Draudimo teisė

1.KĄ REIKĖTŲ LAIKYTI DRAUDIMO GIMTINE?

Pagal istorinius šaltinius, drau-dimo gimtine reikėtų laikyti Kiniją.

2.DĖL KOKIŲ PRIEŽAS-ČIŲ ĮSTEIGTA DRAUDI-MO VEIKLA?

Bendra rizika, kolektyvinis dėl jos patirtų nuostolių padengi-mas, tarpusavio pagalba.

3.PIRMOSIOS DRAUDIMO KOMPANIJOS?

London Lloyd draudimo kom-panija pradėjusi savo veiklą XVIII a., kuri ir dabar sėkmin-gai veikia. Vėliau Anglijoje bu-vo įkurtos draudimo nuo ugnies draugijos, dar kiek vėliau Vo-kietijoje, Hamburge buvo orga-nizuota “Generalinė draudimo nuo ugnies kasa”.

4.DRAUDIMO VEIKLOS ETAPAI.

1.XIV-XVII a, čia labiau domi-navo transporto draudimas, vystėsi laivininkystė. Šio perio-do draudimo rinkoje atsirado naujos draudimo formos bbei gyvybės draudimo paslaugos; 2.XVIII-XIX a. labiau susijęs su sparčiu pramonės vystymusi. Šis periodas pasižymėjo naujų draudimo formų ir rūšių atsira-dimu, draudimo atsakomybės formavimusi. 3.XIXa.vid.-XXa., tais laikais draudimas jau užėmė reikšmingą vietą Euro-pos, Amerikos šalių ekonomi-nėse sistemose. Tuo metu buvo steigiami stambūs draudimo koncernai, kurie stengėsi dife-rencijuoti atskiras draudimo rū-šis. Tuo metu prasideda aktyvus draudimo veiklos internaciona-lizavimas. Buvo kuriama drau-dimo apsaugos diversifikacijos sistema, kuri jungė draudimu ir perdraudimu užsiimančias kompanijas.

5.XXa. DRAUDIMO VEIK-LOS SVARBIAUSI BRUO-ŽAI?

1.XX a. draudimas labai įtakojo žmonijos vystymąsi. TTuo metu nepaprastai išaugo draudimo veiklos apimtys, ištobulėjo jos technika, atsirado naujos drau-dimo rūšys. Šio amžiaus pra-džioje ima ryškėti valstybės ki-šimasis į draudimo veiklą. Steigdama savo draudimo kompanijas valstybė bandė reg-lamentuoti draudimo rinką. 2.svarbus ir to meto veiklos momentas – iinfrastruktūros formavimas. Didelę įtaką turi draudimo mokslinių problemų sprendimas, draudimo įstatymų tobulinimas, valstybinio regu-liavimo draudimo rinkoje didė-jimas padeda tobulinti draudi-mo kompanijų veiklą, sąlygoja jų stabilumą. Vienos draudimo rinkoje veikiančios kompanijos pardavinėja draudimo produk-tus, kitos – tiria draudimo rinką ir kuria naujus produktus, tre-čios – užsiima patirtų nuostolių vertinimu. 3.XX a. draudimo veikla kooperuojasi su bankais. Tiek bankai, tiek draudimo kompanijos siekia bendradar-biauti, norėdami suteikti savo klientams finansinių institucijų paslaugas ir tuo pačiu pasipel-nyti. Kuriami ir diegiami bendri bankų ir draudimo kompanijų produktai. 4.JAV draudimo kompanijos valdo beveik pusę pasaulinės draudimo rinkos. 5.Europoje taip pat įvyko svar-būs pokyčiai. Draudimo rinka labiau specializuojasi pagal at-skiras draudimo rūšis. Vis ak-tyvesni darosi užsienio kompa-nijų padaliniai, kurie neretai panaudoja ir dempingo politiką. Draudimo kompanijos siekia įįsitvirtinti rinkoje, pateikdamos naujus produktus, tobulindamos jų pardavimo metodus. Konku-rencijos aktyvumas sparčiai au-ga, smulkioms kompanijoms vis sunkiau išsilaikyti rinkoje.

6.VALSTYBINĖS DRAU-DIMO ĮSTAIGOS REIKŠ-MĖ.

