KOMERCINĖ TEISĖ

38 tema. Sutartys dėl daikto ar kitokio turto perdavimo kito asmens nuosavybėn

38.1.Pirkimo-pardavimo sutarties samprata ir reikšmė:

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). (6.305)

Ši sutartis-viena pagrindinių, nes susijusi su visomis kitomis. Reikšmė: nesuvartojamos prekės yra ilgai apyvartoje. Ši sutartis užtikrina gamybą, realizavimą ar apyvartą. Ryšys su:

– krovinių pervežimo sutartimi;

– pasaugos sutartimi (prekės saugomos);

– komiso sutartimi (prekės perkamos ir pparduodamos komiso pagrindais) ir kt.

Pirkimo –pardavimo sutartis:

– konsensualinė- laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų jos sąlygų. Įstatymu ar sutartimi numatytais atvejais tas susitarimas išreiškiamas įstatymo reikalaujama forma (pvz. nekiln. turto sutartis yra tvirtinama notariškai ir įregistruojama).

– dvišalė- abipusiai įpareigojanti, nes abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) turi teises ir pareigas;

– atlygintinė – už parduodamą daiktą mokamas piniginis ekvivalentas.

Atribojimas nuo kitų sutarčių:

-nuo mainų sutarties- daiktas keičiamas į daiktą:

-nuo dovanojimo sutarties-taip pat perduodami daiktai, bet ji yra neatlygintinė;

-nuo tturto perdavimo iki gyvos galvos- rizikos sutartis

Pirkimo pardavimo sutarčių rūšys:

1.vartojimo; Prekybos įstatymas: pirkimo-pardavimo sutartis apibrėžta kaip realinė (prieštara CK)-įsigalioja, kai sumokama. (įsigalioja nuo daikto perdavimo momento). Kyla klausimas: kada pasibaigia sutartis-kai gauna daiktą, ar kai sumoka kainą. Pardavėjas, asmuo, uužsiimantis pirkimu pardavimu įsipareigoja perduoti prekę, kilnojamą daiktą vienam asmeniui asmeniniams ar šeimos poreikiams. Paprastai yra viešoji oferta (prekės parduotuvės lentynose, nurodyta kaina; pirkėjas išsirenka- akceptuoja). Toliau-sutarties vykdymas: pirkėjas sumoka kainą, jam perduoda prekę (konsensualinė sutartis). Problema: pvz.: sako: “aš perku”, prekę paleidžia ir ji sudūžta. Kieno daiktas, kam tenka atsistiktinė daikto žuvimo rizika?

2.didmeninio pirkimo pardavimo;

3.viešojo p-p; Viešojo pirkimo įstatymas-jei perkama savivaldybės ar valstybės interesais ir mokama iš jų lėšų ar valstybės garantuotų paskolų, tai pirkimas atliekamas pagal viešojo pirkimo-pardavimo įstatymą, kuris nustato konkursinę viešojo pirkimo-pardavimo tvarką. Konkurse gali dalyvauti visi asmenys; sudaryta komisija, kuri įvertina pasiūlymus, nustato laimėjusį. Kai perkami sudėtingi dalykai, technologijos, programinė įranga, tai yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis apklausos būdu (programų kūrimo darbai); bendrų derybų metu nustatomos ssutarties sąlygos.

4. Energijos p-p

5. Nekilnojamojo daikto p-p

6. Įmonės p-p

7. Daiktų p-p išsimokėtinai

8. P-p su atpirkimo teise

9. Daiktų pirkimas aukciono būdu

10. Teisių p-p.

Pirkimo-pardavimo sutarties šalys, turinys ir forma:

Šalys: pirkėjas ir pardavėjas. Jais gali būti visi civ.t. subjektai: teisnūs (žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. K 47 str.) ir veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys.

Turinys: Sutarties turinį sudaro sąlygos, dėl kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria. Paprastai esminėmis laikomos susitarimo sąlygos dėl dalyko iir kainos, taip pat tos, kurias esminėmis pripažįsta šalys, pvz. Pirkimo-pardavimo kreditan sutartimi būtina susitarti ir dėl terminų.

Kiekviena sutartimi siekiama tam tikro teisinio rezultato. Todėl šalys būtinai susitaria atlikti veiksmus, kuriais būtų pasiektas šis rezultatas ir atsirastų norimos pasekmės, t.y. sąlygomis nustatomos šalių teisės ir pareigos. Paprastai nurodomos kiekvienos šalies pareigos, o teisės nenurodomos, nes vienos šalies pareigos atitinka kitos šalies teises.

Tarptautinėse pirkimo – pardavimo sutartyse būtina nurodyti, kokie įstatymai bus taikomi sprendžiant ginčus.

P-P sutartyse numatoma ginčų sprendimų tvarka – teisminė ar arbitražinė.

Numatomas išlaidų paskirstymas vykdant sutartį (kas mokės muitus, kitas rinkliavas ir pan.)

Numatomas nenugalimos jėgos turinys ir t.t.

Forma:

Pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. (6.311) Plačiau r. 13.5

Sutarties dalykas, kaina:

Dalykas

Pagl CK pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, vertybiniai popieriai, bei turtinės teisės. T.y. turtas plačiąja prasme. (6.306)

Visos prekės yra daiktai, bet ne visi daiktai yra prekės. Tik skirti parduoti daiktai yra prekė.

Kaina. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu.

Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įįprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina.

Bendrosios pardavėjo teisės ir pareigos:

Pardavėjo pareigos:

1) Perduoti pirkėjui daiktus valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise. Kur ir kaip (transporto organizacijai, ryšių įmonei, parduotuvėje ir pan.) nustato sutartis ir paprotys. Jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda pirkėjui parduoto daikto, tai pirkėjas turi teisę reikalauti atisakyti vykdyti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavėjas neperduoda individualiais požymiais apibūdinamą daiktą, pirkėjas gali reikalauti perduoti jam parduotą daiktą arba atisakyti vykdyti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu (6.324)

Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas. (6.318)

Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti daiktų priklausinius, priedus.

Sutartimi ar įstatymu nustatoma daiktų (priklausinių) perdavimo vieta, momentas, terminas.

Perdavimo išlaidos tenka pardavėjui, jeigu sutartis nenumato kitaip.

Jeigu kas kita nenumatyta pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą (6.320)

2) Pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. . Pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji aasmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui. (6.321) Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). (6.317 str. 2 d.)

Kai pardavėjas pažeidžia šią savo pareigą, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą.

3) Jeigu trečiasis asmuo iki pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo atsiradusiu pagrindu pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje. (6.322).

4) Kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. (6.323).

5) perduoti nuosavybės teisę; Pagal CK nuosavybės teisė pereina nuo daikto perdavimo momento, jei sutartis nenustato ko kita. Kai neįvykdomos p-p sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita. (6.349).

6)

Kai nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogėti.

Su daiktų saugojimu susijusias būtinas išlaidas pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti, jeigu sutartis nenumato ko kita. (6.326)

Bendrosios pirkėjo pareigos ir teisės.

Pirkėjo pareigos:

1) Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą ir kitas išlaidas per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įįstatymai nenumato

Apmokėjimo formos:

• išankstinis apmokėjimas;

• apmokėjimas po prekių gavimo;

• Prekės gali būti parduodamos asmenims kreditan (išsimokėtinai). Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu.

• akredityvinis apmokėjimas: Pirkėjas perveda bankui pinigus, nurodydamas kam ir pagal kokius reikalavimus bankas turi sumokėti. Tiekėjas atkrauna prekes , įformina visus būtinus dokumentus ir pateikia juos bankui. Bankas, gavęs dokumentus, patikrina ar jie atitinka akredityvo reikalavimus. Jeigu viskas tvarkoje – perveda tiekėjui pinigus. Trūkumai: 1) pirkėjas netenka apyvartinių lėšų; 2) bankas patikrina tik dokumentus, bbet nepatikrina fakto (kokybės ir pan.).

Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.

Kai pirkėjas atsisako priimti daiktus ir už juos sumokėti, pardavėjas gali savo nuožiūra reikalauti ssumokėti kainą arba atsisakyti vykdyti sutartį.

Jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo.

2) Pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį. Jeigu pirkėjas, pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį. (6.346)

Pirkėjas turi turėti laiko patikrinti daiktą. Prekės priimtos, kai atliekamas priėmimo veiksmas arba priėmimo faktas fiksuojamas dokumentuose. Pirkėjas gali atsisakyti priimti prekes, jei perduodamas ne tas prekių kiekis, ne to asortimento, prekės nekokybiškos, nesukomplektuotos, netinkamoje taroje ar pakuotėje, jei sutaryje nenurodyta kitaip.

Prekių priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas.

Kiekis. DDaiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu iš pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta. (6.329).

Kokybės reikalavimai: Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės ddaiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. (6.333)

3) . Jeigu pirkėjas pagal įstatymus ar sutartį turi teisę jam perduotus daiktus grąžinti pardavėjui, tai pirkėjas privalo grąžintinus daiktus tinkamai saugoti iki grąžinimo. Šiuo atveju pirkėjas turi daiktų sulaikymo teisę, išskyrus atvejus, kai pardavėjas atlygina pirkėjo išlaidas.

4) Pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.

Kai pirkėjas neįvykdo šios pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą.

Pirkėjo teisės:

1) Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas ddaiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. (6.328)

2) Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:

1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;

4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Pirkimo pardavimo sutarties vykdymas ir šalių atsakomybė už sutarties pažeidimą. (žiūrėti 34.5.)

Vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių ypatumai.

Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vyriausybė tvirtina mažmeninės prekybos taisykles. (6.350)

Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią. (6.351)

Sutartyje gali būti nurodyta, kad iki nuosavybės tteisės į daiktus perėjimo pirkėjui jis yra perduotų daiktų nuomininkas (nuomos–pardavimo sutartis).

Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkėjas tampa daiktų savininku, kai visiškai už juos sumoka. (6.361)

Pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais. Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas.

Jeigu pardavėjas neturi pakeitimui tinkamų daiktų, tai pirkėjas turi teisę grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą.

Pirkėjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš to pardavėjo.

Pagal šio straipsnio nustatytą tvarką nekeičiami ar negrąžinami daiktai nurodomi daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse. Jas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. (6.362)

Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš pardavėjo:

1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;

2) atitinkamai sumažinti prekės kainą;

3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus;

4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas

pats ar trečiųjų asmenų padedamas.

5. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

6. Pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę pirkėjas turi teisę reikalauti, jeigu tos prekės kokybei nustatyti reikalavimai iš esmės pažeisti.

7. Jeigu daikto trūkumų negalima pašalinti dėl daikto savybių (maisto prekės, buitinės chemijos prekės ir kt.), tai pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti pakeisti tokį netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti daikto kainą.

8. Pirkėjas vietoj šio straipsnio 4–7 dalyse numatytų rreikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. (6.363).

Didmeninio pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumai.

Pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nnesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. (6.371)

Viešojo pirkimo pardavimo sutartys.

Pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar ssavivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti.

Viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Energijos pirkimo pardavimo sutartys.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. (6.383)

Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. (6.384)

Nekilnojamojo ddaikto pirkimo pardavimo sutartys.

6.396 straipsnis. Sutarties dalykas

1. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte.

2. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.

Pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas pperduoda ir teises (nuosavybės, nuomos, ar užstatymo teisę) į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. (6.394)

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. (6.397)

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. (6.393)

. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo

Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. (6.398)

Įmonės pirkimas pardavimas.

. Pagal įmonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą.

Teisė į firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą ar į kitus pardavėją ar jo prekes ar teikiamas paslaugas identifikuojančius žymenis, taip pat į teises, kurios pardavėjui priklauso pagal licencinę sutartį, pereina pirkėjui, jeigu ko kita nenumato sutartis.

Daiktų pirkimas pardavimas išsimokėtinai.

Pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti rašytinė.

Sutartyje pprivalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka.

Pirkimas pardavimas su atpirkimo teise.

Pagal pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip,

nimo pirkėjui, jeigu pranešimas apie ketinimą pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas CK nustatyta tvarka (ne vėliau kaip prieš 20 d. kilnojamo daikto ir 60 d. nekilnojamo daikto atpirkimo dienos) (6.418)/

Daiktų pardavimas aukciono būdu.

Daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. (6.419)

Pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. (6.421)

Teisių pirkimas pardavimas.

Teisių pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomos bendrosios pirkimo pardavimo nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei.

CK išskiriama:

1) Paveldėjimo teisių pardavimas

Priėmęs palikimą asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimą sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkėjui tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą.

2) Ginčijamų teisių pardavimas

Teisė yra ginčo objektas, jeigu ją ginčija asmuo, pareikšdamas ieškinį, arba yra reali tikimybė, kad toks ieškinys gali būti pareikštas.

Ginčijamų teisių, kurios yyra ginčo objektas, neturi teisės pirkti advokatai, teisėjai, notarai, teismo antstoliai, jų šeimos nariai ir artimieji giminaičiai.

Kitokių pirkimo pardavimo sutarčių ypatumai.

Vertybinių popierių ir valiutos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ypatumus nustato atskiri įstatymai.

Pirkimo–pardavimo sutartį sudaro konkurso būdu pardavėjas su pirkėju, kurį konkurso komisija nustato pagal konkurso sąlygas.

Pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą prekių ar vertybinių popierių biržoje reglamentuoja biržų veiklą nustatantys įstatymai ir prekybos biržose taisyklės.

Pagal pirkimo–pardavimo sutartį su išlyga dėl nuosavybės teisės nuosavybės teisė į parduodamą daiktą išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas neįvykdo sutartyje nurodytų sąlygų.

Pirkimo-pardavimo sutarties su užsienio kontrahentais ypatybės: JTO 1980 m. Vienos konvencija ir tarptautinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo taisyklės: “INCOTERMS” kaip teisės šaltiniai, reglamentuojantys pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą:

INCOTERMS sąlygos – tai patvirtintos tarptautinių prekybos rūmų tarptautinių sutarčių sudarymo taisyklės. Nuo 2000 metų įvesti kiek patikslinti Tarptautinės prekybos terminai, labiau apibrėžiantys draudimo, transportavimo klausimus, padedantys lengviau spręsti elektroninės prekybos ir atsiskaitymo problemas (INCOTERMS 2000). Šios taisyklės turi fakultatyvinį pobūdį, jos taikomos, jeigu sutartyje yra nuorodos į šias sąlygas (pvz.: tarptautinėje pirkimo-pardavimo sutartyje fiksuojamos prekės, jų kaina ir nurodomos sąlygos CIF, ar DDP, ar kitos). Kiekvienas simbolis reiškia nuodugniai, smulkiai išrašytas pirkėjo bei pardavėjo teises ir pareigas. Reikšmė – palengvina sutarčių rengimą, kylančių ginčų sprendimą. Pvz.:

EXW (Ex works

– iš įmonės) – mažiausiai pareigų turi tiekėjas (pardavėjas). Pardavėjo pareiga pateikti prekes savo įmonėje. Pardavėjas padengia išlaidas iki prekių perdavimo. Prekių gabenimo išlaidos, muitų mokesčiai, kitos rinkliavos, atsitiktinio prekių žuvimo rizika tenka pirkėjui.

DDP (parduota, muitas sumokėtas) – daugiausiai pareigų tenka tiekėjui (pardavėjui). Pardavėjas pristato prekes ir apmoka visas su tuo susijusias išlaidas į pirkėjo nurodytą vietą.

FC; FAS; CIF; FOB ir t.t. – įvairios tarpinės sąlygos.

Pasiskaitymui konspektas iš JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO PREKIŲ PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARČIŲ: Nereikalaujama, kkad pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta arba patvirtinta rašytine forma, arba atitiktų bet kokį kitą reikalavimą formos atžvilgiu. Ji gali būti įrodinėjama bet kokiomis priemonėmis, tarp jų liudytojų parodymais. Šios Konvencijos tikslais „rašytinė forma“ apima telegramą ir pranešimą, siunčiamą teleksu.

14, 15, 16 straipsnis: (1) Pasiūlymas sudaryti sutartį, adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra oferta, jeigu jis yra pakankamai apibrėžtas ir išreiškia oferento ketinimą būti įsipareigojusiu akcepto atveju. Pasiūlymas yra pakankamai apibrėžtas, jeigu jame nurodytos prekės ir tiesiogiai aar netiesiogiai nustatyti prekių kiekis ir kaina arba numatoma jų nustatymo tvarka.

(2) Pasiūlymas, kuris nėra adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra laikomas tiktai kvietimu pareikšti ofertas, jeigu tik kas kita tiesiogiai nenurodoma asmens, padariusio tokį pasiūlymą.

((1) Oferta įsigalioja, kai ją gauna ofertos adresatas. (2) Oferta, net jeigu ji yra neatšaukiama, gali būti atsiimta, jeigu ofertos adresatas pranešimą apie jos atsiėmimą gauna anksčiau negu pačią ofertą arba tuo pačiu metu. 17 straipsnis: Oferta, net jeigu ji yra neatšaukiama, netenka galios, kai oferentas gauna pranešimą apie jos atmetimą. Ir toliau daug straipsnių apie tą patį.

PREKIŲ PIRKIMAS – PARDAVIMAS 25 straipsnis:

Sutarties pažeidimas, padarytas vienos iš šalių, yra esminis, jeigu jis padaro kitai šaliai tokią žalą, kad ji žymia dalimi netenka to, ko ji turėjo teisę tikėtis pagal sutartį, išskyrus atvejus, kai pažeidusioji šalis nenumatė tokio rezultato ir tokio pat statuso protingas asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis jo nebūtų numatęs. 26 straipsnis: Pareiškimas apie sutarties nutraukimą galioja tik ttuo atveju, jeigu jis padarytas pranešimo kitai šaliai forma. 27 straipsnis: Jeigu šioje Konvencijos dalyje nėra tiesiogiai numatyta kitaip, tai atvejais, kai pranešimas, prašymas ar kitokia žinia yra perduoti ar padaryti šalies pagal šią dalį ir tinkamomis toms aplinkybėms priemonėmis, uždelsimas ar klaida pranešimo perdavime ar jo negavimas neatima iš šios šalies teisės remtis tuo pranešimu.

29 straipsnis: (1) Sutartis gali būti pakeista ar nutraukta paprastu šalių susitarimu. (2) Rašytinė sutartis, kurioje yra nuostata, reikalaujanti, kad bet koks sutarties pakeitimas aar nutraukimas šalių susitarimu būtų atliekami rašytine forma, negali būti pakeista arba nutraukta šalių susitarimu kitokiu būdu. Tačiau šalies elgesys gali užkirsti kelią jai remtis tokia nuostata tokia apimtimi, kokia kita šalis pasikliovė tokiu elgesiu.

38.2 Mainų sutartis. Jos sąvoka, reikšmė, turinys:

Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą.

Mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju.

Vadovėlis-mainų sutartis yra atlygintinė, konsensualinė, dvišalė. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties skiriasi tuo, kad mainų sutartimi įsipareigojama už gaunamą daiktą sumokėti ne atitinkamą sumą, o perduoti kitą daiktą.

Kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis. (6.433)

Mainų sutartims netaikomas CK 4.79 str. reikalavimas (nėra pirmenybės į dalį bendrojoje nuosavybėje, nes mainų objektas – individualiais požymiais apibrėžtas daiktas), t.y. pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis bendrosios nuosavybės teisėje (jeigu dalis bendrosios nuosavybės teisėje parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti pparduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių)-taikomas tik pirkimo-pardavimo, o mainų sutartims netaikomas (dovanojimo sutartims irgi)

Barteris – tai prekių mainai

38.3 DOVANOJIMAS.

Dovanojimo sutarties samprata.

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

2. Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi

Realinė (įsigalioja nuo turto perdavimo), vienašalė, neatlygintinė sutartis.

Sandoriai, kurie nelaikomi dovanojimu.

1. Sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties, negalioja. Šiems santykiams taikomos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios normos.

2. Besąlyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar neįgyto nuosavybės teise turto, ar turtinės teisės nelaikomas dovanojimu.

3. Jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi.

Dovanojimo su sąlyga sutartis.

Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu dovanojama su sąlyga kažką gauti sau, tai ne dovanojimas. Sąlyga gali būti nustatoma tik ne dovanotojo naudai. Neatlygintinumas-pagrindinis bruožas. Dovanojimo mmotyvas neturi teisinės reikšmės, jeigu motyvas savanaudiškas – sutartis gali būti pripažinta negaliojanti. Tačiau 6.467 str. 3 d. leidžia tam tikrą nukrypimą nuo šio principo: dovanojimo sutartis, numatanti apdovanotojo pareigą sumokėti skolas ar įvykdyti kitokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, išskyrus atvejus, kai būsima skola ar prievolė sutartyje tiksliai apibrėžta. (t. y. sąlyga sumokėti skolas ar įvykdyti kitokias prievoles galima).

Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis ir turtas grąžintas jam.

Sutarties forma.

1. Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos.

2. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos.

3. Nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre.

Dovanojimo apribojimai ir panaikinimas.

6.471 straipsnis. Dovanojimo apribojimai

1. Turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik visų bendraturčių rašytiniu sutikimu.

2. Patikėjimo teise tvarkomą turtą galima dovanoti tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

3. Dovanojant reikalavimo teisę privaloma laikytis šio kodekso 6.101–6.104, 6.107 straipsniuose

nustatytų reikalavimų.

4. Kai dovanojimas pasireiškia įvykdant už apdovanotąjį šio prievolę trečiajam asmeniui arba priimant apdovanotojo skolą trečiajam asmeniui, tai turi būti laikomasi šio kodekso 6.50, 6.115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

5. Įgaliojimas dovanojimo sutarčiai sudaryti, kuriame nenurodytas sutarties dalykas ir apdovanotasis, negalioja.

6.472 straipsnis. Dovanojimo panaikinimas

1. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant įį dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

2. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Dovanotojo pareigos.

1. Dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų,.

2. Apdovanotasis gali iš ddovanotojo reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu apdovanotasis turėjo išlaidų, susijusių su teisės į turtą suvaržymų panaikinimu ar jo trūkumų pašalinimu, o dovanotojas, žinodamas ar turėdamas žinoti apie tuos suvaržymus ar trūkumus, apie juos apdovanotojam nepranešė.

3. Dovanotojas neatsako už paslėptus dovanojamo tturto trūkumus, jeigu apie juos jis nežinojo ar neturėjo žinoti.

4. Dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi.

5. Dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Aukos (parama ar labdara).

Auka laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui.

Aukos tikslas gali būti išreiškiamas aukotojo nurodymu arba aukos gavėjo prašymu ar veiksmais. Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi), – tik teismo leidimu.

Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka atšaukti auką. Ši taisyklė netaikoma buitinio pobūdžio iir nedidelės vertės aukoms.

38.4 RENTA

Rentos sutarties samprata, reikšmė ir forma.

Pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. (6.439)

Pareigą mokėti rentą gali nustatyti ne tik sutartis, bet ir įstatymai, teismo sprendimas ar testamentas.

Pagal rentos sutartį rentos gavėjas gali įsipareigoti perduoti rentos mokėtojui nuosavybės teise kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą arba pinigų sumą.

6.443 straipsnis. RRentos sutarties forma

1. Rentos sutartis turi būti notarinės formos.

2. Rentos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas turi perleisti rentos mokėtojui nekilnojamąjį daiktą, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Rentos sutartis – konsensualinė, sutartis įsigalioja nuo susitarimo dėl sutarties sąlygų momento Sutartis gali būti tiek vienašalė, tiek dvišalė, atlygintinė ar neatlygintinė. Rentos mokėjimas neatlygintinis – vienašalė sutartis. Renta įsipareigojama mokėti mainais už turto perdavimą – dvišalė sutartis. . Tai ne ekvivalentinė, o rizikos sutartis. Neaišku, kiek laiko reikės išlaikyti, jeigu sutartis nutraukiama, rentos mokėtojo patirtos išlaidos nekompensuojamos.

