JURIDINIO ASMENS PABAIGA IR PERSITVARKYMAS

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Juridinių asmenų reorganizavimo ypatumai 4

3. Juridinių asmenų pertvarkymas 6

4. Juridinių asmenų likvidavimo ypatumai 7

5. Privačiųjų juridinių asmenų reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas 9

5.1. Bendrovių reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas 9

5.2. Individualių įmonių pertvarkymas, reorganizavimas ir likvidavimas 19

5.3. Žemės ūkio bendrovių reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas 20

5.4. Kredito unijos reorganizavimas ir likvidavimas 24

6. Viešųjų juridinių asmenų reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas 26

6.1. Asociacijų pertvarkymo ir pabaigos ypatumai 26

6.2.Profesinių sąjungų veiklos sustabdymas ar nutraukimas 27

6.3. Religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklos sustabdymas arba nutraukimas 27

6.4. Daugiabučių bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas 28

6.5. Valstybės ir savivaldybės įmonės reorganizavimas, ppertvarkymas ir likvidavimas 30

6.6. Biudžetinių įstaigų reorganizavimas ir likvidavimas 34

6.7. Viešosios įstaigos pertvarkymas ir likvidavimas 36

6.8. Sodininkų bendrijos pertvarkymas ir pabaiga 38

6.9. Politinių partijų pertvarkymas ir pabaiga 40

7. Išvados 42

8. Literatūra 43

9. Kursinio darbo recenzija 45

1. ĮVADAS

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti vviešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).

Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių buvimą numato Lietuvos RRespublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys įstatymų nustatytais atvejais.

Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.

Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.

Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos yra juridiniai asmenys. Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises LR civilinio kodekso V skyriuje nustatytais atvejais ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, jeigu yra įvykdytos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

2. JURIDINIŲ ASMENŲ REORGANIZAVIMO YPATUMAI

Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įįstatymų nustatytais atvejais.

Juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu gali priimti ir juridinio asmens valdymo organai tam tikrais atvejais. Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų. Sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai.

Ne vėliau kaip likus trisdešimčiai dienų iki juridinio asmens dalyvių susirinkimo dėl reorganizavimo juridinio aasmens dalyviai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai kuriamų juridinių asmenų steigimo dokumentais arba jų projektais ir visų reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organų parengtomis ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei praėjusių trejų finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis. Jei reorganizavimo sąlygos buvo sudarytos praėjus šešiems mėnesiams po nors vieno dalyvaujančio reorganizavime juridinio asmens finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir juridinio asmens dalyviams pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti sudaryta anksčiau nei likus trims mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų sudarymo. Kiekvienas juridinio asmens dalyvis turi teisę gauti visų išvardytų dokumentų kopijas.

Juridinių asmenų valdymo organai privalo juridinių asmenų dalyviams pranešti apie visus esminius pasikeitimus, įvykusius po reorganizavimo sąlygų sudarymo.

Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu.

Galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.

Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.

Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.

Galimi juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas.

Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems jjuridiniams asmenims.

Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.

Negalima reorganizuoti likviduojamo juridinio asmens, kuris likviduojamas ne juridinio asmens dalyvių sprendimu, arba kai bent vienam juridinio asmens dalyviui yra perduota dalis likviduojamo juridinio asmens turto. Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas.

Reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių atskiras juridinių asmenų teisines formas, nustatytas išimtis. Pasibaigus reorganizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, nepaisant reorganizavimo sąlygų, pasibaigusio reorganizuoto juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teisių ir pareigų perėjimo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui. Jeigu juridinio asmens dalyvis netampa po reorganizavimo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tiek reorganizavimo metu, tiek vėliau, jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės.

Reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti numatyta:

1) informacija apie visus reorganizavime dalyvaujančius juridinius asmenis;

2) reorganizavimo būdas, pasibaigiantys juridiniai asmenys ir tęsiantys veiklą po reorganizavimo juridiniai asmenys;

3) reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo tęsiančio veiklą po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai bei išmokos jjuridinio asmens dalyviams;

4) momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui;

5) juridinio asmens valdymo ir kitiems organams, administracijos darbuotojams ar LR civilinio 2.100 straipsnyje nurodytiems ekspertams suteikiamos papildomos teisės.

Reorganizavimo sąlygos turi būti paskelbtos ir pateiktos juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną.

Kiekvieno reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens valdymo organai privalo parengti rašytines ataskaitas, kuriose turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, juridinio asmens veiklos tęstinumas ir nurodyti reorganizavimo terminai bei ekonominiai pagrindai.

Juridinio asmens reorganizavimo sąlygas įvertina turintis reikiamą kvalifikaciją nepriklausomas ekspertas. Nepriklausomus ekspertus skiria kiekvienas reorganizavime dalyvaujantis juridinis asmuo. Jei norima paskirti visiems reorganizuojamiems juridiniams asmenims bendrą ekspertą, tokiam ekspertui turi pritarti juridinių asmenų registro tvarkytojas.

Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyti kur ir nuo kada galima susipažinti su po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai kuriamų juridinių asmenų steigimo dokumentais arba jų projektais ir visų reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organų parengtomis ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei praėjusių trejų finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis.

Reorganizuojamo juridinio asmens kreditorius turi teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti

prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir kreditoriui pareikalavus juridinis asmuo nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo.

Reorganizuojamo juridinio asmens kreditoriai turi teisę susipažinti su po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai kuriamų juridinių asmenų steigimo dokumentais arba jų projektais ir visų reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organų parengtomis ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei praėjusių trejų finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis ir gauti jų kopijas.

Reorganizavimą pripažinti negaliojančiu gali tik teismas iir tik tuo atveju, kai yra šios aplinkybės:

1) atitinkami reorganizavimo procedūros dokumentai nebuvo paskelbti ar pateikti juridinių asmenų registrui;

2) juridinių asmenų dalyvių ar kito valdymo organo sprendimai dėl reorganizavimo yra negaliojantys;

3) neįvykdyti visi įstatymų imperatyviųjų teisės normų nustatyti reorganizavimo reikalavimai.

Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai. Jei įmanoma, teismas privalo suteikti protingą terminą ištaisyti klaidoms, dėl kurių reorganizavimas pripažintinas negaliojančiu.

Teismo sprendimas pripažinti juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu nedaro negaliojančio tęsiančio vveiklą po reorganizavimo ar naujai įkurto juridinio asmens iki atitinkamų duomenų juridinių asmenų registre pakeitimo. Pagal prievoles, kylančias iš tokių juridinių asmenų sandorių, solidariai atsako visi reorganizavime dalyvavę juridiniai asmenys.

3. JURIDINIŲ ASMENŲ PERTVARKYMAS

Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kkai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.

Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės.

Viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį.

Juridinių asmenų pertvarkymo ypatumus gali nustatyti ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai.

Įstatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisinę formą. Jei pper įstatymų nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei devyni mėnesiai, juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisinę formą, laikoma, kad juridinio asmens teisinė forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikia pagal steigimo dokumentus tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems juridinių asmenų, turinčių teisinę formą, į kurią juridinis asmuo privalėjo persitvarkyti, veiklą.

4. JURIDINIŲ ASMENŲ LIKVIDAVIMO YPATUMAI

Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie:

1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;

2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį jjuridinį asmenį;

3) teismo sprendimas likviduoti juridinį asmenį;

4) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga;

5) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

6) juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu.

Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridinių asmenų dalyvių kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato juridinio asmens steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų. Priimtas sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo negali būti atšauktas, jei bent vienas juridinio asmens dalyvis gavo dalį likviduojamo juridinio asmens turto.

Juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų likvidatorių. Teismo, kreditorių susirinkimo ar juridinių asmenų registro tvarkytojo šios taisyklės nesaisto. Likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku.

Jei likvidavimo pagrindas yra teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir juridinio asmens dalyvis nepaskiria likvidatoriaus, juridinio asmens valdymo organai ar juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, taip ppat juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių. Iki to laiko, kol juridinio asmens dalyvis paskirs likvidatorių, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija teismo pritarimu turi teisę pavesti likvidatoriaus pareigas atlikti kitam asmeniui.

Juridinio asmens dalyvių paskirtas juridinio asmens likvidatorius gali būti atšauktas paprasta juridinio asmens dalyvių, dalyvaujančių susirinkime, balsų dauguma. Juridinio asmens dalyviai, kurių balsai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, kreditorius, turintis ne mažesnę kaip penkiasdešimt tūkstančių litų vertės reikalavimo teisę, arba ne mažiau kaip 1/5 visų juridinio asmens darbuotojų turi teisę kreiptis į teismą prašydami pakeisti likvidatorių, jei šis veikia netinkamai, taip pat nesąžiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesąžiningai atlieka kitas pareigas arba pažeidžia juridinio asmens dalyvių, kreditorių ar juridinio asmens darbuotojų teises.

Juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo.

Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas.

Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų nuostatų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vvieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Apie likvidavimą taip pat pranešama juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną.

Likviduojant juridinį asmenį kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:

1) pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;

2) pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

3) antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija;

4) trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.

Juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo ir tik tais atvejais, jei:

1) visi steigėjai buvo neveiksnūs arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo;

2) nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisyklės;

3) tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai

neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai;

4) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas minimalus įstatinis kapitalas;

5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas, tikslai, įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis, jei to reikalauja atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų imperatyviosios normos.

Kai teismas pripažįsta juridinio asmens įsteigimą neteisėtu, juridinis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka.. Jei įmanoma, teismas privalo suteikti protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpą ištaisyti klaidoms, dėl kurių juridinio asmens įsteigimas pripažintinas neteisėtu. Teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio asmens įįsteigimo pripažinimo neteisėtu, turi atsižvelgti į juridinio asmens darbuotojų ir jo dalyvių, nedalyvavusių įsteigiant juridinį asmenį, interesus. Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą.

5. PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

5.1. BENDROVIŲ REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

Bendrovės reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais būdais. Bendrovė gali būti reorganizuojama ar dalyvauti reorganizavime tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina).

Sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos iir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas priimamas, jei jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai (taip pat ir akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisės, savininkai). Sprendimas dėl reorganizavimo gali būti priimtas ne anksčiau kkaip praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie parengtas reorganizavimo sąlygas įstatuose nurodytame dienraštyje. Sprendimu dėl reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti tęsiančių veiklą bendrovių įstatai ar priimti po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatai. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių bendrovių valdybos (jei valdybos nesudaromos − bendrovių vadovai), gavusios visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, privalo parengti bendrovės reorganizavimo sąlygas, kuriose, be kitų sąlygų, turi būti numatyta:

1) informacija apie kiekvieną reorganizuojamą ir reorganizavime dalyvaujančią bendrovę bei kiekvienos po reorganizavimo sukuriamos naujos bendrovės pavadinimas, teisinė forma, buveinė;

2) reorganizavimo būdas (prijungimas, sujungimas, išdalijimas, padalijimas);

3) po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės ir po reorganizavimo veiksiančios bendrovės;

4) po rreorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcijų keitimo į po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas santykis, jo pagrindimas, po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų skaičius pagal klases bei jų nominali vertė, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės;

5) po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų išdavimo jų akcininkams tvarka ir terminai;

6) akcininkams priklausančių ir gaunamų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų kainos skirtumas, išmokamas pinigais;

7) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės akcininkams suteikiama teisė į bendrovės, kuri veiks po reorganizavimo, pelną, ir visos su šios teisės suteikimu susijusios ssąlygos;

8) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei;

9) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pagal sandorius pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei ir sandoriai įtraukiami į šios bendrovės buhalterinę apskaitą;

10) teisės, kurias po reorganizavimo veiksianti bendrovė suteikia atskirų klasių akcijų, obligacijų bei kitų vertybinių popierių savininkams;

11) skaidymo atveju – tikslus skaidomos bendrovės turto, teisių ir prievolių aprašymas ir jų paskirstymas po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms;

12) reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių bendrovių organų nariams ir reorganizavimo sąlygas vertinantiems ekspertams suteikiamos specialios teisės.

Reorganizavimo sąlygos turi būti įvertintos audito įmonės, su kuria sutartį sudaro kiekviena reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama bendrovė. Jei norima sudaryti sutartį su bendra audito įmone, tokiai audito įmonei turi pritarti juridinių asmenų registro tvarkytojas. Audito įmonė turi parengti reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitą, kurioje, be kita ko, turi būti:

1) išvados dėl akcijų keitimo santykio teisingumo ir pagrįstumo;

2) metodai, panaudoti akcijų keitimo santykiui nustatyti, ir išvados dėl šių metodų tinkamumo bei įtakos nustatant akcijų vertę;

3) kilusių vertinimo sunkumų aprašymas.

Reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita turi būti parengta ir pateikta bendrovei ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti ppakeisti tęsiančių veiklą bendrovių įstatai ar po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatai. Pasiūlymus dėl reorganizavimo sąlygų gali teikti stebėtojų taryba, valdyba, bendrovės vadovas ir akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Reorganizavimo sąlygos turi būti pateiktos juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų sudarymą dieną įstatuose nurodytame dienraštyje. Kartu su reorganizavimo sąlygomis juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikta reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita. Nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą dienos bendrovė, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos bendrovės statusą, o bendrovė, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą − dalyvaujančios reorganizavime bendrovės statusą.

Kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime akcinės bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − vadovas) privalo parengti išsamią rašytinę ataskaitą. Ataskaitoje turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, veiklos tęstinumas ir nurodyti reorganizavimo terminai, teisiniai bei ekonominiai reorganizavimo sąlygų pagrindai, ypač nustatant akcijų keitimo santykį ir akcijų paskirstymo po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcininkams taisykles. Ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitos parengimą ir duomenys apie juridinių aasmenų registro tvarkytoją, kur saugomos reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių akcinių bendrovių dokumentų bylos.

Kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė apie parengtas reorganizavimo sąlygas turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės reorganizavimo viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo, kiekvienam bendrovės akcininkui ir kreditoriui turi būti sudaryta galimybė kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės buveinėje susipažinti su:

1) reorganizavimo sąlygomis;

2) tęsiančių veiklą bendrovių pakeistais įstatais ar po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatais;

3) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių 3 paskutinių metų metine finansine atskaitomybe. Jei reorganizavimo sąlygos buvo sudarytos praėjus 6 mėnesiams po nors vienos dalyvaujančios reorganizavime bendrovės finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta metinė finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir akcininkams pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti sudaryta anksčiau nei likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų sudarymo;

4) reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitomis;

5) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių valdybų (jeigu valdyba nesudaroma − bendrovės vadovo) parengtomis reorganizavimo ataskaitomis apie numatomą reorganizavimą.

Akcininko ir

kreditoriaus reikalavimu bendrovė privalo pateikti nurodytų dokumentų kopijas. Akcininkui dokumentų kopijos pateikiamos nemokamai. Reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės vadovas turi pranešti bendrovės akcininkams apie esminius turto, teisių ir prievolių pasikeitimus laikotarpiu tarp reorganizavimo sąlygų sudarymo ir visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės vadovas apie esminius turto, teisių ir prievolių pasikeitimus bendrovėje turi informuoti kitų dalyvaujančių reorganizavime bendrovių vadovus, kad šie apie tai galėtų pranešti tų bendrovių akcininkams.

Kiekviena reorganizuojama ir ddalyvaujanti reorganizavime bendrovė privalo papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą kiekvienam to reikalaujančiam jos kreditoriui, kurio teisės atsirado ir nepasibaigė iki viešo paskelbimo apie sudarytas reorganizavimo sąlygas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl reorganizavimo, atsižvelgiant į reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, prievolės įvykdymas pasunkės. Bendrovės kreditoriai savo reikalavimus gali pateikti nuo reorganizavimo sąlygų paskelbimo pirmos dienos iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Bendrovė ggali neteikti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jei jos įsipareigojimų kreditoriui įvykdymas yra pakankamai užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo sprendžia teismas.

Juridinių asmenų registro tvarkytojui negali būti teikiami dokumentai dėl bendrovių, kurios veiks po reorganizavimo, aar jų įstatų įregistravimo bei dokumentai dėl bendrovių, kurios po reorganizavimo pasibaigs, išregistravimo, jeigu nėra papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas to reikalaujančiam kreditoriui, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo.

Reorganizuojamų bendrovių akcijos turi būti keičiamos į po reorganizavimo veiksiančių (reorganizuojant sukurtų naujų ir po reorganizavimo tęsiančių veiklą) bendrovių akcijas. Po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcininkams gali būti skirstomos proporcingai arba neproporcingai reorganizuojamų bendrovių įstatiniam kapitalui.

Kai skaidant bendrovę po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos skaidomos bendrovės akcininkams skirstomos neproporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale, akcininkai, kurių akcijų nominali vertė mažesnė kaip 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo reorganizuoti bendrovę priėmimo turi teisę pareikalauti, kad jų akcijas iiki reorganizavimo pabaigos išpirktų skaidoma bendrovė. Išperkamų akcijų apmokėjimo kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutinę paskutinių 6 mėnesių iki visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo reorganizuoti bendrovę priėmimo šių akcijų rinkos kainą. Ginčus dėl atlyginimo už akcijas dydžio sprendžia teismas. Jei reikalaujamų išpirkti akcijų nominali vertė viršija 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, toliau pagal patvirtintas reorganizavimo sąlygas bendrovė negali būti reorganizuojama.

Po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės įgytos savos akcijos ar po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės akcijos, įgytos asmens, veikiančio savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų iir šios bendrovės lėšomis, bei tos po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės akcijos, kurias yra įgijusi po reorganizavimo veiksianti bendrovė ar asmuo, veikiantis savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų ir šios bendrovės lėšomis, į bendrovės, veiksiančios po reorganizavimo, akcijas nekeičiamos. Keičiant akcijas į naujas po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas, po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcininkams akcijų kainos skirtumas gali būti išmokamas pinigais. Išmokos pinigais negali būti didesnės kaip 10 procentų akcininkų gaunamų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių naujų akcijų nominalios vertės.

Reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms nuo naujai sukurtų bendrovių įregistravimo ar po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, jeigu reorganizavimo sąlygose nenustatyta kitaip. Turtas, teisės ir prievolės bendrovėms priskiriamos pagal reorganizavimo sąlygas.

Jei skaidomos bendrovės koks nors turtas pagal reorganizavimo sąlygas nėra priskirtas kuriai nors iš bendrovių, veiksiančių po reorganizavimo, šį turtą ar lėšas, gautas jį pardavus, perima visos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės proporcingai nuosavo kapitalo, priskirto kiekvienai iš tų bendrovių pagal reorganizavimo sąlygas, daliai.

Jei skaidomos bendrovės kokia nors prievolė pagal reorganizavimo sąlygas nėra priskirta kuriai nors iš bendrovių, veiksiančių po reorganizavimo, už ją solidariai atsako visos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės. Kiekvienos iš šių bendrovių atsakomybę už šią prievolę riboja nuosavo kapitalo, ppriskirto kiekvienai iš jų pagal reorganizavimo sąlygas, dydis.

Kai skaidomos bendrovės kokia nors prievolė pagal reorganizavimo sąlygas yra priskirta vienai iš po reorganizavimo veiksiančių bendrovių, už šią prievolę atsako ta bendrovė. Jei ji šios prievolės ar jos dalies neįvykdo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteiktos papildomos garantijos to pareikalavusiems kreditoriams, už neįvykdytą prievolę (ar neįvykdytą jos dalį) solidariai atsako visos kitos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės. Kiekvienos iš šių bendrovių atsakomybę riboja nuosavo kapitalo, paskirto kiekvienai iš jų pagal reorganizavimo sąlygas, dydis.

Jei reorganizuojama bendrovė yra išleidusi kitokių nei akcijos vertybinių popierių, šių vertybinių popierių savininkams po reorganizavimo veiksiančiose bendrovėse suteikiamos teisės turi būti ne mažesnės, nei jie turėjo reorganizuotoje bendrovėje.

Kitokie nei akcijos išperkami vertybiniai popieriai turi būti išpirkti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reorganizavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki sprendime išleisti šiuos vertybinius popierius nustatyto jų išpirkimo termino.

Reorganizavimas laikomas baigtu, kai įregistruojamos visos po reorganizavimo sukurtos naujos bendrovės ar įregistruojami visų tęsiančių veiklą bendrovių pakeisti įstatai.

Iki bendrovės, kuri po reorganizavimo tęs veiklą, dokumentų pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui sušaukiamas šios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, jeigu taip numatyta reorganizavimo sąlygose. Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti tiek po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkai, tiek po reorganizavimo ppasibaigiančių bendrovių akcininkai, kuriems pagal reorganizavimo sąlygas priskirtos po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcijos. Po reorganizavimo sukuriama nauja bendrovė įregistruojama po to, kai įvyko šios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, išrinkęs pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamus bendrovės organus, kai yra išrinkti valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad valdyba sudaroma), bendrovės vadovas ir juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymuose nurodyti dokumentai. Visuotiniai akcininkų susirinkimai gali spręsti visus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

Reorganizuota bendrovė pasibaigia nuo jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Reorganizuotos ir dalyvavusios reorganizavime bendrovės valdymo organų nariai, rengę ir įgyvendinę reorganizavimo sąlygas, bei pagal bendrovės sutartį su audito įmone reorganizavimo sąlygas vertinę ekspertai įstatymų nustatyta tvarka turi atlyginti dėl jų kaltės padarytą žalą tų bendrovių akcininkams.

Akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į šių teisinių formų juridinį asmenį:

1) uždarąją akcinę bendrovę;

2) valstybės įmonę;

3) savivaldybės įmonę;

4) žemės ūkio bendrovę;

5) kooperatinę bendrovę (kooperatyvą);

6) tikrąją ūkinę bendriją;

7) komanditinę ūkinę bendriją;

8) individualią įmonę;

9) viešąją įstaigą.

Uždaroji akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, į valstybės įmonę, viešąją įstaigą.

Bendrovė pertvarkoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu ir naujos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiu įstatymu.

Nemoki bendrovė negali būti pertvarkoma.

Sprendimą pertvarkyti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas pertvarkyti bendrovę priimamas, jei

jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai (taip pat ir akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisės, savininkai). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl bendrovės pertvarkymo turi būti patvirtinti naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai ir išrinkti (sudaryti) dalyvių susirinkimo renkami organai. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta:

1) naujos teisinės formos juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė;

2) naujos teisinės formos juridinio asmens veiklos tikslai;

3) pertvarkomos bendrovės akcininko tapimo naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai. <

Apie sprendimą pertvarkyti bendrovę turi būti viešai paskelbta įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešta visiems bendrovės kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyti duomenys apie bendrovę bei naujos teisinės formos juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma ir buveinė. Pertvarkant akcinę bendrovę į kitos teisinės formos juridinį asmenį, iki naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo, be kita ko, turi būti:

1) pateiktas ir įgyvendintas oficialus pasiūlymas supirkti aakcinės bendrovės akcijas;

2) panaikintas akcijų įregistravimas Vertybinių popierių komisijoje vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Oficialiam pasiūlymui taikomos privalomus oficialius pasiūlymus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, jeigu ši dalis nenustato kitaip. Oficialų pasiūlymą teikia akcininkai, kurie balsavo už sprendimą pertvarkyti aakcinę bendrovę. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keletas akcininkų. Oficialaus pasiūlymo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo pertvarkyti akcinę bendrovę priėmimo metu balsavę prieš ar nebalsavę. Oficialaus pasiūlymo kaina turi būti ne mažesnė nei didžiausia kaina vertybinių popierių, kuriuos oficialų pasiūlymą privalantys pateikti akcininkai įsigijo per 12 mėnesių iki sprendimo pertvarkyti bendrovę priėmimo. Kitais atvejais oficialaus pasiūlymo būdu superkamų akcijų kainą nustato nepriklausomas turto vertintojas. Nepriklausomą turto vertintoją siūlytojo siūlymu tvirtina Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija turi teisę nepatvirtinti turto vertintojo, jeigu jis yra susijęs su siūlytoju ar kitais asmenimis, turinčiais turtinį interesą dėl pertvarkomos bendrovės akcijų. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą pertvarkyti bendrovę, turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip pirmą vviešo paskelbimo dieną.

Nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę dienos ji įgyja pertvarkomos bendrovės teisinį statusą. Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, turtas, kuris perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto, kuris perduodamas už bendrovės akcijas, vertinimo ataskaita ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, jos įstatinis kapitalas turi būti, akcinės bbendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. Litų, o uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. Litų. Jeigu pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę neužtenka šio juridinio asmens turto arba įsipareigojimai viršija turto vertę, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai turi teisę mokėti papildomus įnašus. Pertvarkant uždarąją akcinę bendrovę, taip pat kitos įstatymuose numatytos teisinės formos juridinį asmenį į akcinę bendrovę, be kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų veiksmų, turi būti:

1) akcijos įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

2) išrinkta audito įmonė.

Bendrovė gali būti pertvarkoma į valstybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra valstybė. Bendrovė gali būti pertvarkoma į savivaldybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra savivaldybė. Į žemės ūkio bendrovę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 akcininkai ir jos pajamos už žemės ūkio produkciją bei suteiktas paslaugas žemės ūkiui per praėjusius finansinius metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Į kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 5 akcininkai. Į tikrąją ūkinę bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 akcininkų. Į komanditinę ūkinę bendriją ggali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 20 akcininkų. Į individualią įmonę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurios visų akcijų savininkas yra vienas fizinis asmuo.

Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre ir pakeičiami juridinių asmenų registro duomenys po to, kai yra išrinkti (sudaryti) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai, suteiktas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimas to pareikalavusiems kreditoriams ir atsirado įstatymuose numatytos aplinkybės, taip pat pateikti įstatymuose nustatyti dokumentai. Pakeisti steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę priėmimo.

Pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens pakeistų steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

Bendrovė gali būti likviduojama LR Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę. Bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti bendrovę, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti bendrovę, privalo išrinkti (paskirti) jos likvidatorių. Nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Nuo išrinkimo (paskyrimo) llikvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. Likviduojamos bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais asmenimis, be kita ko, turi būti nurodomas jos teisinis statusas „likviduojama“. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti kitą (ne sprendimo priėmimo dienos) datą, nuo kurios įsigalioja sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, tačiau ši data negali būti ankstesnė kaip sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena.

Jei likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo įsteigta bendrovė, pabaiga, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir išrinkti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti bendrovės įstatus. Šiuo atveju priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgyja kitą dieną po įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka, akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.

Apie bendrovės likvidavimą likvidatorius turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje 3 kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Likvidatorius ne vėliau kaip

pirmą viešo paskelbimo apie bendrovės likvidavimą dieną turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendrovę, ir duomenis apie save. Likviduojant bendrovę, akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka.

Likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis LR Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių aakcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta. Bendrovės turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams . Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

Sprendimą atšaukti bendrovės likvidavimą gali priimti sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas. Sprendimas likviduoti bendrovę negali bbūti atšauktas, jei bent vienas akcininkas gavo dalį likviduojamos bendrovės turto. Dokumentai, patvirtinantys sprendimą likviduoti bendrovę, taip pat atšaukti likvidavimą, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

5.2. INDIVIDUALIŲ ĮMONIŲ PERTVARKYMAS, REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uuždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. Kai individualios įmonės savininkas priima sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu turi būti priimami naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai, kurie turi atitikti šio juridinio asmens teisinę formą nustatančių įstatymų reikalavimus. Nuo sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo dienos individuali įmonė įgyja pertvarkomos individualios įmonės statusą. Sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie individualios įmonės pertvarkymą dieną. Apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešta visiems individualios įmonės kreditoriams raštu.

Individuali įmonė gali būti pertvarkoma įį akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, jeigu individualios įmonės turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. Iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę priėmimo individualios įmonės turtas, perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo nustatytus nepiniginio įnašo vertinimo ataskaitos rreikalavimus ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo turi būti pateikta individualiai įmonei bei juridinių asmenų registrui. Sprendime pertvarkyti individualią įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, be kita ko, turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė. Pertvarkant individualią įmonę į akcinę bendrovę, be kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų veiksmų, akcinės bendrovės akcijos turi būti įregistruotos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir išrinkta audito įmonė.

Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre ir pakeičiami juridinių asmenų registro duomenys po to, kai yra išrinkti (sudaryti) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai, sudarytas pertvarkomos individualios įmonės balansas, įvykdytos šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos su pertvarkymu į naujos teisinės formos juridinį asmenį susijusios sąlygos, taip pat juridinių asmenų registrui pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentai. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Individuali įmonė negali būti reorganizuojama, išskyrus jeigu individualią įmonę paveldi asmuo, kuris yra kitos individualios įmonės savininkas, jam priklausančios individualios įmonės gali būti reorganizuotos jungimo būdu LR Civilinio kodekso nnustatyta tvarka.

Individuali įmonė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka. Nuo sprendimo likviduoti individualią įmonę priėmimo dienos individuali įmonė įgyja likviduojamos individualios įmonės statusą. Individualios įmonės likvidatorius įgyja individualios įmonės vadovo teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos, išskyrus LR Civiliniame kodekse nustatytus atvejus.

5.3. ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiais būdais:

1) jungimo;

2) skaidymo.

Bendrovė turi parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta:

1) reorganizavimo būdas, bendrovės, kurios baigia veiklą, ir bendrovės, tęsiančios savo veiklą;

2) kiekvienos reorganizuojamos bendrovės pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, registras ir buveinė;

3) kiekvienos reorganizuojamos bendrovės turto įvertinimo ir perkainojimo aktas;

4) teisių bei prievolių, įskaitant nesumokėtas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki reorganizavimo ir po reorganizavimo veikiančių įmonių įstatų įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka, perėmimo tvarka ir terminai;

5) bendrovių, kurios yra reorganizuojamos, pajininkų pajų paskirstymo po reorganizavimo tvarka;

6) turtinės ir neturtinės pajininkų teisės po bendrovės reorganizavimo;

7) bendrovės valdymo organams ir revizoriams suteikiamos teisės;

8) momentas, nuo kurio baigiančios savo veiklą bendrovės teisės ir pareigos pereina po reorganizacijos tęsiančiai veiklą bendrovei.

Po reorganizavimo veiksiančios bendrovės turi parengti savo įmonės įstatus.

Apie numatomą reorganizavimą bbendrovės valdyba (administracija) privalo viešai paskelbti bendrovės buveinėje ir spaudoje bei raštu informuoti kiekvieną pajininką ir kreditorių ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrovės reorganizavimą. Kiekvienas pajininkas turi teisę susipažinti su bendrovės reorganizavimo projektu ir kitais su reorganizavimu susijusiais dokumentais, taip pat šiuos dokumentus kopijuoti ir nusirašyti. Bendrovė gali būti restruktūrizuojama Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendrovės teisinė forma keičiama ją pertvarkant pagal Civilinio kodekso reikalavimus.

Bendrovė likviduojama:

1) pasibaigus įstatuose numatytam veiklos terminui;

2) narių susirinkimo nutarimu;

3) likus mažiau narių negu nustatyta įstatymo, jeigu narių susirinkimas per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria bendrovės reorganizuoti ar pertvarkyti;

4) juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva;

5) teismui pripažinus, kad bendrovės veikla yra netinkama;

6) teismui pripažinus, kad bendrovė įsteigta neteisėtai.

Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos pirmininkas. Jeigu bendrovė likviduojama teismo arba kreditorių susirinkimo nutarimu, tai likvidacinė komisija skiriama šių institucijų sprendimu. Jeigu bendrovė likviduojama pasibaigus nustatytam bendrovės veiklos terminui arba bendrovės narių susirinkimo nutarimu, tai likvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba (administracija). Narių susirinkimas turi teisę savo nuožiūra išrinkti iš bendrovės narių kitus likvidacinės komisijos narius.

Paskyrus likvidacinę komisiją, bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Tokiu atveju prieš bendrovės pavadinimą rašomas žodis „likviduojama“. Valdyba

(administracija) netenka savo įgaliojimų, jos funkcijas perima likvidacinė komisija. Narių susirinkimas, priėmęs nutarimą likviduoti bendrovę, tvirtina bendrovės nuosavybės paskirstymo, bendrovės turto pardavimo tvarką bei sąlygas, nustato bendrovės likvidavimo terminus ir įpareigoja vieną iš likvidacinės komisijos narių organizuoti ir kontroliuoti pajamų bei sąnaudų apskaitą arba pasamdyti tam tikslui kvalifikuotą asmenį ar tokių paslaugų įmonę.

Likvidacinė komisija:

1) inventorizuoja materialines, finansines vertybes, jeigu reikia, perkainoja turtą ir surašo jo priėmimo aktą, sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios ir pabaigos bendrovės likvidavimo balansus;

2) nustatyta tvarka paskelbia apie bbendrovės likvidavimą;

3) atstovauja likviduojamai bendrovei teisme, taip pat esant santykiams su trečiaisiais asmenimis;

4) sudaro bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus, tenkina kreditorių reikalavimus, išieško debitorių įsiskolinimus;

5) nutraukia darbo sutartis su bendrovės darbuotojais ir su jais atsiskaito;

6) organizuoja bendrovės turto apsaugą;

7) užbaigia gamybinę ir komercinę veiklą, baigia vykdyti prievoles, įskaitant mokesčius į biudžetą ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas;

8) esant ginčytinų prievolių, iš bendrovės turto išskiria atitinkamą sumą joms vykdyti ir įmoka į notariato depozito sąskaitą;

9) likvidavimo llaikotarpiu sudaro bendrovės buhalterinius balansus;

10) parduoda bendrovės turtą narių susirinkimo nustatyta turto pardavimo tvarka ir sąlygomis;

11) narių susirinkimo patvirtinta bendrovės nuosavybės paskirstymo tvarka padalija likusį turtą bendrovės nariams ir pajininkams, organizuoja šio turto atsiėmimą;

12) sudaro bendrovės narių ir pajininkų grupes, kkuriems už pajus perduodami bendrovės statiniai;

13) tapus bendrovei nemokia, praneša apie tai kreditoriams ir iškelia bendrovei bankroto bylą;

14) įstatymų nustatyta tvarka sutvarko ir palaidoja gyventojams ir aplinkai pavojingas atliekas, organizuoja neparduotų pastatų, statinių ir įrengimų sunaikinimą, teritorijos sutvarkymą;

15) likvidavimo laikotarpiu teikia institucijai, priėmusiai sprendimą likviduoti bendrovę, jos nustatytais terminais savo veiklos ataskaitą, o baigusi likvidavimą, pateikia galutinę ataskaitą;

16) pateikia Įmonių rejestro tvarkytojui dokumentus, reikalingus likviduotą bendrovę išregistruoti iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro, o pradėjus veikti juridinių asmenų registrui, – Civilinio kodekso nustatyta tvarka;

17) likviduotos bendrovės dokumentus perduoda saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

18)atlieka kitas bendrovės narių susirinkimo bei įstatų nustatytas pareigas.

Likvidacinė komisija apie bendrovės likvidavimą paskelbia įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje ir praneša kiekvienam nariui bei pajininkui raštu, o bendrovės kreditoriui –– pasirašytinai ar registruotu laišku. Kreditorių reikalavimai ir pretenzijos priimami ir privalo būti patenkinti per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos. Jei per šį laiką kreditorių reikalavimai nepatenkinami, kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo pareiškimo pretenzijoms tenkinti padavimo likvidacinei komisijai dienos kreiptis į teismą dėl jų reikalavimų patenkinimo teismo tvarka. Šiems terminams pasibaigus, savo pretenzijų nepareiškę arba nustatyta teismo tvarka nenorintys jų išieškoti kreditoriai praranda teisę reikalauti, kad būtų pakeistas priimtas bendrovės nuosavybės paskirstymo planas ir tenkinami jų reikalavimai. BBendrovės nariams ir pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos. Kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:

1) pirmiausia tenkinami likviduojamos bendrovės turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;

3) antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

4) trečiąja eile tenkinami likę kreditorių reikalavimai.

Patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtas padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio pajaus vertei. Paskirsčius nariams ir pajininkams likusį turtą, apie kiekvienam iš jų tekusį turtą pranešama registruotu laišku arba pranešimu pasirašytinai įteikimo lape.

Likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu.

Kilus bendrovės narių ir pajininkų tarpusavio arba narių ir pajininkų bei likvidacinės komisijos ginčui dėl likusio turto ar turto dalies, likvidacinė komisija sustabdo turto, dėl kurio ginčijamasi, dalijimą. Šie tarpusavio ginčai su likvidacine komisija nagrinėjami teismo tvarka. Turtinių ginčų nagrinėjimas teisme nėra pagrindas bendrovės likvidavimui sustabdyti.

Bendrovės nnariams ir pajininkams, per vieną mėnesį po registruoto pranešimo išsiuntimo ar įteikimo nepareiškusiems apsisprendimo dėl jiems tenkančio turto atsiėmimo, turto dalis, priklausanti pinigais, pervedama į asmeninę sąskaitą banke, o natūrinis turtas išdalijamas proporcingai pagal pajus kitiems pajininkams. Jeigu bendrovės narys ar pajininkas atsisako atsiimti likvidacinės komisijos jam paskirtą turtą ir per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nepasirašo turto grąžinimo dokumentuose, surašomas protokolas, kuriame nurodoma, dėl kokių priežasčių jis atsisako paskirto turto, ir įteikiamas arba pasiunčiamas registruotu laišku bendrovės nariui ar pajininkui. Šis per 15 dienų nuo protokolo įteikimo ar išsiuntimo turi teisę likvidacinės komisijos sprendimą apskųsti teismui. To nepadaręs, jis praranda teisę į jam skirtą turtą. Šis turtas paskirstomas kitiems bendrovės nariams ir pajininkams proporcingai jų pajams.

5.4. KREDITO UNIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

Reorganizavimas – tai kredito unijos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigta nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).

Kredito unijos gali būti reorganizuojamos šiais būdais:

1) jungimosi;

2) padalijimo.

Kredito unijų reorganizavimas jungimosi būdu galimas:

1) kai prie kredito unijos, kuri tęsia veiklą, prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą;

2) kai iš kelių kredito unijų, kurios kaip juridiniai asmenys baigia vveiklą, įsisteigia nauja kredito unija.

Kredito unijos jungiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. Kredito unijų reorganizavimas padalijimo būdu galimas:

1) kai kredito unija, kuri baigia veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms, kurios tęsia veiklą;

2) kai iš kredito unijos, kuri baigia veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;

3) kai iš kredito unijos, kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba iš kurios steigiama nauja kredito unija.

Reorganizuojamos kredito unijos turi parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos:

1) pavadinimas ir buveinė;

2) narių skaičius;

3) pajinis kapitalas;

4) indėlių ir išduotų paskolų bei turto įvertinimas;

5) prievolių perėmimo sąlygos ir terminai;

6) narių pajų tvarkymo po reorganizavimo veiksiančiose kredito unijose kriterijai ir taisyklės;

7) narių indėlių ir nariams išduotų savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir po jo;

8) kitos turtinės ir neturtinės narių teisės ir pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai;

9) teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos kredito unijų valdymo organams, revizoriams (ekspertams).

Kartu su reorganizavimo projektu turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai. Kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos valdyba parengia reorganizavimo projektą, kuriam įvertinti gali būti kviečiamas nepriklausomas auditorius (ekspertas). Jis privalo pateikti raštu

visuotiniam narių susirinkimui reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.

Apie numatomą reorganizavimą kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę per tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo įvertinimu. Priimti nutarimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus įstatus kredito unijos nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų reorganizuojamos kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo nutarimą ddėl atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių turi teisę apskųsti teismui.

Reorganizavimas kredito unijos bankroto atveju yra kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai paskirtas administratorius kredito uniją skaido arba dalį jos turto parduoda kitoms kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos mokumas ir patenkinami kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju turi būti reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą. Apie kredito unijos reorganizavimą pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir kredito uunijos kreditoriui.

Po reorganizavimo veiksiančių kredito unijų įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių susirinkimo. Reorganizavus kredito uniją, jos turtas pereina:

1) jungimosi ir padalijimo atveju – naujai atsiradusiai kredito unijai;

2) prijungimo prie kitos kredito unijos atveju – pastarajai.

Turtas pereina perdavimo ddokumento pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo priimtas dokumentas.

Kredito unijos likvidavimo pagrindas gali būti:

1) kredito unijos veiklos termino, nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;

2) kredito unijos narių minimalaus skaičiaus sumažėjimas ir priežiūros institucijos draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam narių sumažėjimui;

3) kredito unijos pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros institucijos nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;

4) įmonių rejestro tvarkytojo priimtas sprendimas atšaukti kredito unijos registravimą;

5) įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti bankrutavusią kredito uniją;

6) įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus;

7) visuotinio narių susirinkimo nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto byla.

Nutarus likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos kredito unijos valdymo organai nnetenka įgaliojimų valdyti kredito uniją, o jų funkcijas atlieka likvidatorius. Likvidatorius praneša kredito uniją įregistravusiai institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie kredito unijos statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito unijai įgijus likviduojamos kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą rašomas žodis „likviduojama“.

Likviduojama kredito unija gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat numatytus nutarime dėl likvidavimo. Apie kredito unijos likvidavimą viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba kiekvienam nariui ir kreditoriui ppranešama raštu. Kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius bankų likvidavimą.

Kredito unijos bankroto bylos iškėlimo, teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymu.

6. VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

6.1. ASOCIACIJŲ PERTVARKYMO IR PABAIGOS YPATUMAI

Asociacijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienu metu asociacija negali būti ir reorganizuojama, ir pertvarkoma.

Jeigu asociacijoje liko mažiau negu trys nariai, per trisdešimt dienų apie tokį narių sumažėjimą asociacija turi pranešti juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Likęs asociacijos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir asociacijos narių reikalavimus dėl asociacijos turto dalies, neviršijančios nario stojamojo įnašo ar mokesčio, iki asociacijos išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis narių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti asociaciją.

Asociacijos likvidatorius privalo:

1) viešai paskelbti asociacijos įstatuose nurodytame dienraštyje apie asociacijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti asociaciją bei savo duomenis;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;

3) perduoti likusį asociacijos turtą;

4) sudaryti asociacijos likvidavimo aktą. Asociacijos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) perduoti dokumentus saugoti AArchyvų įstatymo nustatyta tvarka;

6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui asociacijos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus asociacijai išregistruoti.

6.2. PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS AR NUTRAUKIMAS

Profesinės sąjungos, jų susivienijimų veikla gali būti sustabdyta ir nutraukta:

1) jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka;

2) teismo sprendimu.

Profesinei sąjungai, jų susivienijimui pažeidus Lietuvos Respublikos Konstituciją ir LR Asociacijų įstatymą, ją įregistravęs organas apie pažeidimą raštu praneša profesinės sąjungos, susivienijimo vadovaujantiems organams ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinti, profesinės sąjungos, jų susivienijimo įstatus (statutą) registravęs organas, taip pat prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo.

Teismo sprendimu profesinių sąjungų, jų susivienijimų veikla gali būti sustabdyta ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, teismo sprendimu profesinių sąjungų, jų susivienijimų veikla gali būti nutraukta.

Profesinių sąjungų, jų susivienijimų veikla teismo sprendimu taip pat gali būti nutraukta, kai profesinės sąjungos, jų susivienijimai per metus nuo tos dienos,kai jų veikla teismo sprendimu buvo sustabdyta, vėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Konstituciją) ar LR Asociacijų įstatymą.

6.3. RELIGINĖS BENRUOMENĖS, BENDRIJOS AR CENTRO VEIKLOS SUSTABDYMAS AR NUTRAUKIMAS

Jei religinė bendruomenė, bendrija ar centras veikia ne pagal įregistruotus įstatus ar juos atitinkančius dokumentus arba jų veikla pažeidžia LR Konstituciją aar LR Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, Teisingumo ministerija praneša apie tai raštu įstatymus pažeidusiai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti ištaisyti. Jei pažeidimai neištaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis į teismą dėl religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklos sustabdymo. Teismo sprendimu religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veikla gali būti sustabdyta ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Jei per šį laikotarpį teismo nurodytas pažeidimas neištaisomas, teismo sprendimu jų veikla gali būti nutraukta.

Religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veikla taip pat gali būti nutraukta jų pačių sprendimu. Religinės bendruomenės ar bendrijos veikla gali būti nutraukta jos aukštesnės valdymo institucijos sprendimu.

