Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai
PLANAS
Įvadas ………………………… 2
1. Hipotekos ir įkeitimo sąvokos ………………………… 3
2. Hipotekos įstaigos: ………………………… 8
2.1 Hipotekos skyriai ………………………… 8
2.2 Centrinė hipotekos įstaiga ………………………… 8
3. Hipotekos įstaigų registrai: ………………………… 10
3.1 Hipotekos registras ………………………… 10
3.2 Testamentų registras ………………………… 12
3.3 Turto arešto aktų registras ………………………… 13
3.4 Vedybų sutarčių registras ………………………… 15
3.5 Sutarčių registras ………………………… 17
Išvados ………………………… 19
Recenzijos lapas ………………………… 21
Literatūra ………………………… 22
Priedai ………………………… 23ĮVADAS
Mes, gyvendami visuomenėje turime ir privalome paklusti daugeliui taisyklių, kurios susidarė nuo senų laikų arba buvo (ir yra) priimtos valstybės. Šios taisyklės padeda sureguliuoti visuomeninius ssantykius, nustato, kaip vienu ar kitu atveju elgtis. Visuomenėje tarp žmonių susidaro įvairūs santykiai, kuriuos reguliuoja tam tikros šakos teisės normos.
Civilinė teisė reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostančius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso. Įstatymo numatytais atvejais civilinė teisė taip pat reguliuoja ir asmeninius santykius, kurie nėra susiję su turtiniais santykiais.
Į šiuos civilinės teisės reguliuojamų santykių “rėmus” telpa ir santykiai, kurie susiklosto tarp asmenų, sueinančių vieni su kitais į turtinius ssantykius, kurie susidaro imant paskolas, kreditus.
Pastaruoju metu Lietuvoje, pagerėjus ekonominei situacijai, tapo labai populiarios paskolų sutartys, kurios užtikrinamos turto įkeitimu. Paskolos sutartys gali būti užtikrinamos ne tik įkeitimu, hipoteka, bet ir garantija bei laidavimu. Hipotekos ir įkeitimo registrą tvarko, ir dduomenis apie ji teikia Centrinė hipotekos įstaiga bei apylinkių teismų hipotekos skyriai. Hipotekos įstaigos atlieka ne tik hipotekos registrą, bet ir testamentų registrą, vedybų sutarčių registrą, turto arešto aktų registrą bei lizingo ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių registrą.
Šią temą pasirinkau, todėl, kad ji yra labai aktuali kasdieniniame gyvenime Ji aktuali, todėl, kad daugelis žmonių šiandien yra susiję su paskolomis, kreditais, o tai kaip žinome labai aktualu beveik kiekvienam piliečiui, netgi juridiniams asmenims
Šiame darbe ir panagrinėsiu hipotekos sąvoką, hipotekos įstaigų funkcijas, aptarsiu hipotekos įstai¬gų tvarkomus registrus.
Rašant šį kursinį darbą bus remiamasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymu, Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymu ir kitais teisės šaltiniais
1. HIPOTEKOS IR ĮKEITIMO SĄVOKOS
Hipoteka – graikų kilmės žodis, reiškiantis „pakisti“, „padėti“, „„įkeisti“. Senovės Graikijoje už skolas įkeistas žemės sklypas buvo ženklinamas akmeniu, į kurį įrėždavo kreditoriaus vardą, pavardę ir metus. Tai jie darydavo tam, kad kiekvienas matytų, jog ši žemė įkeista.
Hipoteka, kaip nekilnojamojo turto įkeitimas, Lietuvoje žinoma dar nuo Žygimanto Augusto laikų. Rankraštyje rasta 1564 metais valdovo pasirašyta sutartis, kuria kreditoriams buvo įkeisti du valstiečių kaimai su žmonėmis. Taigi jau prieš porą šimtmečių įkeitimo sutartimi buvo garantuojamas paskolos grąžinimas.
Hipotekos įstaigos veikė ir tarpukario Lietuvoje. 1938 metais išleistas įstatymas reglamentavo visą hipotekos ssistemą ir jos veiklą.
Sovietmečiu hipoteka nebuvo plačiai praktikuojama, nes didžioji dalis apyvartoje esančios nuosavybės priklausė valstybei, be to, buvo draudžiama nukreipti išieškojimą į pagrindinius įmonių (kurių dauguma buvo valstybinės) fondus. Vienintelė sritis, kurioje įkeitimas dar galėjo būti realiai naudojamas, – tai gyventojų kreditavimas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992m. spalio 6d. buvo priimtas naujas Hipotekos įstatymas, reguliuojantis nekilnojamojo turto, laivų ir orlaivių įkeitimą. Kilnojamojo daikto įkeitimą reguliuoja Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, kuris priimtas 1997m. birželio 10d.
2001m. liepos 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, pakeitęs dalį Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymų normų. Civiliniame kodekse hipoteka apibūdinama kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Susitarti perduoti įkeičiamą ar įkeistą daiktą negalima. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4.170str.).
Pagal turinį hipoteka, kaip daikt.inė teisė, matyt, yra viena iš siauriausiai aiškinamų daiktinių teisių. Jau nuo romėnų laikų hipoteka priskiriama ribotų daiktinių teisių arba teisių į svetimus daiktus grupei, šių teisių turėtojas gali ne naudotis, o disponuoti svetimu daiktu.