Rentos sutarties šalys.

-rentos mokėtojas, kuris gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo;

-rentos gavėjai- neterminuotos (nuolatinės) rentos gavėjai gali būti tik fiziniai asmenys arba pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verčiasi globa (rūpyba); rentos iki gyvos galvos, išlaikymo iki gyvos galvos gavėjai gali būti tik fiziniai asmenys (tiek darbingi, tiek nedarbingi; tiek veiksnūs, tiek neveiksnūs).

-tretieji asmenys – rentos sutartimi gali būti nustatyta, kad rentos gavėju yra trečiasis asmuo, o ne asmuo, perduodantis rentos mokėtojo nuosavybėn turtą.

Subjektai gali ir keistis: teisė gauti rentą gali būti paveldima, jeigu rentos mokėtojas suvaržytą renta daiktą perleidžia, tai prievolė mokėti rentą pereina daikto įgijėjui.

Rentos sutartis trečiojo asmens nnaudai.

Rentos sutartyje gali būti nustatyta, kad rentos gavėjas yra trečiasis asmuo, o ne asmuo, perduodantis rentos mokėtojui nuosavybės teise kapitalą. (6.442)

Rentos sutarties turinys.

Turinį sudaro sąlygos. Sąlygos nustato teises ir pareigas

Sutarties dalykas – perduotinas turtas: tiek kilnojami, tiek nekilnojami daiktai, apibrėžti rūšiniais ar individualiais požymiais, arba pinigai.

Jei pagal rentos sutartį perduodamas nekilnojamas daiktas, pripažįstama, kad šis daiktas apsunkintas renta; Jei toks daiktas perleidžiamas, prievolė mokėti rentą pereina daikto įgijėjui.

Ir t.t.

Rentos sutarties terminas.

-iki gyvos galvos;

-laiko tarpui;

-neterminuota.

Visais atvejais terminas negali būti ilgesnis nei 100 m. nuo sutarties sudarymo dienos.

Terminą galima apibrėžti data ar įvykiu. Sutartis, kuria nustatomos rentos mokėjimas mirusiam asmeniui arba kuris miršta praėjus ne daugiau kaip 30 d. nuo sutarties sudarymo, negalioja. Ta pati taisyklė taikoma, jeigu rentos mokėjimas buvo nustatytas nesančiam sudarymo metu asmeniui, išskyrus atvejus, kai sutarties sudarymo metu rentos gavėjas buvo pradėtas ir gimė gyvas.

Rentos mokėjimo užtikrinimas.

6.445 straipsnis. Rentos mokėjimo užtikrinimas

1. Kai nekilnojamasis daiktas perduodamas su sąlyga mokėti rentą, rentos gavėjui įkeitimo teisė į tą nekilnojamąjį daiktą atsiranda kaip rentos mokėtojo prievolės įvykdymo užtikrinimas (priverstinė hipoteka).

2. Jeigu pagal rentos sutartį rentos mokėtojui perduodamas kilnojamasis daiktas ar pinigų suma, tai esminė sutarties sąlyga yra rentos mokėtojo pareiga pateikti savo pprievolės įvykdymo užtikrinimą arba apdrausti savo civilinę atsakomybę už rentos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

3. Jeigu rentos mokėtojas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, taip pat jeigu dėl priežasčių, už kurias rentos gavėjas neatsako, žūva ar iš esmės pablogėja daiktas, kurį įkeičiant užtikrintas rentos mokėtojo prievolių įvykdymas, rentos gavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Rentos mokėtojo pakeitimas.

6.448 straipsnis. Rentos mokėtojo pakeitimas

1. Rentos mokėtojas turi teisę perduoti savo pareigą mokėti rentą draudimo įmonei, turinčiai teisę verstis tokia veikla, sumokėdamas jai rentos vertę. Šiuo atveju draudimo įmonei pereina visos rentos mokėtojo teisės ir pareigos.

2. Rentos gavėjo sutikimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam rentos mokėtojo pakeitimui nereikalingas, tačiau rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad pareiga mokėti rentą būtų perduota kitai nei rentos mokėtojo pasirinkta draudimo įmonei

Neterminuota (nuolatinė) renta. Jos gavėjai.

Rentos terminas sutartimi nenustatytas. Renta visais atvejais ne ilgesnė kaip 100 metų.

Neterminuotos (nuolatinės) rentos gavėjai gali būti tik fiziniai asmenys arba pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verčiasi globa (rūpyba),

Rentos forma, dydis ir mokėjimo terminai.

Forma. Neterminuota (nuolatinė) renta mokama pinigais

Dydis – Jeigu kas kita nenustatyta sutartyje, rentos dydis indeksuojamas atsižvelgiant į teisės aktų nustatytą minimalią mėnesinę algą.

Terminai – Neterminuota (nuolatinė)

renta mokama kiekvieno mėnesio pabaigoje, jeigu ko kita nenustatyta rentos sutartyje.

Neterminuotos rentos išpirkimas.

Renta g.b. išperkama mokėtojo iniciatyva (pranešęs rentos gavėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius ir sumokėjęs visą`išpirkos sumą) ar rentos gavėjo reikalavimu (esant CK ar sutartyje nurodytiems pagrindams, t.y. iškylus realiam pavojui toliau nebegauti rentos).

CK 6.453 Neterminuotos (nuolatinės) rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad rentos mokėtojas išpirktų rentą, kai:

1) rentos mokėtojas praleidžia mokėjimo terminą daugiau kaip vienerius metus, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita;

2) rrentos mokėtojas pažeidžia savo prievolę užtikrinti rentos mokėjimą (šio kodekso 6.445 straipsnio 2 dalis);

3) rentos mokėtojas pripažintas nemokiu arba atsirado kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad rentos mokėtojas nesugebės nustatytais terminais mokėti sutartyje numatyto dydžio rentos;

4) kaip renta perduotas nekilnojamasis daiktas perėjo keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise;

5) sutartyje nurodyti kiti atvejai.

Neterminuotos (nuolatinės) rentos išpirkimo kaina

1. Neterminuota (nuolatinė) renta išperkama rentos sutartyje numatyta kaina.

2. Jeigu rentos išpirkimo kaina sutartyje nenurodyta, tai turtas, kuris buvo atlygintinai perduotas kkaip neterminuota (nuolatinė) renta, išperkamas tokia kaina, kuri lygi metinei rentos sumai.

3. Jeigu rentos sutartyje nenurodyta jos išpirkimo kaina, tai turtas, kuris buvo perduotas neatlygintinai kaip renta, išperkamas kaina, kuri lygi metinės rentos ir perduoto turto vertės sumai.

RRenta iki gyvos galvos. Rentos iki gyvos galvos gavėjas, jos dydis.

. Renta iki gyvos galvos gali būti mokama fiziniam asmeniui, perdavusiam turtą su sąlyga mokėti rentą, arba jo nurodytam kitam fiziniam asmeniui. Renta iki gyvos galvos gali būti mokama keliems fiziniams asmenims

Rentos iki gyvos galvos dydis

1. Renta iki gyvos galvos sutartyje nustatoma kaip pinigų suma, periodiškai mokama visą rentos gavėjo gyvenimą.

2. Renta mokama sutartyje nustatyto dydžio sumomis sutartyje nurodytu dažnumu. Jeigu mokėjimo dažnumas sutartyje nenurodytas, renta turi būti mokama kas mėnesį iki ateinančio mėnesio pirmos dienos.

Šios rentos sutarties nutraukimas rentos gavėjo reikalavimu.

Jeigu rentos iki gyvos galvos mokėtojas iš esmės pažeidžia rentos sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad rentos mokėtojas išpirktų rentą, arba reikalauti nnutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

Už rentą iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika

Už rentą iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinis žuvimas ar sugadinimas neatleidžia rentos mokėtojo nuo prievolės mokėti rentą sutartyje numatytomis sąlygomis.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.

Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nnurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos normos, reglamentuojančios rentą iki gyvos galvos, jeigu šio skirsnio normos nenustato ko kita.

39 Tema. Sutartys dėl daikto perdavimo kitam asmeniui naudotis

39.1 TURTO NUOMA.

Nuomos sutarties samprata

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.(pagal Vileitą DAIKTAS O NE TURTAS)

Nuomos sutartis – konsensualinė (sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir nustatyta forma išreiškia savo suderintą valią); atlygintinė (nuomininkas už nuomojamą daiktą privalo mokėti nuompinigius); dvišalė (kiekviena iš šalių turi teises ir pareigas).

Nuomos sutartis seka paskui daiktą, t. y. turi tam tikrų daiktinės teisės bruožų.

Užsienio šalyse skiriamos dvi nuomos sutarčių rūšys:

1. nuomos sutartys,

2. arendos sutartys.

Vokietijoje –asmeniniams poreikiams tenkinti daiktas nuomojamas; komerciniams tikslams – arenduojamas.

Prancūzijoje – kilnojami daiktai nuomojami, nekilnojami – arenduojami.

Naujame LR CK tokio nuomos sutarčių skirstymo nėra. CK skiriamos –

I. nuomos sutartys ir II atskiros nuomos sutarčių rūšys, pagal kurias daiktai perduodami laikinai pasinaudoti (ne nuosavybėn):

1. Bet kokio nesunaudojamo daikto, kuris nėra išimtas iš civilinės apyvartos ir kurio požymiai yra nurodyti nuomos sutartyje, nuomos sutartis. (bendras nuomos teisinių santykių reguliavimas 6.477 – 6.503)

2. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

3. Vartojimo nnuoma

4. Transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų.

5. Transporto priemonių nuoma teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas.

6. Pastatų, statinių ar įrenginių nuoma.

7. Įmonės nuoma.

8. Žemės nuoma

9. Lizingas (finansinė nuoma)

Panaudos sutartis tai atskira prievolių rūšis turinti nuomos sutarties požymių.

Nuomos sutarčių reikšmė: nuomininkas gali patenkinti tiek verslo, tiek savo asmeninius poreikius neįgydamas daikto nuosavybėn; nuomotojas gauna pajamas neprarasdamas nuosavybės teisių į daiktą.

Nuomos sutarties šalys, dalykas, forma ir terminai.

Sutarties šalys – ne mažiau dviejų asmenų: nuomotojas, nuomininkas. Nuomotoju ir nuomininku gali būti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys, tiek įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Nuomotojas yra daikto savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. (6.477)

Sutarties dalykas – bet koks nesuvartojamas individualiais požymiais apibrėžtas daiktas, kurio požymiai t.b. nurodyti nuomos sutartyje, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. ,. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti – nuomos sutartis laikoma nesudaryta. (6.477 str.) Įstatymas gali riboti ar drausti kai kurių daiktų nuomos teisę. Toks ribojimas priklauso nuo daiktų teisinio režimo (išimti iš apyvartos ar ribotai esantys apyvartoje daiktai, pvz.: ginklai gali būti nuomojami tik asmenims turintiems teisę juos turėti, ir pan.).

Sutarties forma. Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos ssutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Sutarties terminas – gali būti nurodytas (terminuota sutartis), gali būti nenurodytas (neterminuota sutartis). Visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų.

Jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui (terminuota sutartis) nuomininkas ir toliau naudojasi daiktu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis redukavosi, t. y. sutartis laikoma atnaujinta tomis pačiomis sąlygomis neapibrėžtam laikui (tapo neterminuota). Nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį (nustatytas vienerių metų terminas).

Sutarties dalyvių teisės ir pareigos (Sutarties turinys).

Nuomotojo pareigos:

1) Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, kuris bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą, būtina perduoti ir daikto dokumentus ir priedus. Nuomotojas turi aptarti daikto trūkumus, jei ne – atsakys kaip už gerą. T.y. – trūkumai turi būti aptarti; nuomotojas atsako už trūkumus apie kuriuos žinojo ir kurių neaptarė bei už trūkumus kurie atsirado vykdant sutartį.

2) Nei nuomotojas, nei nuomininkas visą nuomos sutarties galiojimo laiką neturi teisės keisti išnuomoto daikto formos ir paskirties.

3) Nuomotojas privalo įspėti apie trečiųjų asmenų teises

į daiktą (įkeitimą, uzufruktą, servitutus ir kt.). Jeigu tretieji asmenys pareiškia reikalavimo teisę į daiktą, nuomotojas privalo įstoti į procesą ginti nuomininko teises;

4) Nuomotojas privalo daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą savo lėšomis, bet tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Kai kapitalinis remontas būtinas, o nuomotojas nedaro, tai galima teismo leidimu atlikti kapitalinį remontą ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir išieškoti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. Šiais atvejais privaloma pateikti kapitalinio rremonto darbų sąmatą ir sąskaitą.

5) Nuomotojas, parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojamą daiktą arba jį įkeisdamas ar kitaip suvaržydamas nuosavybės teisę, privalo pranešti daikto pirkėjui ar kitokios sutarties šaliai apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą daikto pardavimą ar kitokį perleidimą, ar teisės į jį suvaržymą.

6) Pasibaigus sutarčiai, nuomotojas privalo priimti daiktą. Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teisę reikalauti iš jo visas turto išlaikymo, saugojimo ir kitokias išlaidas.

Nuomininko teisės ir pareigos: – Nuomininko teisės:

1. Nuomininkas turi teisę gauti nuomojamą ddaiktą, kuris atitinka sutarties sąlygas ir daikto paskirtį,

2. Jeigu paaiškėja išnuomoto daikto trūkumai, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu: 1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, aarba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; 2) išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui;3) reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

3. Jeigu nuomotojas nepraneša nuomininkui apie visas trečiųjų asmenų teises į išnuomotą daiktą (įkeitimą, servitutą, uzufruktą ir kt.), nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

4. Išsinuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis.

5. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.

6. nuomininkas, ttvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. (6.482)

Nuomininko pareigos:

1. Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį ir taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams.

2. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.

3. Nuomininkas turi tteisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis.

4. Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.

5. Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.

6. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

7. Nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės.

Sutarties pasibaigimas:

1) pasibaigus neterminuotai sutarčiai (6.480 – turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo, gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai.)

2) pasibaigus terminuotai sutarčiai (suėjus nustatytam terminui);

3) terminuotą sutartį nutraukus prieš terminą dviem atvejais: nuomotojo ar nuomininko reikalavimu

Nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

1) nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto ppaskirtį;

2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę;

3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio;

4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti;

5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

Būtinas rašytinis įspėjimas pašalinti trūkumus.

Nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

1) nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti;

2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti;

3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas;

4) perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas;

Visais atvejais gali būti ir kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

Nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą. Kai pablogina, privalo atlyginti atsiradusius nuostolius, išskyrus, kai nėra jo kaltės.

Daikto pagerinimas. Kai yra nuomotojo leidimas – nuomininkas turi teisę į išlaidų atlyginimą (sutartis ar įst gali numatyti kitaip). Kai leidimo nėra ir vertė neatlyginama, nuomininkas gali pasiimti pagerinimus, jei sugebės atskirti be žalos.

Atsakomybė už daikto praradimą. Neatsako, jei nėra jo kaltės, t.p. neatsako, kai nekilnojamas (!) daiktas žuvo dėl gaisro, kuris įvyko be jo kaltės.

39.2 Vartojimo nuoma.

Viskas t.p. tik vartojimo nuomos sutarties šalis, nuomotojas turi būti asmuo, kurio nuolatinis verslas yra ddaiktų nuoma, o nuomininkas nuomojasi daiktą savo, ar savo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti. Nuoma turi būti nesusijusi su verslu ar profesija. Vartojimo nuomos sutarties dalykas yra tik kilnojamieji daiktai. Sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 1 m. Sutarties forma speciali (žetonai, kvitai ir pan) arba rašytinės formos sutartis. Sutrumpintas 10 dienų įspėjimo terminas, kai nuomininkas nori atsisakyti nuo sutarties.

Transporto priemonių nuoma gali būti dvejopa, kai sutarties dalyku yra vien tik transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų ir teikiant. Sutartis visais atvejais turi būti rašytinė, nepriklausomai nuo termino.

Pastatai, statiniai ar įrenginiai nuomos sutartimi perduodami laikinam valdymui ir naudojimui arba pastatas perduodamas laikinam naudojimui. Sutarties forma – rašytinė ir tik įregistruota gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pagal šią sutartį kartu su nuomos dalyku perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. Už šią žemę taip pat gali būti nustatytas papildomas mokestis, tačiau jei sutartyje neaptarta, tai žemė išnuomojama nemokamai. Sutarties dalykas perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą.

Įmonės nuoma. Įmonė perduodama kaip turtinis kompleksas verslui, kartu perduodamas žemės sklypas, pastatai, statiniai, įrengimai, mechanizmai, bei kt. kas numatyta sutartyje. Forma – rašytinė ir įregistruota. Apie nuomą būtina pranešti raštu kreditoriams,

jei ne tai per 1 metus, kreditorius turi teisę reikalauti nutraukti savo sudarytą sutartį arba įvykdyti ją prieš terminą ir atlyginti nuostolius. Nuomininkas privalo išlaikyti tinkamą įmonės techninę būklę, daryti kapitalinį ir einamąjį remontą. Jei ko kito nenumato sutartis – apmokėti eksploatavimo išlaidas, mokėti draudimo įmokas, turi teisę be sutikimo perleisti teises į įmonės turtą ar subnuomoti. Neturi teisės be sutikimo keisti išnuomotos įmonės kaip turtinio komplekso, rekonstruoti ir pan.

ŽEMĖS NUOMA PAGAL CK (6.545 – 6.566)

įsipareigoja perduoti žemės sklypą laikinai vvaldyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas

Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre.

Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema.

Privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko ssusitarimu. Šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams.

Šalys. Privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas. Valstybinės – apskrities viršininkas, savivaldybės institucija aar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija. Keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. Žemės nuomininku gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus inžinerinius įrenginius Jeigu įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato ko kita, žemės nuomotojas privalo remontuoti savo lėšomis. Jeigu nuomotojas to nedaro ir kai valdymo institucijos pripažino kad remontas būtinas ir neatidėliotinas, tai nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir iš nuomotojo teismo tvarka išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti.

Nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai išlaikyti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei želdinius Nuomininkui draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas aar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita.

Nuomininkas turi teisę gauti kompensaciją už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu ttai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. Kai pastatyta be leidimo nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą, jei to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba jie pereina nuomotojui nuosavybės teise.

6.562 straipsnis. Žemės nuomos sutarties pabaiga

1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) šalių susitarimu. 6) Žemės nuomos sutartis nutraukiama paimant žemę visuomenės poreikiams, o nuostoliai atlyginami 7) Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu (jeigu žemė naudojama ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 8) jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio; 9) nuomininko reikalavimu (Kai nuomojama žemės ūkio paskirties žemė, sutartis nutraukiama apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kai nuomojama kitokios paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Jeigu žemės nuomotojas nevykdo savo pareigų, nuomininkas gali nutraukti be įspėjamųjų terminų); 10) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

39.3 Panaudos sutarties sąvoka, šalys, dalykas, forma, šalių teisės ir pareigos.

Panaudos sutarties sąvoka.

Neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nnesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Sutartis realinė (perduoda daiktą, o ne įsipareigoja perduoti), vienašalė (panaudos davėjas gavėjo atžvilgiu neturi jokių pareigų, o tik teises), neatlygintinė (tai pagrindinis jos skirtumas nuo nuomos sutarties). Savo juridine prigimtimi panaudos sutartis panaši į nuomos sutartį, todėl tarp jos šalių atsirandantiems santykiams reguliuoti taikomos CK nuomos santykiams reguliuoti taisyklės.

Šalys. Panaudos davėjais ir panaudos gavėjais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys ir tik daikto savininkai ar jo įgalioti; dalinai veiksnūs fiziniai asmenys (nuo 14 m. iki 18 m. – leidžiamų smulkių sandėrių ribose); juridiniai asmenys; įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių (jų teisnumo ribose). Pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organų nariai.

Dalykas. Panaudos sutarties dalyku gali būti: 1) daiktas, turintis individualius požymius, 2) nesuvartojamas daiktas, 3) daiktas, kuriuo tenkinami panaudos gavėjo poreikiai.

Forma. Bendros nuomos sutarčių taisyklės: ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė; nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis, sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta ttvarka įregistruota viešame registre.

Terminai. Kaip ir nuomos sutartims: panaudos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų.

Jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir panaudos davėjas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Šalių teisės ir pareigos. Panaudos davėjas:

Privalo daiktą perduoti kartu su daikto priklausiniais ir jo dokumentais (naudojimo instrukcija, techninis pasas ir kt.) 2. privalo įspėti panaudos gavėją apie trečiųjų asmenų teises į perduodamą daiktą.

Panaudos gavėjas:

1. Pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. 2. privalo naudoti daiktą pagal sutartyje numatytą paskirtį. 2. Be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. 3. neatsako už atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą jo normalaus naudojimo pagal sutartyje numatytą paskirtį metu.

Sutarties pasibaigimas.

Panaudos sutartis, be bendrųjų prievolėms pasibaigti pagrindų, pasibaigia taip pat, atsisakius panaudos sutarties:1. šalys turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį bet kada, įspėjusi prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. 2. terminuotą – įspėjus kitą šalį apie numatomą sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

39.4 LIZINGAS

Esmė –

lizingo gavėjas gauna daiktą, kurį lizingo davėjas jam perduoda iš trečiojo asmens, o sumokėjus sutartyje nurodytą sumą (t.y. pasibaigus nuomos teisei), daiktas pereina nuosavybėn.

Lizingo sutartis – konsensualinė, dvišalė, atlygintinė.

Lizingo sutartis apima pirkimo–pardavimo, nuomos ir kreditavimo sutarčių elementus. Bendri bruožai:

1) pagal nuomos, lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įsipareigojimas perduoti sutarties dalyką, t.y. visos sutartys yra konsensualinės, dvišalės ir atlygintinos.

2) Asmenys – pagal lizingą, davėjas gali būti tik bankas ar kitas pelno siekiantis asmuo, gavėjas – verslininkas, tuo tarpu nuomos ir pirkimo-pardavimo ssutarties šalimis gali būti ir kiti civilinių santykių subjektai (fiziniai, juridiniai asmenys, užsienio subjektai, su kai kuriom išimtim ir pan).

3) Dalykas – pagal lizingo sutartį – tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai (išskyrus žemę ir gamtos išteklius), pagal nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis – priklausomai nuo sutarties rūšies (gali būti daiktai, turtas, turtinės teisės, t.p. žemė ir pan).

4) Forma – rašytinė, kai reikia įregistruota. Lizingo atveju t.b. registruojama.

5) Bendra su pirkimo-pardavimo sutartimi yra tai, kad daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina daikto gavėjui nuo pperdavimo momento, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą ir tai, kad įvykdžius sutartį gavėjui pereina nuosavybės teisės. Su nuomos sutartimi bendra yra tai, kad sutarties dalyko savininkas (kol sutartis nepasibaigusi) yra nuomotojas ar lizingo davėjas.

6) Nuomos ir lizingo šalių bendros kai kkurios teisės ir pareigos, tai pareiga išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti perduotą daiktą, palaikyti tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, iš kitos pusės – pareiga perduoti daiktą laiku, draudimas be sutikimo įkeisti dalyką ir pan. Lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus mokėjimo pareigą.

7) Lizingo sutarties metu lizingo gavėjas naudojasi produkcija, už kurią sumokėjo lizingo davėjas (kreditavimo sutarties elementai).