Valstybinė draudimo įstaiga buvo apibūdinama kaip sava-rankiškas ir juridinis asmuo. Jos kompetencijoje buvo patys svarbiausi šalies draudimo klausimai ir didelės draudimo veiklos kontroliavimo tei-sės.Valstybinės draudimo įstai-gos reikšmę pabrėžė ir tai, kad jos valdytoją ir pavaduotoją skirdavo pats šalies prezidentas. Kaip patariamoji institucija veikė Draudimo komitetas, kurį sudarė valdytojas, valstybės kontrolės atstovai iš draudimo įstaigų.

7.VALSTYBINĖS DRAU-DIMO ĮSTAIGOS PA-RDUODAMI PRODUKTAI.

Valstybinė draudimo įįstaiga nuo pat veiklos pradžios draudė nuo ugnies trobesius, gyvulius, pašarus, javus, žmogaus gyvy-bę. Iki 1923m.pabaigos ūkinin-kų trobesių draudimas nuo ug-nies buvo privalomas.

8.KOKS SKAIČIUS DRAU-DIMO KOMPANIJŲ VEIKĖ 1938m. KOKIAS DRAUDI-MO RŪŠIS JOS VYKDĖ?

Tuo metu draudimo veikla už-siėmė 6 draudimo kompanijos. Draudimo rūšys: nuo ugnies, transporto ir susisiekimo prie-monių draudimas, gyvybės draudimas, nuo nelaimingų at-sitikimų, gyvulių draudimas, plius vitrinų stiklų, vagysčių su įsilaužimu, civilinės atsakomy-bės.

9.KOKĮ NUTARIMĄ 1940m. ĮTVIRTINO LR LIAUDIES SEIMAS?

Tai „Bankų nacionalizavimo įstatymas“. Jame skelbiama, jog visi bankai ir jų skyriai, priva-čių asmenų seifai, draudimo įstaigų taupomosios kasos, tar-pusavio kredito draugijos ir lombardai yra nacionalizuoja-mi.

10.KAM BUVO PAVAL-DŽIOS DRAUDIMO ĮSTAI-GOS IKI 1948m.?

Lietuvos draudimo įmonės bu-vo betarpiškai pavaldžios TSRS valdymo struktūroms. Iki 1948m. mūsų respublikoje vei-kusios draudimo kompanijos buvo pavaldžios tiek aukštes-niajai Gosstrch’o grandžiai, tiek ir tam tikram finansų sistemos padaliniui.

11.KOKIOS DRAUDIMO FORMOS BUVO TAIKO-MOS CENTRALIZUOTOS EKONOMINIU LAIKO-TARPIU?

1.privaloma forma, priklausė kolūkių ir tarybinių ūkių turtas bei valstybiniai pastatai, naudo-jami tikinčių bendruomenių bei atskirų asmenų; 2.savanoriška, savanoriškas ir privalomas gy-ventojų pastatų bei gyvulių draudimas.

12.KOKS ĮSTATYMAS BU-VO PRIIMTAS 1990m. IR KOKIĄ ĮTAKĄ JIS TURĖ-JO DRAUDIMO VEIKLAI?

Buvo priimtas akcinių bendro-vių įstatymas, įteisinęs naują įmonių rūšį. Šiame įstatyme apibrėžta AB kapitalo sampra-ta, jo struktūra, atskirų kapitalo rūšių keitimo, bendrovės pelno pasiskirstymo ir kt.svarbiausi klausimai. Po pporos mėnesių įsigalėjo LR draudimo įstaty-mas. Pagal jį Lietuvoje galėjo veikti 4 rūšis draudimo organi-zacijos: valstybinė draudimo įstaiga, akcinės draudimo ben-drovės, draudimo draugijos ir savidraudos draugijos. Šie du svarbūs įstatymai sudarė sąly-gas kurtis pirmoms privataus kapitalo draudimo bendrovėms.

13.KOKIA PIRMOJI PRI-VATI UAB DRAUDIMO BENDROVĖ? JOS VEIK-LOS PRADŽIA.

Pirmąja privačia draudimo ben-drove tapo UAB „Vicura“. Sa-vo draudimo veiklą pradėjo kaip prekybos namai „Kirnis“ 1991m., tačiau po nelabai sėk-mingos „Kirnio“ veiklos per-formavus akcinį kapitalą, tapo „Vicura“.

14.KIEK ŠIUO METU LIE-TUVOJE VEIKIA DRAU-DIMO BENDROVIŲ?

Apie 33 draudimo kompanijas.

15.DRAUDIMO, DRAUDĖ-JO, DRAUDIKO SĄVOKOS.