Nutraukus religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklą, likęs turtas pereina jų įstatuose ar juos atitinkančiame dokumente nurodytam turto perėmėjui. Jeigu turto perėmėjas nenurodytas arba jo nėra, turtas atitenka valstybei

6.4. DAUGIABUČIŲ BENDRIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

Bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar skaidytis į mažesnes bendrijas, jei kiekviena iš jų gali veikti atskirame name (namuose). Jeigu viename ar keliuose iš bendrijos valdomų namų gali veikti atskira bendrija, šio namo (namų) patalpų savininkai šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti atskirą bendriją. Tokiu atveju jie turi prieš dvi savaites raštu informuoti bendrijos, iš kurios atsiskiria, valdybą (bendrijos pirmininką).

Vietos savivaldos vykdomoji institucija

privalo įregistruoti atsiskyrusios bendrijos įstatus ir pranešti bendrijai, nuo kurios atsiskyrė naujoji bendrija, kad ji turi per tris mėnesius perregistruoti bendrijos įstatus.

Bendrija, nuo kurios atsiskyrė naujoji bendrija, per 1 mėnesį nuo atsiskyrusios bendrijos ir jos įstatų įregistravimo vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje dienos privalo sudaryti turto ir lėšų padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir prievolėms perimti reikalingus dokumentus ir pateikti bendrijų valdyboms (bendrijų pirmininkams) tvirtinti. Ginčai dėl turto ir lėšų padalijimo sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka.

Bendrijos reorganizavimas užbaigiamas pasirašius visų teisių iir prievolių, susijusių su atskirto gyvenamojo namo (namų) bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu, perdavimo aktą. Aktą pasirašo reorganizuotos ir naujai įsteigtos bendrijų valdybų (bendrijų) pirmininkai ar jų įgalioti asmenys. Perdavimo aktas registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Perdavimo akto pavyzdinę formą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Bendrija likviduojama, jeigu joje lieka mažiau kaip trys nariai. Apie tai raštu vietos savivaldos vykdomajai institucijai per 10 dienų privalo pranešti bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Bendrija taip pat gali būti likviduojama teismo sprendimu, jeigu ppažeidžia LR įstatymus arba jeigu teismo sprendimu yra pripažinta nemokia. Bendrijos narių susirinkimo sprendimu bendrija gali būti likviduojama, kai už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 bendrijos narių.

Bendrijai likviduoti skiriamas likvidatorius. Jį skiria bendrijos narių susirinkimas ar teismas. Teismui bendrijos llikvidatorių siūlo bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Likvidatoriumi gali būti paskirtas ir ne bendrijos narys. Darbo sutartį su likvidatoriumi sudaro bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos savo įgaliojimų netenka bendrijos valdymo organai. Priimtas sprendimas likviduoti bendriją turi būti skelbiamas viešai spaudoje ir registruojamas vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje. Apie priimtą sprendimą likviduoti bendriją per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama visiems bendrijos kreditoriams, debitoriams bei visiems namo patalpų savininkams.

Likviduojama bendrija turi teisę sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su bendrijos likvidavimu. Sandorius likviduojamos bendrijos vardu sudaro likvidatorius. Likviduojamos bendrijos turtas parduodamas ir kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Jei kyla ginčų dėl bendrijos skolų mokėjimo, bendrijos turtas negali būti dalijamas bendrijos nariams, kol teismas neišspręs ššio ginčo ir nebus atsiskaityta su kreditoriais. Patenkinus visų kreditorių reikalavimus, likęs bendrijos turtas padalijamas namo patalpų savininkams proporcingai jų įnašams šiam turtui įsigyti. Likvidatorius yra atsakingas bendrijai ir tretiesiems asmenims už nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės. Bendriją likvidavus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą perima vietos savivaldos vykdomoji institucija.

Likviduotai bendrijai išregistruoti likvidatorius vietos savivaldos vykdomajai institucijai turi pateikti:

1) prašymą išregistruoti bendriją;

2) bendrijos likvidavimo aktą;

3) likviduotos bendrijos įregistravimo dokumento ir įstatų ooriginalus;

4) teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą atsiskaitymo su biudžetu pažymą. Pažymoje turi būti nurodytos baudų ir delspinigių sumos, priskaičiuotos iki reorganizavimo dienos;

5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (arba jos skyriaus) išduotą atsiskaitymo su ja pažymą. Pažymoje turi būti nurodytos baudų ir delspinigių sumos, priskaičiuotos iki išregistravimo dienos;

6) bankų išduotas pažymas apie sąskaitų uždarymą;

7) prašymą dėl archyvinių dokumentų perdavimo toliau saugoti;

8) policijos komisariato išduotą kvitą, kad antspaudas sunaikintas.

6.5. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

Įmonė gali būti reorganizuojama LR Civilinio kodekso nustatytais jungimo bei skaidymo būdais. Valstybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik Vyriausybei sutikus reorganizuoti įmonę, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei reorganizuoti priimamas atskiras įstatymas. Savivaldybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik savivaldybės tarybai sutikus reorganizuoti įmonę. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti įmonę, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įmonės, reorganizavime dalyvaujančios įmonės, po reorganizavimo veiksiančios įmonės, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įmonės numatomi veiklos tikslai ir įmonės savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija.

Reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių įmonių vadovai įmonės reorganizavimo sąlygas parengia po to, kai Vyriausybė priima nutarimą ar savivaldybės taryba priima sprendimą sutikti reorganizuoti įmonę. Jeigu įmonėje sudaryta valdyba, reorganizavimo sąlygos turi būti suderintos su valdyba. RReorganizuojant valstybės įmonę, reorganizavime gali dalyvauti tik valstybės įmonės. Reorganizuojant savivaldybės įmonę, reorganizavime gali dalyvauti tik tos savivaldybės įmonės, kurių savininkė yra ta pati savivaldybė. Reorganizuojama įmonė negali būti pertvarkoma. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos įmonės ar įregistruojami tęsiančių veiklą įmonių pakeisti įstatai. Naujai kuriamoms įmonėms įregistruoti juridinių asmenų registrui vietoj teisės akto, kuriuo steigiama įmonė, pateikiamas sprendimas dėl reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygos. Įmonė, turėjusi reorganizavime dalyvaujančios įmonės statusą, jo netenka nuo reorganizavimo pabaigos.

Įmonė gali būti pertvarkoma:

1) iš valstybės įmonės į savivaldybės įmonę;

2) iš savivaldybės įmonės į valstybės įmonę;

3) į biudžetinę įstaigą;

4) į akcinę bendrovę;

5) į uždarąją akcinę bendrovę.

Sprendimą pertvarkyti įmonę priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu tvirtina po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens įstatus (nuostatus). Sprendime pertvarkyti įmonę turi būti nurodyta:

1) teisės akto, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimą, numeris, pavadinimas, priėmimo ir įsigaliojimo datos;

2) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma, pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai;

3) kokia teise (nuosavybės ar patikėjimo) įmonės turtas perduodamas juridiniam asmeniui, į kurį pertvarkoma įmonė.

Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės vadovas turi pranešti juridinių asmenų registrui bei viešai paskelbti įstatų nustatyta tvarka ir įstatuose nnurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės buveinė;

3) įmonės kodas;

4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą įmonę;

5) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma;

6) kur ir nuo kada galima susipažinti su juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, steigimo dokumentais ir pertvarkomos įmonės praėjusių 3 finansinių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis.

Nuo sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo dienos įmonė įgyja pertvarkomos įmonės statusą. Pertvarkymas laikomas baigtu ir įmonė netenka pertvarkomos įmonės statuso nuo juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, įstatų (nuostatų) įregistravimo juridinių asmenų registre.

Sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę į savivaldybės įmonę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės nutarimas perduoti ir savivaldybės tarybos sprendimas perimti valstybės įmonei patikėjimo teise priklausantį turtą savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į savivaldybės įmonę priimamas atskiras įstatymas. Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą perimti turtą savivaldybės nuosavybėn, kartu įgalioja savivaldybės valdymo instituciją atlikti visus su šiuo sprendimu susijusius veiksmus.

Sprendimas pertvarkyti savivaldybės įmonę į valstybės įmonę gali būti priimamas, kai yra savivaldybės tarybos sprendimas perduoti ir Vyriausybės nutarimas perimti savivaldybės įmonei patikėjimo teise priklausantį turtą valstybės nuosavybėn. Vyriausybė, priimdama nutarimą perimti

turtą valstybės nuosavybėn, kartu įgalioja valstybės valdymo instituciją įgyvendinti šios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas.

Įmonė, kurios turimų piniginių lėšų pakanka jos įsipareigojimams įvykdyti, gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą. Valstybės įmonė gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš Lietuvos valstybės biudžeto. Savivaldybės įmonė gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš savivaldybės biudžeto. Sprendimą pertvarkyti valstybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima Vyriausybė. Sprendimą pertvarkyti savivaldybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba

Įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, jjeigu įmonės nuosavas kapitalas yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinėms bendrovėms nustatytas minimalus įstatinis kapitalas. Įmonė gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, jeigu įmonės nuosavas kapitalas yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme uždarosioms akcinėms bendrovėms nustatytas minimalus įstatinis kapitalas.

