Europos Sąjugos pagrindinių teisių chartija

Turinys

Įvadas 3

Žmogaus teisių reglamentavimas Europos Sąjungoje 4

ES pagrindinių teisių chartijos svarbumas 4

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos struktūra ir joje išdėstytos žmogaus teisės 5

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos statusas 7

Išvados 10

Literatūra 11Įvadas

Europą kankina nerimo, pesimizmo ir tarpusavio kaltinimų šmėkla. Buvo paskubėta skelbti apie Europos Konstituciją įteisinančios sutarties “mirtį, nes birželio 16-17 dienomis priimtas sprendimas pratęsti ratifikavimo terminą (2006 metų lapkričio mėnuo) davė Europos Sąjungai “laiko pamąstyti”. Viltis, kad Konstituciją įteisinantį sutartis bus pasirašyta, vis dar lieka.

Taigi Europos Sąjungos Konstitucijos priėmimo klausimas vis dar yra aktualus ir vis dar ttebesitęsia ginčiai dėl Konstitucijos sudedamųjų dalių. Vienas iš jų – ar antroji Konstitucijos dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – turi būti įtraukta į Konstituciją ar į atskirą dokumentą. Kaip matome, nagrinėjamoji tema yra gana aktuali ir svarbu suprasti kas gi vis dėl to yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

Taigi šio darbo pagrindiniai uždaviniai ir būtų tokie:

 Aptarti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos priėmimą

 Išanalizuoti jos struktūrą

 Išaiškinti chartijos vietą Europos Sąjungos Konstitucijoje

Kad darbo tema būtų geriau suprantama darbą pradėjau aprašydama žmogaus tteisių reglamentavimą Europos Sąjungoje, toliau aptariau, kada ir kaip buvo priimta ES Pagrindinių teisių chartija, aprašiau jos struktūrą bei pagrindines nuostatas, o darbo pabaigoje išnagrinėjau dabartinį chartijos statusą ir jos įtraukimą į Europos Sąjungos Konstitucinį sutartį. Kalbėdama apie Pagrindinių teisių cchartijos vietą ES Konstitucijoje pateikiau skirtingas nuomone šiuo klausimu bei išanalizavau jas.

Kadangi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos vis dar yra aktualus ir labai diskutuotinas medžiagą darbo rašymui ieškojau internete. Taip pat peržvelgiau ir periodinę teisinę literatūrą, nemažai informacijos radau ir ES integracijos studijų centro išleistoje knygoje Konventas, Konstitucija ir Europos Sąjungos ateitisŽmogaus teisių reglamentavimas Europos Sąjungoje

Europos sąjungos pagrindinių teisių chartija – vienas iš reikšmingiausių žmogaus teises reglamentuojančių dokumentų – buvo priimta amžių sandūroje, 2000 m. pabaigoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio žmogaus teises reglamentuojantis dokumentas Europos Sąjungoje. Anksčiau tik kai kurios žmogaus teisės buvo aptinkamo steigiamosiose sutartyse.

Beveik pusę amžiaus dabartinė Europos Sąjunga buvo suprantama, kaip ekonominė bendrija, o žmogaus teisių plėtra buvo tapusi pagrindinių Europos tarybos tikslu. Didelių diskusijų kilo sprendžiant EEuropos Tarybos žmogaus teises reglamentuojančių dokumentų ir chartijos santykį. Nemažai politikų manė, kad Žmogau teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Europos žmogaus teisių konvencija), Socialinė chartija ir kai kurios kitos konvencijos – pakankama Europos žmogaus teisių erdvė, kadangi visos Europos Sąjungos narės yra tuo pat metu ir Europos tarybos narės. Tačiau vis dėl to, ES institucijų ir jos narių manymu, žmogaus teisių trūko vis besiplečiančioje Europos Sąjungos teisės erdvėje. ES politinė raida ėjo Europos konstitucinės sutarties link, modernioje visuomenėje jokia kkonstitucinė sutartis neįmanoma be žmogaus teisių katalogo.