Draudimas – yra finansinė ūki-nė veikla, kuria siekiama ap-saugoti fizinių ir juridinių as-menų turtinius interesus, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje numatytiems įvykiams.

Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.

Draudėjas – asmuo sudarantis draudimo sutartį su draudiku.

16.DRAUDIMO VEIKLOS REIKŠMĖ.

1.Netikrumo jausmas dėl atei-ties pakeičiamas į saugumo bei pasitikėjimo jausmą. Draudi-mas teikia ne tik saugumo jausmą bei tenkina dėl draudi-minio įvykio atsiradusį poreikį, bet taip pat dažnai būna ir lėšų kaupimo forma. 2.Socialiniu požiūriu draudimas gali būti vertinamas kaip žmonių gerbū-vio palaikymo bei turtinių skir-tumų tarp atskirų gyventojų sluoksnių mažinimo priemonė. 3.Ekonominiu požiūriu draudi-mas yra būtina ūkio vystymosi bei klestėjimo sąlyga. 4.Makroekonominiu požiūriu draudimas atlieka taip pat ir ka-pitalo bei pajamų išsaugojimo funkcijas, taip pat kredito iiš-saugojimo funkciją.

17.EGZISTUOJANČIOS DRAUDIMO TEORIJOS.

Žalos atlyginimo teorija, kuri grindžiama teiginiu, kad drau-dimo įvykio atveju draudikas visuomet yra įpareigojamas at-lyginti nuostolius. Šios teprijos trūkumas: ji sunkiai pritaikoma draudimui nuo nelaimingų atsi-tikimų, sveikatos arba gyvybės draudimui. Poreikio teorija, poreikio teorijos šalininkai draudimui priskiria poreikių (konkrečių – patirtų nuostolių atlyginimas, arba abstrakčių – tam tikros sumos išmokėjimas) užtikrinimo funkciją. Poreikis yra draudimo sutarties sudary-mo motyvas. Apsaugojimo te-orija, kuri pašalina bet kokius nesaugumo pasireiškimus ir tuo pačiu garantuoja apsaugą. Įmonių teorija,pagrindinis dėmesys skiriamas draudimo sutarties sukuriamų dvišalių pa-reigų apibūdinimui, labiausiai akcentuojant draudimo įmonės veiklos svarbą. Rizikos bendri-jos teorija, asmenys perduo-dantys draudimo įmonei vienos rūšies riziką, susivienija į savo-tiška darinį – rizikos bendriją.

18.KADA EKONOMINĘ VEIKLĄ GALIMA VADIN-TI DRAUDIMO VEIKLA.

Kad ekonominė veikla būtų va-dinama draudimo veikla, turi atitikti 6 draudimo veiklos po-žymius: kolektyviškumą; eko-nomiškumą; poreikio egzista-vimą; atsitiktinumą; išmatuo-jamumą; tos pačios rizikos (pa-vojaus) egzistavimą.

19.POŽYMIAI SKIRSTAN-TYS DRAUDIMO VEIKLĄ.

Kolektyviškumas. Didelis skaičius tos pačios rizikos vei-kiamų ūkio subjektų susiburia į grupę (draudimo grupę), kurios tikslas – kolektyvinis dėl tam tikrų įvykių vienam grupės na-riui atsiradusių poreikių tenki-nimas. Ekonomiškumas. Jis visų pirma reiškia ateityje draudimo grupės nariams iškil-siančių poreikių tenkinimo si-stemiškumą. Kiekvienas drau-dimo grupės narys, įvykus draudiminiam įvykiui, turi teisę į nustatyto dydžio kompensaci-ją. Draudimo veiklos ekono-miškumas dar pasireiškia ir tuo, kad