Taigi hipoteka gali būti priskiriama prie daiktinių teisių, nes jai būdingi visi absoliučios teises požymiai, konkrečiai – daiktinės teisės požymiai. Be to, pagal vakarietišką teisės tradiciją nnaujajame CK hipoteka jau priskirta prie daiktinių teisių ir reguliuojama pagal ketvirtosios knygos („Daiktinė teisė“) nuostatas, nors senajame 1964 m. CK (194 str.) hipoteka buvo priskirta ne prie daiktinių teisių, o prie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. CK 6.70 straipsnyje hipoteka, kaip ir netesybos, laidavimas, garantija ir rankpinigiai, traktuojama kaip vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.
Hipotekos prigimtis teisiniu požiūriu dvilypė: hipoteka, kaip daiktinė teisė, yra ir vienas iš patikimiausių bei labiausiai paplitusių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.
Pagal civilinį kodeksą hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, įskaitant ir tuos, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje, jeigu kitaip nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje.
Įkeičiami daiktai turi būti apdrausti, išskyrus žemę.
Norint įkeisti tam pačiam savininkui priklausančio daikto dalį, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas.
Įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kkurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė.
Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi.
Kadangi pagal įstatymą hipoteka seka paskui daiktą, tai įkeistas daiktas gali būti perleistas kito asmens nuosavybėn. Įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę, išskyrus daikto normalų nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą naudojant jį būtinojo reikalingumo atveju. Pažeidus šiuos reikalavimus, hipotekos kreditorius gali reikalauti, kad būtų pradėtas išieškojimas iš įkeisto daikto prieš terminą.
Priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau.
Įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu įkeičiant žemę statiniai neįkeičiami, pardavus įkeistą žemę varžytynėse, statinių savininkas įgyja teisę į žemės servitutą. Jei varžytynėse parduodamas įkeistas žemės sklypas, ant kurio stovi kitam asmeniui (ne žemės savininkui) nuosavybės teise priklausantys statiniai, įsigijusiam varžytynėse žemę asmeniui pereina buvusio žemės savininko teisės ir pareigos, kurias turėjo statinių savininkas (CK 4.171str.).
Pastarosios teisės normos tikslas yra kartu su įkeičiamu nekilnojamuoju turtu kreditoriui įkeisti ir
žemės sklypą (ar jo naudojimosi teisę), kurio reikia įkeičiamam nekilnojamajam turtui naudoti pagal paskirtį. Tačiau netinkamai parinkta ir CK šioje vietoje pavartota „statinių“ sąvoka sukėlė nemažai hipotekos reguliavimo problemų. „Statinių“ sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turt.o kadastro įstatyme. Jame statiniai įvardijami kaip „pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma, montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungta su žeme“. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad statinių ssąvoka daug platesnė nei pastatų. Akivaizdu, kad neįmanoma įkeisti žemės sklypo ar šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisės, kai įkeičiami tokie statiniai kaip antai: inžineriniai tinklai (dažniausiai net esantys po žeme), tvenkinių hidroįrenginiai. juosiantys visą vandens telkinį, ar net tokie statiniai kaip terminio vandens arba arteziniai vandens gręžiniai. Visi šie statiniai pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą yra registruotinas nekilnojamojo turto registre turtas, t. y. įkeičiant tokį turtą taikytinos hipoteką reglamentuojančios CK nuostatos. Tačiau šiuo atveju neįgyvendinama CK 4.171 straipsnio septintoji ddalis, nes tokiems statiniams žemės sklypai apskritai negali būti formuojami. Jiems pagal paskirtį naudoti nustatomi servitutai ar taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Taigi CK aptariamoje teisės normoje vartotina „statinių“ sąvoka keistina į „pastatų“.
Hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Priverstinė hhipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimu šiais atvejais:
1) valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti;
2) reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti;
3) pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti.
Sutartinė hipoteka gali būti paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji bei sąlyginė.
Paprastoji hipoteka – tai vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Pvz.: žemę, namą ir pan.
Jungtinė hipoteka – tai kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Pvz.: žemę ir statinius. Parduodant jungtine hipoteka įkeistą turtą varžytinėse, skola yra išieškoma iš visų parduodamų objektų vienu metu, bet parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tačiau turto pardavimo eilę šiuo aatveju nustato turto savininkas.
Svetimo daikto hipoteka. Ja įkeitimu apsaugomas ne daikto savininko, t. y. įkaito davėjo, bet kito asmens (skolininko) skolinio įsipareigojimo įvykdymas. Šiuo atveju įkaito davėjas neatsako už skolininko įsipareigojimo vykdymą kitu savo turtu. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo skolinį įsipareigojimą arba įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių, įkaito davėjas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, kurio įsipareigojimo įvykdymui apsaugoti buvo įkeistas turtas, dėl sumokėtos skolos atlyginimo.
Maksimalioji hipoteka – tai daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti skolinių įsipareigojimų įvykdymą. Registruojama ne ilgesniam kkaip 5 metų laikotarpiui, kai susitariama tik dėl maksimalios įsipareigojimų apsaugojimo įkeičiamu daiktu sumos ir dėl paskolos naudojimo srities.
Pasibaigus 5 metų terminui, skolos dydis fiksuojamas ir hipoteka pradeda veikti kaip paprastoji, ir vėliau prisiimtų skolinių įsipareigojimų ši hipoteka neapsaugo. Jei skolos dydžio fiksavimo data nenustatyta hipotekos sutartyje, hipotekos kreditorius gali reikalauti skolos dydį fiksuoti bet kuriuo momentu, bet ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams nuo hipotekos įregistravimo dienos.