Lizingo davėjas sudaro sutartį su gamintoju užsakydamas pagaminti lizingo gavėjui reikalingą produkciją ir nurodydamas kam ji turi būti patiekta. Po to, kai lizingo gavėjas pasirašo produkcijos priėmimo aktą, o lizingo davėjas užmoka gamintojui už pagamintą ir patiektą produkciją, santykiai tarp lizingo davėjo ir gamintojo pasibaigia (jei sutartis nenumato ko kita).

Lizingo sutartyje tarp lizingo gavėjo ir lizingo davėjo nnustatomas terminas, per kurį turi būti padengtos lizingo davėjo išlaidos ir pelnas. Lizingo gavėjas tampa savotišku nuomininku. Lizingo gavėjas naudodamas produkciją gauna pajamas iš kurių padengia savo gamybos išlaidas ir Lizingo būdu įgytos produkcijos nuomos mokestį tol, kol pilnai neatsiskaito. Tol, kol nesumokamas visas sutartas mokestis, produkcijos savininkas – lizingo davėjas (nuomos sutarties elementai). Atsitiktinė daikto (produkcijos) žuvimo rizika tenka lizingo gavėjui (kitaip nei esant nuomos sutarčiai). Jeigu lizingo gavėjas bankrutuos, skolininkai negali nukreipti išieškojimo į produkciją, nes nuosavybės teisės įį produkciją, kol neįvykdyta lizingo sutartis, priklauso lizingo davėjui.

Lizingo davėjo teisės ir pareigos:

1. pardavėją ir daiktą renkasi pagal gavėjo nurodymus ir neatsako už parinkimą, jei ko kita nenumato sutartis. Privalo užtikrinti, kad daiktas būtų perduotas laiku.

2. gali perleisti visas ar dalį teisių susijusių su sutartimi ir jos dalyku, tačiau tai neatleidžia nuo prievolių ir nekeičia sutarties esmės.

3. be gavėjo sutikimo neturi teisės įkeisti lizingo dalyką, jei ko kita nenumato sutartis.

4. privalo pardavėjui pranešti, kad jis perka daiktą turėdamas tikslą perduoti jį lizingo sąlygomis.

5. davėjas neatsako už perduoto daikto trūkumus, išskyrus kai jis įtakojo daikto parinkimą ar sutartis numato kitaip.

Lizingo gavėjo teisės ir pareigos:

1. turi teisę pats pasirinkti pardavėją ir daiktą, teisę daiktą gauti laiku, o negavęs – nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (jei dėl to kaltas davėjas) ar sustabdyti mokėjimą.

2. gavęs išankstinį sutikimą gali perleisti teisę naudotis dalyku, ar kt iš lizingo sutarties atsirandančią teisę.

3. jei daiktas nekokybiškas ir pan., turi teisę reikalavimus pareikšti tiesiogiai pardavėjui ar, kai už tai atsako davėjas – jam.

4. privalo išlaikyti, remontuoti už savo išlaidas, išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti tokios būklės kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (imperatyvu), atsako atsitiktinai žuvus ar sugedus daiktui (jei ko kita nenumato sutartis)

Davėjas ir gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių teises ir ppareigas.

Lizingo sutartis gali pasibaigti ar būti nutraukta, jeigu:

• gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį.

• lizingo gavėjas pažeidžia įrenginio naudojimo sąlygas, nevykdo kitų sutarties sąlygų;

• lizingo gavėjas nevykdo mokestinių įsipareigojimų;

• likviduojama lizingo gavėjo įmonė.

• Davėjas neperduoda daikto per sutartyje nustatytą terminą, jei nenustatyta – per protingą terminą.

• jeigu įrenginio pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dėl įrenginio defekto;

39.5 GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA

Rūšys. 1 kriterijus: kam priklauso nuomojamos patalpos

• fiziniams asmenims priklausančių patalpų nuomos sutartys;

• valstybei ar savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys;

• juridiniams asmenims priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys;

2 kriterijus: pagal gyvenamųjų patalpų paskirtį:

• tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys;

• gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose nuomos sutartys;

• gyvenamųjų patalpų viešbučiuose, nakvynės namuose, gydymo ir socialinės globos institucijų patalpose nuomos sutartys.

3 kriterijus: kaip nustatomos nuomos sutarties sąlygos:

• sąlygos nustatomos šalių susitarimu – komercinės sutartys;

• pagrindines sąlygas nustato norminiai aktai.

Teisinis gyvenamosios patalpos nuomos santykių reguliavimas.

1992 m. buvo priimtas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Taip pat, nuo 2001 liepos 1 d. – LR CK

Gyvenamosios patalpos sutarties sudarymo teisiniai pagrindai skiriasi priklausomai nuo to, kam priklauso patalpos: 1) kai patalpas nuomoja fizinis asmuo – teisinių gyvenamosios patalpos nuomos santykių atsiradimo pagrindas – susitarimas 2) kai – valstybė ar savivaldybės – atitinkamai vienos iš jų įgaliotos institucijos sprendimu 3) kai juridiniai asmenys savo darbuotojams – pagal sulygtas sąlygas kolektyvinėje sutartyje ar administracijos ir darbuotojų susitarimu 4) kai jjuridiniai asmenys nuomoja fiziniams asmenims komercinėmis sąlygomis – susitarimas.

Sutartis dvišalė, atlygintinė, konsensualinė (jeigu nuomotojas patalpos neperduoda, nuomininkas turi teisę reikalauti perduoti patalpą ir atlyginti uždelsimu padarytus nuostolius).

Forma. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo – raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. Kilus ginčui ir nesant sutarties galima remtis faktinėmis aplinkybėmis (mokėjo nuompinigius, nuompinigiai buvo priimami ir pan.) Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Terminuota – turi būti sudaroma raštu (nepriklausomai kas šalis). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus viešame registre.

Terminai.

1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas tam tikru įvykiu, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Šalys gali atnaujinti terminuotą nuomos sutartį ir sudaryti naują.Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma tam laikui, kol nuomininkas dirba nurodytose pareigose. Nuomos sutarties terminą apibrėžia darbo sutarties terminas. Pasibaigus šiam terminui nuomininkas gali būti iškeldinamas. Nuomos sutartis gali būti sudaryta mokymosi laikui.

Sutarties dalykas, sutarties šalys.

Dalykas – tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Savarankiškai dalyku negali būti kambario dalis arba

kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Kai bute keli nuomininkai, tokios pagalbinės patalpos gali būti išnuomojamos bendram naudojimui. Izoliuota patalpa – tokia, į kurią galima patekti nepereinant per kitą kambarį ir iš kurio nepereinant galima patekti į bendro naudojimo patalpas.

Šalys – nuomotojas, kuris yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu, ar subnuomininkas. Nuomininkas yra fizinis asmuo, už nepilnametį nuomos sutartį sudaro įstatymų įgaliotas aasmuo.Juridinis asmuo gali nuomotis tik fiziniams asmenims apgyvendinti. Kodėl “Nuomininkas yra fizinis asmuo” ? Jeigu gyvenamąsias patalpas nuomoja juridinis asmuo, tai nuomos santykius reglamentuoja CK XXVIII skyrius (Nuoma). Esmė: juridiniams asmenims netaikomos lengvatos nustatytos fiziniams asmenims.

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, jų teisinė padėtis.

Svarbu ! 1) Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pvz.: moteris turi butą, sudarė santuoką, bet vyro bute nepriregistravo. Šis kreipėsi į teismą, kad jį įkeldintų ir priregistruotų, nnes jis – šeimos narys. Teismas atmetė ieškinį, nes vyras nėra nuomininko šeimos narys, trūksta esminės kodekse numatytos sąlygos (vyras nebuvo priimtas ir apgyvendintas buto savininko).

2) Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai laikomi šeimos nariais jeigu jie nne tik gyvena kartu su nuomininku, bet ir su nuomininku turi bendrą ūkį.

3) Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, Globėjai ir globotiniai gali būti pripažinti šeimos nariais, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Jeigu tokio sutikimo nebus, šeimos nario teisių neįgys. Pvz.: Tėvas apgyvendino pamotę be pilnamečių sūnų sutikimo; kilus teisminiam ginčui, pamotę teismas iškeldino, nes nebuvo nuomininko šeimos narių sutikimo.

Šeimos narių teisinė padėtis. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas.Pvz.: jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčių, jie gali būti išieškoti iš bet kurio šeimos nario.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos. NNuomininko teisės:

1. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa. Tai teisė gyventi išsinuomotoje patalpoje, arba, laikantis nustatytų apribojimų, naudoti ją komercinei ūkinei veiklai. 1992 m. nutarimu priimtos “Gyvenamųjų patalpų naudojimo komercinei ūkinei veiklai taisyklės” draudžia įrengti sprogstamųjų medžiagų parduotuves, buitinių paslaugų įmones, pirtis, stiklo taros supirktuves, viešbučius ir kt..

2. Teisė subnuomoti gyvenamąją patalpą, kai nuomininkas turi gauti kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo rašytinį sutikimą

3. Teisė apgyvendinti laikinus gyventojus tik susitarus su šeimos nariais nesudarant su jais subnuomos sutarties ir nneimant mokesčio už naudojimąsi patalpa.

4. Teisė keistis gyvenamosiomis patalpomis. – tik Savivaldybės gyvenamosioms patalpoms !!! Tai gali daryti tik. nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, įskaitant laikinai išvykusius, rašytinį sutikimą ir nuomotojui sutikus,ir tik su kitu valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininku.Ginčai-teismo tvarka.

5. Teisė į gyvenamąją patalpą laikinai išvykus – tik Savivaldybės gyvenamosioms patalpoms !!! 6.591 1. Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

Jeigu išvykdamas turėjo tikslą išvykti nuolatos, teisė į gyvenamas patalpas prarandama nuo išvykimo momento (šešių mėn. terminas neskaičiuojamas). Gali būti ši teisė į gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui tam tikrais atvejais:( išvykusiems gydytis, išvykusiems mokytis, išvykusiems į ilgalaikę komandiruotę į užsienį ar pan. Pasibaigus šiom aplinkybėm, laikinai išvykusiam teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius.Po to, jei negrįžta, praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.Bet, jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta. Laikinai išvykusiojo reikalavimu teismas gali atstatyti terminą ir pripažinti jam teises į nnuomojamą gyvenamąją patalpą dėl svarbių priežasčių. Ta patalpa iš kurios laikinai išvykstama, ja turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, arba gali būti subnuomojama arba suteikta laikinam gyvenimui. Kai grįžta kiti turi išsikelti, o jei ne-iškeldinami ir nauja gyv. patalpa jiems nesuteikiama.

6. Teisė rezervuoti valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas,. Jeigu išvyksta ilgiau kaip šešiems mėnesiams, patalpa gali būti rezervuojama su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas., rezervavimas sudaromas raštu jeigu pasiliekantys šeimos nariai sutinka.. Atsisakymas rezervuoti gali būti ginčijamas teismo tvarka.patalpa gali būti subnuomojama arba suteikta laikinai gyventi.

Nuomininko pareigos.

1. Išsaugoti ir tinkamai eksploatuoti gyvenamąją patalpą ir joje esančius įrenginius;

2. Mokėti nuompinigius ir mokestį už komunalines paslaugas.

Nuomotojo teisės ir pareigos yra bendros visoms nuomos sutartims tačiau nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį iš anksto, išskyrus nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių.

Sutarties pakeitimas ir nutraukimas.

6.598 straipsnis. Sutarties pakeitimas

Sutartis gali būti pakeista 1)padalijant butą, 2)kai viena gyvenamoji patalpa keičiama į kelias, 3) nuomininkams susijungus į vvieną šeimą, 4) dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, 5) perdavus patuštintą kambarį . Jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai nesutinka keisti nuomos sutarties kolektyvinėje sutartyje ar administracijos ir darbuotojų susitarime numatytais pagrindais, ginčas tarp gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių sprendžiamas teismo tvarka. Pakeitimai sudaromi raštu.Taikomi įspėjimo terminai. Visi ginčai sprendžiami teisme.

Sutarties nutraukimas.

Nuomininko iniciatyva:

Nuomininkas – prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją, gali atšaukti įspėjimą. Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.

Nuomotojo iniciatyva:

1. Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei – ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, t.p. kai netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

2. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui

3. Juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius.

Fizinių asmenų iškeldinimo iš užimamų gyvenamųjų patalpų pagrindai ir tvarka.

Tik teismo tvarka ar pagal prokuroro sankciją, kai tai numato įstatymai. Tik teismo tvarka-sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ar nutraukta.

Nuomotojo iniciatyva asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant

kitos gyvenamosios patalpos, kai

• Sutartis nutraukta dėl to kad nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas(netinkamas elgesys su kaimynais, nemoka nuompinigių, gadina patalpas),.

• Pasibaigus terminui, nuomotojo reikalavimu.

• Išnuomota komercinėmis sąlygomis ir neterminuota nuomos sutartis nutraukiama nuomotojo reikalavimu (nuomininką raštu įspėjamas)

• Savavališkai užėmus patalpas

Pasibaigus sutarčiai, Fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu:

1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas;

2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo;

3) gyvenamosios patalpos ppertvarkomos į kitos paskirties patalpas.

Kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia nuomotojas arba kitas juridinis asmuo, dėl kurio interesų gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. (6.616)

Sutarties nutraukimas pagal prokuroro sankciją kai fiziniams asmenims suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa:

Jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo valstybės, savivaldybių ar juridinių asmenų gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi. Gyvenamoji patalpa turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas iir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus ji negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji. Jeigu anksčiau turėjo mažiau nei leidžia įstatymai, tai suteikiama kaip to reikalauja įstatymai. Teismo sprendime nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką turi bbūti nurodyta gyvenamosios patalpos, kuri suteikiama iškeldinamajam, bendras plotas ir kambarių skaičius.

Tarnybinės gyvenamosios patalpos, jų suteikimo tvarka. Iškeldinimas iš tarnybinių patalpų.

6.618 straipsnis. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinis statusas

Tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu.

Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarka

Sutartis sudaroma remiantis valstybės vadžios ar valdymo institucijos įgalioto asmens ar savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, juridinio asmens valdymo organo sprendimu.

Iškeldinama iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų

Pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai) iir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus jeigu 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Šiuo atveju jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyv patalpa. Taip pat suteikiama, kai iškeldinami asmenys yra:

1) darbuotojai (tarnautojai), atleisti iš darbo (tarnybos) dėl to, kad tapo I ar II grupės invalidais dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių;

2) dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių žuvusio ar ddingusio be žinios darbuotojo (tarnautojo) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai.

Kita gyvenamoji patalpa, suteikiama iškeldinamiems fiziniams asmenims, turi būti toje pat gyvenamojoje vietovėje ir turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.

Bendrabučiai

1. Darbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius jų darbo ar mokymosi metu galima apgyvendinti bendrabučiuose. Bendrabučiai yra specialiai pastatyti ar šiam tikslui įrengti gyvenamieji namai. Bendrabučių suteikimo ir naudojimosi jais tvarka nustatoma juridinių asmenų kolektyvinėse sutartyse. Organizacijose, kuriose tokia sutartis nesudaroma, ši tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojų susitarimu, o mokslo ir mokymo įstaigose – šių įstaigų valdymo organų sprendimu.

2. Darbuotojai, pasibaigus darbo sutarčiai ar mokymosi laikui, iš bendrabučio iškeldinami, išskyrus kai tapo invalidu ar žuvo (paliekama šeimos nariams). Asmenys, kurie mokosi, pasibaigus mokslo metams, iš bendrabučio iškeldinami. Bendrabučių gyventojai gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi, taip pat jei jie nuolat gadina gyvenamąją patalpą arba naudoja ją ne pagal paskirtį.

3. Iš bendrabučių iškeldinama teismo tvarka.

Negalima subnuomoti bei apgyvendinti laikinus gyventojus.

Nuomotojas prireikus (dėl remonto, avarijos ir kt.) turi teisę perkeldinti nuomininką be nuomininko sutikimo.

40 TEMA. SUTARTYS DĖL DARBŲ ATLIKIMO AR PASLAUGŲ TEIKIMO

40.1 RANGA

Reikia suvokti, kad Rangos bendrosios nuostatos tinka visoms rangos rūšims. Principe rangą ir statybos rangą reikia skaityti kartu, nnes viena kitą papildo.

Rangos sutarties sąvoka ir reikšmė.

Rangos sutarties samprata

1. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Rangos sutarties didelė reikšmė gamyboje. Pagal šią sutartį gali būti pagaminti ir individualaus pobūdžio daiktai. Gamybinis bus ir patalpos remontas, buitinės technikos remontas, pertvarkymas ir t.t..

Rangos sutarties rūšys vartojimo ranga, statybos, projektavimo ir tyrinėjimo darbų, rangos darbai finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.

Rangos sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė.

Rangos sutarties šalys, forma ir sąlygos.

Sutarties šalimis gali būti juridiniai asmenys – visų rūšių įmonės. Fizinių asmenų galimybė užsiimti ranga ribojama mokesčių įstatymais, nes reguliariai turi įgyti patentus.

Sutarties forma gali būti žodinė arba rašytinė forma ir prie sutarties pridedama normatyviniai dokumentai. Buitinėse sutartyse naudojami žetonai, talonai (avalynės remontas). Notarinė forma neprivaloma.

Rangovais gali būti tik specialiai registruoti asmenys:

Sutarties turinį – sudaro dalykas, kaina, vykdymo terminai, normatyviniai dokumentai tai ir yra esminės sutarties sąlygos.

Dalykas – rangovo darbo rezultatas apibūdinamas individualiais požymiais, taip pat egzistuojančiam daiktui naujų savybių suteikimas bei atstatymas prarastų savybių ( remontas ). Sutartis visuomet numato kokį darbą atlieka ir kokį rezultatą perduoda rangovas užsakovui. Jeigu rangos sutartis sudaryta daikto pagaminimui, ttai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį. Rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Jeigu atliekamų darbų pobūdis ir jų vertė, palyginus su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nežymūs, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis. Daikto žuvimo rizika, kol jis neperduotas, tenka rangovui.

Kaina paprastai nustatoma šalių susitarimu. Viešosios sutarties atveju kainos iš anksto nustatomos rangovo ir yra vienodos visiems užsakovams ( kirpyklose ). Kai nesudėtingi darbai – nustatoma bendra kaina, kai sudėtingi – nustatomos sąmatos: kokie darbai ir kokia kaina. Rangovas turi teise į sutartą atlyginimą, kai rangovo faktinės išlaidos buvo mažesnės negu nustatant atliekamų darbų kainą.Apmokėjimo formos įvairios. Užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje numatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba, užsakovui sutikus, anksčiau nustatyto termino.. Rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą ar rankpinigius tik jei susitarė.

Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma tvirta ar apytikrė sąmata.

Tvirtos – paprastai nekintamos, bet jei reikia keisti privalo pranešti, jei to nepadaro, praranda teisę į sąmatos skirtumo atlyginimą. Apytikres – galima nežymiai viršyti, užsakovui

privalu apmokėti. Jeigu – žymiai, tai rangovas privalo laiku įspėti apie tai užsakovą.

Sutarties kainos gali būti koreguojamos: medžiagų kaina gali pasikeisti, pabrangti ar atpigti darbo jėga. Tai ypač būdinga statybos darbams.

Vykdymo terminas nustatomas šalių susitarimu. Gali būti galutinis terminas, laiko tarpas, konkreti data, gali būti numatomi tarpiniai darbų vykdymo terminai ( siuvant rūbus, pasimatavimo darbai ), tarpiniai gali būti tam, kad tam tikrus klausimus suderinti su užsakovu, jei tarpiniai terminai praleidžiami, užsakovas arba rangovas gali pratęsti ar sutrumpinti galutinį terminą iir pan.

Generalinis rangovas ir subrangovas

Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolių įvykdymui kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti asmeniškai rangovas. Jeigu yra pasitelkti užduoties vykdymui subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Rangovas atskirų darbų atlikimą gali atiduoti subrangovui. Už darbus, kuriuos atliko subrangovas, atsako rangovas. Užsakovas nėra tiesiniuose santykiuose su subrangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užsakovas ir ssubrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Rangovo pareigos:

1) atlikti darbą laiku, kokybiškai ir rezultatą atiduoti užsakovui. Rangovas operatyviai nepriklauso nuo užsakovo, kuris gali kontroliuoti darbo atlikimo laiką ir nnurodo dėl darbo rezultato. Jei užsakovas duoda netinkamus nurodymus, rangovas turi įspėti užsakovą, jei rangovas to nepadarė, negali remtis tuo, kad taip padarė, nes užsakovas prašė, užsakovas – nėra tos srities specialistas.

2) saugoti jam patikėtą turtą ir atsako už bet kokį apsileidimą, dėl kurio tas turtas buvo prarastas arba sužalotas.

3) įspėti užsakovą

– kad gauta iš užsakovo medžiaga netinkama ar blogos kokybės;

– kad užsakovo nurodymų laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui;

– kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui.

4) Rangovo pareiga perduoti užsakovui informaciją apie rangos sutarties dalyko eksploatavimą arba kitokį naudojimą,

Užsakovo pareigos:

1) sudaryti sąlygas rangovui atlikti darbus (buto remontui turi būti atlaisvintos patalpos).

2) savalaikiai vykdyti pagrįstus rangovo reikalavimus. Jeigu užsakovas, nepaisydamas rrangovo savalaikio ir pagrįsto įspėjimo, atitinkamu terminu nepakeičia netinkamos ar bloga kokybinės medžiagos tinkama, nepakeičia nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tai rangovas turi teisę, atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti iš užsakovo savo turėtus nuostolius.

3) priimti rangovo atliktą darbą. Užsakovas privalo priimti rangovo pagal sutartį atliktą darbą, apžiūrėti jį ir, pastebėjęs jame nukrypimų nuo sutarties sąlygų, ypatingai kokybės, ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos rangovui.

4) sumokėti atlyginimą rangovui. Šalių susitarimu aatliekamų darbų kaina arba jos dalis gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu arba gali būti duodamas avansas sutarties sudarymo metu, o visiškai atsiskaitoma tada, kai užsakovas gauna rangovo atliktą darbą.

!!! Jeigu šalis, vykdydama rangos sutartį, gavo iš kitos šalies informaciją, esančią komercine paslaptimi, arba kitokią sutartyje numatytą konfidencialią informaciją, tai ji neturi teisės suteikti tos informacijos tretiesiems asmenims be kitos šalies sutikimo.

Užsakovo teisės darbo atlikimo metu

1. Užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę-komercinę veiklą.

2. turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius kai darbai nepradedami laiku.

3 Esant svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, prieš darbą pabaigiant, atsisakyti nuo sutarties, kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas jam nuotolius, padarytus sutarties nutraukimu, įskaičius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.

4. Jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai – nesumokėti už tai išskyrus kai rangovas pateikia prievolės įvykdymo užtikrinimą.

5)privalo teikti rangovui pagalbą atliekant darbus jei tai numatyta sutartyje.

Rangos sutarties šalių atsakomybė.

Šalių atsakomybė atsiranda esant sutarties sąlygų pažeidimui ir sutarties šalių pareigų nevykdymui arba jų nesavalaikiam vykdymui. Nesant kaltės nei viena iš šalių neturi teisės reikalauti atlyginimo, atsitiktinai žuvus daiktui, nesant galimybės atlikti darbą.

Galimos pasekmės:

1) nuostolių išieškojimas,

2) netesybų išieškojimas,

3) ssutarties nutraukimas,

4) galutinio termino nukėlimas,

5) darbo trūkumų ištaisymas rangovo sąskaita,

6) daikto pardavimas,

7) įpareigojimas pagaminti kitą daiktą.