draudiminė apsauga nėra teikiama veltui. Dėl draudimi-nio įvykio grupės nariui sutei-kiama parama yra finansuojama iš narių įmokų sukaupto kapi-talo. Šio principo praktinis pri-taikymas labai matomas gyvy-bės draudimo šakoje. Poreikio egzistavimas. Draudimo veik-los tikslas yra poreikio, iškilu-sio grupės nariui dėl draudimi-nio įvykio tenkinimas. Draudi-minis įvykis nebūtinai turi būti kažkas nemalonaus, kaip kad mirtis, liga, gaisras ar automo-bilio vagystė. Tai gali būti ir malonus įvykis, kaip kad tam tikro amžiaus sulaukimas ar dukters vestuvės.Draudimas yra tiksliai įvertinamo fizinio po-reikio tenkinimas. Atsitikti-numas. Draudiminis įįvykis turi būti atsitiktinis. Jis negali pri-klausyti nuo draudėjo valios ar norų. Išmatuojamumas. Įvy-kio atsiradimo faktas ar bent jau jo atsiradimo laikas visuomet turi būti nežinomas dydis. Draudiminis įvykis privalo būti išmatuojamas. Išmatuojamumas remiasi statistikos mokslu, ka-dangi draudiminio įvykio atsi-radimo dažnumas bei vidutinis žalos dydis yra ypatingą svarbą turinčios statistinės sąvokos. Taip pat yra pasitelkiama ir ti-kimybių teorija. Statistika ir ti-kimybių teorija duoda teisingus rezultatus tik tais atvejais, kai apskaičiavimams yra naudoja-ma pakankamai didelės apim-ties praeities įvykių bazė. Tos pačios rrizikos (pavojaus) eg-zistavimas. Visi į draudimo grupę susibūrę ūkio subjektai turi būti veikiami tos pačios ri-zikos ar pavojaus.

20.TEISINĖS DRAUDIMO VEIKLOS ORGANIZAVI-MO FORMOS.

Akcinė draudimo įmonė, drau-dimo draugijos, valstybinės draudimo įstaigos.

21.AKCINĖS DRAUDIMO ĮMONĖS, JŲ SUDĖTIS, PO-ŽYMIAI IR YPATUMAI.

ADĮ yra JA teises turinti įįmo-nė. Nuosavo kapitalo davėjai, akcininkai, yra ir šios draudimo įmonės savininkai. Pagal tai, kokią draudimo įmonės nuosa-vo kapitalo dalį valdo akcinin-kai, yra skirstomos: 1.vieno ak-cininko valdomos draudimo įmonės; 2.vieną pagrindinį ak-cininką, valdantį daugiau nei 50% įmonės akcinio kapitalo, bei vieną ar daug kitų smulkių akcininkų turinčios draudimo įmonės; 3.vieną ar keletą stam-bių akcininkų , valdančių dau-giau nei po 25 % įmonės akci-nio kapitalo, turinčios draudimo įmonės; 4.daug smulkių akci-ninkų turinčios draudimo įmo-nės. ADĮ egzistavimas nepri-klauso nuo šios įmonės savi-ninkų kaitos. ADĮ taip pat turi visuotinį akcininkų susirinkimą, stebėtojų tarybą bei įmonės valdybą. Nuosavas ADĮ kapita-las yra formuojamas išleidžiant draudimo įmonės akcijas. Ak-cinio kapitalo formavimas vien tik iš vardinių akcijų leidžia bet kuriuo metu nustatyti visus draudimo įmonės savininkus bei jų vvaldomas nuosavo kapi-talo dalis. Sprendimą dėl drau-dimo įmonės pelno, gauto peri-odo metu, panaudojimo priima draudimo įmonės savininkai – akcininkai. Praktikoje ši akci-ninkų teisė neretai būna suvar-žyta. Tiek periodo metu už-dirbtas ADĮ pelnas, tiek patirti nuostoliai tenka draudimo įmo-nės savininkams. Patirti nuosto-liai yra dengiami arba iš pel-ningų periodų metu suformuotų draudimo įmonės rezervų arba įstatinio kapitalo sąskaita. ADĮ gyvavimo ciklas susideda iš: 1.įmonės steigimo; 2.funkcionavimo; 3.draudimo įmonės likvidavimo. Draudimo įmonės LR yra steigiamos va-dovaujantis AB įstatymu. Draudimo įmonės funkciona-vimas taip pat yyra griežtai reg-lamentuojamas draudimo veik-los įstatymais. Draudimo įmo-nės yra likviduojamos AB įsta-tymo bei Draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Draudimo įmonės likvidavimas gali būti savanoriškas arba priverstinis.

22.UAB, JŲ SUDĖTIS, PO-ŽYMIAI IR YPATUMAI.

23.DRAUDIMO BROKERI-AI. Yra juridinis asmuo (AB, UAB), vykdantis draudimo brokerio funkcijas draudėjo pa-vedimu ir jų sąskaita, gaudamas už tai iš jų specialius komisi-nius.

24.PERDRAUDIMAS, kitos kompanijos draudiko perdavi-mo rizika kitam draudikui.