Taigi 2000 m. gruodžio mėnesį Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba (tai yra visų valstybių narių vyriausybės) ir Europos Komisija iškilmingai paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Tokio dokumento priėmimas ir buvo pirmasis žingsnis Europos konstitucinės sutarties link.ES pagrindinių teisių chartijos svarbumas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija skiriasi nuo daugelio tarptautinių žmogaus teises deklaruojančių dokumentų, nes joje grįžtama prie visų teisių, tiek pilietinių politinių, tiek socialinių kultūrinių svarbumo ir nedalumo koncepcijos, kuri buvo skelbiama 1948 m. JTO Visuotinėj žmogaus teisių deklaracijoje. Vėliau tarptautiniuose dokumentuose šios teisės išskyrė.

Chartija yra vertinga ir tuo, kad joje žmogaus tesės yra formuluojamos 20 amžiaus pabaigos dvasia, daugelį teisių formuojant atsispindi šių teisių raida ir naujas jų aktualumas. Pavyzdžiu, teisė į asmens neliečiamybę ( 3 straipsnis) suvokiama, kaip asmens teisė į fizinę ir psichinę neliečiamybę, pagarba asmeniui medicinos ir biologijos srityje, žmogaus reprodukcinio klonavimo draudimas ir kt. Ryškus žmogaus teisių turinio išplėtimas ir įtvirtinant lygiateisiškumo principą.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pagrindinės teisės yra iš naujo klasifikuojamos, nesilaikant politinių pilietinių teisių atskirumo nuo socialinių kultūrinių.Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos struktūra ir joje išdėstytos žmogaus teisės

Chartija susideda iš preambulės ir 54 straipsnių, kurie išdėstyti VII skyriuose. Preambulėje, kaip ir anksčiau sukurtuose dokumentuose, dėl žmogaus tteisių, skelbiama vertybės ir principai, kurių siekimas ir yra Chartijos sukūrimo priežastys: taikios, bendromis vertybėmis pagrįstos ateities kūrimas; pagrindinių teisių apsaugos stiprinimas ir kt.

Preambulėje taip pat išskirta, kad Chartija nėra „uždaras“ dokumentas. Pabrėžiama, kad Chartija dar kartą patvirtina teises, kurios kyla iš Europos žmogaus teisių konvencijos, Europos Tarybos Socialinių chartijų, Europos žmogaus teisių Teismo precedentų teisės. Ryšys su kitais dokumentais, o ypač Europos žmogaus teisių konvencija, išreikštas ir VII skyriuje. 52 straipsnyje net numatyta šiokia tokia Konvencijos viršenybė prieš Chartiją, tačiau tai nėra absoliuti nuostata.

„(.) Jeigu šioje Chartijoje numatytos teisės atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, tai jų turinys ir apimtis yra tokie, kaip nustatyta minėtoje konvencijoje. Ši nuostata nekliudo Sąjungos teisei numatyti didesnę jų apsaugą.“

Preambulės pabaigoje konstatuojama, kad naudojimasis Chartijoje išvardintomis teisės ir laisvėmis iš žmogaus reikalauja „laikytis atsakomybės ir pareigų kitų asmenų, visos žmonijos ir būsimų kartų atžvilgiu.“

Chartijoje sudarytas gan platus žmogaus teisių ir laisvių sąrašas. Jis panašus į anksčiau buvusius žmogaus teisių apsaugos dokumentus, ypač į Europos žmogaus teisių konvenciją, tačiau, aišku, yra ir naujų nuostatų. Visas Chartijoje įtvirtinamas teises bei laisves galima suskirstyti taip:

1. ELEMENTARIOS ŽMOGAUS TEISĖS. Teisė į gyvybę; kankinimų, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės draudimas. Šios teisės buvo deklaruojamos nnuo pat žmogaus teisių apsaugos atsiradimo. Tačiau chartijoje yra ir naujų, anksčiau neskelbtų arba jau primirštų nuostatų. Visai nauja yra teisės į asmens vientisumą paskelbimas. Dėl paskutinį dešimtmetį išaugusių eksperimentų klonavimo srityje ir prekybos žmogaus organais šios nuostatos įtraukimas tapo tiesiog būtinas. Iš pradžių keistai atrodo vergijos ir priverčiamojo darbo draudimo skelbimas. Tačiau šis klausimas yra ne mažiau svarbus negu asmens vientisumas. Žmogaus prekyba ir priverčiamasis darbas pastaraisiais metai ima klestėti, todėl būtina tai sustabdyti. Chartija taip pat skelbia, kad mirties bausmė panaikinama ir ji niekam negali būti taikoma.

