išdavimo ir apie kurių išieškojimą nebuvo nurodyta pačiame teismo įsakyme, kaip to reikalauja CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktas, būtų išieškomos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 dalis). Dėl šios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 100 straipsnis).

Tuo atveju, kai po teismo įsakymo išdavimo išlaidų, susijusių su CPK 437 straipsnyje nurodytų procesinių dokumentų įteikimu, turėjo kreditorius, teismas nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų tokias išlaidas iš skolininko priteisia kreditoriui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Klausimas. Kokį procesinį sprendimą turi priimti teismas, skolininkui CPK 439 straipsnio tvarka pateikus prieštaravimus tik dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo?

Konsultacija. CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktas reikalauja teismo įsakyme nurodyti iš skolininko išieškomas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu skolininkas, per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nesutinka tik su teismo įsakyme nurodytomis

išieškotinomis bylinėjimosi išlaidomis, tai pagal analogiją su CPK 439 straipsnio 4 dalimi teismas turi priimti naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo, t.y. įsakymą, nenurodant jame išieškotinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų išieškojimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 100 straipsnis, 290 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).

Klausimas. Kaip turi būti tęsiamas procesas byloje, nagrinėjamoje CPK XXIII skyriaus tvarka, neįteikus teismo įsakymo vienam iš pprocesinių bendrininkų neprivalomojo bendrininkavimo atveju?

Konsultacija. Kai teismo įsakymas neįteikiamas skolininkui, procesas pagal CPK XXIII skyriaus taisykles toliau vykti negali, todėl teismas turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (žr. CPK 431 straipsnio 3 dalį, taip pat Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio 26 d. konsultaciją). Kadangi neprivalomojo procesinio bendrininkavimo atveju kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio, taigi ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, dalykas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 ddalies 4 punktas, 433 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu ir turi teisę savarankiškai vesti bylą (CPK 44 straipsnio 1, 4 dalys), todėl teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principų įgyvendinimą (CPK 77, 8 straipsniai), turi panaikinti teismo įsakymą dalį dėl išieškojimo iš skolininko, kuriam nebuvo įteiktas teismo įsakymas, ir šią kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 431 straipsnio 3 dalis). Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo ir išieškojimo iš kitų bendrininkų, kuriems išduotas teismo įsakymas buvo įteiktas, tolesnė eiga priklauso nuo to, ar skolininkai pareiškia savo prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 439 straipsnis).

Klausimas. Ar teismas, vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 8 dalimi, gali patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp skolininko ir kreditoriaus, nesikreipusio į antstolį dėl priverstinio išieškojimo vykdymo (neužvesta vykdomoji byla), dėl jau įsiteisėjusio įsakymo įvykdymo terminų ir tvarkos? Jeigu taip, tai ar tokios sutarties patvirtinimui yra taikomas koks nors terminas?

Ar tteismas kokia nors kita tvarka, išskyrus CPK 595 straipsnyje nustatytą tvarką, gali patvirtinti taikos sutartį, sudarytą išieškotojo ir skolininko, dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ar įsakymo vykdymo? Pažymėtina, kad asmenų prašymai patvirtinti tokias taikos sutartis ypač padažnėjo įsteigus privačius antstolius ir padidėjus vykdymo išlaidoms.

Konsultacija. CPK 439 straipsnio 8 dalis, reikalaujanti teismui, patvirtinus kreditoriaus ir skolininko taikos sutartį, panaikinti teismo įsakymą, taikoma tuo atveju, kai išduotas teismo įsakymas dar nėra įsiteisėjęs. Taigi šia teisės norma negalima vadovautis tvirtinant išieškotojo ir skolininko sudarytą ttaikos sutartį, kuria šalys susitarė modifikuoti įsiteisėjusio teismo įsakymo įvykdymo terminą ir tvarką. CPK 595 straipsnis reglamentuoja taikos sutarties sudarymą vykdymo procese, todėl šio straipsnio 3 dalies nuostata dėl taikos sutarties, sudarytos vykdymo procese, patvirtinimo teisme tuo atveju, kai į antstolį dėl teismo įsakymo priverstinio vykdymo išieškotojas nesikreipė, taip pat negali būti taikoma.

CK 6.983 straipsnio 1 dalis leidžia šalims taikos sutartimi išspręsti teismo sprendimo, taigi ir įsiteisėjusio teismo įsakymo, įvykdymo klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kai išieškotojas nesikreipė į antstolį dėl išduoto ir įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo, išieškotojo ir skolininko sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė modifikuoti įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymą, teisme gali būti patvirtinta CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas taip pat gali būti sprendžiamas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.