Taip pat yra nustatyta, kad skolos dydis fiksuojamas, kai:
a) kreditoriai reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių;
b) areštavus įkeistą turtą;
c) paskelbus skolininką ar kreditorių nemokiais ar juos likviduojant;
d) kreditoriui ar skolininkui mirus, jei jų turto paveldėtojai neperregistruoja hipotekos savo vardu per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos.
Reikalingumą fiksuoti skolos dydį anksčiau išvar.dintais atvejais sąlygoja tai, kad jei nebus fiksuotas skolos dydis, tai gali būti pažeisti hipotekos kreditoriaus ar skolininko interesai. Jeigu kreditoriai atšaukia reikalavimą parduoti nekilnojamąjį daiktą iš varžytinių, tai skolos dydžio fiksavimas panaikinamas. Taip pat panaikinamas nekilnojamojo daikto areštas arba atšaukiama skolininko ar kreditoriaus likvidacija.
Maksimalus įsipareigojimų apsaugojimo sumos dydis negali būti didinamas be toliau eilėje esančių to paties turto hipotekos kreditorių sutikimo.
Bendroji hipoteka – tai keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, siekiant apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą. Bendrąja hipoteka įkeisto daikto savininkas gali šį daiktą įkeisti dar kkartą tik gavęs rašytinį visų kitų bendrąja hipoteka įkeistų daiktų savininkų sutikimą.
Sąlyginė hipoteka – tai daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, jeigu susitariama, jog:
a) hipoteka įsigalios nuo to momento, kai sutartyje numatyta sąlyga bus įvykdyta;
b) hipoteka galios iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje nurodyta sąlyga.
Sąlyga gali būti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Pagal CK 4.184 straipsnį kol sąlyga, lemianti hipotekos įsigaliojimą, neįvykdyta, hipoteka suinteresuotos šalies prašymu gali būti bet kuriuo momentu hipotekos teisėjo panaikinta. Jeigu sąlyga, nulemianti hipotekos pasibaigimą, nebevykdoma, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją ir reikalauti, kad hipoteka būtų baigta.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.198 str. – Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įkaito davėjui paliktas įkeitimo objektas gali būti užrakinamas, užantspauduojamas ar pažymimas ženklais, rodančiais jo įkeitimą.
Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Taigi įkeitimo teisiniame santykyje yra dvi šalys: įkaito turėtojas- kreditorius, kurio teisei apginti yra įkeičiamas turtas ir įkaito davėjas- skolininkas, kuris kredito garantavimo tikslais įkeičia daiktą.
Įstatymas įkeitimu siekia apsaugoti kreditoriaus interesus, nes: a) įkeistasis tturtas, esantis natūroje, turi būti saugomas iki to laiko, kol nebus patenkinti kreditoriaus reikalavimai, t. y. , kol kreditorius (įkaito turėtojas) nukreips savo reikalavimą į šį turtą; b) turto įkeitimas suteikia kreditoriui teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeistojo turto vertės, jei skolininkas neįvykdo prievolės, pirmiau už kitus kreditorius; c) pagal įstatymą įkaito davėju gali būti tik to turto savininkas, t.y. skolininkas arba trečiasis asmuo. Taigi ir trečiojo asmens turto įkeitimas kreditoriaus reikalavimams užtikrinti sudaro papildomą prievolę, kurios atsiradimą nulemia skolininko neįvykdymas subjektyvinės pareigos.
2. HIPOTEKOS ĮSTAIGOS2.1 Hipotekos skyriai
Hipotekos registrą tvarko hipotekos skyriai prie apylinkės teismų ir Centrinė hipotekos įstaiga.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 15 hipotekos skyrių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Ignalinos, Kelmės, Mažeikių, Rokiškio, Ukmergės.
Hipotekos skyriai Registruoja hipotekos ir įkeitimo sandorius ir jų pakeitimus Hipotekos registre;
Keičia Hipotekos registro duomenis;
Išregistruoja hipotekos ir įkeitimo sandorius;
Išduoda pažymėjimus apie hipotekos ir įkeitimo įregistravimą;
Hipotekos teisėjas priima nutartis:
• areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą;
• už skolą įkeistą nekilnojamąjį daiktą parduoti iš varžytynių;
• už skolą įkeistą nekilnojamąjį daiktą perduoti kreditoriui administruoti;
• areštuoti įkeistą kilnojamąjį daiktą ir perduoti jį kreditoriui;
• perduoti kreditoriui teisę tvarkyti skolininko banko sąskaitą ar perleisti kreditoriui įkaito davėjo reikalavimus, kylančius iš įkeistos teisės ar reikalavimo dalį, atitinkančią skolinio įsipareigojimo dydį, jeigu skolinis įsipareigojimas
mažesnis už reikalavimo teisę;
• paskirstyti kreditoriams lėšas, gautas priverstinai pardavus įkeistą daiktą.2.2 Centrinė hipotekos įstaiga
Centrinė hipotekos įstaiga įsteigta 1997 m. rugsėjo 12d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 991 (Žin., 1997, Nr. 85-2144). Įstaiga finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto.
Centrinė hipotekos įstaiga yra Teisingumo ministerijos reguliavimo srityje.
Pagrindiniai įstaigos uždaviniai yra tvarkyti Centrinį hipotekos registrą, tvarkyti Testamentų, Turto arešto aktų, Vedybų sutarčių ir Sutarčių registrus, teikti tvarkomų registrų duomenis visuomenei, keistis duomenimis su kitais valstybės registrais.