2. TEISMINĖS GARANTIJOS. Garantuojama teisė į gynybą kiekvienam, kuris padarė nusikaltimą; teisė, kad kiekvieno byla būtų išnagrinėta per priimtiną laiką viešumo sąlygomis nepriklausomame ir nešališkame teisme. Įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Taip pat teisė bebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą patį nusikaltimą.

3. PRIVATUS IR ŠEIMOS GYVENIMAS. „Kiekvienas turi teisę į laisvę ir saugumą.“ (6str.) „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo arba jos privatus gyvenimas ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir ryšiai.“ (7str.) Kadangi šiuolaikinė visuomenė yra informacinė, tai yra išskirta dar viena svarbi teisė: teisė į savo asmens duomenų apsaugą, teisingą jų tvarkymą bei galimybe su jais susipažinti. Be to, numatyta, kad šeima turi teisę į teisinę, ekonominę ir socialinę apsaugą.

4. PAGRINDINĖS

LAISVĖS. „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. (.)“1 (10str.) „Kiekvienas turi teisę į savi raiškos laisvę. (.)“1 (11str.) taip pat garantuojama teisė į laisvų susirinkimų laisvę ir laisvę jungtis į asociacijas, ypač politiniais, profesinių sąjungų ir pilietiniais klausimais. Menų ir mokslų laisvė. Laivė užsiimti verslu.

5. TEISĖ Į NUOSAVYBĘ. „Kiekvienas turi teisę valdytis savo teisėtai įgytą turtą (.) Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė išskyrus, kai tai yra būtina visuomenės interesais ir tik įstatymo numatytais atvejais ir sąlygomis, rreikalaujant, kad už prarastą nuosavybę būtų teisingai ir laiku kompensuojama. (.)“ (17str.)

6. PILIEČIŲ TEISĖS IR LAISVĖS. Teisė balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą ir būti .kandidatu; teisė balsuoti ir būti kandidatu į vietos savivaldos rinkimuose; teisės į gerą administravimą. Judėjimo ir gyvenamosios vietos laisvė. 44 straipsnyje piliečiams suteikta teisė teikti peticijas Europos Parlamentui. Dar vien institucija kur gali kreiptis piliečiai, norėdami apginti savo teises yra Sąjungos ombudsmenas.

7. SOCIALINĖS – EKONOMINĖS TEISĖS. Teisė įsidarbinti ir dirbti laisvai pasirinktą darbą. Teisė į tokias darbo sąlygas, kkurios atitinka asmens sveikatą, saugą ar orumą. Vaikų darbas draudžiamas. Kiekvienas asmuo teisėtai gyvenantis Europos Sąjungoje turi teisę į socialinę sveikatos apsaugą.

Chartijoje taip pat yra įtvirtintas nediskriminavimas. Reikia pabrėžti, kad išskiriama žymiai daugiau negu būdavo anksčiau sąlygų, kurioms esant draudžiamas ddiskriminavimas. Taigi diskriminavimas draudžiamas dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatumų, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo, negalės, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

Dar vienas svarbus principas išskirtas deklaracijoje yra vyrų ir moterų lygybė, kuri turi būti užtikrinama visose gyvenimo srityse.

Taigi kaip jau buvo minėta ši Chartija turi daug panašumų su anksčiau sukurtais žmogaus teisių apsaugos dokumentais, tai galime matyti iš joje pateikto teisių ir laisvių sąrašo. Kai kurios nuostatos tiesiog atkartoja ankstesnius dokumentus. Tačiau yra ir kai kurių skirtumų. Visų pirma, tai šioje Chartijoje mėginta reglamentuoti visas pagrindines žmogaus teises. Kai, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina visas išskyrus socialines, ekonomines ir kultūrines teises. Taigi Chartija yra vienas pirmųjų bbandymų vienu dokumentu saugoti visas žmogaus teises. Iš vienos pusės tai yra gerai, nes viskas yra vienoje vietoje, tačiau iš kitos pusės, tai kai kurių teisių ir laisvių apsauga gali būti nepakankamai reglamentuota. Be to, Chartijoje nėra numatyta labai konkretaus jos saugomų teisių apsaugos mechanizmo. Tik paminėta peticijų teikimo galimybė Europos Parlamentui ir kreipimosi galimybė į Sąjungos ombudsmeno instituciją, tačiau tai nėra sukonkretinta. Dar vienas labai svarbus šios Chartijos ypatumas jau buvo paminėtas – ji buvo sukurta ir galioja tik EEuropos Sąjungos rėmuose.