Rangovas atsako,kai

• jo atliktas darbas turi trūkumų:

1) esminius, kurie neleidžia daikto panaudoti pagal paskirtį, arba jų negalima pašalinti, arba galima pašalinti su didelėmis išlaidomis,

2) neesminius, kurie nesunkiai pašalinami.

• Neišsaugo užsakovo perduoto turto

• Darbas yra netinkamos kokybės. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį.

Rangovas ir užsakovas atsako už sutarties nutraukimą iki darbų rezultato priėmimo, tokiu atveju,i užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

Vartojimo rangos sutartis kai rangovas, užsiima atitinkamu verslu ir pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlieka tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomas šio kodekso vartojimo sutarčių ir vartojimo pirkimo-pardavimo sut taisyklės, taip pat taikomi vartotojų gynimo ir kiti, susiję su juo, įstatymai.

Dalykas- darbas skirtas tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius

Rangovo ir užsakovo teisės ir pareigos

• įspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas

Rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo įįspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas ir pranešti užsakovui reikalavimus, kurių būtina laikytis naudojant darbų rezultatą nesilaikymo pasekmes užsakovui ir kitiems asmenims. bei galimas tokių reikalavimus.

• Rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo aptarti sutartyje.

• Užsakovas bet kada, iki darbo rezultato priėmimo, gali nutraukti sutartį, sumokėjęs dalį aptartos kainos, proporcingos atliktam darbui.

• Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, o taip pat, užsakovui paprašius, kitus duomenis, susijusius su sutartimi ir atliekamu darbu. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą.

• užsakovas turi teisę pasinaudoti pirkėjo teisėmis nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

40.2 STATYBOS RANGA

Statybos rangos sąvoka, rūšys ir reikšmė.

Statybos proceso dalyviai yra:

1) statytojas (užsakovas);2) projektuotojas;3) statybos rangovas (toliau – rangovas);4) statinio statybos techninis prižiūrėtojas;5) statybos medžiagų bei statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.

Šalys. Statytojo (užsakovo) teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys Statybos rangovu gali būti kiekviena Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo nustatyta tvarka įsigijęs patentą; užsienio valstybės statybos firma, turinti savo šalies

institucijų išduotus atestacijos dokumentus. Ypatingos svarbos statinius, statyti gali tiktai Lietuvos Respublikoje įregistruota statybos verslo įmonė ar užsienio valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka. Statybos darbus gali atlikti pats asmuo, jeigu darbai nesudėtingi. Reikia gauti leidimus, turėti projektą, jį suderinti.

Statybos rangos sutarties dalykas – tai rangos gamybinės veiklos rezultatas, statybinės veiklos baigta produkcija. Statybos rezultatas – nekilnojamas objektas. Jei kilnojamas daiktas, ( pvz., kioskas ), reglamentuos paprasta rrangos sutartis.

Statybos rangos sutartis reiškia užsakovo ir rangovo raštu sudarytą sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigoja sutartyje numatytais terminais pagal užsakovo užduotį pastatyti statinį ar atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti statybos darbams būtinas sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti. Sutarties dokumentai – sutartis ir jos priedai. Statybos rangos sutartis – konsensualinė, dvišalė, atlygintinė.

Gali būti, kad dalį darbų atlieka rangovas, o dalį užsakovas. Tai gali būti atskira savarankiška ranga ir liesti tą patį objektą. Taip pat galima ranga ir ssubranga, kai rangovas gali pasitelkti subrangovus, bet tuo atveju už kokybę atsako rangovas. Subrangovas gali pasitelkti dar subrangovų – tai bus dviguba ranga.

Sutartys sudaromos pagal normatyvinius statybos dokumentus (reglamentus, taisykles, rekomendacijas ir kita), kuriuose numatyti statinio kokybės reikalavimai, aplinkos apsaugos iir darbų saugumo reikalavimai;

Šalių teisės ir pareigos. Rangovo specialiosios teisės ir pareigos:

1) gali apdrausti statybos objektą ar savo civilinę atsakomybę.

2) Privalo vykdyti darbus vadovaudamasis normatyviniais dok. ir sutartimi;

3) Dėl būtinų papildomų darbų privalo informuoti užsakovą;

4) Privalo laikytis aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų.

Užsakovo spec. teisės ir pareigos:

1) pateikti rangovui objektui statyti žemės sklypo (trasos) dokumentaciją, kurioje turi būti nurodyti visi esami objektai ir sklypo tyrimo duomenys bei geodezinio žymėjimo pagrindas pateikti projektą ir leidimą, kurių reikia objektui statyti;

2) Turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose;

3) Privalo apmokėti už darbų galutinį ar tarpinį rezultatą;

4) Privalo laiku pateikti žemės sklypą statybai, perduoti kitus įrenginius;

5) Turi teisę kontroliuoti atlikimo terminus, darbų kokybę ir pan.;

Šalys turi bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga)

Atsakomybė. Rangovas atsako tik esant kaltei 1) už tai, kad neperspėjo užsakovo dėl papildomų darbų būtinumo iir netenka teisės reikalauti apmokėti už tai. 2) už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (už smulkius nukrypimus, su užsakovo sutikimu, neatsako) 3) už statinio sugriuvimą atsako ir projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas.

Užsakovas: 1) atsako už nekokybiškų medžiagų pateikimą, jei iš jų buvo pastatytas statinys, už neteisingų nurodymų davimą ir neklauso rangovo įspėjimų.

Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis.

Dalykas – tyrinėjimo ir projektavimo darbai, techninių dokumentų parengimas, kitoks darbų rezultatas. Svarbu: rangovas privalo saugoti užsakovo komercines paslaptis.

RANGOS DARBAI, FINANSUOJAMI IŠ VALSTYBĖS AAR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETO

Statybos, projektavimo ar tyrinėjimo darbai, taip pat architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos valstybės ar savivaldybių reikmėms, kurie finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.Sutarties turinį sudaro rangovo pasiūlymai.

40.3 MOKSLINIO TYRIMO, BANDOMIEJI, KONSTRAVIMO IR TECHNOLOGINIAI DARBAI

Yra dvi rūšys: 1)mokslinio tyrimo darbų sutartis ir 2)bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų sutartis. Abi sutartys yra konsensualinės, dvišalės, atlygintinės, kai viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies techninę užduotį 1)atlikti mokslinius tyrimus arba 2)parengti naujo gaminio pavyzdį arba jo gamybos konstrukcijos dokumentus ar naują technologiją, o užsakovas įsipareigoja priimti darbą ir sumokėti. Sutarčių objektai skiriasi.

Vykdytojo teisės ir pareigos:

1) pagal mokslinio tyrimo darbų sutartį: vykdytojas darbus privalo atlikti pats;

2) kitu atveju – gali pasitelkti trečiuosius asmenis, kuriems taikomos rangovo ir subrangovo taisyklės.

3) atlikti tik pavestus ir suderintus su užsakovu darbus ir laiku perduoti rezultatą

4) derintis su užsakovu dėl intelektualinės veiklos rezultatų panaudojimo ar įsigijimo

5) pašalinti dėl savo kaltės padarytus trūkumus ir kt.

Užsakovo:

5) privalo perduoti būtiną darbam atlikti informaciją,

6) priimti darbų rezultatą

7) apmokėti

Šalys privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą (kokia tai informacija-numato sutartyje) ir tik kitai šaliai sutikus galima paskelbti. Darbų rezultatas naudojasi tiek užsakovas tiek vykdytojas. Užsakovas naudojasi tik perduotais, o vykdytojas –– gautais darbų rezultatais ir neperduotais užsakovui.

Atsakomybė. Vykdytojas atsako už sutarties pažeidimą tik dėl kaltės. Pasekmė – privalo atlyginti nuostolius, negautos pajamos atlyginamos tik sutartyje numatytais atvejais.

40.4 ATLYGINTINŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS

Dalykas – nematerialaus pobūdžio ar kitokios paslaugos, kurios neturi būti susijusios su materialaus objekto sukūrimu ir kurios nesukuria darbo, pavaldumo santykių. Šalys gali būti visi civilinių santykių subjektai (veiksnūs ir pan.). Sutarties pagrindas – užsakymas. Rūšys- asmens sveikatos priežiūros, turizmo paslaugų teikimas. Kliento interesų prioritetas- paslaugų teikėjui taikomi sąžiningumo ir protingumo kriterijai, labiausiai atitinkantys klientų interesus. Teisės ir pareigos: Paslaugų teikėjas – 1) gali atsisakyti vykdyti nurodymus jei kliento reikalavimai priešingi etikai ar įstatymams; 2)gali nukrypti nuo sutarties sąlygų kliento interesais, bet iš anksto atsiklausus; 3) gali vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių; 4) privalo suteikti išsamią informaciją apie teikimo sąlygas, kainą, terminus, galimas pasekmes ir kt.; 5) kliento reikalavimu pateikti ataskaitą apie eigą; 6) grąžinti viską ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Kliento – 1) privalo apmokėti nustatytu laiku ir tvarka; 2) privalo apmokėti kt. išlaidas; 3) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį bet kuriuo momentu.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Dalykas – sveikatos priežiūros paslaugos, tyrimai, patarimai, sveikatos būklės įvertinimai, paciento slauga išskyrus farmacinę veiklą.. Šalys – paslaugų teikėjas ir ppacientas (juo gali būti ir tretysis asmuo, tuomet sutartį sudaręs asmuo-užsakovas, kai 16 m. nepilnametis sutartį gali sudaryti pats). Teisės ir pareigos: Teikėjas – 1) privalo veikti pagal įstatymus, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus; 2) privalo turėti, tvarkyti ir pildyti pacientų medicinos dokumentus; 3) negali teikti informacijos tretiesiems asmenims; 4) be svarbių priežasčių nutraukti sutartį. Paciento – 1) teisė į informaciją apie sveikatos būklę ir pan.; 2) teisė nežinoti kuo serga; 3) negali būti gydomas prieš savo valią;4 ) turi su teikti informaciją, tam kad būtų tinkamai įvykdyta sutartis; 5) teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose ir pan.

Turizmo paslaugų teikimas. Dalykas – iš anksto organizuota turistinė kelionė ilgesnė nei 24 h. su nakvyne + dar mažiausiai dvi paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo bei paslaugą nesusijusią su tuo. Šalys – organizatorius ir turistas. Organizatorius privalo verstis turizmo verslu (g.b. užsienio subjektas veikiantis per tarpininką Lietuvoje). Rašytinė. Teisės ir pareigos. Organizatorius – 1) privalo teikti neklaidinančią informaciją; 2) privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą su šia informacija prieš sutarties pasirašymą; 3) nuo sutarties gali atsisakyti ir keisti ją tik dėl svarbių priežasčių ir nedelsiant informuoti; 4) kai sutarties įvykdyti negali, privalo imtis priemonių, kad jo pareigas perimtų kitas asmuo. Turistas – 1) turi teisę

atsisakyti sutarties bet kada; 2) turi teisę į turtinės žalos atlyginimą ir sumokėtų pinigų grąžinimą; 3) turi teisę atsisakyti keisti sutartį; 4) turi teisę perleisti savo teisę trečiajam asmeniui. Atsakomybė. Organizatorius atsako už netinkamą sutarties įvykdymą (neatsako, kai kaltas turistas, tretysis asmuo ar nenugalima jėga). Civilinė atsakomybė už žalą.

40.5 PASAUGA

Pasaugos sutarties samprata ir reikšmė.

Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą r grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje.

Pagal ššalių susitarimą pasaugos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento.

Pasaugos sutarties šalys, dalykas, forma ir terminas

Pasaugos sutarties šalys yra saugotojas ir pasaugos davėjas.

Fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija penkis tūkstančius litų.

Jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareigą priimti daiktą saugoti ateityje, ji turi būti rašytinė visais atvejais.

Pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas:

1) saugotojo išduotu davėjui kvitu ar kitu dokumentu;

2) žetonu (numeriu) arba kitokiu žženklu.

Paprastos rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto daikto tapatybės.

Saugotojas privalo saugoti daiktą sutartyje nustatytą pasaugos terminą.

Jeigu sutartyje pasaugos terminas nenustatytas ir negali būti nustatytas pagal sutarties sąlygas, saugotojas privalo ssaugoti daiktą, iki j{ pareikalaus grąžinti davėjas ar kitas asmuo, turintis teisę jį atsiimti.

Jeigu nustatoma, kad pasaugos terminas baigiasi nuo pareikalavimo momento, tai saugotojas, pasibaigus įprastiniam tokiomis sąlygomis saugojimo terminui, turi teisę pareikalauti, kad davėjas atsiimtų daiktą per protingą terminą po tokio pranešimo gavimo. Jeigu davėjas daikto neatsiima, taikomos šio kodekso 6.843 straipsnyje nustatytos taisyklės.

Pasaugos sutarties šalių teisės ir pareigos

Saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą.

Saugotojas neturi teisės be davėjo leidimo naudoti saugojamą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Saugotojas neturi teisės reikalauti, kad davėjas arba asmuo, kuriam turi būti daiktas grąžintas, įrodytų, kad yra saugomo daikto savininkai arba turi kitokią teisę į tą daiktą.

Saugotojas privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu, nnepaisant to, kad nėra pasibaigęs sutartyje nustatytas saugojimo terminas.

Saugotojas turi teisę reikalauti, kad atsiimantis daiktą asmuo pateiktų kvitą ar kitą dokumentą, patvirtinantį pasaugos sutarties sudarymą ir asmens teisę atsiimti daiktą.

Saugotojas, įsipareigojęs priimti daiktą saugoti, neturi teisės reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam saugoti. Tačiau davėjas, neperdavęs daikto saugoti per sutartyje nustatytą terminą, turi atlyginti saugotojui nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Davėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės, jeigu apie savo atsisakymą pperduoti daiktą saugoti praneša saugotojui per protingą terminą.

Jeigu ko kita nenustato sutartis, saugotojas turi teisę atsisakyti priimti saugoti daiktą, jeigu jis jam nebuvo perduotas per sutartyje nustatytą terminą.

Saugotojo ir pasaugos davėjo atsakomybė.

Saugotojo atsakomybės pagrindai

Saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą.

Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei.

Profesionalus saugotojas atsako visais atvejais, išskyrus, kai daiktas žuvo ar buvo sugadintas dėl nenugalimos jėgos.

Už daikto praradimą, trūkumą ar sugedimą po to, kai atsirado davėjo pareiga atsiimti daiktą, saugotojas atsako tik esant jo tyčiai ar dideliam neatsargumui.

Jeigu saugotojo įpėdinis ar atstovas pagal įstatymą saugomą daiktą parduoda nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis nepriklauso saugotojui, tai įpėdinis ar atstovas pagal įstatymą privalo grąžinti tik tai, ką jis gavo pardavęs daiktą, arba perleisti reikalavimo teisę davėjui, jeigu sąžiningas pirkėjas dar nėra už daiktą sumokėjęs.

Saugotojo atsakomybės dydis

1. Saugotojas privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu.

2. Jeigu pasaugos sutartis buvo neatlygintinė, saugotojas atsako:

1) už daikto praradimą ar trūkumą – daikto ar jo trūkstamos dalies verte;

2) už daikto sugedimą – daikto vertės sumažėjimo suma.

3. Jeigu dėl daikto sugadinimo, uuž kurį saugotojas atsako, daikto vertė sumažėjo taip, kad jo nebegalima naudoti pagal ankstesnę paskirtį, tai davėjas turi teisę atsisakyti atsiimti daiktą ir reikalauti, kad saugotojas atlygintų daikto vertę ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Sandėliavimas. Prekių sandėliavimo sutarties samprata. Sandėliavimo sutarties sudarymas.

1. Pagal prekių sandėliavimo sutartį prekių sandėlis (saugotojas) įsipareigoja už atlyginimą saugoti prekių savininko (davėjo) jam perduotas prekes ir išsaugotas grąžinti nurodytam asmeniui.

2. Šiame skirsnyje prekių sandėliu laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio pagrindinė veiklos rūšis yra saugoti prekes ir teikti kitas su prekių saugojimu susijusias paslaugas.

3. Prekių sandėliavimo sutartis įforminama sandėliavimo dokumentu.

Sandėliavimo dokumentai.

1. Prekių sandėlis, priėmęs saugoti prekes, išduoda vieną iš šių sandėliavimo sutartį patvirtinančių dokumentų:

1) dvigubą sandėliavimo liudijimą;

2) paprastą sandėliavimo liudijimą;

3) sandėlio kvitą.

Dvigubas sandėliavimo liudijimas susideda iš dviejų dalių – sandėliavimo ir įkeitimo liudijimo (šio kodekso 6.857 straipsnis), kurie gali būti atskirti vienas nuo kito. Dvigubas sandėliavimo liudijimas, kiekviena jo dalis kaip paprastas sandėliavimo liudijimas yra vertybiniai popieriai.

Prekės, priimtos saugoti pagal dvigubą sandėliavimo liudijimą, jeigu jo dalys atskirtos, arba paprastą sandėliavimo liudijimą, saugojimo laikotarpiu gali būti įkeistos įkeičiant atitinkamą liudijimą.

Dvigubas sandėliavimo liudijimas ir jo turinys

1. Kiekvienoje dvigubo sandėliavimo liudijimo dalyje turi būti nurodoma:

1) prekių sandėlio pavadinimas ir vieta;

2) sandėliavimo liudijimo numeris;

3) prekių savininko (davėjo), iš kurio ppriimtos prekės, pavadinimas ir buveinė;

4) prekių pavadinimas ir kiekis (vienetai, svoris, tūris ir kt.), o jeigu jos įkeistos, – įkeitimo suma;

5) prekių saugojimo terminas arba nurodymas, kad jos saugomos iki pareikalavimo;

6) atlyginimo už pasaugą dydis arba tarifai, pagal kuriuos atlyginimas apskaičiuojamas, ir apmokėjimo tvarka;

7) sandėliavimo liudijimo išdavimo data.

Dokumentas, kuriame nėra bent vieno iš nurodytų rekvizitų, nepripažįstamas dvigubu sandėliavimo liudijimu. Dvigubas sandėliavimo liudijimas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę disponuoti prekėmis.

Sandėliavimo ir įkeitimo liudijimo turėtojo teisės.

Sandėliavimo ir įkeitimo liudijimo turėtojas turi teisę disponuoti sandėlyje saugomomis prekėmis.

Sandėliavimo liudijimo, atskirto nuo įkeitimo liudijimo, turėtojas turi teisę disponuoti prekėmis, tačiau neturi teisės atsiimti jų iš prekių sandėlio tol, kol nebus grąžintas kreditas, kurio grąžinimas užtikrintas įkeitimo liudijimu.

Įkeitimo liudijimo turėtojas turi įkeitimo teisę į prekes tokios vertės, kokia atitinka pagal įkeitimo liudijimą išduoto kredito ir palūkanų už jį dydį. Įkeičiant prekes, apie tai pažymima sandėliavimo liudijime.

Sandėliavimo ir įkeitimo liudijimo perdavimas

Sandėliavimo ir įkeitimo liudijimas gali būti perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai pagal perdavimo įrašus (indosuojami).

Prekių saugojimas su teise jomis disponuoti.

Jeigu įstatymas ar sutartis nustato prekių sandėlio teisę disponuoti saugomomis prekėmis, tai šalių santykiams taip pat taikomos paskolos sutartį reglamentuojančios taisyklės (šio kodekso XIHI skyrius), tačiau prekių grąžinimo vieta ir laikas nustatomas pagal šio skyriaus

taisykles.

Specialiosios pasaugos rūšys.

Galimos išskirti sekančios specialiosios pasaugos rūšys:

1. Daiktų, esančių ginčo objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija);

2. Daiktų saugojimas lombarde;

3. Daiktų saugojimas viešbučiuose;

4. Daiktų saugojimas banke;

5. Vertybių saugojimas individualiame banko seife;

6. Daiktų saugojimas transporto įmonių saugojimo kamerose;

7. Daiktų saugojimas drabužinėse;

Daiktų, esančių ginčo objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija).

Laikinoji pasauga yra pasaugos sutartis, kuria du ar daugiau asmenų, tarp kurių yra kilęs ginčas dėl teisės į daiktą, perduoda tą daiktą jų pasirinktam trečiajam asmeniui (saugotojui). Šis asmuo įsipareigoja po ginčo išsprendimo grąžinti daiktą tam asmeniui, kuriam bus pripažįstama teisė į tą daiktą.

2. LLaikinosios pasaugos dalyku gali būti nekilnojamasis arba kilnojamasis daiktas.

Saugotoją ginčo šalys pasirenka tarpusavio susitarimu. Jos gali susitarti, kad saugotojas bus viena iš ginčo šalių. Šalims nesusitarus, saugotoją skiria ginčą nagrinėjantis teismas. Asmuo gali būti skiriamas saugotoju tik jam sutikus. Saugotojas turi teisę j atlyginimą, jeigu sutartis ar teismo nutartis nenustato ko kita. Daiktą saugotojas grąžina teismo sprendime ar nutartyje nurodytam asmeniui. Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, daiktas grąžinamas taikos sutartyje nurodytam asmeniui.

Daiktų saugojimas lombarde, viešbučiuose, banke, transporto įmonių saugojimo kamerose iir drabužinėse.

Lombardas:

1. Fiziniam asmeniui priklausančių daiktų saugojimo lombarde sutartis yra viešoji sutartis.

2. Daiktų saugojimo lombarde sutartis patvirtinama davėjui išduotu vardiniu kvitu.

3. Lombardui perduodami daiktai įkainojami šalių susitarimu.

4. Lombardas privalo jam perduotą daiktą apdrausti savo lėšomis davėjo naudai tokia suma, kuria ššalių susitarimu yra įkainotas daiktas.

5. Jeigu lombardui perduotas daiktas neatsiimamas per sutartyje nurodytą terminą, lombardas privalo daiktą saugoti dar vieną mėnesį pasaugos davėjo lėšomis. Šiam terminui pasibaigus, lombardas turi teisę daiktą parduoti nustatyta CK tvarka.

Viešbutis:

Viešbutis be specialaus susitarimo su viešbutyje apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip saugotojas už šio asmens daiktų praradimą, trūkumą ar sugadinimą. Viešbutis turi teisę sulaikyti apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol šis asmuo įvykdys savo prievoles viešbučiui, susijusias su atlyginimu už viešbučio suteiktas paslaugas.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį viešbutis atsako už daiktų praradimą, trūkumą ar sugadinimą, kurie:

1) asmens gyvenimo viešbutyje metu buvo viešbučio numeryje ar kitoje viešbučio vietoje;

2) buvo viešbutyje apsigyvenusio asmens patikėti viešbučio darbuotojams saugoti pačiame viešbutyje ar už jo ribų;

3) buvo viešbučio saugojami protingą terminą iiki asmens apsigyvenimo viešbutyje ir po to, kai asmuo iš viešbučio išvyko.

3. Viešbutis privalo priimti saugoti jame apsigyvenusių asmenų pinigus, brangenybes ir kitas vertybes, išskyrus daiktus, kurie kelia pavojų aplinkiniams arba dėl savo labai didelių gabaritų ar didžiulės vertės gali sudaryti didelių nepatogumų viešbučiui ir jo gyventojams.

4. Viešbutis, priimdamas saugoti pinigus ar kitas vertybes, turi teisę reikalauti, kad jie būtų tinkamai supakuoti ir pažymėti.

Šalių susitarimas arba vienašalis viešbučio pareiškimas, kad viešbutis neatsako už gyventojų daiktų saugumą arba kuriuo nustatoma viešbučio rribota atsakomybė, negalioja. Taisyklės taip pat taikomos daiktų saugojimui moteliuose, poilsio namuose, pensionuose, sanatorijose ir kitose panašiose įstaigose.

Bankas:

Bankas turi teisę priimti saugoti vertybinius popierius, brangiuosius metalus ir brangakmenius, kitas vertybes bei dokumentus.