Hipotekos registre registruojami hipotekos ir įkeitimo sandoriai, priverstinė hipoteka iir priverstinis įkeitimas.
Testamentų registre registruojami duomenys apie visus notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtintus ir priimtus saugoti testamentus bei duomenys apie palikimo priėmimo faktus.
Turto arešto aktų registre kaupiami ir saugomi duomenys apie visus įgaliotų institucijų ir pareigūnų priimtus turto arešto aktus.
Vedybų sutarčių registre registruojamos vedybų, sugyventinių sutartys bei turto padalijimo faktai.
Sutarčių registre kaupiami duomenys apie lizingo, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai bei pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis, kurių dalykas yra neregistruojamas turtas.
Centrinė hipotekos įstaiga yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės bbiudžeto lėšų. Biudžeto lėšos naudojamos Centrinei hipotekos įstaigai išlaikyti, registrams tvarkyti ir kitoms biudžeto išlaidų sąmatose numatytoms programoms finansuoti. Centrinė hipotekos įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali turėti ir nebiudžetinių lėšų, gaunamų už suteiktas paslaugas. Šios lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos įstatymų iir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinės hipotekos įstaigos veiklos tikslas – užtikrinti teisės aktų nustatytų duomenų rinkimą, kaupimą, apdorojimą, sisteminimą, saugojimą ir teikimą, taikant apsaugos priemones nuo neteisėto duomenų rinkimo, užrašymo, kaupimo, saugojimo, klasifikavimo, grupavimo, jungimo, atstatymo, keitimo (pildymo ar taisymo), teikimo, paskelbimo, naudojimo ar naikinimo.
3. HIPOTEKOS ĮSTAIGŲ REGISTRAI3.1 Hipotekos registras
Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas buvo priimtas 1992 m. spalio 6 d., o Hipotekos registras savo paslaugas visuomenei pradėjo teikti tik 1998 m. balandžio 1 d. Per tą laiką visuomenė patyrė nemažai turtinių praradimų, nes informacija apie kreditoriaus ir savininko sudaromus turto įkeitimo sandorius nebuvo prieinama kitiems suinteresuotiems asmenims. Ne paslaptis, kad turto įkeitimo faktai ar sąlygos būdavo nuslepiami. Registras užtikrina informacijos viešumą. Kreditorius ar turtą įsigyjantis juridinis bei fizinis asmuo ggali sužinoti, kiek kartų turtas įkeistas, kokios sandorio sąlygos, ar įkeistas turtas neareštuotas hipotekos teisėjo sprendimu. Sumažėja kreditavimo rizika, nes registre sukauptos informacijos patikimumą garantuoja valstybė.
Kuriant Hipotekos registrą, konsultantu buvo pasirinkta bene didžiausią patirtį šioje srityje sukaupusi Norvegija. Beveik per metus sukurta kompiuterizuota informacinė sistema, įsteigtos registrą tvarkančios įstaigos, parengti specialistai. Tai vienas jauniausių ir moderniausių registrų Rytų ir Vidurio Europoje, uždarame duomenų perdavimo tinkle veikianti kompiuterinė sistema, turinti automatinį ryšį su Lietuvos Respublikos gyventojų ir Įmonių registrais. Informacija įregistruojama iir teikiama vartotojams labai greitai, o finansų rinkoje laiko vertė turi ypatinga reikšmę.
Pagrindinės Hipotekos registro funkcijos – nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamųjų daiktų (turtinių teisių) įkeitimo sandorių teisinė registracija, išieškojimas ne ginčo tvarka bei informacijos apie įregistruotus hipotekos (įkeitimo) sandorius teikimas.
Hipotekos registrą tvarko hipotekos skyriai prie apylinkės teismų ir Centrinė hipotekos įstaiga.
Nekilnojamojo daikto (žemės, pastato, statinio, patalpos, buto, jūrų laivo ir orlaivio) įkeitimo sandoris įforminamas hipotekos lakštu. Kilnojamojo daikto ar turtinės teisės įkeitimo sandoris įforminamas įkeitimo lakštu. Įkeitimo sandorį patvirtina notaras. Lakštas atlieka dvi funkcijas: jis yra daikto (turtinės teisės) įkeitimo sandoris ir prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą) Hipotekos registre.
Prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto įkeitimą (hipotekos lakštas) pateikiamas daikto buvimo vietos hipotekos skyriui. Prašymas įregistruoti laivo hipoteką (hipotekos lakštas) pateikiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui. Prašymas įregistruoti kilnojamojo daikto (turtinės teisės) įkeitimą (įkeitimo lakštas) ir prašymas įregistruoti orlaivio hipoteką (hipotekos lakštas) pateikiami bet kuriam hipotekos skyriui.
Tais atvejais, kai vienos prievolės įvykdymui užtikrinti įkeičiamas ir nekilnojamasis, ir kilnojamasis daiktas (turtinė teisė), abu lakštai (hipotekos ir įkeitimo) pateikiami registruoti tam pačiam hipotekos skyriui (nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui).
Įregistruojant hipoteką (įkeitimą), hipotekos skyriui pateikiami šie dokumentai:
• lakšto originalas, bei notariškai patvirtinta jo kopija;
• dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už hipotekos (įkeitimo) įregistravimą;
• įstatymų nnustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas, – jei lakštą ir dokumentus pateikia įkeičiamo daikto (turtinės teisės) savininko ar kreditoriaus įgaliotas asmuo.
