ES advokatų profesinės etikos kodeksas
Šis Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas priimtas 1988 m. spalio 28 d. CCBE plenarinėje sesijoje vėliau keistas 1998 m. lapkričio 28 d. ir 2002 m. gruodžio 6 d. CCBE plenarinėse sesijose
T U R I N Y S
1. PREAMBULĖ
1.1. Advokato vaidmuo visuomenėje
1.2. Profesinės etikos taisyklių prigimtis
1.3. Kodekso paskirtis
1.4. Ratione personae taikymo sritis
1.5. Ratione materiae taikymo sritis
1.6. Sąvokos
2. BENDRIEJI PRINCIPAI
2.1. Nepriklausomumas
2.2. Pasitikėjimas ir sąžiningumas
2.3. Konfidencialumas
2.4. Kitų advokatūrų ir teisininkų draugijų taisyklių gerbimas
2.5. Nesuderinama veikla
2.6. Teikiama informacija
2.7. Kliento interesai
2.8. Advokato atsakomybės klientui rribojimas
3. SANTYKIAI SU KLIENTAIS
3.1. Nurodymų priėmimas ir teisinės pagalbos pasibaigimas
3.2. Interesų konfliktas
3.3. Pactum de quota litis
3.4. Honorarų reguliavimas
3.5. Išankstinis apmokėjimas
3.6. Dalijimasis honoraru su ne advokatais
3.7. Ekonomiškas ginčo sprendimas ir teisinės pagalbos prieinamumas
3.8. Klientų lėšos
3.9. Profesinės atsakomybės draudimas
4. SANTYKIAI SU TEISMAIS
4.1. Etikos taisyklės, taikytinos teisme
4.2. Tinkamas elgesys teismo proceso metu
4.3. Elgesys teisme
4.4. Neteisinga ar klaidinanti informacija
4.5. Taikymas arbitrams ir kitiems asmenims
5. ADVOKATŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI
5.1. Bendri profesijos standartai
5.2. Skirtingų valstybių narių advokatų bendradarbiavimas
5.3. Advokatų tarpusavio susirašinėjimas
5.4. Honoraras už kliento nukreipimą
5.5. Bendravimas su ppriešingomis šalimis
5.6. (Panaikinta 2002 m. gruodžio 6 d. CCBE plenarinėje sesijoje Dubline)
5.7. Atsakomybė dėl honoraro
5.8. Jaunųjų advokatų mokymas
5.9. Skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio ginčai
1. PREAMBULĖ
1.1. Advokato vaidmuo visuomenėje
Advokato vaidmuo visuomenėje, pagrįstoje pagarba teisinei valstybei, yra ypatingas. Jo pareigos nesibaigia sąžiningu įįstatymais nedraudžiamų nurodymų vykdymu. Advokatas turi tarnauti teisingumo interesams ir tiems, kurių teises ir laisves jam patikėta įgyvendinti ir ginti, ir jo pareiga yra ne tik vesti savo kliento bylą teisme, bet ir būti jo patarėju.
Advokato funkcijos sukuria jam daugybę teisinio ir moralinio pobūdžio įpareigojimų (kurie gali prieštarauti vienas kitam):
– klientui;
– teismams ir kitoms institucijoms, kuriose advokatas veda savo kliento bylą ar veikia jo vardu;
– teisininko profesijai apskritai ir kiekvienam jos atstovui atskirai; ir
– visuomenei, kuriai laisvos ir nepriklausomos profesijos, įpareigojančios laikytis profesinių taisyklių, buvimas yra esminė žmogaus teisių ir kitų interesų apsaugos valstybėje ir visuomenėje priemonė.
1.2. Profesinės etikos taisyklių prigimtis
1.2.1. Profesinio elgesio taisyklės yra sukurtos tam, kad laisva valia jų laikantis, garantuotų tinkamą advokato funkcijos, pripažintos esmine visose ccivilizuotose visuomenėse, atlikimą. Drausminė nuobauda yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma už šių taisyklių nesilaikymą.