2. Daiktų saugojimo banke sutartį patvirtina banko išduotas vardinis saugojimo dokumentas.

Vertybių saugojimas individualiame banko seife

1. Pasaugos sutartimi gali būti numatytas kliento vertybių saugojimas klientui suteiktame individualiame banko seife (seifo skyriuje, izoliuotoje banko patalpoje).

2. Pasaugos sutartis dėl vertybių saugojimo individualiame banko seife suteikia teisę klientui pačiam padėti į seifą vertybes ir jas iš seifo paimti. Klientui bankas išduoda seifo raktą ir klientą identifikuojančią kortelę arba kitokį dokumentą, patvirtinantį kliento teisę įeiti į banko saugyklą, kurioje yra jo individualus seifas, ir seifą atrakinti.

3. Pasaugos sutartis taip pat gali numatyti kliento teisę dirbti banke su individualiame seife saugomomis vertybėmis.

Jeigu pasaugos sutartis nenustato ko kita, bankas atleidžiamas nuo atsakomybės už vertybių, padėtų į individualų seifą, neišsaugojimą, jeigu įrodo, kad pagal saugojimo sąlygas niekas be kliento žinios į seifo vidų negalėjo patekti arba vertybės dingo dėl nenugalimos jėgos.

Daiktų saugojimas transporto įmonių saugojimo kamerose:

1. Bendrojo naudojimo transporto įmonių saugojimo kameros turi priimti saugoti keleivių ir kitų asmenų daiktus, nepaisant to, ar keleiviai turi važiavimo bilietus. Pasaugos sutartis transporto įmonių saugojimo kamerose yra viešoji sutartis.

2. Pasaugos ssutartis saugojimo kameroje (išskyrus automatines kameras) patvirtinama davėjui išduotu kvitu arba žetonu. Pametus kvitą ar žetoną daiktas išduodamas davėjui įrodžius, kad daiktas priklauso jam.

3. Daiktų saugojimo terminas saugojimo kameroje nustatomas šalių susitarimu. Transporto įmonės turi teisę nustatyti maksimalius saugojimo terminus, kurie gali būti pratęsti šalių susitarimu. Daiktai, neatsiimti per nustatytą saugojimo terminą, saugomi dar vieną mėnesį, o po to parduodami CK nustatyta tvarka. Jei perduoti saugoti daiktai prarandami, jų trūksta ar jie sugadinti, transporto įmonė privalo per dvidešimt keturias valandas nuo reikalavimo pareiškimo atlyginti vertę, nurodytą perduodant daiktus saugoti.

Daiktų saugojimas drabužinėse:

1. Preziumuojama, kad drabužinėse daiktai saugomi neatlygintinai, išskyrus atvejus, kai jie perduoti saugoti aiškiai sutarus, kad bus saugoma už atlyginimą.

2. Nepaisant to, ar pasaugos sutartis atlygintinė ar ne, saugotojas privalo imtis visų nuo jo priklausančių priemonių užtikrinti drabužinei perduotų daiktų išsaugojimą.

3. Šio straipsnio taisyklės taip pat taikomos tais atvejais, kai fiziniai asmenys palieka viršutinius drabužius, galvos apdangalus ir kitus panašius daiktus įmonėse, įstaigose, organizacijose ar transporto priemonėse tam skirtose vietose be specialaus jų perdavimo saugoti.

41 tema. Vežimo sutartys

Vežimo rūšys ir teisinis jo reguliavimas.

1.Vežimo rūšys pagal transporto rūšis:

1)geležinkelio;2)automobilių;3)oro transporto;4)vidaus vandenų;5) vamzdynų;6) jūros.

2.Vežimo rūšys pagal tai, ką perveža:

1) krovinių;2) bagažo;3) keleivių;4) pašto.

3.Vežimo rūšys pagal tai, kiek transporto rūšių dalyvauja pervežime:

1) vietinio susisiekimo (atlieka viena ttransporto įmonė);

2) tiesioginio susisiekimo (atlieka kelios tos pačios transporto rūšies įmonės; pervežimas atliekamas pagal tą patį dokumentą);

3) tiesioginiai mišrūs arba kombinuoti (kelios įmonės skirtingų transporto priemonių rūšių, bet pagal vieną dokumentą).

4.Atskirai klasifikuojami pervežimai jūra :

1) užsienio plaukiojimo pervežimai (tarp skirtingų valstybių);

2) pervežimai tarp tos pačios valstybės uostų – kabotažiniai (Lietuvoje negalimi):

– didysis kabotažas (tarp valstybės uostų, esančių skirtingose jūrose);

– mažasis kabotažas (ta pati valstybė ir ta pati jūra).

CK nustato bendras visoms transporto rūšims krovinių bagažo ir keleivių vežimo taisykles. Pervežimus atskirų rūšių transportu išsamiai reguliuoja transporto kodeksai: LR vidaus vandenų transporto kodeksas (VVTK), LR geležinkelio transporto kodeksas (GK), LR kelių transporto kodeksas (KTK) ir kiti įstatymai, LR tarptautinės sutartys bei kt teisės aktai.

VEŽIMO SUTARTYS

CK 6.807 str. – kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis.

KROVINIŲ VEŽIMO SUTARTIES SĄVOKA. SUTARTIES SUDARYMO TVARKA.

Krovinio pervežimo sutartimi vežėjas įsipareigojai siuntėjo jam patikėtą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str.) Kroviniams pervežti gali būti sudaromos frachtavimo sutartys kai už mokestį leidžiama naudotis transporto priemone ar jos dalimi. Kroviniai gali būti pervežami skirtingų transporto rūšių priemonėmis pagal vieną vežimo dokumentą.

Sutartis paprastai yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo to momento, kai siuntėjas

perduoda vežėjui krovinį nugabenti į paskirties punktą..

Pervežimuose jūrų transportu yra 2 sutartys (konosamentai- kai nedaug prekių – realinė, čarteris – kai suteikiamas visas laivas ar laivo dalis – konsensualinė sutartis).

Krovinių pervežimo sutarties forma.

Sutarties sudarymą patvirtina važtaraščiai, kvitai, konosamentai ir rašytinė sutartis, pvz. kai sudaroma organizacinė sutartis

KROVINIŲ VEŽIMO SUTARTIES DALYKAS, KROVINIO VEŽIMO KAINA, TERMINAS.

Vežimo sutarties dalykas yra paslaugos, kurias teikia vežėjas pergabendamas patikėtas materialines vertybes. Tai transporto veiklos rezultatas. Pagrindinis pervežimo sutarties tikslas – nugabenti krovinius, keleivius į paskirties punktą, todėl ššis vežėjo veiklos rezultatas sudaro sutarties dalyką.

Pervežimo sutarties atlygintinumas Pervežimo mokestis nustatomas normine tvarka tvirtinamais tarifais arba šalių susitarimu. Darbai ir paslaugos siuntėjo prašymu, apmokami atskirai šalių susitarimu.

Terminai – nustatyti susitarimu ar išplaukia iš įstatymų.

VEŽĖJO IR KROVINIO SIUNTĖJO TEISĖS IR PAREIGOS.

Be pagrindinės vežėjo pareigos 1) nugabenti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui 2) siuntėjo pareigos sumokėti už pervežimą, šalys turi ir papildomų pareigų. 3) užtikrinti, kad pervežimo sutartis būtų įvykdyta laiku ir kokybiškai, kkrovinius apsaugoti kelyje ir nugabenti trumpiausiu keliu.

Šios papildomos šalių teisės ir pareigos iš esmės yra vienodos visose transporto rūšyse.

Krovinio siuntėjas privalo: 1) atiduoti pervežimui nurodytą sutartyje krovinį;2) pakrauti krovinius per nustatytas laiko normas; 3) laikytis krovinio taros ir įpakavimo rreikalavimų 4) sumokėti.

Vienos vežimo šalies pareigos atitinka kitos šalies teises. Vežėjas, esant laikui, turi teisę 1) patikrinti duodamo pervežti krovinio būklę, 2) reikalauti atitinkamų dokumentų, patvirtinančių, kad krovinį galima pervežti šia transporto rūšimi ir kt. Savo ruožtu krovinio siuntėjas gali reikalauti nugabenti krovinį į paskirties punktą pervežėjui atliekant visus reikalingus veiksmus, nustatyta tvarka peradresuoti krovinius ir pan.

Atskirų krovinių vežimo ypatumai.

Krovinių pervežimo geležinkeliu sutartis.

Kroviniams vežti sudaromos organizacinė ir vežimo sutartys.

Visiems pervežimams, išskyrus jūros, naudojama sutartis forma – važtaraštis. Tai – nustatytos formos dokumentai, kuriais aprūpina krovinių siuntėjas. Važtaraštis patvirtina sutarties sudarymo faktą. Jį užpildo siuntėjas ir atsako už teisingą užpildymą

Sutarties sudarymas.

Siuntėjas paruošia krovinį, įpakuoja, o pervežėjas turi teisę tikrinti įpakavimą, – jei netinkamai, atsisako pervežti. Važtaraštį užpildo krovinio siuntėjas, pparuošia krovinį ir atgabena pervežėjui. Geležinkelio įmonė patikrina krovinį pagal važtaraštį, darbuotojas pasirašo važtaraštyje ir spaudžia ant jo kalendorinį spaudą ir nuo šio momento (kai priimtas krovinys) sutartis laikoma sudaryta. Išduotas kvitas, patvirtina, kad pervežėjas priėmė krovinį. Važtaraštis seka paskui krovinį. Gavėjas priima krovinį pagal važtaraštį ir jį pasirašo.

1. Geležinkelis krovinius perveža pagal tarifus (dėl kainos nesitaria);

2. Kroviniai pervežami griežtai pagal pateikimo eilę.

Geležinkelis – monopolistas, nėra konkurencijos, todėl jis nustato bendras sąlygas (pervežimo taisyklės) ir jokių išimčių nedaro.

Pristatymo terminai

Krovinio pristatymo terminus nustato kkrovinių vežimo taisyklės, jei siuntėjas ir geležinkelio įmonė nesutarė kitaip. Krovinio vežimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo 24 val. tos dienos, kai priėmė mokestį pagal tarifus. Sumokama pradinėje stotyje, bet gali būti ir galinėje, be to apmokama ir už papildomus darbus ( gavėjas ir siuntėjas).

Šalių teisės ir pareigos.

Siuntėjas ( gavėjas) įturi teisę:

– sulaikyti krovinį;

– peradresuoti jį;

– išduoti kitoje, nei važtaraštyje nurodyta, stotyje;

– grąžinti į pradinę stotį.

Krovinių siuntimas negali būti išsklaidytas. Pagal vieną važtaraštį negalima pateikti krovinių, kuriuos vieną dalį krauna geležinkelis, o kitą – siuntėjas, ar kurių negalima vežti su kitais kroviniais.

Krovinys turi būti įpakuotas taip, kad būtų apsaugotas pats, taip pat asmenys, riedmenys ir kiti įrengimai. Jei pakrauna siuntėjas, negali viršyti reikalaujamo siuntėjo nurodymų. Dėl viršsvorio tarpinėje stoty gali būti šalinama, o pradinėje net nepriimama.

Kai kurių krovinių vežimui yra nustatytos ypatingos sąlygos GTK 43 str. kai krovinys pavojingas – siuntėjas privalo apdrausti geležinkelio įmonę vežėjo civilinės atsakomybės draudimu. Ypatinga sąlyga yra kai vežami geležinkelio riedmenys ar gyvuliai ir žvėrys.

Organizacinė sutartis. Ją numato Geležinkelio Kodekso 38 str. 2 dalis.Tai rašytinis susitarimas tarp geležinkelio įmonės ir siuntėjo dėl riedmenų ir krovinių pateikimo ir riedmenų pakrovimo tvarkos. Šias sutartis sudaro įmonės, kurios reguliariai siunčia savo produkciją (gali ją atkrauti kasdien ir ne vienas vagoną). Kadangi yyra pastovūs ryšiai – tai organizacinė sutartis (dažnai 1 mėn.) nustatoma, kokius kiekius siuntėjas siųs, kad geležinkelio įmonė žinotų, kokiomis dienomis, kam ir kiek reikės transporto priemonių. Joje numatomi terminai (dažnai dešimtadienis – dekada) kokiomis savaitės dienomis, kiek siųs. Ši sutartis ne krovinių pervežimo, kuri sudaroma tik perduodant krovinį, nes realinė.

Krovinių vežimas jūra

Du sutarties tipai, priklausomai nuo to, kokie kroviniai ir kiek gabenama:

1) realinė, įforminama konosamentu – kai nedideli prekių kiekiai;

2) konsensualinė, forminama čarteriu – pervežamos didelės krovinių partijos (išnuomojamas laivas ar jo dalis – jūrų teisėje ne nuoma, o frachtas).

Savininkas tas, kas turi konosamentą. Disponavimas konosamentu (jo perleidimas, įkeitimas) reiškia disponavimą jame nurodytu kroviniu. Konosamentai skirstomi į :

1) vardiniai; perduodami kaip vertybiniai popieriai.

2) orderiniai; perduodami darant įrašą (indosavimą) kitoje pusėje. Jie gali būti vardiniai ar blankiniai. Pardavėjas pasirašo, o kam perdavė, vietą paliko tuščią – tas, kas jį gavo, gali įsirašyti savo pavadinimą.

3) pareikštiniai, jokie įrašai nedaromi. Prekės išduodamos tam, kas turi dokumentą.

Čarteris – susitarimas, kuriuo laivas savininkas įsipareigoja suteikti visą laivą ar jo dalį. Tai konsensualinė sutartis. Pervežimo sąlygas nustato čarteris, kurį pasirašo frachtininkas ir frachtuotojas ar jų atstovai.

Čarterio rūšys:

1) reisinis; sutartis dėl vieno reiso;

2) generalinis; sutartis, pagal kurią atliekama eilė reisų, numatytų sutartyje;

3) taimčarteris; llaivas suteikiamas tam tikram laiko tarpui ir per tą laiką naudojamas( kroviniams, ekspedicijai, ekskursijai).

Siuntėjas privalo perduodamas krovinį informuoti vežėją apie krovinio pobūdį, jei ne atlygina vežėjo nuostolius, jei krovinys pavojingas gali iškrauti iš laivos, sunaikinti ar kitaip nukenksminti. Vežėjas privalo pasirūpinti kad laivas būtų tinkamas, tinkama įgula, įrengtos patalpos kroviniams vežti. Frachto (nuomos) dydis šalių susitarimu. Yra frachto rinka ( t. y. kiekvienas uostas turi atskirą rinką su savo kainomis) Vyksta konkurencija. Frachtui ir kitiems mokėjimams atlyginti galimas krovinių įkeitimas. Siuntėjas turi teisę atsisakyti nuo sutarties sumokant dalį frachto, atskirais atvejais visą. Vežėjas turi teisę nutraukti sutartį neatlyginant:

1) dėl karo ar kitų veiksmų;

2) jei laivas sulaikomas valstybės institucijų;

3) jei išsiuntimo ar paskirties uostas blokuojamas;

4) laivas paimamas specialiems valstybės reikalams;

5) jei valdžios institucija draudžia išvežti ar įvežti į paskirties uostą.

Turi būti nustatytas terminas – jei nukrypimai dėl aplinkybių, kurios yra įstatyme, nelaikomas nukrypimu nuo termino. Nukrypimu nuo termino nelaikoma-kai gelbėjami laivai, žmonės, kroviniai, dėl stichinių reiškinių ir pan.

Pervežimai oru.

Ši krovinių pervežimo sutartis sudaroma tarp siuntėjo ir pervežėjo – oro transporto įmonės. Krovinio pervežimo sutartis įforminama krovinio važtaraščiu. Važtaraštis – prekės vežimo, sutarties sudarymo, prekių priėmimo įrodymas.Varšuvos konvencijos 9 str. nustato reikalavimus pervežėjui.: jei vežėjas priims prekes nesurašius važtaraščio ar ne su visais duomenimis, tai

jis neatleidžiamas nuo atsakomybės.

Numatyta siuntėjo teisė disponuoti pervežama preke: siuntėjas gali atsiimti dar neišskridus ir tarpiniuose aerouostuose. Gavėjas turi apmokėti ir atsiimti; vežėjas turi nedelsiant jam pranešti apie atvežimą, – jei per 7 dienas, kai turi būti pervežtos, neatgabeno, gavėjas gali reikalauti nuostolių atlyginimo.

Krovinių pervežimas vidaus vandenų transportu.

Vidaus vandenų transportas – ūkinės veiklos sritis, kuri apima keleivių, krovinių, bagažo pašto vežimą, buksyravimą vidaus vandenų keliais.

Krovinių pervežimo vidaus vandenų transportu sutartis taip pat įforminama važtaraščiu. Krovinio siuntėjui išduodamas kkvitas. Sutarties sudarymo tvarka ir išduodamų dokumentų teisinė reikšme yra tokia pat kaip ir geležinkelio transporte.

ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ KROVINIŲ VEŽIMO PRIEVOLĖS PAŽEIDIMĄ.

Pagal CK – atsakomybę nustato vežimo sutartis, kodeksai ir kt įstatymai, tačiau sąlygos naikinančios ar ribojančios vežėjo civilinę atsakomybę, negalioja (su atskirom išimtim)

Vežėjas atsako už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą: 1) transporto priemonių nepateikimą; 2) vėlavimą; 3) krovinio ar bagažo neišsaugojimą, padarytą žalą. Siuntėjas – 1) krovinių nepateikimą; 2) nesavalaikį pakrovimą ir kt. Atleidimo nuo atsakomybės pagrindai 1) nnenugalima jėga; 2) įstatymai apribojantys vežti tam tikrais maršrutais;3) kt. Įstatyme nustatytais atvejais

Vežėjas – geležinkelio transporto įmonės – atsako už pervežamus krovinius, bet atsakomybė ribota. Paprastai atlyginama prarasto krovinio vertė, sužalotos vertės sumažėjimas, bet neatlyginamos negautos pajamos; atlyginamos ir turėtos iišlaidos.

Už terminų pažeidimą pervežėjo atsakomybė ribota. Jei bus neribota atsakomybė, jis žymiai didins mokesčius už pervežimą visiems, o jei ne – jis bankrutuos. GTK 60 str.:

– geležinkelio įmonė atsako visiškai už krovinio praradimą, jei neįrodo, kad praradimas ar sužalojimas ne dėl jo kaltės.

61 str. nustato atvejus, kai neatsako už praradimą, trūkumą, sužalojimą, jei krovinio siuntėjas ar gavėjas neįrodys priešingai:

1) jei dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės tai įvyko;

2) tai įvyko dėl natūralių krovinio savybių;

3) dėl taros ar įpakavimo trūkumų, kurie negalėjo būti pastebėti priimant krovinį; jei trūkumai buvo pastebėti ir vežėjas priėmė vežti, už krovinio praradimą, sužalojimą atsako geležinkelis ir pan. (sąrašas baigtinis)

62 str. Kroviniai ir bagažas gali būti siunčiami įvertinti – pervežėjas atlygina tik įvertintą sumą, jei vežėjas įrodo, kad toji vertė mažesnė, ttai atlyginama mažesnė.Jei siuntėjas įvertina krovinį mažesne suma, tai geležinkelio įmonė atsako tik įvertinta suma.

BENDROJI IR ATSKIROJI AVARIJA VEŽANT JŪRA.

Nuostoliai, padaryti laivui ar kroviniui gelbstint laivą, frachtą arba krovinius dėl kokio nors įvykio ar atsitikimo, vadinami avarija. Skiriamos dvi avarijų rūšys: bendroji ir dalinė. Bendrąja avarija laikomi nuostoliai, atsiradę dėl sąmoningai ir racionaliai padarytų nepaprastų išlaidų arba aukojimų, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu pervežami kroviniai.

Dalinės avarijos atveju nuostoliai neskirstomi tarp laivo, frachto ir krovinių. Jie ttenka tam, kas juos patyrė arba tam, kas atsakingas už jų padarymą.

Krovinių vežimo tiesioginiu mišriu susisiekimu sutartis.

Krovinių vežimas tiesioginiu mišriu susisiekimu – tai krovinio nugabenimas į paskirties punktą pagal vieningą pervežimo dokumentą kelių rūšių transportu. Šiam krovinių vežimui būdinga:

1. krovinius perveža dviejų ar daugiau rūšių transporto įmonės(pvz. geležinkelio ir vidaus vandenų transporto, geležinkelio ir autotransporto ir pan.)

2. krovinys nuo išsiuntimo punkto iki paskirties punkto pervežamas pagal vieningą visam pervežimui dokumentą.

Buksyravimo sutartis.

Buksyravimo sutartis – tai susitarimas, kuriuo viena šalis – laivo valdytojas – įsipareigoja už atlyginimą buksyruoti kitą laivą arba kitokį plaukiojantį objektą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką arba atlikti manevrą, o kita šalis, kuriai priklauso buksyruojamas objektas, įsipareigoja už buksyravimą sumokėti numatytą mokestį.

Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu ( pasikeičiant raštais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.). Buksyravimo sutartis yra dvišalė, atlygintina.

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

Keleivis – tai fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi transporto priemone (važiuoja ir veža bagažą), t. p. kitais vežėjo teikiamais patarnavimais. (KTK 17 str.)

Keleivių ir bagažo pervežimo sutartis – tai susitarimas, kuriuo pervežėjas įsipareigoja pervežti keleivį į paskirties punktą, o jei keleivis turi bagažą – ir jį nugabenti į paskirties punktą ir atiduoti turinčiam teisę jjį gauti asmeniui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą mokestį už pervežimą ir bagažą, jeigu jis buvo duotas.

Sudarant sutartį (važiavimo troleibusu) yra viešoji oferta (nurodytas maršrutas, kaina). Nuo įlipimo momento sudaroma sutartis – sudaroma konkliudentiniais veiksmais – įlipdamas akceptuoja ir yra reikalavimas susimokėti, jei ne – pažeidžia sutartį, sutartis yra realinė. Vežėjas – juridinis asmuo veikiantis pagal įstatymą ar leidimą (licenciją) ir veža nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku.

Keleivių pervežimo sutartis yra dvišalė, atlygintina, konsensualinė. Sutartis įforminama važiavimo bilietu. Visų transporto rūšių, išskyrus oreivystės, biliete nenurodomas jos įgijėjas. Todėl pradedant vykdyti pervežimo prievolę, bilietas yra pareikštinis dokumentas. Pervežimo oru keleiviams duodami vardiniai bilietai.

Keleivio vežimo sutartis laikoma galiojančia ir tada, kai nėra keleivio bilieto arba jis neteisingai įformintas, vežant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra būtinas.

Krovinių ekspedicija – krovinių vežimo organizavimas. Ekspeditorius – juridinis asmuo vežantis savo ar užsakovo vardu, bet jo lėšomis, galima pasitelkti trečiuosius asmenis. Sutarties pagrindas-užsakymas, sutartis sudaroma raštu + įgaliojimas ekspeditoriui. Sutartis gali būti terminuota ir ne. nutraukti galima bet kada įspėjus prieš 1 mėn. Dalykas – sudaryti vežimo ir kt sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, kt su vežimu susijusios pareigos, gali būti nustatyta teikti papildomas paslaugas: gauti dokumentus, atlikti formalumus muitinėse, tikrinti krovinio kiekį kokybę, ssumokėti rinkliavas, mokesčius ir t.t. ekspeditoriaus atsakomybę nustato sutartis.