• Notariškai patvirtintos šių dokumentų kopijos:
– Turto registravimo įstaigos išduoto dokumento, patvirtinančio įkeičiamo daikto savininko nuosavybės teisę į įkeičiamą daiktą (jei daiktas registruojamas turto registre). Įkeičiant žemę, statinį, pastatą, patalpą ar butą pateikiamas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažyma sandoriui sudaryti. Pažyma sandoriui sudaryti galioja 15 dienų.
– Kitų nuosavybės teisę į įkeičiamą turto registre neregistruojamą daiktą (turtinę teisę) patvirtinančių dokumentų (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitos perleidimo sutarties, priėmimo ir perdavimo akto ir kt.).
– Turto draudimo liudijimo. Įkeičiamas nekilnojamasis daiktas apdraudžiamas kreditoriaus naudai kreditoriui priimtinoje turto draudi.mo bendrovėje. Įkeičiant žemę šio dokumento nereikia. Draudimo sutartis turi galioti surašant hipotekos lakštą. Įkeičiant kilnojamąjį daiktą jis taip pat gali būti apdraustas, jei tai numatyta įstatyme ar sutartimi.
– Įkeičiamo daikto savininko sutuoktinio įgaliojimo įkeisti turtą, jei turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (arba hipotekos (įkeitimo) lakštą turi pasirašyti abu sutuoktiniai).
– Dokumentų, patvirtinančių, kad pasirašęs hipotekos (įkeitimo) lakštą asmuo turi teisę sudaryti hipotekos (įkeitimo) sandorį, jei turto savininkas ir (ar) kreditorius yra juridinis asmuo.
– Įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto įgaliojimo, jeigu hipotekos (įkeitimo) sandorį sudarė skolininko (įkeičiamo daikto (turtinės teisės) savininko) ar kreditoriaus įgaliotas asmuo.
Daiktas (turtinė tteisė), priklausantis bendrosios nuosavybės teise, įkeičiamas tik visų bendraturčių sutikimu (bendraturčiai pasirašo hipotekos (įkeitimo) lakštą). Jei įkeičiama nekilnojamojo daikto bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi. Tokiu atveju, pateikiama naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis.
Prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo gavimo. Hipoteka (įkeitimas) turi būti įregistruotas Hipotekos registre ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo. Jeigu prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą) įstatymų reikalavimų, hipotekos teisėjas gali motyvuota nutartimi atmesti prašymą įregistruoti hipoteką (įkeitimą) arba paskirti terminą trūkumams pašalinti. Įregistravus hipoteką (įkeitimą), lakšto originalas ir pažymėjimas apie hipotekos (įkeitimo) įregistravimą išsiunčiamas arba atiduodamas asmeniškai kreditoriui, o tais atvejais, kai įregistruotas pareikštinis lakštas (kreditorius lakšte nenurodytas) – įkeisto daikto (turtinės teisės) savininkui, arba jų įgaliotiems asmenims.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas nustatomas pagal hipotekos (įkeitimo) lakšto gavimo hipotekos skyriuje datą ir laiką (ant hipotekos (įkeitimo) lakšto dedamas hipotekos skyriaus spaudas, kuriame nurodoma lakšto gavimo hipotekos skyriuje data, valanda ir minutės).
Hipotekos skyriuje užregistravus prašymą įregistruoti hipoteką (įkeitimą), per 24 val. Hipotekos registro centrinėje duomenų bazėje įregistruojamas pranešimas, kad pradėtas įkeitimo procesas („išankstinis įspėjimas“). Toliau hipotekos teisėjas
atlieka teisinį pateiktų dokumentų tyrimą. Jei pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, hipotekos teisėjas įregistruoja hipoteką (įkeitimą).
Hipoteką (įkeitimą) įregistravus Hipotekos registro centrinėje duomenų bazėje, atspausdinamas pažymėjimas apie hipotekos (įkeitimo) įregistravimą. Pažymėjimą pasirašo hipotekos teisėjas ir patvirtina hipotekos skyriaus atspaudu. Pažymėjimas gali būti išduotas fizinio (juridinio) asmens atstovo prašymu (užpildžius prašymo formą).3.2 Testamentų registras
Įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, iš karto pradėjo veikti visiškai naujas Testamentu registras. Registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Testamentu registre registruojami duomenys apie visus po 2001m. liepos 1d. sudarytus ttestamentus, jų panaikinimą, atsiėmimą bei pripažinimą negaliojančiais bei palikimo priėmimo faktus. Duomenis registrui teikia notarai, konsuliniai pareigūnai ir teismai, atsiųsdami Teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą. Testamentų registre neregistruojamas testamento turinys, o fiksuojamas tik testamento sudarymo faktas bei jo saugojimo vieta. Registruojant duomenis apie palikimo priėmimą taip pat fiksuojamas tik pats palikimo priėmimo faktas, t.y. neregistruojami nei duomenys apie paveldėtą turtą, nei duomenys apie asmenis, priėmusius palikimą. Testamentų registre registruojami duomenys apie palikimo priėmimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą.
Testamentų registras nnėra viešas. Registro duomenys gali būti pateikti notarams, teismams bei kitiems suinteresuotiems asmenims tik po testatoriaus mirties. Testamentų registre paieška atliekama pagal testamento ar palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą, testatoriaus (palikėjo) asmens kodą, o jei asmuo nėra registruotas Lietuvos Respublikos GGyventojų registre – pagal gimimo datą, vardą ir pavardę. Atlikus paiešką pagal konkretaus asmens kodą (gimimo data, vardą ir pavardę), galima gauti duomenis apie visus jo sudarytus testamentus bei užvestas paveldėjimo bylas šio asmens palikimui priimti.