1.2.2. Kiekvienos advokatūros ar teisininkų draugijos konkrečių taisyklių atsiradimą lemia savitos jų tradicijos. Jos yra pritaikytos taip, kad atitiktų profesijos organizacinę struktūrą ir veiklos sritį valstybėje narėje, jos teismines ir administracines procedūras, taip pat nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. Neįmanoma ir nepageidaujama, kad būtų nepaisoma jų konteksto ar mėginama bendrai taikyti taisykles, kurių dėl prigimties negalima taikyti.
Vis dėlto, kiekvienos advokatūros ar teisininkų draugijos konkrečios ttaisyklės pagrįstos tomis pačiomis vertybėmis ir daugeliu atvejų atskleidžia bendrą prigimtį.
1.3. Kodekso paskirtis
1.3.1. Besitęsianti Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) integracija ir padažnėjusi tarptautinė advokatų veikla EEE nulėmė būtinybę ginant viešąjį interesą nustatyti bendras tarptautinės praktikos taisykles, taikomas visiems EEE advokatams, nepriklausomai nuo to, kuriai advokatūrai ar teisininkų draugijai jie priklauso. Išskirtinis šių taisyklių nustatymo tikslas – sumažinti sunkumų, atsirandančių dėl „dvejopos etikos“ standartų taikymo, kaip numatyta 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB 4 straipsnyje.
1.3.2. Organizacijos, per CCBE atstovaujančios teisininko profesijai, siūlo, kad šiame Kodekse nustatytos taisyklės:
– būtų pripažįstamos kaip visų ES ir EEE advokatūrų ir teisininkų draugijų bendro sutarimo išraiška;
– kiek galima greičiau būtų priimtos kaip taisyklės, taikytinos pagal nacionalines arba EEE procedūras advokato tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje arba Europos Ekonominėje Erdvėje;
– būtų turimos omenyje keičiant ar papildant visas nacionalines profesinės etikos ar profesinės praktikos taisykles siekiant pažangaus jų suderinimo.
Šios organizacijos taip pat išreiškia pageidavimą, kad nacionalinės profesinės etikos ar profesinės praktikos taisyklės būtų aiškinamos ir taikomos kiek įmanoma suderintos su šio Kodekso taisyklėms.
Priėmus šio Kodekso taisykles ir pradėjus jas taikyti advokatų tarptautinei veiklai, advokatai ir toliau privalo laikytis advokatūros ar teisininkų draugijos, kuriai jie priklauso, taisyklių tiek, kiek jos neprieštarauja šio Kodekso taisyklėms.
1.4. Ratione personae ttaikymo sritis
Šios taisyklės taikomos ES ir EEE advokatams, kaip jie apibrėžti 1977 m. kovo 22 d. direktyvoje 77/249/EEB.
1.5. Ratione materiae taikymo sritis
Nežiūrint to, kad siekiama profesinės etikos ar profesinės praktikos taisyklių, kurios taikomos tik valstybės narės viduje, pažangaus derinimo, šio Kodekso taisyklės taikomos advokato tarptautinei veiklai ES ir EEE. Tarptautinė veikla apima:
a) visus profesinius ryšius su kitų valstybių narių advokatais; ir
b) advokato profesinę veiklą kitoje valstybėje narėje, nepriklausomai nuo to, ar advokatas fiziškai yra toje valstybėje narėje.
1.6. Sąvokos
Šiose taisyklėse:
„Kilmės valstybė narė“ – valstybė narė, kurios advokatūrai ar teisininkų draugijai priklauso advokatas.
„Priimančioji valstybė narė“ – bet kuri kita valstybė narė, kurioje advokatas vykdo tarptautinę veiklą.
„Kompetentinga institucija“ – valstybės narės profesinė (-ės) organizacija (-os) ar valdžios institucija (-os), atsakinga (-os) už profesinių etikos taisyklių nustatymą ir advokatų drausmės priežiūrą.