Iki sprendimo pertvarkyti įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę priėmimo įmonės turtą turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo nepiniginio įnašo vertinimui nustatytus rreikalavimus ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo turi būti pateikta įmonei. Pertvarkant įmonę į akcinę bendrovę, turto vertinimo ataskaita taip pat turi būti pateikta juridinių asmenų registrui kartu su kitais akcinės bendrovės įstatams įregistruoti rreikalingais teisės aktų nustatytais dokumentais.

Sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės sutikimas pertvarkyti valstybės įmonę, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę priimamas atskiras įstatymas. Sprendimas pertvarkyti savivaldybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas, kai yra savivaldybės tarybos sutikimas pertvarkyti savivaldybės įmonę. Sprendime pertvarkyti įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę taip pat turi būti:

1) nurodyta įmonės turto vertė;

2) nurodytas po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė. Visos akcijos turi būti paprastosios vardinės akcijos. Akcijų nominalių verčių suma turi atitikti turto vertinimo ataskaitoje nurodytą turto vertę;

3) nustatyta pertvarkomos įįmonės valdymo organų kompetencija pertvarkymo laikotarpiu, jei ji skiriasi nuo kompetencijos, nustatytos šios įmonės įstatuose.

Pertvarkius valstybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, visų akcijų savininkė yra valstybė.

Pertvarkius savivaldybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, visų akcijų savininkė yra savivaldybė.

Po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatus patvirtinusi valstybės ar savivaldybės institucija tampa valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja.

Įmonė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Įmonės savininko teises ir ppareigas įgyvendinanti institucija priimti sprendimą likviduoti įmonę gali tik po to, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės įmonės veiklą arba savivaldybės tarybos sprendimas nutraukti savivaldybės įmonės veiklą.

Sprendimą likviduoti įmonę priėmusi įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, teismas arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jų iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti įmonę, privalo paskirti likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų.

Jei įmonė įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki nustatyto laikotarpio pabaigos, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti įmonės įstatus.

Jei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nepriima sprendimo pratęsti įmonės veiklos laikotarpį ir nepaskiria likvidatoriaus, įmonės vadovas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių. Jei įmonės likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, ji likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Apie sprendimą likviduoti įmonę turi būti viešai paskelbta įstatuose nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą įstatuose nurodytame dienraštyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės buveinė;

3) įmonės kodas;

4) registras, kuriame kkaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą įmonę;

5) sprendimo likviduoti įmonę priėmimo diena.

Apie likvidavimą pranešama juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą, o jo netenka įmonę likvidavus ar įstatymų nustatytais atvejais atšaukus sprendimą ją likviduoti. Likvidavimo atšaukimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

Likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos valstybės įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas perduodamas valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė nenutaria kitaip. Patenkinus visus likviduojamos savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas savivaldybės tarybos sprendimu perduodamas kitiems savivaldybės administravimo subjektams.

Likvidatorius turi įmonės valdymo organų teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos. Be kitų nustatytų pareigų, likvidatorius privalo:

1) pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti įmonę, pateikti sprendimą patvirtinantį dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios įmonės balansą;

3) baigti vykdyti įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos įmonės kreditoriais;

4) pareikšti reikalavimus įmonės skolininkams;

5) perduoti likusį įmonės turtą nustatyta tvarka;

6) sudaryti įmonės likvidavimo aktą;

7) perduoti dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

8) pateikti juridinių asmenų registrui įmonės likvidavimo aktą bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduotai įmonei išregistruoti.

6.6. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

Biudžetinių įįstaigų veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.

Biudžetinės įstaigos gali būti likviduojamos tik LR Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Biudžetinės įstaigos gali būti reorganizuojamos į šių formų juridinio asmens teises turinčias įstaigas ar įmones:

1) biudžetines įstaigas (sujungus ar išskaidžius);

2) valstybės ar savivaldybės įmones;

3) viešąsias įstaigas.

Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima valstybinė ar savivaldybės institucija, įstaiga, priėmusi teisės aktą dėl biudžetinės įstaigos steigimo. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, kuri išlaikoma iš valstybės biudžeto, įvertintas turtas perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka steigiamai valstybės įmonei valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, kuri išlaikoma iš savivaldybės biudžeto, įvertintas turtas perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka steigiamai savivaldybės įmonei valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise. Kai biudžetinė įstaiga reorganizuojama į viešąją įstaigą, jos įvertintas turtas Vyriausybės nustatyta tvarka steigėjo sprendimu perduodamas steigiamai viešajai įstaigai panaudos sutarties pagrindais.

Viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos LR Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais. Visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų vadovai arba kiti valdymo organai privalo parengti viešosios įstaigos reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti numatyta:

1) kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios viešosios įstaigos pavadinimas, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šias viešąsias įstaigas;

2) reorganizavimo būdas, pasibaigiančios viešosios įstaigos, po reorganizavimo tęsiančios veiklą viešosios įstaigos, kuriamos naujos viešosios įstaigos;

3) pasibaigiančios viešosios įstaigos dalininko

tapimo po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos dalininku tvarka, sąlygos ir terminai;

4) momentas, nuo kurio pasibaigiančios viešosios įstaigos teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai viešajai įstaigai;

5) asmenys, kurie turi teisę veikti kuriamų naujų viešųjų įstaigų vardu. Kuriamų naujų viešųjų įstaigų vardu gali būti atliekami tik su viešosios įstaigos registravimu susiję veiksmai;

6) asmenys, kurie turi pasirašyti po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus;

7) viešosios įstaigos vadovui ir kitiems organams reorganizavimo metu suteikiamos papildomos teisės.

Apie parengtas reorganizavimo sąlygas turi būti paskelbta vvisų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų įstatuose nurodytuose leidiniuose tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl reorganizavimo, ir pranešta raštu visiems viešosios įstaigos kreditoriams.

Reorganizavimo sąlygos ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną turi būti pateiktos juridinių asmenų registrui.

Ne vėliau kaip likus trisdešimčiai dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų dalininkai tturi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatų projektais, taip pat visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų praėjusių trejų finansinių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis. Kiekvienas viešosios įstaigos dalininkas turi teisę gauti visų šioje dalyje išvardytų dokumentų kopijas. <

Reorganizuojamos viešosios įstaigos kreditorius turi teisę reikalauti prievolę nutraukti ar įvykdyti prieš terminą, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jei kreditoriaus reikalavimu viešoji įstaiga nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Reorganizuojamos viešosios įstaigos kreditorius savo reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo viešo paskelbimo apie viešosios įstaigos reorganizavimo sąlygų parengimą pirmos dienos. Reorganizuojamos viešosios įstaigos kreditoriai turi teisę susipažinti su įmonės dokumentais ir gauti jų kopijas.

Sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priima ir kartu reorganizavimo sąlygas tvirtina bei priima po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Įstatus turi pasirašyti reorganizavimo sąlygose nurodyti asmenys. Šių asmenų pparašų tapatumas notariškai netvirtinamas. Sprendimo dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos viešosios įstaigos ir jų įstatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą viešųjų įstaigų pakeisti įstatai.

6.7. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat paramos ir labdaros fondą LR Civilinio kkodekso, LR viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė. Sprendimui pertvarkyti viešąją įstaigą į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš Lietuvos valstybės biudžeto, priimti reikia Finansų ministerijos pritarimo. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus priima visuotinis dalininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą turi būti paskelbta viešai teisės aktų ir įstatų nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyta:

1) viešosios įstaigos pavadinimas;

2) viešosios įstaigos buveinė;

3) viešosios įstaigos kodas;

4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą viešąją įstaigą;

5) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma viešoji įstaiga, teisinė forma;

6) pertvarkomos viešosios įstaigos dalininko tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai;

7) kur ir nuo kada galima susipažinti su veiksiančių po pertvarkymo juridinių asmenų steigimo dokumentais.

Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą turi paskelbti tteisės aktų nustatyta tvarka. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo veiksiančio po pertvarkymo juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo sprendimo dėl viešosios įstaigos pertvarkymo priėmimo. Vienu metu viešoji įstaiga negali būti ir reorganizuojama, ir pertvarkoma.

Viešoji įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, privalo paskirti likvidatorių.

Jei likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo įsteigta viešoji įstaiga, pabaiga, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos, visuotinis dalininkų susirinkimas privalo paskirti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti viešosios įstaigos įstatus. Šiuo atveju priėmus nutarimą dėl likvidavimo, viešoji įstaiga įgyja likviduojamos viešosios įstaigos statusą ir likvidatorius įgyja valdymo organų teises ir pareigas ne vėliau kaip pirmą dieną po įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos. Jei visuotinis dalininkų susirinkimas nepriima sprendimo pratęsti viešosios įstaigos veiklos laikotarpį ir nepaskiria likvidatoriaus, bet kuris viešosios įstaigos dalininkas, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.