Testamentu registro informacija aktualiausia notarams. Notarai, prieš išduodami paveldėjimo liudijimus, gali registre patikrinti, ar kitame notarų biure nėra užvestos bylos to paties palikėjo palikimui priimti, ar palikėjas nebuvo sudaręs testamento, ar sudarytas testamentas nėra panaikintas.
Suinteresuotiems asmenims duomenys teikiami asmeniškai arba paštu. Asmuo, pageidaujantis gauti registro duomenis, turi pateikti rašytinį prašymą suteikti duomenis bei testatoriaus (palikėjo) mirties liudijimą arba jo notariškai patvirtintą nuorašą. Testamentu registro duomenys teikiami už atlyginimą.3.3 Turto arešto aktų registras
Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui pradėjo veikti TTurto arešto aktų registras. Registro tikslas – kaupti ir teikti informaciją apie visus Lietuvoje sudarytus turto arešto aktus.
Turto arešto aktus registruoja apylinkių teismų hipotekos skyriai, o registro duomenų bazę tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Turto arešto aktas įregistruojamas per 8 darbo valandas nuo jo gavimo Turto arešto aktų registre, išskyrus atvejus, kai hipotekos teisėjo nutartimi įregistruoti aktą atsisakoma. Atsisakyti įregistruoti turto arešto aktą galima tik įstatymo nustatytais atvejais.
Turto arešto aktų registras – viešas kompiuteriais tvarkomas valstybės registras, kuriame registruojami įstatymų nnustatyta tvarka valstybės institucijų (pareigūnų) priimti turto arešto aktai.
Turto arešto aktų registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatyme (Žin., 1999, Nr. 101-2897) nurodytus duomenis.
Registro objektai yra teismų, teisėjų, teismo antstolių, prokurorų, tardytojų, kvotėjų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai.
Registro tvarkymo įstaigos yra hipotekos skyriai prie apylinkės teismų, kurie atlieka šias funkcijas:
1. registruoja turto arešto aktus registre, įrašydami jų duomenis į registro duomenų bazę;
2. taiso registro duomenų klaidas ir faksu arba elektroniniu paštu praneša apie tai suinteresuotiems asmenims;
3. išduoda pažymėjimus apie turto arešto akto įregistravimą ir išregistravimą;
4. užtikrina jų tvarkomų registro duomenų apsaugą;
5. šių nuostatų nustatyta tvarka teikia registro duomenis fiziniams ir juridiniams asmenims.
Registro duomenų bazę tvarko Centrinė hipotekos įstaiga, kuri atlieka šias funkcijas:
1. priima faksu, paštu siunčiamus ar asmeniškai pateikiamus turto arešto aktus, įrašo į duomenų bazę minimalius duomenis ir kompiuteriniais tinklais paskirsto turto arešto aktus registro tvarkymo įstaigoms įregistruoti;
2. kaupia ir tvarko turto arešto aktų elektronines kopijas ir registro tvarkymo įstaigų įregistruotus turto arešto aktų duomenis, atnaujina ir saugo juos;
3. teikia duomenis apie įregistruotus turto arešto aktus įstatymų ir šių nuostatų nustatyta tvarka;
4. užtikrina registro duomenų apsaugą ir perdavimą duomenų perdavimo tinklais, teikia ppasiūlymus dėl registro duomenų apsaugos tobulinimo;
5. atlieka registro informacinės sistemos priežiūros darbus;
6. nustato ryšius su kitais valstybės registrais, perduoda registro duomenis kitiems valstybės registrams, priima kitų registrų duomenis;
7. tvarko registro duomenų bazės archyvą;
8. teikia registro statistikos duomenis;
9. rengia registro duomenų naudotojams mokomuosius ir pažintinius kursus turto arešto aktų registravimo ir registro duomenų teikimo klausimais.
Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Turto areštas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Visi turto arešto duomenys, įrašyti į turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.3.4 Vedybų sutarčių registras
2001m. Liepos 1d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas įvedė naujus institutus Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje – vedybų bei sugyventinių sutartis. Šių institutų sėkmingam funkcionavimui užtikrinti įsteigtas Vedybų sutarčių registras.
Vedybų sutarčių rregistras veiklą pradėjo 2002 m. liepos 1 d. Registro tvarkymo įstaiga yra Centrinė hipotekos įstaiga.
Vedybų sutarčių registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis apie vedybų sutartis ir sugyventinių sutartis, turto padalijimo faktus.
Vedybų sutarčių registras yra viešas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, Vedybų sutarčių registro nuostatuose nustatyta tvarka, gali gauti registro duomenis.
Registro duomenų teikėjai yra:
• asmenys, sudarę vedybų arba sugyventinių sutartį;
• asmenys, kurių turtas buvo padalytas;
• notarai, patvirtinę sutartį dėl turto padalijimo;
• teismai, priėmę sprendimą dėl turto padalijimo;
• vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, dėl kurių pažeistų teisių atkūrimo teismas priėmė sprendimą.
Vedybų sutartis – sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
Sugyventinių sutartis – sugyventinių susitarimas, kuriuo jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.
Civilinio kodekso 3.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus.