2. BENDRIEJI PRINCIPAI
2.1. Nepriklausomumas
2.1.1. Daugelis advokatui nustatytų pareigų reikalauja visiško jo nepriklausomumo nuo bet kokios įtakos, ypač tokios, kuri gali atsirasti dėl jo asmeninių interesų ar išorinės įtakos. Siekiant pasitikėjimo teisingumo įgyvendinimu, toks nepriklausomumas yra būtinas tiek pat, kiek ir teisėjo nešališkumas. Todėl advokatas turi vengti bet ko, kas pakenktų jo nepriklausomumui, o siekdamas įtikti savo klientui, teismui ar tretiesiems asmenims, jis privalo stengtis nediskredituoti savo profesijos standartų.
2.1.2. Šis nepriklausomumas yra būtinas tiek sprendžiant kklausimus ne ginčo tvarka, tiek vykstant teismo procesui. Advokato patarimas klientui neturi būti duotas vien tik siekiant įgyti palankumo, patenkinti savo asmeninius interesus ir neturi būti nulemtas išorinės įtakos.
2.2. Pasitikėjimas ir sąžiningumas
Savitarpio pasitikėjimo santykiai galimi tik kai advokato asmeninė garbė, sąžiningumas ir dora nekelia abejonių. Šių tradicinių vertybių laikymasis yra advokato profesinė pareiga.
2.3. Konfidencialumas
2.3.1. Advokato funkcijos esmė yra ta, kad klientas jam turėtų patikėti dalykus, kurių nepatikėtų kitiems, ir kad advokatas gautų kitą informaciją pasitikėjimo pagrindu. Be konfidencialumo užtikrinimo negali būti pasitikėjimo. Todėl konfidencialumas yra pirmiausia ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga.
Advokato konfidencialumo pareiga tarnauja teisingumo vykdymo, taip pat kliento interesams. Todėl jai teikiama speciali valstybės apsauga.
2.3.2. Advokatas privalo užtikrinti visos informacijos, kuri jam tapo žinoma vykdant profesinę veiklą, konfidencialumą.
2.3.3. Konfidencialumo įsipareigojimas laiko atžvilgiu neribojamas.
2.3.4. Advokatas iš savo partnerių, aptarnaujančiojo personalo ir kiekvieno su juo susijusio asmens reikalauja laikytis tos pačios konfidencialumo pareigos teikiant profesines paslaugas.
2.4. Kitų advokatūrų ir teisininkų draugijų taisyklių gerbimas
Vadovaujantis ES ir EEE teisės aktais, advokatas iš kitos valstybės narės gali būti įpareigotas laikytis priimančiosios valstybės narės advokatūros ar teisininkų draugijos taisyklių. Advokatai turi pareigą susipažinti su taisyklėmis, kurios jiems bus taikomos vykdant bet kurią konkrečią veiklą.
Organizacijos – CCBE narės privalo pateikti savo etikos kodeksus CCBE
Sekretoriatui, kad kiekvienas advokatas galėtų gauti Sekretoriate galiojančio kodekso nuorašą.
2.5. Nesuderinama veikla
2.5.1. Tam, kad savo funkcijas galėtų atlikti būdamas deramai nepriklausomas ir tokiu būdu, kuris suderinamas su pareiga dalyvauti vykdant teisingumą, advokatui neleidžiama užsiimti tam tikra veikla.
2.5.2. Advokatas priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje jis atstovauja arba gina teisme ar bet kuriose valstybės institucijose savo klientą, turi laikytis nesuderinamos veiklos taisyklių tiek, kiek jos yra taikomos priimančiosios valstybės narės advokatams.
2.5.3. Advokatas, įsisteigęs priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje ketino tiesiogiai dalyvauti komercinėje ar kitokioje vveikloje, nesusijusioje su teisės praktika, turi laikytis draudžiamos ar nesuderinamos veiklos taisyklių tiek, kiek jos taikomos tos valstybės narės advokatams.