43 TEMA. DRAUDIMAS

Draudimo reikšmė. Asmenų turtas dėl įvairių priežasčių (žmogaus veiksmai, gamtos stichijos) gali būti prarandamas, sugadinamas, dėl ko asmuo patiria nuostolius. Žmogaus gyvenime būna tokių įvykių, kurie nepadaro turtinės žalos, tačiau sukelia lėšų poreikį (tam tikro amžiaus suėjimas, darbingumo netekimas, mirtis). Draudimo įmonės surenka iš apsidraudusių asmenų draudimo įmokas, jų pagrindu sudaro draudimo fondą ir iš šio fondo padengia nuostolius ar kitas draudiminio įvykio išmokas.

Samprata. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuojamą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje numatytas draudiminis įvykis.

Draudimo sutartis – dvišalė, konsesualinė, atlygintinė. (Vadovėlyje – realinė (pagal Vileita konsesualinė, nes sutarties vykdymas priklauso nuo aplinkybių, kurios įvyks ateityje)). Draudimo sutartis turi būti rašytinė. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). (t. y. nors sutartis ir bus pasirašyta, kol nebus sumokėta įmoka, draudimo sutartis negalios – realinės sutarties požymis). Draudiko pareiga – sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, o draudėjo

– mokėti įnašus, pranešti apie tam tikras aplinkybes. Tai sąlyginė sutartis, bet ne sąlyginis sandoris???. Nelaikytina sąlyginiu sandoriu, nes sąlyga nustatoma tik draudiminei išmokai. Sutartis galioja ir neįvykus sąlygai. Sutartis įsigalioja nuo įnašų sumokėjimo, o ne nuo sąlygų atsiradimo, bet draudiko pareiga atsiranda tik nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo (įvykio). Tai rizikos sutartis – įvykiui neįvykus, suma negrąžinama.

Teisinio reguliavimo šaltiniai. CK 6.987-6.1018 str.; LR Draudimo įstatymas (1996.07.10).

Draudimo sutarties šalys yra draudimo įmonė (draudikas) ir draudėjas.

Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įįmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką;

Draudimo įmonė (draudikas) – įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje ar šio įstatymo numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas;

Draudimo formos ir rūšys. Draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškasis. Draudimo šakomis yra gyvybės (sutuoktuvinis ir gimimų draudimas ir t.t.) ir ne gyvybės draudimas (vežamų krovinių draudimas ir t.t.);.

Privalomojo draudimo rrūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reguliuoja Lietuvos Respublikos draudimo ir kiti įstatymai.

Nevisiškas draudimas. Jeigu ne gyvybės draudimo sutartyje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, numatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, tai, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas privalo aatlyginti draudėjui (naudos gavėjui) dalį jo patirtų nuostolių, proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui. Draudimo sutartyje gali būti nustatyta ir didesnė draudimo išmoka, bet ne daugiau kaip draudimo vertė.

Papildomas draudimas. Jeigu ne gyvybės draudimo sutartyje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra apdrausta tik dalis turto ar rizikos draudimo vertės, tai draudėjas (naudos gavėjas) turi teisę papildomai juos apdrausti, sudarydamas papildomą draudimo sutartį su tuo pačiu ar kitu draudiku. Tačiau tokiais atvejais bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis negali viršyti draudimo vertės.

Savitarpio draudimas. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali drausti turtinius interesus savitarpio pagrindu apjungdami tokiam draudimui reikalingas lėšas savidraudos draugijose. Savidraudos draugijų veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio skyriaus (CK) taisyklės savitarpio draudimui taikomos tiek, kiek kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nnenustato ko kita.

Draudimas nuo skirtingų rizikų. Draudimo objektas gali būti draudžiamas nuo skirtingų rizikų sudarant vieną arba kelias draudimo sutartis su tuo pačiu arba su skirtingais draudikais. Tokiu atveju leidžiama, kad bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis viršytų draudimo vertę. Jeigu pagal kelias draudimo sutartis, sudarytas sutinkamai su šio straipsnio 1 dalimi, yra numatyta draudikų pareiga išmokėti draudimo išmoką už vieno ir to paties draudiminio įvykio tas pačias pasekmes, tai tokiu atveju taikomos pasekmės, numatytos šio kodekso 6.1001 straipsnyje ((negali viršyt draudimo vertės).

Bendrasis draudimas. Draudimo objektas gali būti apdraustas pagal vieną draudimo sutartį bendrai kelių draudikų (bendrasis draudimas). Jeigu draudimo sutartis nenumato kiekvieno iš draudikų teisių ir pareigų, tai tokiu atveju prieš draudėją (naudos gavėją) visi draudikai atsako solidariai už draudimo išmokos išmokėjimą.

Draudimo teisinio santykio sąvoka ir atsiradimas. Jau aptarta pradžioje. Nuo įnašo sumokėjimo.

Draudimo sutarties sudarymas. Draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį. Draudimo rūšies taisyklėse numatytais atvejais draudėjo prašymas turi būti pateiktas raštu. Rašytinio prašymo formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas. Draudėjas atsako už prašyme pateiktų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartį, rašytinis draudėjo prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.

Šalių teisės ir pareigos. Draudėjo pareigos:

a) sumokėti įmokas.

b) Apdraustu daiktu draudėjas turi rūpintis taip pat kaip ir neapdraustu. Kilus pavojui draudėjas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta žala.

c) pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą (aplinkybes, kurios ją didina – tokios aplinkybės numatytos sutartyje arba taisyklėse).

d) Pranešti apie apdrausto daikto valdymo, naudojimo perdavimą kitam asmeniui.

e) pranešti apie draudiminį įvykį (pranešti greitai, kad būtų nustatyta žala, priežastys, įrodymai). Draudėjas negali keisti dalyko padėties po draudiminio įvykio.

f) Imtis prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti

g) įrodyti, kad: buvo draudiminis įvykis; draudimo dalykas nukentėjo nuo ddraudiminio įvykio ar jį lydinčių šalutinių priežasčių; nuostolių dydį.

Draudiko pareigos: Draudiminio atlyginimo išmokėjimas.

Pagal Draudimo įstatymą draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos:

1. Draudimo įmonė turi teisę reikalauti iš asmens, sudariusio ar ketinančio sudaryti draudimo sutartį, pateikti reikalingą informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustą asmenį ar objektą, jeigu ši informacija yra susijusi su draudimo sutartimi.

2. Draudimo įmonė privalo:

a) supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir išduoti draudėjui draudimo liudijimą (polisą) bei draudėjo pareikalavimu draudimo rūšies taisykles;

b) įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytais terminais mokėti draudimo išmokas;

c) draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo (poliso) dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;

d) neskelbti informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtį, gautos vykdant draudimo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

3. Draudėjas privalo:

a) laiku mokėti draudimo įmokas;

b) sudarydamas draudimo sutartį bei jos galiojimo metu suteikti draudimo įmonei jos nustatytą informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustą asmenį ar objektą, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis;

c) pateikti draudimo įmonei visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus.

4. Kitos draudimo įmonės ir draudėjo pareigos ir teisės numatomos draudimo sutartyje bei draudimo veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose.

Draudimo įmoka. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo mokėti draudikui už draudiminę apsaugą draudimo sutartyje ar įįstatyme nustatyto dydžio ir nustatytais terminais pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją)). Draudimo sutartyje gali būti numatyta, kad draudimo įmoka (premija) sumokama iš karto arba periodiniais mokėjimais sutartyje numatytais terminais.

Draudimo įkainojimas. Draudimo sutartyje nurodomas draudiminis įvertinimas. Jeigu įvertinimas mažesnis negu tikroji vertė, tai atlyginama ne daugiau įvertinimo sumos. Jeigu vertė pasikeičia įvykio metu, tai atlyginama ta vertė, kuri buvo nustatyta sudarant sutartį.

Draudimo suma. Suma, kurios ribose yra draudžiami turtiniai interesai ir kurios ribose draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką (draudimo suma), nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės).

Draudimo atlyginimo nustatymo sistemos. Skiriamos pirmosios rizikos ir proporcinė atlyginimo tvarka. Pirmosios rizikos tvarka: daiktas apdraudžiamas tam tikra suma ir nuostoliai atlyginami ne daugiau tos sumos. Proporcinė tvarka: atlyginama proporcingai nuo sumos, kuria apdraustas daiktas, pvz. daiktas apdraustas 50 proc. vertės, tai reiškia, kad po draudiminio įvykio bus išmokama 50 proc. žalos sumos. Dažnai pagal sutartis taikoma pirmosios rizikos tvarka, o privalomojo draudimo atveju – proporcinė.

Atleidimas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus numatytas išimtis (kai atimama gyvybė).

Įstatymas gali nustatyti atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat šiais atvejais: jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl karo veiksmų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio; jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo ir pnš.

Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija) Jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, tai draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti iišmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba jos įgyvendinimas tapo negalimu dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką.

Perdraudimas Draudimo išmokos išmokėjimo riziką draudikas gali visiškai ar iš dalies apdrausti sudarydamas perdraudimo sutartis su kitais ddraudikais. Šiuo atveju draudikas pagal pagrindinę draudimo sutartį tampa draudėju pagal perdraudimo sutartį. Perdraudimo atveju atsakingu prieš draudėją už draudimo išmokos išmokėjimą išlieka draudikas pagal pagrindinę draudimo sutartį.

42 TEMA. PASKOLA. KREDITAVIMAS.

Paskolos sutarties samprata. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda nnuosavybėn kitai šaliai (paskolos gavėjui) pinigus arba rūšiniais požymiais apibrėžtus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitokių gautų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (realinė). Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Nuo daiktų perdavimo momento paskolos gavėjui tenka daiktų atsitiktinio žuvimo rizika.

Reikšmė. Leidžia gauti pinigų ir daiktų, kai jų reikia. Padeda plėtotis verslui ir t.t.

Paskolos sutarties šalys. Paskolos davėjas ir paskolos gavėjas.

Paskolos sutarties dalykas. Pinigai arba rūšiniais požymiais apibrėžti suvartojami daiktai.

Paskolos sutarties turinys. Turi būti nurodytas paskolos davėjas ir gavėjas, paskolos dalykas, grąžinimo terminai, palūkanos ir kitos ssąlygos.

Paskolos sutarties forma. Paskolos sutartis tarp fizinių asmenų turi būti sudaroma raštu, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Jeigu paskolos davėju yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu visais atvejais, nepriklausomai nuo paskolos sutarties sumos. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

CK išskiriamos atskiros paskolos sutarties rūšys: Kreditavimo sutartis ir vartojimo kredito sutartis.

Tikslinė paskola. Jeigu paskolos sutartis sudaryta su sąlyga, kad paskolos gavėjas naudos ppaskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą. Jeigu paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą ne pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį arba pažeidžia šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolos sumą prieš terminą ir sumokėtų palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutarties šalių atsakomybė. Paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjui gautą paskolą sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Kreditavimo sutarties samprata. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Reikšmė. Leidžia esant poreikiui gauti reikiamas lėšas.

Kreditavimo sutarties forma. Kreditavimo sutartis privalo būti sudaryta raštu. Šio reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutartį daro negaliojančia.

Kreditavimas prekėmis. Šalys gali sutartyje numatyti vienos šalies pareigą perduoti kitai šaliai rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus (kreditavimo prekėmis sutartis). Perduodamų prekių kiekis, asortimentas, kkomplektiškumas, kokybė, tara ir įpakavimas nustatomi pagal šio kodekso taisykles, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas ir tai neprieštarauja sutarties esmei.

Komercinis kreditavimas. Šalys sutartyje, kurios vykdymas susijęs su piniginių sumų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimu kitos šalies nuosavybėn, gali numatyti kredito suteikimą. Kreditas gali būti suteikiamas avanso, išankstinio apmokėjimo, prekių, darbų ar paslaugų apmokėjimo atidėjimu ar išdėstymu (komercinis kreditavimas).

Vartojimo kredito sutarties samprata. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui – fiziniam asmeniui – vartotojui kreditą:

1) atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis), forma;

2) kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daikto ar paslaugos pirkimui teikiamą kreditą.

Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokesčius.

Šio skirsnio nuostatos netaikomos, kai pagal kredito sutartį: kreditas suteikiamas, įkeičiant nekilnojamąjį turtą; vartotojas įsipareigoja grąžinti kreditą per ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį, arba, jeigu kredito suma yra ne didesnė kaip vienas tūkstantis litų; ir t.t.

Šio straipsnio prasme kredito davėju yra asmuo ar asmenų grupė, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais turi teisę teikti vartojimo kreditą, rryšium su savo komercine, profesine veikla.

Kredito gavėjo teisės. Jeigu sutartyje nėra numatytos šio kodekso 6.887 straipsnio 3 dalyje nurodytos privalomos jos sąlygos arba sutartyje nurodyta informacija klaidinanti, kredito gavėjas turi teisę atsisakyti nuo sutarties. Tokiu atveju kredito gavėjas turi grąžinti kreditą, bet jis neprivalo mokėti sutartyje numatytų palūkanų ir kitų mokesčių. Taip pat kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą nesibaigus jo grąžinimo terminui, sumokėdamas kredito grąžinimo dienai priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius.

Kredito gavėjo pareigos: pateikti teisingą informaciją apie save, laikytis sutarties sąlygų, laiku mokėti įmokas ir palūkanas, laiku grąžinti kreditą ir t.t.

Kredito davėjo teisės: reikalauti pateikti visus reikalingus popierius. Kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu yra abi šios sąlygos: mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos; mokėjimas nebuvo atliktas per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. Ir t.t.

Kredito davėjo pareigos: perduoti kas priklauso pagal kredito sutartį, laikytis sutarties, priimti kredito gavėjo mokėjimus ir t.t.

44 TEMA. ATSISKAITYMO TEISINIAI SANTYKIAI

Atsiskaitymo teisinių santykių samprata ir reikšmė. Teisiniai atsiskaitymo santykiai – tai santykiai, kurie atsiranda ūkio subjektams atsiskaitant už prekes ir paslaugas. Atsiskaitymas – grynųjų pinigų mokėjimo ar lėšų pervedimo veiksmas, kuriuo įvykdomas mokėtojo piniginis įsipareigojimas gavėjui (Mokėjimų įst.

2 str.). Visi atsiskaitymai – tai mokėjimai pagal pinigines prievoles. Pagal prievoles mokama atsiskaitant grynais ar negrynais pinigais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais vykdomas per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos, jeigu kas kita nenustatyta įstatyme arba neapspręsta naudojamos atsiskaitymų formos. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reguliuoja čekių ir vekselių įstatymai.

Banko indėlio sutarties samprata. Banko indėlio sutartimi (depozitas) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga), įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba gavusi pastarajai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir ssumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Banko indėlio sutartis, kai indėlininku yra fizinis asmuo, pripažįstama vieša sutartimi. Banko ar kitos kredito įstaigos ir indėlininko, turinčio sąskaitą, į kurią įneštas indėlis, santykiams taikomos šios knygos XLVI skyriaus normos, reguliuojančios banko sąskaitos sutartį.

Banko indėlio sutarties forma. Banko indėlio sutartis turi būti sudaryta raštu. Rašytine sutarties forma pripažįstama indėlininko knygelė, depozito sertifikatas arba kitoks banko ar kitos kredito įstaigos išduotas dokumentas, atitinkantis nustatytas bankų ar kitų kredito įstaigų veiklos taisykles. RRašytinės formos nesilaikymas banko indėlio sutartį daro negaliojančia.

Sudarymo tvarka. Detalią tvarką reglamentuoja atitinkamos instrukcijos ir dokumentai. Bankas priima piniginį indėlį ir išduoda atitinkamą dokumentą. Viskas vyksta pagal atitinkamos sutarties nuostatas.

Indėlių rūšys. Banko indėlio sutartis gali būti sudaryta nustatant banko ar kkitos kredito įstaigos pareigą išmokėti indėlį pagal pirmą pareikalavimą (indėlis iki pareikalavimo) arba nustatant banko ar kitos kredito įstaigos pareigą išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui (terminuotas indėlis). Bankų ar kitų kreditų įstaigų veiklą reguliuojantys teisės aktai bei šalių susitarimas gali nustatyti ir kitokias indėlių rūšis.

Banko teisės ir pareigos. Bankas ar kita kredito įstaiga moka indėlininkui sutartyje numatyto dydžio palūkanas. Jeigu ko kita nenustato sutartis, bankas ar kita kredito įstaiga turi teisę vienašališkai keisti palūkanų, mokamų už indėlius iki pareikalavimo, dydį. Bankas ir kita kredito įstaiga užtikrina indėlių grąžinimą Lietuvos Respublikos įstatymų tvarka privalomai juos drausdami, o įstatymo nustatytais atvejais – ir kitais būdais. Sudarant banko indėlio sutartį bankas ar kita kredito įstaiga privalo suteikti indėlininkui informaciją apie indėlio grąžinimo uužtikrinimą. Reikalauti iš indėlininko asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų prieš atliekant operaciją ir t.t.

Indėlininko teisės ir pareigos. Pateikti bankui teisingą informaciją. Jeigu bankas ar kita kredito įstaiga nevykdo savo pareigos užtikrinti indėlio grąžinimą, taip pat praradus užtikrinimą arba jam pablogėjus, indėlininkas turi teisę reikalauti, kad bankas ar kita kredito įstaiga nedelsiant grąžintų indėlį, sumokėtų palūkanas ir atlygintų nuostolius. Taip pat sutinkamai su sutartim anksčiau laiko atsiimti indėlį ir t.t.

Faktoringo sutarties samprata. Faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai ššaliai (klientui) pinigines lėšas kliento (kreditoriaus) piniginio reikalavimo, susijusio su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu trečiajam asmeniui (skolininkui) sąskaita, o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą prieš skolininką (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą ) ir mokėti sutartyje numatytą atlyginimą. Piniginį reikalavimą prieš skolininką klientas gali perleisti finansuotojui taip pat ir siekdamas užtikrinti savo prievolių finansuotojui įvykdymą. Faktoringo sutartis gali numatyti finansuotojo pareigą vesti kliento veiklos buhalterinę apskaitą, teikti klientui finansines paslaugas, susijusias su piniginiais reikalavimais, esančiais perleidimo dalyku.

Faktoringo rūšys. Faktoringo sutartis gali būti ilgalaikė arba sudaromam atskiram atvejui.

Faktoringo forma – apie tai CK nieko nepasakyta.

Faktoringo sutarties dalykas Faktoringo sutarties dalyku, dėl kurio teikiamas finansavimas, gali būti piniginis reikalavimas, pagal kurį jau yra suėjęs mokėjimo terminas (esamas reikalavimas), taip pat teisė gauti pinigines sumas, kuri atsiras ateityje (būsimas reikalavimas). Faktoringo sutarties dalyku esantis piniginis reikalavimas privalo būti apibrėžtas finansuotojo ir kliento sudarytoje sutartyje tokiu būdu, kuris leistų identifikuoti esamą reikalavimą faktoringo sutarties sudarymo momentu, o būsimą reikalavimą – ne vėliau kaip jo atsiradimo momentu. Perleidžiant būsimą piniginį reikalavimą pripažįstama, kad jis perėjo finansuotojui po to, kai atsirado teisė reikalauti pinigų sumų, numatytų sutartyje, iš skolininko. Jeigu piniginio reikalavimo perleidimas siejamas su tam tikru įvykiu, perleidimas pripažįstamas įįvykusiu įvykus tam įvykiui. Tokiais atvejais papildomai įforminti piniginio reikalavimo perleidimą nereikia.

Sutarties šalių teisės ir pareigos. Jeigu faktoringo sutartis nenustato ko kita, klientas atsako finansuotojui už perleidžiamo piniginio reikalavimo, esančio sutarties dalyku, galiojimą. Jeigu finansuotojas pareikalauja įvykdyti jam perleistą piniginį reikalavimą, o skolininkas jo neįvykdo ar įvykdo netinkamai, tai klientas neatsako už tokius skolininko veiksmus prieš finansuotoją, jeigu sutartis nenustato ko kita. finansuotojas neturi teisės perleisti jam perleisto piniginio reikalavimo. Skolininkas privalo sumokėti pinigų sumas finansuotojui, jeigu jis yra gavęs iš kliento arba finansuotojo rašytinį pranešimą apie piniginio reikalavimo perleidimą finansuotojui ir pranešime nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Skolininkui pareikalavus, finansuotojas privalo per protingą terminą pateikti skolininkui piniginio reikalavimo perleidimo įrodymus. Jeigu finansuotojas šios pareigos neįvykdo, skolininkas turi teisę prievolę įvykdyti klientui ir begalės kitų teisių ir pareigų.

Banko sąskaitos sutarties samprata. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priiminėti ir įskaityti pinigines lėšas į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl atitinkamų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias bankines operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas.

Banko sąskaitos sutarties sudarymas. Sudarius banko sąskaitos sutartį, klientui ar jo nurodytam asmeniui banke atidaroma sąskaita sutartyje numatytomis sąlygomis. Bankas privalo sudaryti banko ssąskaitos sutartį su klientu, kuris kreipėsi su prašymu atidaryti sąskaitą, pagal banko paskelbtas atitinkamos sąskaitos rūšies atidarymo sąlygas, kurios turi atitikti įstatymų ir kitų bankų veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Bankas neturi teisės atsisakyti atidaryti sąskaitą.

Banko teisės:

1) Bankas turi teisę gauti atlyginimą už už banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas banko sąskaitos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2) Bankas turi teisę nurašyti iš kliento sąskaitos kas ketvirtį sumas, priklausančias bankui už jo suteiktas klientui paslaugas, jeigu banko sąskaitos sutartis nenustato ko kita. (6.919)

3) Bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis. (6.913)

Banko pareigos:

1) Bankas privalo sudaryti banko sąskaitos sutartį su klientu, kuris kreipėsi su prašymu atidaryti sąskaitą, pagal banko paskelbtas tam tikros sąskaitos rūšies atidarymo sąlygas, turinčias atitikti įstatymų ir bankų veiklą nustatančių teisės aktų reikalavimus. (6.914)

2) Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas (6.913)

Bankas privalo klientui atlikti operacijas, kurias atitinkamos rūšies sąskaitoms nustato įstatymas, kiti bankų veiklos teisės aktai bei bankininkystės papročiai, jeigu banko sąskaitos sutartis nenumato ko kita. (6.916)

3) Bankas privalo įskaityti į kliento

sąskaitą gautas lėšas ne vėliau kaip kitą dieną po dienos, kurią gavo atitinkamą mokėjimo dokumentą, jeigu banko sąskaitos sutartis nenustato kitokio termino.

Bankas privalo išmokėti arba pervesti lėšas kliento nurodymu ne vėliau kaip kitą dieną po dienos, kurią gavo atitinkamą mokėjimo dokumentą, jeigu banko sąskaitos sutartis nenustato ko kita. (6.917)

4) Bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimo ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sąskaitos sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra apribojimus (6.913)

5) Bankas moka klientui ssutartyje nustatytas palūkanas už naudojimąsi sąskaitoje esančiomis lėšomis, jeigu banko sąskaitos sutartis nenustato ko kita. Palūkanos pervedamos į kliento sąskaitą sutartyje nustatytais terminais, o jeigu šie terminai nenustatyti, – pasibaigus kiekvienam ketvirčiui. (6.920)

6) Bankas privalo garantuoti banko sąskaitos, indėlio, visų su jais susijusių operacijų ir kliento slaptumą.

Informacija, sudaranti banko paslaptį, gali būti atskleista tik patiems klientams ar jų atstovams, o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – atitinkamoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir kitiems asmenims. (6.925)

Kliento teisės:

1) Netrukdomai disponuoti sąskaitoje esančiomis llėšomis.

Lėšos iš sąskaitos nurašomos kliento nurodymu.

Be kliento nurodymo lėšos gali būti nurašomos teismo sprendimu, taip pat kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais.