Nors šiuo metu Chartija nėra teisiškai privaloma, bet Europos Sąjungos institucijos nori jos reikalavimus paversti imperatyviais. Kai tai bus padaryta, tai bus dar vienas didelis laimėjimas žmogaus teisių apsaugos srityje.Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos statusas

Po Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos priėmimo buvo nustatyta, kad Chartija tai politinio, ir kol kas ne teisinio pobūdžio dokumentas dėl pagrindinių žmogaus teisių Jos politinis poveikis yra akivaizdus, nes visos Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, leisdamos ar taikydamos teisės aktus, net derybų su trečiosiomis šalimis metu, atsižvelgia į šią chartiją. Bet jos reikalavimai nėra privalomi, nes Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija dabar turi deklaracijos statusą.. Tačiau,.jei bus pasirašyta sutartis dėl Europos Sąjungos Konstitucijos įteisinimo Chartijos nuostatai bus paversti imperatyviais, t.y. teisiškai privalomais reikalavimais.

Šią Chartiją galima būtų priskirti prie regioninės žmogaus teisių apsaugos, tačiau vienas ypatumas verčia minėtą dokumentą išskirti į atskirą kategoriją. Šis ypatumas – tai, kad dokumentas yra sukurtas Europos Sąjungos rėmuose, o kaip žinoma Europos Sąjungos teisė yra savarankiška teisės sistema, nesutampanti, nei su bendrąja tarptautine teise, nei su nacionaline teise. Pagrindinis skirtumas tas, kad valstybės narės suteikė Europos Sąjungos institucijoms teises priimti joms privalomus teisės aktus ir tuo pačiu apribojo savo suverenias teises tam tikrose srityse. Tai reiškia, kad bbuvo sukurti viršvalstybiniai organai, kas nėra būdinga bendrajai tarptautinei teisei. Tačiau tai nekeičia to fakto, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra dar vienas žingsnis siekiant tobulesnės žmogaus teisių apsaugos.

Pagrindinių teisių statuso klausimas buvo vienu iš pirmųjų, iškeltų Konventui. Konventas pasiūlė šią chartiją padaryti būsimosios Konstitucijos dalimi, o Konvento atlikta analizė padėjo išsklaidyti valstybių nuogąstavimus dėl tokio žingsnio teisinių pasekmių. Knygoje Konventas, Konstitucija ir Europos Sąjungos ateitis. pateikta Konvento darbo grupės 2002 m. spalio 2 – 3 d. ataskaita, kurios vienas iš pagrindinių klausimų buvo – galimo ES Pagrindinių teisių chartijos įtraukimo į Konstituciją būdai ir pasekmės. Taigi visi darbo grupės nariai pritarė Chartijos įtraukimui Konstituciją tokia forma, kad chartija taptų teisiškai privaloma ir įgytų konstitucinį statusą. Darbo grupė apsvarstė ir keletą Chartijos įtraukimo į Konstituciją variantų:

1. Į Konstitucijos tekstą kaip atskirą skirsnį įtraukti Chartijos tekstą;

2. Viename iš Konstitucijos straipsnių įterpti nuorodą į Chartiją. Tuomet Chartija taptų Konstitucijos priedu – jos dalimi ar atskiru teisiniu tekstu (protokolu)

3. Įterpti “netiesioginę nuorodą” į Chartiją ir taip padaryti ją teisiškai privalomą, bet nesuteikti jai konstitucinio statuso.

Dauguma darbo grupės narių pritarė pirmajam variantui.

Darbo grupės manymu, visą Chartiją įtraukus į Konstituciją nepasikeis kompetencijos pasiskirstymas tarp ES ir valstybės narių.