Asmuo, pageidaujantis įregistruoti vedybų (arba sugyventinių) sutartį, registrui turi pateikti:
• Teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti vedybų (sugyventinių) sutartį Vedybų sutarčių registre;
• vedybų (arba sugyventinių) sutartį arba notariškai patvirtintą sutarties
kopiją;
• santuokos liudijimą (arba pažymą apie partnerystės įregistravimą) arba liudijimo (pažymos) notariškai patvirtintą kopiją;
• įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jei dokumentus registrui pateikė vieno iš sutuoktinių (sugyventojų) įgaliotas asmuo;
• dokumentą patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas (25 Lt.) už vedybų (sutarties) įregistravimą Vedybų sutarčių registre.
Asmuo, pageidaujantis įregistruoti vedybų (sugyventinių) sutarties pakeitimą arba išregistruoti vedybų (sugyventinių) sutartį, registrui turi pateikti:
• Teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti vedybų (sugyventinių) sutarties duomenų pakeitimą arba prašymą išregistruoti vedybų (sugyventinių) sutartį;
• dokumentą, patvirtinantį vedybų (sugyventinių) sutarties duomenų pasikeitimą arba dokumentą, patvirtinantį sutarties ppabaigą (nutraukimą), t.y. vieną iš šių dokumentų:
• notariškai patvirtintą vedybų sutarties pakeitimą ar susitarimą nutraukti sutartį (arba notariškai patvirtintą jo kopiją);
• įsiteisėjusį teismo sprendimą pakeisti, nutraukti, pripažinti vedybų sutartį ar jos dalį negaliojančia (arba sprendimo nuorašą);
• notariškai patvirtintą sugyventinių sutarties pakeitimą ar susitarimą nutraukti sutartį (arba notariškai patvirtintą jo kopiją);
• įsiteisėjusį teismo sprendimą pakeisti, nutraukti, pripažinti sugyventinių sutartį ar jos dalį negaliojančia (arba sprendimo nuorašą);
• įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) (arba sprendimo nuorašą);
• ištuokos liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo kkopiją);
• įsiteisėjusį teismo sprendimą atkurti pažeistas vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teises (arba sprendimo nuorašą);
• sutuoktinio (sugyventinio) mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo kopiją).
• įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jei dokumentus registrui pateikė duomenų teikėjo įgaliotas asmuo;
• dokumentą patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas (15 Lt.) uuž vedybų (sutarties) du.omenų pakeitimo įregistravimą Vedybų sutarčių registre. Vedybų (sugyventinių) sutartis išregistruojama neatlygintinai. Asmuo, pageidaujantis įregistruoti turto padalijimo faktą turi pateikti:
• Teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie turto padalijimo faktą
• sutarties dėl turto padalijimo fakto kopiją arba įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl turto padalijimo (arba jo nuorašą)
Asmuo, pageidaujantis įregistruoti turto padalijimo fakto duomenų pakeitimą arba išregistruoti turto padalijimo faktą, turi pateikti:
• Teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti turto padalijimo fakto duomenų pakeitimą arba prašymą išregistruoti turto padalijimo faktą;
• dokumentą, patvirtinantį turto padalijimo fakto duomenų pasikeitimą arba pagrindą išregistruoti:
• įsiteisėjusį teismo sprendimą nutraukti turto padalijimo sutartį (arba jo nuorašą);
• įsiteisėjusį teismo sprendimą pripažinti turto padalijimo sutartį ar jos dalį negaliojančia (arba jo nuorašą);
• įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo (arba jo nuorašą);
• ištuokos liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo kkopiją);
• sutuoktinio mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo kopiją);
• kitą dokumentą, patvirtinantį duomenų pasikeitimą arba pagrindą išregistruoti.
• įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jei dokumentus pateikia duomenų teikėjo įgaliotas asmuo.3.5 Sutarčių registras
Sutarčių registras – viešas valstybės registras. Registro paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis apie pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise, lizingo sutartis, kurių dalykas yra neregistruotinas daiktas, įsigytas verslui arba paslaugoms teikti.
Registras įsteigtas 2002m. liepos 17d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu NNr. 1158. Sutarčių registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.
Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis
Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis apibrėžiama taip: ,,Pagal daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip“.
Aplinkybę, kad nusipirktų neregistruojamų daiktų nuosavybės teisė išlieka pardavėjui, kai daiktai įsigyti teikti paslaugoms arba įmonės verslui, galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu pirkimo – pardavimo sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. (Civilinio kodekso 6.411 straipsnis).
Kai daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo įregistruota, atsiėmęs daiktus pardavėjas privalo per dvidešimt dienų, o tuo atveju, kai sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, – per šešiasdešimt dienų įstatymų nustatyta tvarka sutarties registravimą panaikinti.
Pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis
Pagal pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. (Civilinio kodekso 6.417 straipsnis). Civilinio kodekso 6.417 straipsnio 2 dalyje rašoma: ,,pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre“.
Lizingo (finansinės nuomos) sutartis
Lizingo (finansinės nuomos) ssutarties sampratą: ,,pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita“. (Civilinio kodekso 6.567 straipsnis). Lizingo davėjas pagal sutartį gali būti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo.
Lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius.
Lizingo davėjas savo nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką, kuris nėra registruojamas daiktas, gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
Lizingo gavėjo bankroto atveju lizingo davėjas gali panaudoti savo teises prieš lizingo gavėjo kreditorius ir administratorių tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota.
Asmuo, pageidaujantis įregistruoti pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise ar lizingo sutartį, turi pateikti:
• Teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie sudarytą sutartį.
• Dokumentą, įrodantį, kad sumokėtas atlyginimas (5 Lt.) už sutarties įregistravimą Sutarčių registre.