25.DRAUDIMO ĮMONIŲ SKIRSTYMO POŽYMIAI.

Nepriklausomai nuo teisinės draudimo veiklos organizavimo formos, draudimo įmonės gali būti skirstomos pagal kitus po-žymius. Draudimo įmonės yra skirstomos priklausomai nuo: a)to, ar vykdoma tiesioginio draudimo ar perdraudimo veik-la; b)vykdomų draudimo šakų bei grupių; c)geografinio drau-dimo veiklos išplitimo; d)draudimo įmonės dydžio; c)įmonės savininkų.

26.VYKDOMOS DRAUDI-MO ŠAKOS BEI GRUPĖS.

Šakų atskyrimas yra draudimo įmonių skirstymo pagal vyk-domas draudimo grupes pa-grindas. Praktikoje dažniausiai išskiriamos draudimą vykdan-čių įmonių rūšys: 1.gyvybės draudimo įmonės (pensijų fon-dai); 2.ligos draudimo įmonės; 3.kompozitinio draudimo įmo-nės (draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; sausumos transporto priemonių; skraidymo aparatų; laivų; pervežamų krovinių; tur-to draudimas nuo gaisro bei gamtinių jėgų; turto draudimas nuo kitų žalų; sausumos trans-porto priemonių civilinės atsa-komybės draudimas; skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas; laivų civilinės atsa-komybės draudimas; finansinių nuostolių draudimas); 4.teismo išlaidų draudimo įmonės; 5.kredito draudimo įmonės (kredito, laidavimo draudimas).

27.TIESIOGINIO DRAU-DIMO VEIKLA.

Tiesioginio draudimo įmonės, tai draudimo įmonės, kurios už-siima vien tik tiesioginiu rrizikų iš fizinių asmenų, įvairių įmo-nių ar valstybinių įstaigų perė-mimu, nepriklausomai nuo to, vykdo ar nevykdo šių perimtų rizikų perdraudimą.

28.DRAUDIMO ĮMONĖS STRUKTŪRA.

1.pagrindinė draudimo įmo-nės buveinė. Šis draudimo įmonės padalinys turi vieną, pastovią geografinio išsidėsty-mo vietą. Čia paprastai naudo-jami visi pagrindiniai gamybi-niai faktoriai: tarnautojų darbas, trečių asmenų paslaugos, ga-mybos priemonės , perdraudi-mo apsauga, piniginiai resursai draudimo kompensacijų išmo-kėjimui bei kapitalas. Ji yra at-sakinga už draudimo įmonės veiklos planavimą, sprendimų priėmimą bei veiklos kontrolę. 2.agentūros (turi dauguma draudimo įmonių). Turi pasto-vią geografinio išsidėstymo vie-tą bei veikia įvairiuose geogra-finiuose regionuose. Yra nau-dojamas tarnautojų darbas, tre-čių asmenų paslaugos, gamybos priemonės bei jų sąlygojamas kapitalo naudojimas. Atlieka-mos tik operatyvinės draudimo veiklos užduotys. Gali būti at-sakingos ne tik už draudimo produktų realizaciją bei drau-diminių įvykių tyrimą, bet ir už apsirūpinimą gamybiniais fak-toriais, draudimo sutarčių apdo-rojimą bei valdymą. 3.inspektoratai, dažniausiai neturi pastovios geografinio iš-sidėstymo vietos. Yra aprūpi-nami tik tarnautojų darbu bei gamybos priemonėmis. Vykdo atskirų agentūrų patikėtas už-duotis: draudimo agentų paieš-ka bei apmokymas, draudimo produktų realizacija ar realiza-cijos rėmimas, draudiminių įvykių tyrimas. 4.teisiškai ne-priklausomi draudimo tarpi-ninkai, tai draudimo agentas ar brokeris, kurių paslaugomis turi teisę naudotis draudimo įmonės ir draudėjai. gali turėti pasto-vias ir nepastovias geografinio išsidėstymo vietas. Paprastai yra apsirūpinę trijų rūšių gamy-biniais faktoriais: darbuotojų ddarbu, trečių asmenų paslau-gomis bei gamybos priemonė-mis. Dažniausiai yra atsakingi už draudimo produktų realizaci-ją, rečiau už draudimo sutarčių apdorojimą bei draudiminių įvykių tyrimą.

29.DRAUDIMO ĮMONĖS TIKSLŲ SKIRSTYMAS.