2.6. Teikiama informacija
2.6.1. Advokatas turi teisę informuoti visuomenę apie savo teikiamas paslaugas, jeigu informacija yra tiksli ir neklaidinanti bei pateikiama gerbiant konfidencialumo pareigą ir kitas esmines vertybes.
2.6.2. Advokato informacija, teikiama bet kuriose žiniasklaidos priemonėse, tokiose kaip spauda, radijas, televizija, elektroninė komercinė komunikacija ir kitos, leidžiama tiek, kiek atitinka 2.6.1 punkto reikalavimus.
2.7. Kliento interesai
Tinkamai laikydamasis įstatymų ir profesinės etikos taisyklių advokatas visada pprivalo veikti atsižvelgdamas į savo kliento interesus ir teikti jiems pirmumą, palyginti su savo ar kolegų advokatų interesais.
2.8. Advokato atsakomybės klientui ribojimas
Kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės įstatymų leidžiama apimtimi advokatas gali riboti savo atsakomybę klientui vadovaudamasis jam taikomo pprofesinės etikos kodekso taisyklėmis.
3. SANTYKIAI SU KLIENTAIS
3.1. Nurodymų priėmimas ir teisinės pagalbos pasibaigimas
3.1.1. Advokatas neturi imtis šalies bylos, kol negauna iš jos atitinkamo nurodymo. Tačiau jis gali dalyvauti byloje kito tos pačios šalies advokato nurodymu arba tais atvejais, kai dalyvauti byloje paskiria kompetentinga institucija.
Esant tam tikroms aplinkybėms, kuriomis jam nurodymus duodančio asmens ar institucijos tapatybė, kompetencija ir įgaliojimai yra neaiškūs, advokatas turėtų imtis tinkamų priemonių, kad įsitinkintų jų tapatybe, kompetencija ir įgaliojimais.
3.1.2. Advokatas konsultuoja savo klientą ir jam atstovauja laiku, sąžiningai ir rūpestingai. Jis asmeniškai atsako už jam pavestų nurodymų vykdymą. Savo klientą jis nuolat informuoja apie jam patikėtos bylos ar kito klausimo padėtį.
3.1.3. Advokatas neturi imtis bylos ar kito klausimo, kai žino ar privalo žinoti, kad nėra kompetentingas atlikti ttokį pavedimą nepasitelkęs į pagalbą kompetentingo advokato.
Advokatas neturi priimti kliento nurodymų, jeigu, atsižvelgdamas į kito darbo apimtis, negali jų įvykdyti laiku.
3.1.4. Siekiant išvengti žalos, dėl kurios klientas galimai nukentėtų, advokatas neturi teisės atsisakyti bylos tokiu būdu ar tokiomis aplinkybėmis, kad klientui būtų sunku laiku susirasti kitą teisinę pagalbą.
3.2. Interesų konfliktas
3.2.1. Advokatas negali konsultuoti, atstovauti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu toje pačioje byloje ar tuo pačiu klausimu, jeigu yra tų klientų interesų konfliktas arba didelė tikimybė jam atsirasti.
3.2.2. Advokatas tturi nustoti veikti abiejų klientų vardu kilus tų klientų interesų konfliktui, taip pat visais atvejais, kai gali būti pažeistas konfidencialumas ar jo nepriklausomumas.
3.2.3. Advokatas taip pat turi atsisakyti atstovauti naujam klientui, jeigu rizikuojama atskleisti konfidencialią informaciją, kurią jam patikėjo buvęs klientas, arba jeigu advokato turimos žinios apie buvusį klientą suteiktų nepagrįsto pranašumo naujam klientui.