Kaip žinome, Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kuri 2004 mm. lapkričio 11 d. Seime ratifikavo šią sutartį,, o tai parodo, kad lietuviai pritaria tam, kad pagrindinių teisių chartija būtų sudedamoji Konstitucijos dalis. Tas atsispindi ir Vytenio Povilo Andriukaičio pozicijoje, paremtoje Lietuvos Respublikos seimo Europos reiklų komitete aptartomis nuostatomis : “ .atsižvelgdamas į tai, kad priimant ES pagrindinių teisių chartiją buvo siekiama sąjungoje užtikrinti veiksmingesnę žmogus teisių apsaugą, susisteminti ir viename dokumente sujungti visas pagrindines teises, įtvirtintas įvairiuose Europos Bendrijų ir tarptautinės teisės aktuose, padaryti šias teises labiau suprantamas ES piliečiams bei užtikrinti Europos žmonių pasitikėjimą tolesniu Europos integracijos procesu, manau, kad dėl deklaratyvaus Chartijos pobūdžio atsiranda kliūčių veiksmingam joje numatytu teisių įgyvendinimui.

Todėl ES pagrindinių teisių chartijai turi būti suteiktas privaloma teisinis pobūdis. Toks pobūdis turėtų būti suteiktas įtraukus į būsimąja ES konstitucinę sutartį kaip sudedamąją vieną iš pagrindinių jos dalių.” .

Tačiau aptinkama ir kitokių nuomonių, pavyzdžiui, Jo Shaw savo straipsnyje S.utarties dėl Konstitucijos Europai projektas: dokumentas žvelgiantis pirmyn ar atgal? Pateikia tokią Jungtinės Karalystės nuomonę šiuo klausimu: “. paviršutiniškai žiūrint sunku prieštarauti Chartijos įtraukimui į naujosios Konstitucinės sutarties tekstą, jei prieštaravimas kyla dėl normatyvinės patikimo ir visa apimančio konstitucionalizmo vizijos. Tačiau tas paviršutiniškas patrauklumas nublanksta ėmus gilintis į neatitikimą tarp teisiškai įpareigojančios Chartijos ir pagrindinių teisių konstitucinio acquis

kaip ES teisinės sistemos bendrųjų principų tęsinio.”Išvados

Apibendrindami aptartus klausimus, galime padaryti tokias pagrindines išvadas.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – reikšmingas modernus žmogaus teisių katalogas, kuris tapo integralia Europos konstitucinės teisė dalimi. Toks Chartijos teisinis įtvirtinimas rodo padidėjusią žmogaus teisių Europos Sąjungoje reikšmę, žmogaus teisių pripažinimas ir įtvirtinimas yra svarbi viešosios valdžios legitimumo sąlyga. Chartija integruoja žymiausių tarptautinių žmogaus teises reglamentuojančiu dokumentų nuostatas turi reikšmingą įtaką 21 amžiaus žmogaus teisių doktrinai. Taikoma ji parodys, kokią įtaką, kaip žmogaus teisių katalogas jji turės valstybių Europos Sąjungos narių teisinėms sistemoms ir ar Europos Sąjunga taps bendra Europos Sąjungos žmogaus teisių erdve, kaip kad ji dabar yra ekonomikos srityje.

Dar prireiks daug laiko, kol bus išspręsti keblūs klausimai dėl Chartijos nuostatų vietos Konstitucijoje., tačiau nebelieka abejonių, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra svarbus konstitucinės lygmens žmogaus teises reglamentuojantis dokumentas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatai turi būti paversti imperatyviais, t.y. teisiškai privalomais reikalavimais.Literatūra

1. BIRMONTIENĖ, Toma. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – integrali Sutarties ddėl Konstitucijos Europai dalis. Justicia, 2004, Nr. 6, p. 39 – 42. ISSN 1392-5709-54.

2. Konventas, Konstitucija ir Europos Sąjungos ateitis. Vilnius: Firidas, 2004. 255p. ISBN 9955-590-17-3.

3. SADRUSKIS, Wojcehas. Dar nelaidokite Konstitucinės sutarties. [interaktyvus] [žiūrėta 2004 rugsėjo 27 d.]. Prieiga per internetą :

4. Scriban, Natacha. Europos sąjungos pagrindinių teisių chartija. [interaktyvus] [žiūrėta 2004 rugsėjo 27 d.]. Prieiga per internetą:

5. Žmogaus teisės. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos dokumentai. Lietuvos žmogaus teisių centras, 2000.