1.pagal (ne)ekonominę tikslo kilmę: a)ekonominiai (poreikio tenkinimas, pelnas, saugumas); b)neekonominiai (visuomeni-niai, socialiniai tikslai). 2.pagal tikslo matavimo vienetus: a)norminiai (pelnas, apyvarta, kaštai); b)realiniai tikslai (drau-dimo sutarčių kiekis, draudėjų skaičius). 3.pagal tikslo svar-bumą: a)pagrindiniai; b)šalutiniai. 4.pagal tikslų pa-dėtį hierarchinėje tikslų pira-midėje: a)aukščiausi tikslai (pelnas); b)tarpiniai, kaip prie-monė aukščiausiems tikslams pasiekti (didelė apyvarta ir ma-ži kaštai); c)žemutiniai tikslai (didesnis parduodamų produktų skaičius, mažesnis gamybos faktorių panaudojimas). 5.pagal tikslo bei laiko santykį: a)statiniai (išreiškiami absoliu-tiniais dydžiais, keliami vienam periodui); b)lyginamieji-statiniai (išreiškiami absoliuti-niais bei santykiniais dydžiais, keliami keletui periodui); c)dinaminiai tikslai (išreiškiami laiko bėgyje, kintančiais dy-džiais). 6.pagal laikotarpį, ku-riam yra keliamas tikslas: a)ilgalaikiai tikslai (strategi-niai); b)trumpalaikiai (operaty-viniai); c)visam draudimo įmo-nės veikimo laikotarpiui kelia-mi tikslai (pelnas); d)tam tik-ram laikotarpiui. 7.pagal tikslų (ne)apibrėžtumo: a)neapibrėžti (maksimalus pelnas); b)apibrėžti (tam tikru absoliuti-niu ar santykiniu dydžiu iš-reikštas siekimo pelno dydis). 8.pagal tikslo taikymo sritį: a)visai draudimo įmonei kelia-mi tikslai (pelnas); b)atskiriems draudimo įmonės padaliniams ar veiklos sritims keliami tikslai (kapitalo investicinės veiklos ar produktų realizacijos tikslai).

30.PAGRINDINIAI DRAU-DIMO ĮMONĖS TIKSLAI.

1.poreikio tenkinimas (šį tiks-lą kelia dalis draudimo draugijų bei valstybinių draudimo įstai-gų); 2.pelno siekimas (yra api-būdinamas kaip

teigiamas skir-tumas tarp draudimo įmonių veiklos metu gautų pajamų bei veiklos kaštų).

31.DRAUDIMO ĮMONĖS AUGIMAS – KAIP VIENAS IŠ TIKSLŲ.

Draudimo įmonės augimo tiks-lai dažniausiai yra formuluoja-mi, o faktinis augimas yra ma-tuojamas išeinančių dydžių – su draudimo grupe susijusių rodik-lių pagrindu (draudėjų, draudi-mo sutarčių apdraustų rizikų skaičius, bendra draudimo su-ma, per metus surinktos drau-dimo įmokos ar visų sudarytų draudimo sutarčių galiojimo laikas).

32.NEEKONOMINIAI DRAUDIMO ĮMONĖS TIKSLAI.

1.draugiškų santykių palaiky-mas su draudimo veiklos prie-žiūros tarnyba; draudimo įmo-nės klientais; savininkais; tiekė-jais bei draudimo įmonę aptar-naujančiais bankais; vvalstybi-nėmis institucijomis; viešąją nuomonę formuojančiomis tar-nybomis. 2.gero draudimo įmonės įvaizdžio sukūrimas (są-žininga, patikima). 3.nepriklausomybės bei įtakos siekimas. 4.visuomeninio bei socialinio pobūdžio tikslas (draudimo įmonės lėšomis at-liekant nelaimingų atsitikimų, susijusių su transporto priemo-nėmis analizę; draudimo įmo-nės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybės.

33.INTERESŲ KONFLIK-TAI NUSTATANT DRAU-DIMO ĮMONĖS TIKSLUS.

Didelę įtaką galutinio sprendi-mo priėmimui turi tarp atskirų asmenų ar jų grupių iškylantys interesų konfliktai. Tokiu atve-ju yra ieškomas kompromisinis sprendimo variantas arba prii-mami didesnę daugumą turin-čios grupės tikslai. Draudimo įmonės vadovai didžiausią prio-ritetą skiria pelno, augimo bbei išlikimo tikslams. Įmonės dir-bantieji yra suinteresuoti atly-ginimų bei darbo vietų išsaugo-jimu.