3.2.4. Kai advokatai veikia susivieniję, 3.2.1.–3.2.3. punktai taikomi susivienijimui ir visiems jos nariams.
3.3. Pactum de quota litis
3.3.1. Advokatas neturi teisės sudaryti pactum de quota litis.
3.3.2. „Pactum de quota litis“ – tai išankstinis advokato ir jo kliento susitarimas, sudarytas prieš galutinį bylos, kurioje klientas yra šalis, išsprendimą, kuriuo klientas įsipareigoja sumokėti advokatui proporcingai byloje pasiektam rezultatui, nepriklausomai nuo to, ar tai išreikšta pinigais, ar kitokia kliento gaunama nauda.
3.3.3. Pactum de quota litis neapima susitarimo, kai advokato honoraras nustatytas proporcingai jo nagrinėto klausimo vertei, jeigu jis yra nustatytas pagal oficialiai patvirtintus įkainius arba kontroliuojant kompetentingai institucijai, kuriai advokatas yra pavaldus.
3.4. Honorarų reguliavimas
3.4.1. Klientas išsamiai informuojamas apie advokato nustatytą honorarą, ir šis turi būti teisingas ir pagrįstas.
3.4.2. Išskyrus atvejus, kai bet kuriame sudaromame tinkamame advokato ir jo kliento susitarime nustatyta kitaip, advokato honoraras nustatomas pagal advokatūros arba teisininkų draugijos, kuriai jis priklauso, nariams taikomas taisykles. Jeigu jis priklauso daugiau negu vvienai advokatūrai ar teisininkų draugijai, taikomos tos taisyklės, kurios labiausiai atitinka advokato ir jo kliento susitarimą.
3.5. Išankstinis apmokėjimas
Advokato reikalaujamas honoraro ir (arba) išlaidų išankstinis apmokėjimas neturi viršyti pagrįstos honoraro ir tikėtinų susijusių išlaidų sąmatos.
Nesumokėjus avanso, advokatas gali atsisakyti bylos arba nespręsti pavesto klausimo, tačiau bet kuriuo atveju turi vadovautis 3.1.4 punktu.
3.6. Dalijimasis honoraru su ne advokatais
3.6.1. Advokatas negali dalytis savo honoraru su asmeniu, kuris nėra advokatas, išskyrus atvejus, kai advokato ir kito asmens bendradarbiavimą leidžia valstybės narės, kuriai priklauso advokatas, įstatymai.
3.6.2. Minėtos 3.6.1 punkto nuostatos nedraudžia mokėti honoraro, komisinio atlyginimo ar kitos kompensacijos mirusiojo advokato įpėdiniams ar nutraukiusiam savo profesinę veiklą advokatui dėl mirusio arba nutraukusio savo profesinę veiklą advokato veiklos perėmimo.
3.7. Ekonomiškas ginčo sprendimas ir teisinės pagalbos prieinamumas
3.7.1. Advokatas visada turi stengtis, kad kliento ginčas būtų išspręstas kuo ekonomiškiau, ir patarti klientui atitinkamose ginčo sprendimo stadijose taikiai išspręsti ginčą ir (arba) pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
3.7.2. Advokatas turi informuoti savo klientą apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą tais atvejais, kai ši gali būti teikiama.