Jeigu sąskaitoje yra pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, lėšos nurašomos pagal kliento nurodymų ir kkitų dokumentų gavimo eilę (kalendorinis eiliškumas), jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile:

1) pirmąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile nurašomos lėšos pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo);

4) ketvirtąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lėšos pagal reikalavimus, priklausančius tai pačiai eilei, nurašomos mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lėšų nurašymo eilę vykdymo proceso, bankroto ir kitais įįstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Klientas turi teisę nurodyti bankui nurašyti iš sąskaitos lėšas pagal trečiųjų asmenų reikalavimą. Tokius nurodymus bankas priima, jeigu klientas raštu nurodo būtinus duomenis, leidžiančius identifikuoti asmenį, turintį teisę nurašyti iš sąskaitos lėšas. (6.915)

Kliento pareigos:

Klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas. (6.913)

Klientas apmoka už banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas banko sąskaitos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. (6.919)

Šalių atsakomybė.

Banko atsakomybė:

Bendri civilinės atsakomybės pagrindai išdėstyti CK XXII skyriuje.

Bankas atsako tik tais atvejais, kai yyra banko kaltė. Kai nėra abiejų kaltės, rizika tenka sąskaitos savininkui (pvz.: pateikiamas netikras čekis ir bankas išmoka pinigus. Jeigu buvo galimybė nustatyti, kad čekis netikras, atsakys bankas. Bet jeigu banko darbuotojai parodė reikiamą rūpestingumą, t.y. atliko visus privalomus veiksmus, banko kaltės nėra). Banko kaltė nėra preziumuojama.

Be bendrų civilinės atsakomybės pagrindų:

1) Jeigu bankas ne laiku įskaito gautas lėšas į kliento sąskaitą arba jas nepagrįstai nurašo iš sąskaitos, taip pat jei nevykdo kliento nurodymų dėl lėšų pervedimo ar išmokėjimo iš sąskaitos, bankas privalo mokėti klientui banko sąskaitos sutartyje nustatytas palūkanas, o jeigu jos nenustatytos, – šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas. (6.924)

2) Jeigu bankas atskleidžia banko paslaptį, klientas turi teisę reikalauti, kad bankas atlygintų tuo padarytus nuostolius. (6.925)

Kliento atsakomybė – bendri civilinės atsakomybės pagrindai išdėstyti CK

Banko sąskaitos sutarties nutraukimas. Kliento pareiškimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta bet kada. Banko reikalavimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta, jeigu:

1) piniginių lėšų, esančių klientų sąskaitoje, suma sumažėja žemiau sutartyje nustatytos minimalios sumos ir per mėnesį laiko nuo banko išsiųsto pranešimo dienos klientas jos nepadidina;

2) jeigu daugiau kaip metai nebuvo atliekamos jokios operacijos su kliento sąskaita, jeigu banko sutartis nenustato ko kita.

Piniginių lėšų likutis sąskaitoje išduodamas klientui arba, jo nurodymu, pervedamas į kitą sąskaitą nne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo atitinkamo rašytinio kliento pareiškimo gavimo dienos. Jeigu klientas nedavė nurodymo pervesti lėšas į kitą sąskaitą, bankas lėšas perveda į banko vidines sąskaitas. Banko sąskaitos sutarties nutraukimas yra pagrindas sąskaitą uždaryti. Banko sąskaitos sutartis galioja iki sąskaitos uždarymo.

Atsiskaitymų tvarka. Atsiskaitymų tvarką reglamentuoja CK, Mokėjimų įstatymas, Laikinos atsiskaitymų negrynais pinigais taisyklės (patvirtintos Lietuvos Banko).

Atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, gali būti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – ir grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja čekių ir vekselių įstatymai.

Atsikaitomieji dokumentai. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones. Šalys turi teisę pasirinkti ir nustatyti bet kurią tarpusavio atsiskaitymų priemonę, nustatytą šio straipsnio 1 dalyje.

Mokėjimo pavedimai. Atsiskaitymus mokėjimo pavedimais reglamentuoja įstatymai ir bankų veiklos taisyklės.

Mokėjimo pavedimas – mokėtojo parengtas ir pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus. Mokėjimo pavedimą mokėtojas ppateikia mokėtojo bankui. Mokėjimo pavedimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis.

Debeto pavedimas – gavėjo parengtas ir pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus. Debeto pavedimą pateikia gavėjas mokėtojo arba gavėjo bankui. Gavėjas turi teisę pateikti debeto pavedimą, turėdamas mokėtojo sutikimą. Mokėtojas raštu ar elektroniniu būdu pateikia mokėtojo bankui sutikimą nurašyti ir pervesti lėšas iš jo sąskaitos konkrečiam gavėjui, kai pastarasis pateiks debeto pavedimą. Sutikimas gali būti dėl vieno arba kelių debeto pavedimų. (Mokėjimų įst. 4 str.).

Atsiskaitant mokėjimo pavedimais bankas įsipareigoja pagal mokėtojo pavedimą pervesti nurodytą sumą iš mokėtojo sąskaitos į kitą mokėtojo nurodytą sąskaitą tame pačiame arba kitame banke per įstatymų ar juose nustatyta tvarka nustatytus terminus, jeigu trumpesni terminai nėra nustatyti banko sąskaitos sutartyje ar banko veiklos taisyklėse.

Akredityvas. Atsiskaitant akredityvais, bankas, atidaręs akredityvą ir veikiantis mokėtojo prašymu ir nurodymu arba savo vardu (bankas – emitentas), įsipareigoja sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba akceptuoti ir apmokėti įsakomąjį vekselį, išrašytą lėšų gavėjo, arba įgalioja kitą banką (vykdantįjį banką) sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba akceptuoti ir suėjus mokėjimo terminui apmokėti įsakomąjį vekselį, arba įgalioja kitą banką pirkti dokumentus (negocijuoti), jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas.

Akredityvų rūšys. Akredityvas gali būti atšaukiamas (kurį gali pakeisti arba panaikinti bankas emitentas be išankstinio lėšų gavėjo įspėjimo)

arba neatšaukiamas (kuris negali būti pakeistas ar panaikintas be banko emitento, tvirtinančiojo banko (jei toks yra) ir lėšų gavėjo sutikimo).

Banko atsakomybė už akredityvo sąlygų pažeidimą. Už akredityvo sąlygų pažeidimą prieš mokėtoją atsako bankas-emitentas, o prieš banką-emitentą – tvirtinantysis bankas (jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas, išskyrus šio straipsnio nustatytas išimtis. Jeigu bankas-emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra), ar jų vardu veikiantis vykdantysis bankas nepagrįstai atsisako išmokėti lėšas gavėjui pateikus akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus, tai jis atsako prieš lėšų ggavėją. Jeigu tvirtinantysis bankas (jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas neteisingai išmoka lėšas pagal akredityvą pažeisdamas akredityvo sąlygas, tai prieš mokėtoją atsako tvirtinantysis bankas (jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas, jeigu mokėtojo ir banko-emitento sutartis nenustato ko kita.

Inkasinis pavedimas – gavėjo parengtas ir pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus. Inkasiniame pavedime gavėjas nurodo mokėtojo bankui iš mokėtojo sąskaitos ne ginčo tvarka nurašyti ir pervesti į gavėjo banką inkasiniame pavedime nurodytą lėšų sumą, priklausančią gavėjui. Gavėjas kkartu su inkasiniu pavedimu turi pateikti Civilinio proceso kodekse nurodytą vykdomąjį dokumentą. Mokėtojo bankas inkasinį pavedimą priima ir tada, kai mokėtojo sąskaitoje nėra lėšų. Mokėjimai atliekami pagal inkasinių pavedimų pateikimo laiką, jeigu įstatymai nenustato kitaip.( Mokėjimų įst. 4 str.)

Inkaso reiškia ooperacijas, kurias atlieka bankas (instruktuojantis bankas) su dokumentais pagal kliento pavedimą, turėdamas tikslą gauti apmokėjimą ir (arba) apmokėjimo akceptą arba išduoti dokumentus (gavęs apmokėjimą ir (arba) apmokėjimo akceptą arba kitomis sąlygomis).

Inkaso pavedimo įvykdymas. Jeigu gautos inkaso instrukcijos yra neišsamios arba dėl tam tikrų priežasčių bankas jų negali įvykdyti, arba gauti ne visi inkaso pavedime nurodyti dokumentai arba jie neatitinka inkaso pavedimo, inkasuojantis bankas arba pateikiantis bankas nedelsiant praneša apie tai šaliai, iš kurios buvo gautas inkaso pavedimas. Jeigu banko nurodyti trūkumai nepašalinami arba negaunamos patikslintos instrukcijos, jis turi teisę grąžinti dokumentus atgal ir atsisakyti vykdyti pavedimą.

Dokumentai pateikiami mokėtojui tokia forma, kuria jie buvo gauti, išskyrus banko atžymas ir įrašus, kurie būtini inkaso operacijai įforminti. Jeigu dokumentai apmokami juos pateikus, inkasuojantis bbankas turi pateikti juos apmokėjimui nedelsiant po to, kai gauna inkaso pavedimą. Jeigu dokumentai apmokami per tam tikrą terminą, tai inkasuojantis bankas turi pateikti dokumentus mokėtojo akceptui nedelsiant po to, kai gavo inkaso pavedimą, o reikalavimą apmokėti turi pareikšti ne vėliau kaip per dokumente nurodytą mokėjimo terminą. Daliniai mokėjimai gali būti priimami tik įstatymų arba inkaso pavedime nustatytais atvejais. Inkasuojantis bankas gautas (inkasuotas) sumas turi nedelsiant pervesti instruktuojančiam bankui, kuris jas įskaito į kliento sąskaitą. Iš inkasuotų sumų inkasuojantis bankas tturi teisę išskaityti jam priklausantį atlyginimą ir turėtas išlaidas.

Čekis, kaip vertybinis popierius, – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui.

Čekių įstatymas (1999 03 16 Nr. VIII-1088).

Čekis – šio įstatymo nustatyta tvarka išrašytas mokėjimo dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išmokėti čekyje įrašytą pinigų sumą čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSAKOMŲJŲ IR PAPRASTŲJŲ VEKSELIŲ ĮSTATYMAS1999 m. kovo 16 d. Nr. VIII-1087

Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.

42 TEMA. PAVEDIMAS

Pavedimo sutarties samprata ir reikšmė. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir sąskaita atlikti tam tikrus teisinius veiksmus santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis įrodymas vadinamas įgaliojimu.

Pavedimo sutartis – konsensualinė (įsigalioja nuo sutarties sudarymo momento), dvišalė (abi šalys turi tiek teises, tiek ir pareigas), atlygintinė arba neatlygintinė.

Šalys – Įgaliotojas ir įgaliotinis. Įgaliotoju gali būti veiksnus fizinis asmuo; dalinai veiksnus fizinis asmuo (nuo 14 m. iki 18 m.), bet tik pavesti atlikti ttokius teisinius veiksmus, kuriuos pats turi teisę atlikti; juridinis asmuo; įmonė, neturinti juridinio asmens teisių. Įgaliotiniu gali būti veiksnus fizinis asmuo; juridinis asmuo ar įmonė neturinti juridinio asmens teisių (jų teisnumo ribose).

Dalykas – Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Pavedimo sutarties dalykas – teisiniai veiksmai. Išimtis – testamento pagal įgaliojimą surašyti negalima. Greta teisinio pobūdžio veiksmų gali būti atliekami ir faktinio pobūdžio veiksmai (pvz., išsiųsti krovinį, gauti siuntinį ir pan.). Pavedimo sutarties atveju faktinio pobūdžio veiksmai laikomi pagalbiniais, o teisinio pobūdžio veiksmai – pagrindiniais.

Forma – žodinė, paprasta rašytinė, rašytinė notariškai patvirtinta (pavedimas atlikti notarinius veiksmus gali būti duodamas tik rašytine notariškai patvirtinta forma).

Įgaliotinio pareigos:

1) Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus.

Įgaliotinis turi teisę nukrypti nuo įgaliotojo nurodymų, jeigu:

a) tai yra būtina įgaliotojo interesais;

b) įgaliotinis negalėjo iš anksto atsiklausti įgaliotojo arba per protingą terminą negavo atsakymo į savo paklausimą. Šiuo atveju įgaliotinis privalo pranešti įgaliotojui apie nukrypimus, kai tik įmanoma apie tai pranešti.

Įgaliotinio pareigos (CK). Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai ir kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus bei vengti ssavo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Įgaliotinis privalo įvykdyti pavedimą asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia perįgaliojimą. Vykdydamas pavedimą įgaliotinis privalo, įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, pranešinėti įgaliotojui visas žinias apie pavedimo vykdymo eigą. Įvykdęs pavedimą įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Visa, ką gavo ryšium su pavedimo vykdymu, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Jeigu, sutarties, įstatymo ar papročių numatytais atvejais įgaliotinis pasitelkia pavedimo vykdymui trečiuosius asmenis, tai jis atsako už tokių asmenų pasirinkimą bei privalo atlyginti tokių asmenų veiksmais padarytus įgaliotojui nuostolius. Jeigu pavedimą vykdo keli įgaliotiniai, prieš įgaliotoją jie atsako solidariai, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo nustatytus atvejus, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šią pareigą pažeidžia, jis privalo atlyginti įgaliotojui tuo padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas sudaro jo nepagrįstą praturtėjimą, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas.

Įgaliotojo pareigos. Įgaliotojas privalo bendradarbiauti su įgaliotiniu pastarajam

vykdant pavedimą. Įgaliotojas privalo tuojau pat priimti iš įgaliotinio visa, ką šis įvykdė pagal pavedimo sutartį. Jeigu ko kita nenustato sutartis, įgaliotojas privalo aprūpinti įgaliotinį priemonėmis, reikalingomis pavedimui įvykdyti, atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimo tinkamam įvykdymui, o esant reikalui – išmokėti avansą, būtiną išlaidoms, susijusioms su pavedimo vykdymu, padengti. Įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas privalo sumokėti jam atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė. Įgaliotojas turi atlyginti įgaliotiniui pastarojo patirtą žalą vykdant pavedimą, jeigu paties įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės iir žalos neprivalo atlyginti kiti už ją atsakingi asmenys.

Perįgaliojimas. Įgaliotinis turi teisę perduoti pavedimo vykdymą kitam asmeniui (perįgaliojimas) tik šio kodekso 2.137 straipsnio nustatytais atvejais ir tvarka (turbūt kai reikia ir negali atsiklaust, be to kai tai numatyta pačiam įgaliojime).

Pavedimo sutarties pasibaigimas. Pavedimo sutartis, be kitų prievolių pasibaigimo pagrindų, taip pat pasibaigia:

1) įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;

2) įgaliotiniui atsisakius nuo įgaliojimo (šio kodekso 2.138 straipsnis);

3) pasibaigus įgaliojimo terminui;

4) mirus vienai iš pavedimo sutarties šalių;

5) likvidavus vieną iš pavedimo sutarties šalių;

6) iškėlus vienai iiš šalių bankroto bylą;

7) pripažinus vieną iš šalių neveiksnia, ribotai veiksnia ar nežinia kur esančia.

Jeigu įgaliotojas tiems patiems veiksmams atlikti paskiria naują įgaliotinį, tai pavedimo sutartis laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai pirmajam įgaliotiniui buvo pranešta apie naujo įgaliotinio paskyrimą.

Jeigu įįgaliotojas dėl savo sveikatos būklės ar dėl kitų svarbių priežasčių negali savarankiškai panaikinti įgaliojimo, bet kuris suinteresuotas asmuo, taip pat prokuroras, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti įgaliojimą, jeigu to reikalauja įgaliotojo ar viešas interesas.

42 tema. Komisas (plačiau, nes didelė tikimybė, kad bus įtraukta)

Komiso sutarties samprata. Komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento sąskaita.

Pagal sandorį, sudarytą komisionieriaus su trečiuoju asmeniu, teises ir pareigas įgyja komisionierius, nežiūrint į tai, kad komitentas buvo paminėtas arba, vykdant sandorį, suėjo į tiesioginius santykius su trečiuoju asmeniu. Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti atskirų komiso sutarčių rūšių ypatumus.

Esminis komiso sutarties skirtumas nuo pavedimo sutarties – komisionierius sandorius sudaro savo vvardu. Nuo rangos sutarties skiriasi tuo, kad rangos sutarties atveju neatliekami juridinio pobūdžio veiksmai. Nuo agentinės sutarties skiriasi, nes agentas sandorių nesudaro, o tik suveda šalis.

Pagal komiso sutartį daiktai gali būti ne tik parduodami, bet ir perkami arba gali būti sudaromi kiti sandoriai. Tačiau dažniausias sandoris – pardavimas.

Komiso sutarties bruožai:

a) dažniausiai atliekami juridinio pobūdžio veiksmai (sudaromi sandoriai), nors gali būti atliekami ir faktinio pobūdžio veiksmai;

b) visi veiksmai atliekami komitento sąskaita;

c) komisionierius sudaro sandorius savo vardu.

Komiso sutartis – atlygintinė, dvišalė, konsesualinė.

Komiso sutarties šalys – ffiziniai ir juridiniai asmenys. Viena šalis (komisionierius), kita šalis (komitentas).

Turinys. Komiso sutartyje gali būti nenurodyta arba nurodyta teritorija, kurioje sutartis vykdoma ir nustatant arba nenustatant komitento pareigą nesuteikti tretiesiems asmenims teisės sudarinėti jo interesais ir sąskaita sutarčių, kurių sudarymas pavestas komisionieriui. Komiso sutartyje gali būti numatyti arba nenumatyti daiktai, esantys šios sutarties dalyku. Kai komiso sutarties šalimis yra įmonės (verslininkai), tai komiso sutartyje gali būti numatytos tik tokios konkurenciją ribojančios sąlygos, kurių nedraudžia konkurencijos teisė.

Forma. Sutarties forma – bendri sandorių reikalavimai – žodinė arba paprasta rašytinė forma.

Komiso sutarties dalykas. Komiso sutartyje gali būti numatyti arba nenumatyti daiktai, kurie yra šios sutarties dalykas.

Komisinis atlyginimas. Komitentas privalo sumokėti komisionieriui atlyginimą. Jeigu komisionierius laidavo, kad tretysis asmuo įvykdys sandorį, tai komitentas taip pat privalo sumokėti komisionieriui sutartyje numatytą papildomą atlyginimą. Jeigu komisinio ar papildomo atlyginimo dydis komiso sutartyje neaptartas, tai jis nustatomas pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (protinga kaina pagal papročius). Jeigu komiso sutartis nebuvo įvykdyta dėl priežasčių, už kurias atsako komitentas, komisionierius išsaugo teisę į komisinį atlyginimą bei turėtų išlaidų atlyginimą.

Komisionieriaus teisės ir pareigos:

Pareigos: įvykdyti pavedimą – prisiimtą pavedimą komisionierius privalo įvykdyti naudingiausiomis komitentui sąlygomis pagal komitento nurodymus, o jei jų nėra, – pagal įprastus verslo papročius bei dalykines praktikos rreikalavimus. Pavedimas vykdomas pagal komitento instrukcija, kurios gali būti: a) tikslios (jos privalomos ir nuo jų negalima nukrypti); b) bendros; c) komisionieriaus nuožiūra, kas geriau komitentui. Jeigu komisionierius sudarė sandorį naudingesnėmis komitentui sąlygomis, nei buvo šio nurodyta, iš sandorio gauta papildoma nauda tenka komitentui, jei sutartyje nenustatyta ko kita. Komisionierius turi teisę nukrypti nuo komitento nurodymų, jeigu tai buvo būtina komitento interesais, o komisionierius negalėjo iš anksto gauti komitento pritarimo arba jo negavo per protingą laiką po savo paklausimo išsiuntimo. Komisionierius privalo pranešti komitentui apie nukrypimus, kai tik tai įmanoma. Galimi nukrypimai nuo nurodymų:

– komisionierius, pardavęs daiktą mažesne kaina negu buvo sutarta su komitentu, privalo atlyginti komitentui kainų skirtumą, jeigu neįrodo, kad neturėjo galimybės parduoti daiktą už sutartą su komitentu kainą ir daikto pardavimas mažesne kaina leido komitentui išvengti dar didesnių nuostolių. Jeigu komisionierius privalo iš anksto gauti komitento leidimą parduoti daiktą mažesne kaina, jis taip pat privalo įrodyti, kad neturėjo galimybės iš anksto gauti tokio leidimo;

– jeigu komisionierius nupirko daiktą už didesnę kainą nei buvo sutarta su komitentu, komitentas, nenorėdamas priimti tokio pirkinio, privalo apie tai pranešti komisionieriui per protingą terminą po to, kai gauna iš šio pranešimą apie sandorio sudarymą su trečiuoju asmeniu. Priešingu atveju pripažįstama, kad komitentas priėmė pprievolės įvykdymą. Jeigu komisionierius praneša, kad jis kainų skirtumą padengs savo lėšomis, komitentas neturi teisės atsisakyti sudarytos sutarties.

Komisionierius neatsako komitentui už trečiojo asmens neįvykdytą sandorį, sudarytą komitento lėšomis, išskyrus atvejus, kai komisionierius laidavo, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį, arba neparodė būtino apdairumo pasirinkdamas trečiąjį asmenį, kaip sandorio šalį.

Komisionierius privalo užtikrinti turto saugumą – komisionierius atsako komitentui už pas jį esančio komitento daikto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės. Jeigu komisionierius, priimdamas daiktą, kurį jam perduoda komitentas arba kurį komisionierius gauna komitentui, išoriškai apžiūrėdamas daiktą pastebi, kad jame yra sužalojimų ar trūkumų, taip pat jeigu kas nors padaro žalos esančiam pas komisionierių komitento daiktui, komisionierius privalo imtis priemonių apsaugoti komitento teises, surinkti reikiamus įrodymus ir apie tai pranešti komitentui.

Komisionierius privalo pateikti ataskaitą – įvykdęs pavedimą, komisionierius privalo pateikti komitentui ir perduoti jam visa, ką gavo pagal įvykdytą pavedimą, taip pat komitento reikalavimu perduoti visas teises, kurias komitentas įgijo trečiajam asmeniui, kylančias iš komisionieriaus sudaryto sandorio. Jeigu komitentas ataskaitai prieštarauja, jis privalo pranešti apie tai komitentui per tris mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Priešingu atveju, jeigu nėra kitokio susitarimo, ataskaita laikoma priimta.

Teisės:

Nuosavybės teisės įgijimas – daiktai, kuriuos komisionierius gauna iš komitento arba įgyja komitento lėšomis,

yra komitento nuosavybė nuo perdavimo momento. Komisionierius turi teisę sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui ar jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievolių komisionieriui. Jeigu komitentas tampa nemokus (jam iškeliama bankroto byla), komisionierius netenka sulaikymo teisės ir įgyja įkeitimo teisę į tą daiktą (priverstinis įkeitimas), o jo reikalavimai dėl daikto, kurį komisionierius buvo sulaikęs, vertės dydžio tenkinami kartu su įkeitimu užtikrintais reikalavimais.

Subkomisas – jeigu ko kita nenustato sutartis, komisionierius, siekdamas įvykdyti komiso sutartį, turi teisę sudaryti subkomiso ssutartį su kitu asmeniu. Tačiau ir tokiu atveju atsakingu už subkomisionieriaus veiksmus prieš komitentą lieka komisionierius. Pagal subkomiso sutartį komisionierius subkomisionieriui įgyja komitento teises ir pareigas. Pasibaigus komiso sutarčiai, komitentas neturi teisės be komisionieriaus sutikimo turėti tiesioginių santykių su subkomisionieriumi, jeigu komiso sutartis nenustato ko kita.