Jei likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo ssprendimas likviduoti bankrutavusią viešąją įstaigą, ji likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos viešosios įstaigos valdymo organai netenka įgaliojimų. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti sušauktas įstatuose nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali pakeisti likvidatorių ar atšaukti viešosios įstaigos likvidavimą, kai viešoji įstaiga likviduojama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu ar pasibaigus laikotarpiui, kuriam ji buvo įsteigta. Apie viešosios įstaigos likvidavimą turi būti paskelbta teisės aktų ir įstatų nustatyta tvarka įstatuose nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta visiems viešosios įstaigos kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyta:

1) viešosios įstaigos pavadinimas;

2) viešosios įstaigos buveinė;

3) viešosios įstaigos kodas;

4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą viešąją įstaigą;

5) sprendimo likviduoti viešąją įstaigą priėmimo data.

Likvidatorius turi pateikti juridinių asmenų registrui sprendimą likviduoti viešąją įstaigą patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie save. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie šį nutarimą turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

Likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems juridinių asmenų registre įregistruotiems

viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ir (ar) savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ir (ar) savivaldybei.

Priimtas sprendimas dėl viešosios įstaigos likvidavimo negali būti atšauktas, jei bent vienas dalininkas gavo dalį likviduojamos viešosios įstaigos turto.

Likvidatorius turi viešosios įstaigos vadovo ir kito valdymo organo, jei šis sudaromas, teises ir pareigas. Likvidatoriui keliami tie patys rreikalavimai kaip ir viešosios įstaigos vadovui.

Be LR viešųjų įstaigų įstatyme ir LR Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, viešosios įstaigos likvidatoriui priskiriamos šios pareigos:

1) pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ir duomenis apie likvidatorių;

2) paskelbti informaciją apie įstaigos likvidavimą;

3) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios viešosios įstaigos balansą;

4) baigti vykdyti viešosios įstaigos prievoles, atsiskaityti su viešosios įstaigos kreditoriais;

5) pareikšti reikalavimus viešosios įstaigos skolininkams;

6) perduoti likusį viešosios įstaigos turtą;

7) sudaryti viešosios įstaigos likvidavimo aktą;

8) perduoti dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

9) pateikti jjuridinių asmenų registrui viešosios įstaigos likvidavimo aktą bei kitus dokumentus, kurių reikia likviduotai viešajai įstaigai išregistruoti

6.8. SODININKŲ BENDRIJOS PERTVARKYMAS IR PABAIGA

Bendrija gali būti reorganizuota Civiliniame kodekse nustatytais jungimo ir skaidymo būdais. Reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai privalo sudaryti bendrijos reorganizavimo ssąlygas. Reorganizavimo sąlygose turi būti numatyta:

1) kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šią bendriją;

2) reorganizavimo būdas, pasibaigiančios bendrijos, po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos, naujai steigiamos bendrijos;

3) pasibaigiančios bendrijos nario tapimo po reorganizavimo veiksiančios bendrijos nariu tvarka, sąlygos ir terminai;

4) momentas, nuo kurio pasibaigiančios bendrijos teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrijai;

5) bendrijos valdymo organui ir kitiems organams reorganizavimo metu suteikiamos papildomos teisės.

Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios bendrijos įstatai. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių bendrijų įstatuose nurodytuose leidiniuose tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių bendrijų įstatuose nurodytuose leidiniuose vieną kartą, ne vėliau kkaip 30 dienų iki narių susirinkimo dėl reorganizavimo, ir pranešta raštu visiems bendrijos kreditoriams. Skelbimo būdas turi būti nurodytas bendrijos įstatuose.

Reorganizavimo sąlygas kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos valdymo organas turi pateikti juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą po paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą įstatuose nurodytame leidinyje dieną.

Reorganizavime dalyvaujančios bendrijos kreditorius turi teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai yra numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, iir jei kreditoriaus reikalavimu bendrija prievolių įvykdymo papildomai neužtikrino.

Ne vėliau kaip likus 30 dienų iki bendrijos narių susirinkimo dėl reorganizavimo reorganizavime dalyvaujančių bendrijų nariai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai steigiamų bendrijų įstatais ir praėjusių 3 finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis. Jei reorganizavimo sąlygos sudaromos praėjus 6 mėnesiams po nors vienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti sudaryta anksčiau nei likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų sudarymo.

Reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai privalo bendrijų nariams raštu pranešti apie visus esminius pasikeitimus, atsiradusius po reorganizavimo sąlygų sudarymo iki sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo, taip pat apie esminius pasikeitimus žodžiu pranešti bendrijos narių susirinkime.

Sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrijos narių susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimas dėl bendrijos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Sprendimu dėl bendrijos reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti veiklą tęsiančių bendrijų ar priimti nauji po reorganizavimo steigiamų naujų bendrijų įstatai.

Dokumentas, patvirtinantis narių susirinkimo sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo, turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

Laikoma, kkad reorganizavimas baigtas, kai yra įregistruotos visos po reorganizavimo įsteigtos naujos bendrijos ar įregistruoti visų veiklą tęsiančių bendrijų pakeisti įstatai.

Bendrija gali būti pertvarkoma į kitus viešuosius juridinius asmenis LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Bendrija likviduojama LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu bendrijoje liko mažiau kaip 3 nariai, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą bendrija privalo pranešti juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Likviduojamos bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus likęs bendrijos turtas perduodamas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nurodo bendrijos narių susirinkimas ar teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bendriją

6.9. POLITINIŲ PARTIJŲ PERTVARKYMAS IR PABAIGA

Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sprendimą reorganizuoti arba likviduoti politinę partiją priima politinės partijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) arba įstatymų nustatytais atvejais teismas.

Reorganizuojant politinę partiją sujungimo ar padalijimo būdu, kai įvykdytos reorganizavimo sąlygos, nutraukusi po reorganizavimo savo veiklą politinė partija pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus dėl jos išregistravimo, o reorganizavimo metu įsteigta nauja politinė partija, kuri yra nutraukusios veiklą politinės partijos teisių perėmėja, pateikia dokumentus dėl jos įregistravimo. Nutraukusi veiklą politinė partija išregistruojama ir reorganizavimo metu įsteigta nauja politinė partija įregistruojama vienu metu.

Reorganizuojant politinę partiją prijungimo ar išdalijimo būdu, kai įvykdytos reorganizavimo sąlygos, prisijungusi pprie kitos politinės partijos ir nutraukusi savo veiklą politinė partija pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus dėl jos išregistravimo, o tęsianti veiklą politinė partija, perimanti nutraukusios veiklą politinės partijos teises ir pareigas, pateikia dokumentus dėl duomenų ir steigimo dokumentų (jei jie buvo keičiami) pakeitimų įregistravimo. Nutraukusi veiklą politinė partija išregistruojama ir tęsiančios veiklą politinės partijos duomenų ir steigimo dokumentų pakeitimai įregistruojami vienu metu.

Jeigu politinėje partijoje liko mažiau negu vienas tūkstantis narių, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą politinė partija turi pranešti juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Politinė partija likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu per šešis mėnesius po narių sumažėjimo politinės partijos nariai nenusprendžia politinės partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

7. IŠVADOS

Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.

Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.

Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais.

Juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu gali priimti ir juridinio asmens valdymo organai. Vienas ar keli juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi teisę reikalauti, kad būtų sušauktas juridinio asmens dalyvių susirinkimas dėl reorganizavimo prijungimo

būdu.

Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų. Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai.

Ne vėliau kaip likus trisdešimčiai dienų iki juridinio asmens dalyvių susirinkimo dėl reorganizavimo juridinio asmens dalyviai turi teisę susipažinti su rreorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai kuriamų juridinių asmenų steigimo dokumentais arba jų projektais ir visų reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organų parengtomis ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei praėjusių trejų finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis. Jei reorganizavimo sąlygos buvo sudarytos praėjus šešiems mėnesiams po nors vieno dalyvaujančio reorganizavime juridinio asmens finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir juridinio asmens dalyviams pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti sudaryta anksčiau nnei likus trims mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų sudarymo. Kiekvienas juridinio asmens dalyvis turi teisę gauti visų išvardytų dokumentų kopijas.

Juridinių asmenų valdymo organai privalo juridinių asmenų dalyviams pranešti apie visus esminius pasikeitimus, įvykusius po reorganizavimo sąlygų sudarymo ir iki sprendimo dėl rreorganizavimo priėmimo.

Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie:

1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;

2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;

3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.131 straipsniu;

4) teismo sprendimas likviduoti juridinį asmenį ;

5) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga;

6) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

7) juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu.

8. LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. 2003 – 07 – 13 Nr. VIII-1835

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 2000 – 07 – 18 Nr. VIII-1864

3. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. 2004 – 01 – 22 Nr. IX-1969

4. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įįstatymas. 2000 – 06 – 20 Nr. VIII-141

5. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. 2003 – 11 – 03 Nr. I-2018

6. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas. 1995 – 10 – 04 Nr. I-1057

7. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas. 2003 – 12 – 16 Nr. IX-1895

8. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas. 1995 – 12 – 05 Nr. I-1113

9. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. 1996 – 07 – 03 Nr. I-1428

10. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymas. 2004 – 003 – 23 Nr. IX – 2072

11. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas. 2003 – 12 – 18 Nr. IX – 1934

12. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. 2003 – 11 – 06 Nr. IX – 1805

13. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymas. 2001 – 05 – 17 Nr. IX-330

14. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas. 1995 – 02 – 21 Nr. I-796