3.8. Klientų lėšos
3.8.1. Kai advokatai bet kuriuo savo praktikos metu pradeda savo klientų ar trečiųjų asmenų vardu valdyti lėšas (toliau – „kliento lėšos“):
3.8.1.1. kliento lėšos visada turi būti laikomos banko ar panašios institucijos, kurią prižiūri valstybės iinstitucija, sąskaitoje ir visos kliento lėšos, kurias gauna advokatas, privalo būti pervestos į tokią sąskaitą, nebent klientas išreiškė aiškų ar numanomą sutikimą, kad su lėšomis būtų elgiamasi kitaip;
3.8.1.2. bet kurios sąskaitos, kurioje kliento lėšos laikomos advokato vardu, pavadinimas ar paskirtis turi nurodyti, kad lėšos laikomos advokato kliento ar klientų vardu;
3.8.1.3. bet kurios sąskaitos ar sąskaitų, kuriose kliento lėšos laikomos advokato vardu, suma neturi būti mažesnė už bendrą advokatui patikėtų kliento lėšų sumą;
3.8.1.4. visos lėšos pervedamos klientams nedelsiant arba tokiomis sąlygomis, kurias nustato klientas;
3.8.1.5. mokėti iš kliento lėšų kliento vardu kitam asmeniui, įskaitant:
a) mokėjimus vienam klientui iš kito kliento laikomų lėšų, ir
b) advokato honorarą;
yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama įstatymu arba teismo sprendimu ir yra išreikštas arba numanomas kliento, už kurį yra mokama, sutikimas;
3.8.1.6. advokatas privalo išsaugoti išsamius ir tikslius įrašus, prieinamus kiekvienam klientui pagal pareikalavimą, parodančius visas jo operacijas su kliento lėšomis ir atskiriančius kliento lėšas nuo kitų jo laikomų lėšų;
3.8.1.7. kompetentingos visų valstybių narių institucijos, laikantis konfidencialumo, turi turėti teisę tikrinti advokato kliento lėšų finansinius dokumentus, kad įsitikintų, ar laikomasi jų nustatytų taisyklių, ir taikytų sankcijas advokatams, kurie tokių taisyklių nesilaiko.
3.8.2. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta toliau, ir nepažeisdamas 3.8.1 punkto taisyklių, advokatas, kuris laiko kliento lėšas, versdamasis
praktika bet kurioje valstybėje narėje privalo laikytis kliento lėšų laikymo ir apskaitos taisyklių, kurias taiko kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos.
3.8.3. Advokatas, kuris verčiasi praktika ar teikia paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, gali kilmės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimu laikytis priimančiosios valstybės narės reikalavimų, netaikant jo atžvilgiu kilmės valstybės narės reikalavimų. Tokiu atveju advokatas turi imtis protingų veiksmų, kad informuotų savo klientus, jog laikosi priimančiojoje valstybėje narėje galiojančių reikalavimų.
3.9. Profesinės atsakomybės draudimas
3.9.1. Advokatai turi būti apsidraudę nuo ieškinių dėl profesinio nnerūpestingumo dydžiui, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į riziką, kuri priklauso nuo advokato veiklos pobūdžio ir masto.
3.9.2. Kai advokatas teikia paslaugas ar praktikuoja priimančiojoje valstybėje narėje, taikomos tokios nuostatos:
3.9.2.1. Advokatas privalo laikytis visų kilmės valstybėje narėje galiojančių taisyklių, susijusių su jo pareiga apsidrausti savo, kaip advokato, profesinę atsakomybę.
3.9.2.2. Advokatas, kuris privalo apsidrausti kilmės valstybėje narėje ir teikia paslaugas ar praktikuoja bet kurioje priimančiojoje valstybėje narėje, privalo dėti visas pastangas tam, kad gautų draudimo poliso garantuotą apsaugą kilmės valstybės narės reikalaujamu pagrindu, iišplėstą paslaugoms, kurias jis teikia, ar praktikai, kuria jis verčiasi, priimančiojoje valstybėje narėje.
3.9.2.3. Advokatas, kuris negauna 3.9.2.2 papunktyje minimos išplėstos draudimo poliso garantuojamos apsaugos arba neprivalo šitaip apsidrausti kilmės valstybėje narėje ir teikia paslaugas ar praktikuoja priimančiojoje valstybėje narėje, privalo, tteikdamas pagalbą klientams priimančiojoje valstybėje narėje, tiek, kiek įmanoma, gauti draudimo polisą dėl profesinės atsakomybės lygiaverčiu pagrindu, kuris būtinas priimančiosios valstybės narės advokatams.