Duomenis apie sudarytą sutartį teikia viena iš sutarties šalių.
IŠVADOS
Lietuva viena pirmųjų tarp postkomunistinių Europos valstybių pradėjo kurti hipotekos sistemą. 11992 m. spalio mėn. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Hipotekos įstatymas. Hipoteka sąžiningiems skolininkams yra labai patogus būdas paskolai gauti. Iki to momento, kol kreditorius nesiima įgyvendinti. savo hipotekinių teisių, įkeisto turto savininkui lieka visos jo nuosavybės teisės, o tai yra gerai, nes jis gali šiuo turtu naudotis ir gauti iš to naudą. Toks turto įkeitimas netrukdo nei perleisti turto kitam asmeniui, nei jo išnuomoti, dar kartą įkeisti ar apsunkinti kokia daiktine teise. Tiesa, įregistravus hipoteką, visų šių nuosavybės teisių veikimo sfera šiek tiek susiaurėja.
Pirmasis įspūdis susidaro toks, jog hipotekos sistema orientuota į tai, kaip sudaryti kuo palankesnes sąlygas skolininkui. Tačiau ji iš tikro yra naudinga tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Pavyzdžiui, įkeičiant tokius objektus kaip dirbamoji žemė, pastatai ir pan., kreditorius dažniausiai nesuinteresuotas laikinai perimti jų valdymo, kadangi tas valdymas susijęs su organizaciniais sunkumais, be abejo ir su papildomomis išlaidomis.
Visų hipotekos įstaigų tvarkomų registrų veikla yra svarbi civilinių teisių apsaugos mechanizmo grandis. Išieškojimas ne ginčo tvarka, o tuo pačiu ir greitesnis paskolintų lėšų susigrąžinimas. Valstybės reikalavimų, teismo sprendimų vykdymo geresnis užtikrinimas, sutuoktiniu turto teisinio režimo nustatymas šalių susitarimu, lizingo davėjų (pardavėjų) teisių apsauga prieš nesąžiningus lizingo gavėjus (pirkėjus), išsami ir patikima informacija apie turto įkeitimą, areštą, sudarytus testamentus, pradėtas paveldėjimo
bylas tapo galima tik pradėjus veikti hipotekos, testamentų, turto arešto aktų, vedybų sutarčių ir sutarčių registrams. Šių registrų veikla padeda užtikrinti kreditorių, įpėdinių, lizingo davėjų (pardavėjų), sutuoktinių bei trečiųjų asmenų teisių apsaugą ir yra ypatingai reikšminga finansiniam bei ekonominiam šalies gyvenimui.
Be to, kas jau išdėstyta aukščiau, galima pateikti pasiūlymą dėl varžytinių terminų, nes pasiuntus hipotekos teisėjo nutartį išieškoti skolą, iškyla nemažai problemų.
Siūlyčiau, kad būtų sutrumpinti varžytinių terminai, nes jos (varžytinės) mano nuomone užtrunka kiek per ilgai. Juk negrąžinus skolos, skolininkas yyra įspėjamas ir jam duodamas 1 mėn. Laiko tarpas grąžinti skolą, o tik po to vykdomos varžytinės. O varžytinės gali (ir net beveik visada) užtrunka keletą mėnesių, o kartais ir daugiau. Ir už šį laiko tarpą, per kurį vykdomos varžytinės kreditoriams nėra mokami delspinigiai nuo negrąžintos sumos, nes jie yra tarsi “įšaldomi”. Tuo pažeidžiami ne tik kreditorių interesai, bet ir nesilaikoma LR CK 6.1 str. ir 6.38 str. reikalavimų.
Reiktų mano nuomone įstatymuose nustatyti, kad už laikotarpį, kada vykdomos varžytinės būtų mmokamas nustatytas procentas delspinigių. Tai drausmintų pačius skolininkus, nes jie būtų suinteresuoti kuo greičiau grąžinti skolą be jokių delspinigių.
Kalbant apie praktinę pusę, būtina akcentuoti, kad hipotekos įstaigos mūsų šalyje veikia gana sparčiai, sklandžiai ir sėkmingai (ko turbūt mažiausiai buvo tikėtasi kkuriant jas), ir tokių didelių trūkumų nėra. Aišku, kaip ir bet kurioje srityje, čia galima pastebėti šiokių tokių nesklandumų, kurių neišvengiama sukūrus ir įdiegus naujas sistemas į jau galiojančias.
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. 2000m. liepos 18d. Žin. 2000m. Nr. 74-2262.
2. Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymas. 1996m. rugsėjo 24d. Nr.I-544, Žin. 1996, Nr. 100-2266; 1997, Nr. 63-1469, Nr.117 – 3007; 1998, Nr. 31 – 820; 2002, Nr. 29-1032.
3. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymas. 1999m. lapkričio 4d. Nr. 101-2897
4. Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas, 1992 m. spalio 6 d. Nr. I-2963. Žin. 1992, Nr.31-951; 1994, Nr. 76-1419, 1996, 100-2264, 1997, Nr.63-1468; 1998, Nr.31-822. 1999, Nr. 101-2901, 2000, Nr. 75-2268, 85-2586, 2001, Nr. 55-1941.
5. Internetinis puslapis: http://www.lhr.lt/
6. Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 1999m. Nr. 4.
7. Mokslas ir technika. 2001m. NNr. 12.
8. R.Juodka. Justitia. 2002m. Nr. 1-2.
9. J.Miniotaitė. Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 1999m. Nr.4.
10. P.Markovas. Justitia. 2001m. Nr.6..