Išlaidų atlyginimas – komisionierius turi teisę išskaityti pagal komiso sutartį jam priklausančias sumas iš visų sumų, kurias jis gauna komitento sąskaita. Tačiau komitento kreditoriai, turintys teisę patenkinti savo reikalavimus anksčiau nei komisionierius, nepraranda teisės reikalauti iišieškoti iš komisionieriaus išskaitytų sumų.

Atsisakymas įvykdyti pavedimą – jeigu ko kita nenustato sutartis, komisionierius neturi teisės atsisakyti įvykdyti prisiimtą pavedimą, išskyrus tuos atvejus, kai atsisakoma dėl to, kad pavedimo negalima įvykdyti arba kad komitentas pažeidė komiso sutartį. Tais atvejais, kai kkomisionierius turi teisę atsisakyti pavedimo, jis apie savo atsisakymą privalo raštu pranešti komitentui. Jeigu komisionierius atsisako įvykdyti pavedimą dėl to, kad komitentas pažeidė komiso sutartį, jis turi teisę gauti ir turėtų išlaidų atlyginimą, ir komisinį atlyginimą. Komisionierius, atsisakęs sutarties, privalo imtis priemonių komitento daiktui apsaugoti.

Komitento teisės ir pareigos:

Komitentas privalo: priimti iš komisionieriaus visa, kas įvykdyta pagal pavedimą; apžiūrėti daiktą, kurį jam įgijo komisionierius, ir tuojau pranešti šiam apie pastebėtus to daikto trūkumus; atleisti komisionierių nuo įsipareigojimų, kuriuos šis, vykdydamas pavedimą, prisiėmė trečiajam asmeniui. Komitentas privalo kartu su komisiniu atlyginimu, o atitinkamais atvejais – ir atlyginimu už laidavimą (delkredere), atlyginti komisionieriui šio turėtas būtinas pavedimo vykdymo išlaidas, jeigu šalių susitarimo nenumatyta kitaip. Komisionierius neturi teisės reikalauti atlyginti esančio pas jį komitento ddaikto pasaugos išlaidų, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip.

Komitentas turi teisę bet kada atsisakyti komiso sutarties, panaikindamas komisionieriui duotą pavedimą. Tokiu atveju komisionierius turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, padarytas dėl pavedimo panaikinimo.Jeigu komiso sutartis buvo sudaryta nenurodant jos termino, komitentas apie pavedimo panaikinimą privalo iš anksto pranešti komisionieriui per 30 dienų, jeigu komiso sutartis nenustato ilgesnio termino. Tokiais atvejais komitentas privalo sumokėti atlyginimą komisionieriui už sandorius, sudarytus iki pavedimo panaikinimo, bei atlyginti komisionieriui patirtus nuostolius. Komitentas, panaikinęs pavedimą, privalo per kkomiso sutartyje nustatytą terminą arba nedelsdamas, jeigu toks terminas sutartyje nenustatomas, duoti nurodymą komisionieriui, ką šis privalo daryti su jo turimu komitento daiktu. Jeigu komitentas šios pareigos neįvykdo, komisionierius turi teisę atiduoti saugoti turtą komitento lėšomis arba jį parduoti už labiausiai komitentui naudingą kainą.

Komitentas, gavęs pranešimą apie komisionieriaus atsisakymą įvykdyti pavedimą, privalo per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos duoti patvarkymą dėl esančio pas komisionierių savo turto.

Atsakomybė už sudaryto sandorio neįvykdymą. Komisionierius neatsako komitentui už tai, kad tretysis asmuo neįvykdo sandorio, sudaryto komitento sąskaita, išskyrus atvejus, kai komisionierius laidavo, kad tretysis asmuo įvykdys sandorį arba neparodė būtino apdairumo pasirinkdamas tretįjį asmenį, kaip sandorio šalį.

Komisionieriaus atsakomybė už komitento turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Komisionierius atsako komitentui už esančio pas jį komitento turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės. Komisionierius, neapdraudęs esančio pas jį komitento turto, už tai atsako tik tais atvejais, kada komitentas jam įpareigojo tą turtą apdrausti komitento sąskaita arba apdrausti jį komisionierius privalo pagal komiso sutartį ar įstatymą.

Komiso sutarties pasibaigimas. Komiso sutartis pasibaigia, jeigu: 1) komitentas atsisako nuo komiso sutarties; 2) komisionierius atsisako nuo komiso sutarties įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais; 3) komisionierius miršta, pripažįstamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu, llikviduojamas arba jis tampa nemokiu. Jeigu komisionieriui iškeliama bankroto byla, tai visos teisės ir pareigos pagal sandorį, sudarytą komitento nurodymu, pereina komitentui.

Atskirų komiso sutarties rūšių ypatumai. Įstatymai gali nustatyti atskirų komiso sutarčių rūšių ypatumus.

42 TEMA. DISTRIBUCIJA (PASKIRSTYMAS)

Paskirstymo (distribucijos) sutarties samprata. Paskirstymo (distribucijos) sutartimi viena šalis (distributorius) įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir sąskaita pirkti iš kitos šalies (gamintojo (tiekėjo) prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitokius su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus.

Reikšmė – kartais ekonomiškai yra efektyviau prekes platinti ne pačiam, o per distributoriu.

Šalys. Paskirstymo (distribucijos) sutarties šalimis gali būti tik įmonės. Distributorius ir gamintojas (tiekėjas).

Dalykas. Prekės ir paslaugos.

Paskirstymo (distribucijos) sutarties terminas. Paskirstymo (distribucijos) sutartis gali būti sudaryta tam tikram terminui arba neterminuotai.

Paskirstymo (distribucijos) sutarties forma. Paskirstymo (distribucijos) sutartis turi būti sudaroma raštu. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančia.

Distributoriaus teisės ir pareigos

Sutartyje šalys gali numatyti, kad distributorius, tinkamai vykdantis sutartį, turi teisę į papildomą atlyginimą už papildomai teikiamas paslaugas ar atliekamus darbus gamintojo (tiekėjo) interesais.

Šalys taip pat gali nustatyti distributoriaus pelno, gaunamo iš prekių perpardavimo, maksimalią normą, jeigu ko kita nenumato konkurencijos teisė.

Distributorius, jeigu kko kita nenumato sutartis ir konkurencijos teisės reikalavimai, privalo:

1) parduoti prekes tik sutartyje numatytoje teritorijoje ar sutartyje numatytiems asmenims;

2) užtikrinti efektyvų prekių paskirstymą;

3) organizuoti gamintojo (tiekėjo) prekių reklamą ir reklamines kampanijas;

4) užtikrinti reikiamą savo darbuotojų kvalifikaciją ir jos kėlimą;

5) užtikrinti tinkamą prekių saugojimą ir sandėliavimą ir nuolatinį jų atsargų papildymą sandėliuose, steigti ir išlaikyti prekybos sandėlių tinklą;

6) parduoti prekes su gamintojo (tiekėjo) prekės ženklu arba gamintojo (tiekėjo) specialiai įpakuotas ar kitaip paženklintas prekes;

7) nesteigti filialų ir atstovybių kitoje, nei numatyta sutartyje, teritorijoje;

8) pirkti prekes tam tikromis partijomis arba prekių minimumą per tam tikrą sutartyje nustatytą terminą;

9) realizuoti per tam tikrą, sutartyje numatytą terminą;

10) techniškai aptarnauti prekes po jų realizavimo arba teikti kitokias garantines ar aptarnavimo paslaugas tų prekių pirkėjams;

11) teikti gamintojui (tiekėjui) informaciją apie rinkos būklę, jos pasikeitimus bei atlikti rinkos tyrimus;

12) negaminti prekių, kurios konkuruoja su sutartyje numatytomis prekėmis;

13) neatskleisti gamintojo (tiekėjo) komercinių paslapčių ir kitokios konfidencialios informacijos;

14) pasibaigus sutarčiai grąžinti gamintojui (tiekėjui) visą iš jo gautą dokumentaciją, medžiagas, prekių pavyzdžius ir kt.

Gamintojo (tiekėjo) teisės ir pareigos

Gamintojas (tiekėjas) turi teisę kontroliuoti distributoriaus sandėlius ir kitas patalpas, kuriose saugomos ar realizuojamos iš gamintojo (tiekėjo perkamos prekės, bei kontroliuoti, kaip vykdomos kitos sutarties sąlygos.

Gamintojas (tiekėjas), jeigu ko kita nenumato sutartis, privalo:

1)

parduoti kokybiškas prekes ir garantuoti jų kokybę, ir parduoti prekes sutartyje numatytais terminais ir apimtimi;

2) parduoti sutartas prekes tik distributoriui ir neparduoti prekių tiesiogiai vartotojams;

3) apmokyti distributoriaus darbuotojus;

4) aprūpinti distributorių reklamine medžiaga;

5) mokėti distributoriui sutartyje numatytą atlyginimą už distributoriaus teikiamas papildomas paslaugas.

Sutarties nutraukimas. Neterminuotą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti prieš terminą pranešdama apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomom sutarties nutraukimo, jeigu sutartyje nėra nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Nutraukus prieš terminą terminuotą sutartį, ddistributorius turi teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo už likusį sutarties galiojimo terminą, jeigu sutartis buvo nutraukta dėl gamintojo (tiekėjo) kaltės. Kai sutartis nutraukta dėl gamintojo (tiekėjo) kaltės, distributorius taip pat turi teisę į atlyginimą už suteiktas papildomas paslaugas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu sutartis nutraukiama dėl distributoriaus kaltės, tai gamintojas (tiekėjas) turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Paskirstymo (distribucijos) sutarties šalių atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Tretiesiems asmenims distributorius ir gamintojas (tiekėjas) už padarytą žalą atsako bendrais ppagrindais. Už žalą, padarytą vartotojui nekokybiškomis prekėmis ar paslaugomis distributoriaus ir gamintojo (tiekėjo) atsakomybė atsiranda pagal šio kodekso 6.292-6.6.300 straipsnių nustatytas taisykles. Distribucijos sutarties sąlygos, numatančios, kad gamintojas (tiekėjas) neatsako už žalą, padarytą vartotojams jo gaminamomis (teikiamomis) prekėmis (paslaugomis), negalioja.

42 TTEMA. FRANŠIZĖ

Franšizės sutarties samprata, reikšmė ir forma.

Franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą.

Franšizės sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas franšizės sutartį daro negaliojančią.

Tretiesiems asmenims sutartis gali būti panaudota tik įregistravus franšizės sutarties sudarymo faktą įstatymų nustatyta tvarka juridinių asmenų registre, kuriame yra įregistruotas teisių turėtojas. Jeigu teisių turėtojas įregistruotas užsienio valstybėje, franšizės sutarties sudarymo faktas turi būti registruojamas juridinių asmenų registre, kuriame įregistruotas naudotojas.

Jeigu frančizės sutarties dalykas yra pramoninės nuosavybės tteise saugomas objektas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka atitinkamoje institucijoje, registruojančioje pramoninės nuosavybės teisės objektus ir teises į juos.

Sutarties šalių teisės ir pareigos

Teisių turėtojas privalo:

1) perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kitą informaciją, kuri yra būtina naudotojui, kad šis galėtų įgyvendinti jam suteiktas pagal franšizės sutartį teises, taip pat instruktuoti naudotoją ir jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduotų teisių įgyvendinimu;

2) išduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir užtikrinti jų įforminimą nustatyta ttvarka.

Jeigu franšizės sutartis nenustato ko kita, teisių turėtojas privalo:

1) užtikrinti franšizės sutarties įregistravimą;

2) teikti naudotojui nuolatinę techninę ir konsultacinę pagalbą, padėti apmokyti naudotojo darbuotojus;

3) kontroliuoti naudotojo pagal franšizės sutartį gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybę.

Naudotojo pareigos

Naudotojas, atsižvelgdamas į veiklos pobūdį ir ypatumus bei franšizės sutarties sąlygas, privalo:

1) franšizės sutartyje nustatytu būdu savo veikloje naudoti teisių turėtojo firmos vardą, prekių ir paslaugų ženklą;

2) užtikrinti pagal franšizės sutartį gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų tinkamą kokybę;

3) laikytis teisių turėtojo nurodymų ir instrukcijų dėl teisių naudojimo, naudotojo komercinių patalpų vidaus ir išorės apipavidalinimo ir kitokios franšizės sutartyje nustatytos veiklos sąlygų;

4) teikti pirkėjams (užsakovams) papildomų paslaugų, kurių jie galėjo protingai tikėtis įsigydami (užsakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai iš teisių turėtojo;

5) neatskleisti kitiems asmenims iš teisių turėtojo gautų komercinių (gamybinių) paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos;

6) sudaryti subfranšizės sutartį, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franšizės sutartyje;

7) informuoti pirkėjus (užsakovus) akivaizdžiausiu jiems būdu apie tai, kad naudotojas veikia pagal franšizės sutartį ir naudoja teisių turėtojo firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą ar kitokį teisių turėtoją individualizuojantį simbolį.

Sutarties sudarymas naujam terminui, sutarties sąlygų pakeitimas, sutarties pabaiga.

Naudotojas, tinkamai vykdęs franšizės sutartį, turi teisę, pasibaigus franšizės sutarties terminui, sudaryti sutartį tokiomis pat sąlygomis naujam terminui.

Teisių turėtojas turi tteisę atsisakyti sudaryti franšizės sutartį naujam terminui, jeigu jis įsipareigoja, kad per trejus metus po sutarties pasibaigimo nesudarys su kitais asmenimis analogiškos franšizės sutarties, kuri galiotų toje pat teritorijoje kaip ir pasibaigusi sutartis. Jeigu nepraėjus trejiems metams teisių turėtojas nori suteikti tas pačias teises kitiems asmenims, jis privalo pasiūlyti naudotojui sudaryti naują sutartį arba atlyginti nuostolius. Sudarius naują sutartį, jos sąlygos neturi būti naudotojui sunkesnės nei ankstesnės sutarties sąlygos.

Šalys savo susitarimu gali pakeisti franšizės sutarties sąlygas bendrais pagrindais. Sutarties pakeitimų faktas tretiesiems asmenims gali būti panaudotas tik šį faktą įregistravus šio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

Franšizės sutarties pabaiga

Jeigu franšizės sutartis sudaryta neterminuotam laikui, bet kuri šalis turi teisę ją nutraukti pranešusi apie tai kitai šaliai prieš šešis mėnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio termino.

Franšizės sutarties nutraukimas (pabaiga) turi būti registruojamas CK 6.767 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

Jeigu teisių turėtojas netenka teisės į firmos ar į prekių (paslaugų) ženklą ir vietoj jos neįgyja naujos analogiškos teisės, franšizės sutartis baigiasi.

Franšizės sutartis baigiasi, jeigu teisių turėtojui ar naudotojui iškeliama bankroto byla.

Sutarties šalių pasikeitimas

Jeigu viena ar daugiau išimtinių teisių, kurios yra franšizės sutarties dalykas, pereina kitam asmeniui, franšizės sutartis lieka galioti. Naujas teisių turėtojas tampa franšizės sutarties šalimi toje teisių ir pareigų dalyje, kkuri susijusi su jam perėjusiomis išimtinėmis teisėmis.

Mirus teisių turėtojui ar naudotojui, jų teisės ir pareigos pagal franšizės sutartį pereina įpėdiniui su sąlyga, jeigu jis yra verslininkas ir tęsia verslą arba pradeda verslą per šešis mėnesius po palikimo atsiradimo. Priešingu atveju franšizės sutartis baigiasi. Iki įpėdinis priims palikimą ir pradės tęsti verslą, mirusiojo teises ir pareigas pagal franšizės sutartį vykdo teismo paskirtas turto administratorius.

Išimtinės teisės pasibaigimo pasekmės

Jeigu baigiasi išimtinės teisės, kuri yra franšizės sutarties dalykas, galiojimo terminas arba ši teisė baigiasi kitais pagrindais, franšizės sutartis galioja, išskyrus tas jos sąlygas, kurios susijusios su pasibaigusia teise, o naudotojas, jeigu ko kita nenustato sutartis, turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti teisių turėtojui priklausantį atlyginimą.

Pasibaigus vienai iš išimtinių teisių, franšizės sutarties sudarymo faktas turi būti perregistruotas, jeigu naudotojas nereikalauja sutarties nutraukti ir atlyginti nuostolių.

42 TEMA. JUNGTINĖ VEIKLA (PARTNERYSTĖ). TAIKOS SUTARTIS.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata ir reikšmė.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

2. Jungtinės veiklos sutartimi taip pat kuriamos ūkinės bendrijos.

3. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi.

Sutarties šalys

Sutarties šalys – du ar daugiau asmenų (partnerių), kurie kooperuodami

savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Sutarties turinys

Sutarties turiniu laikytinos sąlygos apibrėžiančios partnerių teises ir pareigas.

Sutarties terminas ir forma

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

Jungtinės veiklos sutarties šalių teisės ir pareigos.

Tarp CK minimų teisių nurodytinos:

1) Partnerių teisė į informaciją; Kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, įgaliotas jis ar ne ttvarkyti bendrus reikalus. Susitarimai, kurie šią teisę apriboja ar panaikina, negalioja.

2) Bendrų reikalų tvarkymas. Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo.

3) Teisė į pelno dalį. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jjungtinės veiklos sutartis. Susitarimas nušalinti kurį nors iš partnerių, skirstant pelną, negalioja.

4) Teisė nutraukti partnerystės sutartį (tiek terminuotą, tiek ir neterminuotą). Susitarimai, nustatantys partnerių teisės atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties apribojimus ar šią teisę panaikinantys, negalioja.

Pareigos:

1) Atsakomybė pagal bendras prievoles. JJeigu jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui. Pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai.

Partnerių atsakomybė pagal bendras prievoles.

Jeigu jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui.

Pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai.

Jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo.

Pelno paskirstymas

Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis.

Susitarimas nušalinti kurį nors iš partnerių, skirstant pelną, negalioja.

Sutarties pabaiga

Jungtinės veiklos sutartis bbaigiasi:

1) pripažinus vieną iš partnerių neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis galioja ir be šio partnerio;

2) iškėlus vienam iš partnerių bankroto bylą, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis;

3) vienam iš partnerių mirus ar jį likvidavus, ar reorganizavus, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutart j tarp likusių partnerių aarba pakeisti mirusį (likviduotą ar reorganizuotą) partnerį jo teisių perėmėjais;

4) vienam iš partnerių atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis;

5) vieno iš partnerių reikalavimu nutraukus terminuotą jungtinės veiklos sutartį, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis;

6) pasibaigus jungtinės veiklos sutarties terminui;

7) atidalijus vieno iš partnerių dalį iš bendro turto pagal jo kreditorių reikalavimą, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis.

Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties, turi apie tai pranešti kitiems partneriams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Susitarimai, nustatantys partnerių teisės atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties apribojimus ar šią teisę panaikinantys, negalioja.

Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas vieno iš partnerių reikalavimu

Vienas iš partnerių turi teisę nutraukti savo sudarytą su kitais partneriais terminuotą ar sudarytą tam tikram tikslui jungtinės veiklos sutartį, jeigu:

1) kiti partneriai ją iš esmės pažeidžia;

2) norintis sutartį nutraukti dėl svarbių priežasčių nebegali jos vykdyti.

Partneris, nutraukęs sutartį, turi atlyginti kitiems partneriams dėl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius.

Vienam iš partnerių sutartį nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems partneriams, išskyrus šio kodekso 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas išimtis.

Taikos sutarties samprata ir reikšmė

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam gginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia.

Taikos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

Taikos sutarties galiojimo sąlygos

Taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja.

Taikos sutarties galia:

1. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

2. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Taikos sutarties pripažinimas negaliojančia

Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais.

Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja.

Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja.

Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi.

Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia.

45 TEMA. VIEŠAS AATLYGINIMO PAŽADĖJIMAS IR KONKURSAS

Pareigos sumokėti viešai pažadėtą atlyginimą atsiradimas ir turinys.

Asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą tam, kas atliks skelbime nurodytą teisėtą veiksmą per skelbime nurodytą terminą (surasti prarastą daiktą ir kt.), privalo sumokėti pažadėtą atlyginimą bet kuriam asmeniui, kuris tą veiksmą atliko.

Pareiga sumokėti atlyginimą atsiranda su sąlyga, jeigu viešo pažadėjimo turinys leidžia nustatyti asmenį, kuris pažadą duoda. Asmuo, atsiliepęs į viešą pažadėjimą, turi teisę reikalauti, kad pažadas būtų patvirtintas raštu. Jeigu asmuo tokia teise nepasinaudojo, jam tenka neigiamų pasekmių rizika, jei vėliau paaiškėtų, kad atlyginimą pažadėjo ne tas asmuo, kuris nurodytas viešame skelbime.

Jeigu viešame skelbime atlyginimo dydis nenurodytas, jis nustatomas šalių susitarimu, o joms nesusitarus, -teismo sprendimu.

Pareiga sumokėti atlyginimą atsiranda neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, atlikęs skelbime nurodytą veiksmą, padarė tai dėl viešo atlyginimo pažadėjimo, ar ne.

Viešo pažadėjimo sumokėti atlyginimą atšaukimas

1. Asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą, turi teisę jį tokiu pat būdu, kokiu jis buvo paskelbtas, atšaukti, išskyrus atvejus, kai:

1) pačiame skelbime buvo nurodyta, kad pažadas yra neatšaukiamas;

2) pagal savo esmę pažadas yra neatšaukiamas;

3) skelbime nurodytam veiksmui atlikti nustatytas tam tikras terminas;

4) iki atšaukimo vienas ar daugiau asmenų jau atliko skelbime nurodytą veiksmą.

2. Viešo pažadėjimo sumokėti atlyginimą atšaukimas nepanaikina jį paskelbusio asmens pareigos atlyginti nuostolius asmenims, kurie juos patyrė rengdamiesi

atlikti skelbime nurodytą veiksmą. Tačiau atlygintinų nuostolių dydis negali viršyti pažadėto atlyginimo sumos.

Viešo konkurso samprata ir reikšmė.

Viešo konkurso paskelbimas – tai asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį aasmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju.

Konkursas darbui atlikti.

CK pastarąjį mini apibrėždamas Viešojo konkurso sampratą (žr. aukščiau).

Konkursas specialiai teisei gauti.

Konkursu yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju.

Konkurso teisiniai santykiai, jų subjektai ir turinys.

Konkurso subjektais laikytini: konkurso organizatorius (fizinis arba juridinis asmuo) ir konkurso dalyviai. Konkurso paskelbimo teisinių santykių tturinys – sąlygos nustatančios konkurso organizatoriaus ir dalyvių teises ir pareigas.

Konkurso paskelbimas.

Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali bbūti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos.

Viešas konkursas gali būti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikrą viešą ar privatų tikslą, neprieštaraujantį gerai moralei ar viešajai tvarkai.

Viešas konkursas gali būti atviras, kai konkurso organizatoriaus pasiūlymas dalyvauti konkurse skiriamas visiems norintiems jame dalyvauti ir paskelbiamas spaudoje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse, arba uždaras, kai pasiūlymas dalyvauti konkurse siunčiamas tik tam tikriems asmenims konkurso organizatoriaus pasirinkimu.

Konkurso dalyvių teisės ir pareigos.

Paskelbęs viešą konkursą asmuo privalo grąžinti konkurso dalyviams darbus ar projektus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teisė, jei ko kita nenumatyta skelbiant konkursą.

Jeigu paskelbęs konkursą asmuo nesilaiko paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos ar terminų, pateikto ir atitinkančio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius įgyja teisę gauti jam padarytų nuostolių atlyginimą.

Jeigu konkurso nnugalėtojui nesuteikiama speciali teisė (teisės), jam turi būti atlyginti nuostoliai.