3.9.2.4. Tuo atveju, kai advokatas negali įsigyti taisyklių reikalaujamos draudiminės apsaugos, jis privalo apie tai pranešti suinteresuotiems klientams, kuriems tai gali turėti įtakos.
3.9.2.5. Advokatas, kuris praktikuoja ar teikia paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, gali kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimu laikytis tokių draudimo reikalavimų, kurie galioja priimančiojoje valstybėje narėje, netaikant jo atžvilgiu kilmės valstybės narės draudimo reikalavimų. Šiuo atveju jis privalo imtis protingų veiksmų, kad informuotų klientus, jog apsidraudė pagal priimančiojoje valstybėje narėje galiojančius reikalavimus.
4. SANTYKIAI SU TEISMAIS
4.1. Etikos taisyklės, taikytinos teisme
Advokatas, dalyvaujantis byloje, nagrinėjamoje valstybės narės teisme ar tribunole, turi laikytis tokiame teisme aar tribunole taikomų profesinės etikos taisyklių.
4.2. Tinkamas elgesys teismo proceso metu
Advokatas privalo tinkamai elgtis teismo proceso metu. Pavyzdžiui, jis negali bendrauti su teisėju prieš tai neinformavęs advokato, atstovaujančio priešingai šaliai, ar pateikti daiktinių įrodymų, pastabų ar dokumentų teisėjui, tinkamu laiku su jais nesupažindinęs kitos šalies advokato, išskyrus atvejus, kai tai leidžia atitinkamos procesinės taisyklės. Tiek, kiek nedraudžia įstatymai, advokatas be kitos šalies advokato aiškaus sutikimo negali atskleisti ar pateikti teismui bet kokius pasiūlymus dėl bylos išsprendimo, pasiūlytus kitos šalies ar jjos advokato.
4.3. Elgesys teisme
Advokatas, reikšdamas teismui deramą pagarbą ir mandagiai elgdamasis, garbingai ir drąsiai gina savo kliento interesus, neatsižvelgdamas į savo interesus ir į jokius padarinius sau ar bet kuriam kitam asmeniui.
4.4. Neteisinga ar klaidinanti informacija
Advokatas neturi pateikti teismui žinomai neteisingos ar klaidinančios informacijos.
4.5. Taikymas arbitrams ir kitiems asmenims
Taisyklės, reguliuojančios advokato santykius su teismais, taikomos ir jo santykiams su arbitrais bei bet kuriais kitais asmenimis, atliekančiais teismines ar joms analogiškas funkcijas, net jeigu tokios funkcijos nėra nuolatinės.
5. ADVOKATŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI
5.1. Bendri profesijos standartai
5.1.1. Bendri profesijos standartai reikalauja, kad advokatų tarpusavio santykiai būtų grindžiami pasitikėjimu ir bendradarbiavimu jų klientų naudai ir tam, kad būtų išvengta nereikalingų ginčų ir kito žalingo profesijos reputacijai elgesio. Tačiau tai nepateisina profesinių interesų priešpastatymo kliento interesams.
5.1.2. Advokatas turėtų laikyti visus kitus valstybių narių advokatus profesijos kolegomis ir elgtis su jais garbingai ir mandagiai.
5.2. Skirtingų valstybių narių advokatų bendradarbiavimas
5.2.1. Jeigu advokatas, į kurį kreipėsi kolega iš kitos valstybės narės, nėra kompetentingas tinkamai įvykdyti duodamą pavedimą, jis privalo atsisakyti priimti tokį pavedimą. Tokiu atveju jis turi būti pasirengęs padėti savo kolegai gauti informaciją, kuri būtina, kad šis galėtų duoti nurodymus advokatui, galinčiam suteikti prašomas paslaugas.
5.2.2. Bendradarbiaujančių valstybės narės advokato ir kitos valstybės narės advokato bendra pareiga yra atsižvelgti įį galimus jų teisinių sistemų ir profesinių organizacijų bei valstybių narių advokatų kompetencijos ir pareigų skirtumus.