34.DRAUDIMO ĮMONĖS APLINKOS INSTITUCIJOS.

Vienos reikšmingiausių aplin-kos institucijų yra draudimo įmonės klientai (draudimo produktų, kapitalo taupymo vartotojai); gamybos veiksnių tiekėjai (privatūs ūkiai, drau-dimo tarpininkai, gamybos priemonių tiekėjai, perdraudi-mo įmonės, kapitalo ddavėjai); valstybė (draudimo veiklos priežiūros tarnyba); konkuren-tai.

35.KAS TAI YRA DRAU-DIMO ĮMONĖS KLIEN-TAS?

1.draudimo produktų vartoto-jai, privatūs ar juridiniai asme-nys, mokantys tam tikrą pinigų sumą už draudimo įmonės siū-lomą draudiminę apsaugą. 2.kapitalo kaupimo produktų vartotojai yra privatūs asmenys (gyvybės, nelaimingų atsitiki-mų draudimo produktai). Kapi-talo kaupimo produktų vartoto-jais yra laikomos ir įmonės bei organizacijos, mokančios įmo-kas į pensijų fondą. 3.kitų draudimo įmonės teikiamų pa-slaugų vartotojai gali būti draudimo bei kapitalo kaupimo produktų vartotojai ir kt. asme-nys, nesusiję su draudimo įmo-ne jokiais sutartiniais santy-kiais, bet naudojantys draudimo įmonės teikiamas paslaugas (nekilnojamojo turto vertini-mas, konsultacijų teikimas).

36.KĄ GALIMA LAIKYTI DRAUDIMO ĮMONĖS KONKURENTAIS?

Draudimo įmonės konkurentai gamybos veiksnių tiekimo rin-koje yra tiek kitos draudimo bendrovės, tiek ir kitose ūkio šakose veikiančios bei tuos pa-čius gamybos veiksnius naudo-jančios įmonės.

37.KOKĮ VVAIDMENĮ DRAUDIMO VEIKLOJE VAIDINA VALSTYBĖ?

Valstybė leidžia įstatymus, vykdo draudimo veiklos prie-žiūrą ir yra viena svarbiausių bei daugiausiai įtakos draudimo įmonės veiklai turinti aplinkos institucija.

38.DRAUDIMO VEIKLOS SUDĖTINĖS DALYS.

1.rizikos veikla, yra draudimo veiklos pagrindas. Draudikas perima iš draudėjo riziką (nuo-stolių atsiradimo tikimybė); 2.kapitalo kaupimo ir atpalai-davimo veikla (draudėjas per-leidžia draudikui kapitalą, kurį draudikas priskaičiavęs atitin-kamas palūkanas išmoka drau-dėjui); 3.paslaugų teikimas (klientų konsultavimas, suda-rant draudimo sutartis; draudi-minių įvykių tyrimas; kompen-sacijų išmokėjimas).

39.KĄ GALIMA LAIKYTI KITA DRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA?

Dauguma draudimo įmonių ša-lia draudimo ir kapitalo iinvesti-cinės veiklos užsiima įvairių fi-nansinių paslaugų teikimu. Pa-prastai yra atliekamas įvairių duomenų, apdorojimas bei ana-lizė, įmonių ir privačių asmenų konsultavimas ir kt. finansinės paslaugos.

40.KĄ GALIMA LAIKYTI KAPITALO KAUPIMO ĮMONIŲ VEIKLA.

Draudikas iš vienkartinės arba daugkartinių draudėjų įmokų sukaupia kapitalą (priskaičiavęs atitinkamas palūkanas), kurį pasižada išmokėti nustatytu lai-ku pagal nustatytas sąlygas.

41.KĄ MES VADINAME DRAUDIMO ĮMOKA (PREMIJA)? Draudimo sutar-tyje nurodyta pinigų suma, ku-rią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.

42.DRAUDIMO ĮMOKŲ SURINKIMAS. Pagal tai, ar draudimo įmokos yra surenka-mos draudimo periodo pradžio-je ar pabaigoje, skirstomas į: 1.išankstinį draudimo įmokų surinkimą, gali būti derinamas su draudimo įmokų peržiūrėji-mo draudimo periodo pabaigoje sąlyga; 2.galinį yra sutinkamas ypač retai.