5.3. Advokatų tarpusavio susirašinėjimas
5.3.1. Jeigu advokatas, siųsdamas informaciją kitos valstybės narės advokatui, pageidauja, kad ji būtų laikoma konfidenciali arba skirta tik tam gavėjui ir (ar) nesukelianti teisinių pasekmių, jis turi aiškiai išreikšti tokį pageidavimą.
5.3.2. Pranešimo gavėjas, kuris negali užtikrinti, kad pranešimas liks konfidencialus arba skirtas tik jam ir (ar) nesukeliantis teisinių pasekmių, turėtų grąžinti jį siuntėjui neatskleisdamas jo turinio kitiems.
5.4. Honoraras už kliento nukreipimą
5.4.1. Advokatas negali reikalauti ar priimti iš kito advokato ar kurio nors kito asmens honoraro, komisinio atlyginimo ar bet kurios kitos kompensacijos už kliento nukreipimą kitam advokatui ar kito advokato rekomendavimą.
5.4.2. Advokatas negali niekam mokėti honoraro, komisinio atlyginimo ar kitokios kompensacijos kaip atlygio už kliento nukreipimą jam.
5.5. Bendravimas su priešingomis šalimis
Advokatas neturi aptarinėti su konkrečia byla ar klausimu susijusios informacijos tiesiogiai su kuriuo nors asmeniu, kuriam, jo žiniomis, atstovauja ar kurį konsultuoja toje byloje ar tuo klausimu kitas advokatas, be šio kito advokato sutikimo (ir nuolat informuoja kitą advokatą apie bet kokius tokius pranešimus).
5.6. (Panaikinta 2002 m. gruodžio 6 d. CCBE plenarinėje sesijoje Dubline)
5.7. Atsakomybė dėl honoraro
Esant skirtingų valstybių narių advokatūrų narių tarpusavio profesiniams santykiams, kai advokatas neapsiriboja kito advokato rekomendavimu ar jjo supažindinimu su klientu, bet pats patiki kitam advokatui konkretų klausimą ar prašo jo patarimo, jis yra asmeniškai atsakingas, net jeigu klientas yra nemokus, už honoraro ir kitų išlaidų, kurios priklauso kitos šalies advokatui, sumokėjimą. Tačiau advokatai užsimezgus tarpusavio santykiams iš pradžių gali sudaryti specialius susitarimus šiuo klausimu. Be to, užklausimą pateikiantis advokatas gali bet kuriuo metu apriboti savo asmeninę atsakomybę honoraro ir išlaidų suma, susidariusia iki pranešimo kitos šalies advokatui apie atsakomybės ribojimą ateityje.
5.8. Jaunųjų advokatų mokymas
Siekiant didesnio pasitikėjimo ir glaudesnio skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio bendradarbiavimo jų klientų naudai, reikia skatinti geresnį valstybių narių vidaus įstatymų ir procedūrų žinojimą. Kadangi būtina suteikti jauniesiems advokatams gerą profesinį išsilavinimą, advokatai turi atsižvelgti į poreikį mokyti kitų valstybių narių jaunuosius advokatus.
5.9. Skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio ginčai
5.9.1. Advokatas, manantis, kad kolega iš kitos valstybės narės pažeidė profesinės etikos taisykles, turi atkreipti į tai kolegos dėmesį.
5.9.2. Bet kurį profesinio pobūdžio asmeninį tarpusavio ginčą skirtingų valstybių narių advokatai privalo, jeigu įmanoma, iš pradžių mėginti spręsti draugiškai.
5.9.3. Advokatas negali pradėti jokių procesinių veiksmų prieš kolegą iš kitos valstybės narės 5.9.1 ar 5.9.2 punkte minėtais atvejais, prieš tai neinformavęs advokatūrų ar teisininkų draugijų, kurioms jie abu priklauso, kad advokatūros ar teisininkų draugijos turėtų galimybę padėti
jį išspręsti.
